marcinbrynda

Tesiu toliau.
 
Paskutine vieta, kurioje teko dirbti buvo desreliu skyrius. Sikart teko dirbti sandelyje, esme buvo tokia, pakrauti i lifta is sandelio dezes, lipdukus, dezutes ir t.t. nuleisti zemyn ir pristatyti darbuotojams, kurie dirba prie linijos. Dirbau naktineje pamainoje. Darbo diena trukdavo po 12 valandu, kartais net daugiau. Is esmes manes niekas nepriziuredavo, svarbiausia, kad visko visada uztektu, todel pristates visko, dazniausiai budavau sandelyje, tvarkydavausi, niekas neskubindavo ir apskritai budavom dviese sandelyje. Dirbo dar vienas vyrukas, net nezinau is kurios salies, bet puikiai kalbejo angliskai, todel jokiu problemu nekildavo. Sandelyje visada silta budavo, niekas net nesidomedavo manimi, kol viska pristatydavau laiku, tol viskas buvo gerai. Break'us galedavau pasidaryti zymiai ilgesnius. Desreliu skyriuje dirbo daugiausia lietuviu ir lenku bei keli latviai. Supervisor'e mano buvo mergina lietuve, labai draugiska ir siaip pasirode labai siltas zmogus, todel dirbti ten buvo vienas malonumas.
Dirbo desreliu skyriuje dazniausiai moterys bei jauni vyrukai. Su vienu is ju susipazinau. Dirbo jis cia su tikslu uzsidirbti tiek pinigu, kad galetu atsidaryti savo naktini kluba. Issilavines, iskalbus, todel ir darbas jo buvo gan geras - kokybes ekspertas. Viena diena jis man pasiule prisijungti prie jo ir jam padeti. Zinoma, as sutikau, tad prie sandelio darbo man iejo ir kokybes tikrinimo ir linijos priziurejimo darbas. Dirbant kokybes ekspertu tekdavo pildyti nemazai ivairiu popieriu ir dokumentu. Taciau man visai patiko. Tad ir pradirbau si darba iki savo keliones pabaigos.
 
Idomiausia, jog dirbant desreliu skyriuje prie linijos, virsuj visada budavo kamera ir didele patalpa, kurioje sededavo vienas zmogus is vadovybes su chronometru rankose ir tikrindavo kaip greitai pakuoja ar dirba zmones.
Taip pat viena is blogybiu buvo tai, jog rubininke, kuri saugodavo musu drabuzius, megdavo vogt. O vogdavo ji ivairiausius dalykus nuo cigareciu iki pinigu. Asmeniskai man neteko tokios laimes patirti, jog buciau apvogtas.
 
Taip pat visada reikdavo sekti savo atlyginima, kadangi budavo atveju kuomet nedamokedavo, arba parasydavo jog dirbai 8 valandas vietoj 12. Tad del to teko sugadinti nemazai nervu ir sugaisti nemazai laiko.
 
Kalbant apskritai, gyvenimas Anglijoje visai idomus, nors ir gyvenau mazam miestelyje, taciau siek tiek pakeliavau, todel man patiko tas zmoniu ivairumas, turiu omenyje paciu anglu. Labai silti zmones, tik ismusdavo truputi is veziu kuomet gatve eidavo transvestitai, kadangi ten buvo gan daznas reiskinys. Bet pati Anglija man visai patiko. Joje galima sutikti tikrai idomiu zmoniu, netik buvusiu kaliniu ar siaip kokiu nors muziku. Kai kurie atvaziave is tikro su didelem ambicijom ir siekiais.
 
Kadangi tikslas buvo uzsidirbti, todel is esmes taupiau, tad ir maisto atzvilgiu rinkausi pigesnius produktus. Valgydavau ivairiausia maista: nuo picu iki vistienos ir pan. Darbe zinoma kazko ypatingo valgyt nesinesdavau, elementarus sumustiniai ar kazkas panasaus, taciau kiti matydavau atsinesa netgi sriubu.
 
Sitos keliones, tikriausiai, neuzmirsiu visa savo gyvenima, kadangi igavau ivairiapusiskos patirties. Pamaciau, kad gyvenime reikia stengtis, pamaciau, koks butu mano kelias, jeigu i viska ziureciau atsainiai, todel galima sakyti jog cia buvo spyris i uzpakali, jog gyvenime niekas nebuna padeta ant lekstutes, o reikia stengtis ir sunkiai dirbti. Kalbant apskritai, si kelione ir patirtis isejo man i nauda ir su kaupu.
 
Tikiuosi, jog suzinojot kazka naujo ir naudingo, jeigu kas domina prasau klauskit. Dekui, kas skaitete ir geros dienos :)
 
Kalbant apie isgertuves ir narkotikus. Pats asmeniskai nevartoju ir nepropoguoju, tikriausiai, del to jog sportavau nuo vaikystes ir neturejau intereso vartoti, taciau tikra tiesa, jog ten zmones pasileidzia nuo vadziu. Geria po 3 dienas is eiles ir t.t. zole eina kaip cigaretes, pucia kurylkose kas netingi. Daugelis taip prasigeria, jog ne viena karta buvo ateje prasyt pinigu paskolint, nors alga gavo dar vakar. Taip pat budavo tokiu, kurie ir masinas prarado uz vairavima isgerus, todel dabar vazineja su dviraciais. Netgi klasiokas buves, kuri susitikau fabrike, buvo gerai isitrynes prie tokio senuko, jie valydavo linijas, rukydavo fabrike, nes tas senukas jam parode vieta kur niekas neuzeina ir t.t. Taip pat vogdavo mesa savaitgaliais ir t.t.

