Promise

Aštuonių valandų darbo diena Vakaruose nusistovėjo dar tada, kai automobilių magnatas Henris Fordas pabandė paeksperimentuoti su savo darbininkais. Tačiau Švedija įsitikinusi, kad nuo to laiko daug kas pasikeitė. Todėl laikas pereiti prie šešių valandų darbo dienos.
 
Dar praėjusių metų balandį Geteborgo miesto valdžia nusprendė, kad viešojo sektoriaus darbuotojai gali dirbti 6 valandas per dieną – tai buvo eksperimentas, nes stebėta, kaip keičiasi produktyvumas, darbo ir žmonių gyvenimo kokybė.
 
Eksperimentas pasiteisino, o rezultatai buvo teigiami. „Aš manau, kad aštuonių valandų darbo diena nėra efektyvi, kaip daug kas mano. Susikoncentruoti tik ties vienu darbu aštuonias valandas yra didelis iššūkis“, – „The Independent“ sakė Stokholme veikiančios kompanijos „Filmundus“ atstovas Lindus Feldtas.
 
Sudėjus visas pauzes, darbo diena trunka trumpiau nei mums atrodo. L.Feldtas paprašė savo darbuotojų dienos metu nesijungti prie socialinių tinklų, o susirinkimus sutrumpinti iki tiek, kiek įmanoma.
 
„Man atrodo, kad dabar darbuotojams yra lengviau susikoncentruoti ties darbu, ir pakanka ištvermės padaryti viską iki tol, kol palieki kontorą“, – pastebėjo darbdavys.
 
Pasak jo, darbuotojai elgėsi taip, kaip jų paprašė, tačiau darbo diena sutrumpėjo iki 6 valandų. „Mes norime praleisti daugiau laiko savo šeimose, išmokti naujų dalykų ir padaryti daugiau. Aš norėjau įsitikinti, ar įmanoma visa tai suderinti“, – teigė L.Feldtas.
 
Jis pastebėjo, kad darbuotojai rytais būna mažiau pavargę, geriau dirba, kyla mažiau konfliktų.
 
Keletas „Toyota“ servisų Geteborge taip pat dirba 6 valandų darbo dienos. Tiesa, tokiam sprendimui ryžosi dar prieš 13 metų. Kompanijos atstovai tvirtino, kad darbuotojai jaučiasi laimingesni, be to, tapo lengviau prisivilioti naujų žmonių.
 
„Žmonės į darbą važiuoja trumpiau, sąnaudos taip pat mažesnės“, – „The Guardian“ teigė įmonės generalinis direktorius Martinas Banckas, pridūręs, kad per tą laiką pelnas padidėjo ketvirtadaliu.
 
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/svedai-pereina-prie-sesiu-valandu-darbo-dienos.htm

Sveiki. Turiu savo galvoje sukaupęs didelį bagažą įvairių verslo idėjų, tačiau trūksta pinigų jų įgyvendinimui bei pastūmėjimo į priekį.
Iš kart prie reikalo: nenoriu slėpti tų idėjų, kaip kai kurie daro, nes įsivaizduoja kad atneš milijonų, tačiau net tos idėjos nėra sulaukusios kritikos bei patarimų.
 
Taigi aprašysiu kelias idėjas (jų yra įvairio plauko):
 
1. Visi žino kaip vyksta kriminaliniai tyrimai, kaip yra imami pirštų antspaudai - ši procedūra užima nemažai laiko, kad galėtų atrasti pirštų anspaudus, juos įžiūrėti, kažkuo padengti bei nuskenuoti bei perkelti į kompiuterinę bazę, kuri atpažintų nusikaltelį.
Idėja yra sukurti pritaisą (telefono dydžio), telpantį į delną. Į jį būtų įrašyta visa duomenų bazė nusikaltelių piršto antspaudų. Būtų kamera, kuri nuskenuotų pirštų antspaudus nuo bet kokio paviršiaus ir galėtų atpažinti kas tai per žmogus. Privalumas: sutaupyta daugybė laiko, pinigų, viskas sužinoma nusikaltimo vietoje.
2. Pasaulyje yra pilną viežbučių, hostelių, apartamentų ir pan. kur žmonės rezervuojasi nakvynę, turi nueiti į registratūrą, gauti raktus, kartais reikia laukti kol sutvarko kambarius - tai užima laiko. Kita problema ta, kad nutinka nemažai atvėjų, kai žmogus turi kur nors skubiai ir nebrangiai pernakvoti netoliese, tačiau jisai stengiasi ieškoti visame mieste kur būtų galima pernakvoti, skambinėja visiems hosteliams ir pan. ir klausinėja ar yra vietų.. Deja, niekur nemačiau viešųjų miegamųjų vietų tiesiog pačiose gatvėse. Gal dabar sunku įsivaizduoti apie ką tiksliai eina kalba, bet tuojau paaiškinsiu: judriausiose gatvesė, ar miesto aikštėse idėja būtų pastatyti miegojimo kavinukes ar budeles (nežinau kaip pavadinti), kur būtų galima bet kada pernakvoti be jokių registracijų: būtų tokios budelės vienos prie kitos, kur vietos užtektų išsitiesti ir miegoti. Žmogus prietų prie durų, būtų ten kompiuterizuota sistema, leidžianti atsiskaityti iš karto kortele ar grynais pinigais. Susimoki, ir lendi į vidų. Jei tai būtų prabangos klausimas interjero atžvilgiu, būtų galima įdiegti wifi, televizorius, garso sistema, garso izoliuotas sienas ir panašiai, kad būtų kuo mažiau diskomforto ir malonumo.
3. Dirbau šią vasarą Amerikoje viežbučių resorte, ir pastebėdavau kad klientai, apsistoję kambariuose, labai dažnai jiems reikia paskambinti į registratūra dėl kokio nors norimo papildomo rankšluoščio kambaryje, ar kavos, ar užvalkalų ir pan. Tada registratūra per radiją paskambinta kambarinėms, kurios norimus daiktus pristato į kambarį. Tai taip pat užima laiko. Idėja būtų sukurti mini-kompiuterį, kuris būtų įmontuotas kiekvieno kambario sienoje prie lovų. Būtų piktogramos ant mini-liečiamo ekraniuko: pvz: tuoletinis popierius, rankšluosčiai, užvalkalai, pietūs, žodžiu viskas, kuo gali aprūpinti klietus viežbutis. Tai būtų daug lengviau ir patiems klientams ir kambarinėms, kurios būtų informuotos tiesiogiai iš karto, kai tik koks nors klientas ko nors užsigeidė (jam nereikės vargintis ir skambinėti registratūrai).
 
