Skraidytojas

Tau niekuo rūpintis nereikia, nes mokesčių inspekcija mato, kad tu iš skolintų pinigų siunti. Tačiau tavo tam giminaičiui vietinėje šalyje jau gali tekti kažkiek pasiaiškinti, todėl jeigu tai būčiau aš, pasidaryčiau notariškai patvirtintą sutartį su norvegiška apostile. Sėkmės.

Lietuvoje yra nemažai kūrėjų, sėkmingai įgyvendinusių savo idėjas per „Kickstarter“ ir „Indiegogo“ sutelktinio finansavimo platformas.
 
Deja, tęstinio lietuviškų projektų sąrašo taip niekas ir nepaskelbė (nors bandymų buvo), tad bandau užpildyti šią spragą.
 
Čia rasite didžiausią finansavimą „Kickstarter“ ir „Indiegogo“ platformose surinkusius lietuvių projektus:
 
https://www.igyvendinkideja.lt/lietuviu-top-projektai-kickstarter-ir-indiegogo-platformose
 
Skelbiami tik tie projektai, kurie surinko virš €5000. Projektus lentelėje galite surikiuoti pagal datą arba gautą sumą.
 
Jei kažką praleidau, rašykite privačiai, papildysiu!

Aš irgi vystau savo projektus arba freelancinu apie 13 metų. Dirbti pastoviai įmonėse buvo 2 bandymai - vienas sėkmingas, kitas ne.
 
Pirmasis (2.5 metų) buvo įmonėj kuri turėjo aiškią misiją, spartų augimą ir visiškai atsidavusią įkūrėją/vadovę, iš kurios širdies tiesiog spinduliavo įkvėpimas. Todėl visi dirbo labai sąmoningai, savarankiškai ir jausdavo prasmę. Bet man, kaip laisvai sielai, žinoma, vis vien nesinorėjo ten užsilikti.
 
Antrasis - web agentūroje. Trečią dieną mečiau tą darbą. Nes tikrai negalėjau pakęsti tos darbo natūros - niekas aplink mane nežinojo KODĖL dirba. Visi tiesiog buvo "varžtelių sukinėtojai", ant streso nuolat skubantys kažką užbaigti nes kitaip "klientas bus piktas". Supratau, kad agentūroje verta dirbti nebent kai esi visiškai žalias - kad tiesiog greituoju būdu pasisemti įvairių patirčių, nemąstant apie tai kodėl tai darai.
 
Jeigu sugebi "konstruoti" pats ir uždirbti pinigus (arba labai didelius pinigus, kaip Peter Levels :)) - patariu taip ir tęsti. Nes dirbdamas už atlyginimą niekuomet nebūsi 100% laisvas priimti savo sprendimus, keltis kada nori, dirbti kiek nori, ir pan. Man net mintis kad reikia kažkieno prašyti atostogų, jei nori pailsėti, jau kelia šleikštulį. Ačiū dievui, kad nebe sovietų laikai, ir gali rinktis būti laisvu žmogumi :)

O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
 
O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
 
Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
 
Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.

DNB Trade platformoje yra ETF'u. Komisiniai neblogi, dividendų išsiėmimas iš USA ETF'ų palankiom sąlygom, nėra laikymo mokesčių - kas yra labai svarbu, minimali sąskaitos suma 2000 eur. Pvz., vieną kartą ieškojau pirkti konkretaus USA ETF'o. Ne visi brokeriai jį turėjo. USA brokeriai, kurie turėjo - paprastai atmesdavo aplikacijas dėl pilietybės, SEB/Swedbank nesveiki laikymo mokesčiai (t.y. jei nori pirkti ir laikyti kelis metus - viską suvalgys jų mokesčiai), o DNB Trade šiuo klausimu buvo viskas super. Turi jie ir tel. nr. kuriuo paskambinus galima su rimtais vyrukais normaliai pakalbėti, pasitarti. Tik nepatiko tas testas DNB Trade kurį turi išspręsti prieš atsidarant sąskaitą... :) Jei esi noob'as, tai tau neleis deginti pinigų, kaip bebūtų keista :D

