smurfas666

Mano nuomone JAVA geresnė nei kitos programavimo kalbos. Vienas kodas veikia ant visų operacinių sistemų, naudojama tikrai labai plačiai ir šiek tiek lengvesnė nei kitos.
Aišku šitie visi pliusai reikalauja ir minusu - kompiuterių vartotojams reikia parsisiūsti programą kad visa tai veiktų, nors tai nėra sudėtinga ir nemanau kad vien dėl to kažkas nesinaudotų java kalba sukurtomis programomis. Čia tas pats kas neatsisiūsti flash playerio ir nežiurėti internete daugumos filmukų.
 
Dėl pačio greičio dauguma turbūt bus už savo kalbą, nors ištikrūjų skirtingais atvėjais skirtinga programavimo kalba greitesnė.

Mūsų šalyje populiariausia programavimo kalba yra PHP, o praktiškai visų kitų kalbų specialistų tenka ieškoti ilgiau, DELFI komentuoja rinkos dalyviai. Didžiausias trūkumas jaučiamas ieškant gerų .NET ar „Java“ programuotojų.
 
PHP populiarumą Lietuvoje bei likusiame pasaulyje lemia tai, kad ši programavimo kalba yra palyginus greitai išmokstama ir nėra itin sudėtinga, komentuoja IT sprendimų bendrovės „Exigen Services Lietuva“ vadovas Tomas Vaičiūnas.
 
„PHP privalumas yra tai, kad jaunimui nesunku pradėti ja programuoti. Šios programavimo kalbos galimybių visiškai užtenka nedideliems tinklalapiams, o jų poreikis yra didelis. Visgi PHP netenkina sudėtingų sistemų poreikių, tam naudojamos .NET ar „Java“ kalbos. Šių kalbų specialistų rasti daug sunkiau“, - sako „Exigen Services“ vadovas.
 
Vis dėlto jis pripažįsta, kad, nepaisant PHP specialistų Lietuvoje gausos, jiems rasti darbą nėra sunkiau, kadangi didžiąją dalį užsakymų sudaro mažesni projektai, kuriems šios programavimo kalbos galimybių užtenka.
 
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pasaulyje sparčiai populiarėja „Ruby“ programavimo kalba – ji yra sudėtingesnė, tačiau universalesnė už PHP. Tad T. Vaičiūnas prognozuoja jos specialistų skaičiaus didėjimą Lietuvoje.
 
„Specialistų randame sunkiai. Darbo rinka konkurencinga, įmonių daug, savo įtaką daro ir Vyriausybės programos bei dėl užsienio investuotojų padidėjęs specialistų poreikis. Visgi ir užsienio kompanijos pirmiausia ieško .NET bei „Java“, o ne PHP specialistų“, - dėsto T. Vaičiūnas.
 
Kita vertus, IT sprendimų kompanija „Tieto Lietuva“ teigia nesunkiai radusi .NET programuotojų, tačiau bendrovė pasigenda kitų sričių specialistų.
 
„Pagal dabartinę rinkos situaciją, ieškodami .NET specialistų, kandidatų nepritrūkome. Gana sunku rasti kompetentingus "SharePoint" bei aukštos kvalifikacijos J2EE (Java 2 platforma informacinėms sistemoms) programuotojus. Lietuvos rinkoje taip pat sudėtinga rasti aukštos kvalifikacijos architektų, analitikų, vadovaujančių programuotojų, kurie turėtų sukaupę bent kelerių metų patirtį analizuojant, projektuojant ir kuriant dideles verslo sistemas bei dalyvavę stambiuose projektuose. Lietuvos rinkos dydis riboja tokių specialistų buvimą. Sunku rasti specialistus, turinčius ne tik gerus programavimo įgūdžius, tačiau tuo pačiu ir išmanančius konkrečias verslo sritis”, - komentuoja „Tieto“ personalo vadovė Kristina Maciulevičiūtė.
 
Savo ruožtu „Webmedia“ direktorius Arnoldas Jankūnas pastebi, kad Lietuvoje yra įvairių programavimo kalbų žemesnės nei vidutinės klasės ar norinčių persikvalifikuoti specialistų, tačiau darbdavių poreikis tokiems programuotojams yra mažesnis.
 
„Gerų programuotojų beveik nėra ir dažnai jie labai brangūs, o žemesnės kvalifikacijos yra, bet akivaizdu, kad rimtoms IT kompanijoms ir projektams jie netinkami“, - teigia A. Jankūnas. Pasak jo, šiandien darbo rinkoje tikrai trūksta aukštos kvalifikacijos tiek „Java“, tiek .NET programuotojų, todėl norint pasamdyti patyrusį specialistą paieška gali užtrukti ir keletą mėnesių.
 