Kaip jums šios idėjos? Čia tik greitai jas aprašiau tik bendram idėjų supratimui. Galėčiau ir plačiau aprašyti, bet dabar svarbus tik pagrindas.

Neradau temos, kurioje nagrinėjama galimybė uždirbti iš tinklapio 1000 EUR (ir daugiau).
Todėl visus to siekiančius siūlau paieškoti būdų tai padaryti.
-------------------------
1. Adsence.
Iš savo patirties skaičiai tokie per mėn:
unikalūs lankytojai - 1350
puslapių rodiniai - 3000
Uždarbis - 2 EUR
Norint pasiekti 1000 EUR nieko iš pagrindų nekeičiant, trafikas turi būti padidintas 500 kartų, kas sudaryttų apie 20000 unikalių per dieną. Manau, nėra realu.
 
2. Kitos banerių/reklamos talpinimo sistemos.
Manau rezultatas būtų tas pats.
 
Ką gi daryti?
Rezervų aišku yra. Gerinti pačio tinklapio kokybę, aktyviai kaišioti nuorodas kur tik įmanoma (marketingas), teisingai išdėstyti banerius (juos talpinti straipsnių viduryje, kaip interviu rekomendavo Robertas Mileris.
Imant jo žodžius už gryną pinigą (vidutinė paspaudimo vertė 0.18 eur, o paspaudimų procentas 3-12% nuo apsilankiusių) gauname maksimalų uždarbį apie 10 EUR tūkstančiui unikalių/mėn.
 
3. Talpinti individualią smulkaus verslo reklamą (vėliau - ieškoti stambesnių užsakovų).
Štai čia matau neribotas galimybes. Kad nesvaičioti tuščio oro, iš karto konkretus klausimas.
 
jei turite smulkų verslą, kažkiek lėšų skiriate reklamai.
Imkime pavyzdį AdWords, kuriam skiriate 1 EUR dienai (30 EUR mėnesiui). Paspaudimo įkainis - 0.20 EUR.
Sulauksite apie 150 paspaudimų/mėn, iš kurių 10% (15 asmenų) gal paskambins ar parašys.
 
Kad konkuruoti su Google, reikia pasiūlyti kažką geriau.
Mano idėja - ištisas straipsnis (su nuotraukomis) apie siūlomą produktą ar paslaugą, arba interviu.
Straipsnyje nurodomi ne tik firmos, kuri prekiauja duotu produktu ar teikia paminėtas paslaugas, kontaktai, ji neįkyriai pristatoma maksimaliai pozityviai, kad sudaryti nuomonę patikimos ir pirkėjui draugiškos komandos, kurios tikslas ne pelnas, o pagalba žmonėms, sprendžiant jų problemas.
 
Privalumai prieš AdWords.
1. Platus, aiškus ir įdomus prekės/paslaugos aprašymas (Adwords telpa vos keli žodžiai).
2. Reklamos pirkėjas pristatomas asmeniškai, draugo forma, pateikiant nepalyginamai daugiau informacijos nei Adwords.
3. Galimi keli pozityvūs "atsitiktinių" lankytojų komentarai tiek apie produktą, tiek apie firmą.
4. Parašytą tekstą galime bet kada papildyti ar keisti.
5. Straipsnis-reklama nedingsta po mėnesio, kaip kad AdWords, jei neapmoki vėl ir vėl. Skaitytojai, galintys virsti pirkėjais, lankosi kasdien.
Pavyzdys - Vyšnių alus Kriek, kurį jau aplankė 1263 lankytojai, beje, visi iš Google paieškos, koknrečiai ieškantys alaus Kriek. Taip yra todėl, kad suvedę į Google paiešką "vyšnių alus" arba "alus kriek" pirmame puslapyje yra nuoroda į straipsnį "filtre".
Taip kasdien apsilanko apie 10 žmonių, labai potencialių pirkėjų, norinčių nusipirkti vyšnių alaus.
 
1 Klausimas:
Įkainis 30 EUR už tokio "slaptai reklaminio" straipsnio talpinimą - atrodo daug ar mažai?
 
2 Klausimas:
Mieliau sutiktumėte mokėti vieną kartą, ar nuo paspaudimų į Jūsų nuorodą, kaip AdWords?
 
Verslo plano esmė:
Vienintelis patalpintas mokamas straipsnis atneša 3 kart daugiau pelno, nei tinkamai patalpinti AdSence baneriai.
Verta stengtis?
Juolab kad 30 EUR už straipsnį - tikrai ne riba.
 
Laukiu nuomonių iš turinčių savo verslą.

Naudojau akrilinius dažus, kadangi stinga kantrybės su aliejiniais. Tapiau iš galvos, tokį hibridišką variantą, susidariusį iš užsilikusių vizualų pasąmonėje.
 