DNB Trade platformoje yra ETF'u. Komisiniai neblogi, dividendų išsiėmimas iš USA ETF'ų palankiom sąlygom, nėra laikymo mokesčių - kas yra labai svarbu, minimali sąskaitos suma 2000 eur. Pvz., vieną kartą ieškojau pirkti konkretaus USA ETF'o. Ne visi brokeriai jį turėjo. USA brokeriai, kurie turėjo - paprastai atmesdavo aplikacijas dėl pilietybės, SEB/Swedbank nesveiki laikymo mokesčiai (t.y. jei nori pirkti ir laikyti kelis metus - viską suvalgys jų mokesčiai), o DNB Trade šiuo klausimu buvo viskas super. Turi jie ir tel. nr. kuriuo paskambinus galima su rimtais vyrukais normaliai pakalbėti, pasitarti. Tik nepatiko tas testas DNB Trade kurį turi išspręsti prieš atsidarant sąskaitą... :) Jei esi noob'as, tai tau neleis deginti pinigų, kaip bebūtų keista :D

Ten buvo atsakymas i Luko pasakymą apie bananus.
 
Bauda ir buvo skirta, kad padidint konkurencija ir neleist dominuot rinkos vienai įmonei. Žmonės to nesuprantantys pradėjo verkt "oi koke če bananaj toj evropoj, gera gi ta gogel o če tik evrų nusukt bando", ironija tame, kad tie patys kurie kritikuoja konkurencijos didinimą, po to taip pat verkia dėl to, jog yra nuskriausti nuo konkurencijos stokos. Apibendrinant, visiem aišku, kad pas mus irgi yra sektorių, kuriuose yra susitarimų ir nėra konkurencijos, šiuo atveju daviau degalinių pavyzdį. Tačiau kai tik kažkas pradeda daryti kažką dėl to, iškart atsiranda kritika, kad to nereik ir čia bananų valstybė nors net nesupranta, kad šis dalykas ir yra sukurtas, kad apsaugoti vartotoją.

Žinai, pasakysiu esmę, kuri slypi po visais atsakymais: būk vyras ir rizikuok. Mesk sau iššūkius, susidurk su sunkumais, degink tiltus už savęs ir statyk save į situacijas kuriose arba tu laimi arba išeini lūzeriu. Kai pasieksi atitinkamą pralaimėjimų skaičių (kiekvienam jis skirtingas) - užsiauginsi kiaušus ir suprasi kad vienintelis būdas gyventi - tai būti laimėtoju. Ir nuo tada jau jokių klausimų nebeliks - gyvenimas bus netgi per daug įdomus :)
 
Ai o jei sakei kad turi pinigų ir nežinai kur dėti - ištaškyk, bet ne ant pramogų o ant verslo. Kažką sukurk ir taškyk ant reklamos. Daug išmoksi. Ir jeigu niekas nepaeis, tai bent nesigailėsi ir jausiesi stipresniu (priešingai negu pragerdamas tuos pinigus). Po to nuvarysi į kokią verslo stovyklą ir jau turėsi ką potencialiem partneriam papasakoti. Tavo oda jau bus žaidime (skin in the game). Į tave kitaip žiūrės. Susirasi geresnių partnerių.
 
Ir geriau neik į visokius Arno Markevičiaus stiliaus seminarus kur pašokt chebra susirenka. Mokykis šokti šokių pamokose. Bent patobulėsi ir išmoksi kaip elgtis su moterimis. O jeigu eisi į seminarus, tai eik pas rimtus žmones. Kuo daugiau jie prarado versle, tuo rimtesni žmonės ir gali tave daugiau išmokyti. Visa kita - tik šou.
 
Ir nepamiršk, kad gyvenimas - tik žaidimas. Nelabai ką turi prarasti, nes nieko po mirties nenusineši. Net ir savo kūno. Taigi, viską gavai į skolą. Sėkmės

O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
 
O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
 
Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
 
Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.