O interneto sprendimų bendrovės „Artogama“ projektų vadovė Inga Rumbauskaitė sako, kad dažniausiai Lietuvos programuotojai moka vieną kalbą, tad rinkoje jaučiamas universalių specialistų trūkumas.
 
Specialistų mažės ir trūks
 
Jau skelbta, kad, asociacijos „Infobalt“ tyrimo duomenimis, nuo 2014 m. informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumas Lietuvos rinkoje taps labai ryškus, o 2020 m. šalies aukštosios mokyklos parengs tik pusę šiandien išleidžiamų jaunų IRT specialistų skaičiaus.
 
„Nors pastaraisiais metais baigiančių studijas IRT specialistų skaičius siekia apie 3 tūkst., tačiau dėl keletą metų mažėjusios technologijų studijų paklausos tarp abiturientų jau 2014 m. šias profesijas įgijusių jaunų specialistų sumažės iki 2 tūkst. per metus. Tuo tarpu įmonių apklausa rodo tolesnį poreikio augimą“, - teigė „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.
http://mokslas.delfi.lt/technology/lietuvoje-nesunku-rasti-nebent-php-programuotoju.d?id=42690761

Sena gera pasaka...
 
Jei vairuotojams įsidarbinant būtų keliami tokie pat reikalavimai kaip programuotojams, skelbimas apie ieškomus darbuotojus atrodytų taip: "Siūlome darbą vairuotojui. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas, profesionali darbo patirtis vairuojant troleibusus, tramvajus, traukinius, laivus, funikulierius, metro, ekskavatorius bei atomines elektrines. Ralio varžybų bei lėktuvo dispečerio patirtis būtina. Kandidatas privalo turėti patirtį gaminant dyzelinius variklius bei turbinas. Taip pat, būtina turėti BMW, Mercedes, KamAZ, ir Boeing inžinieriaus sertifikatus. Gali būti studentas. Privalumai: darbo patirtis tiesiant kelius, dažant kėbulus. Atlyginimas: 600 litu."

Nerimtai atrodo visas šitas dalykas. Šaltosios sintezės galimybė nėra teoriškai įrodyta, o dauguma fizikų abejoja ar išvis įmanoma. O čia jau iškart reaktorius gamina :)

Nerimtai atrodo visas šitas dalykas. Šaltosios sintezės galimybė nėra teoriškai įrodyta, o dauguma fizikų abejoja ar išvis įmanoma. O čia jau iškart reaktorius gamina :)

Visų pirma draudimai problemų nesprendžia. Paskolų suteikimas iš esmės yra teisėta veikla, priešingai nei ginklų, narkotikų pardavimai...
Jei vis dėl to norima uždrausti paskolas, tai tik parodo, kad uždarbis.lt nesugeba spręsti problemų. Susidūrus su sunkumais, lengviausias kelias "nusiplauti" rankas... Tikrai nei vienas šių dienų klestintis interneto gigantas nesirinko tokios strategijos.
Reikėtų pastebėti ir tai, kad paskolų suteikimai davė ir duoda naudos ne tik skolininkams ir jų klientams , bet ir pačiam uždarbis.lt . Taip, tai tiesa ir nereikėtų to neigti.
Žiūrėti į sausą, kiekinę, o ne santykinę atsiliepimų statistiką yra klaida. Taip, galbūt per mėnesį atsiranda 10 ir daugiau nusiskundimų, bet taip pat kartu atsiranda ir kelis kartus daugiau teigiamų atsiliepimų. O galutiniame variante be jokios abejonės nauda nusveria nenaudą.
Aš asmeniškai nesu susijęs su paskolomis, labiau su pinigų keitimais. Tačiau per metus gavau bent kelias dešimtis prašymų paskolinti ir niekam dar nepavyko manęs priversti suteikti paskolą. Esu net gi įsitikinęs, kad nei vienas skolintojas nebuvo prievarta verstas skolinti pinigus. Kiekvienas iš jų tikrai žino, kad egzistuoja rizika prarasti skolintus pinigus. Ta pati rizika, kaip ir imantis bet kokio verslo.
Iš esmės paskolos tėra kitokia investicijų forma, už kurią galima palikti neigiamą atsiliepimą. Jei būtų galima palikti neigiamus atsiliepimu už nepavykusias investicijas į kitų žmonių projektus, nepavykusias investicijas į lankytojų diskusijose siūlomus kitus investicinius instrumentus. Arba galų gale jei būtų teisė palikti neigiamus atsiliepimus, nusiskundimus už ne vieną tūkstantį šiame forume esančių klaidingų pranešimų. Tai galiausiai susidarytų vaizdas, kad uždarbis.lt yra didžiausias blogybių šaltinis ir reikia viską jame drausti.
Bet anaiptol taip nėra.
Yra žinoma, jog kai kada norint iškepti kiaušinienę, tenka sudaužti keletą kiaušinių... Gyvenimas toks.
Žodžiu ties šia vieta ir baigėsi mano mintis, todėl mano nuomonė:
Nereikėtų uždrausti paskolų.

