Skraidytojas

Grįžau kuriam laikui į programavimą, kad atnaujint įgūdžius ir apsaugot galvą nuo tapimo daržove :)
 
3.7k €/mėn., nuotolinis darbas su užsienio įmone. Kalba PHP.

Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
 
Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
 
Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės

Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
 
Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
 
Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės

Jeigu įdėmiai perskaitei knygą, tai pas tave pagrindinis tikslas turėtų būti - iš pajamų pirkti aktyvus, generuojančius teigiamą pinigų srautą. Šitą kaip mantrą turėtum įsikalti į galvą :)
 
Kadangi verslo neturi, tau dabar reikalingas gerai apmokamas darbas, kad užsidirbtum savo pirmiesiems aktyvams. Dėl darbo pardavimuose esi teisus - iš komisinių gali uždirbti daug, o ir tikėtina kad dirbsi daug ir gerai, jeigu turėsi tikslą pirkti aktyvus (tai bus didžiausia motyvacija). Taipogi ir išmoksi nemažai.
 
Man tik įstrigo tavo kelios frazės - "mane apsėdo knyga", "lengviausias kelias uždirbti pinigų", ir apskritai kad klausi kitų žmonių, kokį darbą tau dirbti. Tai pirmiausia patarčiau sau atsakyti, kodėl tau apskritai reikia finansinės laisvės. Išsigryninti vertybes ir ilgalaikius tikslus. Nes iš tos knygos po dviejų savaičių prisiminsi gal kokius 5%, o ką darysi susidūręs su pirmaisiais sunkumais? Jeigu turi stiprias priežastis, tada problemų nebus, jei ne - pasiduosi.
 
Antras patarimas - nesidairyti lengviausio kelio uždirbti pinigų. Nepamiršk kad bet kuris kelias užims laiko, kiekviename kelyje turėsi išmokti pamokas. Todėl geriau klausk savęs "ką aš labiausiai norėčiau daryti" ir tada iš tų variantų atsirink, kuris turi daugiausiai finansinio potencialo. Galbūt tai ir bus pardavėjo darbas - tuomet viskas super. Bet jeigu tai bus kažkoks kitas variantas, su 20% mažesniu atlygiu, bet tau žymiai labiau patinkantis - geriau jau rinkis šį variantą. Nes nepamiršk kad kelias bet kuriuo atveju bus ilgas, o pakeliui džiaugtis gyvenimu irgi svarbu, kad nepaliktum sveikatos ir neperdegtum. Geriau 5 metai subalansuoto gyvenimo negu 4 metai kančios. Nėra skirtumo, kad vienais metais ilgiau užtrukai siekdamas tikslo, nes esmė kad ar taip ar taip pasieksi, tik klausimas KAIP tavo kelias atrodys.
 
Trečias patarimas - geriau jau neklausinėk random žmonių, ką tau veikti gyvenime :) Geriau mąstyk savo galva, o kai reikia - atsirink ekspertus kurie gali padėti atsakyti į tavo klausimus ir suvirškink tai ką jie moko. Perskaitei Kijosakį - super, jau žinai kaip ištrūkti iš žiurkių rato (prieš perskaitydamas, gal net nežinojai kad tokiame esi). Tada žiūri toliau: neaišku kokios veiklos imtis - OK, vadinasi reikia pasigilinti į save. Susirandi kokio eksperto knygą ta tema, atlieki užduotis, ir jau aiškiau. Ir taip toliau, kol pajausi kad judi ten kur tau reikia, užtikrintai, ramiai, subalansuotai. Sėkmės.

Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
 
Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
 
Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės

Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
 
Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
 
Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės

Jeigu įdėmiai perskaitei knygą, tai pas tave pagrindinis tikslas turėtų būti - iš pajamų pirkti aktyvus, generuojančius teigiamą pinigų srautą. Šitą kaip mantrą turėtum įsikalti į galvą :)
 
Kadangi verslo neturi, tau dabar reikalingas gerai apmokamas darbas, kad užsidirbtum savo pirmiesiems aktyvams. Dėl darbo pardavimuose esi teisus - iš komisinių gali uždirbti daug, o ir tikėtina kad dirbsi daug ir gerai, jeigu turėsi tikslą pirkti aktyvus (tai bus didžiausia motyvacija). Taipogi ir išmoksi nemažai.
 