Sveiki,
 
mūsų komandos planuose yra sukūrti socialinį projektą apie azartinius lošimus.
 
Visų pirma, tai projektas apie lošėjus, jų gyvenimus, jų pasisekimus ir nesekmes. Mūsų nuomone, Lietuvoje per mažai yra pabrėžema lošimų gresmė žmogaus psichologinei būsenai, finansinei, santykiais su artimaisiais ir draugais. Ši priklausomybė nėra traktuojama, kaip kažkas siaubingo ir pražūtingo, bet jau pradeda ligiuotis su didžiausiomis priklausomybėmis - alkoholis, narkotikai.
 
Visų antra, mum įdomi ne tik lošėjų nuomonė, mum įdomu jų šeimų, draugų, ką jie galvoji apie šį polinkį žaisti. Kokios pasekmės, kokie lošėjų veiksmai, žiūrint iš šalies. Šeimos kenčia labiau nei pats lošėjas. Lošėjai praranda savikontrolę, dažniausiai ir jausmus. Tampa šalti visų atžvilgiu, išskyrus - lošimui.
 
Dažnam praeiviui sunku skirti lošėją, jie ne tik iš vargingų šeimų, kaip dauguma alkolizmu sergančiu žmonių. Tai aukštas pareigas užimantys žmonės valstybinėse įstaigose, savo įmones turintys, gerus atliginimus gaunantys žmones. Jie atrodo galbūt linksmesni už kitus, bet viduje slepia savo blogąją pusę. Dažnas lošėjas nelinkęs kalbėti apie savo problemas, sako, jog tai nėra liga. „Norėčiau - nežaisčiau“ – pasakė Jonas, grįžęs namo pralošęs trečią algą, savo žmonai. Ne, Jonai, tu negalėtum taip lengvai visko sustabdyti.
 
Kokių priemonių imtis? Vaistų nėra. Šiuos žmones reikia kalbinti, kad jie atsiskleistų, atvertų save, paprašytų JŪSŲ pagalbos ir pripažintų jog yra priklausomas lošėjas. Reikia norėti pakeisti gyvenimą, kol nevėlu. Skolos, greitieji kreditai, visa tai lyg uodega pradeda sekti lošėjus. Yra pralošiami ne tik savi pinigai, bet ir skolinti. O baisiausia, jog pralošiamas stogas virš galvos ir šeima.
Azartinių lošimų pelnas kiekvienais metais didėja. Sumos beveik šimtą milijonų eurų per metus. Pradeda darytis keista, kad mažesniuose miestuose azartinių lošimų įstaigų yra daugiau nei kavinių pasedėti, bendrauti su žmonėmis.
 
Taip, azartiniai lošimai sukurti pramogai, atsipalaidavimui. Visiškai sutinku. Bet yra žmonių, kai juos kontruoliuoja azartas ir tai veda mažais žingsniais į sunkų gyvenimą, o blogiausia – savižudybę.
Neleisk artimui daryti šios klaidos, kreipkites pagalbos kol nevėlu. Anoniminiai lošėjų susirinkimai vyksta kiekviename mieste, psichologai taip pat gali Jums padėti.
 
Mūsų tikslas išklausyti Jūsų istorijas, jūsų gyvenimo patirtį ar ji buvo sėkminga ar ne? Ar pavyko atsitiesti? Kokiomis priemonėmis? Ar kas žinojo šią Jūsų priklausomybę?
Viskas yra anonimiška. Mums nereikia jokios jūsų kontaktinės informacijos, jokių vardų, miestų ar telefono numerių. Galbūt Jums bus geriau, jei mums viską išsipasakosite, nes visa tai slepiate nuo visų?
 
Mūsų šūkis – „kalbėk – netylėk!“ . Bendravimas gydo žaizdas ir motyvuoji gyventi laimingą gyvenimą!
 
Laukiame Jūsų laiškų : [email protected]
Laukiame ir komentarų!
 
Gražaus vakaro ir prasmingo rytojaus!

Nėra čia ką planuot, išvažiuoji ir tiek, viską susiplanuoji vietoje pagal aplinkybes ir tiek :D

Interneto platybėse radau puikią iliustraciją:
http://laughingsquid.com/wp-content/uploads/2013/06/2012-11-13-chrisg.jpg

Daugelis iš mūsų kartais susimąstome apie sėkmę, pasisekimą versle ir gyvenime. O jeigu mūsų paklaustų, kas lemia žmonių sėkmę versle ir gyvenime? Manau būtų įmanomą kažką atsakyti, bet šiandien pateiksiu 8 kertinius dalykus vedančius link sėkmės.
 
Taip pat, noriu pridurti, kad tai nebus vien mano pamąstymai. 7 metus Richard St. John tyrinėjo ir ieškojo optimaliausios sėkmės formulės, apklausdamas virš 500 sėkmingų žmonių, tarp kurių buvo Bill Gates, Steve Jobs, Seth Godin ir daugybė kitų. Remsiuos šiais tyrimais, keliomis perskaitytomis knygomis apie sėkmę, sėkmingo verslo įgyvendinimą, bei savo nuomone.
 
1. Aistra ir entuziazmas.
 
Vidinė ugnelė, aistra ir entuziazmas mūsų daromai veiklai yra vienas pagrindinių dalykų. Pamirškime tokius žodžius, kaip: tingiu, vėliau, ir taip gerai, neapsimoka, kas iš to... Taip pat, motyvuokime save, dažniau matydami savo srities pasisekusius žmones, klausydami jų istorijų, pasisemdami žinių ir drąsiai jų klausiant.
 