Kiniečiai
 
Mano nuomonė po 4 mėnesių apie kiniečius. Kad jie yra didziausi pasaulio tinginiai. Visą laiką ką girdziu yra tik skundai kokie jie pavarge, koks ju darbas sunkus, kad butent ju darbas isame viesbutyje yra pats blogiausias ir sunkiausias, kad ji isnaudoja, ir kad visi kiti nieko nedirba. Ir šitaip skundžiasi visi, nuo studento atliekancio praktiką iki skyriu direktoriu. Ir visiskai visi rade menkiausia proga stengiasi kuo labiau nusiplauti nuo darbo. Mazdaug jei pasibaige printerio kasetė, pamainos vadovas pažiūri į laikrodį " liko 3 valandos iki kitos pamainos, mes apsieisim be printerio, o kita pamaina pasikeis" ir tada visi laksto per puse kabineto iki kito printerio. Bet koks kliento skundas yra stengiamas tam momentui atstumti, kad palikti kitai pamainai, kad ji aiskintusi.
Turbūt baisiausias tingumo rezultatas, kad jie niekur neina, jei eina i miestą tai tik pavalgyti ar apsipirkti. Mazdaug valgymas mieste yra didziausia pramoga, toks jausmas kad jiems svarbiausia valgyti. Kaip pavyzdys, 22 paskutinio kurso studentas visą laiką gyvenes šiame mieste nera buves senamiestyje ir nera mates miesto simbolio akies. Kai paklausiau kodel, tai ką veikia. Atsakymas buvo, kad sedi namie zaidzia su broliu zaidimus, netoli namu yra didziulis prekybos centras su kavinemis, kino teatru ir parduotuvemis, tai nera poreikio toli keliauti. Ir kai labiau pakalbinu patys kinieciai prisipazino, kad tokiam gyvenimo stiliui turi net kelis pavadinimus, ir pripazysta kad jie taip gyvena. Kiek girdejau pietuose situacija geresne truputi.
 
Ligoninė
 
Po dviejų girtų airių pasisvaistymo viesbutyje teko kviesti greitaja. Buvau pasiurpes greitosios veikimu. Nuo skambucio kol atvyko greitoji truko ilgiau nei valandą. Atvykusi 10-20 minuciu tiesiog stovejo ir ziurejo, net nepaziurejo is arciau ir rimciau gal zmogui tirkai blogai (nes realiai buvo prakirsta galva atvira zaizda, is kurios per ta valanda nesugebejome sustabdyti kraujavimo pilnai). Pagrindinis klausimas buvo kas mokės. Kai atsirado kas sumokės, jis tiesiog buvopaguldytas ant nestuvu ir isvestas i ligonine. Net keliones metu daktaras nesistenge prispausti zaizdos, patikrinti pulso, ar suleisti raminanciu kokiu, nes jis vis dar ardesi ir mosavo rankomis. Ligonineje zaizda buvo tiesiog uzspausta bintu sustabdant kraujavimą. Ir daugiau nieko. Daktarai labiau kalbino manę, iš kokios šalies ir kaip mes gerai zaidziam krepsini, nei rupinosi ligoniu, Po keturiu valandu, ligoniui numigus ir nusiraminus, tiesiog suremem peciais ir issivezem namo. Jokiu vaistu, jokios pagalbos.
Likau šokiruotas ir supratau, kad nenoriu as pats ten patekti