Man tik įstrigo tavo kelios frazės - "mane apsėdo knyga", "lengviausias kelias uždirbti pinigų", ir apskritai kad klausi kitų žmonių, kokį darbą tau dirbti. Tai pirmiausia patarčiau sau atsakyti, kodėl tau apskritai reikia finansinės laisvės. Išsigryninti vertybes ir ilgalaikius tikslus. Nes iš tos knygos po dviejų savaičių prisiminsi gal kokius 5%, o ką darysi susidūręs su pirmaisiais sunkumais? Jeigu turi stiprias priežastis, tada problemų nebus, jei ne - pasiduosi.
 
Antras patarimas - nesidairyti lengviausio kelio uždirbti pinigų. Nepamiršk kad bet kuris kelias užims laiko, kiekviename kelyje turėsi išmokti pamokas. Todėl geriau klausk savęs "ką aš labiausiai norėčiau daryti" ir tada iš tų variantų atsirink, kuris turi daugiausiai finansinio potencialo. Galbūt tai ir bus pardavėjo darbas - tuomet viskas super. Bet jeigu tai bus kažkoks kitas variantas, su 20% mažesniu atlygiu, bet tau žymiai labiau patinkantis - geriau jau rinkis šį variantą. Nes nepamiršk kad kelias bet kuriuo atveju bus ilgas, o pakeliui džiaugtis gyvenimu irgi svarbu, kad nepaliktum sveikatos ir neperdegtum. Geriau 5 metai subalansuoto gyvenimo negu 4 metai kančios. Nėra skirtumo, kad vienais metais ilgiau užtrukai siekdamas tikslo, nes esmė kad ar taip ar taip pasieksi, tik klausimas KAIP tavo kelias atrodys.
 
Trečias patarimas - geriau jau neklausinėk random žmonių, ką tau veikti gyvenime :) Geriau mąstyk savo galva, o kai reikia - atsirink ekspertus kurie gali padėti atsakyti į tavo klausimus ir suvirškink tai ką jie moko. Perskaitei Kijosakį - super, jau žinai kaip ištrūkti iš žiurkių rato (prieš perskaitydamas, gal net nežinojai kad tokiame esi). Tada žiūri toliau: neaišku kokios veiklos imtis - OK, vadinasi reikia pasigilinti į save. Susirandi kokio eksperto knygą ta tema, atlieki užduotis, ir jau aiškiau. Ir taip toliau, kol pajausi kad judi ten kur tau reikia, užtikrintai, ramiai, subalansuotai. Sėkmės.

Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
 
Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
 
Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės

Jeigu įdėmiai perskaitei knygą, tai pas tave pagrindinis tikslas turėtų būti - iš pajamų pirkti aktyvus, generuojančius teigiamą pinigų srautą. Šitą kaip mantrą turėtum įsikalti į galvą :)
 
Kadangi verslo neturi, tau dabar reikalingas gerai apmokamas darbas, kad užsidirbtum savo pirmiesiems aktyvams. Dėl darbo pardavimuose esi teisus - iš komisinių gali uždirbti daug, o ir tikėtina kad dirbsi daug ir gerai, jeigu turėsi tikslą pirkti aktyvus (tai bus didžiausia motyvacija). Taipogi ir išmoksi nemažai.
 
Man tik įstrigo tavo kelios frazės - "mane apsėdo knyga", "lengviausias kelias uždirbti pinigų", ir apskritai kad klausi kitų žmonių, kokį darbą tau dirbti. Tai pirmiausia patarčiau sau atsakyti, kodėl tau apskritai reikia finansinės laisvės. Išsigryninti vertybes ir ilgalaikius tikslus. Nes iš tos knygos po dviejų savaičių prisiminsi gal kokius 5%, o ką darysi susidūręs su pirmaisiais sunkumais? Jeigu turi stiprias priežastis, tada problemų nebus, jei ne - pasiduosi.
 
Antras patarimas - nesidairyti lengviausio kelio uždirbti pinigų. Nepamiršk kad bet kuris kelias užims laiko, kiekviename kelyje turėsi išmokti pamokas. Todėl geriau klausk savęs "ką aš labiausiai norėčiau daryti" ir tada iš tų variantų atsirink, kuris turi daugiausiai finansinio potencialo. Galbūt tai ir bus pardavėjo darbas - tuomet viskas super. Bet jeigu tai bus kažkoks kitas variantas, su 20% mažesniu atlygiu, bet tau žymiai labiau patinkantis - geriau jau rinkis šį variantą. Nes nepamiršk kad kelias bet kuriuo atveju bus ilgas, o pakeliui džiaugtis gyvenimu irgi svarbu, kad nepaliktum sveikatos ir neperdegtum. Geriau 5 metai subalansuoto gyvenimo negu 4 metai kančios. Nėra skirtumo, kad vienais metais ilgiau užtrukai siekdamas tikslo, nes esmė kad ar taip ar taip pasieksi, tik klausimas KAIP tavo kelias atrodys.
 