Darykime tai ką mėgstame ir nuo ko jaučiame malonumą, o ne siekime greitai pasipelnyti ir gauti kuo daugiau pinigų.
"I would pay someone to do what I do" - Carol Colleta
 
Jeigu darysime ir sieksime to kas mus veža ir kas mums patinka, pinigai ateis patys.
 
2. Daug darbo
 
Nepakanka 2 ar 4 valandų per dieną, kad pasiektume daug. Puikus pavyzdys Ilja Laursas, kuris daug ir sunkiai dirbo su savo GetJar ir pirmas atostogas turėjo tik po 6 ar 7 metų. Tai tik parodo, kad turime daug dirbti, domėtis ir tobulėti savo srityje.
 
"It's all hard work. Nothing comes easily. But I have a lot of fun." - Rupert Murdoch, CEO @ Big Cheese.
 
Įdėkime daug darbo, bet tuo pačiu ir mėgaukimes dideliu ir sunkiu darbu. Nes pats Steve Jobs yra pasakęs, kad darykime tai, kas patinka ir nereikės dirbti nei vienos dienos savo gyvenime!
 
3. Siekimas pačio geriausio
 
Mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Turėkime labai didelius, globalinius tikslus ir jų siekime. O jeigu kažkam tai atrodys juokinga, pažiūrėsime, kas juoksis vėliau. Kai Bill'as Gates'as kūrė Microsoft, daug aplinkinių vadino jį kvailiu ir didėlių dėžių (kompiuterių) žiurke. Puikiai matome, kuo viskas bagėsi ir kas juokiasi dabar.
 
Siekime patys gauti kuo daugiau žinių. Tobulėkime kiekvieną dieną, žiūrėkime online seminarus, mokymus, skaitykime knygas ir bendraukime su savo srities profesionalais. Nebijokime klausti, o galbūt ir pakviesti susitikti pabendrauti. Metų skirtumas - ne problema.
 
"To be successful put your nose down in something and get damn good at it!" - Alex Garden.
 
Nepamirškime, geriausias to siekimas - bandyti, bandyti ir dar kartą bandyti.
 
4. Susitelkimas ir lengva disciplina
 
Susitelkime ir susikoncentruokime į vieną dalyką ir nesiblaškykime per daug kitur. Matykime savo tikslą ir nuoširdžiai jo siekime. Pabandykite atsisakyti naktinio blaškymosi mieste, po klubus su alkoholiu ir grįžimo paryčiais. Tai pakeiskime vyno taure ar alaus bokalu su bendraminčiais vakare, bendraujant ir gvildenant įdomias, naudingas temas.
 
5. Stumkime save į priekį
 
"Push yourself . Physically, mentally, you gotta push, push, push." - David Gallo
 
Stumkime save nuo drovumo ir nedrįsimo kažko paklausti, ar kažkur nueiti. Būkime drąsus, bei pasitikintys savimi ir tai ką darome. Ne abejokime kažkuo, o tiesiog darykime.
 
Drovumą ir abejones - pamirškime ir ištrinkime!
 
Kaip ir minėjau, mūsų ribos yra ten, kur mes jas užsibrėžiame. Jeigu manysime, kad mes per prasti, kad galbūt neįmanoma to pasiekti - taip ir bus. Jeigu sieksime ir tikėsime, kad viskas įmanoma, kad mes būsim geriausi pasaulyje - taip ir bus, o jei ne tiksliai taip, tai bent jau arti to.
 
Beabejo, nevisada lengva save pastumėti ir padrąsinti. Tuomet tam turime savo mamas, kolegas ir bendraminčius. Visada pastūmėkime savo draugus ar gimines į priekį, suteikime jiems pasitikėjimo.
 
6. Parodykime save, bei savo veiklą
 
Dauguma sako, jog nori būti millionieriais. Puiku! Sukurkime vertę, kurią žmonės norės pirkti. Žmonės dažniausiai perką daiktą, kuris jiems suteiks tam tikrą vertę ar jausmą.
 
Geriausias pavyzdys yra Steve Jobs, kuris sukūrė itin vertingą prekinį ženklą - Apple. Puikiai žinome, kad žmonės Apple produktus dažniausiai perka dėl obuoliuko, kuris jiems suteikia gero įvaizdžio ir patogumo jausmą.
 
Neslėpkime savo idėjų, sudarykime planą, kaip mes jas pateiksime ir sukursime vertę, kurios norės žmonės.
 
7. Idėjos
 
Ką daryti, kad kiltų idėjos? -
 
Klausykite ir stebėkite aplinką
Būkite smalsus
Dažnai klauskite kitų ir savęs
Analizuokite ir spręskite problemas
Susipažinkite su įdomiais žmonėmis
 
Pasakokime savo idėjas kitiems, klauskime ar mūsų idėja jiems padėtų. Klauskime patarimų ir nebijokime, kad mūsų idėją kažkas pavogs! Tai yra dažna daugelio baimė, neatskleisti idėjos, nes ji yra tokia gera ir vertinga, kad jeigu kažkas sužinos iškarto susikraus turtus ir ją pavogs. Taip nėra.
 
Pailiustruosiu tai itin gera Ilja Laurso fraze: "Idėja yra niekas - darbas yra viskas." - Ilja Laurs
 
8. Nepasiduokime ir bandykime daug kartų
 
Statistiškai 1 iš 9 idėjų būna pasisekusi, tad nebijokime bankrutuoti. Ištikrųjų bankrotas yra pakankamai geras dalykas, nes save atlaisvini naujoms idėjoms ir įgauni itin vertingos patirties.
 
Su kiekviena nesėkme, didinsime savo tikimybę pasiekti kažko daugiau, tad jokiu būdų nepasiduokime. Bandykime, kurkime, bankrutuokime, vėl bandykime, ir vėl nebijokime kristi, bet vieną kartą tikrai pasiseks, nes būsime įgavę itin daug patirties ir žinių.
 
