Skraidytojas

Tai kad tu ne iš to galo žiūri :) Visur yra konkurencija kur geri uždarbio metodai. O ten kur mažos maržos - darai didelius kiekius. Kur problema? Ar tu nori būti vienas, rinkoje kur 50% marža, dafiga paklausos, nėr cashflow problemų ir pan.? Tai taip ir praeis visas gyvenimas belaukiant tos puikiosios nišos...
 
Yra kas dirba ir su 10 metų senumo metodais (pats kartais nustembu, kad vis dar veikia). Tavo mąstyme visa esmė. Paskaityk šitą straipsnį, vienas geriausių: https://bit.ly/2yzJorz

Sveiki,

senokai nedalyvavau šiame forume, tad nusprendžiau čia užvesti savo prekybos valiutų rinkoje žurnalą ir periodiškai pasidalinti savo rezultatais bei įžvalgomis - galbūt kažkam bus naudinga ir pasitarnaus kaip įkvėpimo šaltinis.

Pirmą kartą prekybą valiutų rinkoje išbandžiau prieš 13 metų ir praėjau ilgą mokymosi ir bandymų laikotarpį.

Paskutinius 1.5 metų prekiauju šioje rinkoje kasdien, pilną darbo dieną, o prieš 6 mėnesius tapau pastoviai pelningu prekybininku.

Prekiauju profesionaliojoje forex rinkos pusėje, vadovaudamasis profesionaliomis žiniomis apie tai kaip ši rinka veikia. Tai neturi nieko bendro su tuo ką moko dauguma mokytojų viešai prieinamuose mokymų kursuose.

Per paskutinius 6 mėn. (liepa-gruodis) uždirbau 83% pelno. Savaitės, kuri prasidėjo nuo 2023-01-02 rezultatas +3.98%

Šiame dienoraštyje planuoju karts nuo karto pasidalinti savaitiniais arba mėnesiniais rezultatais bei įkelti video kuriuose dalinuosi savo mintimis. Video anglų kalba - manau daugumai jūsų problemų dėl to nekils, tačiau jeigu nesuprantate, galite youtube įsijungti automatiškai sugeneruojamus subtitrus lietuvių kalba.

Dalinuosi paskutiniu video, kurį įkėliau praėjusį penktadienį po NFP:
P.S. Buvau vilnietis bet paskutinius porą metų su drauge gyvenu Biržuose - gražus, beveik kurortinis miestas su pilimi ir ežeru, kuriame paprasta susikaupti ir susikoncentruoti į darbą. Nežinau kur gyvena šio forumo skaitytojai, bet jeigu yra biržiečių ar iš kažkur aplink - būtų smagu susimatyti. Geros prekybinės savaitės visiems, kurie prekiauja.

