Pereiti prie turinio

Skraidytojas

Patvirtinti nariai
  • Pranešimai

    1.479
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    5
  • Atsiliepimai

    100%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    Skraidytojas sureagavo į EmilisR Automobilio lizingas/paskola automobiliui   
    Šiek tiek galiu pakomentuoti, kadangi dirbu šioje srityje - jei imsi lizingą, tai auto bus registruotas banko vardu ir jei pvz po kelių metų norėsi parduoti, tai kils papildomų nepatogumų, nes pirkėjas norės iškarto gauti mašiną, o tu turėsi atlikti išankstinį grąžinimą, gauti įgaliojimą, persiregistruoti ir tik tada parduoti - tai parduoti anksčiau laiko tikriau daug nesklandumų kils. Taip pat imant lizingu yra privalomas KASKO draudimas, jei imi ne naują auto, tai paskaičiuok kiek per lizingo laikotarpį viso sumokėsi (dažniausiai draudimas sudaro net 30% mašinos kainos), na bet iš kitos pusės - jei nori važinėt ramus, tai tikriausiai ir taip kasko drausies :)
     
    Vartojimo paskolos (VK) automobiliui pliusai - auto liks registruotas tavo vardu - parduodant nekils jokių nepatogumų, KASKO neprivalomas, nemokamas išankstinis grąžinimas (daugelyje bankų)
     
    Apie palūkanas:
    Lizingo palūkanos priklausys nuo auto (naujas ar naudotas) + nuo pajamų ir reitingo, bet realiai yra 1-3% (naudotiems iki 4 gali pasiekti)
    VK automobiliui - fiksuota 5-8%
    Pigiausia skolintis lizingui kiek asmeniškai teko susidurti pačiam, tai vienareikšmiškai Nordea (toliau DNB ar SEB), tik nebijok derėtis ;) naują auto kolega pirko, iš pradžių 2,5 buvo, po poros susitikimų iki 1,2 buvo nuderėta :) taip pat nepamiršk sutarties mokesčio - standartas 1%, būtinai derėkis iki 0,8%, jei pasiseks iki 0,5% įmanoma :)
     
    Reziumė - jei auto naudotas bent 2-3 metus ir kaina 8-10k eur - imk VK automobiliui - vietoj kasko įsimesk signalizaciją geresnę, kasko pinigus pataupysi ir grąžinsi anksčiau laiko, jei auto naujesnis ir kaina >10k eur - imk lizingą. :)
     
    Jei daugiau klausimų kils - rašyk PM, manau padėsiu :)
  2. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo Darkera Negaliu apsispresti del darbo uzsienyje   
    O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
     
    O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
     
    Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
     
    Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.
  3. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo Impaler Mano gyvenimas, ir noras tobuleti, pakeisti blogus dalykus, ir tapti platesnio mastymo asmenybe   
    Iš teksto jaučiu kad turi stiprių prisirišimų - todėl ir neturi vidinės ramybės. Jeigu padirbėtum ties sugrįžimu į vidinę ramybę - sugrįžtų ir kūrybingumas, vyriškumas, pasitikėjimas savimi. Kol galvoje chaosas, bei mintys apie statymus ir cigaretes, tol ir tie 2500 eur atrodys "misija neįmanoma", arba "kopimas į kalną".
     
    Kadangi esu buvęs panašioje situacijoje, tai galiu rekomenduoti, kas man suveikė:
     
    1. Meditacija sąmoningumui, išsilaisvinimui nuo prisirišimų bei vidinei ramybei. Praktikuoti reikia rimtai, tai ilgas procesas. Meditacija - visų pirma yra darbas, o atsipalaidavimas ateina tik kaip darbo vaisius. Jei nori tobulėti dideliais žingsniais - važiuok į Vipasana (10 dienų kursas).
    2. Gilinimasis į save, kas aš esu - iki pat šaknų. Ką tai reiškia - neišsiplėsiu, visi supranta skirtingai pagal savo sąmoningumo lygį. Kylant sąmoningumui, tau ateis vis gilesni atsakymai. Tikėtina, kad ir laimės kreivė kils tuo pačiu į viršų.
    3. Su geresniu savęs suvokimu, natūraliai kils savivertė. Geriau suvokdamas savo vertę, bei panaudodamas iš vidinės ramybės atsivėrusią kuriamąją galią apie tai, kaip savo vertę realizuoti - galų gale pamatysi, kaip tie 2500 eur lengvai atėjo, ir tai bus tik pradžia.
     