 
Pabaigai
 
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad tai yra vieni didžiausių dalykų vedantys link sėkmės. Turėkime visada tai galvoje, prisiminkime ir tobulėkime kartu.
Šį straipsnį rašiau turėdamas tikslą suteikti žinių apie šiuos 8 kertinius dalykus, bei motyvuoti. Motyvacijai taip, pat pridedu itin motyvuojantį ir įkvepianti trumpą vaizdo įrašą:
 
http://www.youtube.com/watch?v=NAeha727ZWI
 
http://2.bp.blogspot.com/_6V01X5ZC6hY/TUXsaXHt9hI/AAAAAAAAAGo/b7mCeubge4I/s1600/8ToBeGreat_Poster_White.jpg

Kalbant nuoširdžiai, pamatęs, jog skaitomiausių temų sąraše yra straipsnis sėkmės tema, maniau, jog perskaitysiu eilinį tekstą apie abstrakčią žmogaus psichologiją ir tam tikrų minčių imitacinę stimuliaciją. Vis dėlto, galiu pagirti temos autorių, kadangi buvo pateikta pakankamai įdomių minčių, o be to ir jau anksčiau girdėtų pavyzdžių, kurie ganėtinai neblogai skatina vidinę motyvaciją. Mėgstu sakyti, jog tokie tekstai yra skirti tiems, kurie sugeba išsirankioti to, ko jiems tuo metu reikia - tokiu atveju visiškai nesvarbu, ar stilistiškai tekstas atrodo patrauklus, ar yra gramatinių klaidų ir pan. - yra sakiniai, mintys, kurie visą tai kuo puikiausiai užgožia.
 
Tiesa, jeigu neklystu, pavyzdys su rankos kėlimu, o tiksliau visi klausimai, kuriuos įvardijote, yra atliekami Harvardo studentams testo pavidalu - siekiama išsiaiškinti, kurie absolventai per dešimt, per penkiolika metų pasiekė daugiausiai, tad po tam tikro laikotarpio jiems yra duodami šių klausimų testai. Galiausiai buvo pastebėta, jog tie, kurie turėjo išskaidytus svajonių planus daugiausiai ir pasiekė, o tie, kurie konkrečių žingsnių gyvenime nenumatė - nieko įstabaus ir nesugebėjo sukurti/pasiekti.
 
Žodžiu, pagyros autoriui - pasidalinta tikrai puikia medžiaga. Dėkui už puikų straipsnį. ;)

Šiandien skaičiau žmonių komentarus Musk`o biografijoje ir visi tie pasiteisinimai man priminė mano pirmąją viešą kalbą sakytą Makedonijoje ES rūmuose, kur buvo susirinkę daugybė žmonių su tikslu išgirsti pasiūlymus iš tarptautinės delegacijos dėl jaunimo užimtumo didinimo ir nedarbo regione.
 
Man pačiam buvo labai keista sužinoti, kad Lietuva nėra skurdžiausia ES valstybė, o minimalus darbo užmokestis nėra pats mažiausias (pvz. Makedonijoje tuo metu buvo 150€/mėn). Visų šalių atstovai siūlė įvairiausias priemones, bet niekas nesiūlė keisti požiūrio.
 
Kalba visada pradedu nuo istorijos, kuri labiausiai mane ikvepia apie paprastą žmogų, kuris:
1. Jis kilo iš paprastos darbininkų šeimos, SSSR laikais.
2. Pirmus savo pinigus uždirbo dar būdamas darželyje, pardavinėdamas tėvui savo rankdarbius.
3. 14 metų jis jau turėjo savo versliuką, kuris generavo didesnį pelną, nei uždirbdavo jo mokytojai.
4. 18 metų jis jau turėjo savo įmonę, kuri užsiėmė Nekilnojamojo turto prekyba ir projektų vystymu.
5. 20 metų uždirbo pirmą milijoną.
6. 23 metų jau turėjo visą įmonių grupę.
7. 24 metų bankrutavo :)
8. Istorija nesibaigė ir 25metų jis vėl įkūrė įmonę.
9. 26 metų vėl bankrutavo :) Neskaitant to, verslo kelionės metu buvo paimtas įkaitu ir per plauką išgyveno.
10. 27 metų sukūrė visiškai kitokią įmonę, kuri tapo pirmuoju verslu, kur pačiam nereikia dirbti.
11. 28 metų sukūrė dar keletą įmonių, investavo į kelis startupus
12. 29 metų pradėjo kurti kitokią švietimo sistemą.
Ši istorija man neleidžia pamiršti, kad neturiu teisės pasiduoti.
 
Siūlau padaryti sau testą, kurį verčiau daryti žmones, tam kad atrastų sėkmės formulę. Testas nėra skirtas tik finansinei sėkmei, tačiau mano pavyzdžiai pagrinde bus iš verslo.
Dabar įsivaizduok, kad esi salėje, kurioje aš prašau pakelti rankas:
1. Kas iš jūsų norėtų būti sėkmingas?
Apsidairyk aplinkui, kiek matai rankų? Beveik visi aplinkiniai pakėlė rankas, nes jie visi nori būti sėkmingi.
2. Kas iš jūsų mano, kad jums pasiseks?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jau nebe visi... įdomu, kodėl jie netiki, kad jiems pasiseks?
3. Kas iš jūsų tiki, kad pasieks savo tikslus?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... kuo konkretesnis klausimas, tuo žmonės mažiau savim pasitiki.
4. Kas iš jūsų kasdien padaro kažką, kad priartėtų prie savo tikslo?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau...
5. Kas iš jūsų turi planą kaip pasiekti savo tikslus?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... Konkrečiu atveju iš minios liko 3 rankos.
6. Kas iš jūsų turi parašytą planą ant popieriaus/kompiuterio dokumente, kaip pasiekti savo tikslu?
Tu pakėlei ranką? Kiek žmonių aplinkui tave pakėlė rankas? Jų dar mažiau... Konkrečiu atveju buvo 1 mergina Manuela iš Rumunijos.
 