Kovas 2023 - mėnesio apžvalga
Paskutinius 2 metus savo tinklaraštyje rašau kasmėnesines apžvalgas. Šįkart nusprendžiau pasidalinti ir forumuose, nes galbūt kažkam bus naudinga.
Praėjusį mėnesį daug dirbau su verslo reikalais, tiesiogiai nesusijusiais su prekyba: užsiėmiau priėmimo procesu keliems naujiems investuotojams bei gerinau signalų paslaugos kokybę. Naujų klientų priėmimas kapitalo valdymo paslaugai yra gan nuobodus ir ilgas procesas nes tai nėra tik apie asmeninio santykio vystymą ir investicinių sąlygų sureguliavimą pagal individualius kliento poreikius, bet ir apie navigavimą per sudėtingą įstatymų ir kitų teisinių reguliavimų pasaulį, o tai kartais užknisa iki gyvo kaulo. Kai kuriais atvejais susisiekdavau su 20 skirtingų brokerių per vieną kartą, ir nė vienas iš jų nepasirodydavo tinkamas. Tačiau paprastai aš nepasiduodu iki kol nerandu sprendimo, o praėjusį mėnesį būtent taip ir buvo. Nes nesvarbu koks nuobodus ir užknisantis priėmimo procesas bebūtų, viena iš mano didžiausių vertybių yra padėti žmonėms praturtinti savo gyvenimą ir tai yra tai kas aš esu. Niekas negali iš manęs atimti to kas aš esu, todėl tai ir darau.
Kalbant apie signalų paslaugą - praėjusį mėnesį ji nebuvo tokia gera kaip norėjau nes ne visos mano pozicijos gali būti ištransliuojamos kaip signalai dėl labai greitos jų natūros. Taipogi, mano dėmesys išsibarstė dėl labai specifinių vieno naujo investuotojo reikalavimų. Sunku, kai bandai įtikti visiems bet galų gale pamiršti apie save ir nebesugebi duoti tai ką žadėjai. Paskutines dvi savaites buvo ypač sunku nuryti, nes atnešiau ganėtinai daug pelno mūsų vidinei prekybininkų grupei skelbdamas savo prognozes kurių dauguma buvo teisingos, tačiau sau paėmiau iš rinkos labai nedaug pips'ų  nes mano protas buvo per daug išsibarstęs. Daug mąsčiau apie tai ir nusprendžiau atnaujinti savo prekybinę rutiną ir pereiti į labiau atsipalaidavusį, lėtesnį prekybinį stilių kuris nepriklauso tiek daug nuo tobulų įėjimų į rinką bet labiau nuo bendros mano prognozių kokybės. Pavadinčiau tai pasipelnymu iš asmeninių stiprybių ir apsaugojimas savęs bei investuotojų nuo mano silpnybių.
Taipogi parašiau el. knygą pavadinimu "1000€ - Naujoji Laisvės Kaina". Tai trumpa ir lengvai skaitoma knygelė kuri parodo realią tiesą kaip uždirbti milijoną eurų per 6 metus arba greičiau naudojantis labai paprastu veiksmų planu. Tai tinka visiems, nesvarbu ar dirbate valytoju ar esate įmonės vadovas. Joje nėra jokio cukraus, fantazijų pardavinėjimo, jokių lambordžinių ir nuogų papų. Manau, kad jūs tiesiog negalite rasti sąžiningesnės knygos apie tai, kaip uždirbti milijoną eurų visame internete. Iš tiesų, jeigu paskaitytumėte klasikines knygas, parašytas prieš 500 metų ar anksčiau apie tai kaip tapti turtingu, jūs tikriausiai rastumėte tas pačias tiesas. Tačiau ši knyga nėra nuo kažko nukopijuota, joje užrašytos mintys atėjo tik iš manęs ir mano asmeninių pastebėjimų, bet iš ties juokinga kaip kartais netyčia gaunasi kad parašai tą patį, kas jau prieš daug šimtmečių buvo užrašyta.