Nekursiu naujos temos, nes ir taip jų pilna apie Angliją, bet kažkodėl dauguma temų tokios kad ten Anglijoje fabrikuose vergovė, sunkus dirbt, ir panašiai. Gal taip ir tiesa, nesiginčysiu, bet kažin ar Lietuvos fabrikuose labai jau daug kas skiriasi?
 
Štai mano istorija iš tos pačios Anglijos ir tų pačio darbo fabrike. P.S. Nedirbau tam pačiam fabrike, nedirbau netgi tam pačiam mieste ir net ne tokį darbą, bet esmė kad fabrike. Taigi pradedam :)
Kaip ir 90% visų išvykusių į Angliją yra tikriausiai studentai, arba jauni žmonės kurie nori užsidirbti ateičiai. Pabaigus studijas mano tikslas irgi buvo toks pats, išvažiuoti, užsidirbti, ateityje grįžti, bet kaip sakoma: Žmogus planuoja - Dievas juokiasi.
Nuvykus į Angliją kur gyventi buvo vietos iškart (Visa mano šeima gyvena Anglijoje jau 10 metų jei neklystu), tai dėl būsto bėdos nebuvo. Bėdos prasidėjo kai reikėjo susirasti darbą. Man iškart šeima pasakė, kad agentūromis tikėtis negalima visiškai. Čia panašiai kaip vanduo ant šakių, pasakė ir praėjo. Darbo ieškojau kone mėnesį, bet susiradau. Nors darbą kurį susiradau tikrai visi pavydėjo, nes dažniausiai sako, jog atvykę į Angliją pradeda labai purvinus darbus dirbti, o aš iškart prie kompiuterių fabrike. Pats baigęs esu Programavimą, gal dėl pasisekė su darbu. Mano darbas buvo bendrauti su tiekėjais, užsakovais, paskirstyti darbą rinkėjams (picker'iams). Atrodo viskas super, alga... Na alga sakykim buvo gera, pragyvent ėjo, bet išlaidaut negalėjau. Atvažiavom kartu buvusia, o ji darbo neturėjo, tad pradžiai aš laikiau visus kampus, po kurio laiko sužinojau kad ieško žmogaus mano fabrike, ir taip įsidarbino mano buvusi.
Viskas jau žymiai geriau, abu dirbantys, galim sau leist ir pakeliaut po Angliją, pasigrožėt pilimis, oro švente (Essex mieste vasario-balandžio mėn berods vyksta).
Mano sutartis buvo laikina (temporary worker), tad po kurio laiko visos fantazijos apie sutaupytus milijonus pasibaigė, vėl likau be darbo, tad šį kartą išlaikė buvusi. Po mėnesio vėl sugrįžau dirbti į tą patį fabriką, bet šiuo metu jau į paprastus darbuotojus (užsakymų vykdymai). Alga aišku žymiai mažesnė, bet užtektinai. Viskas klostėse tiesiog puikiai, yra darbas, šalia mano šeima. Viskas idealu.
Netgi pats darbas nebuvo iš sunkiausių. Važinėtis su tokiu aparatu, dabar tikrai neprisimenu kaip jie vadinasi, bet trumpai tariant, aparatas kuris važiuoja tarp eilių (Aisle) ir tu gali pasikelti su visa kabina į norimą aukštį (iki 15 metrų) paimti paletę prekių ir nuvežti į reikiamą vietą. Ar sunkus darbas? :)
 
Po to viskas atsitiko kaip ir atsitinka turbūt 70-80% porų važiuojant į Angliją. Išsiskyrėm su buvusia mergina, nes ji pamilo kitą. Tą kuris gražiau šnekėt mokėjo :)
Nors dirbom tam pačiam darbu abu, ilgai taip negalėjau dirbt matydamas ją kiekvieną dieną, tad dar metus laiko dirbau Anglijoje, o po to grįžau į Lietuvą.
 
Ir tikrai negaliu sakyti kad man Anglijoje buvo vergovė ar blogas darbas, ar kažkas nepasisekė. Viskas turi savo prasmę. Išmokau anglų kalbą, neesu profesionalas, bet ir ne pradedantysis. Turiu sužadėtinę kuri greitu laiku taps mano žmona, turiu darbą pagal savo profesiją Danų įmonėje ir neblogą algą. Turiu daug planų ir tik esu dėkingas kad gavau galimybę dirbti Anglijoje ir patirti tai ko kiti turbūt ir nepatirs.
 
Nors yra ir pažįstamų kurie dirbo su manimi kartu tam pačiam fabrike ir tose pačiose pareigose. Gyveno vienas, kaip savaitgalis, taip girtas. O galiausiai dabar skleidžia savo emocijas kaip labai blogai toje Anglijoje, kaip ten visus išnaudoja ir kaip ten visi yra už vergus.
 
Kiekvienas turi savo nuomonę ir kai kuriems atrodo kad nuvykus į Angliją pinigai auga ant medžių, tik spėk nuskinti derlių. Nėra taip, reikia visur dirbti, tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje.
 
Štai tiek :)
 
 
Kaip kam. Gal vienus įkvepia tai kad nors ir dirbi labai sunkų darbą, nesvetingoje aplinkoje, bet jei esi užsibrėžęs tikslą - jį visuomet įgyvendinsi.
 
O dėl pinigų, na čia jau Lietuviškas požiūris. Skaičiuoti svetimus pinigus. O jei ir pasakys kiek uždirbo, kas nuo to tau pasikeis? Pasakys uždirbo per 3 mėn - 1000 svarų, sakysi kad lievai, nepasimoka. Pasakys 10 000 per 3 mėn. tai tada grauži save kodėl tau taip nesiseka ir kodėl neturi tokių pinigų?
 
Vienam 1000 yra pinigas, kitam 10 000 yra smulkmena...
 
 

IDOMU!!!!
 
Tik negrazink istoriju, nekeisk buitines kalbos, netaisyk klaidu. Viskas cia gerai.
 
Idomu paskaityti realia situacija, o ne sapnuotas pasakas apie fabrikus ir kaip ten vaiksto visis pasisvilpaudami.

Toliau tesiu savo pasakojima.
 
Nuo pat pradziu buvo pasakyta, jog atlyginimas bus minimalus, t.y. 6,08 svaro i valanda. Skerdykloje darbo diena vidutiniskai trukdavo apie 8 valandas, o packing'e apie 12.
 
Atidirbus sias dvi dienas, mums buvo pasakyta, kad esame perkeliami i kita darbo vieta - vieta, kur dirba mesininkai, ispjausto, paruosia mesa. Pradzioje mus perpspejo, kad nuolatines darbo vietos galime nesitiketi kuri laika, todel busim metomi per fabrika, kur truks darbo jegos ir pan.
Kaip ir pirma karta buvome nuvesti vadybininkes ir pristatyti kitam supervisor'iui. Jis buvo lietuvis, beje labai malonus zmogus. Instruktavo mus, ka reikes daryti, parode kaip viska reikes daryti. Darbas is esmes buvo lengvas, sakyciau netgi per daug lengvas. Reikedavo pasukineti ispjovas tam tikru kampu, kad jos tinkamai pereitu per pjukla, kuris jas perpjaudavo. Dirbau tarp lenku, butent tie lenkai ziauriai nemalonus zmones, vaiksciodavo pasikele, toks jausmas, kad dirbo labai svarbu darba - esme ta, jog buvo labai susireiksmine, bet i mano darza jokiu akemnu, bent jau tiesiogiai man matant nebuvo mesta. Sioje darbo vietoje darbas truko vidutiniskai apie 9-10 valandu.
Draugas dirbo tame paciame skyriuje, taciau kita darba. Jam tekdavo stumdyti kiaules ant judancios linijos. Darbas is esmes buvo vienas geresniu, fiziskai nebuvo sunku, taciau nebuvo ir lengva.
Sekancia diena mus apkeite vietomis, jis ejo sukioti mesos gabalu, o as stumdyti kiauliu. Dirbau su tokiu lenku alkoholiku. Alkoholiku sakau todel, nes pastoviai sklisdavo kvapas nuo jo. Taciau isvis nekalbedavo, nes apart lenku kalbos nieko nemokedavo. Todel ramiai dirbdavom sau ir vargo nematydavom. Karts nuo karto ateidavo lietuvis supervisor'ius pasnekint, pajuokaut.
Dar ta pacia diena suzinojome, jog vel busime perkelti i kita darbo vieta. Tiksliau as busiu perkeltas. Tad sekancia diena jau keliavau i nauja vieta. Perkele mane i lietuviu kolektyva, darem farsa. Pats kolektyvas buvo muziku. Jauni, be dantu, zodziu nieko gero. Taciau neissidirbinejo. Darbas buvo labai sunkus, kadangi tekdavo labai daug kilnoti farso deziu ir jas krauti ant paleciu. Iskraudineti susalusius kaulus is bino. Diena ten trukdavo apie 12 valandu, todel gryzdavau namo nusikales. Dirbant su tais lietuviais, nebuvoma laikomasi higienos reikalavimu, issisnipsdavo snarglius, spjaudydavosi ant zemes, farsas nukrisdavo ant zemes, vistiek imesdavo i deze kaip gera farsa, zodziu, pamacius tokius vaizdus, kiaulienos nesinoredavo valgyt. Jie taip elgdavosi, kadangi patalpa, kurioje dirbome nebuvo filmuojama, o dirbdavome uzsidare, todel kad aks nors pamatys - galimybes buvo lygios 0.
 
Atidirbus visa savaite, savaitgaliais noredavosi iseit pasizmonet ar pasportuot. Kadangi Lietuvoje sportavau kickboks'a ir atstovavau Lietuvos rinktinej, todel formos nesinorejo prarast, taciau sitam mazam miestely, kuriame tera tik viena gatve, nebuvo sporto klubo kuris dirbdavo savaitgaliais. Dazniausiai, savaitgaliais leisdavom Norwich mieste, todel atsigaudavom, pamatydavom netik fabriko liaudi, bet ir tvarkingus zmones, todel siek tiek gaudavom vidines ramybes.
Sekmadieni abu su draugu gavome skambucius, jog kol kas nera darbo, paskambins kai bus. Pralaukeme visa savaite sededami namie ir nieko neveikdami. Paciam norejosi eiti ir ka nors daryt. Todel nusprendeme, kad reiktu pasiskambint vadybininkui, kuris pakeite musu senaja vadybininke ir pasakyti, jog galetumeme dirbti ir naktineje pamainoje. Paskambinus, jis pasake, kad naktineje darbo yra ir galime atvykti jau siandien. Tad nuejome ir laukeme valgykloje. Valgykloje taip pat buvo gal 8 zmones. Visi lietuviai, malonus zmones, siek tiek vyresni. Visus mus cia sukviete tam, jog atidaro nauja linija, tiekti mesa Kinijai. Tad mus subure i viena komanda butent siam darbui, kadangi dienine pamaina nespedavo nieko padaryti. Kolektyvas buvo saunus, viskas puiku. Dirbome issijuose, mus priziuredavo supervisor'iai du anglai. Vienas jaunas, draugiskas, visada padesiantis, o kitas ne pirsto pajudint negaledavo net jeigu pamatydavo nukritusia deze, liepdavo pakelt kam nors kitam.
Mano darbas buvo priimt deze ant linijos, pakist ja po aparatu, jog sis ant jos uzdetu tam tikras juosteles ir supakuotu jas, tada padeti ant paletes pagal tam tikras numeracijas. Surinkus pilna palete reikedavo apvynioti tam tikra juosta visa palete ir isvezti ja i saldytuva, kur laudavo zmones, kurie kraudavo jas i sunkvezimius. Didziausias darbo kruvis tekdavo man, kadangi tekdavo atlikti daug darbu vienu metu. Kuomet mano draugas sverdavo mesa ir praktiskai dykaduoniaudavo. Jis noredavo padeti man, taciau supervisorius liepdavo jam likti prie svarstykliu. Dirbdavom po 12 valandu, beje nakti valandinis tarifas budavo 6.35 svaro i valanda.
 
Dirbau ilgai ir sunkiai, bet buvau patenkintas, jog jau turiu pastovia darbo vieta.
Pradirbus sioje darbo vietoje gan ilga laika, buvo pranesta, kad linija Kinijai uzdaro, kadangi naktineje pamainoje mes padarome tiek daug darbo, jog dienineje pamainoje nelieka kas daryti. Kai viskas atrode gerai, susigyvenom su kolektyvu, turejom darbo vieta, gaudavom pinigu, teko vel laukti savaite be darbu.
Zinoma, gaudavom padirbet po diena kurioje nors vietoje, kur trukdavo zmoniu. Dazniausiai, tai budavo uzgere zmones ir neatvykdavo i darba.
Beje, labiausiai vertinami fabrike buvo mesininkai, kadangi sio darbo negaledavo dirbti kiekvienas. Buvo reikalinga tam tikros zinios ir patirtis, todel ju alga buvo zymiai didesne. Juos vertindavo taip, jog netgi nepasirode darbe tris dienas vistiek buvo neismetami, kadangi ju nebudavo kam pakeisti.
Kalbant apie zmones, kurie dirbdavo fabrike galiu pasakyti tik tiek, jog sutikti issilavinusi zmogu su kuriuo gali padiskutuot ar elementariai pakalbet tai galimybiu nedaug. Man pasiseke, kad vaziavau su draugu, todel sunkiom akimirkom kai nieko nesinoredavo vienas kita padrasindavom, prisimindavom, jog atvaziavom cia uzsidirbti ir viskas.
Pati fabriko fauna buvo labai nemaloni, kaip ir minejau buvo daug kaliniu arba siaip gyvenimo metytu zmoniu. Vieni atvaziuodavo uzsidirbti, kiti tiesiog begdavo nuo savo ankstesnio gyvenimo.
Konkreciai kalbant apie lietuvius, budavo ivairiu. Vieni prisidare vaiku, nebegaledavo ju islaikyt, todel atvaziavo cia, kiti tiesiog nezino ko nori is gyvenimo arba nesistengia kazko daugiau pasiekti.
Viena diena teko netgi mustis su girtu lietuviu. Vidury baltos dienos prie parduotuves iejimo uzkliuvau as jam, nepatiko jam mano zvilgsnis. Po to prisiminiau vieno zmogaus zodzius is fabriko, kad niekada negali pasitiket net tautieciais. Nors ir juokinga situacija, taciau priverte susimastyt ir biski i viska salciau ziuret.
Taip pat patys lietuviai tam miestelyje nebuvo labai issilavine, daugelis angliskai nemokejo visiskai, todel manes paprasydavo pavertejaut, kam i policija iskvietimas, kitam tepalo tatiuruotems, kadangi budamas pats nusipirko losijona kudikiams ir issitepe ranka...

Taigi, akis užkliuvo už vieno uždarbiečio random minčių. Prisiminiau, o tiesą sakant geriau paieškojus kompe radau ir aš saviškes, tik rašytas prieš 3 metus. Tuomet sakykim buvo įdomus laikotarpis gyvenime. Gal kam taip yra buvę.. Guli ar sėdi ar kažką darai ir tiesiog "pareina" minčių srautas tik spėk užrašyt. Taip gime "part I" ir kitos keturios dalys. Iš viso 5 part'ai ;) Miniatiūros apie nieką, kartu apie viską. Redaguota minimaliai. Vėliau įkelsiu daugiau.
 
 
Part I
 
Jum ir taip būna? Būna, kad vienintelis dalykas kurio norit, tai sėdėti ant pasaulio krašto ir rūkyti cigaretę, arba prisigerti taip, kad kitą dieną būtum nauju žmogum ? Būna, kad nenorit nieko ir kartu norit visko? Vieną dieną atsikėlus iš lovos (nesvarbu kuria koja) jūs norit užkariaut pasaulį, o kitą, sėdėt susigūžus kur nors kampe (jau ne ant pasaulio krašto) ir žiūrėt į vieną tašką. Ir niekas niekas negali to jausmo išmušti. Pyktis kuris gniaužia gerklę atsiradęs tiesiog iš niekur, ir jautrumas, kurio niekada nebuvo skverbiasi per kiaušius (atsiprašau merginų)...
 
Sėdžiu dabar prie savo laptop'o. Groja kažkokia liūdna daina. Kas nušove tylą. Nuotaika? Ne ji nėra gera. Manau jos išvis nėra. Nei geros, nei blogos. Tik vienintelis dalykas ko dabar norisi, tai įsidėti tą baltą apvalų popieriuką su tabaku į dantis, uždegti degtuką ir kiek tik galima giliau įtraukti į plaučius. Jaučiat? Palengvėjimas. Nikotinas užlieja smegenis. Tiršti dūmai. Širdis ima truputį greičiau tvinkčioti. Palaima. Trunkanti keletą minučių. Atsipalaidavimas. Bėdų nėra? Toli gražu. Jos neišejo su dūmais. Jos liko ten pat. Smegenyse. Noras užsirūkyti antrą tokį patį magiška popieriuką didėja. Skamba kaip narkomano užrašai? Neatspėjot. Narkomanai savo bėdų nesupranta. Jie su jom nekovoja. Čia tik mažytė nikotino dozė, kuri problemos neišspręs, tačiau jos ir ne pablogins. Kaltinsit? Nereikia. Sugadinsit ir taip mažą kiekį savo nervų ląstelių. O jų dar prireiks. Patikėkit. Užjausit? Nepadės. Nes yra pasaulyje dalykai, kurie įvyks ir be jūsų. Norit jūs to ar ne. Vienas iš jų - šita rašliava. Gal ji bevertė, gal tuščia, bet ir pimpalą antroje klasėje sąsiuvinyje nupiešus juk taip gera būdavo. O kam visa tai ir dėl ko - sunku pasakyt. Gal kad mes iš prigimties anonistai. Ir tai yra aukščiau visko? Gal..O trečiasis popieriukas jau dantyse..
 
 
 
 
 
Part II
 
 
Išjungiau laptop’ą. Atsiguliau. Dešimt minučių gyvenimo pagalvėje. Ramybė. Neilgam. Galvoje avilys. Mintys apie viską ir kartu apie nieką. Bandymas suprasti save, savo veiksmus, poelgius ir tai, ko aš noriu šitam gyvenime. Atsikeliu. Geriau nuo to nepasidaro. Nueinu iki virtuvės. Žiauriai užsinorėjau mandarino. Juk greit Kalėdos. Suprantu tik vieną. Rašymas, tai ne privilegija, ne noras ir toli gražu ne galimybė. Tai jausmas. Jis žino kada tu silpnas. Jis žino, kada ateiti, kad rastų ir užkluptų tave nepasiruošusį. Žino kada įlysti į galvą ir iš jos padaryti dūzgiantį avily. O ką tu? Tu beatodairiškai jo klausai, nors, paradoksas, nemėgsti, kai tau kas vadovauja. Tu tampi jo bejausme nuolankia kale. O gal ne tik jo?
 
 
Yra dvi nuodėmės. Two sins. Kad geriau skambėtų... Jausmas ir Noras. Kuriam labiau pataikaujat spręskit patys. Kuo labiau mąstysit, tuo labiau jus valdys Jausmas. Kuo labiau stengsitės tą mąstymą nutraukti, tuo labiau jus dulkins Noras. Ir kas absurdiškiausia jums tai patiks. Šypsotės? Be reikalo. Nesu matęs, kad išprievartautieji šypsotųsi. Aš žiaurus? Spręsti jums...
 
 
 
Grįžau į lovą. Mintis ant kelių pasidėti kiekvieno studento džiaugsmą laptop’ą po mandarinu atrodė vis realesne. Taip ir padariau. Keista, niekada nemėgau konvejerių ir štampų. Gal kad teko prie pirmųjų dirbti. Klakt, klakt, klakt. Monotonija. Tik užmerk akis ir sujauksi visą tvarką. Čia kaip visada pagelbėti pasiruošęs Jausmas. Dėjau ant tokios pagalbos. Ji man trukdo gyvent. Deja, tik man.
 
 
Sakysi man taip nėra buvę! Prieštarauju! Kas čia per nesąmonės! Patylėk. Palauk ir Pamatysi. Nusiprausk po šaltu vandeniu. Pažvelk į veidrodį. į tuos du taškiukus, į tuos du guzikėlius, kurie gilesni nei įsivaizduoji. Ne, tai ne papai. Aukščiau. Įsižiūrėk į tas akis ir pasakyk paprastą dalyką: Ar ne mes gyvenam dulkinami norų? Atsakymą pasilaikyk sau.
 
 
Visada sakiau “ Gyvenimas ne tikslas, o kelionė”. Šita sušiktą posakį kišdavau visur, kur tik galėdavau, į mokyklinius rašinius taip pat. Kodėl sušiktą? Suprasit. Nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis. Tai ką myli, vėliau atsiradus galimybei vemdamas nekęsi. Tas posakis buvo mano a la credo. Tikslas nėra taip svarbu, kelione - geriau. Prisikeliavau, o gal reiktų sakyti prisikeliavom. Juk nepaneigsit, jog siekti panelės/vaikino yra smagiau nei jį turėti jau šalia. O žiemos vasaros laukimas? O kas būna kai ji ateina? Sulaukus ilgai lauktos žiemos ir tik paspaudus šaltukui pirmi žodžiai būna “O tu kr*va kaip šalta greičiau vasara”. Kalėdų rytas nublanksta tik gavus dovanas. O koks buvo tų Kalėdų laukimas: kvepiantis mandarinais, vaikišku jauduliu “ O ką gi čia padovanoti? “ , ir noru nustebinti mylimus žmones. Siekiant mylimo žmogaus palankumo, mūsų neatpažindavo net patys artimiausi žmones. Mes švytėdavom. Netgi arbatinuko užvirimo laukiam labiau, nei jau užkaistos arbatos. Štai jum ir Noras. Noras mėgautis kelione. Žinot kuo tai baigiasi? Susiradus vaikiną/merginą kyla dvejonės ar teisingai pasielgėm, ar čia tas žmogus. Atėjus Kalėdom visas tas laukimas sueina i virškinamąjį traktą. O užvirus arbatinukui suprantam, kad ne velnio tos arbatos nenorim. Tos sušiktos kelionės džiaugsmas privedė prie to, kad tapom nepastovūs. Noras pavojingas. Jis gali išsipildyt. Norėkit atsargiai.
 
 
Part III
 
Lėtas šeštadienis. Taip būtų galima pavadinti dieną, kurios pabaigos nematyti. Totali vegetacija. Egzistavimas. Kur tai veda? Ogi niekur. Visiškai. Filmas. Juokingiausia tai, kad žiūrėdamas jį, matai savo gyvenimą. Būtų graudu, jei nebūtų juokinga. Permąstau dar kartą. Bandau įžvelgti teigiamus bruožus. Visgi įdomu savo gyvenimą matyti iš šalies. Tos pačios situacijos. Tos pačios klaidos. Tokie patys norai ir tokie patys nusivylimai. Tai sukelia šypsena. Perkreiptą, bet šypseną.
 
Šiandien bedirbant akis užkliuvo už voro. Gyvis lakstė nežinodamas kur dėtis. Ieškojo užuovėjos ir ramybės. Atradau paralelių. Turbūt visi būtų atradę. Ne. Teisintis nemėginu. Šiaip vorai be kita ko, yra sakoma, laimę neša. Toks vaizdas, kad visus juos jau bučiau sutrypęs. O tie kurie gyvi – bijo ir pažiūrėti į šitą pusę. Reiks ieškoti naujų laimę nešančių padarų.
 
Part IV
 
Vėl naktis. Keista. Beveik kaip toj dainoj. „ Aš rašau naktimis, nes naktimis geriau rašosi...“ Iš tiesų. Niekada turbūt nesusimąstome, kodėl būtent naktimis atsiranda stebėtinas atvirumas, įsigilinimas į save ir mums nebūdingas nuoširdumas. Pastebėkit, kad naktimis (vakarais) vyksta atviriausi pašnekesiai, „širdies išliejimas“ ir nesuklysiu sakydamas, jog žmogus vakare būna pats natūraliausias. Gal viskas taip todėl, kad vakare permąstome visą dieną, padarome atitinkamas išvadas ir po visko tampame tuo, kuo esame. O gal ir nuovargis padaro savo.. Taip sakant išgrynina žmogų.
 
Naktį kiti jausmai, kiti pojūčiai...Bet žmogus tas pats. Taip, jis dažnai kiek pyktelėjęs, bet jis moka atleisti, o jei reikia ir neparodyti pykstąs. Dėl ko? Bala žino.. Pats ant savęs, gal kiek ant situacijos (ji irgi beje priklauso nuo jo). O gal ant likimo? Tas padla moka ir mėgsta papokštauti. Neee, šį kartą jis čia niekuo dėtas. Tas minčių raizginys neduoda ramybės jau kuris laikas, o lapas (nors ir virtualus), yra šiokia tokia paguoda ir savotiškas morfijus. Tam kartui nuramina, o vėliau ir vėl prisireikia. Dabar mintys sukasi ties dviem problemom: Žmogum ir Jausmais. Taaaip taaip, kaip visada filosofiškai. Kitaip aš negaliu. Atsibodo tas popsizmas. Jis bukina, alina, išsunkia ir galų gale vemt verčia. Juo persigėrę viskas kas tik įmanoma. Mūsų žodžiai, veiksmai, jausmai, mintys.. Bala nematė tų veiksmų. Paaukočiau juos, jei atiduotų jausmus. Taip juos. Romantikas grįžo, jau galit plot katučių. Juk viskas, ką jaučiame, o vėliau ir darome yra apgaubta netikrumo skraiste. Skraiste, kurios nuplėšti jau niekas nenori, o gal jau ir negali. Robotizmas. Mes juk viską mėgstame, mums viskas patinka, mes visus mylime, gerbiame ir saugome. O tikrovė? Visko nekenčiame, nieko nenorime, ir nudėtume, jei galėtume patys savom rankom. Žmonės bijo savo tikrųjų jausmų. Jų paprasčiausiai ne-be-li-ko. O jei liko, tai tik negyvose formose. Pripažinkit. Bijome pasakyti, ką iš tikro galvojame. Norime būti geresniais nei esame. Ir tai masiška. O mes žinome, kiek yra pilkų, vegetuojančių ir masėms paklūstančių robotukų?! Dauguma. Tačiau remiantis vėlgi ta pačia visiems žinoma daina popsas turi savų pliusų. Įkalina tūkstančius, išlaisvina vienetus.
 
O žmogus. Kodėl jis vienu metu gali traukti ir stumti? Kodėl norėdami jį nustebinti arba sužavėti pereitume pragarą, o siekdami atleidimo nesugebame ištarti paprasto atsiprašau? Baigėsi parakas? Kaip visada ne laiku... Kodėl žmogaus fizinė galybė turi atsvarą – jausminę negalią? Kad būtų įdomiau gyventi? Ar todėl, kad viskas šiame pasaulyje turi in ir jan? Priešingybių balansas sukuriantis harmonija. Tiesiog dieviška. Nuostabu. Pasakiška. Ir kartu taip sušiktai žmogiška. Savo keverzones baigsiu viena mintim. Pamačiau, perskaičiau, patiko. Ji visai iš kitos temos. Ji nedera šitoj raizgalynei, bet.. Jei už kiekvieną mergina, tokią kaip tu, aš gaučiau 5 centus, turėčiau... 5 centus.
 
Part V
 
Guliu. Niekaip negaliu užmigti. Mintyse bėga veidai, vaizdiniai iš gyvenimo. Tų žmonių aš nepažįstu, o vaizdiniams prisiminti minčių srautas per greitas. Įdomi naktelė. Pagalvojau, gal sąžinė prabilo ir nori man ką nors pasakyti? Bet vėliau tik tyliai nusijuokiau iš savo tokio klausimo. Juk kvaila būtų ieškoti žibučių žiemą. Bet stebuklų būna, neneigsiu. Taip ir man su sąžine.
 
O jums irgi taip būna, kad atsigulus į lovą jaučiatės mirtinai pavargę, o tą minutę, kai galva paliečia pagalvę, ima rastis baimė. Baimė užmigti. Miegas išgaruoja. Lieki tik tu ir tamsa. Ir gink dieve, apie akių sumerkimą jau negali būti jokios kalbos. Ima plūsti įvairios mintys. Vieniem egzistencinės, kitiem labiau žemiškos. Tu negali jų kontroliuot. Negali sustabdyt, išvyt,ištrint, išmest. Jos taip giliai, kad tu gali tik laukti ir melstis, kad tai netruks visą amžinybę. Taigi vienu metu apturi garbę turėti dvi baimes: Viena baimė sudėt bluostą, kita, kad mintys, kurios tave terorizuoja nesitęs amžinai. Atsikeliu. Kelias į virtuvę painus. Ar dėl minčių, ar dėl tamsos, nežinau. Nusiprausiu veidą, atsigeriu ir grįžtu atgal. Velniava. Negeriau. Sėdėdamas ant lovos krašto imu skaityti senus sms‘us. Nuo galo, po vieną. Kantriai ir meistriškai atkurdamas dialogus bei situacijas. Po kiek laiko susivokiau. O velniam man to reikia? Kodėl man turi rūpėt žmonės, kurių galbūt nemačiau ir santykiai, kurie neegzistavo? Tai tarsi matrica. Mano kitas pasaulis. Klampi, užburianti, juoda masė, į kurią pasinėrę tampame savo pačių įpročių vergais. Ne, aš to daugiau nenoriu. Delete all. Die bitches. Nebenoriu jūsų matyt, prisimint juo labiau. Tai ir yra tai, kas vėliau grįžta srautais, kas atsispindi kaip vardų ir vaizdinių mišrainė. Ir kas sukelia baimę užmigti. O jums, ar taip būna...?

Grįžau 12h dienos, visiškai gatavas :D
Jau 5h ryto, kišenei buvo 50lt :D Teko eiti į kazino :D
Prabūdęs prieš valanda, radau kišenei 500LT kupiūra, plius 3 emeilus merginų :D
Kodėl būtent ne numeriai :D

ar pragers ar pralos tas pts sh.. tik kitoj parapijoj :D

visiems doleriai issiusti, sekmingai juos isleiskit :) laukit ziniu, kada bus kitas turnyras

Vieni forume dalina dolerius uz tai kas pirmi parashys postus, o as tiesiog rengiu 10$ freerolla + 2$ uz mano galva, turnyras prasides siandien 20val. Turnyras yra is play money, taciau, kad butu siek tiek motyvacijos skiriu siek tiek pinigu.
 
Junkites i PS home game:
 
Club id: 759018
invitational code: chakalasz
 
Ateityje rengsiu ir daugiau tokiu freerolu, prizinis fondas ateities turnyru gali ir dideti. Smagaus zaidimo!
 
Po turnyro, laimetus pinigus pervesiu visiems i PS.

is temos pavadinimo atrode kad nezinai kurioj vietoj x boxa padeti :lol:

Sveiki, daug nerašysiu, nes dėstyti savo mintis, man sekasi ne itin gerai..
Žodžiu, esu Artūras, man 17 metų. Laisvalaikiu mėgstu sportuoti, žvejoti ir programuoti. Programavimo mokaus savarankiškai, bet norėčiau įgyti geresnių sugebėjimų šitoje srityje, tad baigęs gimnaziją, bandysiu stoti į KTU ir ten siekti programuotojo išsilavinimo.
Taip pat mėgstu įvairią muziką, bet pirmenybę teikiu šiuolaikinei: electro, club ir dubstep :) Programuodamas klausau muzikos, nes tai padeda susikaupti ir įkvepia valios kūrimui, manau, atsiras tokių kurie perskaitę tai, pažiūrės „skersai“, nes ne visiems toks „triukšmas“ padeda, bet aš darau kaip man patogiau :P
O šeip, esu linksmas, bendraujantis, mėgstu juodą humorą, kartais net labai juodą, kurį ne visi mėgsta ir supranta..
- Kontaktai:
- Skype: zhinyz
- El. paštas: [email protected]
- Tinklapis: ZHZ.LT

Nesenai perejau S.T.A.L.K.E.R shadow of chernobyl, tai jei ka, visus mutantus iššaudžiau, galit dabar drasiai ten varyt.
 
Pasirūpinau jumis mielieji.

čia pats viską sugalvojai? senai bebuvau skaites, ką nors tokio taiklaus ir paprasto. Paprastais žodžiais nusakomos kiekvieno žmogaus emocinės gyvenimo duobės. Duobė -tai rutina, turi rutiną - turi emocinę duobę. Pats žiemą praleidau ten kur šilta,bet gal ne taip komfortabilu, todėl tavo žodžiai tiesiai į 10'uką.

http://www.efoto.lt/files/images/42147/elgeta2.jpg
respects

baigiau statyt baseina,kuri dar uzpyliau betonu.Uch sunki diena bl##

Man tai patinka paskaityt tavo idejas,saunu kad nebijai jom dalintis cia :)

Sveiki, taigi metas ir man prisistatyti.
 
 
Aš esu Lukas iš Kauno, Žaliakalnio. Man 20m. 192cm ūgis, mokausi Aleksandro Stulginskio universitete, bet tikriausia šiais metais bandysiu perstoti mokintis Teisės (bandysiu siekti savo svajonės, bet apie tai truputi vėliau).
 
Uždarbis.lt foruma atradau, kaip man buvo 14m. tada buvau žinomas kitais nikais, dėl kurių mane banindavo ir banindavo, kol galiausia esu pilnavertis forumo narys su šiuo nicku.
 
Mano varkės :D : Nuo pat įstojus į uždarbis.lt foruma pradėjau domėtis egoldu, visais buxais ir domenais, na kaip tokių metų tai kažkas buvo, per mėnesi 50 baxu eidavo sukrapštyti, paskui truputi paaugau pradėjau pinigus investuoti į paskolas bet ten nudegiau kokius 5k, domėjausi lažybomis ir nudegiau, vėliau gimė įdėja prekiauti HTC telefonais, tada dar tokių nebuvo buvo visokie Q2, Qtek ir t.t parsisiunčiau viena, pardaviau buvau 250lt pliuse ir taip toliau vystėsi šis bisniukas iki kol man buvo 19m. Bet gal geriau būčiau tuo neužsiemes, nes visiškai atlaidžiai pradėjau žiurėti į mokslus kaip kišenės buvo pilnos litu ir taip pat daug problemų buvo su VMI. Taigi, kaip ir sakiau galėjau leisti sau viską, ar nuvaryti į klubą išsitaškyti, ar į Turkiją savaite ar nusipirkti e60, bet kas iš to... Dabar, bent turiu tris realias įdėjas kurias bandau įgyvendinti, bet vėl laiko stoka, mokslai :)
 
 
Mano svajonė: Supratau, kad mano studijos visiškai nedomina, nors mano studiju sritis "Logistika ir Prekyba", bet tai ta pati Vadyba. Ir jau, net pats pagalvoju būčiau geru Vadybininku be šių studijų diplomo. Turėjau darbo pokalbių su Fortaku ir kitų įmonių direktoriais tai visiems įspūdi palikdavau, savo kalba, iškalba, motivacija ir t.t.
 
Taigi grįžtant prie svajonės, noriu įstoti į Teisės studijas, nežinau kur mokintis MRU, VDU, VU ar kt. nors ir užsienio univere, nes dar ką pastebėjau man reikia pakeisti aplinka, kad mokinčiausi. O dėl ko noriu mokintis, prieš kelias dienas broli nuteisė lygtinai, teko dalyvauti kaip liudininkui teismo procese ir pastebėjau man patiko ta visa virtuvė. Tai norėčiau būti koks advokatas, prokuroras, teisėjas, o gal kur į fntt ar stt.
 
 
Truputis apie mane ir pomėgius: Labai mėgstu automobilius tai mano hobis :) Kokia mergina paėmus mano telefa ir pažiuri foto sako kodėl pas tave automobiliai, sakau tai mano hobis :) Turiu mastyma nusipirkti exkliusyvini automobilį, kurį išsitraukčiau tik vasarą ir vakarais pachillinti. Dar mėgstu draugų kompanija, baliukus, tusiukus kas be ko, apsilankau ir klubuose :) Bet Kaune jų normalių nėra. Mėgstu muzika šeip įvairia, bet nežinau kodėl mėgstu klausyti Butyrka ar Bumeri, mašinoi visad tai pas mane bus ir dažnai ant viso garso klausau :D Taigi ai dar pamiršau mėgstu lošti kašę tai tiek.
 
 
Kai kas mane pažysta buvome susitikę uždarbi.lt meete, prisipažystu kartais nusišneku, nusirašau baisiai į lankas na bet pasitaiko :)
 
 
P.S.S. žinau yra tema apie prisitatyma sukūrta, bet man ji kažkodėl nepatinka tad ši geriau :)
 
Sorry už klaidas, visi sako kiek iš Lietuvių k. turėjai :D

O viso sito kokia esme?
 
Graziai rasai, gali eit straipsniu rasyti, va tau pagyrimas.
 
Bet kas tu toks, kad gali sakyti kas yra gera muzika, kas yra tikra muzika?
Kiekvienas turim savo skoni, savo poziuri. O dabar isijungiu forume tema, o joje matau kaip neaiskus veikejas aiskina kad nera tikros muzikos, kad ji nyksta.
 
Tu bieberio gerbejom pasakyk, kad jo muzika netikra, tai taves net mama is skuteliu nebesudes.
 
Turesi savo poziuri, nuomone, skoni ir visa kita yra labai gerai, bet kartais pergasiai saukiam tai.
 
Dabar gal man sukurti tema, kad BMW geriausias automobilis, o visi kiti tai nafik nesusipratimai.

ok pritariu :) nebesigincisiu bet manau tikrai jam saugiau butu jei butu bussines account.

NA TAI AISKU GERIAU 1 METU SENUMO ACC NEI 1 SAVAITES , BET TAI DAR NEGARANTAS JOG NEGAUS LIMITO...

NA TAI AISKU GERIAU 1 METU SENUMO ACC NEI 1 SAVAITES , BET TAI DAR NEGARANTAS JOG NEGAUS LIMITO...

agree 100%

Geras klausimas :D Daug kam apple nepatinka dėl 2 priežasčių:
 
* Negali sau leist jo įpirkt
* Nesa jo išbandę
 
 
Galiu pasakyt, kad prieš mėnesį gerą pats išmėginau apple produkciją (prieš tai priklausiau apple haterių grupei - mano pačio parašytam antram punkui) ir likau nustebintas - kokybė 100x geresnė negu androido, tiek sistema, tiek pagaminimu (nenoriu kartotis čia). Taip kad pirma išbandykit abu dalykus tada verkit, kad blogai :)

Cia prikolini ar rimtai ant tiek trenktas esi?

Tai ka senukams dabar daryti? Nusipirkti kompiuteri pasijungti interneta is mazos pensijos ir dar ieskot, kad kas apmokytu naudotis. I banka galiu ir as ateiti nors ir nesu klientas tiesiog pasidometi paslaugomis ir pavartyt lankstinukus tai viesa vieta kas nori tas ir lankos.