wwp

Lietuvoje gali baigti kad ir 10 universistetu ir 10 kolegiju bet uzsienyje busi visiskas nulis, nuvarysi kur i norvegija ar i uk ir rinksi braskes nes lietuvoje universistetai ir kolegijos papuola i pasaulio aukstuju mokyklu tukstantuka iskyrus vilniaus universisteta kuris yra kazkur 700 vietoje. Taigi darykite isvadas.
 
 
Aukso vertes zodziai Lietuvoje labai daug galima pasiekti tik per gimines, draugus, pinigus, lova.

Apskritai Litetuvoj aukštasis mokslas išaukštintas nežinia iki ko. Jei nestoji į univerą/kolegiją - esi durnas ar šiaip protiškai atsilikęs - toks visuomenės stereotipas. Ir šitaip visiškai nuvertinamas aukštojo išsilavinimo diplomas. :) Iki tiek, kad kai kur ir padavėjų reikalauja baigto aukštojo.

Apskritai Litetuvoj aukštasis mokslas išaukštintas nežinia iki ko. Jei nestoji į univerą/kolegiją - esi durnas ar šiaip protiškai atsilikęs - toks visuomenės stereotipas. Ir šitaip visiškai nuvertinamas aukštojo išsilavinimo diplomas. :) Iki tiek, kad kai kur ir padavėjų reikalauja baigto aukštojo.

Apskritai Litetuvoj aukštasis mokslas išaukštintas nežinia iki ko. Jei nestoji į univerą/kolegiją - esi durnas ar šiaip protiškai atsilikęs - toks visuomenės stereotipas. Ir šitaip visiškai nuvertinamas aukštojo išsilavinimo diplomas. :) Iki tiek, kad kai kur ir padavėjų reikalauja baigto aukštojo.

Einu kartis,gal kas virve nupirks?

Jokios sėkmės nėra, jei gerai moki, 80+ procentų gausi MINIMALIAI. Jei manai, kad gerai moki, tai nereiškia, kad ištikro taip ir yra. O balai gali būti mažesni ir dėl "jaudulio" bei "žioplų klaidų". Labai įdomiai kiti vaidina klaidas "žioplomis". Jei padarei klaidą, tai ir yra klaida, nesvarbu ar dėl neatidumo, ar dėl žinių trūkumo. Kad žmogus nesusitvarko su pačiu savimi, tai jo bėdos, kurias reikia ir tvarkyti. Jei pasitiki savimi ir turi žinių, tai rezultatai tik patvirtins tai, o ne nustebins.

mano nuomone, tai yra reklama kuri jiems nieko nekainuoja, o apie tai kalba dauguma IT naujienu portalu, diskutuojama forumuose. Ir jeigu as buciau teisus, tai jiems si reklama pavyko 100% :)

Visiems taip nutinka, net ir oboliams. http://www.youtube.com/watch?v=KsKKQNZG3rE
 
O mano nuomone surface turi žyymiai didesnį potencialą nei shitPad'as vien dėl tikrų windws'u, USB ir klaviaturos apdengale ekrano.

Gėjai gejais, tegul jie būna, bet tokie renginiai - tiesiog išsigimėlių šou http://www.15min.lt/gallery/show/berlyno-geju-parade-dalyvavo-700-tukst-zmoniu-26245

Man sunku patikėti, kad homoseksualų tolerancija gali būti skatinama rengiant eisenas. Atvirkščiai - kuo daugiau tie "nenatūralūs" kiša savo smalsias nosis į viešumą, tuo labiau "heiteriai" suaktyvėja ir imasi įvairiausių priemonių skleisti neapykantą. Tuo tarpu homoseksualai viską vertina iš savo varpinės. Nė viena pusė nenusileidžia ir to pasekoj - amžinas konfliktas, neutraliems keliantis juoką.
 
Leisti homoseksualioms įsivaikinti? Aš niekada nebūsiu už. Racionaliau būtų iš esmės skatinti įprastines poras įsivaikinti, o ne būtent homoseksualus. Netikiu, kad net ir išsivysčiusiose Vakarų valstybėse vaikai, neturėję galimybės pasirinkti savo būsimuosius "tėvus", nepatiria jokių sunkumų dėl netradicinės "giminių" orientacijos. Kad viskas ten čiki-piki sklandu, - eiliniai teoriniai paistalai.
___________________________________
 
Bet, kaip anksčiau minėjau, genetinė inžinerija anksčiau ar vėliaus viską stabilizuos ir kivirčai baigsis :D.