Taipogi pradėjau domėtis mokesčių optimizavimo tema ir mane labai sudomino Kipro mokesčių rezidento programa. Tai nėra ta vieta kur norėčiau gyventi ištisus metus nes per paskutinę mūsų kelionę į Kiprą sausio mėn. buvo labai šalta visuose būstuose ir viešbučiuose kuriuose buvome apsistoję! O vasarą ten pasidaro per karšta. Tačiau geroji pusė ta, kad ir nereikia gyventi Kipre visus metus, net pusės metų nereikia. Užtenka ten būti 2 mėnesius ir jau gali tapti mokesčių rezidentu. Pavasaris arba ruduo Kipre gali būti puiki idėja. Žiemos būtų Žaliajame Kyšulyje (Cabo Verde), Seišeliuose, Mauricijuje, Indijoje, Pietryčių Azijoje arba Australijoje, o vasaros, žinoma, Lietuvoje. Man patinka salos aplink Afriką dėl laiko zonų panašumo į Lietuvos/Kipro, tačiau iš kitos pusės Azija ir Australija suteikia galimybę gyventi pagal kitokį dienos ritmą kurį man taipogi būtų įdomu išbandyti (mėgautis dienos laiku mezgant verslo pažintis, vedant susitikimus su klientais ar tiesiog deginantis paplūdimyje, o prekiauti rinkoje vakarais ir ankstyvomis naktimis). Lietuva/Kipras, nors ir puiki laiko zona prekybai nuo 9 ryto iki 5-ių vakaro, mane prikausto prie ekrano visai dienai, o tai nebūtinai yra pats geriausias variantas. Iš kitos pusės, smegenų darbo efektyvumas vakarais nėra toks geras kaip kad dienos metu, tad prekyba iš Azijos ar Australijos gali netgi pakenkti pelningumo rezultatams. Kardais su dvipusiais ašmenimis - nepabandęs nesužinosi.
Kas yra tokio nuostabaus su Kipro mokesčiais? Na, nenoriu čia tapti mokesčių konsultantu, tačiau esmė tokia kad prekybininkai šioje šalyje yra arba visai neapmokestinami arba jiems taikomi mažesni mokesčiai negu daugumoje ES šalių. Tai priklauso nuo jūsų klasifikacijos (domicile arba non-domicile statusas). Tokia mokestinė aplinka yra super patraukli nes tai duoda labai didelį privalumą auginant savo kapitalą naudojantis sudėtinėmis palūkanomis. Per 20 metų skirtumas gali būti netgi dvigubas. Taipogi, tas žiauriai užknisasntis ir amžinas klausimas: ar prekybiniko pajamos yra "pajamos" ar "kapitalo prieaugis" kuris vis dar yra pilkoji teisinė zona daugelyje šalių, atrodo kad Kipre netgi neegzistuoja. Panašu, kad jie realiai supranta kaip dirba prekybininkai ir jiems nereikia nieko aiškinti. O tai yra nuostabu.
Taipogi pažįstu vieną lietuvį, vadovaujantį vienam iš didžiųjų forex brokerių, kuris prieš dešimtmetį persikėlė į Kiprą ten gyventi ir dirbti ir jis labai džiaugiasi savo sprendimu. Kipras visgi yra labai keista vieta iš aibės perspektyvų, bet tiesiog nuostabu kad kipriečiai sugalvojo kaip šį trūkumą paversti privalumu ir tapo ypač patrauklia vieta žmonėms norintiems augti turtingais greičiau pasinaudojant jų liberalia teisine ir mokestine aplinka.
Prisiminkite, kad dauguma vyriausybių, kaip ir dauguma forex brokerių, yra sukčiai. Dauguma jų nėra jūsų bendrininkai ir viskas ko jie siekia - kaip jus apvogti, kad jūs niekada netaptumėte finansiškai įgalintais. Tad pasirinkite savo vyriausybę-partnerę protingai. Jie yra mafija su didelėmis kariuomenėmis ir policijos pajėgomis ir jie gali daryti ką tik nori. Tad raskite tokią vyriausybę kuri taptų jūsų bendrininke ir tai jums labai pasitarnaus jūsų kelyje į laisvę. Po to kai išsirinksite savo vyriausybę, prisiminkite kad po 20-40 metų jie tikriausiai taps sukčiais kaip ir visi kiti. Jie pakels mokesčius, sužlugdys bankus ir iškrapštys iš jūsų pinigus visais būdais, kokius tik sugeba sugalvoti. Taigi, poto kai išsirinksite partnerę, supraskite kad geros sąlygos netruks amžinai. Tai tiesiog jų investicinio plano dalis, o nemokamų pietų nėra. Jie sugrįš tam kad pasiimtų tai, kas jiems priklauso. Tad visuomet būkite pasiruošę perkelti savo mokesčių rezidenciją į kitą šalį, kai tik to prireiks.
Linkiu jums puikaus prekybinio mėnesio.