Trečias patarimas - geriau jau neklausinėk random žmonių, ką tau veikti gyvenime :) Geriau mąstyk savo galva, o kai reikia - atsirink ekspertus kurie gali padėti atsakyti į tavo klausimus ir suvirškink tai ką jie moko. Perskaitei Kijosakį - super, jau žinai kaip ištrūkti iš žiurkių rato (prieš perskaitydamas, gal net nežinojai kad tokiame esi). Tada žiūri toliau: neaišku kokios veiklos imtis - OK, vadinasi reikia pasigilinti į save. Susirandi kokio eksperto knygą ta tema, atlieki užduotis, ir jau aiškiau. Ir taip toliau, kol pajausi kad judi ten kur tau reikia, užtikrintai, ramiai, subalansuotai. Sėkmės.

Pradėk daryti tai ką temos autorius surašė savo sąraše (t.y., iš esmės, užsiimti reikalais, gerinančiais sveikatą) - pajausi tame malonumą, ir noras rūkyti sumažės. Po Wim Hof kvėpavimo gausi kaifą didesnį negu nuo rūkymo - ir tada pagalvosi "kam man tas anglies monoksidas jeigu grynas oras yra dar geriau?".
 
Aš ant savęs gyvenime pastebėjau, kad galiu eiti tik arba sveikatingumo, arba savęs žalojimo kryptimi - trečio kelio (nedaryti nieko) nėra. T.y., kai sąmoningai užsiimu tuo kas sveika (pakankamas miegas, sporto klubas, baseinas, sveikas maistas, sąmoningumo praktikos, ir pan.) - noras save žaloti (alkoholis, rūkymas, junk food) tiesiog dingsta. Bet jeigu neužsiimu sveikatingumo veiklomis, automatiškai pradėdavau eiti antruoju keliu - t.y. visi blogi įpročiai paimdavo viršų.
 
Ką tuo noriu pasakyti - kad kovoti su blogais įpročiais neužtenka, jeigu neturi kuo jų pakeisti. Bet jei sugalvoji gerų įpročių ir pradedi juos instaliuoti, tai blogi pradeda išeidinėti, nebūtinai iš karto, bet su laiku išeis. Iš pradžių gal atrodo normalu po sporto klubo parūkyti (ale kaip "apdovanojimas" sau), bet po to susivoki kad čia nesąmonė, nes kam daryti vieną žingsnį į priekį ir poto vieną atgal, jeigu turėjai progą eiti tik į priekį. O kuo ilgiau gyveni su gerais įpročiais, tuo labiau ir kitų gyvenimo sričių kokybė pradeda gerėti (intelektas, finansai, santykiai) - tada jau ir protas logiškai nusprendžia, kad nesąmonė grįžti į tą mėšliną, smirdantį blogų įpročių lovį. Sėkmės

Go chebra! Jeigu kurį nors farai filmuos, tai linkėjimus uždarbiui :D

Sveiki, visi uždarbiečiai, galbūt dar ankstoką rašyti, bet dauguma mūsų pradėsim vakare švęsti ir baigsim tik kitą rytą.
Sveikinu visus su naujais metais, linkiu bei tikiu, kad 2020, toks gražus skaičius, atneš mums daug laimės, pasiekimų bei pripažinimų!

 

Aš pavyzdžiui šiandien sugalvojau,
 
Išgerti 500ml vandens ryte
Wim Hof kvėpavimą 3 roundus
Meditacija 10min
Yoga 20min
Šaltas dušas
Negerti alkoholio ir nerūkyti, nors ir taip nerūkau jau 3metus, bet alkoholio buvau negėręs 7 mėnesius, tai vėl paragavau per naujus, tai dabar žadu negerti vėl
Bei minimum perskaityti 25puslapius knygos.

