Skraidytojas

Svarbiausia yra tiesiog pasakyti sau kad mąstysi savarankiškai ir kad nepriimsi mąstymo iš tų kurie tau nepakeliui. Tavo tiesos yra tiesos tau, bet kitam - melas. 1.7eur/h tau yra nusivylimas, o kažkam - siekiamybė. 300eur pralošti lažybose tau yra daug,
o yra tokių kurie kazino pralošia ne tik visą turtą bet ir šeimą, draugus (išskyrus tuos prie kazino stalo) ir galų gale nusižudo. Tu dabar iš savo patirčių įsikalei sau kad lengvų ir greitų pinigų nėra, bet gali rasti milijonierių kuris iš to tik nusijuoks ir pasakys "ot durnelis, pinigai ir galimybės yra absoliučiai visur, tik griebk". "Tikrų ir universalių" tiesų nėra, todėl renkiesi kuo tikėti ir būtent tai tau ir materializuojasi.
 
Aš didžiąją dalį gyvenimo rinkausi nesijaudinti dėl pinigų, dėl to man jų retai kada trūko. Galimybes nuolat prisitraukdavau į save. Kai "nusprendžiau" (pasąmoningai) padaryt eksperimentą ir pradėjau dėl jų jaudintis - per pusę metų davariau vos ne iki 0. Bet, kaip sakoma, iš duobės yra tik vienas kelias - į viršų. Iš tenais šoviau kaip raketa į dar aukštesnius lygius. Iš tėvų, kol buvau mažas, gaudavau tik būtiniausioms reikmėms - pigiausiems drabužiams, maistui ir 10Lt/mėn. ant telefono sąskaitos.
 
Man 25 metai, įvairiais freelance darbais pradėjau užsiimti būdamas ~15-os. "Full time" darbuose ištempiau apie 3 metus viską kartu sudėjus - daugiau nebereikia, užteko, pamokos išmoktos :) Dabar darau ką noriu, kada noriu, su kuo noriu ir kaip noriu. Apkeliavau beveik 40 šalių, esu gyvenęs Tailande, Kroatijoj, Australijoj. Kokia paslaptis? Jokios. Skleidi gerą energiją ir pasaulis tau atsilygina 10x. Sakysit kad iš knygos čia perskaičiau - nu bet man P* nes aš rinkausi tikėti šia tiesa, todėl man tai yra tiesa ir man tai veikia.
 
Jei rinkčiausi tikėti kad gyvenimas š*dinas, kad visi aplink blogiečiai, kodėl man niekas nedavė to ar ano - man tai irgi būtų tiesa ir dabar sėdėčiau gatvėj prašydamas išmaldos.
 
Eikit į seminarus. Man ypač geras buvo "Millionaire Mind Intensive".
 
Dėl studijų - atstudijavau ISM'e ir dar nemokamai, kaip geras mokinys. Na ir nieko ypatingo. Nereik jokių studijų jei nori gyventi gyvenimą pagal savo taisykles. Daug daugiau išmokau iš savo eksperimentų ir kelionių. Bet aš kaip ir dauguma dar tada neturėjau tokių kiaušų kad tą suprasčiau ir ryžčiausi išsukti iš standartinio visuomenės kelio. Dabar tą padariau ir esu laimingas.
 
Susitikit su milijonieriais, mokykitės iš jų. Ir jeigu norit būt tokie kaip jie - priimkit viską ką jie sako kaip už gryną pinigą, leiskit kad jie išplautų jums smegenis, nes JUMS TO REIKIA. Kodėl, , leidi kad tau visokios vidutinybės visą gyvenimą kasdien plautų smegenis su savo tiesomis, bet tingi pajudint šikną, atvert smegenis ir pradėt tikėti tais kuriais turėtum tikėti?! (vidutinybės turiu galvoj finansų prasme, šiaip visi žmonės nuostabūs)
 
P.S. Tiems kas tingi - parašiau straipsnį apie vieną susitikimą su milijonierium. Šis daug kam patiko, tai pasidalinsiu: http://www.skraidytojas.lt/paselusio-milijonieriaus-pamokos-singapure/

Svarbiausia yra tiesiog pasakyti sau kad mąstysi savarankiškai ir kad nepriimsi mąstymo iš tų kurie tau nepakeliui. Tavo tiesos yra tiesos tau, bet kitam - melas. 1.7eur/h tau yra nusivylimas, o kažkam - siekiamybė. 300eur pralošti lažybose tau yra daug,
o yra tokių kurie kazino pralošia ne tik visą turtą bet ir šeimą, draugus (išskyrus tuos prie kazino stalo) ir galų gale nusižudo. Tu dabar iš savo patirčių įsikalei sau kad lengvų ir greitų pinigų nėra, bet gali rasti milijonierių kuris iš to tik nusijuoks ir pasakys "ot durnelis, pinigai ir galimybės yra absoliučiai visur, tik griebk". "Tikrų ir universalių" tiesų nėra, todėl renkiesi kuo tikėti ir būtent tai tau ir materializuojasi.
 
Aš didžiąją dalį gyvenimo rinkausi nesijaudinti dėl pinigų, dėl to man jų retai kada trūko. Galimybes nuolat prisitraukdavau į save. Kai "nusprendžiau" (pasąmoningai) padaryt eksperimentą ir pradėjau dėl jų jaudintis - per pusę metų davariau vos ne iki 0. Bet, kaip sakoma, iš duobės yra tik vienas kelias - į viršų. Iš tenais šoviau kaip raketa į dar aukštesnius lygius. Iš tėvų, kol buvau mažas, gaudavau tik būtiniausioms reikmėms - pigiausiems drabužiams, maistui ir 10Lt/mėn. ant telefono sąskaitos.
 
Man 25 metai, įvairiais freelance darbais pradėjau užsiimti būdamas ~15-os. "Full time" darbuose ištempiau apie 3 metus viską kartu sudėjus - daugiau nebereikia, užteko, pamokos išmoktos :) Dabar darau ką noriu, kada noriu, su kuo noriu ir kaip noriu. Apkeliavau beveik 40 šalių, esu gyvenęs Tailande, Kroatijoj, Australijoj. Kokia paslaptis? Jokios. Skleidi gerą energiją ir pasaulis tau atsilygina 10x. Sakysit kad iš knygos čia perskaičiau - nu bet man P* nes aš rinkausi tikėti šia tiesa, todėl man tai yra tiesa ir man tai veikia.
 
Jei rinkčiausi tikėti kad gyvenimas š*dinas, kad visi aplink blogiečiai, kodėl man niekas nedavė to ar ano - man tai irgi būtų tiesa ir dabar sėdėčiau gatvėj prašydamas išmaldos.
 
Eikit į seminarus. Man ypač geras buvo "Millionaire Mind Intensive".
 
Dėl studijų - atstudijavau ISM'e ir dar nemokamai, kaip geras mokinys. Na ir nieko ypatingo. Nereik jokių studijų jei nori gyventi gyvenimą pagal savo taisykles. Daug daugiau išmokau iš savo eksperimentų ir kelionių. Bet aš kaip ir dauguma dar tada neturėjau tokių kiaušų kad tą suprasčiau ir ryžčiausi išsukti iš standartinio visuomenės kelio. Dabar tą padariau ir esu laimingas.
 