mano manymu nėra čia jokios filosofijos.
Jei pelną generuoji iš veiklos, kuria mėgaujiesi, tada tu tą ir toliau darysi, net jei patirsi nuostolį, nes ta veikla tau tiesiog atrodo geresnė nei betkokia kita veikla, pvz hobis, generuojantis pelną (kolekcijos, piešimas, sportas)
Tie kurie koncentruojasi į pelno generavimą, labai retai tai daro dėlto, jog tai jiems patinka daryti. Jie greičiausiai daro betką vien tam, kad būtų pelnas. pvz dirbi kasdien nuo 8 iki 17h dėl to, kad generuotum pelną. Nors visą dieną dirbi nemėgstamą darbą, bet jį dirbi, nes tau tai pagrindinis gyvenimo efektas. Aišku greičiausiai mielai nedirbtum nemėgstamo darbo, bet pasirinkimo neturi, nes pelno reikia, o galvoje tuščia, bei nežinai ką daugiau tau veikti visą dieną, apart to nemėgstamo darbo.

Naujiems metams išsikėlus tikslą. Per dviejų savaičių laiką uždirbti 100€. Manau esi labai naudingas pavyzdys.

Sveiki,

senokai nedalyvavau šiame forume, tad nusprendžiau čia užvesti savo prekybos valiutų rinkoje žurnalą ir periodiškai pasidalinti savo rezultatais bei įžvalgomis - galbūt kažkam bus naudinga ir pasitarnaus kaip įkvėpimo šaltinis.

Pirmą kartą prekybą valiutų rinkoje išbandžiau prieš 13 metų ir praėjau ilgą mokymosi ir bandymų laikotarpį.

Paskutinius 1.5 metų prekiauju šioje rinkoje kasdien, pilną darbo dieną, o prieš 6 mėnesius tapau pastoviai pelningu prekybininku.

Prekiauju profesionaliojoje forex rinkos pusėje, vadovaudamasis profesionaliomis žiniomis apie tai kaip ši rinka veikia. Tai neturi nieko bendro su tuo ką moko dauguma mokytojų viešai prieinamuose mokymų kursuose.

Per paskutinius 6 mėn. (liepa-gruodis) uždirbau 83% pelno. Savaitės, kuri prasidėjo nuo 2023-01-02 rezultatas +3.98%

Šiame dienoraštyje planuoju karts nuo karto pasidalinti savaitiniais arba mėnesiniais rezultatais bei įkelti video kuriuose dalinuosi savo mintimis. Video anglų kalba - manau daugumai jūsų problemų dėl to nekils, tačiau jeigu nesuprantate, galite youtube įsijungti automatiškai sugeneruojamus subtitrus lietuvių kalba.

Dalinuosi paskutiniu video, kurį įkėliau praėjusį penktadienį po NFP:
P.S. Buvau vilnietis bet paskutinius porą metų su drauge gyvenu Biržuose - gražus, beveik kurortinis miestas su pilimi ir ežeru, kuriame paprasta susikaupti ir susikoncentruoti į darbą. Nežinau kur gyvena šio forumo skaitytojai, bet jeigu yra biržiečių ar iš kažkur aplink - būtų smagu susimatyti. Geros prekybinės savaitės visiems, kurie prekiauja.

Sveiki,

senokai nedalyvavau šiame forume, tad nusprendžiau čia užvesti savo prekybos valiutų rinkoje žurnalą ir periodiškai pasidalinti savo rezultatais bei įžvalgomis - galbūt kažkam bus naudinga ir pasitarnaus kaip įkvėpimo šaltinis.

Pirmą kartą prekybą valiutų rinkoje išbandžiau prieš 13 metų ir praėjau ilgą mokymosi ir bandymų laikotarpį.

Paskutinius 1.5 metų prekiauju šioje rinkoje kasdien, pilną darbo dieną, o prieš 6 mėnesius tapau pastoviai pelningu prekybininku.

Prekiauju profesionaliojoje forex rinkos pusėje, vadovaudamasis profesionaliomis žiniomis apie tai kaip ši rinka veikia. Tai neturi nieko bendro su tuo ką moko dauguma mokytojų viešai prieinamuose mokymų kursuose.