    P.S. Jeigu protas šiuos patarimus stipriai atmetinėja, tuomet pradžiai gali pabandyti pašerti protą, kad nustotų tau pagalius į ratus kaišioti. Dr John Demartini yra parašęs puikių knygų šiomis temomis. Jis kalba pasaulietine, moksline kalba, su faktais, įrodymais, tyrimais... Jeigu protui to reikia, prašom :) Bet vėliau vis vien suprasi, kad visi tikrieji atsakymai ne išorėje, o viduje. Sėkmės.
  4. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo kokxas Proaktyvumas - The Power of Asking   
    Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
     
    1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
     
    2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
     
    3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
     
    4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
     
    Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
     
    Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.
  5. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo kokxas Proaktyvumas - The Power of Asking   
    Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
     
    1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
     
    2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
     
    3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
     
    4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
     
    Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
     
    Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.
  6. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo emporio Ką prisižadėjote daryti po naujų? :D Kokių self improvement dalykų   
    Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
     
    Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
     
    Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės
  7. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo kokxas Proaktyvumas - The Power of Asking   
    Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
     
    1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
     
    2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
     
    3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
     
    4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
     
    Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
     
    Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.
  8. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo Impaler Mano gyvenimas, ir noras tobuleti, pakeisti blogus dalykus, ir tapti platesnio mastymo asmenybe   
    Iš teksto jaučiu kad turi stiprių prisirišimų - todėl ir neturi vidinės ramybės. Jeigu padirbėtum ties sugrįžimu į vidinę ramybę - sugrįžtų ir kūrybingumas, vyriškumas, pasitikėjimas savimi. Kol galvoje chaosas, bei mintys apie statymus ir cigaretes, tol ir tie 2500 eur atrodys "misija neįmanoma", arba "kopimas į kalną".
     
    Kadangi esu buvęs panašioje situacijoje, tai galiu rekomenduoti, kas man suveikė:
     
    1. Meditacija sąmoningumui, išsilaisvinimui nuo prisirišimų bei vidinei ramybei. Praktikuoti reikia rimtai, tai ilgas procesas. Meditacija - visų pirma yra darbas, o atsipalaidavimas ateina tik kaip darbo vaisius. Jei nori tobulėti dideliais žingsniais - važiuok į Vipasana (10 dienų kursas).
    2. Gilinimasis į save, kas aš esu - iki pat šaknų. Ką tai reiškia - neišsiplėsiu, visi supranta skirtingai pagal savo sąmoningumo lygį. Kylant sąmoningumui, tau ateis vis gilesni atsakymai. Tikėtina, kad ir laimės kreivė kils tuo pačiu į viršų.
    3. Su geresniu savęs suvokimu, natūraliai kils savivertė. Geriau suvokdamas savo vertę, bei panaudodamas iš vidinės ramybės atsivėrusią kuriamąją galią apie tai, kaip savo vertę realizuoti - galų gale pamatysi, kaip tie 2500 eur lengvai atėjo, ir tai bus tik pradžia.
     
    P.S. Jeigu protas šiuos patarimus stipriai atmetinėja, tuomet pradžiai gali pabandyti pašerti protą, kad nustotų tau pagalius į ratus kaišioti. Dr John Demartini yra parašęs puikių knygų šiomis temomis. Jis kalba pasaulietine, moksline kalba, su faktais, įrodymais, tyrimais... Jeigu protui to reikia, prašom :) Bet vėliau vis vien suprasi, kad visi tikrieji atsakymai ne išorėje, o viduje. Sėkmės.
  9. Patinka
    Skraidytojas sureagavo į MatasR Mano gyvenimas, ir noras tobuleti, pakeisti blogus dalykus, ir tapti platesnio mastymo asmenybe   
    Paprasčiau yra išgert alaus, įsijungt teliką ar panirt į darbus ar kitus "distraction", nei stot į akistatą su savim, savo mintim ir ambicijom.
     