Na tai gal iškart uždrauskim pokerį, lažybas, pinigų keitimus, skelbimus. Tikrai didelė dalis narių yra nepilnamečiai, ir jie užsiima lažybomis, lošia pokerį, galų gale galbūt skelbimuose pardavinėjami vogti daiktai. Taip pažeidžiami įstatymai, tai nelegalu. Juk šio forumo sritis ne skelbimai, pokeris ar lažybos. Tik diskutuokim apie IT ir viskas. Kerniau, ar ne tiesą sakau?

Pasidalinsiu savo patirtimi.
 
Prieš pradėdamas studijuoti informatiką buvau savamokslis programuotojas. Visada žingsnis po žingsnio išmokdavau tai, ko man prireikia (objektinį PHP, kurti efektyvias SQL užklausas, parašyti švarų visos svetainės xHTML ir CSS nuo nulio atsidarius Notepad, galiausiai jQuery ir šiektiek pačio JavaScript). Kaip bebūtų, kiekviena nepažįstama technologija man iš pradžių atrodydavo didelis vargas bandant perprasti - iš tikrųjų taip ir buvo, patirtis kainavo šimtus valandų bandymų, klaidų, nervų - bet galiausiai išmoksti ir turi tarsi ginklą savo arsenale, kurį bet kada prireikus gali išsitraukti.
 
Informatika toks dalykas, kuriame naujos technologijos atsiranda nuolat. Tai reiškia, jog ir mokytis privalai nuolatos. Jei žmogus moka tik vieną programavimo kalbą - tai, mano nuomone, jis nėra tikras programuotojas - jis neturi supratimo, kaip programos kuriamos kitose aplinkose ir kada kurią geriausia pasirinkti.
 
Vienas vertingiausių įgūdžių, kurį man suteikė informatikos studijos per pirmus pusantrų metų - greitai perprasti naują technologiją. Universitetas tiesiog privertė per labai trumpą laiką pramokti ne vieną iki tol svetimą programavimo kalbą.
 
Pavyzdžiui, šį semestrą turiu dalyką, kurio paskaitos vyko tik pusę semestro. Jo tikslas yra nuo nulio išmokyti dviejų skirtingų programavimo kalbų - Python ir Haskell. Du skirtingi dėstytojai skaitė po trijų savaičių paskaitų ciklus apie savo tyrimuose naudojamas kalbas. Tuomet abu jie įteikė mums po du projektų aprašymus, kuriuos kiekviena kalba turime įgyvendinti per likusius du mėnesius ir dingo - daugiau jokių paskaitų. Pirmoji (lengvesnė) Python užduotis - sistema, iš savo kompiuterio leidžianti naršyti kito kompiuterio bylas, iš jo atsiųsti ir į jį nusiųsti failus. Antrasis projektas (prie kurio dirbu paskutinį mėnesį) - kompiuterinis žaidimas - su automatiškai sugeneruojamais kambariais, monstrais, lygiais, ginklais ir kita (čia praverčia Python modulis pygame). Viską turime susirasti ir išmokti patys - bet kai turi aiškias užduotis, ribotą laiką ir norą nenusimauti (iššūkį) - mokaisi labai greitai.
 
Negano to, kitos paskaitos dėstomos ir atsiskaitymai vyksta su JAVA, o naujiems asmeniniams projektams vietoje PHP nusprendžiau naudoti Ruby, kurio taip pat iki šio rudens nemokėjau. Neseniai paskaičiavau, kad dabar per savaitę skirtinguose darbuose dažnai tenka kodą rašyti 5 kalbomis: JAVA, Python, Haskell, Ruby ir PHP. Nemanau, kad visų jų man prireiks ateityje, bet naudinga žinoti suteikiamas galimybes - viena programavimo kalba geresnė vienoje srityje, kita kitoje (pvz., jei reiktų greitai sukurti kontaktų formą - rinkčiausi PHP, jei programėle, kurią nusiųsčiau draugui į kompiuterį - JAVA (nes veiks tiek Windows, tiek Linux, tiek Mac OS), jei svetainę - Ruby, jei sudėtingus matematinius skaičiavimus, kuriems reikia greičio (pvz., finansai, bankininkystė), - Haskell - stebuklinga ir sunkiau perprantama kalba, kur gali praleisti pusvalandį rašydamas vieną kodo eilutė, bet ta eilutė padaro tiek, kiek kitose kalbose 10).
 