Man nelabai svarbu, kurioj vietoj pasidavei tu, bet turi išlikti sąžiningas su savimi. Jei tu daugiau laiko praleidi planuodamas, ką veiksi savaitgalį ar ką šiandien apsirengti (merginų atveju), nei planuoji savo gyvenimą, tai tau pats laikas paaukoti vieną vakarą ir parašyti rašinėli, apie tai kur nori būti po 5 metų. Sakydamas kur, turiu galvoje ne stroikes Norvegijoje, kur lengvai uždirbsi 3000€/mėn ir nusipirksi M6 lizingu. Kalbu apie tai, kad pats laikas pamastyti apie savo paskirtį gyvenime, savo vertybes ir pagrindinius norus.
 
Dabar pereikime prie sėkmės formulės:
1. Sėkmės nėra. Kol tu to nesuprasi ir kaltinsi kažkieno gerą sėkmę ar savo blogą sėkmę, dėl rezultato kurį gavai, tol tu nieko nepasieksi.
2. Visi tavo pasiekti rezultatai yra pasėkmės tavo veiksmų. Gali kaltinti sėkmę, kad vakar išmokai 10 klausimų, kurie turėjo būti egzamine, bet nei vieno iš jų nebuvo. Bet gal naudingiau būtų kaltinti save, kad neišmokai kitų 10 klausimų, kurie buvo tavo egzamine?
3. Tu privalai prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už savo veiksmų padarinius. Mano darbuotojai, užimantys vadovaujančias pareigas pradžioje pykdavo, kad aš kaltinu juos, dėl jų pavaldinių padarytų klaidų. Kol jie tai darė, nė trupučio netobulėjo. Kai išmoko prisiimti atsakomybę, pradėjo tobulėti tiek kaip asmenybės, tiek kaip vadovai.
4. Kaip verslininkas - tu neprivalai žinoti visko (dažnai žmonės sako, kad aš nežinau pakankamai, kad galėčiau pasiekti sėkmę versle). Kaip verslininkas tu turi žinoti po truputi, bet apie viską. Detaliai apie kiekvieną dalyką, turi žinoti tavo darbuotojai – tų sričių specialistai.
5. Reikia nepamiršti, kad pagrindinis resursas – esi tu, tiksliau tavo protas. Jei tu įdarbinsi savo rankas ir kojas, kad jos statytų namą, tu užtruksi kurkas ilgiau, nei įdarbinęs brigada statybininkų, naudodamas savo protą.
6. Reikia žiūrėti tiek į darbą, tiek į verslą, kaip į žaidimą. Jei tau nesiseka žaidime, tai dar ne pasaulio pabaiga. Todėl, reiktų neužsiciklinti ir nebijot pralošti. Iš patirties galiu pasakyt, kad bankrotas dažnai yra geriausia išeitis nesėkmingam verslui. Geriau greičiau, nei vėliau.
7. Betkokiu atveju, jei nori pasiekti finansinę laisvę, darnius santykius šeimoje, gerą fizinę formą ar kitokią sėkmę – būtinas pasiaukojimas. Turi aukoti savo laiką ir energiją, tam, kad pasiektum rezultatą.
 
Dabar kai jau žinai sėkmės formulę:
1. Parašyk ant lapo 3 dalykus, kurių tikrai nori, bet manai, kad nesugebėtum pasiekti.
2. Parašyk ant lapo 3 dalykus, kuriuos padarytum, jei būtum 100% įsitikinęs, kad tau pavyks.
 
Ar tu bandei kažką panašaus? Kodėl manai, kad tau nepavyks? Kokios aplinkybės tau maišo pašalinti priežastį, dėl kurios gali nepavykti? Ar supranti, kad tik tu pats maišai sau pasiekti savo tikslus?(konkrečiu atveju klausimai buvo formuluojami, pagal 3 drąsuolius, kurie nepabijojo viešai atskleisti savo baimes, vienas iš jų 2 dalykus įgyvendino, dar man nespėjus išvažiuot iš Makedonijos. Jei pats nesugalvosi tinkamų klausimų, kad rastum gerą atsakymą, parašyk juos temoje, o radęs laiko pažadu atsakyti).
 
Trumpesnis kelias į sėkmę:
1. Rask žmogų, kuris yra ten kur tu nori būti (yra toks, koks tu nori būti).
2. Kopijuok jį. Daryk viską ką darė jis tik mokykis iš jo klaidų ir būsi dar sėkmingesnis.
 
Kasdien tavo gyvenime pasitaiko galimybės, į kurias tu reaguoji arba ne. Jei reaguoji, tai atsiranda rezultatas, kuris formuoja tavo įsitikinimą. Tai lyg refleksas, kuris susiformuoja ir lieka visam gyvenimui. Sakykim nori pašnekinti žiauriai tau patinkantį priešingos lyties atstovą, ryžtiesi tai padaryti ir tave atstumia- priklausomai nuo tavo požiūrio į situaciją susiformuoja:
a. Neigiamas įsitikinimas, kad tokio grožio būtybė ne tavo lygis ir daugiau gyvenime neisi prie tokio lygio panų/vaikinų.
b. Teigiamas įsitikinimas, kad pakalbinau ir nenumiriau, reiškias galiu pabandyti kitą kartą ir gal net padaryt kažką geriau.
 