Per paskutinius 6 mėn. (liepa-gruodis) uždirbau 83% pelno. Savaitės, kuri prasidėjo nuo 2023-01-02 rezultatas +3.98%

Šiame dienoraštyje planuoju karts nuo karto pasidalinti savaitiniais arba mėnesiniais rezultatais bei įkelti video kuriuose dalinuosi savo mintimis. Video anglų kalba - manau daugumai jūsų problemų dėl to nekils, tačiau jeigu nesuprantate, galite youtube įsijungti automatiškai sugeneruojamus subtitrus lietuvių kalba.

Dalinuosi paskutiniu video, kurį įkėliau praėjusį penktadienį po NFP:
P.S. Buvau vilnietis bet paskutinius porą metų su drauge gyvenu Biržuose - gražus, beveik kurortinis miestas su pilimi ir ežeru, kuriame paprasta susikaupti ir susikoncentruoti į darbą. Nežinau kur gyvena šio forumo skaitytojai, bet jeigu yra biržiečių ar iš kažkur aplink - būtų smagu susimatyti. Geros prekybinės savaitės visiems, kurie prekiauja.

Sveiki,

senokai nedalyvavau šiame forume, tad nusprendžiau čia užvesti savo prekybos valiutų rinkoje žurnalą ir periodiškai pasidalinti savo rezultatais bei įžvalgomis - galbūt kažkam bus naudinga ir pasitarnaus kaip įkvėpimo šaltinis.

Pirmą kartą prekybą valiutų rinkoje išbandžiau prieš 13 metų ir praėjau ilgą mokymosi ir bandymų laikotarpį.

Paskutinius 1.5 metų prekiauju šioje rinkoje kasdien, pilną darbo dieną, o prieš 6 mėnesius tapau pastoviai pelningu prekybininku.

Prekiauju profesionaliojoje forex rinkos pusėje, vadovaudamasis profesionaliomis žiniomis apie tai kaip ši rinka veikia. Tai neturi nieko bendro su tuo ką moko dauguma mokytojų viešai prieinamuose mokymų kursuose.

Per paskutinius 6 mėn. (liepa-gruodis) uždirbau 83% pelno. Savaitės, kuri prasidėjo nuo 2023-01-02 rezultatas +3.98%

Šiame dienoraštyje planuoju karts nuo karto pasidalinti savaitiniais arba mėnesiniais rezultatais bei įkelti video kuriuose dalinuosi savo mintimis. Video anglų kalba - manau daugumai jūsų problemų dėl to nekils, tačiau jeigu nesuprantate, galite youtube įsijungti automatiškai sugeneruojamus subtitrus lietuvių kalba.

Dalinuosi paskutiniu video, kurį įkėliau praėjusį penktadienį po NFP:
P.S. Buvau vilnietis bet paskutinius porą metų su drauge gyvenu Biržuose - gražus, beveik kurortinis miestas su pilimi ir ežeru, kuriame paprasta susikaupti ir susikoncentruoti į darbą. Nežinau kur gyvena šio forumo skaitytojai, bet jeigu yra biržiečių ar iš kažkur aplink - būtų smagu susimatyti. Geros prekybinės savaitės visiems, kurie prekiauja.

Šiek tiek galiu pakomentuoti, kadangi dirbu šioje srityje - jei imsi lizingą, tai auto bus registruotas banko vardu ir jei pvz po kelių metų norėsi parduoti, tai kils papildomų nepatogumų, nes pirkėjas norės iškarto gauti mašiną, o tu turėsi atlikti išankstinį grąžinimą, gauti įgaliojimą, persiregistruoti ir tik tada parduoti - tai parduoti anksčiau laiko tikriau daug nesklandumų kils. Taip pat imant lizingu yra privalomas KASKO draudimas, jei imi ne naują auto, tai paskaičiuok kiek per lizingo laikotarpį viso sumokėsi (dažniausiai draudimas sudaro net 30% mašinos kainos), na bet iš kitos pusės - jei nori važinėt ramus, tai tikriausiai ir taip kasko drausies :)
 