Darbinė aplinka
Dirbu viešbučio restorane, planas yra toks, kad per dar 1-2 mėn turiu apmokyti personalą, sutvarkyti klaidas, sutvarkyti aptarnavimą, ir tada perkels į kitą skyrių.
Darbas visiškai lafa, pabendrauju su klientais, pasišneku su verslininkais iš viso pasaulio, pasiklausau istorijų, pastebiu kokį porą klaidų, paaiškinu manadžeriui susirašau sau komentarus, ką parašyti direktoriams ataskaitose ir darbas baigtas.
Esu vienintelis atvykėlis visame viešbutyje. Todėl visi manę pažysta, visi iš tolo atpažysta, o aš dar vis nelabai jų skiriu :D Visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, ir tuo pačiu bijo. Geriausias aekdotas jiems: „hello“ prieini pasakai, pažiūrį į veidą, o tas jau išsišiepęs iki ausų ir juokiasi.
Gyvenimo kokybė labai gera, gyvenu vienas 100 kv.m. 3 kambarių apartamentuose. 2 telikai, vonia, dušas, virtuvė, panoraminiai langai. Maitinimas 6 kart dienoje.
Rūpinasi viskuo, ką bepasakyčiau, ar užsiminčiau viską sutvarko. Viena menedžerė net labai intensyviai ieško man merginos, nes nenori, kad pasijusčiau vienišas. Tai kas savaite suranda po pora naujų darbutojų kurios neturi vaikinų.
Viena didžiausių problemų, kad visam viešbutyje yra tik kokie 5 vadovai, kurie neblogai šneka angliškai ir eina normaliai susišnekėti. Ir dar per visą iešbutį yra 5 darbuotojai su kuriais galima pasikalbėti, ir jeigu šneku lėtai, tai pakankamai pavyksta pasišnekėti tik kartais pasinaudojant vertėju. Dauguma kitų išvis nei žodžio, arba tik labai labai basic.
Į miestą visur veža su taksi ar net limuzinu su asmeniniu vairuotoju. Visus popierius ir leidimus sutvarko labai tvarkingai su kyšiais. Tik man patinka tvarka, kai kyšius ramiai bendroje kasoje sumoka prie visų akių tiesiog pinigai yra padedami į kitą rkūvelę ir neduoda kvito.

Kiekvienam savo ;) Žiūrėsi paprastai - gausi paprastai. Žiūrėsi sudėtingai - gausi sudėtingai.

Badykit mane pirštais, bet Trump'o "Art of the deal" yra jėga. Gali mokytis iš milijonierių, bet kai skaitai milijardieriaus mintis - supranti, kad ten dar visai kitas lygis. Nes milijarderių yra tik 2200. Ir tik jie gali taip kalbėti. Jokio milijonieriaus mintys neprilygs milijardieriaus mintims. Ypač tokio, kaip Trump'o atveju, kuris sugebėjo savo gyvenime būti 9 milijardus $ skoloje, išsikapstyti, ir dar ištaškyti kitiems smegenis su savo storžievišku charakteriu. Tad jeigu turi didelius tikslus gyvenime (pirmas milijonas - ne galutinis tikslas, o dviejų pirštų ap...) - Trumpą skaityti verta. O kiti gal ir nesupras Trump'o ir toliau badys pirštais. Bet ir nereikia kad suprastų.
 
Ir dar: Napoleon Hill "Think And Grow Rich" 2 valandų audiobook'ą klausau ant repeat'o mašinoje dažnai. Pradėjau, kai perskaičiau vieno turtingo žmogaus istoriją, kuris 189 kartus perklausė šį audiobook'ą. Iš tikro, galiu pasakyti, jog verta. Per vieną kartą supranti gal tik 10%. Kiekvieną kartą klausydamas vis kažką naujo suvokiu. Ir programuoju smegenis, žinoma, kas yra tik į naudą. Po to smegenys man dirba pakišdamos geresnes mintis.

Būk vyru ir tiek, nebus problemų. Man online veikia neblogai nes tiksliai žinau kokios merginos mane traukia - tokias ir matchinu. 90% praleidžiu. Tuomet max 2-3 žinutės ir kviečiu į pasimatymą. O tuščiažodžiauti gali tik savo laiko negerbiantys vyrai. Tokie ir iš merginų nesulaukia pagarbos. Nes čia juk online - viskas be emocijų, o merginos yra emocionalios būtybės. Kelias dienas užtempi, susiruoši pakviest į pasimatymą - o ji jau pyst ir nebeatrašo. Nes galbūt jau susirado įdomesnį pašnekovą. Arba tiesiog "nebenuotaikoj".
 