Viskas gyvenime priklauso nuo tavo minčių. Kas yra mintys? Tai pastovus klausimų ir atsakymų žaidimas galvoje. Tu užduodi sau nebylų klausimą ir akimirksniu tavo smegenys tau duoda atsakymą. Jei formuluosi klausimą:
Kodėl man gali nepasisekti? Tai gausi krūva atsakymų, kodėl tau gali nepasisekti ir į juos susikoncentruosi.
Kodėl man turi pasisekti? Tai gausi krūva atsakymų, kodėl turi pasisekti.
Todėl pradėk nuo geresnių klausimų uždavimo ir atrasi geresnius atsakymus.
 
O dabar paskirk sau laiko ir nusibraižyk 4-5 stulpelių lentelę, kur bent jau pas mane yra tokios skiltys:
Aš, Šeima, Socialinis statusas, Norai, Tikslai.
Kiekvienoje šių skilčių reiktų parašyti savo pagrindninius norus ir tikslus:
Aš – noriu sverti 85kg, noriu mesti rūkyti ir ka tik sugalvoji dar
Šeima – noriu gražios ir protingos žmonos, noriu 3 vaikų, noriu...
Socialinis statusas – noriu uždirbti 30 000€/mėn pasyvių pajamų, noriu turėt Tesla model S P85D, noriu namo Hawai, noriu...
Norai – paskraidyt su naikintuvu, pralėkt su f1, apkeliaut visas pasaulio šalis...
Tikslai – išeit į pensiją iki 30m (man pensija reiškia x 000€/mėn pasyvių pajamų), pakeist švietimo sistema, pakeist 1 žmogaus gyvenimą, ir t.t.
Tokia lentelę reikia pasidaryti su konkrečiais norais/tikslais ir kuo dažniau ją matyti ir stengtis užbraukti visus tikslus. Pirmą kartą rašydamas savo 5 metų tikslus į lentelę buvau skeptiškas, tačiau kai daugumą jų pasiekiau metų bėgyje, tai tapo įpročiu.
Svarbiausia susirašykite realiai siekiamus tikslus (netinka: noriu permiegot su Pamela Anderson). Jei tikslas didelis reikia jį suskaldyti į daug mažų žingsniukų, kad pastoviai jaustum progresą užbraukdamas darbus ir artėdamas prie didžiojo tikslo. Didžiulio tikslo atveju verta pasidaryt atskirą stulpelį (pvz. Pas mane kiekviena įmonė turi savo stulpelį).
 
Tikiuosi, kad bent vienas žmogus perskaitys iki galo ir atliks užduotį, tiksliau tikiuosi, kad bent vieną gyvenimą pakeis šis mano straipsniukas.
YOU ARE WHAT YOU BELIEVE
 
Lengvai suvokiamas video apie tai (dėkui Yomayo):
http://www.youtube.com/watch?v=QCnfAzAIhVw

Sveiki, uždarbiečiai,
 
noriu suburti jus diskusijai kuri nesibaigs, padarykime šią temą naudingiausia forume ir nenustokime pildyti protingomis uždarbio galimybėmis internete.
 
Pradžiai tai ką aš išbandžiau ir mano nuomonė protingiausi uždarbio būdai internete neturint savo produkto:
 
White label partnerystė,
tai galimybė kurti savo brandą (vardą) internete neturint serverio ar prekių pardavimui, nusiperkate domeną ir siunčiate amerikietišką srautą, pavyzdys: bongacash.(papildykite komentaruose jei žinote daugiau)
Fiverr,
uždarbio galimybės be įpatingų kompiuterinių sugebėjimų, ironiška bet moteriškė už tai, kad pasako jog pasimeldė už jus, per kelis mėnesius prisiduria virš 2000usd.
CPA,
rimti verslininkai ar startupai siekia padidinti savo pašto sąrašą ir moka didelius pinigus, reklamuojate jų puslapį į kurį vartotojai įveda el.paštą, už kurio vienetą galite gauti 1-10$ ir daugiau, priklauso nuo nišos, cpa yra reputacijos verslas, jei galite pritraukti vartotojų suinteresuotų: kazino, lažybomis,draudimu,paskolomis ir turite autoritetingą puslapį, iš to daugiau nei pragyventūmėte, o ir materialias svajones pradėtumėte pildyti, tačiau galite pradėti ir dabar siųsdami srautą iš Youtube Video, palikdami cpa puslapio nuorodą aprąšyme, prisiregistruojate į maxbounty ar clickbooth, kai paskambins pasakykite kokiais būdais reklamuosite puslapius, sakykite:
Everythink that converts and only whitehat tactics (Visais kurie konvertuojasi ir tik srautui kuris yra suinteresuotas reklamuojama niša, kad kiekvienas žmogus įvedęs el.paštą būtų potencialus klientas).
Tinklaraštis,
užsienio auditorijai, Lietuvoje tai būtų hobis, geriausiu atveju pritrauktūmėte daugiau klientų rinktis jūsų paslaugas, kaip šio forumo vartotojai: "Idejos Verslui",
"Reikia Puslapio". Žinoma, jei apie metus reguliariai rašytume masėms mėgstamus straipsnius, pavyzdžiui, kaip (technologijos.lt,psichika.eu) tai ir iš Lietuvos rinkos pasiimtumėte savo dalį.
Affilliate Marketing,
kaip ir minėjau susikuriate tinklaraštį ar produktų atsiliepimų puslapį, rašote straipsnį ir įterpiate produktų iš clickbank nuorodas, kad tai nebutų aiškus siūlymas pirkti, o tik priedas žmonėm kurie nori investuoti į save ir išspręsti tam tikrą problemą.
 