Zmonems, megstantiems filmuoti, rekomenduoju https://www.blackbox.global/ . Pats anksciau turejau drona ir beskraidydamas vis ka nors pafilmuodavau. Daznai net specialiai nesistengdamas, tiesiog beskrisdamas iki to tasko kuriame noriu fotografuoti. Blackbox'e susiradau kuratoriu patyrusi dronu srityje, sutarem su juo del %. Tada man beliko tik persiusti jam failus is mano archyvo. Jis padaro visa kita: atrinkimas, karpymas, color gradingas, profesionalus tag'inimas, teisiniai reikalai ir pan. Nieko is anksto kuriatoriams nemoki, tik % nuo pardavimu (tai jiems, zinoma, paskata stengtis). BlackBox sistema poto isdistributina paruostus klipus i keleta stock video agenturu, kuriose ir vyksta pardavimai. Poto Blackbox'as kas menesi suveda saskaitas ir ismoka pinigus savo nariams.
 
Uzdirbau kol kas 81$, suma nedidele, bet pas mane mazas klipu archyvas. Fainiausia, kad nieko daryt nereikia - visiskai pasyvios pajamos. Visa juoda darba padaro kuratoriai - pats tikrai niekad gyvenime nebuciau tuo uzsiemes :) Aisku, galite sistemoje dirbti ir kaip kuratorius, jeigu jums patinka. Blackbox'o bendruomeneje yra kas ir iki 5000$/men stabiliai uzdirba, tik reikia suuploadinti bent keleta tukstanciu kokybisku klipu. Jei tiek neturi - tai uztruksi ne vienerius metus kol sukaupsi tokia kolekcija (neverta vien del to tiek investuoti laiko). Bet jeigu jau dabar laikai simtus gigabaitu video medziagos isoriniam harde - tai tada cia visiskai no-braineris. Nemokami pietus :)

Naudoju Money Lover, labai paprasta ir patogi

Sveikinu forumo bendruomenę su artėjančiom šventėm.
Ramaus Šv. Kučių vakaro ir smagių Šv. Kalėdų.
 
Linkiu vidinės ramybės, laimės ir bent trumpam pabėgant nuo darbų, savo dėmėsiu apdovanoti artimuosius.
 

Sveikas,
 
Parasysiu ir as Kuciu proga (aka giving back to society!) :) Bendrai, pazystamas jausmas kai buvau tavo metu. Mano nuomone yra gan paprasta: laimi kas galvoja strategiskai i prieki ir nesustoja mokytis gyvenime. Kedu paisymas yra great, bet tau jis greiciausiai neduos stabiliu pajamu - bent jau ilgo laiko tarpa. Mano pasiulymas butu tureti tai kaip hobi.. Kas zino gal su laiku tai pasikeis. Mano filosofinis (ir praktinis) sekmes receptas:
 
Nesustok tobuleti. Jai surenki kompus, mokinkis programavimo - atlyginimai auksti ir galimybes geros sioje srityje. Istok i kolegija... poto i universiteta. Yra istestiens studijos. Rink kompus, programuok gilink zinias. Ziniu kapitalas bus ivertitnas veliau... Never take c'an't do this because of that'.. bullshit.. Daryk, aplikuok, perlaikyk egzus jai reikia! Esme - ilga perspektyva, ir zingsniai tikslo link.
Jai nepatinka programavimas, ir nori pajamu pasikelt taip vadinama kapitala , teks vykti i uzsieni. Po metu ar dvieju stok i college ir uni ten kadangi kaip sakei gerai moki anglu.
Normalu versla palik 5 10 metu laikotarpiui. Skaityk knygas, gerus zurnalus, svieskis visapusiskai ir sek rinka. Turiu omeni ne tokius kaip delfi bet rimtesnius: Economist, FT etc.Nepagailek tu keliu euru.
Darbe nebijok iseiti is savo komforto zonos. Dirbi prie programuotjo ar buhalterio pasisiulyk pagelbet,pasidomek ka daro, nezinai niekad kur tave gali nuvest ta 'truputi ugneles' darbe.
 
 
Jai reikia labiau specificiniu patarimu kaip ka daryti, brukstelk PM kadangi foruma nelabai seku.
 
Linksmu svenciu.

Buvau prieš porą mėn:
1 para Atėnai -> 14 dienų Tailandas -> 8 dienos Bali -> 1 para Berlynas
 
Viską organizavausi pats ir tikrai neimčiau per agentūras. Kadangi daug keliavom, tai buvo daug važinėjimo/skraidymo, tai ant šito nemažai laiko susivalgė ir gan vargina. Bet šiaip viskas buvo super. Ypač paliko įspūdį Tailandas. Nors visokių apie jį atsiliepimų tenka girdėti, bet mūsų atveju buvo super - sezonas dar neprasidėjęs, tai turistų neperdaugiausiai, labai gražu, daug veiklos, daug vietų pamatyti...