    Tie kas ieško - randa. Nori patarimo? Nenustok ieškot atsakymo ir jį rasi. Manau raktiniai žodžiai tavo kelyje į atsakymą galėtų būti: "vertybės", "sąmoningumas".
     
    Tavo mintys skamba labai pažįstamai ir logiškai. Manau tai yra normalu. O svarbiausia - situacija yra pataisoma. Tu ne vienas toks. :)
  10. Patinka
    Skraidytojas sureagavo į Miratas Kaip žodžius paversti veiksmais   
    Trumpai pakomentuosiu, kas man padėjo išsiugdyti discipliną ir vietoj pažadų daryti darbus - tai sportas. Skaičiau mokslinį straipsnį, jog disciplina išsiugdo kažką darant 30 dienų, tačiau pats pajutau tai po kokių 3-6 mėnesių sporto griežtu režimu.
     
    Taip pat padeda aiškaus plano sudarymas, tačiau struktūrizuotai, iš pradžių bendrai susirašai kokie tikslai, sudėlioji juos pagal prioritetus, paskui kiekvienam tikslui pasmulkinti papunkčius, na ir pradedi daryti/dirbti ties tais smulkiais punktais ir galiausiai pamatai, kad judi gan normaliu greičiu :)
     
    Tam, kad galėtum atrasti profesiją, siūlyčiau pradėti nuo diciplinos ugdymo plano, o tik paskui galvoti apie tai ką veikti, nes norint atrasti savo pašaukimą, reikės daug mėginti. Svarbiausia atrasti tai, kas tau patinka ir darbas nebus darbu.
  11. Patinka
    Skraidytojas sureagavo į babunas IT algos   
    tai asembleris turbut
  12. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo kokxas Proaktyvumas - The Power of Asking   
    Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
     
    1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
     
    2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
     
    3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
     
    4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
     
    Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
     
    Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.
  13. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo codelady Emigrantus nemokamai mokins programavimo   
    Na, tegul daro tuos kursus (jeigu ne iš ES/valstybės fondų finansuojama bus). Bet emigrantai turėtų suvokti kad po tokių kursų, o ypač nuotoliniu būdu, ne ką teišmoks - bus "juodadarbiai", tik programavimo srityje, įdarbinti pačios akademijos (už komisinį), pigiausių programuotojų ieškančioje įmonėje. Žinoma, jei pas žmogų yra tikra motyvacija būti programuotoju - tai viskas OK, su laiku iškils aukštai, jam tai bus puiki galimybė, bet jaučiu kad dauguma ten mokytis ateis su gražiomis fantazijomis, bėgdami nuo atsibodusių darbų ir gyvenimo užsieny. Tiesiog su nemokamais dalykais visada taip būna.
     
    O tiems kas iš tikro nori būti programuotojais jokių akademijų nereikia - tiesiog imi ir darai, skaitai, googliniesi kas neaišku, klausinėji patarimų, ieškai klientų arba prašaisi į praktikas įmonėse ir tiek. Tam, žinoma, reikalinga tikra motyvacija būti programuotoju.
     
    Kaip sakoma, tie kas klausia "kaip tapti programuotoju" - jie tikriausiai neturi motyvacijos juo tapti (išskyrus pinigus). Tie kas iš tikro nori programuoti, klausia "kaip man sukurti X produktą".
     
    Šitą supratau kai pats dirbau programeriu ir uždirbdavau labai patrauklius pinigus. Kažkuriuo metu vos ne visi draugai, netgi šeimos nariai, buvo parašę "ei, kaip man tapti programuotoju?". Teko visus atkalbinėti nuo tokių minčių... :) Jeigu žmogus net nepalietęs kodo, o jau svajoja apie pasakiškus atlyginimus. Sunku suvokti, kokiose fantazijose kai kas gyvena :)
  14. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo Auksinis Forex ir Degantis Australijos Miskai?   
    Gali atsidaryti grafikus ir pats pasiziureti kas vyko per paskutines pora savaiciu :) As prekiauju FX (swing) ir jokiu nenormaliu judejimu nebuvo, "business as usual". Uz day traderius kalbeti negaliu - galbut jie galejo kazka labiau pajusti tam tikromis valandomis kai isejo naujienos. Bet kuriuo atveju, perejus per keleta valiutu poru, susijusiu su AUD, dieniniai candle'ai nerodo absoliuciai jokio neiprasto judejimo. Valiutu rinka yra milziniska, o tie gaisrai tera tik lasas vandenyne.
     
    Manau, kad jeigu kazkas tycia sukelinetu toki gaisra, tai taikytusi i kazkokia siauresne rinka - tam tikru zaliavu, tam tikru akciju, arba vienos konkrecios imones akcijas. Kuo siauresnis nusitaikymas, tuo ir efektas didesnis. Kalbant teoriskai, jeigu zinai kad kazkuri viena imone atlieka visas savo operacijas tame miske ir yra nuo jo gyvybiskai priklausoma, o tu kazkokiu budu ta miska padegsi, pries tai uzdejes gera sumele ant "short" pozicijos - va tada is tikruju galetum kazka uzdirbti :) Zinoma, i "projekto samata" reiketu itraukti ir padegimo kaina bei galimu teisiniu pasekmiu kaina - jeigu teismas suzinos kad tu tai padarei. Zodziu, mano akimis tokie veiksmai yra didele, akla, ir sunkiai paskaiciuojama rizika - labiau panasu i statyma viska ant kortos negu profesionalaus treiderio elgesi. Taip, yra istorijoje pavyzdziu kai "meskos" sukele suirutes ir is to uzdirbo didelius pinigus, bet taipogi ir daugybe pavyzdziu (zinoma, viesai neliaupsinamu) kai toms "meskoms" nepasiseke ir prarado viska.
  15. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo emporio Ką prisižadėjote daryti po naujų? :D Kokių self improvement dalykų   
    Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
     
    Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
     
    Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės
  16. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo Auksinis Norime išvykti padirbėti   
    Workabroad.lt gera agentūra, profesionaliai ir maloniai bendrauja, pasitinka oro uoste, sutvarko visus popierius ir pan. Pagrinde Olandijos sandėliuose darbą siūlo. Bet tikrai nesitikėk kad bus ten "daug daugiau negu Lietuvoje". Pats važiavau, bet ne dėl pinigų o šiaip saviugdos tikslais norėjau paragauti tokio darbo. Uždarbis atskaičius nuoma ir mokesčius valstybei būdavo apie 330-380€ per savaitę. Darbas lengvas bet labai neintelektualus :) Na bet kiekvienas renkasi pagal savo kriterijus. Jeigu tau tinka, tai šią agentūrą tikrai labai rekomenduoju.
  17. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo emporio Ką prisižadėjote daryti po naujų? :D Kokių self improvement dalykų   
    Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
     
    Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
     
    Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės
  18. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo Hustler pasyvios pajamos - papasakokite apie savo   
    Zmonems, megstantiems filmuoti, rekomenduoju https://www.blackbox.global/ . Pats anksciau turejau drona ir beskraidydamas vis ka nors pafilmuodavau. Daznai net specialiai nesistengdamas, tiesiog beskrisdamas iki to tasko kuriame noriu fotografuoti. Blackbox'e susiradau kuratoriu patyrusi dronu srityje, sutarem su juo del %. Tada man beliko tik persiusti jam failus is mano archyvo. Jis padaro visa kita: atrinkimas, karpymas, color gradingas, profesionalus tag'inimas, teisiniai reikalai ir pan. Nieko is anksto kuriatoriams nemoki, tik % nuo pardavimu (tai jiems, zinoma, paskata stengtis). BlackBox sistema poto isdistributina paruostus klipus i keleta stock video agenturu, kuriose ir vyksta pardavimai. Poto Blackbox'as kas menesi suveda saskaitas ir ismoka pinigus savo nariams.
     
    Uzdirbau kol kas 81$, suma nedidele, bet pas mane mazas klipu archyvas. Fainiausia, kad nieko daryt nereikia - visiskai pasyvios pajamos. Visa juoda darba padaro kuratoriai - pats tikrai niekad gyvenime nebuciau tuo uzsiemes :) Aisku, galite sistemoje dirbti ir kaip kuratorius, jeigu jums patinka. Blackbox'o bendruomeneje yra kas ir iki 5000$/men stabiliai uzdirba, tik reikia suuploadinti bent keleta tukstanciu kokybisku klipu. Jei tiek neturi - tai uztruksi ne vienerius metus kol sukaupsi tokia kolekcija (neverta vien del to tiek investuoti laiko). Bet jeigu jau dabar laikai simtus gigabaitu video medziagos isoriniam harde - tai tada cia visiskai no-braineris. Nemokami pietus :)
  19. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo SPeed_FANat1c Ką dirbate ir kiek uždirbate?   
    Grįžau kuriam laikui į programavimą, kad atnaujint įgūdžius ir apsaugot galvą nuo tapimo daržove :)
     
    3.7k €/mėn., nuotolinis darbas su užsienio įmone. Kalba PHP.
  20. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo emporio Ką prisižadėjote daryti po naujų? :D Kokių self improvement dalykų   
    Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
     
    Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
     
    Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės
  21. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo emporio Ką prisižadėjote daryti po naujų? :D Kokių self improvement dalykų   
    Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
     
    Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
     
    Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės
  22. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo Kapitalyst Kokio darbo ieškoti ?   
    Jeigu įdėmiai perskaitei knygą, tai pas tave pagrindinis tikslas turėtų būti - iš pajamų pirkti aktyvus, generuojančius teigiamą pinigų srautą. Šitą kaip mantrą turėtum įsikalti į galvą :)
     
    Kadangi verslo neturi, tau dabar reikalingas gerai apmokamas darbas, kad užsidirbtum savo pirmiesiems aktyvams. Dėl darbo pardavimuose esi teisus - iš komisinių gali uždirbti daug, o ir tikėtina kad dirbsi daug ir gerai, jeigu turėsi tikslą pirkti aktyvus (tai bus didžiausia motyvacija). Taipogi ir išmoksi nemažai.
     
    Man tik įstrigo tavo kelios frazės - "mane apsėdo knyga", "lengviausias kelias uždirbti pinigų", ir apskritai kad klausi kitų žmonių, kokį darbą tau dirbti. Tai pirmiausia patarčiau sau atsakyti, kodėl tau apskritai reikia finansinės laisvės. Išsigryninti vertybes ir ilgalaikius tikslus. Nes iš tos knygos po dviejų savaičių prisiminsi gal kokius 5%, o ką darysi susidūręs su pirmaisiais sunkumais? Jeigu turi stiprias priežastis, tada problemų nebus, jei ne - pasiduosi.
     
    Antras patarimas - nesidairyti lengviausio kelio uždirbti pinigų. Nepamiršk kad bet kuris kelias užims laiko, kiekviename kelyje turėsi išmokti pamokas. Todėl geriau klausk savęs "ką aš labiausiai norėčiau daryti" ir tada iš tų variantų atsirink, kuris turi daugiausiai finansinio potencialo. Galbūt tai ir bus pardavėjo darbas - tuomet viskas super. Bet jeigu tai bus kažkoks kitas variantas, su 20% mažesniu atlygiu, bet tau žymiai labiau patinkantis - geriau jau rinkis šį variantą. Nes nepamiršk kad kelias bet kuriuo atveju bus ilgas, o pakeliui džiaugtis gyvenimu irgi svarbu, kad nepaliktum sveikatos ir neperdegtum. Geriau 5 metai subalansuoto gyvenimo negu 4 metai kančios. Nėra skirtumo, kad vienais metais ilgiau užtrukai siekdamas tikslo, nes esmė kad ar taip ar taip pasieksi, tik klausimas KAIP tavo kelias atrodys.
     