Mano patarimas - būk save gerbiančiu vyru. Atrask savo "nišą". Ta prasme, tokias merginas kurios tave ne tik seksualiai bet ir emociškai traukia. Paprasčiau tariant - tokias, į kurių foto žiūrint, ne tik ištratint norisi bet ir pabendrauti, gėlę padovanoti, nuoširdų komplimentą pasakyti. Ir jeigu matchinsi - tuomet nereikės ieškoti žodžių kišenėje. Dialogas eisis natūraliai. Iš jos pirmųjų reakcijų (žinučių) - suprasi ar tau patinka su ja bendrauti. Jeigu ne tai ko tikėjaisi - velniop, skipink, negaišk laiko. O jeigu "atitiko kirvis kotą" - tai super, varai susitikt ir toliau jau žinai ką daryti. Jei nežinai, paklausk kokio draugo. :)
 
Esu skaitęs tų knygų apie panų kabinimą. Tiesos yra, bet ten lyg kokioj pardavimų formulėj viską pateikia. Būk toks, užkalbink 10 panų, su 3 nueisi į pasimatymą ir su 1 pasimylėsi. Jė. Tikslas pasiektas. 10% conversion rate. Gali tą naudoti praktikavimuisi, bet realybėje juk nesi bukagalvis ir nemąstai vien tik "apatine galva" kaip koks urvinis žmogus - turi vis tiek ieškoti tokios, kuri tave 100% trauks ir šalia kurios jausiesi 100% vyru. Patikėk, kai tokią rasi - apie jokias kitas nesinorės galvoti.
 
Aš anksčiau dafiga metų vaikiausi panas - "mūzas" - kurios iš tiesų rimtai į mane nežiūrėjo. Tai buvo tiesiog "draugės su šiek tiek romantikos". Bet vieną dieną supratau, kad tai siurbia mano energiją. Parašiau "dink iš mano gyvenimo" ir ištryniau nr. Tą pačią dieną atsirado nauja "kandidatė". Ta prasme, pati gatvėje priėjo ir užkalbino. Žinau, tai gėdinga man kaip vyrui. Tiesiog aš jos nepamačiau nes buvau užsiėmęs. Ir ji nebuvo kekšė. Bet ką tuo noriu pasakyti - moterys kažkaip pasąmoningai jaučia tuos vyrus, kurie žino ko nori. Čia tiesiog kažkokios "povandeninės Visatos srovės". Nes apskritai kiek teko girdėti pasakojimus iš laimingų, susituokusių vyrų (ne tų, kurie gatvėje vaikosi sexo partnerių pagal knygų metodikas) - pirma turi tapti tokiu kokiu svajoji būti, geriausia savo paties versija, ir tuomet svajonių partnerė automatiškai pasirodys tavo gyvenime. Tereikės ją, kaip vyrui, pasiimti.
 
Tai va, nukrypau nuo temos, bet gal kam bus naudinga.

Būk vyru ir tiek, nebus problemų. Man online veikia neblogai nes tiksliai žinau kokios merginos mane traukia - tokias ir matchinu. 90% praleidžiu. Tuomet max 2-3 žinutės ir kviečiu į pasimatymą. O tuščiažodžiauti gali tik savo laiko negerbiantys vyrai. Tokie ir iš merginų nesulaukia pagarbos. Nes čia juk online - viskas be emocijų, o merginos yra emocionalios būtybės. Kelias dienas užtempi, susiruoši pakviest į pasimatymą - o ji jau pyst ir nebeatrašo. Nes galbūt jau susirado įdomesnį pašnekovą. Arba tiesiog "nebenuotaikoj".
 