Vartojimo paskolos (VK) automobiliui pliusai - auto liks registruotas tavo vardu - parduodant nekils jokių nepatogumų, KASKO neprivalomas, nemokamas išankstinis grąžinimas (daugelyje bankų)
 
Apie palūkanas:
Lizingo palūkanos priklausys nuo auto (naujas ar naudotas) + nuo pajamų ir reitingo, bet realiai yra 1-3% (naudotiems iki 4 gali pasiekti)
VK automobiliui - fiksuota 5-8%
Pigiausia skolintis lizingui kiek asmeniškai teko susidurti pačiam, tai vienareikšmiškai Nordea (toliau DNB ar SEB), tik nebijok derėtis ;) naują auto kolega pirko, iš pradžių 2,5 buvo, po poros susitikimų iki 1,2 buvo nuderėta :) taip pat nepamiršk sutarties mokesčio - standartas 1%, būtinai derėkis iki 0,8%, jei pasiseks iki 0,5% įmanoma :)
 
Reziumė - jei auto naudotas bent 2-3 metus ir kaina 8-10k eur - imk VK automobiliui - vietoj kasko įsimesk signalizaciją geresnę, kasko pinigus pataupysi ir grąžinsi anksčiau laiko, jei auto naujesnis ir kaina >10k eur - imk lizingą. :)
 
Jei daugiau klausimų kils - rašyk PM, manau padėsiu :)

O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
 
O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
 
Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
 
Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.

Iš teksto jaučiu kad turi stiprių prisirišimų - todėl ir neturi vidinės ramybės. Jeigu padirbėtum ties sugrįžimu į vidinę ramybę - sugrįžtų ir kūrybingumas, vyriškumas, pasitikėjimas savimi. Kol galvoje chaosas, bei mintys apie statymus ir cigaretes, tol ir tie 2500 eur atrodys "misija neįmanoma", arba "kopimas į kalną".
 
Kadangi esu buvęs panašioje situacijoje, tai galiu rekomenduoti, kas man suveikė:
 
1. Meditacija sąmoningumui, išsilaisvinimui nuo prisirišimų bei vidinei ramybei. Praktikuoti reikia rimtai, tai ilgas procesas. Meditacija - visų pirma yra darbas, o atsipalaidavimas ateina tik kaip darbo vaisius. Jei nori tobulėti dideliais žingsniais - važiuok į Vipasana (10 dienų kursas).
2. Gilinimasis į save, kas aš esu - iki pat šaknų. Ką tai reiškia - neišsiplėsiu, visi supranta skirtingai pagal savo sąmoningumo lygį. Kylant sąmoningumui, tau ateis vis gilesni atsakymai. Tikėtina, kad ir laimės kreivė kils tuo pačiu į viršų.
3. Su geresniu savęs suvokimu, natūraliai kils savivertė. Geriau suvokdamas savo vertę, bei panaudodamas iš vidinės ramybės atsivėrusią kuriamąją galią apie tai, kaip savo vertę realizuoti - galų gale pamatysi, kaip tie 2500 eur lengvai atėjo, ir tai bus tik pradžia.
 
P.S. Jeigu protas šiuos patarimus stipriai atmetinėja, tuomet pradžiai gali pabandyti pašerti protą, kad nustotų tau pagalius į ratus kaišioti. Dr John Demartini yra parašęs puikių knygų šiomis temomis. Jis kalba pasaulietine, moksline kalba, su faktais, įrodymais, tyrimais... Jeigu protui to reikia, prašom :) Bet vėliau vis vien suprasi, kad visi tikrieji atsakymai ne išorėje, o viduje. Sėkmės.

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
 
Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
 
Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

Iš teksto jaučiu kad turi stiprių prisirišimų - todėl ir neturi vidinės ramybės. Jeigu padirbėtum ties sugrįžimu į vidinę ramybę - sugrįžtų ir kūrybingumas, vyriškumas, pasitikėjimas savimi. Kol galvoje chaosas, bei mintys apie statymus ir cigaretes, tol ir tie 2500 eur atrodys "misija neįmanoma", arba "kopimas į kalną".
 