Susitikit su milijonieriais, mokykitės iš jų. Ir jeigu norit būt tokie kaip jie - priimkit viską ką jie sako kaip už gryną pinigą, leiskit kad jie išplautų jums smegenis, nes JUMS TO REIKIA. Kodėl, , leidi kad tau visokios vidutinybės visą gyvenimą kasdien plautų smegenis su savo tiesomis, bet tingi pajudint šikną, atvert smegenis ir pradėt tikėti tais kuriais turėtum tikėti?! (vidutinybės turiu galvoj finansų prasme, šiaip visi žmonės nuostabūs)
 
P.S. Tiems kas tingi - parašiau straipsnį apie vieną susitikimą su milijonierium. Šis daug kam patiko, tai pasidalinsiu: http://www.skraidytojas.lt/paselusio-milijonieriaus-pamokos-singapure/

Svarbiausia yra tiesiog pasakyti sau kad mąstysi savarankiškai ir kad nepriimsi mąstymo iš tų kurie tau nepakeliui. Tavo tiesos yra tiesos tau, bet kitam - melas. 1.7eur/h tau yra nusivylimas, o kažkam - siekiamybė. 300eur pralošti lažybose tau yra daug,
o yra tokių kurie kazino pralošia ne tik visą turtą bet ir šeimą, draugus (išskyrus tuos prie kazino stalo) ir galų gale nusižudo. Tu dabar iš savo patirčių įsikalei sau kad lengvų ir greitų pinigų nėra, bet gali rasti milijonierių kuris iš to tik nusijuoks ir pasakys "ot durnelis, pinigai ir galimybės yra absoliučiai visur, tik griebk". "Tikrų ir universalių" tiesų nėra, todėl renkiesi kuo tikėti ir būtent tai tau ir materializuojasi.
 
Aš didžiąją dalį gyvenimo rinkausi nesijaudinti dėl pinigų, dėl to man jų retai kada trūko. Galimybes nuolat prisitraukdavau į save. Kai "nusprendžiau" (pasąmoningai) padaryt eksperimentą ir pradėjau dėl jų jaudintis - per pusę metų davariau vos ne iki 0. Bet, kaip sakoma, iš duobės yra tik vienas kelias - į viršų. Iš tenais šoviau kaip raketa į dar aukštesnius lygius. Iš tėvų, kol buvau mažas, gaudavau tik būtiniausioms reikmėms - pigiausiems drabužiams, maistui ir 10Lt/mėn. ant telefono sąskaitos.
 
Man 25 metai, įvairiais freelance darbais pradėjau užsiimti būdamas ~15-os. "Full time" darbuose ištempiau apie 3 metus viską kartu sudėjus - daugiau nebereikia, užteko, pamokos išmoktos :) Dabar darau ką noriu, kada noriu, su kuo noriu ir kaip noriu. Apkeliavau beveik 40 šalių, esu gyvenęs Tailande, Kroatijoj, Australijoj. Kokia paslaptis? Jokios. Skleidi gerą energiją ir pasaulis tau atsilygina 10x. Sakysit kad iš knygos čia perskaičiau - nu bet man P* nes aš rinkausi tikėti šia tiesa, todėl man tai yra tiesa ir man tai veikia.
 
Jei rinkčiausi tikėti kad gyvenimas š*dinas, kad visi aplink blogiečiai, kodėl man niekas nedavė to ar ano - man tai irgi būtų tiesa ir dabar sėdėčiau gatvėj prašydamas išmaldos.
 
Eikit į seminarus. Man ypač geras buvo "Millionaire Mind Intensive".
 
Dėl studijų - atstudijavau ISM'e ir dar nemokamai, kaip geras mokinys. Na ir nieko ypatingo. Nereik jokių studijų jei nori gyventi gyvenimą pagal savo taisykles. Daug daugiau išmokau iš savo eksperimentų ir kelionių. Bet aš kaip ir dauguma dar tada neturėjau tokių kiaušų kad tą suprasčiau ir ryžčiausi išsukti iš standartinio visuomenės kelio. Dabar tą padariau ir esu laimingas.
 
Susitikit su milijonieriais, mokykitės iš jų. Ir jeigu norit būt tokie kaip jie - priimkit viską ką jie sako kaip už gryną pinigą, leiskit kad jie išplautų jums smegenis, nes JUMS TO REIKIA. Kodėl, , leidi kad tau visokios vidutinybės visą gyvenimą kasdien plautų smegenis su savo tiesomis, bet tingi pajudint šikną, atvert smegenis ir pradėt tikėti tais kuriais turėtum tikėti?! (vidutinybės turiu galvoj finansų prasme, šiaip visi žmonės nuostabūs)
 
P.S. Tiems kas tingi - parašiau straipsnį apie vieną susitikimą su milijonierium. Šis daug kam patiko, tai pasidalinsiu: http://www.skraidytojas.lt/paselusio-milijonieriaus-pamokos-singapure/

Svarbiausia yra tiesiog pasakyti sau kad mąstysi savarankiškai ir kad nepriimsi mąstymo iš tų kurie tau nepakeliui. Tavo tiesos yra tiesos tau, bet kitam - melas. 1.7eur/h tau yra nusivylimas, o kažkam - siekiamybė. 300eur pralošti lažybose tau yra daug,
o yra tokių kurie kazino pralošia ne tik visą turtą bet ir šeimą, draugus (išskyrus tuos prie kazino stalo) ir galų gale nusižudo. Tu dabar iš savo patirčių įsikalei sau kad lengvų ir greitų pinigų nėra, bet gali rasti milijonierių kuris iš to tik nusijuoks ir pasakys "ot durnelis, pinigai ir galimybės yra absoliučiai visur, tik griebk". "Tikrų ir universalių" tiesų nėra, todėl renkiesi kuo tikėti ir būtent tai tau ir materializuojasi.
 
Aš didžiąją dalį gyvenimo rinkausi nesijaudinti dėl pinigų, dėl to man jų retai kada trūko. Galimybes nuolat prisitraukdavau į save. Kai "nusprendžiau" (pasąmoningai) padaryt eksperimentą ir pradėjau dėl jų jaudintis - per pusę metų davariau vos ne iki 0. Bet, kaip sakoma, iš duobės yra tik vienas kelias - į viršų. Iš tenais šoviau kaip raketa į dar aukštesnius lygius. Iš tėvų, kol buvau mažas, gaudavau tik būtiniausioms reikmėms - pigiausiems drabužiams, maistui ir 10Lt/mėn. ant telefono sąskaitos.
 
Man 25 metai, įvairiais freelance darbais pradėjau užsiimti būdamas ~15-os. "Full time" darbuose ištempiau apie 3 metus viską kartu sudėjus - daugiau nebereikia, užteko, pamokos išmoktos :) Dabar darau ką noriu, kada noriu, su kuo noriu ir kaip noriu. Apkeliavau beveik 40 šalių, esu gyvenęs Tailande, Kroatijoj, Australijoj. Kokia paslaptis? Jokios. Skleidi gerą energiją ir pasaulis tau atsilygina 10x. Sakysit kad iš knygos čia perskaičiau - nu bet man P* nes aš rinkausi tikėti šia tiesa, todėl man tai yra tiesa ir man tai veikia.
 
Jei rinkčiausi tikėti kad gyvenimas š*dinas, kad visi aplink blogiečiai, kodėl man niekas nedavė to ar ano - man tai irgi būtų tiesa ir dabar sėdėčiau gatvėj prašydamas išmaldos.
 
Eikit į seminarus. Man ypač geras buvo "Millionaire Mind Intensive".
 
Dėl studijų - atstudijavau ISM'e ir dar nemokamai, kaip geras mokinys. Na ir nieko ypatingo. Nereik jokių studijų jei nori gyventi gyvenimą pagal savo taisykles. Daug daugiau išmokau iš savo eksperimentų ir kelionių. Bet aš kaip ir dauguma dar tada neturėjau tokių kiaušų kad tą suprasčiau ir ryžčiausi išsukti iš standartinio visuomenės kelio. Dabar tą padariau ir esu laimingas.
 
Susitikit su milijonieriais, mokykitės iš jų. Ir jeigu norit būt tokie kaip jie - priimkit viską ką jie sako kaip už gryną pinigą, leiskit kad jie išplautų jums smegenis, nes JUMS TO REIKIA. Kodėl, , leidi kad tau visokios vidutinybės visą gyvenimą kasdien plautų smegenis su savo tiesomis, bet tingi pajudint šikną, atvert smegenis ir pradėt tikėti tais kuriais turėtum tikėti?! (vidutinybės turiu galvoj finansų prasme, šiaip visi žmonės nuostabūs)
 
P.S. Tiems kas tingi - parašiau straipsnį apie vieną susitikimą su milijonierium. Šis daug kam patiko, tai pasidalinsiu: http://www.skraidytojas.lt/paselusio-milijonieriaus-pamokos-singapure/

Svarbiausia yra tiesiog pasakyti sau kad mąstysi savarankiškai ir kad nepriimsi mąstymo iš tų kurie tau nepakeliui. Tavo tiesos yra tiesos tau, bet kitam - melas. 1.7eur/h tau yra nusivylimas, o kažkam - siekiamybė. 300eur pralošti lažybose tau yra daug,
o yra tokių kurie kazino pralošia ne tik visą turtą bet ir šeimą, draugus (išskyrus tuos prie kazino stalo) ir galų gale nusižudo. Tu dabar iš savo patirčių įsikalei sau kad lengvų ir greitų pinigų nėra, bet gali rasti milijonierių kuris iš to tik nusijuoks ir pasakys "ot durnelis, pinigai ir galimybės yra absoliučiai visur, tik griebk". "Tikrų ir universalių" tiesų nėra, todėl renkiesi kuo tikėti ir būtent tai tau ir materializuojasi.
 
Aš didžiąją dalį gyvenimo rinkausi nesijaudinti dėl pinigų, dėl to man jų retai kada trūko. Galimybes nuolat prisitraukdavau į save. Kai "nusprendžiau" (pasąmoningai) padaryt eksperimentą ir pradėjau dėl jų jaudintis - per pusę metų davariau vos ne iki 0. Bet, kaip sakoma, iš duobės yra tik vienas kelias - į viršų. Iš tenais šoviau kaip raketa į dar aukštesnius lygius. Iš tėvų, kol buvau mažas, gaudavau tik būtiniausioms reikmėms - pigiausiems drabužiams, maistui ir 10Lt/mėn. ant telefono sąskaitos.
 
Man 25 metai, įvairiais freelance darbais pradėjau užsiimti būdamas ~15-os. "Full time" darbuose ištempiau apie 3 metus viską kartu sudėjus - daugiau nebereikia, užteko, pamokos išmoktos :) Dabar darau ką noriu, kada noriu, su kuo noriu ir kaip noriu. Apkeliavau beveik 40 šalių, esu gyvenęs Tailande, Kroatijoj, Australijoj. Kokia paslaptis? Jokios. Skleidi gerą energiją ir pasaulis tau atsilygina 10x. Sakysit kad iš knygos čia perskaičiau - nu bet man P* nes aš rinkausi tikėti šia tiesa, todėl man tai yra tiesa ir man tai veikia.
 
Jei rinkčiausi tikėti kad gyvenimas š*dinas, kad visi aplink blogiečiai, kodėl man niekas nedavė to ar ano - man tai irgi būtų tiesa ir dabar sėdėčiau gatvėj prašydamas išmaldos.
 
Eikit į seminarus. Man ypač geras buvo "Millionaire Mind Intensive".
 
Dėl studijų - atstudijavau ISM'e ir dar nemokamai, kaip geras mokinys. Na ir nieko ypatingo. Nereik jokių studijų jei nori gyventi gyvenimą pagal savo taisykles. Daug daugiau išmokau iš savo eksperimentų ir kelionių. Bet aš kaip ir dauguma dar tada neturėjau tokių kiaušų kad tą suprasčiau ir ryžčiausi išsukti iš standartinio visuomenės kelio. Dabar tą padariau ir esu laimingas.
 
Susitikit su milijonieriais, mokykitės iš jų. Ir jeigu norit būt tokie kaip jie - priimkit viską ką jie sako kaip už gryną pinigą, leiskit kad jie išplautų jums smegenis, nes JUMS TO REIKIA. Kodėl, , leidi kad tau visokios vidutinybės visą gyvenimą kasdien plautų smegenis su savo tiesomis, bet tingi pajudint šikną, atvert smegenis ir pradėt tikėti tais kuriais turėtum tikėti?! (vidutinybės turiu galvoj finansų prasme, šiaip visi žmonės nuostabūs)
 
P.S. Tiems kas tingi - parašiau straipsnį apie vieną susitikimą su milijonierium. Šis daug kam patiko, tai pasidalinsiu: http://www.skraidytojas.lt/paselusio-milijonieriaus-pamokos-singapure/

Svarbiausia - gamink skanų maistą ir su meile. Ir viskas bus super. Nes pvz. Vilniuje pasiūla tiesiog tragiška - verkiant reikia daugiau vietų kur gamintų skanų (ne "fancy") maistą, su meile, kur eitum kasdien ir kur tavęs lauktų sugrįžtant. Atmetus visokias kebabines, bedvasius tinklinius restoranus, smirdančias užeigas, fancy restoranus kur vietoj maisto gauni vaizdą - lieka vos kelios vietos ant viso miesto. Deja, iki jų dažniausiai reikia važiuoti ir laukti eilėje kol įeisi. O iš tikrųjų tokios vietos turėtų būti ant kiekvieno kampo. Visi bus laimingesni. Sėkmės!

Sveiki, taigi šiektiek papasakosiu apie savo kelionę, ir pačią Australiją.
 
Viskas prasidėjo nuo to, jog pabaigęs gimnaziją, norėjau kažkur išvykti ir užsidirbti pinigų. Pasidomėjęs apie Australiją, ekonomiką, klimatą bei ten gyvenančius žmones ir kitus padarus. Pasidomėjus iš mano pusės viskas atrodė dar geriau nei galvojau, todel neužilgo užsidirbau pinigų pradžiai (Su savimi pasiemiau 12tūkst. litų + kreditinę su 2500lt dėl viso pikto, jei kas atsitiktų), pasidariau vizą ir atskridau!
 
Skridau iš Varšuvos į Dubajų, ten praleidau pora savaičių pas brolį, ir Kovo 2-tą įsėdau į Lėktuvą kuris mane nuskraidino į Brisbane'ą (Queensland), pietinę Australijos pakrantę.
Pirmas įspudis išlipus iš lėktuvo, nuostabu! Oras gaivus ir tuo pačiu šiltas. Pastatai nauji, mašinos gražios, žmonės linksmi.. Išėjęs iš orouosto sėdau į traukinį (Bilietas 17doleriu, ~5 stoteles) kuris mane nugabeno netoli centro, kur turėjau keletai naktų rezervaciją hostelyje (25doleriai naktis). Atvykęs pasidėjau daiktus, ir lėkiau į banką atsidaryti banko sąskaitos ir internetu užpildžiau Tax File Number paraišką (Kažkas panašaus į soc.draudimo numerį, be kurio negali legaliai dirbti). Pirmą savaitę praleidau tiesiog mieste, papludimyje, apsipratau su aplinka. Pradžioje maisto kainos atrodė nerealios, brangu, brangu ir dar kartą brangu. (Nors brisbane'as nėra iš brangesnių Australijos miestų). Maisto pasirinkimas didelis, kokybė nebloga, mat dauguma dalykų švieži. Dauguma vaisių pardavinėjami vienetais, obuolys 2dol. 3 bananai už 2dol. ir t.t.
 
Savaitė baigiasi, gavau banko kortelę, Tax File Number, laikas ieškotis darbo, o dirbt norisi pabandyt fermoje, todėl internete išsiaiškinau kur koks sezonas ir nusprendžiau jog reikia skristi visai į kitą pusę žemyno, Perth'ą. Bilietus nusipirkau, savaitei rezervaciją hostelyje pasidariau ir ką, lekiam. Skrydis 5val. laiko juostų skirtumas 2 valandos. Atskridau vėlai vakare, tax'u iki miesto hostelio už 35dol. ir į lovą rytoj laukia didelė diena. Ryte iškarto lėkiau į darbo agentūras (Jos dar iki dabar ieško man darbo), bet iš jų jokios naudos, todėl pasidomėjus labiau norint dirbti fermoje reikia belstis fermeriui į duris ir kalbėt į akis :) Tai ką sekančią dieną ieškau pirkti mašinos, nes artimiausios fermos už kelių šimtų kilometrų nuo miesto. Honda Civic už tūkstantį dolerių, yra! Po keletos dienų leidaus keliaut į viršų, kur šilčiau ir algos didesnės (Australijos minimumas 20.6dol. O regione link kurio važiuoju 30dol į valandą). Atstumas 2300km, per tris dienas pasiekiau Karratha, pabuvau prie Red Dog memorialo (Pastatytas filmas apie tai yra), važiavau visą kelią pajūriu, miegojau mašinoje. Į Karratha miestą atvykau naktį, (42 Laipsniai ir labai didelis humidity, del šių dviejų priežasčių nespėji nuo kaktos prakaito valyt, tikrai labai karšta). Ryte į agentūras ir į keleta įmonių, CV išnešioti visur pakalbėta, bet visos vietos užimtos ir darbų nėra. Na ką, šiam mieste padariau ką galėjau, lekiam toliau. Sekantis tikslas Darwin'as kuris dar už 2400km. Važiavau per degančius miškus (kuriuos gan dažnai žiniose rodo). Baisu, bet naktis, jokių ugniagesių, žmonėm visiškai normalu jog miškas dega ir tiesiog važiuoju paskui kitas mašinas. Na ka po keletos dar dienų atvykau į Darwin'ą, ryte pakėlė policininkas belsdamas į mano automobilio langą, Camping is not allowed. Tai ką kad ir bandau ginčytis jog aš ilsėjaus, neturiu jokios camping įrangos, ir pavargusiam važiuoti yra pavojinga todėl nuspredžiau pailsėti. Jiem neįdomu, reikėjo hotelyje kambarį išsinuomuot ir panašiai, na gerai, ką jau padarysi, bauda 140dol. Per kelias dienas per vieną agentūrą gavau darbą savaitei, naktinės pamainos, parduotuvėje lentynas išrinkt ir naujas surinkt, alga 40dol į valandą, labai gerai, - atsipirks bent jau važiavimas iki čia. Po šio darbo dirbau dar uoste, valiau iškasenų konvejerius. Darbas sunkus, rankos po darbo kruvinos, nugarą skauda, ir jėgų nebėra net valgyt pasidaryt. Pagal mano superviserį žmonės čia ilgiau savaitės neišdirba, man užteko dviejų dienų. Ieškom kito darbo ir vuolią, forklift driveris reikalingas, kas man visai patinka. Darbas už miesto, todėl už poros savaičių darbo nusprendžiu atsikraustyti arčiau darbo, ir mažą kaimelį, kur nuomojuos kambarį (180dol į savaitę). Dar iki šiol dirbu ten pat jau antras mėnesis.
 
Ir keleta fotografijų iš mano gyvenimo Australijoje:
 

Brisbane
 

Perth Cottesloe beach
 

Kažkur pusiaukelėj
 

Šeimininko beveik keturių metrų augintinis
 
 
Tai va, kam kažkas rūpi sužinoti apie Australiją, klauskit gal mokėsiu atsakyt, nors čia esu dar tik šiektiek daugiau kaip trys mėnesiai, bet šiektiek jau žinau :)
 
Papildymas:
 
Nuotraukos iš Dubajaus

Praktika be teorijos nieko verta? Daugiau klausyk tų mokytojų..:) Nesuprantu ko tu pergyveni. Tik naudokis savo galva ir nereikės tau nei jokių teorijų kalimo nei univerų. Aš pvz. viską ko man reikėjo web kūrime pats išmokau ir kalu pinigus sau ramiai. Tad vertė dar ir kaip yra :)

Praktika be teorijos nieko verta? Daugiau klausyk tų mokytojų..:) Nesuprantu ko tu pergyveni. Tik naudokis savo galva ir nereikės tau nei jokių teorijų kalimo nei univerų. Aš pvz. viską ko man reikėjo web kūrime pats išmokau ir kalu pinigus sau ramiai. Tad vertė dar ir kaip yra :)

Sveiki visi, gal ir pavėlavau atsakyti į temos klausimus, bet jei kas ruošiasi keliauti ir nežino nuo ko pradėti -norėjau pasidalinti savo sukaupta patirtimi keliaujant po Europą nuosavu automobiliu. Svarbiausias patarimas žmonėms su maža patirtimi už vairo ir didele širdimi kelionėms - nebijokit, viskas daug paprasčiau ir lengviau, nei gali pasirodyti iš pirmo karto :) Aš pats vairuotojas visiškai be patirties (prieš kelione vairavau automobilį tik tris savaites, beveik po dviejų metų pertraukos po teisių įgijimo), šią vasarą (2013), išvykau į 10 000km. kelionę ir sėkmingai pervažiavau ne vieną didžiąją Europos sostinę. Plačiau apie tai galite perskaityti čia - http://summer2013.eu (patarimai prieš išvykstant, išlaidų sąmata ir pan.)
 
Anyway - linkiu visiems sėkmės ir daug gerų įspūdžių jūsų kelionėse ;)

O apskritai, kuo paremtas šitas klausimas? :) Kodėl atlyginimai turi keistis?

Vyrai, jeigu yra problema, reiškiasi galima ir uždirbti :) Aišku čia jau visiška "first world" problema - geras ženklas, jei Lietuvoj apie tai kalbama :) Tik deja niekas tau čia neatsakys į tavo klausimą (abejoju ar kas nors bandė tokį verslą) - tad padaryk trumpą popierinę apklausą, išmėtyk po pašto ďėžutes savo bei draugų namuose (nurodyk į kurią dėžutę respondentams įmesti savo atsakymus) ir matysi tikrą vaizdą :)

Vyrai, jeigu yra problema, reiškiasi galima ir uždirbti :) Aišku čia jau visiška "first world" problema - geras ženklas, jei Lietuvoj apie tai kalbama :) Tik deja niekas tau čia neatsakys į tavo klausimą (abejoju ar kas nors bandė tokį verslą) - tad padaryk trumpą popierinę apklausą, išmėtyk po pašto ďėžutes savo bei draugų namuose (nurodyk į kurią dėžutę respondentams įmesti savo atsakymus) ir matysi tikrą vaizdą :)

Jei pinigai laimes neatnesa, tai reikia lyginti milijonieriu su ubagu. Dauguma cia susirinkusiu studentu postringauja, kaip baigs univera susiras darba ir vazines su senu trantu is nuomojamo buto i darba... Tik dar reiktu paskaiciuot, kad vidutinis lietuvis uzdirbdamas 1500LT niekada gyvenime netures nuosavo buto ir naujesnes masinos :) arba jei ir tures, tai tas gyvenimas jam 30-40 metu bus gyvenimas del budos, kuria reikia ispirkt is banko.
Jei pinigai taip neatnesa laimes, tai kodel visi ima kreditus budai isigyti, perka lizingines masinas, savaitgaliais varo i barus/klubus ir "svencia" savaitgali? Vedasi panas i restoranus, vaziuoja su taxi, o ne autobusu ar pieskom... Aisku yra ir tokiu, kur nevaro i klubus, bet draugu rate pucia, niuxina ir leidziasi.. ir visa tai greiciausiai daro be pinigu?:D
 
Studentai ir moksleiviai greiciau supraskit tiesa: nesvarbu koks tavo statusas mokykloj/univere ir kaip gerai gyvena tavo teveliai - viskas priklauso nuo taves, tavo poziurio ir kaip stipriai sieksi savo tikslu. PVZ. Dauguma mano mokyklos ereliu, verchu ir net turtingu tevu vaikeliu dabar yra gyvenimo L O X A I. Dirba visokius s.udinus darbus, vazineja su senais lauzais arba sedi lageriuose... O mokyklos L O X U tarpe yra tokiu, kurie bent jau vizualiai gyvena geriau :) Geras pvz, galetu buti vaikis su Ferari Kaune, sulei buvo "loxas", o dabar vazineja su ferariu... ir greiciausiai ji del to grauzia sazine :D Pinigai yra svarbiausias faktorius siekiant asmenines laisves ir laimes, kaip ju gauti yra simtai budu tiek svariu tiek nesvariu, bet teikti, kad pinigai neatnesa laimes, gali tik vidutines klases naivuolis, kuris slopina savo poreikius ir apsimeta laimingu... Zinoma, tau nereikia pinigu jei tu neturi svajoniu, gyveni kaime(tevu palikime) ir augini sau maista.
 
Nėra nieko ko negalima nupirkti už pinigus tik nereikia įsivaizduoti pažodžiui. Meilė, sveikata, gyvybė... wtf?
Jei as turiu pakankamai pinigu, kad galiu nedirbti, tai galiu skirti ta laika rodyti demesi ir meile betkokiai moteriai, kuri man patinka... jei turiu pakankamai pinigu, galiu skirti daug laiko sveikai gyvensenai=sveikatai (valgyti laiku ir gera maista reikia ir laiko ir pinigu), givybe tam tikra prasme irgi perkama, gali tureti saugesne masina ir neuzsimust papuoles i avarija, gali naktim nevaiksciot rajone ir nebut uzverstas girtu d.ebilu uz cigareciu pakeli, kurio neturi...
Nera vienos teisybes, bet visada yra nesamone, kad pinigai laimes neatnesa

Įdomu, pabandykite :)
 
Tai užims apie 30 sekundžiu. Skaitykite nurodymus ir atlikite viska iš eiles.
 
1. Pasižiurekite i savo telefono paskutiniuosius du skaitmenis.
2. Šita skaiciu padauginkite iš 2.
3. Prie sandaugos pridekite 5.
4. Suma padauginkite iš 50.
5. Prie gautos sandaugos pridekite 1763. (Jei gimtadienis buvo 2014 metais, prideti atrodo reikia 1764)
6. Paskutinis žingsnis - Iš gautos sumos atimkite savo gimimo metus.
 
Gavote keturženkli skaiciu?
Pirmieji du skaitmenys turetu parodyti Jusu telefono paskutiniuosius
du skaitmenis, o like du - Jusu faktini amžiu!

O apskritai, kuo paremtas šitas klausimas? :) Kodėl atlyginimai turi keistis?

Aš kai rinkausi tarp ISM ir TVM taip pat susidūriau su panašia problema - ISM'as turi geresnį marketingą, todėl dar iki 12 klasės ten dažnai apsilankydavau įvairių renginių bei atvirų paskaitų metu, o tai, žinoma, padeda jiems susikurti gerą įvaizdį :) O apie TVM žinojau nedaug. Norėdamas užpildyti spragą apsilankiau keletą kartų TVM'e ir tiesiog viską susumavus buvo lengviau priimti sprendimą. Rekomenduoju ir Tau pasidaryti tokį nedidelį tyrimą :)
 
Kaip tik šiandien baigiau rašyti apžvalgą apie savo 2,5 metų, praleistų ISM'e. Ši informacija turėtų padėti suprasti ką ir kaip mes ten mokomės.
 
Atsakant į tai, ką parašei - neprieštarausiu, kad dvigubo diplomo programa su Oslo BI ar Prancūzijos universitetais yra vertinga asmeninio tobulėjimo prasme, bet nesitikėk kad pačios studijos ten bus kažkuo ypatingos (ISM'o kokybė ir taip yra ganėtinai aukšta). Beto, ten patenka tik vienetai. Jei neklystu, dvigubam diplomui minimalus vidurkis yra 8 - turėtum atkreipti į tai dėmesį, jeigu Tavo pažymiai nėra labai aukšti. Apskritai konkurencija labai stipri - kaip tik ne už ilgo važiuosiu į erasmus, tai aš su 9.07 vidurkiu gavau tik 4 numeriu įrašytą šalį, o erasmus stipendijos gavėjų sąraše buvau beveik ant ribos. Atsimenu, kad į kažkokį universitetą Austrijoje pateko žmogus su vidurkiu, siekiančiu daugiau nei 10 (galima gauti iki 0.5 balo už erasmus mentorystę). Taigi, be didelių pastangų turi tikrai nedaug šansų išvažiuoti į populiarius universitetus.
 
Dėl stojimo taisyklių, nemokamo studijavimo ir nuolaidų tai tikrai turėtum rasti visą informaciją ism.lt, bet tikrai nemanau kad priimtų vien su motyvaciniu laišku.
 
Dėl skolų esi teisus - daugiausiai 2. Gavęs 3 esi šalinamas iš universiteto, bet gali tęsti studijas (tų neatsiskaitytų dalykų) kaip laisvasis klausytojas ir po metų įstoti kaip normalus studentas, tik aišku visa tai papildomai kainuoja. Ir šiaip ta skola yra skausmingas dalykas, nerekomenduoju ją gauti - negalėsi važiuoti į jokius mainus (net jeigu tai nutiktų jau po atrankos) ir dalyvauti papildomuose projektuose (vietoj kažkurio dalyko).
 
Dėl darbo tai siūlyčiau nesijaudinti - pasiūlymų pilna. Jei ne per karjeros centrą, tai per visokius renginius ar kursiokus rasi kad ir kokį paprastesnį darbą, kuris leis užsidirbti pradinėms investicijoms į verslą. Galų gale, jei tik yra noras gali dirbti ir pačiam ISM'ui - ieškok tarptautinių (full-time) studentų :) Universitetas už tai sumokės neblogus komisinius.
 
Jei nori galim kada ir susimatyti, papasakočiau apie viską plačiau, nes tikrai žinau kad man pačiam prieš stojant trūko tokios pagalbos iš studentų...

Aš kai rinkausi tarp ISM ir TVM taip pat susidūriau su panašia problema - ISM'as turi geresnį marketingą, todėl dar iki 12 klasės ten dažnai apsilankydavau įvairių renginių bei atvirų paskaitų metu, o tai, žinoma, padeda jiems susikurti gerą įvaizdį :) O apie TVM žinojau nedaug. Norėdamas užpildyti spragą apsilankiau keletą kartų TVM'e ir tiesiog viską susumavus buvo lengviau priimti sprendimą. Rekomenduoju ir Tau pasidaryti tokį nedidelį tyrimą :)
 
Kaip tik šiandien baigiau rašyti apžvalgą apie savo 2,5 metų, praleistų ISM'e. Ši informacija turėtų padėti suprasti ką ir kaip mes ten mokomės.
 
Atsakant į tai, ką parašei - neprieštarausiu, kad dvigubo diplomo programa su Oslo BI ar Prancūzijos universitetais yra vertinga asmeninio tobulėjimo prasme, bet nesitikėk kad pačios studijos ten bus kažkuo ypatingos (ISM'o kokybė ir taip yra ganėtinai aukšta). Beto, ten patenka tik vienetai. Jei neklystu, dvigubam diplomui minimalus vidurkis yra 8 - turėtum atkreipti į tai dėmesį, jeigu Tavo pažymiai nėra labai aukšti. Apskritai konkurencija labai stipri - kaip tik ne už ilgo važiuosiu į erasmus, tai aš su 9.07 vidurkiu gavau tik 4 numeriu įrašytą šalį, o erasmus stipendijos gavėjų sąraše buvau beveik ant ribos. Atsimenu, kad į kažkokį universitetą Austrijoje pateko žmogus su vidurkiu, siekiančiu daugiau nei 10 (galima gauti iki 0.5 balo už erasmus mentorystę). Taigi, be didelių pastangų turi tikrai nedaug šansų išvažiuoti į populiarius universitetus.
 
Dėl stojimo taisyklių, nemokamo studijavimo ir nuolaidų tai tikrai turėtum rasti visą informaciją ism.lt, bet tikrai nemanau kad priimtų vien su motyvaciniu laišku.
 
Dėl skolų esi teisus - daugiausiai 2. Gavęs 3 esi šalinamas iš universiteto, bet gali tęsti studijas (tų neatsiskaitytų dalykų) kaip laisvasis klausytojas ir po metų įstoti kaip normalus studentas, tik aišku visa tai papildomai kainuoja. Ir šiaip ta skola yra skausmingas dalykas, nerekomenduoju ją gauti - negalėsi važiuoti į jokius mainus (net jeigu tai nutiktų jau po atrankos) ir dalyvauti papildomuose projektuose (vietoj kažkurio dalyko).
 
Dėl darbo tai siūlyčiau nesijaudinti - pasiūlymų pilna. Jei ne per karjeros centrą, tai per visokius renginius ar kursiokus rasi kad ir kokį paprastesnį darbą, kuris leis užsidirbti pradinėms investicijoms į verslą. Galų gale, jei tik yra noras gali dirbti ir pačiam ISM'ui - ieškok tarptautinių (full-time) studentų :) Universitetas už tai sumokės neblogus komisinius.
 
Jei nori galim kada ir susimatyti, papasakočiau apie viską plačiau, nes tikrai žinau kad man pačiam prieš stojant trūko tokios pagalbos iš studentų...

Aš kai rinkausi tarp ISM ir TVM taip pat susidūriau su panašia problema - ISM'as turi geresnį marketingą, todėl dar iki 12 klasės ten dažnai apsilankydavau įvairių renginių bei atvirų paskaitų metu, o tai, žinoma, padeda jiems susikurti gerą įvaizdį :) O apie TVM žinojau nedaug. Norėdamas užpildyti spragą apsilankiau keletą kartų TVM'e ir tiesiog viską susumavus buvo lengviau priimti sprendimą. Rekomenduoju ir Tau pasidaryti tokį nedidelį tyrimą :)
 
Kaip tik šiandien baigiau rašyti apžvalgą apie savo 2,5 metų, praleistų ISM'e. Ši informacija turėtų padėti suprasti ką ir kaip mes ten mokomės.
 
Atsakant į tai, ką parašei - neprieštarausiu, kad dvigubo diplomo programa su Oslo BI ar Prancūzijos universitetais yra vertinga asmeninio tobulėjimo prasme, bet nesitikėk kad pačios studijos ten bus kažkuo ypatingos (ISM'o kokybė ir taip yra ganėtinai aukšta). Beto, ten patenka tik vienetai. Jei neklystu, dvigubam diplomui minimalus vidurkis yra 8 - turėtum atkreipti į tai dėmesį, jeigu Tavo pažymiai nėra labai aukšti. Apskritai konkurencija labai stipri - kaip tik ne už ilgo važiuosiu į erasmus, tai aš su 9.07 vidurkiu gavau tik 4 numeriu įrašytą šalį, o erasmus stipendijos gavėjų sąraše buvau beveik ant ribos. Atsimenu, kad į kažkokį universitetą Austrijoje pateko žmogus su vidurkiu, siekiančiu daugiau nei 10 (galima gauti iki 0.5 balo už erasmus mentorystę). Taigi, be didelių pastangų turi tikrai nedaug šansų išvažiuoti į populiarius universitetus.
 
Dėl stojimo taisyklių, nemokamo studijavimo ir nuolaidų tai tikrai turėtum rasti visą informaciją ism.lt, bet tikrai nemanau kad priimtų vien su motyvaciniu laišku.
 
Dėl skolų esi teisus - daugiausiai 2. Gavęs 3 esi šalinamas iš universiteto, bet gali tęsti studijas (tų neatsiskaitytų dalykų) kaip laisvasis klausytojas ir po metų įstoti kaip normalus studentas, tik aišku visa tai papildomai kainuoja. Ir šiaip ta skola yra skausmingas dalykas, nerekomenduoju ją gauti - negalėsi važiuoti į jokius mainus (net jeigu tai nutiktų jau po atrankos) ir dalyvauti papildomuose projektuose (vietoj kažkurio dalyko).
 
Dėl darbo tai siūlyčiau nesijaudinti - pasiūlymų pilna. Jei ne per karjeros centrą, tai per visokius renginius ar kursiokus rasi kad ir kokį paprastesnį darbą, kuris leis užsidirbti pradinėms investicijoms į verslą. Galų gale, jei tik yra noras gali dirbti ir pačiam ISM'ui - ieškok tarptautinių (full-time) studentų :) Universitetas už tai sumokės neblogus komisinius.
 
Jei nori galim kada ir susimatyti, papasakočiau apie viską plačiau, nes tikrai žinau kad man pačiam prieš stojant trūko tokios pagalbos iš studentų...

Gyvenimas nėra sunkus, arba lengvas. Jis nėra gražus arba baisus. Jam visiskai nusispjauti egzistuoji tu ar ne. Gyvenimas yra toks kokį jį nori matyti.
Tai kas mūsų lauks rytoj, priklauso nuo to ka darome šiandien. Tik tiek.

Sveiki, esu labai jauna asmenybė iš Ukmergės, kuriai iki pilnametystės kaip N. Armstrongui iki žmogaus sąmonės gelmių. Juk sąmonė plati ir ilga kaip kosmosas, o šis astronautas įveikė tik dalelę visko, tiesa? Daugeliui žmonių kyla klausimas, kodėl aš "SunkusTasGyvenimas"? Ogi todėl... Kad kuo daugiau mąstysi, tuo labiau suprasi, kad mažai žinai ir esi niekas. Tačiau tokios mintys nėra blogai - tai padeda tobulėti. Jau geriau suprasti tikrąją savo paties vertę nei idealizuoti save kaip visažinį, kurio galvoje iš tikro tik skysta košė. Taigi, pats sunkiai mąstau. O mano gyvenimas ir yra tik mąstymas. Esu ne gyventojas, o labiau visko vertintojas. Taip, aš filosofas.
 
Atvykau čia, nes nemėgstu rėmų. Filosofija negali būti mokslas, o aš negaliu būti filosofas, jeigu tai mokslas. Žmogus filosofas yra tada, kai geba mąstyti nestandartiškai ir remiasi savo galva, o ne kitais šaltiniais. Kapstymasis po savo vidines sąmones gelmes, paranormalių minčių apčiuopimas ir visko perkėlimas į dabartį - tai savos pasaulėžiūros kūrimas. Taigi, filosofijos kaip mokslo aš nepripažįstu ir atvykau čia pasisemti žinių, susijusių su verslu, kurį noriu ateityje vystyti.
 
Gyvenime domiuosi:

Psichologija. Tai vėlgi, negali būti mokslas. Apskritai, mokslas yra tai, kas apčiuopiama mintimis ir perkeliama į atmintį, o vėliau taikoma kitur. Psichologija, filosofija ir kiti dalykai turi kitokią naudojimo paskirtį. Kitaip tariant, nebūsi geras psichologas, perskaitęs 20 knygų (skirtingai nei kitur). Etiketu. Tai kur kas labiau apibrėžta sritis, kurios tikrai reikia mokytis. Geros etinės manieros puošia žmogų - šis dvelkia elegancija, kuri yra solidumo, tyrumo, ramumo, korektiškumo ir kitų svarbių bruožų atspindys vienoje vietoje. Dievinu etiketą ir gailiuosi, kad 8 iš 10 žmonių neišmano elementariausių etiketo pagrindų. Muzika. Groju pianinu. Šiuo muzikos instrumentu savas emocijas perteikiu itin tyrai, geriau nei žodžiais. Pianino garsai yra tarsi žodžiai, tariami klavišų pagalba. Šiuo metu šiek tiek "žaidžiu" ir mokausi groti dvejomis klaviatūromis vienu metu. Ateizmu. Šio punkto nekomentuosiu, nes dievatikiams jokie Dievo paneigimo argumentai nesuprantami.
Esu labai ramus, be žalingų įpročių, nemėgstantis viešumos ir gyvenantis uždarą gyvenimą žmogus. Neturiu žalingų įpročių. Tiesa, žmonės juokais sako, kad mano pagrindiniai žalingi įpročiai - savų ideologijų priverstinis skleidimas ir kitų žmonių nuomonių ignoravimas. Tačiau kalbant apie visuomenės smukdymo mechanizmus, tokius kaip alkoholis, galiu pasakyti tik tiek: pabandžiau, nepatiko, nebekartoju. Šiandien esu griežtas abstinentas ir tai nėra susiję su mano amžiumi, juk 14-16 metų jaunimui gauti ir vartoti alkoholį taip pat lengva kaip man šiame forume pranešimą parašyti. Beje, kai kurie etiketo punktai prasilenkia su abstinencija, todėl taurelę šampano ar vyno esant progai tektų išgerti. Vis dėlto tokių progų vengiu, todėl ir ragauti netenka.
 
Baigus mokyklą nežadu tęsti mokslo aukštesnėse įstaigose. Tekstų rašymas ir knygelių leidimas man svarbesnis už pažymius ar diplomą. Šioje srityje nesu naujokas. Nors rašymo nemėgstu gretinti su pinigais, tačiau likimas pateikia savas išdaigas... Beveik visos rašto darbų publikacijos viešojoje erdvėje baigiasi įvairiais pasiūlymais. Šiuo metu plėtoju romantinę istoriją-romaną, kurios pirmąją versiją įvertino kino režisieriai. Gavau pasiūlymą plėsti istoriją ir įvykdžius reikalavimus tikėtis, kad ji bus įprasminta kino filme. Likimas dosnus - už jausmų perteikimą popieriuje suteikia galimybę užsidirbti. Vis dėlto, kaip ir minėjau, galvoti apie pinigus rašymo metu tiesiog negalima. Netgi reikia save nuteikti, kad už tai pinigų negausi. Toks požiūris padeda išsaugoti tikrąją kūrinių vertę, kupiną to, kam jokie pinigai neprilygsta.
 
Antrąją pastraipą užbaigiau mintimi apie verslo vystymą ateityje. Nors ir minėjau, kad gero lyrinio kūrinio galvodamas apie pinigus neparašysi, tačiau egzistuoja ir kitos rašto sritys, kuriose ši taisyklė kiek nublanksta. Rašau įvairius straipsnius, redaguoju tekstus. Tai mano pagrindinis šiokių tokių pajamų šaltinis. Ateityje tikiuosi šią veiklą perkelti į tikrojo verslo frontą.
 
Tai tiek.
Ačiū už skaitymą.

Čia kažkada mano panai rašytas eilėraštis, tiesa, nepilnas, nes išsitrynė :D
 
Aš tavo hard diskas,
Tu mano esmė,
Aš tau firewall'as,
Jei kyla grėsmė.
 
Tu mano vaizduškė,
Ryškiau už anas,
Kai prisiconnectini,
Rodo šviesas.
 
Tu kaip ramų kaulas,
Papildai mane,
Iš karto ryškėja
Šviesa ekrane.
 
Užpildai mintis man,
Kaip system32,
Be taves aš niekas,
Tu kaip CPU.
 
Toliau nebėra :D

Saunuolis, kad stengiesi, maloniai bendrauji ir t.t., bet man cia viskas labai perspausta atrodo. Kai paskaitai, tai vos ne svajoniu darbas, bet tikrai taip nera. Tos kasininkes surugusios ne be pagrindo, ir as ju nesmerkiu. Toki darba zmones dirba tam, kad pragyventu, ir jokio skirtumo, kaip ten stengsiesi, vistiek daugiau neuzdirbsi. Tas bendravimas, sypsojimasis nieko nekeicia, nes nuo to pardavimai nepadides. Mano nuomone, dirbdamas kasininku tik svaistai savo potenciala. Tau tiktu dirbti pardavimu vadybininku kokioje nors specifineje srityje, kur tikrai reikia psichologiniu ziniu, mokejimo bendrauti, itikinti zmones. Ir uzdirbtum daugiau, nes gautum kazkoki prieda nuo pardavimu, ir idomiau butu dirbti (bendravimas, kliento sudominimas ir t.t.), ir turetum kazkokias perspektyvas. O prekybos centre kasininku dirbti gali bet kas, tik ismoksti greitai skaiciuoti pinigus ir varai kaip robotukas.

Žvelgiam į kasininko darbą kitu kampu.
 
Kodėl nuėjau dirbti kasininku?
 
Pasirinkau kasininko darbą kiek netikėtai, ir nelauktai. Situacija buvo paprasta, kad šių metų vasarą teko vėl ieškotis naujo darbo, bet visgi niekaip nesugalvojau, kur norėčiau įsidarbinti, kad pats darbas man patiktų, galėčiau stabiliai išdirbti, ir nereikėtų vėl grįžti į darbo paieškas. Besidomint naujo darbo paieška, įstrigo vieno žmogaus pasakyti žodžiai: „Tegul tik neeina dirbti į kasininkus“. Kadangi dar niekada nebuvau dirbęs kasininku, kaip tik norėjosi išbandyti naują darbą, įgyti naujos patirties. Tuo labiau, jog pats asmeniškai žinojau maždaug, kokia situacija Lietuvoje su kasininko darbu. Žinoma buvo, kad kasininkai vienoje darbovietėje-parduotuvėje ilgai neišbūna, alga tik minimumas, o „arti“ reikia daug, taigi norėjosi pasižiūrėti kaip seksis man pačiam. Tuo labiau, kai pats vaikščiodavau į parduotuvę apsipirkti tikrai neįsivaizdavau savęs dirbant kasininku.
Tokiu būdu kiek netikėtai mano gyvenimas pasisuko kita linkme:susiradau IKI parduotuvę, kuri ieškojo pardavėjo-kasininko, ir mane priėmė į savo kasininkų gretas. Tiesa, darbo vietą pasirinkau šiek tiek apgalvotai dar: t.y. tame pačiame rajone, kur gyvenu, kad man nekainuotų, kelionė į darbą/ iš darbo, pietauti galėčiau grįžti į namus. Pradžia buvo tikrai sunkoka, pats darbas atrodė gana nuobodus ir niekuom neišsiskiriantis nuo to kaip jį ir įsivaizdavau.
 
Pradėjau ieškoti savo darbe įvairovės
 
Norėjau vienintelio dalyko, kad darbas man iš tikro netaptų nuobodus ir netektų ieškotis naujo darbo, pradėjau galvoti kaip paįvairinti patį kasininko darbą. Taigi, aptarnavimą pradėjau derinti su bendravimu.
Svarbu tapo ne tik dirbti įprastai, kaip daro dauguma kasininkų: skubėti skaičiuoti pinigus,atiduoti grąžą, nesisveikinti, visada būti surūgusiam, visiškai stengtis nekontaktuoti su klientu daugiau, nei privaloma ir galvoti kaip tik atsedėti darbo valandas, ir skubėti namo. Galvojant, kaip šis darbas galėtų patikti reikia pradėti galvoti nuo kitų dalykų: Svarbus yra bendravimas, reikia atrasti laiko bendravimui, tuo pačiu sudominti klientą, išklausyti jį, pasikalbėti su juo nepamirštant ir aptarnavimo. Juk tu esi kasininkas-pardavėjas.
Pradėjau ne tik įprastai sveikintis su klientais, tačiau klausytis jų pokalbių, pasitelkiau stebėjimo metodą, stebėjau klientų elgesį, patį bendravimą su manimi. Stebėdavau žmonių poras, kaip jos atsiskaitinėja, moka pinigus, jų bendravimą, ginčus tarpusavyje, nes tai iš dalies galima jau šiektiek pasakyti apie dviejų žmonių santykių tvirtumą. Pasimatė tiek žmonių socialinė padėtis, materialinė padėtis, tapo aišku kokias prekes žmonės perka dažniausiai, galėjau suvokti paprasčiau kiek jie uždirba, ir kiek jie išleidžia. Tapo daug aiškesnė situacija apie alkoholizmo situaciją Lietuvoje.
Po kažkiek laiko stebėjimo pradėjau galvoti apie tai kaip įdomiai užkalbinti savo klientus, kokia svarbi yra balso tono reikšmė, ką reikia daryti, kad kaip nors išsiskirti iš kitų kasininkų ir patikti savo klientams, palikti teigiamą įspūdį, kad pamatę mane gatvėje, ar parduotuvėje ne darbo metu jie nebijotų su manimi pasisveikinti, nebijotų manęs užkalbinti. Visa tai padėjo, privalomi dalykai savo darbe,tiksliau privalomi klausimai: „Ar turite IKI nuolaidų kortelę, ar renkate lipdukus, mokėsite kortele ar grynais?“ Pradėjau nuo nuolatinių klientų: bandžiau įsiminti klientus, ir atsiminti kas atsiskaitinėja banko kortele, kas turi IKI korteles, o kas ne, kas rūko kokias cigaretes, kas perka kokius loterijos bilietus, bandžiau prisiminti, kas renka lipdukus. Net tokie dalykai tapo reikšmingi. Tos papildomos akcijos vykstančios parduotuvėse. t.y. lipdukų rinkimas, dovanų kortelių klausimas kaip tik pagelbėjo aptarnaujant klientus. Tokiu būdu norėjosi tada klientus užkalbinti neįprastai, kuo nors sužavėti. Tai tapo labai svarbu, kad mano darbas netaptų monotoniškas, o būtų įdomus.
 
 
 
Asmeninis tobulėjimas
 
Kita svarbi pusė tapo pats tobulėjimas klientų aptarnavime: Norėjau viską sužinoti apie aptarnavimo kokybę. Čia pasitelkiau šiektiek ir stebėjimo, ir psichologijos žinių: Vaikščiojau po kitas parduotuves, tiek ir į savo tinklo parduotuves, tiek pas savo konkurentus. Vaikščiojau ir kavines, restoranus, picerijas, netgi prekybos centrus. Stebėjau klientų aptarnavimo ypatybes. Stebėjau kaip dirba kiti kasininkai-pardavėjai: kaip jie bendrauja su savo klientais, kaip sveikinasi, stebėjau jų nuotaikas, šypsenas, elgesį ir būseną. Jau iš tikro pats padirbęs kasinink ir nuėjęs į kitas parduotuves apsipirkti galėjau pastebėti, kam kasininko darbas nors kiek patinka, o kam tai yra tikras pragaras. Bandžiau įžvelgti skirtumus, kas dirba įprastai, o kas savo darbą paįvairina bent šiek tiek.
Sprendimų priėmimas. Man dirbant iškilo dar vienas aktualus aspektas mano darbe: tinkamų sprendimų priėmimas. Kaip greitai reaguoti į situaciją ir priimti teisingą sprendimą klientui paklausus: dėl prekės kainos, atsisakius prekės, ir norint ją grąžinti, kuriame skyriuje rasti tam tikrą prekes, ar Jūsų parduotuvėje yra tokia ir tokia prekė. Kaip mokėti tinkamai atsakyti į bet kokį kliento klausimą? (Netgi tokius kaip: kur Jūsų pastate yra WC, gėlių, drabužių parduotuvė). Kaip įdomiai atsakyti į kliento klausimus. Teko domėtis ne tik pačia parduotuve, o visu pastatu, kuriame dirbu. Svarbu žinoti:Kaip savo darbe bendraujant su klientais išlaikyti etiketą, neįžeisti klientų, kaip išlaikyti gerus santykius su kolegomis? Visa tai lemia komunikacijos, žinių ir psichologijos žinios.Taip savo žinias bandžiau pritaikyti praktikoje- savo darbe.
Dar aktualu tapo patys pardavimai- kadangi turėjau šiek tiek pardavimų vadybininko patirties, tobulinausi ir pardavimų srityje, norėjau kuo daugiau sužinoti apie parduodamas prekes parduotuvėje, tekdavo net pasiklausti kai kurių klientų, kaip pavyzdžiui, tas vynas, ar alus kokybiškas ir skanus, ir panašiai. Svarbu tapo kaip vienų klientų grąžintas prekes prie kasos parduoti kitiems klientams, remiantis savo bendravimo įgūdžiais. Teko net stebėti ar kas nors pirks tokią pačią prekę, kuri buvo grąžinta prieš tai, kaip paveikti klientą remiantis psichologijos žiniomis, o svarbiausia kaip įgauti klientų pasitikėjimą ir jo neprarasti.
Pagundos darbe. Taigi vienas iš tų dalykų, kur sunku atsispirti.Norisi išbandyti darbe naujus produktus, naujas prekes ir t.t. Visgi, aš dirbu pardutuovėje, kur prekių gausa ir pasiūla yra labai didelė, ir kai pamatai,kad klientas perką prekę,kuri ir tave užkabino, norisi nedelsiant ją ir nusipirkti. Kuo ilgiau dirbi, tuo labiau viską norisi nusipirkti iš savo parduotuvės.
Tokiu būdu aš darbe jaučiuosi laisvas, bendraudamas su klientais, matydamas jau pažįstamus, draugus ( šiame darbe jau susipažinau net su trimis užsieniečiais iš gana retų šalių) ir žinodamas, kad mano darbas yra įdomus, tačiau tuo pačiu nepamiršdamas, kad esu kasininkas- pardavėjas. Tokiu būdu pati parduotuvė tapo kaip antrieji namai.
Taigi jau beveik po keturių mėnėsių patirties dirbant kasininku-pardavėju, aš sakau:“Aš esu patenkintas, ten kur dabar dirbu. Galbūt taip atsitiko, jog aš neįžvelgiu pirmoje vietoje blogųjų dalykų, kuriuos mato dauguma, kasininko darbą matau kitu kampu, dėlto galvoju kaip man darbe yra gera ir faina.“
Visų pirma, visiems kitiems nesvarbu, kur jie ir kokį darbą dirbtų patarčiau neįžvelgti visur vien tik blogio ir neigiamų dalykų, nes susidaro toks jau įspūdis, kad gyvenime esam dideli pesimistai. Žmogus, kuriam nepatinka kasininko pardavėjo darbas, jis dirbs per prievartą- niekada nebus geras kasininkas-pardavėjas. Reikia daryti, tai, kas patinka. Būk kuo nori būti. Dirbu IKI.

Tikriausiai didžioji dauguma šio forumo narių save laiko verslininkais, tačiau kaip mes suprantame sąvoką - verslininkas? Žinoma, internete gali rasti tikslius žodžio „verslininkas“ apibrėžimus, bet kam jie rupi? Daugelis šią sąvoką vis tiek supranta savaip. Galbūt kai kurie mano, kad, jei teikia kažkokias paslaugas ar parduoda prekes, jau yra verslininkai. Galbūt jie teisūs, tačiau, mano nuomone, viskas priklauso ne nuo veiklos pobūdžio, o tiesiog nuo vieno esminio klausimo – Kas kam dirba?
 
Jei turi individualią veiklą ar verslo liudijimą, tai dar nereiškia, kad esi verslininkas (nors teoriškai juk dokumentas liudija apie nuosavą verslą). Galbūt tiesiog dirbi sau arba esi laisvai samdomas darbuotojas (freelancer) ir dirbi kitiems. O kas dirba tau? Tik tuomet, kai kiti dirba tau, gali vadinti save verslininku (sėkmingu, ar ne - čia jau kitas klausimas). Kodėl? Jei tau išvykus atostogauti tu negauni pajamų, tai koks tu verslininkas? Jei tavo pajamos tiesiogiai priklauso nuo to, kiek valandų dirbi (sau, ar kitiems – nesvarbu), tai koks čia verslas? Tu tiesiog nesi įspraustas į rėmus, kaip didžioji dalis Lietuvių dirbančių už minimumą, bet tu vis tiek dirbi kažkam.
 
Visuomenėje dažnai bandoma manipuliuoti žodžiu „verslininkas“. Puikus to pavyzdys - tinklinis marketingas. Siekiant užverbuoti naujus narius jiems plaunamos smegenys, kad turės finansinę nepriklausomybę, nuosavą verslą ir po kelių šimtų metų - nuosavą lėktuvą, kurio nuotraukos puikuojasi visuose verbavimui skirtose sklaidos kanaluose. Žiauri tiesa tai, kad įsitraukęs į tinklinį marketingą tu tiesiog pardavinėsi kažkieno paslaugas ar prekes. Tiesiog kažkam dirbsi, kas tau mokės procentus. Darbdavys yra verslininkas, o tu tiesiog darbuotojas.
 
Ir galiausiai, mano nuomone, verslininkas – tai žmogus turintis jam pavaldžius darbuotojus (nebūtinai) ir jo pajamos nėra tiesiogiai susijusios nuo išdirbto laiko.
 
O kokia jūsų nuomonė? Kaip jus suprantate žodį „verslininkas“?