Mano patarimas - būk save gerbiančiu vyru. Atrask savo "nišą". Ta prasme, tokias merginas kurios tave ne tik seksualiai bet ir emociškai traukia. Paprasčiau tariant - tokias, į kurių foto žiūrint, ne tik ištratint norisi bet ir pabendrauti, gėlę padovanoti, nuoširdų komplimentą pasakyti. Ir jeigu matchinsi - tuomet nereikės ieškoti žodžių kišenėje. Dialogas eisis natūraliai. Iš jos pirmųjų reakcijų (žinučių) - suprasi ar tau patinka su ja bendrauti. Jeigu ne tai ko tikėjaisi - velniop, skipink, negaišk laiko. O jeigu "atitiko kirvis kotą" - tai super, varai susitikt ir toliau jau žinai ką daryti. Jei nežinai, paklausk kokio draugo. :)
 
Esu skaitęs tų knygų apie panų kabinimą. Tiesos yra, bet ten lyg kokioj pardavimų formulėj viską pateikia. Būk toks, užkalbink 10 panų, su 3 nueisi į pasimatymą ir su 1 pasimylėsi. Jė. Tikslas pasiektas. 10% conversion rate. Gali tą naudoti praktikavimuisi, bet realybėje juk nesi bukagalvis ir nemąstai vien tik "apatine galva" kaip koks urvinis žmogus - turi vis tiek ieškoti tokios, kuri tave 100% trauks ir šalia kurios jausiesi 100% vyru. Patikėk, kai tokią rasi - apie jokias kitas nesinorės galvoti.
 
Aš anksčiau dafiga metų vaikiausi panas - "mūzas" - kurios iš tiesų rimtai į mane nežiūrėjo. Tai buvo tiesiog "draugės su šiek tiek romantikos". Bet vieną dieną supratau, kad tai siurbia mano energiją. Parašiau "dink iš mano gyvenimo" ir ištryniau nr. Tą pačią dieną atsirado nauja "kandidatė". Ta prasme, pati gatvėje priėjo ir užkalbino. Žinau, tai gėdinga man kaip vyrui. Tiesiog aš jos nepamačiau nes buvau užsiėmęs. Ir ji nebuvo kekšė. Bet ką tuo noriu pasakyti - moterys kažkaip pasąmoningai jaučia tuos vyrus, kurie žino ko nori. Čia tiesiog kažkokios "povandeninės Visatos srovės". Nes apskritai kiek teko girdėti pasakojimus iš laimingų, susituokusių vyrų (ne tų, kurie gatvėje vaikosi sexo partnerių pagal knygų metodikas) - pirma turi tapti tokiu kokiu svajoji būti, geriausia savo paties versija, ir tuomet svajonių partnerė automatiškai pasirodys tavo gyvenime. Tereikės ją, kaip vyrui, pasiimti.
 
Tai va, nukrypau nuo temos, bet gal kam bus naudinga.

Kiekvienam savo ;) Žiūrėsi paprastai - gausi paprastai. Žiūrėsi sudėtingai - gausi sudėtingai.

Įdomi vieta, kai jis išsitraukia savo pinigus. Ženklas, kad dabar jau pirkit

Visų pirma įdėmiai peržiūrėkite šį video:
 
 

 
Analizė
Viso video metu kalba yra rišli, turininga, įdomi, be ilgų nepatogių pauzių. Dažnai klausia klausimų, kurie priverstų žiūrinčius susimąstyti
 
 
0:24 Pamini ir vaisius nes testuoja su daržovėmis. Labai svarbu, nes tai ką matai, tą ir įsivaizduoji. Vaisių paminėjimas pritraukia daugiau klientų.
 
1:42 Leidžia klientui pratestuoti, taip pritraukdamas tą žmogų ir kitus žiūrinčius. Taip yra sukuriamas saugumo/patikimumo jausmas.
 
2:55 Stainless steel, aiškiai nurodo iš ko pagaminta. Leido ne tik potencialiam klientui pamėginti, bet ir išsklaido visas abejones pasakydamas jog galima nupirkti ir jo pratestuotą produktą. O tai reiškia jog jie visi vienodi ir patikimi.
 