Kadangi esu buvęs panašioje situacijoje, tai galiu rekomenduoti, kas man suveikė:
 
1. Meditacija sąmoningumui, išsilaisvinimui nuo prisirišimų bei vidinei ramybei. Praktikuoti reikia rimtai, tai ilgas procesas. Meditacija - visų pirma yra darbas, o atsipalaidavimas ateina tik kaip darbo vaisius. Jei nori tobulėti dideliais žingsniais - važiuok į Vipasana (10 dienų kursas).
2. Gilinimasis į save, kas aš esu - iki pat šaknų. Ką tai reiškia - neišsiplėsiu, visi supranta skirtingai pagal savo sąmoningumo lygį. Kylant sąmoningumui, tau ateis vis gilesni atsakymai. Tikėtina, kad ir laimės kreivė kils tuo pačiu į viršų.
3. Su geresniu savęs suvokimu, natūraliai kils savivertė. Geriau suvokdamas savo vertę, bei panaudodamas iš vidinės ramybės atsivėrusią kuriamąją galią apie tai, kaip savo vertę realizuoti - galų gale pamatysi, kaip tie 2500 eur lengvai atėjo, ir tai bus tik pradžia.
 
P.S. Jeigu protas šiuos patarimus stipriai atmetinėja, tuomet pradžiai gali pabandyti pašerti protą, kad nustotų tau pagalius į ratus kaišioti. Dr John Demartini yra parašęs puikių knygų šiomis temomis. Jis kalba pasaulietine, moksline kalba, su faktais, įrodymais, tyrimais... Jeigu protui to reikia, prašom :) Bet vėliau vis vien suprasi, kad visi tikrieji atsakymai ne išorėje, o viduje. Sėkmės.

Paprasčiau yra išgert alaus, įsijungt teliką ar panirt į darbus ar kitus "distraction", nei stot į akistatą su savim, savo mintim ir ambicijom.
 
Tie kas ieško - randa. Nori patarimo? Nenustok ieškot atsakymo ir jį rasi. Manau raktiniai žodžiai tavo kelyje į atsakymą galėtų būti: "vertybės", "sąmoningumas".
 
Tavo mintys skamba labai pažįstamai ir logiškai. Manau tai yra normalu. O svarbiausia - situacija yra pataisoma. Tu ne vienas toks. :)

Trumpai pakomentuosiu, kas man padėjo išsiugdyti discipliną ir vietoj pažadų daryti darbus - tai sportas. Skaičiau mokslinį straipsnį, jog disciplina išsiugdo kažką darant 30 dienų, tačiau pats pajutau tai po kokių 3-6 mėnesių sporto griežtu režimu.
 
Taip pat padeda aiškaus plano sudarymas, tačiau struktūrizuotai, iš pradžių bendrai susirašai kokie tikslai, sudėlioji juos pagal prioritetus, paskui kiekvienam tikslui pasmulkinti papunkčius, na ir pradedi daryti/dirbti ties tais smulkiais punktais ir galiausiai pamatai, kad judi gan normaliu greičiu :)
 
Tam, kad galėtum atrasti profesiją, siūlyčiau pradėti nuo diciplinos ugdymo plano, o tik paskui galvoti apie tai ką veikti, nes norint atrasti savo pašaukimą, reikės daug mėginti. Svarbiausia atrasti tai, kas tau patinka ir darbas nebus darbu.

tai asembleris turbut

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

Na, tegul daro tuos kursus (jeigu ne iš ES/valstybės fondų finansuojama bus). Bet emigrantai turėtų suvokti kad po tokių kursų, o ypač nuotoliniu būdu, ne ką teišmoks - bus "juodadarbiai", tik programavimo srityje, įdarbinti pačios akademijos (už komisinį), pigiausių programuotojų ieškančioje įmonėje. Žinoma, jei pas žmogų yra tikra motyvacija būti programuotoju - tai viskas OK, su laiku iškils aukštai, jam tai bus puiki galimybė, bet jaučiu kad dauguma ten mokytis ateis su gražiomis fantazijomis, bėgdami nuo atsibodusių darbų ir gyvenimo užsieny. Tiesiog su nemokamais dalykais visada taip būna.
 