Iš tikrųjų nėra jokios paslapties: kuo daugiau žinai programavimo kalbų, tuo lengviau prie jų pridėti naujas, nes atrandi panašumus. Anksčiau tai buvo tikras iššūkis - dabar, atrodo, užtenka paskirti savaitgalį užsidarius su keliomis geromis knygomis apie nežinomą programavimo kalbą ir pirmadienį jau gali pradėti rašyti ja programas (taip padariau su Ruby).
 
Kiekviena programavimo kalba turi fundamentalius dalykus, kuriuos turi sužinoti prieš pradėdamas su ja dirbti (duomenų tipai, objektų samprata, ciklai ir kt.), o visą kitą jau rasi internete kurdamas. Dažnai būna, kad žinai, kaip vieną dalyką atlikti kalboje, kurią jau moki, bet nežinai, kaip tai vyksta naujoje programavimo kalboje, kurią ką tik pradėjai mokytis. Su tuo susiduria kiekvienas, todėl internete pilna informacijos - pavyzdžiui, PHP programuotojui, kuris nori išmokti Ruby: http://www.phptoruby.com/
 
Taigi reziumuojant atsakymą į klausimą "Ar įmanoma būti visų kalbų asu?": asu galbūt ne, bet mokėti daug kalbų yra naudinga. Programuotojams yra normalu iš pradžių nežinoti, kaip ką nors atlikti, - kaskart susiduri su naujais dalykais, ieškai sprendimų ir juos atrandi - tai nenutrūkstantis ciklas, nenutrūkstantis mokymasis ir tobulėjimas. Dėl to http://stackoverflow.com/ jau tapo viena iš populiariausių svetainių pasaulyje - ir ten renkasi programuotojai profesionalai, nes niekas niekada visko nežino.
 
Nematau priežasties šiais laikais mokytis C++, nebent ketini atlikti mokslinius skaičiavimus ar šiaip nori save pakankinti, galvodamas "kaip jėga, kad truputi moku C++". Priežastis - su kitomis programavimo kalbomis tuos pačius dalykus gali sukurti greičiau ir paprasčiau. Tai kam vargti?
 
JAVA yra žymiai modernesnė C++ alternatyva, jei galvoji apie sistemų kūrimą. Tiesa, pačios JAVA programuotojai paskutiniais metais jau po truputį pereina prie naujesnės programavimo kalbos - SCALA (todėl ir teigiu, kad niekas nestovi vietoje). Naujos programavimo kalbos minusas bandant ją perprasti - mažiau informacijos, mažiau specialistų, mažiau žmonių, kurių gali paklausti. Tad tiesiai prie SCALA eiti nesiūlyčiau.
 
Iš vieno forumo: Python vs C++:
 
 
Be to, nemažai mokslininkų (ir mano universitete) vietoje C++ jau renkasi Python, nes Python turi skaičiavimams sukurtus modulius (plačiau apie tai jau rašė nagisa).
 
Jei reikėtų rekomenduoti vieną kalbą, nuo kurios pradėti, tai kaip jau kažkur rašiau forume: jei ketini studijuoti informatiką - galbūt verta eiti sunkesniu keliu ir pradėti nuo JAVA (sužinosi daug naudingų dalykų, po kurių perprasti kitas programavimo kalbos bus lengva), jei programuoti pirmiausia nori tam, kad įgyvendintum savo idėjas ar galėtum greičiau iš to pradėti uždirbti - Python turbūt geriausias pasirinkimas (lengva perprasti ir galinga programavimo kalba, nors nepadės taip smarkiai persilaužti kaip JAVA mokantis kitų programavimo kalbų). Puiki alternatyva Python galėtų būti Ruby.
 
Išbandęs jau ne vieną programavimo kalbą, niekam nerekomenduoju PHP, nuo kurios pats pradėjau, - tiesiog yra žymiai tobulesnių, geriau apgalvotų ir išbaigtų technologijų. Mokantis PHP atskiras mokslas yra PHP saugumas, nes bet kokio naujo programuotojo sukurtą PHP puslapį dažniausia galima nulaužti - priešingai nei Python ar Ruby, nes šios kalbos pačios savaime turi daugiau apgalvotų saugiklių. Galiausiai PHP (palyginus su Python ar Ruby) rašai daugybę kartų tą patį kodą (kartoji save).
 
Kažkada draugams rinkau geriausius nemokamus Python resursus internete. Galbūt kam nors skaitantiems šią temą pravers:
 
Lietuviškai apie Python: http://docs.python.lt/tutorial/
Praktinė knyga - teorija + užduotys: http://learnpythonth...nTheHardWay.pdf
Google paskaitos: http://code.google.c...n_understanding
Google teorine medžiaga (jei knygos neužtenka): http://code.google.c...lass/index.html
Python gidas pradedantiesiems: http://wiki.python.o.../BeginnersGuide
Python dokumentacija (kiekvieno programuotojo enciklopedija): http://docs.python.org/

http://files.myopera.com/SerbianFighter/smile/firefox.gif

Prieš kelias savaites, kai dar buvo aptarinėjama tapatbės pasitvirtinimo sistema, uzdarbis.lt administratorius Kernius pateikė savo surinktų forumų TOP 10 PAGAL PRANEŠIMŲ KIEKĮ.
 
Aš jį kiek pataisiau.
 
Galutinis TOP 10 po šiai dienai atrodo taip:
 
1 BitePlius.lt – 19 363 000
2 SuperMama.lt – 13 262 000
3 Uždarbis.lt – 1 441 000
4 Lrytas.lt – 1 439 000
5 TindiRindi.lt – 1 312 000
6 Draugas.lt – 1 272 000
7 Tax.lt – 869 000
8 Infolex.lt – 722 000
9 DjScene.lt – 658 000
10 EuroFootball.lt – 594 000
11 AudiKlubas.com – 580 000
12 Diskusijos.lt – 576 000
13 Travian.lt – 555 000
14 Linksmas.net – 546 000
15 Klase.lt – 481 000
16 Miestai.net – 468 000
17 Elektronika.lt – 454 587
18 22.lt – 381 000
19 HondaKlubas.com – 353 000
20 Ferrum.lt – 334 000
21 BodyBuilding.lt – 297 000
22 Chatas.lt – 296 000
23 Imagination.lt – 291 000
24 Auksarankes.lt – 290 000
25 Mama.lt – 285 000
26 MotoManai.lt – 284 000
27 TavoVaikas.lt – 269 000
28 Aistra.lt – 263 000
29 PlayManija.lt – 248 560
30 Music.lt – 242 000
31 ComputerBild.lt – 230 000
32 Kulturizmas.net – 215 000
33 Tavo.lt – 208 000
34 Spekuliantai.lt – 204 000
35 Ieskok.lt – 195 000
36 Studijos.lt – 190 000
37 GerasDviratis.lt – 183 000
38 Zebra.lt – 181 000
39 BMWFan.lt – 158 000
40 RojausSodai.lt – 150 000
 
Gal koks nors šį sąrašą gali papildyti ar patikslinti? Gal tavo forumą pamiršau pridėti? :) Kernius patikslino kaip reikiant.

OK, tarkim tie, kurie pritaria tingėjimui prie šio posto pridėkite 1 (balsuodami) ir jei neturite minčių papildomo atsakymo nebūtinai pildykite. Labiau domina susidaryti bendrą vaizdą kokios projektų įgyvendinimo problemos ar priežastys iškyla.

nežinau ar gerai supratau, bet gal tiks šios:
http://www.oxid.it/cain.html
http://www.wireshark.org/

Kaip sukurti sėkmingą internetinį projektą Lietuvoje?
 
Tai nėra kažkokiais tiksliais ir neginčijamais faktais paremtas straipsnis, o tiesiog mano asmeninė nuomonė.
 
Visų pirma, reikia idėjos. Galima rinktis iš dviejų variantų - orginali mintis arba darbas toje nišoje, kur jau yra tiesioginių konkurentų. Jei pasirinkote antrąjį variantą iškarto iškelkite sau klausimą - kuo mano projektas bus geresnis ir labiau pritraukiantis lankytojus nei konkurentų projektai? Iškarto įspėju vengti šių sričių:
 
Hostingai
Pramogų portalai
Failų dalinimosi sistemos (hubai, torrentai ir t.t.)
 