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

I si klausima gali atsakyti tik sau ir tik per savo patyrimus. Teorijos/religijos tau neatsakys nes tu tai tik protiniame lygmenyje gali suvokti. Protas neigia viska kas yra virs racionalumo ribu. O kai patirsi pats, per savo tiesiogine patirti - nebereikes skaityti teoriju ir svarstyti kuri is ju teisinga.
 
Paklausk saves: “kas aš esu?”. Pasiziurek i veidrodi ir stenkis suvokti ka matai. Suvokimai neateis per viena diena. Bet jei nenustosi klausineti, reikalingi patyrimai ateis i tavo gyvenima, ir is ju - suvokimai apie tai kas tu esi. O kai suvoksi kas esi, tuomet zinosi atsakyma ir i savo pirmaji klausima :)

Super straipsnis :) Iš tikro, įdomūs dalykai įvyksta kai atleidi savo stabdžius ir leidi sau išlipti iš komforto zonos. Į tą pačią temą, pasidalinsiu savo keliomis istorijomis, kai proaktyvumas atidarė vartus į ten kur net pats netikėjau kad galima patekti.
 
1. Kažkada filmavom mėgėjišką filmą su draugų kompanija. Tą dieną turėjom filmuoti scenas ofise, dėl kurio buvom susitarę. Sekmadienio rytas. Dvi valandos iki filmavimų pradžios. Paaiškėja, kad ofiso nebeturim, o viskas jau suplanuota - aktoriai, įranga, transportas, ir t.t. Kitos progos nebebus, filmas žlugs be šitų scenų. Nusprendžiu paskambinti ARTŪRUI ZUOKUI, buvusiam Vilniaus merui, ir paprašyti pagalbos. Žinojau, kad jis šalia namų turi ofisą. Nepamirškit - SEKMADIENIO RYTAS. Mes nei kokie draugai nei ką - vienintelį kartą gyvenime buvom susitikę, dėl to ir turėjau tel. nr. O pagalvokit kiek veidų toks žmogus pamato per dieną. Skambutis. Per 5 sekundes gaunu atsakymą TAIP ir po valandos mes jau jo ofise, palikti vienui vieni, filmuojame savo filmą. Visas ofiso turtas, dokumentai ir t.t. palikti be priežiūros. Nemaniau kad tai įmanoma, bet kai nebeturi kitos išeities - tiesiog imi ir prašai :)
 
2. Norėjau patekti į Demartinio seminarą Australijoje nemokamai (šiaip kaina apie 2000 eur). Pasisiūliau būti guest speaker'iu. Žinoma, nesutiko. Ir nesitikėjau, kad sutiks. Nes ir durnam aišku kad kažkoks 24 metų pyplys negali dalintis scenos su 60 metų pasauline legenda :) Bet vistiek nuvažiavau į seminarą, be bilieto. Rezultate gavau daugiau nei tikėjausi: privačią konsultaciją su Demartiniu nemokamai bei galimybę pasilikti seminare visai dienai. Parašiau straipsnį detalizuodamas visą istoriją: https://medium.com/@tomcherry/dont-ever-pay-2-000-for-a-seminar-go-for-free-legally-here-s-how-26530da00a4c
 
3. Australijoje gavau darbo pasiūlymą dirbti vienoje iš perspektyviausių kompanijų už dvigubai didesnį atlyginimą negu tos industrijos vidurkis, turėdamas tik 50% reikalingų įgūdžiu, ir - SVARBIAUSIA - neprašydamas to darbo. Kaip? Tiesiog vadovams pasiūlęs susitikti neformaliam pokalbiui tema "kaip pakeisti pasaulį". Esminis skirtumas: ne PRAŠAI darbo (kaip kad daro 99%), o SIŪLAI kažką nuveikti kartu - PROAKTYVUMAS.
 
4. Viename seminare taip jau gavosi kad pietavau šalia milijonieriaus. Visuomet norėjau susirasti milijonierių mentorių. Ir štai atsirado galimybė. Bet tuo metu buvau praradęs pasitikėjimą savimi, po skaudžių nesėkmių versle. Paprašyti nebūčiau drįsęs. Jaučiausi kaip visiškas loseris. Apskritai, nieko jam į akis pasakyti nedrįsau. Tai pasiėmiau popieriaus lapelį ir pradėjau rašyti, kuo aš jam galėčiau būti naudingas, mainais už tai kad jis mane pamokytų. Paskutinę sekunde, pietums besibaigiant ir visiems beatsistojant - užbaigiu rašyti ir įbruku tą lapelį milijonieriui į rankas. O jis, net neatvertęs to lapelio, iš kart paklausia: ar užrašei savo tel. nr.? :) Prisėdame dar kuriam laikui, kalbamės, ir suprantu kad mentorystė jau prasidėjo - nes aš jau klausinėju, o jis dalinasi savo išmintimi. Po to dar keletą kartų su juo susitikom ir esu labai laimingas, kad įteikiau jam tą lapelį! Beje, jam buvo visiškai nesvarbu kuo aš galėčiau būti naudingas - niekad nieko nepaprašė ir nieko jam nedaviau. Tik klausinėdavau. Bet tas proaktyvumas vis tiek pralaužė ledus :)
 
Aišku ne visos istorijos tokios įsimintinos - ne kartą sulaukdavau NE arba išvis jokio atsakymo. Bet tiesa yra viena - neparašysi/nepaskambinsi - negausi.
 
Gal kokią tobulėjimo grupę kas nors nori įkurti kurioje būtų reikalavimas bent kartą per savaitę pasidalinti savo proaktyviais veiksmais? :D Pastebėjau, kad norėčiau dažniau tokiais veiksmais užsiimti, nes grąža kosminė. Bet tiesiog kažkaip ima ir nukrypsta dėmesys ne ten kur reikia ir prašvaistau laiką.

Kadangi si tema, ar verta studijuoti versla/ekonomika, iskyla vis dazniau, tai padariau video, kuriame atsakau i si klausima :) Pats studijavau tarptautini versla.
 

Jo, kad su kortelėm galima paskambinti ir paprašyti pakeisti valiutą - ne naujiena.
 
Tik yra dvi problemos su išėmimu į kortelę: užtrunka daugiau laiko negu pavedimas, ir maži limitai, patenkinantys tik smulkius poreikius. Praeitais metais bandžiau šitą schemą, tai užsiknisau, nes su KIEKVIENU išėmimu į kortelę paypal'as dar papildomai užlaikydavo 48 val. (ale "security review"). Paypal'o sąskaita buvo business type, pilnai confirmed, su istorija ir pan. Realiai ten nieko neriewindavo, tiesiog toks jausmas kad piktybiškai versdavo laukti (viso gaudavosi 4-5 dienos), tam kad užsipistum ir tiesiog naudotumeis pinigų išėmimu į banko sąskaitą. Nes į banko sąskaitą jau valiutos nepasirinksi - gauni priverstinę USD->EUR konvertaciją. Greita, limitai dideli, bet, žinoma, palieki pinigus paypal'ui už konvertavimą.
 
Domėjausi dar įmonės ir paypal sąskaitos atidarymu USA, kad galėčiau gauti į banką USD ir mokėti toliau doleriais, bet sužinojau kad pasiekus normalias pajamas paypal'as paprašo tavo SSN - kitaip sakant, jie reikalauja kad gyventum ir dirbtum USA pats asmeniškai, kitu atveju uždaro sąskaitą su visais tavo pinigais. O amerikietį "statytinį" naudoti kai didelės sumos vaikšto irgi kažkaip nelabai patrauklus variantas (pasitikėjimo klausimas).
 
Įdomu, gal kas nors tarp čia esančių yra išsprendęs kaip nors kūrybingai šią problemą (Paypal USD -> Banko sąskaita USD pervedimai be paypal'o mokesčių, gyvenant Europoje)?

Grįžau kuriam laikui į programavimą, kad atnaujint įgūdžius ir apsaugot galvą nuo tapimo daržove :)
 
3.7k €/mėn., nuotolinis darbas su užsienio įmone. Kalba PHP.

Imone kuria savo css framework jeigu jai taip yra efektyviau negu naudoti viena is esamu. O ne del to kad Cpliusas pasake, kad ta imone “normali” o kitos ne. :) Taip savo JS ir PHP framework’us irgi gali rasyti. Dauguma imoniu to niekada nedarys. Panasu kad tu pats nesuvoki kiek programuotoju prisidejo prie geriausiu framework’u sukurimo ir nuolatinio tobulinimo, per n metu. Ir nesuvoki kiek tai kainuotu, jei tai butu projektas imones viduje :)