Logistika galima imt:
1. VGTU po 2 kursu.
2. VIKO po 2 kursu mokantis taptautini versla
3. TTVAM iskart pirmam kurse
3. VTDK logistika yra.

einu i facebook paverkt ,su 42 balais

Kartais sveika išleit susikaupusias mintis.

Nelabai supratau klausimo. Aplankysim lankytinas vietas, pagersim vokiško alaus, po to parduosim bendrakeleivio inkstus. Ir viskas.

Paskutinė kelionė žinot kur būna ..

Keisti tavo išvedžiojimai. Viskas su gyvenimu gerai. Karinė tarnybą buvo vienas naujas gyvenimo lapas, kuris tarkim restartavo mane. Susiradau darbą, kitais metais ketinu stoti į universitetą. Mano nuomonę viskas gerai. O mintys apie savižudybę ir gyvenimo skundus buvo laikinas nonsensas, kurį reikėtų pamiršti. Visiem būna žemų periodų ar ne taip?

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Niekad neatspėsi kas bus :D čia jau metai iš metų šitas pasitvirtina :)
Buvo 1 šaltinis apie krikščionybę, poto apie LLKS tarybą, 1830-1831 ir 1863-1864 metų sukilimai (šiti visi B lygio)
Tada apie VU keli klausimai, Mykolo Lietuvio knygos ištrauka, Vienos ir Paryžiaus taikos konferencijos ir galiausiai Didžioji ekonominė krizė.
Tiesą sakant, tikėjausi sunkesnio egzamino, beveik nebuvo klaisumų kur reikėjo tikslių datų ( o moku jas gerai ), taip pat jokio žemėlapio, kuriem skyriau ypač daug dėmesio... Vienu žodžiu, egzaminas istorijos darosi kaip lietuvių teksto suvokimas. Geros vasaros, uždarbiečiai! :)

Pasiūlykit geriau, pigiau, ar kitaip, nei kiti, ir apsimokės lįsti į tą patį Vilnių :)

Gal sudomins ir pakeis nuomone :
(ziurek nuo 3:33)

Paskutinysis egzas liko istorija,tai sian pailsesiu,o rytoj pradesiu mokintis,eisiu iki mokytojos,siaip turiu konspektus,kuriuos gavau is anksciau laikiusiu zmoniu,tai pasimokinsiu :),nors ir kaip tyngisi,bet reikia savaite pasedet prie istorijos,o paskiau galesiu atsipust.

Anglų rezultatai turėtų pasirodyt +- kitą savaitę

Verslo administravimas. Stojau galima sakyti ne savo noru, vien dėl to, kad tėvai norėjo, jog įgyčiau kažkokią specialybę... Dabar baigęs 12 klasių, nestočiau niekur.. Padirbčiau įvairių darbų, o tik radęs sau tinkamą, stengčiausi įgyti kažkokį išsilavinimą susijusį su ta sritimi, nes dbr baigiau ir kas iš to? Darbo nėra, o jei pakviečia į pokalbį, tai dažniausiai pasiūlo tokias sąlygas, kad be aukštojo galima lygiai tą patį darbą gaut.. Dabar galvoju apie emigraciją.. Gal ten jausiuosi reikalingas, jei nepasiseks, bet kada galiu grįžti į Lietuvą... Baigt mokslus yra lengviausias gyvenimo etapas, o tada jau prasideda tikrosios bėdos... Svarbu ne tai ką įgyjam, o tai kuo tampam, taip kad su diplomu nesijaučiu protingesnis ar kažkuom išskirtinis, nes teorijos per daug, kad ją būtų buvę galima pritaikyti realiai praktikos metu...

o koks skirtumas kur ideja gime? Amerikoje? Rusijoje? Kinijoje? Lietuvoje? koks skirtumas?
Jei ideja tikrai gera, tai ribu jai nera. (nebent istatymiskai butu prasilenkiama)
 
Betkokiu atveju ideja turesi atskleisti, nes kogero be investiciju neapseisi. O tuomet rizikuoji ja prarasti vienaip ar kitaip. Nes ja nukopijuos ta pacia akimirka kai jinai atsiras. o jei nepasidalinsi ir neturesi lesu pletojimui,tai betkokiu atveju jinai vistiek kamnors saus i galva ir kazkas tai padarys :)

Kaip gap year nauda įtikinti tėvus ir aplinkinius žmones? Nes kiekvienąkart apie metus be studijų užsiminęs, galiausiai lieku kvailio vietoje, kuriam po metų jau nebus motyvacijos mokytis. :?