    Trečias patarimas - geriau jau neklausinėk random žmonių, ką tau veikti gyvenime :) Geriau mąstyk savo galva, o kai reikia - atsirink ekspertus kurie gali padėti atsakyti į tavo klausimus ir suvirškink tai ką jie moko. Perskaitei Kijosakį - super, jau žinai kaip ištrūkti iš žiurkių rato (prieš perskaitydamas, gal net nežinojai kad tokiame esi). Tada žiūri toliau: neaišku kokios veiklos imtis - OK, vadinasi reikia pasigilinti į save. Susirandi kokio eksperto knygą ta tema, atlieki užduotis, ir jau aiškiau. Ir taip toliau, kol pajausi kad judi ten kur tau reikia, užtikrintai, ramiai, subalansuotai. Sėkmės.
  23. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo emporio Ką prisižadėjote daryti po naujų? :D Kokių self improvement dalykų   
    Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
     
    Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
     
    Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės
  24. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo emporio Ką prisižadėjote daryti po naujų? :D Kokių self improvement dalykų   
    Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
     
    Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
     
    Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės
  25. Patinka
    Skraidytojas gavo reakciją nuo Kapitalyst Kokio darbo ieškoti ?   
    Jeigu įdėmiai perskaitei knygą, tai pas tave pagrindinis tikslas turėtų būti - iš pajamų pirkti aktyvus, generuojančius teigiamą pinigų srautą. Šitą kaip mantrą turėtum įsikalti į galvą :)
     
    Kadangi verslo neturi, tau dabar reikalingas gerai apmokamas darbas, kad užsidirbtum savo pirmiesiems aktyvams. Dėl darbo pardavimuose esi teisus - iš komisinių gali uždirbti daug, o ir tikėtina kad dirbsi daug ir gerai, jeigu turėsi tikslą pirkti aktyvus (tai bus didžiausia motyvacija). Taipogi ir išmoksi nemažai.
     
    Man tik įstrigo tavo kelios frazės - "mane apsėdo knyga", "lengviausias kelias uždirbti pinigų", ir apskritai kad klausi kitų žmonių, kokį darbą tau dirbti. Tai pirmiausia patarčiau sau atsakyti, kodėl tau apskritai reikia finansinės laisvės. Išsigryninti vertybes ir ilgalaikius tikslus. Nes iš tos knygos po dviejų savaičių prisiminsi gal kokius 5%, o ką darysi susidūręs su pirmaisiais sunkumais? Jeigu turi stiprias priežastis, tada problemų nebus, jei ne - pasiduosi.
     
    Antras patarimas - nesidairyti lengviausio kelio uždirbti pinigų. Nepamiršk kad bet kuris kelias užims laiko, kiekviename kelyje turėsi išmokti pamokas. Todėl geriau klausk savęs "ką aš labiausiai norėčiau daryti" ir tada iš tų variantų atsirink, kuris turi daugiausiai finansinio potencialo. Galbūt tai ir bus pardavėjo darbas - tuomet viskas super. Bet jeigu tai bus kažkoks kitas variantas, su 20% mažesniu atlygiu, bet tau žymiai labiau patinkantis - geriau jau rinkis šį variantą. Nes nepamiršk kad kelias bet kuriuo atveju bus ilgas, o pakeliui džiaugtis gyvenimu irgi svarbu, kad nepaliktum sveikatos ir neperdegtum. Geriau 5 metai subalansuoto gyvenimo negu 4 metai kančios. Nėra skirtumo, kad vienais metais ilgiau užtrukai siekdamas tikslo, nes esmė kad ar taip ar taip pasieksi, tik klausimas KAIP tavo kelias atrodys.
     
    Trečias patarimas - geriau jau neklausinėk random žmonių, ką tau veikti gyvenime :) Geriau mąstyk savo galva, o kai reikia - atsirink ekspertus kurie gali padėti atsakyti į tavo klausimus ir suvirškink tai ką jie moko. Perskaitei Kijosakį - super, jau žinai kaip ištrūkti iš žiurkių rato (prieš perskaitydamas, gal net nežinojai kad tokiame esi). Tada žiūri toliau: neaišku kokios veiklos imtis - OK, vadinasi reikia pasigilinti į save. Susirandi kokio eksperto knygą ta tema, atlieki užduotis, ir jau aiškiau. Ir taip toliau, kol pajausi kad judi ten kur tau reikia, užtikrintai, ramiai, subalansuotai. Sėkmės.
×
×
  • Sukurti naują...