Pirmųjų dviejų nerekomenduoju dėl masiškai perpildytos rinkos, todėl tik nedaugeliui pravyksta prasimušti šiose srityse, na, o trečiojo varianto nesiūlau dėl to, kad jau nuo pat projekto pradžios reikės didelių serverio resursų + gali atsirasti daug ''netikėtumų'' kurie nutrauks jūsų veiklą ir negausite pelno (hakeriai, valstybės institucijos ir panašūs veiksniai).
 
Jeigu jau pasirinkote savo verslo kryptį, iškarto nuspręskite ar jums užteks lėšų idėjai įgyvendinti (nieko nėra blogiau, nei nepabaigtas projektas - jį bus netgi sunku parduoti ir beveik 100%, kad neatgausite pradinių investicijų), taip pat kaip ir kiekvienoje investicijoje apgalvokite - ar galite leisti prarasti šią pinigų suma, jei projektas būtų nesėkmingas? Viską apgalvojus galima aptarti pirmuosius svarbius dalykus:
 
Domenas - tik .lt plėtinys, be jokių - , ar ilgų žodžių.
Hostingas - serveryje stovinčiame Lietuvoje, pvz. Serveriai.lt ar domenas.net , tik nepirkite plano galvodami apie gilią ateitį, pradžioje rinkitės mimimaliausią planą, nes dar neaišku ar projektas bus sėkmingas.
Bendra projekto komanda - nekvieskite į savo komandą visų iš eilės - programuotojo, dizainerio ir t.t. Jums svarbiausias - pelnas, o kiekvienas papildomas narys jį mažina ir atsiranda tarpusavio konfliktų galimybė, todėl patariu viską įgyvendinti vienam ir tiesiog pirkti atskiras paslaugas iš kitų asmenų, pvz. Dizainą puslapiui. Vis dėlto jei jūsų biudžetas apribotas, pirmenybę teikite programuotojui, nes tai vienos iš brangiausių paslaugų.
Dizainas - atkreipkite dėmesį į praktiškumą, nes kartais įmantriausi dizainai būna labai problematiški vartotojui.
 
Ko reikėtų vengti projektuose, kurie skirti LT rinkai:
Internetinių bankų - egold, moneybookers ir t.t. , geriau rinktis paprastą apmokėjimą banko pavedimu, o šiuos būdus įvardyti netiesiogiai, kaip galima alternatyvą. (Čia aktualiausia internetinėms parduotuvėms).
Forumų ir svečių knygų (čia turiu galvoje, kaip papildomą puslapio dalį) - geriau rinktis ''live help'' scriptus ar paprastą ''supportą'' el. Paštu.
Apklausų - pvz. Ką galvojate apie šį mūsų puslapio pasikeitimą. (Iššimtis pramoginiai portalai).
Reklamos mainų su kitais puslapiais - geriau projekto veiklos pradžioje neteršti savo puslapio reklama, nes tai tik įvaizdžio gadinimas.
 
Ką patarčiau naudoti savo projekte:
 
Naujienų skiltis - paprastai naudinga funkcija, ypač jei puslapis yra dažnai atnaujinamas, taip pat galima imituoti aktyvią puslapio veiklą smulkiais pakeitimais ar kitomis naujienomis.
Atsiliepimus - jeigu teikiate kažkokias paslaugas ar pardavinėjate prekes. Patartina prie atsiliepimo paminėti datą.
Išsamius kontaktinius duomenis - žinoma, tai netinka pramoginiams portalams, tačiau el. Parduotuvėje vien el. Pašto adresas nesuteiks solidumo.
 
Naudingos reklamos sistemos:
Skelbiu.lt - bene pigiausia reklama, kokią įmanoma rasti su tokiu aktyvumu.
Google Adsense - efektyvi reklama, tačiau salyginai brangi.
 
Dėl ko projektas dažniausiai būna nesėkmingas:
 
Perdėtų vilčių į savo idėją - psichologinis faktorius, kurį sunku kaip nors apriboti, tiesiog dažniausiai, jei tau pačiam patinka tavo idėja, pradedi nematyti jo minusų.
Prastos rinkos analizės - dažniausiai tai būna nepastebėti konkurentai arba neįsigilinimas į klausimą: kuo mano tinklapis sudomins lankytoją?
Nesutarimų su savo projekto komanda - tipinis variantas yra idėjų išsiskyrimas ir tada tinkapį galima ''laidoti'', nes nebeišeina jo plėtoti.

Europos Sąjungos (ES) asociacijos „Digital Europe“ generalinė direktorė Bridget Cosgrave teigia, kad per ateinančius 5 metus Europoje bus sukurta per 365 tūkst. naujų darbo vietų informacinių technologijų (IT) specialistams. Lietuvai šioje srityje prognozuojama šviesi ateitis.
 
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-14928/straipsnis?name=S-14928&l=2&p=1

Taigi norėjau išsamiai aprašyti reklamos galimybes mobiliajame internete. Pradžiai pacituosiu ir šiek tiek papildysiu bei pakoreguosiu savo prieš porą metų rašytą pamoką, kurioje aprašyti 7 būdai kaip sulaukti daugiau lankytojų savo wap svetainėje. Žinoma didžioji dalis informacijos jau visiems senai žinoma, bet galbūt vis tiek kam nors pravers.
 
1 būdas: Galite keistis reklaminėmis nuorodomis ar skydeliais su kitomis svetainėmis, bet bukite atidus. Nesikeiskite su svetainėmis, kurių lankomumas yra mažesnis už jūsų arba jūsų reklama bus “nukišta” į kitos svetainės “gelmes”.
Geriausiai keistis su svetainėmis, kurių lankomumas yra panašus į jūsų ar net didesnis.
Tuomet abi svetainės gali sulaukti nemažai naujų lankytojų. Aišku šis būdas turi ir minusų.
Pvz.: jūsų svetainės reklama ištrynė, o jus nepastebėjote ir toliau laikote savo saite kito saito reklamą.
Tai tampa ypač nepatogu, kaip keičiatės reklamomis su daugelių svetainių, nes tuomet labai sunku tikrinti, kuriuose saituose yra jūsų reklama. Žinoma to galima išvengti susikuriant atvedimų sistemą.
2 būdas: Galite reklamuoti savo svetainę kitų svetainių knygose ir pan.
Jei reklamuosite lankomų svetainių knygose galite sulaukti lankytojų pagausėjimo, bet tai dažniausiai tik trumpalaikis efektas. Efekto gali ir išvis nebūti, nes daugumoje knygų pranešimai pirma patikrinami administracijos.
Aišku šis būdas turi ir minusų. Pvz.: jus galite sulaukti pasipiktinimo iš svetainių, kuriuose reklamavotės, savininkų. Juk niekas nenori, kad jų svetainių knygas terštų reklamai.
3 būdas: Savo svetainėje sukurti ką nors unikalaus, kas pritrauktu daug lankytojų.
Pvz.: jei norite tikrai gero lankomumo kurkite erotikos, siuntinių, muzikos, bendravimo ar pramogų svetainę.
Aišku lankomumas nebus didelis, jei saito turinys bus skurdus ar neinvestuosite į reklamą.
Erotinio pobūdžio svetainės anglų kalba beveik visada tampa lankomos jei jose yra daug erotiniu siuntinių, sekso pažinčių ir t.t. Kartais pakanka tik keletos nuorodų į katalogus, kad tokia svetainė taptu gausiai lankoma. Siuntinių svetainės lankomos kai jose daug siuntinių, dažnai atnaujinama.
Bendravimo svetainėse lankomumą lemia prisijungusių žmonių skaičius. Juk pats su savimi nebendrausi.
4 būdas: Jei jus pasiruošęs investuoti nemažą pinigų sumą į savo svetainę, puikus ir tikrai efektyvus būdas pirkti mokamas reklamas kitose svetainėse.
Šis būdas žinoma yra pats efektyviausias, bet ir brangiausias. Prieš pirkdami reklamas išsirinkite pačias lankomiausias svetaines, kurių tematika panaši į jūsų. Daug populiarių svetainių galima rasti wap kataloge wtop.us. Be to jei turite internetinę banko sąskaita galite pirkti reklamas labiausiai lankomose wap svetainėse. Nes tikrai lankomos svetainės už papildymus reklamos neparduoda.
5 būdas: Galite pasinaudoti reklamų apsikeitimo sistemomis.
Jų wap’e nėra daug. Populeriausios vivamob.lt ir tefno.net. Užsiregistravus sistemose i savo svetainę įdedate jums skirtas atvedimo nuorodas. Surinktus taškus keičiate i unikalius lankytojus. Daugiau informacijos apie tai rasite pačiose sistemose.
6 būdas: Galite savo svetainei priregistruoti daug skirtingų skaitliuku ir juos visus sudėti i pagrindinį puslapį, dar vadinama index’ą.
Pvz.: wtop.us cntr.finx.in countreg.com ir t. t Kuo jūsų svetainės lankomumas bus didesnis tuo aukščiau kataloge busite. Aišku šis būdas turi ir minusų.
Pvz.: didelis skaitliukų skaičius gali pailginti svetainės užkrovimo laiką. Be to svetainės su daugybe skaitliukų atrodo ne kaip. Jei jūs neturėsite pradinio lankomumo šaltinio, šis būdas visiškai neveiksmingas.
7 būdas: Galite registruoti savo svetainę įvairiuose kataloguose. Pvz.: goban.ru w-top.us ir t. t
Ten jums duos specialia atvedimo nuorodą per kurią atvedinėsite unikalius lankytojus į katalogus. Kuo daugiau lankytoju atvesite, tuo jūsų svetainė bus aukščiau kataloge ir sulauksite daugiau lankytojų.
Aišku šis bšdas turi ir minusų. Pvz.: jus galite sulaukti lankytoju iš kitų šalių. Tokiu atveju be “gražaus” skaitliuko daugiau jokios naudos iš to neturėsite. Jei jūs neturėsite pradinio lankomumo šaltinio, šis būdas taip pat visiškai neveiksmingas.
Kadangi nuo tada kai rašiau šią pamoką praėjo gana daug laiko ir per tą laiką įgijau naujų žinių, jomis pasidalinsiu su jumis. Bene svarbiausias kriterijus mobiliojo interneto svetainėse (kaip ir www svetainėse) yra SEO. Jūs galite sulaukti nemažai lankytojų be jokios reklamos vien iš google.lt jei sutvarkėte savo svetainę taip, kad ją “mylėtu google”. Kiekvienam svetainės puslapiui naudokite skirtingas antraštes (title), aprašymus (description) bei raktažodžius (keywords). Keiskites atgalinėmis nuorodomis (backlinks) su kitomis svetainėmis, kurių PR (pagerank) panašus ar didesnis kaip jūsų.
Keletas patarimų. Wap svetaines reklamuokite tik mobiliajame internete, nes tarkim perkant reklama web’e nesulauksite norimų rezultatų. Geriausiu atveju bus trumpalaikis efektas.
Tai tiek tam kartui. Svarbiausia kurkite tai kas jums patinka, o lankomumas (jei labai stengsitės ir pasinaudosite nors vienu mano patarimu) galbūt ateis pats.
 