O tiems kas iš tikro nori būti programuotojais jokių akademijų nereikia - tiesiog imi ir darai, skaitai, googliniesi kas neaišku, klausinėji patarimų, ieškai klientų arba prašaisi į praktikas įmonėse ir tiek. Tam, žinoma, reikalinga tikra motyvacija būti programuotoju.
 
Kaip sakoma, tie kas klausia "kaip tapti programuotoju" - jie tikriausiai neturi motyvacijos juo tapti (išskyrus pinigus). Tie kas iš tikro nori programuoti, klausia "kaip man sukurti X produktą".
 
Šitą supratau kai pats dirbau programeriu ir uždirbdavau labai patrauklius pinigus. Kažkuriuo metu vos ne visi draugai, netgi šeimos nariai, buvo parašę "ei, kaip man tapti programuotoju?". Teko visus atkalbinėti nuo tokių minčių... :) Jeigu žmogus net nepalietęs kodo, o jau svajoja apie pasakiškus atlyginimus. Sunku suvokti, kokiose fantazijose kai kas gyvena :)

Gali atsidaryti grafikus ir pats pasiziureti kas vyko per paskutines pora savaiciu :) As prekiauju FX (swing) ir jokiu nenormaliu judejimu nebuvo, "business as usual". Uz day traderius kalbeti negaliu - galbut jie galejo kazka labiau pajusti tam tikromis valandomis kai isejo naujienos. Bet kuriuo atveju, perejus per keleta valiutu poru, susijusiu su AUD, dieniniai candle'ai nerodo absoliuciai jokio neiprasto judejimo. Valiutu rinka yra milziniska, o tie gaisrai tera tik lasas vandenyne.
 
Manau, kad jeigu kazkas tycia sukelinetu toki gaisra, tai taikytusi i kazkokia siauresne rinka - tam tikru zaliavu, tam tikru akciju, arba vienos konkrecios imones akcijas. Kuo siauresnis nusitaikymas, tuo ir efektas didesnis. Kalbant teoriskai, jeigu zinai kad kazkuri viena imone atlieka visas savo operacijas tame miske ir yra nuo jo gyvybiskai priklausoma, o tu kazkokiu budu ta miska padegsi, pries tai uzdejes gera sumele ant "short" pozicijos - va tada is tikruju galetum kazka uzdirbti :) Zinoma, i "projekto samata" reiketu itraukti ir padegimo kaina bei galimu teisiniu pasekmiu kaina - jeigu teismas suzinos kad tu tai padarei. Zodziu, mano akimis tokie veiksmai yra didele, akla, ir sunkiai paskaiciuojama rizika - labiau panasu i statyma viska ant kortos negu profesionalaus treiderio elgesi. Taip, yra istorijoje pavyzdziu kai "meskos" sukele suirutes ir is to uzdirbo didelius pinigus, bet taipogi ir daugybe pavyzdziu (zinoma, viesai neliaupsinamu) kai toms "meskoms" nepasiseke ir prarado viska.

Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
 
Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
 
Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės

Workabroad.lt gera agentūra, profesionaliai ir maloniai bendrauja, pasitinka oro uoste, sutvarko visus popierius ir pan. Pagrinde Olandijos sandėliuose darbą siūlo. Bet tikrai nesitikėk kad bus ten "daug daugiau negu Lietuvoje". Pats važiavau, bet ne dėl pinigų o šiaip saviugdos tikslais norėjau paragauti tokio darbo. Uždarbis atskaičius nuoma ir mokesčius valstybei būdavo apie 330-380€ per savaitę. Darbas lengvas bet labai neintelektualus :) Na bet kiekvienas renkasi pagal savo kriterijus. Jeigu tau tinka, tai šią agentūrą tikrai labai rekomenduoju.

Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
 
Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
 
Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės