Skraidytojas

Šita kelionė žiūriu vis populiarėja tarp lietuvių, o aš vienas iš tų, turėjęs malonumą šią vasarą truputį pasivaikščiot:) Truputį pareklamuosiu, nes juo daugiau praeis, juo smagiau.
 
 
Spalio penktą sėdėjau ant viduramžiais laikyto pasaulio krašto – Fisterros. Žmonės tikėjo, jog tai yra viso pasaulio pabaiga ir už vandenyno toliau, jau visiškai nieko nebėra. Sėdėdamas gryždavau mintimis į kelionę, aplankytus miestus, miestelius, sutiktus žmones, nuovargį, besitęsiantį kelias savaites, ir supratau, kad tai pati įdomiausia kelionė, kurią patyriau. Camino de Santiago – kelias besitęsiantis per Ispaniją, kuriuo piligrimai vaikščioja jau per 1000 metų. Pagrindinis tikslas – Santiago de Compostella miestas, kuriame, pasak istorijos, yra Šv.Jokūbo palaikai. Apie kelią sunku papasakoti, nes kiekvieno potyriai yra visiškai skirtingi. Kaip ir priežastys kodėl žmonės jį eina. Pavyzdžiui, vokietės, norinčios įrodyti sau, kad sugebės pereiti kelią, ispanė, turinti 10 dienų atostogas ir norinti tiesiog aktyviai praleisti laiką, Italas, bėgantis nuo streso savo gyvenime, amerikietė, dekojanti dievui už sėkmingai susiklosčiusį gyvenimą ar škotas, stengiantis pabėgti nuo chroniško nuovargio ir depresijos. Sutikome ir veikėją, palikusį šeimą, darbą ir gyvenimą, ir išėjusį paskui Jėzų. Taigi priežastys labai jau skirtingos, bet tuo pačiu ir vienodos, nes daugybė žmonių bėga nuo rutinos ir ryžtasi kažkam naujo. Asmeniškai sutiktas vyriausias žmogus – tai 70-metis danas, tačiau girdėjau, jog buvo ir vyresnių. Taip pat, teko matyti žmones einančius su visa šeima.
Apie camino išgirdau studijuodamas ketvirtame kurse. Tiesa, tada tiesiog buvo mintis, jog būtų smagu pabandyti, bet nieko daugiau. Praslinkus metams po studijų, susisiekėme su draugu, buvusiu grupioku/kambarioku ir planas gavos daugiau mažiau spontaniškas - ,,nu varom? Varom‘‘. Aš pats asmeniškai, ilgą laiką negalėjau įvardinti tikslių priežasčių, tikriausiai ir dabar negalėčiau. Prie to, jog norėta pamatyti šiaurinės Ispanijos gamtą, pakeliauti, susipažinti, ir suprasti kodėl žmonės iš viso pasaulio veržiasi į kelią, tikriausiai ir buvo noras įrodyti kažką sau. Gyvenime man trūkdavo kantrybės, o šis kelias buvo proga jos šiek tiek įgauti.
Taigi, praėjus metams po studijų, ir tebeieškant aiškaus gyvenimo plano, rugpjūčio antroje pusėje, turėdami bilietus į Prancūziją(iš ten prasidėjo mūsų maršrutas), padėjome pirmą žingsnį Santiago link. Pajudėjome iš Saint Jean Pjed de Port miestelio Prancūzijos/Ispanijos pasienyje, bei kuriame gavome savo piligrimo pasą, ir turėjome tikslą pasiekti Santiago de Compostella( 800 km), bei-minėtą pasaulio kraštą Fisterra(100km), bei dar vieną piligrimų tikslą – Muxia(30km).Taigi planas buvo suvaikščioti 930 km.Prisipažinsiu, pirmosios dvi savaitės buvo sudėtingos, dažnokai būdavo akimirkų, kai galvojau tik kaip pasiekti nakvynės tašką. Beje, nakvynės taškai – tai vadinamosios Albergės. Tai specialūs piligrimų nakvynės namai, į kuriuos būsi priimtas tik pateikęs įrodymą, jog esi piligrimas ir eini Camino, tai yra, parodęs savo piligrimo pasą. Čia, gavęs štampą gauni nakvynę, dušą, ir jeigu pasiseka, turi virtuvę, pasigaminti vakarinę. Nakvynės kaina varijavo nuo 5 iki 10 eurų. Tačiau kelyje galėjai rasti donativo albergių, kurios veikė aukojimo principu. Tai yra, atėjęs, gauni nakvynę, dušą, bei dažniausiai vakarinę, kurią gamini kartu su kitais piligrimais. Kitą rytą, prieš išeidamas tolyn, paaukoji nenustatytą sumą – eurą, du, tris ar daugiau. Iš šių pinigų, šeimininkai kitą dieną ruošia vakarinę kitos dienos piligrimams. Šios vietos man labiausiai įstrigo, kadangi jose atmosfera buvo super jauki, ir jausdavais tarsi namie, pajusdavai, kad šeimininkai stengiasi dėl kiekvieno piligrimo nuoširdžiai ir dedikavę savo gyvenimus, kad tik tau būtų kuo patogiau. Pavyzdžiui, radome tokią Albergę jau antrąją žygio dieną, kai vakare, pavargę pasiekėme nedidelę gyvenvietę, kurios buvusiam vienuolyne veikė donativo albergė. Buvome labai svetingai sutikti, pamaitinti, apgyvendinti, o vakare kartu su keliais piligrimais susirinkome vienuolyno antrajame aukšte, kur susėdę ratu dalijomės išgyvenimais, kelionės tikslais ir šios kelionės norais. Pasitaikė ir tokių vietų, kur gailėjaisi užsukęs, kur nebuvo leidžiama pasikrauti telefono, ar reikalaujama, jog privalai užsisakyti vakarienę, kitaip negausi lovos. Arba, kur šeimininkas visą laiką atrodė apsinešęs, o vieta nevalyta nuo pat atidarymo. Šiek tiek vėliau, prisiklausę istorijų apie ,,bed bugs‘‘ - blakes, gyvenančias matracuose ir prilendančias į miegmaišius bei visus rūbus, bei kankinančias naktimis, pradėjom atidžiau tikrint nakvojimo vietas. Visada galvojau, kad bus sunku gerai išsimiegot dėl aplinkinių knarkimo, tačiau dažniausiai būdavau toks pavargęs, kad užtekdavo priliesti pagalvę su galva, ir štai jau tu kelies. Niekaip nesupratau, kaip 60-metė senutė gali taip stipriai ir garsiai knarkti. O knarkalių būdavo daug. Jei tekdavo miegoti, dar su 70 žmonių vienoj patalpoj, tikrai atsiras bent 10 paprastų knarkalių, ir bent 5, knarkiantys, ir gadinantys orą kaip traktoriai. Pagalvodavau, jog niekad nebuvau girdėjęs žmogaus taip garsiai knarkiančio.,
Pirmas kelias savaites jaučiaus tarsi sapne, viskas atrodė šiek tiek nerealu. Atrodė, jog tik pagalvojau, jog smagu būtų pereiti kelią, o štai tu jau čia, dainuoji vienuolyne prieš būrį užsieniečių Keistuolių teatro ,,Keitės miestai‘‘. Kaip minėjau, sunkiausia buvo įsivažiuot ir priprast prie ėjimo. Kovojau su pėdų skausmais ir amžinai trinančia pečius kuprine. Ačiū dievui, pasisekė ir neturėjau nei vienos pūslės ant kojų eidamas. Mano bendrakeleivis, išviso prisitrynė aštuonias, o ir buvo tokių, kurie dėl puslių turėjo daryti pertraukas kelioms dienoms. Pavyzdžiui, Austrė, pradėjusi, po kelių dienų, turėjo tokias gilias pūsles, jog teko kreiptis į chirurgą dėl jų. Svarbiausia batai, o aš pataikiau nusipirkt patogius ir gerus. Dabar pagalvojus, jog teko eit per kalnus, per miškus, asfaltu, žvyru ir t.t., tai jie atlaikė idealiai. Kai kūnas priprato prie kasdienio ėjimo, pradėjau mėgautis visa kelione, atstumą skaičiuot ne kilometrais, o valandomis, o ir nueit 20 kilometrų atrodė juokas. Mėgavaus kalnais, kadangi Lietuvoje jų neturime, o tai man buvo pirma proga jais kopti.
Kalbant apie draugiją, kelyje tu niekada nebūsi vienas. Gali rinktis, eiti vienas arba kartu su prieš minutę susipažintu japonu, australe, korėjiete, ar airiu, ką tik ėjusiu neteisinga kryptimi 15 kilometrų ir tenorinčiu į barą ar ispanu, įsitikinusiu, kad tu turi suprasti jų kalbą. Mane labiausiai žavėjo tai, jog kelyje tu atsibudęs ryte, susikrauni daiktus ir tiesiog eini. Ir niekada nežinai kas tavęs tą dieną laukia. Nežinai nei ką sutiksi, nei kur nakvosi, nei kas laukia sekančiame kilometre. Kalbant apie finansus, dienos biudžetas svyruodavo apie 15 eurų. Kartais mažiau, kartais daugiau, priklausomai nuo aplinkybių. Visai kelionei, įskaitant bilietus, daiktus pirktus prieš, ir pinigus, išleistus kelionėje per 45 dienas, išėjo kiek daugiau nei 4000 litų. Taigi šitą kelionę rekomenduočiau visiems, norintiems ištrūkti iš rutinos, ar tiesiog besijaučiantiems pasimetusiais gyvenime. Aš pats savęs nepriskirčiau prie religinio tipo žmonių, tačiau čia bent trečdalis sutiktų žmonių ėjo vedini religinių įsitikinimų. Sutikau net Ispaną dviratininką su protezu. Nors jis ir keliavo vienodu tempu su ėjikais, tačiau manau, kad sugebėjo pasiekt Santiago de Compostella. Net jeigu ir neturite mėnesio eiti 800 km, daugelis žmonių paskirdavo savo 2 savaičių atostogas ne tam, kad poilsiaut prie jūros, o tam, kad nueit bent keletą šimtų kilometrų, idant pajust šio kelio atmosferą. Visgi čia svarbiausias ne tikslas, o pati kelionė.

Kalbėsiu kuo trumpiau ir aiškiau, tikrai nenoriu nieko įžeisti ar kažkam pakenkti, šnekėsiu atvirai iš savo patirties. Komentuoti nebūtina. Taigi, jei dar niekur neįstojai mokytis tai turi rimtai susiimti ir pagalvoti ar tikrai nori mokytis?? Jei dvejoji, jei dar nežinai ko nori, patariu nestoti. Univeruose (esu tikras ir kitur) studijuoja 2 rūšių žmonės: tie kurię nori mokytis nes jiem patinka ta specialycialybėj ir jiem nekyla dvejonių (apie 5-10 procentų visų besimokančių) ir tie kurie ten eina tėvų verčiami tam kad būtų išpildytos tėvų užgaidos (prisimink kaip jie sako "svarbiausia paimti diplomą į rankas, o paskui jau daryk ką nori"), atmink, šita pasaka niekada nesibaigs. Nustok gyventi pagal tėvus. Kaip tik dėl to kad tėvai kišo mane į univerą, tik dėl to aš ir stojau į jį, jie norėjo, kad stočiau į transporto inžineriją, neva ten ją baigęs dirbsi kuo norės (visi argumentai, tai kelių jų pažystamų gyvenimai). Nesąmonė. Univeras, ypač tam kas jame nesimokęs, tai tik iliuzija, patikėk, ten viskas kiek kitaip nei įsivaizduoji. Aš jiems aiškinau, kad nenoriu į tą transportą nes netraukia ir abskritai tų transportininkų pilnos grupės, kai yra 100 žmonių, kokia prasmė būti 101? Kuo daugiau kažko yra, tuo mažiau tai vertinama. Visada norėjau ir tebenoriu dirbti ant savęs, sukurti savo verslą, nesiruošiu kam nors lenkti nugarą už minimumą ir sėdėt nuo 8h iki 18h...NE. Geriau dabar sukti galvą ir stengtis, DĖL SAVĘS, kad ir kokių skaudžių ir nemalonių patirčių būtų, bet žinosi, kad jos atėjo nes tu taip nusprendei, o ne tėvai ar kas. Juk nenorėtum sulaukęs 70m. pagalvoti kaip nugyvenai šį gyvenimą, ir suprasti, jog tai buvo ne tavo gyvenimas, ne tavo sprendimai. Tų žmonių tada jau nebus kai taip galvosi, kaip ir TAVO gyvenimo. Todėl reikia pradėti dabar, reikia galvą sukti dabar, ne rytoj. Suk metus, suk 5, jei reikės kad ir 10. Bet po 10 metų tu būsi aukščiau visų kuriuos dabar pažysti ir gyvensi savo gyvenimą, tokį kokio nori. Geriau dabar paarti kaip turi būt dėl savęs, nei visą likusį gyvenimą kokiam darbdaviui už atlyginimą. Aš studijavau aviacijos inžineriją, dabar po 2 kursų nusprendžiau, kad čia visiška nesąmonė, jog baigęs univerą turėsiu dar eiti papildomus kursus, licencijuotis, paskui darbdavio bandomasis laikotarpis, žodžiu dar koki 3 meteliai kaip minimum kol pradėsiu gauti pirmą atlyginimą (paskaičiuokit kiek kainuos visi mokslo metai net jei studijuoji ir valstybės finansuojamam ir kiek per tą laiką būtum galėjęs net paprastam darbe uždirbti, aišku ne daug, bet minusas tikrai ne toks būtų...). Taigęi, baigi mokslus, tarkim jau susirandi darbą, kiek laiko užtruksi kol atidirbsi tai kiek tau kainavo studijos? Gerai jei už tave, kaip ir už mane mokėjo tėvai. Tarkim nuo įstojimo po 6m. jau išeini lygus ant lygaus, turiu galvoj jau dirbi ir jau užsidirbai tiek, kiek išleidai mokydamasis. O dabar pagalvok, ką per 6 metus galėjai nuveikti. Jei turi galvą, o ne moliūgą ant pečių, tai tikrai nešvaistysi laiko žaisdamas kompiuteriu (tiesa, čia kogero pagrindinis laisvalaikis tų vaikų univere). Per 6 metus nuo nulio tikrai gali pakilti tiek kad jau dirbsi ant savęs, gal uždirbsi tik po 1000lt/mėnesiui, bet tu žinosi kaip tu juos uždirbi, pastoviai bus proga kažką pagerinti ir uždirbti dar ir tau niekas nep*s smegenų kad kažko nepadarei ar kažką padarei ne taip, niekas negrasins kad išmes iš darbo ar apkarpys atlyginimą. Per 6 metus (2190 dienų), sugalvojant per 1 dieną po idėją, nors norint jų galima minimaliai po 2, kurios potencialiai neštų pelną, gali sugalvoti bent 2190 idėjų!! Aišku, tai tik idėja, reikia laiko, pradedi dirbt prie vienos ir pamatai, kad čia lempą darai, reiktų iš esmės viską pakeisti, tada tobulini ir tada pamatai kad kažko nežinai kad užbaigtum idėją, tada ieškai info ir mokaisi, galiausiai įgyvendini, žiūri kas vyksta, kol dirbi, tau šauna dar ne viena idėja kaip tai pagerinti, tada pasiimi lapą popieriaus ir dirbi dirbi dirbi, atsibundi kitą dieną ir matai kad pusė to ką parašei yra nesąmonė, tada brauki ir per naują galvoji, praeina kiek laiko ir jau turi savo verslo skeletą, kai yra toks forumas kaip šis, skeletų, idėjų tikrai negali trukt, svarbiausia rasti nišką kuri tau patinka, prie kurios dirbt gali net kai nėra noro ką nors veikt, tai pagalvoji ai chu*ne, padirbsiu prie projekto, kiek tiek, vis į priekį, taip ir juda, matai savo progresą, niekas nekiša tau svetimų minčių, jei niekam nepasakoji, negirdi jų durnos kritikos apie tai ko jie nesupranta, bet labai būtų gerai jei rastum žmogų kuris tame reikale turi patirties, ir jei jis ne chamas, reikėtų pasitikėti daugmaž jo nuomone, nes jis tai jau patikrino, tai sutaupys tau laiko. Kaip tik taip tu augi ir matai kas vyksta aplinkui, kuo toliau tuo labiau tau kiti žmonės rodos darosi atsilupę, nors ištikrųjų taip atrodo nes tu pats augi. Pvz man tobulėt padeda mano brolis, jis plačiai mąsto ir yra kogero vienintelis žmogus su kuriuo galiu aptart dalykus kurių niekam gyvenime daugiau nesakyčiau ir tuo pačiu kartais pašnekėt visiškas lempas ir lempines idėjas. Iš jo klaidų mokausi ir aš, todėl progresuoju greičiau ir pasiekiu tai ką pasiekė jis, sąlyginai greičiau nei jis pats. Todėl labai svarbu jei rastumėt tokį asmenį, patikėkit, kai ateis toks momentas, o jis tikrai ateis, kai suksit galvą "kokią aš čia lempą įpi*au, reikėjo mokytis, būčiau baigęs nors darbą turėjęs", tai toks žmogus padės jums atsitokėti ir suprasit kad einat teisingu keliu, svarbiausia neužmiršt kodėl priimat sprendimu, ir niekada nesureikšminti to kas bloga. Nieko blogo nėra išskyrus blogas mintis. Patys jūs viską nudažot kaip norit, jei esat nepatenkinti tuo ką turit (kaip aš), tuomet patys kalti, bet ar dėl to reikia graužtis? Graužkitė jei norit, kol jūs graušitės, kiti tobulės. Nebūkit vidutinybės, mąstukit plačiau, skaitykit knygas (ne Harį Poterį), žiūrėkit seminarus Youtube, ieškokit info apie finansinę nepriklausomybę. Jums teks nusivilt ir nusvilt bent 100 kartų, bet čia ne pralaimėjimas, pralaimėjimas bus tada kai jūs pasiduosit. Tiesa sakant čia dar gal tik trečia dalis to ką norėjau jums pasakyt prieš rašydamas, bet pradžiai užteks. Video į mano motivation, life and success playlistą Youtube:
 
Jei pasiryžot komentuoti, tai nekomentuoki tuščiai, aš negaišiu laiko atrašinėdamus į tokius komentarus kaip "ką tas čia moralizuoja", tokiem galiu paaskyt, kad jie dar prisimins Grandone kai gyvenimas jų pasikeis, kai išmušti bus iš komforto zonos (o taip bus kiekvieno jūsų gyvenime, garantuoju)...
 
P.S., kad ir kokia tavo situacija, nedaryk impulsyvių sprendimų, niekada. Protas tam yra. Moterys mąsto emocijom ir mes visi matom kur tai nuveda (neįsižeiskit damos). Nedegink tiltų kol nežinai kur po to eisi. Sėkmės.

eilini karta atsakymas uzrasytas paciam klausime. issimiegok normaliai jofana! :D

Va, duosiu paskaityt motyvuojančių žodžių. ^_^
 
"Įsivaizduok, kad yra bankas, kuris kiekvieną rytą atidaro tavo vardu 86400 litų sąskaitą. Ten diena iš dienos nedaromi jokie balansai. Kiekvieną vakarą panaikinamas sąskaitos likutis, kurio tu nesugebėjai išnaudoti dienos metu. Ką tu darytum? Žinoma, nusiimtum visus pinigus iš karto! Kiekvienas iš mūsų turi tokį banką. Tai LAIKAS. Kiekvieną rytą jis tau duoda 86400 sekundžių. Kiekvieną vakarą jis nubraukia visa tai, ko tu nepanaudojai geriems tikslams. Čia nėra jokių balansų nei sąskaitos viršijimų. Kiekvieną dieną tau atidaroma nauja sąskaita. Kiekvieną vakarą sudeginami dienos likučiai. Jei tu nesugebi išnaudoti dienos depozito, čia jau tavo praradimas. Čia nėra kelio atgal, nėra grasinimo rytojui. Tu turi gyventi dabartimi – šios dienos depozitu. Investuok taip, kad būtum kuo laimingesnis. Laikrodis tiksi. Padaryk šiandien tiek, kiek gali daugiausia.Laikas. Brangink laiką Kad suvoktum vertę dešimties metų:paklausk ką tik išsiskyrusių sutuoktinių.Kad suvoktum vertę keturių metų:paklausk porelės studentų, dabar vienišų.Kad suvoktum vertę vienų metų:paklausk moksleivio, kuris susikirto per paskutinį egzaminą.Kad suvoktum vertę devynių mėnesių:paklausk motinos, kuri pagimdė kūdikį.Kad suvoktum vertę vienos savaitės:paklausk savaitraščio leidėjo.Kad suvoktum vertę vienos valandos:paklausk įsimylėjėlių, kurie laukia kada susitiks.Kad suvoktum vertę vienos minutės:paklausk žmogaus, kuris pavėlavo į traukinį, autobusą ar lėktuvą.Kad suvoktum vertę vienos sekundės:paklausk žmogaus, išlikusio gyvu po nelaimingo atsitikimo.Kad suvoktum vertę vienos milisekundės:paklausk sportininko, kuris laimėjo sidabro medalį olimpiadoje.Brangink kiekvieną momentą! Brangink jį, nes tu daliniesi akimirkomis su kažkuo tau labai brangiu, ypatingu ir mylimu, kuris vertas, kad tu su juo dalintumeis savo laiką. Ir atmink, laikas nieko nelaukia. Vakar diena – jau istorija, rytojus – dar paslaptis. Nėra nieko tikra – išskyrus šiandieną. Ši diena yra DOVANA. Dalinkis ja su draugais. Jie priverčia tave nusišypsoti, padrąsina, kad tau pasisektų. Jie išklauso, dalinasi savo pasauliu, atveria širdis. Linkiu, kad pavyktų sėkmingai išnaudoti visą dienos sąskaitą, ir kad būtų kuo mažiau praradimų."

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

Trys patyrę (I - 9 metų stažo, II - 5, III - 1 ;D) organizuoja kelionę į USA, Floridą. Viskas yra paruošta, sutvarkyta. Būtent todėl ir ieškome, kad atkrito vienas žmogus, turėjęs vykti. Prieš kelionę žinoma būtų keli teisiniai formalumai (sutvarkyti juos reikėtų, kas kainuotų iki 200 litų), pačios kelionės kaina 1500lt + kaina už maistą, ir dar papildomai koks šimtas litukų už tam tikras pay area kuiors USA dažnokai pasitaikydavo mūsų kelyje. Tai iš viso apie 2000 litų. Seniau, kai kelionės vadovas neturėjo ryšių, be 3k litų nevykdavome niekur, dabar turim ir stogus nemokamai virš galvos, ir transportas, pagrinde skrydžio kaina, kuri irgi gana pigi.
 
Žodžiu išvykstam 27 liepos, grįžtame 16 rugpjūčio (3 savaitės). Per tiek laiko normaliai dirbant galima užtaikyti ant kelių tornadų, o tokiu laiku jų tikrai būna. Iš lietuvos išskrendam tryse, ketvirtas amerikietis lauks mūsų kaip visada Majamio oro uoste.
 
Šiek tiek apie mus. Vadovas kuriam virš 40 gerai gaudosi tornadų gaudyme, yra ne vieną įrašą sukūręs, kuris internete puikuojasi. Mes du jauni, neturim nei 30, bet irgi tuo užsiimam, esam labiau naudingi vadovui kaip pagalbininkai. Ketvirtam asmeniui neatitektų joks svarbus vaidmuo, tiesiog keliauti. Aišku jeigu nesunku būtų gerai ir kamerą palaikyti, pafilmuoti (šiaip norėtume ir filmą parodyt uždarbiui kaip skraido amerikietiškos trobos).
 
Saugumas. Čia didžiausias žmonėms galvos skausmas, bet ne mums. Yra tam tikros aero-zonos, kurias peržengti pavojinga. Dažniausiai būnam artimiausioje C lygio zonoje ir priklausomai nuo daug aplinkybių tai gali būti nuo ~80m arčiausiai. Bent jau mes tiek arčiausiai esam buvę, bet teko nešti muilą labai greit. Taip niekada nelendam arčiau 100, o dažniausiai laikomės minimum 200m. Šiaip darant viską su protu nėra pavojinga labai. Svarbiausia nelįsti į patį epicentrą, o persekiojam tornadus lygiagrečiai. Tačiau labai dažnai pasitaiko ir žaibavimų kur nors šalimai (nors ir kaip neįtikėtinai atrodytų), tas šiek tiek pavojingiau. Nu būna visokių situacijų, pvž. mašina užklimpsta ar užgenda kai esam vos už kelių šimtų metrų nuo epicentro. Bet viskas "pagydoma".
 
Mašina tikrai axuelka. Gan senoka, bet tarnauja ištikimai. Nei karto nepavedė. Modelio dabar nepasakysiu, bet realiai tai hibridinis busiukas-džipukas, apdengtas visokiom apsaugom (nors aišku epicentre nieko neliktų), viduje yra pakankamai įrangos. Vietų 6, bet lieka tik 4, nes į kitas 2 pridedam visokiausių daiktų.
 
Nakvynės vietiniam paprastam, ne pačiam geriausiam moteliuke, pas vadovo draugelius. Tai mums nemoka. Kainuoja kaip ir sakiau tik maistas. Apie pramogas jokių kalbų. Šiaip įprastai paskiriam atvykę kokią dieną arba prieš išvykstant 1-2 dienas pramogoms, ten kur pakeliaujam, pavaikštom. o realiai visą laiką bazuojamės iki 500km pakrante nuo majamio.
 
Aišku visą reikiamą info pateiksiu rimtai susidomėjusiems, nes tos info dar yra daug, pvž. ko galima vežtis, ko ne ar pan. Tiesa, prieš išvykstant būtina sveikatą tikrintis, pateikti mums išrašus, kad patvirtinti galėtume, jog su mumis nekeliauja koks ligonis, kuris gali mirti bet kada.
 
Pati veikla yra labai pavojinga, bet saugumą užtikrinam (gyvas grįši, tik gal kokios kepurės neteksi, nes vėjelis gali nupūsti). Paranojikų ir amžinai nepatenkintų lietuvaičių komentarai visiškai nedomina, geriau paplokit už idėją. Vargu, ar daug tokių, mėgstančių žvėrišką ekstremalumą.

Gyvenimo pro langą apžvalgininkas Jurgaičių Raimucka šįsyk apmąsto, ką reiškia dirbti juodą darbą ir ar tau reikėtų tai daryti.Iš kur čia atsirado ta mada, kad vasaromis iki suaugusiųjų ūgio išstypę mokiniai ir net studentai būtinai eina padirbti kokių nors bukų, fizinių, nekvalifikuotų darbų. Nedarykite šito! Ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
 
 
Jei nesiruoši visą gyvenimą praleisti dirbdamas visokius juodus ir jokio išsilavinimo nereikalaujančius darbus, tai ir nereikia to pradėti.
 
Nes imdamasis bet kokios veiklos, tu iš karto ir stoji į tą kelią, kuriuo veda šita veikla. O kur tave gali nuvesti kelias, prasidėjęs nuo juodo darbo žemiausioje socialinėje pakopoje? Teisingai, į juodadarbių aplinką ir jų gyvenimą. Tu apie tokį gyvenimą svajoji?
 
Tai nepateisinama morališkai. Nesąmonė, kad visi darbai yra vienodai garbingi. Tai tas pats, kas pasakyti, kad visos važiuojančios mašinos yra vienodai geros ir visi žmonės – vienodai dori. Fiziniai nekvalifikuoti darbai už minimumą yra juodadarbiams, kurie per visą gyvenimą taip ir neįgijo jokios profresijos ir todėl yra verti ne daugiau kaip minimumo. Tu nori būti vienu iš jų? Tai ir nelįsk ten.
 
Tu nė vienos dienos neturi dirbti darbo, kuris įvertinamas minimumu. Tu esi vertas daugiau, ir nebandyk leistis žemyn. Tėvai tau gali sakyti, kad padirbęs tokį darbą suprasi, kaip sunkiai uždirba pinigus tokie žmonės, ir labiau norėsi mokytis bei siekti geresnio gyvenimo.
 
Pagal tokią logiką, tu dar turi atsisėsti į kalėjimą, kad labiau įvertintum laisvę ir pasidaryti narkomanu, kad labiau pajustum blaivaus gyvenimo vertę. Kad toks darbas yra vertybė, sugalvojo socializmo santvarka, kuri ir laikėsi ant tokius darbus dirbančiųjų nuolankumo, juos viešai paaukštindama, o iš tiesų vis tiek mokėdama minimumą. Jokios garbės uždirbti pirmus savo pinigus dirbant tokį darbą, kuriuo net teismas baudžia nusižengėlius, paskirdami jiems viešuosius darbus.
 
Tai nepateisinama socialiai. Netikėk, jei sakys, kad tokie darbai auklėja ir suteikia patirties. Jeigu jau nusprendei gyvenime verstis iš aukštuoju mokslu įgyjamos veiklos, tai iš viso turi vengti patekti į aplinką, kurioje gyvena ir dirba nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės.
 
Vengti dėl to, kad negirdėtum jų aimanuojančių ir visą pasaulį kaltinančių kalbų. Vengti dėl to, kad nematytum jų atstumiančio požiūrio į tą darbą ir jį suteikiančius darbdavius. Aplinka formuoja asmenybę. Ką naudingo gali tau suformuoti neišsilavinusių juodadarbių aplinka, jų požiūris ir jų šnekos?
 
Kam tau reikalingos tradicijos apie prageriamą su kolektyvu pirmąją algą, pavadinus tai prisirašymu? Kam tau reikalingos tradicijos apie jauniausio kolegos vaikymą atlikti visokias kvailas užduotis ir patarnavimus? Kam tau, jei, sakykim, galvoji būti kokiu chirurgu, yra plytų nešiotojo patirtis? Tik susižalosi rankas, kuriomis tu turėsi atlikti žymiai sudėtingesnes operacijas negu bukas fizinis darbas. Ir todėl saugok jas subtilesnei veiklai.
 
Sako, kad tokie fiziniai darbai grūdina charakterį. Geriau jau nusipirk šunį ir grūdink komandinį balsą, kurio tau prireiks, kai dirbsi vadovaujantį darbą. Jokių juodų darbų praktikos tam nereikia.
 
Tai nepateisinama finansiškai. Populiari priežastis, kad tokie darbai padeda užsidirbti mokslams. Niekas pasaulyje dar iš minimalaus atlyginimo neapsimokėjo mokslų. Ir niekas iš viso iš tokių darbų dar neprasigyveno. Geriau jau lošk pokerį iš pinigų, išugdysi naudingesnių savo gyvenimui savybių.
 
Pirmiausia, gerai besimokantiems mokslai pas mus yra nemokami. Todėl vietoj tų bukų darbų, eik skaityti knygas, jei dar laikas. Antra, vaikų mokslus, jei nesugebėjo jų priversti ruošti pamokų, turi apmokėti tėvai. Netikėk, jei jie sakys, kad jau nuo senų senovės lietuvių vaikai buvo spaudžiami prie darbo ir iš to išaugdavo geri žmonės.
 
Nuo senų senovės visa šeima su visais –niolika vaikų ardavo nuo aušros iki sutemų žemę, kad galėtų vieną patį protingiausią iš savo tarpo išleisti į mokslus ir jo jau prie jokio darbo nespausdavo, nes žinojo, kad tas vienas išsimokslinęs vaikas paskui savo kvalifikuotu švariu darbu toli nuo visų dirvų ir ūkių ištrauks iš skurdo visą jų šeimą. Jei trūks mokslui pinigų, geriau jau pasiimk tą studento paskolą ir jos turėjimo našta tau bus didesnė motyvacija geriau mokytis, negu koks nors griovių kasimas, siekiant užsidirbti pragyvenimui ir mokslams.
 
Tai nepateisinama perspektyviai. Galima išgirsti pasiteisinimą, kad dabar padirbsiu, kas papuolė, o jau paskui kada nors eisiu mokytis. Su tokiu mąstymu tu iš karto išsiskirsi iš visų juodadarbių ir savo darbdaviui tapsi darbuotoju, kurio jis nenorės išleisti į jokius mokslus, nes po jų tikrai ten nebegrįši. Ten tau nuolatos lašins į smegenis, kad iš to mokslo nieko gero ir niekur jis nepabėgs, pabūk dar šiek tiek ir dar mažumėlę.
 
Ir taip laikinas darbas sklandžiai pereis į nuolatinį, ir įsikinkysi visam laikui. O kiekviena diena kasant griovius trina iš tavo atminties turimas žinias ir vis sunkina mokslo siekimą. Sakysi, kad ir vakarietiškuose filmuose rodo, kaip studentai uždarbiauja McDonaldo kavinėse. Gerų aukštųjų mokyklų studentai neuždarbiauja.
 
Gerų aukštųjų mokyklų studentai visą savo laiką skirią savo būsimai karjerai, kuri visai nėra susijusi su McDonaldo kasų aptarnavimu, todėl jie lavinasi, bendrauja su savo būsimos karjeros aplinkos žmonėmis ir didina savo vertę. Ji tikrai nekyla šildant dešreles. O atostogas jie skiria poilsiui, kurio smegenims reikia labiau negu raumenims, nes jie sunaudoja daugiau kūno resursų ir energijos. Galų gale, jei tu ruošiesi būti ledi ar džentelmenas, tai jie jokių fizinių darbų nedirba. Jokiomis aplinkybėmis. Ir tai leidžia jiems visada jausti savo savivertę ir išlikti viršūnėje.
 
Tai nepateisinama net fiziologiškai. Smegenų tūris nesikeičia. Keičiasi tik smegenų žievės plotas, kuris tampa atsakingas už tam tikrą veiklą. Todėl bet kokia veikla, kuri visai nesusijusi su tavo pasirinkta profesija užims tam tikrą smegenų dalį ir sumažins tą, kuri galėtų būti išnaudota tau reikalingiems įgūdžiams ugdyti.
 
Jei gerai išmoksi nešioti plytas ir mikliai kasti griovius, tai tų sugebėjimų įgijimas užims tą vietą smegenyse, kuri galėjo tau padėti mikliau operuoti, išradingiau sukurti ir atsiminti daugiau mokslo informacijos. Viskas, kas naudojama - treniruojasi, o kas nenaudojama – atrofuojasi. Kam tau treniruoti juodadarbiškus įgūdžius ir tuo pat metu atrofuoti specialybinius?
 
Yra tik vienas pateisinimas – padirbėti toje srityje, kuri susijusi su tavo būsima specialybe. Norėdamas būti chirurgu, gali padirbti ligoninės sanitaru. Norėdamas būti režisieriumi, gali padirbti scenos darbininku ir dekoracijų statytoju. Norėdamas būti biochemijos akademiku, gali padirbti laboratorijoje mėgintuvėlių plovėju. Bet tai yra aplinka, kurią tu valdysi. Tai yra žvalgyba tos teritorijos, kurioje tu kursi savo gyvenimo gerovę. Tai visai kas kita.
 
Žodžiu, kaip sakė poetas, vergams palikim vergo dalią klaikią, šaukiu aš jūsų protėvių dvasia.
 
Šaltinis: Kurstoti.lt
 

Nesimokyti, nesimokyti ir dar kartą nesimokyti = darbo birža, užsienis, bedarbystė

Man asmeniškai autoritetas alkoholio ir tabako klausimais yra
Aurelijus Veryga (http://lt.wikipedia.org/wiki/Aurelijus_Veryga),
kuris šiuo klausimu yra aktyvus visuomeninis veikėjas.
Jis kaip opozicija tabako ir alkoholio pramonės interesams, ypač politiniams.
Taip pat galima su juo susidraugauti facebook'e. Tada gausit jo
nuomonių aktualiais klausimais, išgirsite svarių argumentų, kurie padės susidaryti/pakoreguoti savo nuomonę.
 
Turiu 7 m. gyvenimo patirtį be lašelio alkoholio (na nebent tiek kiek raugintuose kopūstuose būna ir pan.).
Įdomiausia buvo pradžioje giminių, draugų ir pažįstamų reakcijos. Išvada: tikrai galima ir be alkoholio ir be facebook'o :) ir kt. prikausomybę keliančių dalykų normalų pilnavertį ir laimuingą gyvenimą.

Pirmiausia, apie save. Mano vardas Simonas, man yra 18 metų, esu iš Kauno. Ką aš veikiu? Aš esu SEO specialistas (turbūt dabar tai pati negerbiamiausia profesija, nes dabar SEO moka ir daro visi kas nori, tik klausimas ar daro teisingai?) ir taip pat esu savo įmonės direktorius (įmonės pavadinimo neatskleisiu, rašinėlis ne reklaminis, o kam reikia tas žino arba sužinos, jei norės). Tai, kuo esu dabar aš pasiekiau per 5-7 metų laikotarpį, kurį praleidau prie kompiuterio. Aš nesakau, kad pasiekiau daug, tačiau man vis tiek malonu pasidalinti savo nors ir menkais pasiekiamais, kurie galbūt įkvėps kitus siekti daugiau.
 
Istorijos pradžia. Kompiuteriniai žaidimai
 
Mano istorijos pradžia prasideda nuo kompiuterinių žaidimų. Dažnai šiuolaikinės mamos sako, kad vaikams negalima duoti žaisti kompiuterinių žaidimų diena iš dienos, nes tai jiems kenkia. Iš esmės tai yra tiesa, jeigu vaikui žaidimas tampa priklausomybe. Tačiau mano atveju (aš ir kažkada buvo priklausomas, bent iš dalies) kompiuteriniai žaidimai padėjo išsivystyti kaip žmogui.
 
Viskas prasidėjo kai man buvo 11-13 metų. Aš žaidžiau internetinį žaidimą Runescape. Nežinantiems, tai yra žaidimas, kuriame kiekvienas turi savo žmogeliuką, kelia jo level'į, ir taip atsirakina papildomus žemėlapius, ginklus, visokius kitokius niekus. Kitais žodžiais tariant - vaikų žaidimas (nors tada pažinojau ir ne vieną suaugusį, kuris žaidė tą žaidimą, ir greičiausiai jeigu norėčiau dar dabar rasčiau tokių užturėtų žmonių).
 
Dabar jūs greičiausiai klausiate savęs, kodėl šitas bičas pasakoja, kaip jis trylikos žaidė kažkokį vaikų žaidimą. Aš jums turiu paprastą atsakymą - šis žaidimas, buvo mano kaip žmogaus ir kaip specialisto pradžia. Jei ne šis žaidimas, aš nebūčiau turėjęs tokios puikios anglų kalbos. Žaidime dažnai tekdavo bendrauti angliškai, tad tai pagerino mano anglų kalbos įgudžius. Žaidime buvo vartojami daug bendrinėje kalboje naudojamų žodžių kaip lobster, shrimp, rope ir kt.
 
Kitas dalykas, su kuo mane supažindino šis žaidimas, tai internetinių svetainių kūrimas. Šio žaidimo, aš nežaisdavau vienas. Aš jį žaisdavau su draugais, su internetiniais draugais ar su kitais, kurių net nepažįstu. Aš sugalvojau sukurti žaidimo klaną, bet mums reikėjo svetainės (visi kiečiausi klanai, tuo metu turėjo savo svetainę). Taigi, pradėjau ieškoti, kaip kiti klanai pasidarė svetaines ir radau tokią forumo hostinimo platformą: http://www.invisionfree.com/ Taigi, susikūriau forumą, tada kilo klausimas, kaip padaryti gražų jo subdomeną (domenai tada dar buvo brangūs). Pažiūrėjęs kitų klanų puslapius priėmiau sprendimą naudoti ten.lt subdomeną, kuris tais laikais kainavo visus tris litus. Nebeatsimenu klano pavadinimo, nes tada dar buvau jaunais ir galvodavau vis kitus, bet manau esmę supratote. Galiausiai, sukūrus forumą, gavus domeną, iškilo paskutinė problema - dizainas. Tai buvo mano pirmieji žingsniai su HTML ir CSS - mes paiimdavo dizaino iš kitų klano, juos visus sumiksuodavome ir turėdavome unikalų dizainą, kurio niekur nebūdavo (net http://www.invisionfree.com/ dizainų lentoj jo nebuvo, ir taip mes buvome kiečiausi).
 
Ir galiausiai, trečias dalykas, kurio mane išmokė šis žaidimas - tai komandinis darbas. Aš buvau klano lyderis (tai buvo aukščiausias rangas). Aš vedžiau visus žaidėjus, ir jie sekė mane, kai ėjome "lupti" kitų. Pagrindinė užduotis būdavo visus reikiamu metu reikiamoj, vietoj pastatyti ir visiems vadovauti taip, kad visi paklusniai mane sektų. Tai buvo geros pamokos kaip bendrauti su žmonėmis, kad jų nesuerzintum, nes žmonės greit supykdavo, ir greitai išeidavo iš klano, jeigu su jais bendraudavai neteisingai.
 
Ir visų šių trijų dalykų (anglų, bendravimo bei lyderystės), manęs išmokė paprastas vaikų žaidimas. Aš šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad net maži dalykai jus gali išmokinti sąlyginai daug. Vieni žaidimus žaidžia, kiti kažką iš jų išmoksta. Bet manau lygiai taip pat yra ir gyvenime. Vieni gali kažko išmokti tiesiog stebėdami žmones, kiti gali kažko išmokti skaitydami knygas, tačiau yra tokių žmonių, kurie bus ant tiek nedėmesingi, kad nepaisant kokia priemone, niekada nieko neišmoks. Tad labai yra svarbu susikaupti ir bandyti surasti gilesnę prasmę net ir tuose dalykuose, kuriuose jos galbūt nėra.
 
Kažkuriuo metu sugedo mano nešiojamas kompiuteris.Kol jis buvo taisykloje, sedėjau dienom ir nieko neveikiau. Tačiau vieną dieną, atsitiko kažkas fantastiško. Namie radau seną kompiuterį, kuris turėjo net 128RAM. Taip pat turėjau palėpėj vieną monitorių, krūvą laidų nuo kitų kompiuterių, klaviatūrą ir vos beveikiančią pelytę. Aš sugalvojau viską susinešti į vieną kambarį ir pažiūrėti ar visą suneštą techniką priversti dirbti. Po maždaug valandos, kai viskas buvo sunešta, viskas sujungta, aš pabandžiau įjungti kompiuterį. Jis neveikė. Aš jį atsidariau, išjungiau visus laidus, viską prapučiau su fenu (švelniai, kad nebūtų karšta), ir vėl viską sujungiau. Šį kartą jis užsikūrė. Yay, galvoju, turėsiu veikiantį kompiuterį. Tačiau, viskas klostėsi ne taip gerai. Pamačiau, kad įjungus kompiuterį neįsijungia windows'ai. Iš kaimyno šiaip ne taip susiveikiau windows diską. Tada mėginau juos įdiegti. Sedėjau valandą, laužiau galvą, kaip priversti kompiuterį skaityti diską. Tačiau po valandos, man toptelėjo idėja, kad reikia paspausti F8 ir tada pasirinkti pasirinkimą boot from cd. Windows'us instaliavo apie dvi valandas, tačiau aš juos sugebėjau įrašyti, ir kompiuteris veikė. Yay!
 
Kokia yra to pamoka? Kai kažkas nesigauna, bandyk sugalvoti sprendimą, ir bandyk tai įgyvendinti. Gal ir patirsi nesėkmę, tačiau galiausiai, kažkada, vis tiek pavyks. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tik reikia juos sugebėti atsiminti bei pritaikyti. Jei aš nebūčiau žaidęs savo kompiuterinių žaidimų, aš nebūčiau taip gerai mokėjęs anglų kalbos, ir nebūčiau sugebėjęs įsirašyti windows’ų. Čia galima pritaikyti S. Jobs frazę “Connecting the dots”, nes viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo.
 
Kiekvienas žaidimas, moko kažko kito.
 
Jau susitvarkęs kompiuterį pradėjau žaisti populiarų žaidimą - Counter Strike. Tai pirmo asmens šaudyklė. Atsirado krūvos draugų, kurie taip pat norėjo pradėti žaistį šį žaidimą. Susikūrėme klaną, ir pyškindavom dienom.. Žaidimo subtilybių nepasakosiu, esmė tame, kad aš vel galiu įžvelgti, ką man konkrečiai davė šis žaidimas.
 
Žaidžiant žaidimą, man kilo idėja padėti kitiems žaidėjams. Tai nebuvo unikali idėja (tiesa sąkant visi rimtesni klanai tuo metu turėjo savo panašaus tipo svetainę), tiesiog aš turėjau tokį norą ir sukūriau svetainę pavadinimu PowerGaming.lt. Dar dabar yra archyve, kaip ji atrodė (http://web.archive.org/web/20080807040108/http://www.powergaming.lt/news.php galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aišku liko tik griaučiai)
 
Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie PHP-Fusion turinio valdymo sistemos. Aš pradėjau domėtis, kaip veikia FTP, žiūrėjau, koks yra kodas tiek sistemos failų, tiek templeit'ų. Buvo įdomu. Vienu metu, svetainę kažkas net buvo nulaužęs, tada aš turėjau MYSQL duomenų kopiją, viską atstačiau, ir įdėjau apsaugą, kad leistų prisijungti tik su nurodytais IP adresais.
 
Tuo pat metu net buvo pasikūręs megėjišką serverį (ten nebuvo jokio meno, tiesiog paspaust mygtuką reikėjo create server).
 
Šis žaidimas man šiek tiek praplėtė akiratį apie WEB’ą. Jei ne žaidimas, aš nežinočiau, kas yra FTP, MYSQL, PHP. Aš net dizainą nusipirkau iš dizainerio, samdžiau koduotoją, kad jį sukoduotų. Būtent tada supratau, kaip vyksta rimtesnių svetainių kūrimo procesas (svetainė tai nebuvo labai rimta, bet juk per freewebs nesukursi tokios svetainės, reikia žinoti bent basic'us HTML ir kūrimo per savo serverį).
 
Galiausiai, man kilo noras užsidirbti iš šio žaidimo. Aš panorau sukurti serverį, kuris būtų pasiekiamas 24/7. Nusipirkau serverį iš vpserver.net (dar tada buvo tokia įmonė Mikado komponentai, žiauriai gerai buvo), ir pradėjau skaityti pamokas, kaip reikia tai daryti. Kai paleidau serverį (o tai užtruko) buvau žiauriai patenkintas savimi, įdiegiau VIP modifikaciją, kad už sms žinutes eitų pasidaryti save VIP serveryje, ir turėtum papildomų galių.
 
Paskyriau savo draugus, būti serverio administratoriais (kiek vėliau sužinojau, jog tai buvo klaida, nes jie žaidė su cheat'ais aka kodais, kurie automatiškai šaudė ir taip žmonės išeidavo iš serverio, nes jiems buvo neįdomu). Reziumė, po pusės metų iš serverio neuždirbau tiek, kad viskas atsipirktų, tačiau tai man buvo gera patirtis dirbant su LINUX sistema, mokinatis, kaip naudotis putty ir kaip valdyti serverį per šią programėlę.
 
Žaidimai baigėsi. Man 15 metų. Nauja pradžia.
 
Suėjus 15 metų, mečiau žaidimus, ir pradėjau užsiimti kita veikla. Uždarbyje pamačiau, kad kilo paskolų vajus, ir jų daug kam reikia. tuo metu turėjau susitaupęs pinigėlių, tad pagalvojau, ar nebūtų gerai skolinti pinigus ir taip uždirbti. Tad susimečiau su draugu babkių, kad būtų daugiau, ir pradėjome teikti paskolas. Iš pelno pusės, buvo afigienai. Mes imdavome 4% per dieną, o tai buvo nerealu, nes paskolinęs 1000, per dieną uždirbdavai 40 Lt. Buvo labai daug norinčių. Žinoma, kai kas po šiai dienai nėra grąžinęs visko (bet man jau ir nereikia tų pinigų), bet pelnas padengavo tokius nuostolius. Pinigai gal ir buvo gerai, bet iš tiesų man pačiam buvo nesmagu, nes būdavai kaip lupikautojas, kuris prašo pinigų, o po to grasina. Dabar jau juokingiausias momentas, iš viso to laikotarpio, tai kai 15 metis grasina 25 metų pacanui, kad pasakys tėvam, jog yra įklimpęs į skolas. :D
 
Galiausiai, buvau priverstas susimąstyti, ir nusprendžiau paskolų forume nebeteikti, ir net pasiūliau jas uždrausti forume: http://uzdarbis.lt/t187649/priimta-uzdarbislt-paskolos-turi-buti-uzdraustos/
 
Pasiūlymas forume buvo priimtas.
 
Galiausiai, svetainės ir SEO.
 
Po kurio laiko, pradėjau domėtis tinklapių kūrimu. Kaip jis vyksta, kas yra geras puslapis ir t.t. Kaip tik tuo metu tėtis paprašė sukurti jam svetainę. Darbą aš apsiimiau, buvo sunku, dirbau gal maždaug savaitę, bet padariau kažką, kas visai neblogai atrodė tuo metu: http://www.kvapaiverslui.lt/old
 
Tai buvo pirmoji mano pažintis su svetainų kūrimu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Tėtis paklausė manęs, kokie yra reklamavimosi būdai internete. Aš atlikau paiešką, ir nusprendžiau, kas geriausias būdas yra SEO. Tad taip ir pradėjau draugauti su SEO, buvo tikrai smagu. Pradėjau domėtis, kas įtakoja rezultatus, kaip gauti nuorodų į svetainę, kaip apskritai vyksta tas optimizacijos procesas. Tada tai atrodė kieta. Atrodė, kad SEO specialistai buvo vieni labiausiai gerbiamų specialistų šiame forume. Taigi, praleidau pusę pavasario ir pusę vasaros, kad gerai įvaldyčiau SEO.
 
Ir netrukus, jau kažkur vasaros viduryje, gavau savo pirmąjį užsakymą, t.y konsultaciją. Mano pirmoji konsultacija, kurią aš pardaviau, buvo verta visų 500 Lt. Man tada, prieš tris metus tai atrodė magiška. Kaip galima per porą valandų, gauti 500 Lt, už 5 puslapių tekstą. Afigienai. Mano pirmosios konsultacijos, buvo 5 puslapiai, kuriuose konkrečiai surašyta žingsiais ką, kur daryti. Tai buvo tikra zagatovkė programuotojams, ir aš padėjau žmoniems pasidaryti SEO daug pigiau. Tie žmonės, kuriems suteikiau konsultaciją (beje, su jais bendraujame ir dabar) buvo ir yra patenkinti mano darbu net iki dabar. Tiesa, konsultacija nuo tų dienų stipriai pasikeitė. Galbūt ir dėl to, jog pasikeitė pats algoritmas, bet iš esmės dabar pateikiu daug daugiau informacijos bei ją daug plačiau paaiškinu. Tad konsultacijos apimtys pasikeitė iki 20 puslapių.
 
Taigi, taip ir toliau tobulinausi savo kompetenciją apie porą metų, turiu begalę patenkintų klientų ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę. Dabar aš turiu savo SEO ofisą, kuriame pastoviai dirba 3-4 žmonės. Mes sugebėjome pagauti savo verslo stilių, ir dabar teikiame tikrai nuostabias paslaugas, kuriomis patenkinti yra dauguma žmonių. Tačiau, viso to neįmanoma pasiekti be daug sunkaus darbo, kurio įdėjau į savo tobulėjimą.
 
Manau, kad svarbiausia būti tikru savo srities specialistu ir tik tada reikia siūlyti savo paslaugas. Paslaugų kainą škarto reikia siūlyti solidžią. Maža kaina kenkia asmens kaip specialisto įvaizdžiui.
 
Mano patirtis bei sėkmingo darbo principai
 


 
Nėra tokio dalyko, kaip pilka masė. Yra tik žmonės, kurie yra išsiskiriantys arba neišsiskiriantys, ir kuriems sekasi arba ne. Tačiau jeigu žmogus stengiasi, jis galiausiai visada sužibės. Nesvarbu, kokios srities specialistas arba darbuotojas esi. Tavo klientu gali tapti net tas, kuris žinutę parašo j raidėm. Jeigu žmogus neatsakingai parašo tekstą, jis gali duoti ir pinigus lygiai taip pat neatsakingai.
 
Firminio stiliaus specialistas ir knygos “Meilė Užsakovui” autorius A. Chudinskis savo facebook puslapyje patalpino žinutę, kuriai aš pritariu, ir kuri labiausiai atspindi mano požiūrį į konkurentus bei užsakovus:
  
Jokie sušikti seminarai nesuteiks jums motyvacijos. Sėkmės istorijos ar straipsniai irgi nepadės. Tiesiog reikia dirbti tai kas patinka. Visiems pradžioje atrodo, kad iš to neina užsidirbti, tačiau kai dirbi darbą, ir tau jis patinka, tu visada būsi geresnis už kitus, kas ateityje reikš finansinę sėkmę. Kaip gali žmogus, kuris dirba darbą suraukta nosimi būti sėkmingesnis už tą, kuris dirba išsišiepęs tai kas jam patinka, ir tai, kas jam sekasi?
 
Į pasaulį žvelgti reikia su šypsena. Gyvenime visi patiriame nesėkmių. Tačiau nesėkmės - tai kelias link sėkmės.
 
Nemesk kelio, dėl takelio, nes tik pastovūs žmonės kažką pasiekia.
 
Jeigu klientas nepatenkintas - reikia grąžinti pinigus.
 
Neapsimkite per daug darbų, ir būtinai juos pristatykite laiku. Mes kiekvienas turime gerą vardą, bet ar sugebėsite jį išsaugoti?
 
Būtinai darykite pertraukas sėdėdami prie kompiuterio ar apskritai darydami sėdimą darbą. Jei ilgai sedėsit, pradėsit jaustis silpni, nes protinis darbas vargina labiau nei fizinis. Išeikit į lauką, pakvėpuokit, pasportuokit, ir tada jūsų darbas bus daug produktyvesnis.
 

 
Svarbiausia taisyklė. Būkite žmogiški ir bendraukite su klientu paprastai ir laisvai, neapkraukite jo nereikalinga informacija!
 
"Tūkstantmečio kelionė prasideda nuo vieno žingsnio",- mėgsta sakyti Ilja Laurs. Aš sakau, kad visi dideli darbai susiseda iš mažų žingsnelių.
 
Ačiū už dėmesį. Grįžkit prie darbų.

Sveiki, bevažiuodamas autobusu prie jūros, pamąsčiau, jog vasara jau nebe už kalnų, moksleiviams vasaros atostogos, studentams sesijos greit prasidės ir užsibaigs, dirbantiesiems turbūt net nebesinori sėdėt darbe, kai toks gražus oras už lango.
 
Tad sumasčiau, kad būtų šaunu suorganizuoti uždarbis.lt susitikimą, tačiau kiek neįprastą. Mąstau apie žygį dviračiais maršrutu: Klaipėda(Senoji perkėla)- Nida- Klaipėda.
 
Kaip įsivaizduoju patį žygį, tikslios vizijos neturiu. Tačiau preliminarius planus galvoje jau suku.
Susitinkame Klaipėdoje, susipažįstame, sėdame ant dviračių ir pirmyn į kelią (~50km į vieną galą). Trukmė apie 4-5 valandas, tačiau nemanau kad vien tik minsime, bet ir norėsis įšokti į jūrą. Tai kelionės trukmę skaičiuoju apie 7h. Atvažiavę į Nidą, įsikuriame Nidos kempinge, pradedam bendrauti ir švęsti, jog pasiekėm kelionės tikslą (aišku ne taip, kad paskui, nesugebėtume surasti savo palapinės). Antrą dieną, kas ką nori tas tą daro, kas prie jūros, kas į papludimį. Trečią dieną susirenkame daiktus ir miname atgal. Kad nereikėtų temptis palapinių, miegmaišių, alaus, maisto ir kitų daiktų, pakalbinčiau, kokį pažįstamą ar draugę, kad daiktus nuvežtų į patį kempingą su mašina.
Na o dabar pats planas, kaip aš viską įsivaizduoju.
 
1 diena.
12,00-12,30 Uždarbis.lt narių susitikimas, prie senosios perkėlos. ( Laikas toks parinktas, jog kai kurie galėtų išsimiegoti, o kas iš tolimesnių kraštų atvažiuoti. Važiuojantiems traukiniu, traukinys Klaipėdoje būtų apie 11,30). Sukrauname daiktus į automobilį ir ruošiamės kelionei.
12.30-12,45 Plaukiame per marias.
13,00 Pradedame kelionę prie jūros, išsimaudome išgeriame pirmąjį alaus/sulčių gurkšnį.
Apie 19,00-20,00 būname kempinge.(laikas preliminarus, neaišku kiek laiko važiuosime ir kiek darysime sustojimų).
Įsikuriame, pradedame šašlykų kepimą, alaus/sulčių ragavimą.Bendraujame iki išnaktų.(Palydime saulę)
2diena
Norintys keliasi pasitikti saulę, o gal kaip tik saulei kylant lenda miegoti. :D
Galbūt kaip kokioje stovykloj, kas nors pasiryžtų pravesti Uždarbietišką mankštą. na o po pusryčių, jau organizuojames kas ką nori veikti, kas prie jūros, kas po lankytinus objektus pasivaikščioti.Susitinkame vakare, pasikalbame, pažaidžiam kokių žaidimų ir einame miegot. Kas nori išgeria, kad kitą dieną kelelis nedulkėtų.
3diena
Kokią 9-10 keliamės, jei atsiranda norintysis praveda mankštą, papusryčiaujame, susirenkame daiktus, ir važiuojame atgal, kas atvyksta iš tolimesnių kraštų su traukiniu/autobusu skuba į stotis, na o kas dar turi jėgų ir noro bendrauti, pasilieka ir atšvenčia sėkmingą kelionės pabaigą. Kas iš toliau atvykę norėtų pasilikti ilgiau, tai galėtume važiuoti į Gyrulių, kempingą arba 2-3 žmones ant čiužinių galėtų permiegoti ir pas mane.
 
 
Kelionės kaina su keltu, kempingu (2 naktys) ir maistu (šašlykai,garnyras, arbata/kava, pusryčiai, užkandžiai) manau siektu apie 100-150 Lt. + papildomos išlaidos gėrimams. ( Kaip 3 dienom, manau labai pigiai). Aišku kaina kintanti ir priklausytų nuo žmonių kiekio.(Gal užtaikytume ant kokios akcijos maistui ar alui) tai pat jei didelis žmonių kiekis gal gautume kokią nuolaidą, kempinge.:)
(Kempingą rezervuočiau +-10 dienų prieš išvykimą, maistą ir užkandžius nuspręstume bendrai, kokį ir kiek pirkti)
 
Ar būtų susidomėjusių?
 
Kelionės data būtų parenkama, visuotiniu sprendimu. Man asmeniškai labiausia tiktų ir patiktų liepos gale.

Uhh :) Pagaliau šiandien lengviau gyvent pasidarė po tiek nervų. Iš 11,000Lt skolas (viso dar ~600 palūkanų priėjo iš visur) beliko 1,500Lt (skoloje draugui dar 2,000Lt). Na draugas teismais grasino,bet po kiek laiko atsiliedo ir pavyko susitarti,kad skola po truputi dalim gražinsiu,viskas čia jau tvarkoje,jau vėl esame draugai,kaip nieko nebūta,o 1,500 Lt pasiliko mano vardu ir ją taip pat gražinsiu dalimis. Kaip gražinau skolas ?
 
Na pirmiausiai vergavau,kaip vergas,kur papuldavo. Gaudavau centus palygins už atliktą darbą,bet kažką vistiek veikiau. Vėliau priėjau tokią stadija,kad viskas buvo po****. Viskas atsibodo,atsibodo stengtis ir nematyt galo. Ir prieš maždaug savaite "parėjo" visi laiškai su įsiskolinimais,suma buvo nemenka. Tėvai buvo šokiruoti,motina staugė nesavo balsu,sakė daryt ką nori,bet pats gražink,o tėvas reagavo ramiai,bet jautėsi ta iš jo sklindanti neigiama,pikta auka. Tuo momentu norėjau būti,bet kur tik ne namuose,nes dar niekad taip blogai nesijaučiau,kaip tada. Kaip specialiai tėvai tūrėjo/turi problema su pinigais,nes nemaža suma laikė Ūkio banke,o jis dabar lyg bankrutavo ir negali išsiimti pinigų + rementuoja/atnaujina visus namus,dėl kurių reikia nemažos pinigų sumos,kas pvz. 11,000 Lt yra palyginus niekas. Iš to dar didesni pykčiai gavosi ir pan.
 
Galiausiai nusiraminus ir pasnekėjus tėvai sutiko padėt,pasirašėm ale sutartį,kad būtinai tūrėsiu gražinti šią sumą. Temoje ilgai nerašiau nes nebuvo nei noro,nei laiko,jaučiau gėda padaręs tokia nesamonę. Šiuo metu dirbu barmenu,pagaliau. Tai tiek :) Tikuos ir prisižadu gyvene sau,kad tai daugiau nepasikartos,nes išgyvent tą labai sunku,tie nervai ir nerimas,jautiesi lyg būtum prie ko nors pririštas ir to niekam nelinkiu. Beje didelis dėkui,kas stangėsi padeti. Ačiū !!

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Auksiniai žodžiai, auksiniai žodžiai. Eikime visi į McDonalds valgyti, sąžiningo piliečio turi būti daug.

Kai buvo 10 metų, ėjau su draugu iš mokyklos ir kažkaip žvilgtelėjom į skelbimų lentą, ten pamatėm skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Draugas iš karto atsisakė, o aš ta patį savaitgalį, šaltą žiemą, su broliu nuvažiavom jų rinkt. Kitą savaitgali, jau be vyresnio brolio, galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, o jų surinkt neįmanoma, tai aš pasiūliau draugams padėt rinkt, bet už mažesnę kainą, tai suorganizavau jiems ir kelionę į mišką, pririnkom žiauriai daug atsimenu per visą savaitgalį. Taip būdamas ketvirtokas ne tik labai padoriai užsidirbau, bet ir įdarbinau 3 draugus. :D

Kūdikis kalbos mokytis pradeda dar būdamas mamos pilve. Pirmieji vaiko ištarti žodžiai absoliučiai priklauso nuo išorinio pasaulio: nuo jį supančių tėvų, senelių, praeivių. Būtų naivu manyti, jog pasaulyje yra toks žmogus, kurio neveikia aplinka. Net būdamas visiškai kurčias ar aklas tu negali atsiriboti nuo tave supančių žmonių. Visų mūsų mintis bei veiksmus veikia per televiziją matyta laida, internete skaitytas straipsnis, girdėta daina ar draugų pasakyta replika. Išlikti individualiam tapo nemenku iššūkiu, tačiau, mano manymu, kiekvieno žmagaus gyvenime ateina diena, kai tenka pasirinkti kryptį: plaukti pasroviui ar prieš srovę,- ir kiekvienas gali pakeisti savo gyvenimą pasirinkdamas savąjį kelią.
 
Gyvenime gausu labai sudėtingų situacijų, tačiau, kad ir kokios bebūtų aplinkybės, visada yra pasirinkimas. Italų rašytojas Vaskas Pratolinis yra pasakęs: “Apie žmogų galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis”. Kiekvieną dieną mes sau keliame tūkstančius klausimų ir dažnai mūsų atsakymai būtų visai kitokie, jei mes negalvotume, ką apie tai pasakys kiti, ar aš nenusižengsiu taisyklėms. Mes dvylika metų mokomės mokykloje dalykus, kurie galbūt mums nepatinka ir galbūt niekada nepravers, per tris valandas parašome egzaminą, kuris įvertina visus tuos suole praleistus metus, studijuojame, dirbame ir visa tai atrodo normalu, nes visi juk taip daro ir kitaip būti negali. Tačiau gali. Mes galime nesikliauti bandos instinktu ir neiti į mokyklą(fizikas Albertas Einšteinas neturėjo vidurinio išsilavinimo), galime nestudijuoti universite( programuotojas Bilas Geitsas metė studijas Harvardo universitete ir įkūrė savo kompaniją) ir mes turime teisę nedirbti nemėgstamo darbo vien dėl to, kad gautume didesnes pajamas. Žinoma, daugeliui tai tiesiog gali pasirodyti kvaila, nesuprantama ar net neįmanoma. Vinco Mykolaičio-Putino psichologiniame romane „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris dalį savo gyvenimo praleidžia užssiimdamas tuo, kas jo visai netraukia. Liudas įstoja į kunigų seminariją vien dėl to, kad tėvai būtų patenkinti. Jis neklausia savęs, ko jis nori, ir taip jis tampa aplinkybių vergu. Pasirinkimą Vasaris visada turėjo, tačiau jis buvo per silpnas, kad jį priimtų. Milijonai žmonių pasaulyje kievieną dieną taip pat daro tai, kas jiems visai nepatinka ir neteikia jokio pasitenkinimo tik todėl, kad yra psichologiškai silpni, nors kitas kelias visada yra.
 
Likimas – tai tik silpnavalių žmonių išgalvotas pasiteisinimas. Atsitikus nelaimingam įvykiui mes visada turime ant ko suversti kaltę – toks likimas. Nepasiekę užsibrėžtų siekių, sakome, jog nebuvo likimo lemta. Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas yra sakęs, jog „Aplinka kalta“ . Tai yra lengviausia - nusimesti atsakomybę nuo savęs. Aš manau, jei žmogus yra psichologiškai stiprus ir užsibrėžęs tam tikrą tikslą, tai tik laiko klausimas, kada jis jį pasieks, ir jokie aplinkiniai veiksniai tam įtakos neturės. Prieš atsiskaitomąjį darbą galime nieko nesimokyti bei tikėti, jog pažymį nulems likimas arba galime visą naktį sunkiai mokytis bei taip pažaboti savąjį likimą. Puikus individualybės bei tikro kovotojo pavyzdys – Justino Marcinkevičiaus istorinės dramos „Mažvydas“ pagrindinis veikėjas. Martynas Mažvydas, reformatas, idealistas, skleidžiantis Martyno Liuterio idėjas, palieka gimtąją katalikiškąją Lietuvą ir sieka savo tikslo bet kokia kaina ir bet kokiomis priemonėmis: „Bet aš kovosiu, Vilentai, kovosiu! Aš grumsiuos dėl kiekvieno žodžio”. Mažvydas niekuomet neatsisako savųjų vertybių: tautiškumo puoselėjimo, patriotizmo, gimtosios kalbos, Lietuvos,- net ir tada, kai nebemato prasmės, kai nuo jo nusisuka ir nebetiki net patys artimiausi žmonės, kai jis jaučiasi kaip Sizifas, ridenantis akmenį į kalną. Iš Mažvydo gali pasimokyti ir šiuolaikinis žmogus, kuris mano, jog nieko savame gyvenime nebegali pakeisti, jog jis toks duotas Dievo. Tik tu pats ir tavo charakteris formuoja likimą. Tu esi savojo likimo kalvis.
 
Išlikti savimi nėra paprasta, tačiau gyvenimas yra daug mielesnis, kai negyveni pagal kitų kurtas taisykles, normas. Nereikia bijoti turėti kitokią nuomonę ir ją išsakyti, nereikia gėdytis apsirengti kitaip nei visi ar neturėti tokio pat mobilaus telefono kaip kiti, nebūtina studijuoti teisės mokslus vien dėl to, jog draugai mokosi ten pat. Nereikia bijoti būti išskirtiniu. Kiekvienas savo gyvenime turime bent kartą sustoti bei pagalvoti, ar gyvename savąjį gyvenimą, ar nesame tas vienas iš milijono avinų, bėgančių bandoje be savo galvos, ar nesame tas juodadarbis vergas visą gyvenimą dirbantis ne dėl savęs, o dėl šeimininko. Ir būtinai reikia turėti savo tikslą, kurio siektumėme visomos jėgomis bei priemonėmis, nepaisydami mus supančių aplinkybių, kliūčių, nesėkmių ir, kuris suteiktų gyvenimui prasmę. "Žmogui, kuris žino, kur eina, pasaulis duoda kelią". D.S.Džordanas

Man šis vienas paveiksliukas ilgiau jį patyrinėjus atstoja turbūt ne vieną straipsnį. Iš esmės - jame idėjos su pavyzdžiais, kaip spaudant klaviatūros mygtukus galima užsidirbti. Jokių konkrečių atsakymų, tik raktažodžiai, užuominos, kuriomis susidomėję galėtumėte skirti laiko surinkti informaciją internete.
 
Galbūt pasirodys naudinga, ieškant naujos veiklos srities.
 

Sveiki,
 
Katik praūžę metų forumiečio rinkimai - baigėsi. Finale nugalėjusi visus savo varžovus, šių metų Forumiete tapo Zyzuole!
 
Sveikinai B-) O štai ir lauktasis interviu :)
 
Renata, trumpai prisistatyk šio forumo lankytojams.
 
Jau kaip ir paminėjai, esu Renata, man 43 metai, esu šiaulietė. Tad manau nemažai forumiečių yra gerokai už mane jaunesni :), bet tai manau neturi jokios reikšmės.
 
Kaip jautiesi išrinkta metų forumietė? Kokie pirmieji įspūdžiai?
 
Dėl metų forumietės titulo – esu maloniai nustebinta, kad esu pastebėta. Specialiai to nesiekiau :).
Koks buvo tavo kelias į uždarbis.lt ? Kaip atradai šį forumą, kas paskatino jame pasilikti?
 
Uždarbis.lt radau atsitiktinai klaidžiodama po interneto platybes. Pamačiau, kad forumo lankytojai beviltiškai blaškosi po mokesčių labirintus, interpretuoja savaip ir neteisingai vieną ar kitą situaciją. Todėl neišlaikiau ir užsiregistravau norėdama paaiškinti keletą elementarių dalykų (bet tie dalykai gal elementarūs man) ir „nugesinti“ neteisingas interpretacijas. Taigi „užsikabliavau“ ir likau. Tame turiu ir savos naudos: randu sritis kurios yra neaiškios mano klientams ar paskaitų klausytojams, todėl nereikia spėlioti ar viena ar kita pateikiama sritis bus neaktuali.
 
Dauguma Tavo pranešimų (tiksliau kalbant 95% yra verslo kūrimo sferoje) ar esi išbandžiusi kokius nors uždarbio internete būdus?
 
Tai sfrera, kurioje turiu žinių. Internete neuždarbiauju. Internetas man – greitai pasiekiamos informacijos šaltinis.
 
Turbūt daug kam įdomus klausimas ar radai klientų uždarbyje ar išviso gavai kokios finansinės naudos iš savo konsultacijų bei atsakymų į forumiečių klausimus?
 
Finansinės naudos forume neieškojau ir neieškau. Klientus randu pavadinkim - „tradiciniais“ būdais. Tiesa – buvo ir yra prašymų padėti, pakonsultuoti už atlygį. Dalį (jei klausimai paprasti ir į juos galima atsakyti forume ar asmeninėmis žinutėmis) atsakau iš karto (arba kai turiu laiko) ir be atlygio. Man nesunku :), o jei klausimai platesni arba reikalingas techninis darbas, parašydavau savo įkainius. Jei didoki – bet tokie jau yra..., todėl juos gali apmokėti tik tam tikras pajamas generuojantis verslas. Žinoma maža dalis piktinosi :), bet kiekvienas apie viską turime savo nuomonę. Kiekvienas iš mūsų dirba už tokį užmokestį, kokį laiko esantį teisingu.
 
Kas motyvuoja Tave padėti kitiems?
 
Net nesusimasčiau. Man nesunku. Labai daug atsakymų aš tiesiog žinau, todėl laiko užima tik juos parašyti, nieko specialiai ruoštis ir ieškoti nereikia. Kitas dalykas – kurį jau išdėsčiau ankstesniame atsakyme: čia randu mokymams aktualių temų.
Ir dar vienas motyvas – čia lankosi be galo daug jaunų, ir manau, perspektyvių žmonių. Gal bent vienas iš jų padarys kažką, kad Lietuva taps malonesnė gyventi, t.y. mes būsime tikri europiečiai, o ne niurzgų banda. Todėl, kaip ir sakiau – man nesunku padėti, jei aš tą dalyką žinau, ir man nereikia kokių tai pastangų specialiai rengti atsakymą.
 
Per daugiau nei metus laiko tapai VIP nare ir esi išrinkta metų forumietė 2012 ar tikėjaisi tokio pripažinimo šiame forume?
 
Visiškai to nesiekiau (gal kam atrodys ir kitaip). Bet nuo to niekas nesikeičia: turėsiu laiko ir noro, ir žinių atsakysiu, nebeturėsiu – paprasčiausiai mano apsilankymų neliks.
 
Kaip gimė tavo slapyvardis? Kodėl Zyzuole?
 
Atsitiktinai. Paprasčiausiai jame yra nemažai ironijos :), kadangi esu mėgėja „pamokyti“, tai kartais iš artimųjų išgirstu „nezyzsk“, tai va ir yra „Zyzuolė“, mat „išsizysiu“, kad ir šiame forume :).
 
Uždarbyje yra tendencija, kad tapę metų forumiečiais aktyvūs forumo nariai tampa pasyviais, pati neplanuoji pasitraukti į pasyviąja puse?
 
Nežinau. Viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas. Žiemą yra daugiau laiko – todėl apsilankymai dažnesni, vasarą – kartais ir savaitėmis neprisijungiu. Žadėti – ne, ne būsiu ir toliau aktyvus forumo dalyvis, nenoriu, nes kaip ir sakiau: viską į vietas sudėlioja pats gyvenimas.
 
Kokie Tavo ateities planai internete ir realiame gyvenime?
 
Internete – praktiškai jokių. Man internetas – informacijos šaltinis. Realiame gyvenime: dirbti toliau savo darbą, laisvalaikiu – keliauti.
 
Gal esi bandžiusi pradėti kokį nors verslą už interneto ribų?
 
Versle aš visada. Jei finansinių paslaugų teikimą galima vadinti verslu, o ne versliuku.
 
Kokia buvo Tavo didžiausia sėkmė ir didžiausias nusivylimas versle?
 
Didžiausia sėkmė – klientų stabili finansinė padėtis, parengti ir įgyvendinti projektai. Nusivylimas – tokio negaliu įvardinti, stengiuosi ir į blogus dalykus žvelgti optimistiškai, nes nesėkmės užgrūdina ir suteikia tam tikros patirties. Paprasčiausia nuvilia – atmesti projektai, nuplagijuotos idėjos ir pan.
Gal dirbi VMI ir esi infiltruota, kad daugiau forumiečių užsiimtų legalia veikla ir mokėtų mokesčius? :)
 
Taip, taip sklando forume tokios mintys. Jau kaip anksčiau sakiau: galvokit, kad būtų baisiau, kad dirbu FNTT arba prokuratūroje :).
O jei rimtai – aš už tai, kad mokesčius mokėti reikia. Tik juos reikia protingai apskaičiuoti, nes jei juos sumokėjus nieko nelieka, tai kam tada dirbti? Va toje srityje aš ir dirbu – galvoju kaip legaliais būdais optimizuoti mokesčių naštą.
Ar forumiečiai užsiima legalia veikla ar ne, tai jau jų reikalas. Sprendžia kiekvienas už save, nes kiekvienas už save ir atsako.
 
Kaip vertini 2012 metus?
 
Man asmeniškai – tai eiliniai metai. Džiaugiuosi, kad draugai ir artimieji yra sveiki, kad galime karts nuo karto susitikti ir pabendrauti, kad veikla – stabiliai vykusi. Jei žiūrint plačiau: mano atmintyje 2012 m. išliks kaip skandalų metai Lietuvos viešajame gyvenime.
 
Tavo palinkėjimas forumiečiams Naujųjų Metų proga.
 
Forumiečiams noriu palinkėti iš pirmo žvilgsnio labai standartinių dalykų: optimizmo ir santarvės. Juk taip dabar šių dalykų mums trūksta...
 
Tikiuosi interviu patiko, jei kas dar domina galite klausti patys :) . Taip linkiu gerų Naujųjų metų!

Na, kas dar kvailesnį komentarą parašys, negu visi aukščiau esantys? :)
 
Prieš mėnesį ar daugiau skelbė, kad Curiosity nufotografavo polietileno gabalėlį Marse. Tuo metu nusprendė, kad čia matyt yra atplaiša nuo jo paties. Gal dabar ištyrė, kad tai vis gi ne atplaiša? Būtų šis tas.
 
Kitas dalykas - gal atrado kokių nors labai Žemei naudingų mineralų ar tarkim energetinių išteklių? Būtų dar geriau. Jeigu tarkim atrastų naftos Marse, tai jūs net neįsivaizduojat kokios lėšos būtų mestos į kosmoso pramonę, ypač turint omenyje, kad Žemėje naftos greitai nebeliks.
 
Na, o galbūt atrado ir kokių nors bakterijų.
 
Nereikia pamiršti, kad mokslininkams didelis atradimas gali būti ir iš mūsų perspektyvos žvelgiant, labai menkas. Mat kiekvienas tam tikrų dalykų reikšmę suprantame savaip.

Nu parasysiu darkarta nes kaskodel neisirase is pirmo karto :D
Esu dirbes daug visokiausiu ir ivairiausiu darbu, bet aprasysiu viena darba, kurio niekad nepamirsiu :)
Pries 2 metus dirbau padaveju, kruiziniame laive, dirbau 6 men (toks kontraktas buvo), yspudziai kurie liko, neimanoma pamirst, be abejo neimanoma r visko aprasyt :D alga buvo gan normali palyginus, nebuvo pastovi, nes tipsai sudarydavo 90% algos, alga savaitine buvo 50$ :D kruiziniuose laivuose yra taisykle, kad reikia palikt arbatos, punkte net yra nurodyta, kiek maziausiai turi palikt :) alga tikrai nesiskundziau :) darbas buvo isties sunkus tiek fiziskai, tiek psichologiskai..dirdavom po 9-10h per diena..turedavom viena "iseigine" per savaite per kuria reikdavo dirbt tik 3-4h..ir taip 6 menesius :) sunku buvo psihologiskai, nes tiesiogine zodzio prasme "p**davo" mus kaip reikalas turtingi amerikieiai :) jiems niekas neitikdavo, bet man budavo dzin :) skaudziausia i merginas buvo ziuret, jos jautriau reguodavo :) pvz pamenu nunese vienam viskio stikline, tas ja apsauke kodel tik vienas ledukas teidetas..nu visko budavo..jeigu esi nekaltas, ten nuvaziaves 100% ja prarasi :D kambariuke t.y kajuteje gyvenom po 2..kambariukas buvo 3x4..labai mazas :( todel jis budavo skirtas tik permiegojimui, o siaip visa laika trinies laive, pramogu budavo, baseinas, sporto sales ir t.t :) maistas budavo nemokamas, prie jo teko priprast..pamenu 2 menesius bulviu nevalgiau..kai paragavau tai toks skonis, lyg valgyciau kazka neiprasto, taip skanu buvo bulves kad net nemoku pasakyt :D gerimai bare irgi budavo nemokami..galedavai prisilakt, tik geresni budavo mokami ir tai su 60% nuolaida :) bet aisku kam pirkt jei gali veltui gert :) tusai budavo nuostabus laive, balaviadacom kaip reikalas :) aisku ia priklause daug kas nuo kolektyvo :) buvom visam laive tik 2 lietuviai :) bet ir su juo snekejomes angliskai :D pripratom tiesiog :) dirbau gana prestiziniam laive :) budavo visokiu izymybiu, galiu pasigirt kad gyvai maciau ameron Diaz :D norejau nusifotkint, bet neleido prie jos eit niekam is darbuotoju :) sunku viska aprasyt, lengviau nupasakot :D bet ir tai gali pasakot nepasakojes, nes per tuos 6 menesius tiek ivyko..labai daug visko :) siais metais gal spesiu vel isplaukt, bet jau nebe i padavejo darba :)
 
Pliusai
1) visiskai nereikia pinigu, nebent nori parsiust lauktuviu seimai, ar nauju drabuziu ar cigaretem
2) Maistas, skanus ir nemokamas
3) tusai, visi baliavoja kiekviena diena :) bet reikia su saiku :)
4) gali viska ka uzdirbi parsivezt i lietuva
5) bendraut su visais, labai lengvai ismokti anglu kalba
6) igauni patirties ir didesne galimybe gauti geresni darba ir geresniame kruiziniame laive
7) patiri ir pamatai visokiu kulturu, visokiu zmoniu :)
 
Minusai
1) Dirbi sunkiai ir daug :)
2) Miegas, jo ziauriai truksta..
3) Tavo kambarys..miegi "skylej" nera oro! kambary net nera lango i juros dugna :D
4) Isplauki 6 men, labai pasilgsti namu ir visu kitu dalyku
5) Subukeji :D pvz gryzau, ir as nebesuprasdavau kaip namie gali nebuti pieno? :D nes laive nieko netrukdavo ir dar nieko nereikedavo gamintis, tai 6 men be gaminimo irgi nekas palieka :)
 
Aciu, kad skaitetsia rasliava :D

Spalio 12-13 d. „Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO", Vilniuje vyks baigiamasis „Versli Lietuva" verslumo renginių ciklo renginys. Dvi dienas žymiausių Lietuvos verslininkų, finansų specialistų ir pripažintų akademikų komanda dalinsis savo patirtimi, žiniomis ir patarimais.
 
Savo patirtimi ir sėkmės istorijomis dalinsis tokie asmenys kaip A.Kaušpėdas, A. Guoga, G.Nausėda, Broliai Dailidės, D.Ulvydas, Femi Odebiyi ir kiti verslininkai.
VERSLUMO UNIVERSITETE pagilinsite žinias, išgirsite motyvuojančių pranešimų – dvejose skirtingose auditorijose šviežios ir įdomios informacijos ras kiekvienas – nuo studento iki verslininko.
 
VERSLUMO DIRBTUVĖSE patyrusių akademikų ir verslininkų pagalba įgysite praktinių įgūdžių, sužinosite verslo užkulisių paslapčių, o KONSULTACINĖJE ERDVĖJE galėsite gauti „Pirmųjų metų verslo pradžios krepšelį".
 
Renginio atidarymas: 9:30 „Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO", 3 salėje.
http://www.verslilietuva.lt/uploads/images/zemelapis-vilnius-03.322.png
Visų VERSLUMO UNIVERSITETO pranešimų tiesioginė transliacija naujienų portale DELFI ir VERSLI LIETUVA tinklalapyje.
 
Į VERSLUMO DIRBTUVES būtina registracija.
Iš viso Jūsų laukia 30 paskaitų ir 24 praktiniai seminarai!
Platesnę informaciją ir tvarkaraščius galite rasti Verslilietuva.lt .

Neseniai matėme Uždarbis.lt teismų bylose, ne per seniausiai ir LOGIN renginyje, tačiau ar jau matėte Uždarbis.lt bei Kernius.net lietuvių kalbos vadovėliuose 10-tai klasei?!
 
 
http://beatype.com/wp-content/uploads/images/1.JPG
 
http://beatype.com/wp-content/uploads/images/2.JPG
 
http://beatype.com/wp-content/uploads/images/4.JPG
http://beatype.com/wp-content/uploads/images/5.JPG
 
Naudotasi scaner'iu, tad kokybe nepasižymi, tačiau, pamatyti kas parašyta - galima. :)
 
Manau, žodžių daugiau nereikia, nuotraukos kalba pačios už save.
 
Vadovėlis - LIETUVIŲ KALBA. Vadovėlis X klasei. Pirmoji knyga
 
PRAŠAU, puoselėkime šį forumą, nustokime rašyti nesąmones. Tobulėkime, ir leiskime tobulėti kitiems. KELKIME TAUTOS IŠPRUSIMO LYGĮ!
 
Benas

Zekit kad poto taip nebutu:
 

Sveiki, uždarbiečiai!
 
Po ilgų bemiegių naktų pristatau Jums naują projektą pavadinimu „Keliaujame į...“. Šis projektas sukosi galvoje nuo vasario mėnesio, o įvykdžiau tik dabar (tinginystė :lol:). Kadangi kelionės yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, mintis kilo sukurti būtent tokio pobūdžio projektą. Iš pradžių buvo mintis sukurti filmą apie Lietuvos pajūrį, atėjo tinginys ir viską sugadino :angry: Po to pradėjau kurti šią laidą, bet atėjo tinginys ir vėl viską sugadino. Vieną gražią dieną, neturėdamas ką veikti sumaniau šiaip pažaisti su šiuo projektu, ir viskas baigėsi tuo, kad neatsiplėšiau nuo ekrano nuo 11 val. ryto, iki 3 val. nakties... Visas darbas man laaaabai patiko, tad su malonumu parengiau šią seriją. Pradėjau kurti visiškai nieko nemokėdamas, nei dirbti su programomis, nei kurti sklandžius scenarijus. Bet pasirodo, kad scenarijų parašyti buvo vieni juokai, ir per kelias savaites įvaldžiau programas: Sony Vegas, Cinema 4D, Adobe After Effects, Adobe Audition. Bandžiau padaryti laidą visiškai nepanašią į „Makaliaus kelionės“, bet man atrodo, kad kažką iš jo nugvelbiau :| Prie šios serijos sėdėjau po 1-2 val. per dieną, tam trukdė laiko stoka.
 
Profesionalumu laida tikrai nekvepia, kadangi tai mano pirmoji pažintis su programomis ir tam reikalinga geresnė įranga. Mikrofonas - apgailėtinas, kompiuteris senas kaip mamuto š... Tad reikalinga Jūsų parama. Dalį savo santaupų skirsiu ir pats, bet jų tikrai neužteks.
 
Už paramos pinigus planuojama įsigyti šią įrangą:
 
1. Mikšerinį pultą,
2. Studijinį mikrofoną,
3. Kompiuterio ventiliatorių (dabartinis prastai susitvarko su pareigomis),
4. Garso plokštę.
 
Žmonės, kurie parems projektą, bus garbingai įamžinti laidos pabaigos "titruose". Parama bus taip pat ir paskatinimas dirbti operatyviau.
 
Paremti Jums prieinama suma galite PayPal sistemoje (spausti ant paveikslėlio):
 

 
Dėl bankinio pavedimo kreiptis asmeniškai.
 
O dabar pateikiu laidą ir linkiu gero vakaro!
 
http://www.youtube.com/watch?v=R6CIB7PbhRE&feature=plcp

Vienintelį savo gyvenime samdomą darbą dirbau 1992-iais metais. Juokinga, kad daugelis žmonių pasiekę tam tikrą amžiaus ribą, tarkim, po studijų baigimo, atkakliai ieško darbo. Tačiau kaip ir daugelis dalykų, kuriuos daro minia, šis nėra pats išmintingiausias.
Tiesą pasakius, jei esate sąmoningas ir racionalus, darbo susiradimas gali būti blogiausias jums gyvenime nutikęs dalykas. Yra daug geresnių būdų pragyventi užuot pardavinėjus savo laiką darbdaviams. Žemiau pateikiu dešimt priežasčių, kodėl neverta ieškotis darbo.
 
Priežastis nr. 1: reguliarus atlyginimas – tik kvailiams
 
Susirasti darbą ir mainyti savo laiką į pinigus iš pradžių atrodo visai nebloga idėja. Tik viena problema. Tai kvaila! Tai pats kvailiausias būdas generuoti pajamas! Kodėl? Nes jūs gaunate pajamas tik tuomet, kai dirbate. Ar įžvelgiate problemą? O gal jums jau “praplovė” smegenis, kad pinigus galima generuoti tik darbo vietoje?
Ar niekada nesusimąstėte, kad būtų gerai pinigus uždirbti ir tuo metu, kai nedirbate? Kas jums įdiegė nuostatą, jog pinigus galima užsidirbti tik esant darbo vietoje? Galbūt kitas darbuotojas, kuriam smegenys “praplautos” jau seniai?
Ar gyvenimas nebūtų paprastesnis jei jums mokėtų netgi tada, kai miegate, valgote ar žaidžiate su savo vaikais? Užmokestis 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Jūsų augalai auga be jūsų pagalbos. Kodėl nepadarius to paties su savo sąskaita banke?
Kam rūpi, kiek valandų jūs dirbate? Vos keletas žmonių visame pasaulyje domisi, kiek laiko praleidžiate biure. Darbdaviams nerūpi jūsų laikas – jiems rūpi vertė, kurią jie gauna. Kiek laiko man užtrunka parašyti šį straipsnį? 3 valandas. O jeigu užtruktų 6 valandas, ar gaučiau dvigubai didesnį honorarą?
Žinoma, nereikėtų jaustis blogai jei jau kažkas “gręžia” iš jūsų brangų laiką. Daugelis racionalių žmonių pradeda nuo to, tačiau ilgainiui šie supranta, jog mainyti laiką į pinigus yra neefektyvu ir kad yra geresnių būdų pasipelnyti. Ir iš tiesų, geresnių būdų yra.
Protingi žmonės kuria sistemas, kurie generuoja pajamas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai gali būti nuosavas verslas, internetinio portalo sukūrimas, tapimas investuotoju ar pajamų generavimas iš kūrybinės veiklos. Sistema sukuria ilgalaikę vertę, iš kurios generuojamas ateities pelnas. Tuo tarpu visą savo laiką galite sutelkti naujiems pajamų šaltiniams kurti (esamai sistemai tobulinti ar naujai sistemai kurti).
Žinoma, pradžioje teks investuoti nemažai laiko ir pastangų savo pajamų generavimo sistemai sukurti. Bet jums nebūtina išradinėti dviračio – pasinaudokite jau esamomis idėjomis, pritaikykite jas savoje rinkoje. Vos tik pradėsite, palaikymas nebereikalaus tiek daug laiko.
 
Priežastis nr. 2: ribota patirtis
 
Jums galbūt atrodo, jog darbą susirasti gerai vien dėl patirties. Jūs įgaunate patirties gyvendami, nepriklausomai nuo to – turite darbą ar ne. Darbas duoda patirties tik darbo srityje, o patirtis įgaunama už jos ribų, taigi naudos praktiškai nėra. Atsisėskite ir nieko nedarykite keliems metams, galėsite vadinti save patyrusiu medituotoju, filosofu ar politiku.
Problema ta, jog darbe jūs kartojate tuos pačius veiksmus daugybę kartų. Jūs nemažai išmokstate pradžioje, o vėliau sustojate. Tai verčia jus pražiopsoti galimybę įgyti naujos patirties, kuri būtų daug vertingesnė. Ir jei jūsų riboti įgūdžiai taps nebepaklausūs rinkoje, tuomet iš patirties visiškai jokios naudos. Paklauskite savęs, kiek jūsų patirtis bus verta po 20-30 metų? Ar jūsų darbo pareigos tuomet egzistuos?
Pagalvokite, kuri patirtis jums būtų naudingesnė: žinios, kaip atlikti konkretų darbą puikiai, t.y. toks, kuriame jūs mainytumėte savo laiką į pinigus, ar žinios, kaip generuoti didelius finansus, t.y. toks, kurio dėka nebereikėtų rūpintis darbu? Nežinau kaip jūs, bet aš mieliau pasirinkčiau antrąjį variantą. Manau, jog tai daug naudingiau.
 
Priežastis nr. 3: visą gyvenimą trunkanti priklausomybė
 
Darbo susiradimas yra, tarytum, įstojimas į žmonių domestikacijos programą. Joje jūs išmokstate, kaip būti geru gyvūnu savo šeimininkui. Apsižvalgykite ir įdėmiai įsižiūrėkite. Ką matote? Ar žmonės, esantys aplink darbe, yra tikrai laisvi žmonės? O gal jūs gyvenate narve, kuriame talpinami sąmoningumo neturintys gyvūnai?
Kai pradedate dirbti naujoje įmonėje, iš pradžių keletą savaičių praleidžiate mokymuose (tai ir yra domestikacijos programa). Jūsų vadovas apdovanoja jus už gerą elgesį, tačiau baudžia už blogą elgesį, t.y. netinkamai atliktą darbą. Ar jūsų viduje dar yra kibirkšties gyventi? Tuomet išsilaisvinkite iš gyvūnų narvo ir tapkite nepriklausomi.
 
Priežastis nr. 4: per daug burnų, kurias reikia išmaitinti
 
Darbuotojų atlyginimas yra labiausiai apmokestinamos pajamos. Mokesčių sistema sukurta taip, jog atskirtų kiek iš tiesų jūs, kaip darbuotojas, sunaudojate darbo išteklių. Net ir darbo stalas biure, kuriuo naudojatės, yra išskaičiuojamas iš jūsų atlyginimo.
Kita dalis jūsų pajamų keliauja bendrovės investuotojams dividendų pavidalu. Tai labai daug burnų, kurias reikia išmaitinti. Jūs gaunate tik labai nedidelę dalį tos vertės, kurią sukuriate. Turėtumėte gauti trigubai daugiau už tai, ką gaunate.
 
Priežastis nr. 5: pernelyg didelė rizika
 
Daugelis žmonių tiki, jog susirasti darbą yra paprasčiausias ir saugiausias būdas išgyventi. Kvailiai. Ar savęs pastatymas į tokią poziciją, kai kitas žmogus gali pasakydamas du žodžius (“Jūs atleistas”) panaikinti visą saugumą? Ar vienas pajamų šaltinis tikrai užtikrina saugumą?
Pati mintis, jog darbas yra pats saugiausias būdas generuoti pajamas yra kvailokas. Jūs negalite būti saugus, jeigu pats nekontroliuojate darbo – darbuotojai turi mažiausią kontrolę įmonėje. Jeigu jūs esate darbuotojas, tikrosios jūsų darbo pareigos vadinasi “profesionalus lošėjas”.
 
Priežastis nr. 6: taikstymasis prie boso
 
Kai susiduriate su idiotu verslininkystės pasaulyje, jūs galite atsukti jam nugarą ir nueiti kita kryptimi. Kai susiduriate su idioti korporaciniame pasaulyje, jūs turite atsukti jam priekį ir pasakyti: “Atsiprašau, bose”. Ar žinojote, kad žodis “bosas” kilęs iš vokiško žodžio, reiškiančio “bulius”?
Daugelyje kompiuterinių žaidimų, bosas yra blogietis, kurį paskutiniame žaidimo lygyje reikia nužudyti. Taigi, jeigu jūsų bosas yra tikras “bulius”, ką tai reiškia jums? Kad jūs privalote taikstytis prie jo. Vėlgi, jokios nepriklausomybės, tik dar vienas trūkumas, sukeliantis diskomfortą.
 
Priežastis nr. 7: maldavimas padidinti atlyginimą
 
Kai norite padidinti savo pajamas, jums reikia prisėsti kartu su savo vadovu ir paprašyti jo padidinti atlyginimą. Ar tai tikrai geras jausmas? O galbūt jus domintų galimybė pačiam nuspręsti kiek norite uždirbti pinigų, t. y. be kitų žmonių leidimo? Tuomet kurkite verslą. Jei vienas klientas jums pasakys “ne”, jūs paprasčiausiai galite imti dirbti su kitu klientu.
 
Priežastis nr. 8: ribotas socialinis gyvenimas
 
Daugelio žmonių socialinis gyvenimas sukasi apie jų darbą. Jie susitikinėja su tais pačiais žmonėms, dirbančiais tame pačiame verslo sektoriuje. Vien tai jau reikštų socialinę mirtį. Šiems žmonėms pokalbiai apie naujausią “Windows” operacinės sistemos versiją ar naujausią konkurentų produktų seriją yra patys įdomiausi.
Jeigu vienas iš jūsų bendravergų parduodamas kitai įmonei – tai reiškia, jog praradote draugą? Jeigu dirbate srityje, kurioje dominuoja vyrai, tai reiškia, jog neturite progos pabendrauti su moterimis? Kodėl nenusprendus pačiam su kuo norite socializuotis?
 
Priežastis nr. 9: laisvės praradimas
 
Reikia nemažai pastangų, jog prijaukintum ir “išdresiruotum” darbuotoją. Pirmas dalykas, kurį privalo padaryti darbdaviai, tai sutramdyti žmogaus savarankiškumo jausmą. Naujiems darbuotojams primetamos taisyklės, apribojimai bei visokios “politikos”. Taip žmogus tampa paklusnus, nes bijo būti nubaustas.
Darbuotojams nurodoma kaip jie turi rengtis, kalbėti, judėti ir t.t. Mes neleidžiame darbuotojams mąstyti patiems, taip? Kartais bendrovės politika net neleidžia pasidėti augalo ant savo darbo stalo.. Laisvi žmonės žino, jog tokios taisyklės ir apribojimai yra kvaila. Vienintelė protingų žmonių politika: “Būk gudrus ir daryk, ką mėgsti”.
 
Priežastis nr. 10: tapimas bailiu
 
Ar pastebėjote, jog samdomi darbuotojai sugeba skųstis apie bendrovės problemas iki soties? Bet jie nenori sprendimų, jiems užtenka pasiskųsti ir suversti kaltinimus kam nors iš aplinkos. Taip, kaip darbo susiradimas atima laisvę, taip ir laisvės praradimas paverčia mus bestuburiais bailiais. Jeigu negalite pavadinti savo boso “šikniumi” nebijodami, kad galite prarasti darbą, tuomet jūs nebesate laisvas. Jūs tapote kažkieno nuosavybe.
Jei dirbate su bailiais visą dieną, ar nemanote, jog dalį to bailumo perimsite ir jūs? Žinoma, kad taip. Tik laiko klausimas, kada imsite aukoti kilniausias savo žmogiškumo dalis vardan baimės: iš pradžių drąsa, po to sąžiningumas, vėliau patikimumas, galiausiai nepriklausomybė. O dabar didžiausia jūsų baimė yra pripažinti tiesą – kuo tapote. Nesvarbu, kiek laiko vergaujate – galite būti nepriklausomas.
 
Šaltinis: http://www.ekonomika.lt/naujiena/desimt-priezasciu-neieskoti-darbo-29818.html?page=1
Straipsnio autorius: Styvas Pavlina, verslas.in
 
Man patiko, o ką manote jūs apie tas 10 priežasčių neieškoti darbo?