Straipsnio šaltinis

Tuoj pamėginsiu parašyt (paredaguosiu postą parašęs). Reikia dar?
 
EDIT:
Pirmasis:

program shit; var skaicius,sk1,sk2,sk3,lyg,nelyg:integer; begin WriteLn('Įrašykite triženklį skaičių:'); ReadLn(skaicius); if (skaicius div 100 >= 1) and (skaicius div 100 < 10) then begin sk1 := skaicius div 100; sk2 := skaicius mod 100 div 10; sk3 := skaicius mod 10; if (sk1 mod 2 = 1) then nelyg := nelyg + sk1 else lyg := lyg + sk1; if (sk2 mod 2 = 1) then nelyg := nelyg + sk2 else lyg := lyg + sk2; if (sk3 mod 2 = 1) then nelyg := nelyg + sk3 else lyg := lyg + sk3; WriteLn('Lyginių skaičių suma didesnė už nelyginių skaičių sumą ',lyg-nelyg,' vienetais'); end else WriteLn('Klaida: nurodytas skaičius nėra triženklis.'); Readln; end.

Kodėl neveiks? Tik vietoj *."%choice%" užrašyk *.%choice% :D
 

@ECHO off cls set choice= set /p choice=Parasykite failo rusi (Pvz: txt; doc; JPEG) copy *.%choice% C:\kopijos
 

Kodėl neveiks? Tik vietoj *."%choice%" užrašyk *.%choice% :D
 

@ECHO off cls set choice= set /p choice=Parasykite failo rusi (Pvz: txt; doc; JPEG) copy *.%choice% C:\kopijos
 

Kodėl neveiks? Tik vietoj *."%choice%" užrašyk *.%choice% :D
 

@ECHO off cls set choice= set /p choice=Parasykite failo rusi (Pvz: txt; doc; JPEG) copy *.%choice% C:\kopijos
 

Šiek tiek paofftopinsiu, bet i ta puse.
 
Šiandien vienas vaikas man sako "Davai aš perpardavinėsiu tavo paslaugas", sakau jam "kodel gi ne", kvaila būtų atsisakyti naujų klientų, kas ten žino ka jis rast gali.
 
Paklausė jis manes mano kainų, pasakiau nuo tiek iki tiek,
tada jis man sako:
 
"Ne, man reikia konkrečiai kiek pas tave vienas 'saitas' kainuoja"
 
Žmones, atsiminkit kad jus ne preke perkat čia, o paslauga