3:05 ''You can't buy them in the stores''. Labai stipru. Taip pasakai jog net dideli konkurentai to negalės pasiūlyti plius taip žmogus iš galvos išmeta idėją jog tu gali pro šį dieduką lengvai praeiti ir tiesiog kažką panašaus nusipirkti įprastoje parduotuvėje. ''They are worth every penny. Will last a lifetime''. Taip pat stipru, išmeta žmogui iš galvos mintį jog tai gali būti per brangu, pasako jog jų kokybė tokia gera jog jie tarnaus visą gyvenimą.
 
3:46 Promo nuolaida, parduodi daugiau per trumpesnį laiką "1 for 5, 5 for 20".
 
4:08 Jei nori pigesnio varianto - pirk pigesnį variantą iš kitur, bet bus nieko vertas. Labai svarbi vieta. Pradžioje video tik parodė skirtumus, o čia jau pasako jog jei nori pirkti už pigiau - pirksi blogesnį daiktą kas automatiškai suvilios ne vieną klientą kadangi jis žinoma norės "geresnio" varianto, kuris yra šiek tiek brangesnis, bet daug geresnis ir ilgiau tarnaus nei konkurentų.
 
 
 
Pasikartojantys, bet svarbūs elementai:
 
 
- Humoras: "Nothing from Switzerland was ever cheap", ''Even arthritis won't stop her from peeling'' ir kitos frazės.
 
- Aiškiai ir greitai parodo bei apibūdina kuo produktas yra geresnis ir pranašesnis už kitus.
 
- Papildomos trumpos frazės padedančios pritraukti klientą "The best five dollars you will ever spend''.
 
- Viso video metu matoma demonstracija, kuri yra papildoma žodžiais. Net kai ima pinigus iš žmogaus jis ''neišsijungia''.
 
 
 
Šis diedukas kai buvo gyvas, tapo milijonieriumi pardavinėdamas vien šią prekę.
 
Tad nebūtinai turi turėti super idėją, super komandą ar daug investicijų, kartais užtenka gero produkto ir teigiamo užsispyrimo/mokėjimo parduoti.

O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
 
O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
 
Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
 
Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.

O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
 
O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
 
Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
 
Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.

O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
 
O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
 
Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
 
Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.

O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
 
O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
 
Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
 
Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.

O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
 
O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
 
Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
 
Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.

O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
 
O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
 
Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
 
Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.

O tai ką tu turi prarasti? Realiai gi nieko :) Čia 21 amžiaus baimės - kai bijom ne kažkokių realių pavojų, o skaičiukų galvoje... Į tuos 2K žiūrėk kaip į bottom line ir nebeliks problemos. Ką gauni likdamas komforto zonoj? Tuos pačius 2K. Ką gauni išėjęs iš komforto zonos? Neribotas galimybes.
 
O kas blogiausio gali nutikti? Nu tarkim grįši į Lietuvą tuščias be pinigų. Ir neturėsi jokių gerų pasiūlymų. Tai padirbėsi taksistu 3 mėn., padalinsi vizitines keleiviams, sėdėsi linkedin'e pertraukų metu - ir tikrai per tiek laiko vėl susirasi tą patį 2K darbą :) Tai netgi pats blogiausias scenarijus nėra baisus. O kad iš tikrųjų grįžtum tuščias - tai čia dar ir pasistengt reikėtų manau...
 
Nebijok atsidurti duobėje. Kaip man vienas milijonierius pasakojo: duobė yra puikus laikas, nes iš duobės - vienintelis kelias yra tik į viršų... Duobė duoda daug pamokų. Iš savo pirmosios duobės iššokau į naujus level'ius, apie kuriuos anksčiau tik svajoti galėjau. Dabar greitai ateis antra duobė. Ir džiaugiuosi tuo... Nes neturiu kito pasirinkimo. Pasiduoti baimei nėra prasmės - greičiau išprotėčiau, jeigu leisčiau protui nuolat svarstyti apie tai kas laukia...
 
Trump'as buvo kažkada -9 milijardų $ duobėje (skolose). Ir išgyveno. Taip, kad Tu, žmogau - nustok juokint pasaulį, ir padaryk tai, ką pats žinai, jog turi padaryti. Sėkmės.