Štai tiek naudos iš manes, trumpai ir iš širdies ar kaip ten sako,
nieko nenuslėpiau, parašiau kaip atvira knyga ir nevertinu tai kaip konkurencijos, paskatinimo, kas turi ryžto tas ir be manes pasieks savo tikslo, mes čia tik tam, kad padėtumėte greičiau tai pasiekti tokiems žmonėms.
 
 
Bukite naudingi, nekonfliktuokite ir nesistenkite kažko įrodyti, kaip pasitaiko tradicinėse temose, vietoje kritikos pasiūlykite sprendimą problemai.
Pildom naudingu turiniu ir spaudžiam sekti dešiniąjame kamputį.

Atostogų sezonas tuoj įgaus didžiausią greitį, todėl noriu pasidalinti savo šviežiausios kelionės įspūdžiais iš šiauriausios/ryčiausios Kanarų salos - Lanzarotės. Gal kas susigundys? :)
 
Visiems įdomiausia - kainos:
Skrydis: Pirktas 2014 lapkričio pradžioje. Kelionė 2015 kovo 10 d. - kovo 19 d. 315€ (1080 LT). Žmogui 157€.
 
Ryga - Frankfurtas (2asm.) (+7€/žmogui Rygos oro uoste :/) 75,46€ (dar neturjom euro tada - 277,56lt)
Frankfurtas - Lanzarotė (2asm.) 46,90€ (172,51lt). Frankfurte palaukėm 2 val, pavalgėm savo sumuštinių. Greitai laikas praėjo.
Lanzarotė - Milanas (2asm.) 114,22€ (420,13lt). Milaną pasiekėm tik prieš pat 00:00. Skrydis - nuo 06:40 ryte. Daugiau stengsiuosi nenakvoti oro uoste grįžtant namo, geriau išvažiuojant tai daryti :) Bergamo oro uostas nėra pats draugiškiausias laukimui.
Milanas - Vilnius (2asm.) 59,14€ (217,53lt). Nusileidom Vilniuj, dar net saulutė švietė :)
 
http://i.imgur.com/k4fLL3N.png
 
 
Automobilis: Škoda Citigo, 4 durys, AC, mechaninė. 102€ už 8 paras. Pasiimti ir grąžinti Oro uoste. Full - Full kuro bakas, jokio Excess (0€), jokių papildomų draudimų padangoms, stiklam, net ir jokio depozito. Tiesiog sumoki 102€ ir važiuok. Grįžti į oro uostą, raktelį po kilimėliu palieki ir gali eit į lėktuvą :) Nuomotasi iš PlusCar. Kuro per 8 dienas šiaip ne taip išvažinėjom 25ltr (lygiai 25€), bet važiavom beveik kasdien per visą salą.
http://i.imgur.com/DK7GXue.png
 
Būstas: Studio tipo 1 kambario "apartamentai" su privačiu kiemeliu, lauko židiniu. Kitchenette, towels, shower gel etc. 192€ už 8 naktis. Puerto del Carmen, ~500m iki paplūdimio (mano manymu :) ). Labai gera vieta už labai gerą kainą :) Nuotraukos ir aprašymas ČIA.
 
Maistas kavinėse (Puerto del Carmen):
English Breakfast with fresh juice - 2.5-3€
Alus - 1.5-3€, česnakinė duona su sūriu 3€
Kepsnys (9-14€)
Jūros gėrybės (nuo 10€),
Picos (5-10€)
Makaronai 7-10€ (PASTAS).
Šiaip maisto tikrai daug ir po vieną ~25cm picą sunkoka suvalgyt. Kepsnio užtenka apsivalgymui. Makaronų iš principo kavinėse nevalgau, tai daug apie juos pasakyt negaliu :D
 
Maistas parduotuvėse: pigiausia maistą pirkti dideliuose prekybos centruose. Pvz. HiperDino, Spar. Jeigu perkate HiperDino Express, kainos kyla bent 10 proc.
Švieži pomidorai ~1.5€/kg,
sviestas 2€,
vynas vietinis nuo 1.5€ už butelį (bet pigus - neskanus, arba blogai ieškojom). Vidutinė vyno butelio kaina - 6€.
Alus - 0.4€ 330ml, Carlsberg - 0.65€ 330ml. 1L butelis San Miguel - 0.9-1.4€ (priklausomai nuo vietos, akcijų).
Balta duona - 1.8€.
Gouda sūris - ~5€/kg,
kumpiai ~4-6€/kg,
Halls ledinukai - 1,15€ (daugoka, bet perpūtė vėjas gerkles) :)
 
Ką ten veikti?
 
Naktinio gyvenimo mėgėjams čia nebus ką veikti :) Tai - pensininkų ir šeimų sala. Tiesa, pensininkai čia atvažiuoja paūžti, kiek tik galima, nes tai jiems kainuoja mažai (bet čia toliau plačiau bus). Visoje saloje - puikūs dviračių takai, puikūs keliai, mandagūs vairuotojai. Visą salą galima apvažiuoti dviračiu: plotis 20km, ilgis - 60km. Keliuose daug dviratininkų, kurie treniruojasi, o vandenyje - daug banglentininkų.
 
Pasyviam laisvalaikui:
 
Aplankyti pačias žinomiausias vietas kainuoja vos 30€ žmogui už 6 bilietus.
1. Timanfaya nacionalinis parkas. Čia atvažiuoti būtina, jeigu lankaisi šitoj saloj. Net ir man, kaip skeptikui tokių ekskursijų - padarė įspūdį. Aktyvus ugnikalnis (galbūt ne visai teisingai išsireiškiau), šiluma jaučiama iš žemės, įrengtos grotelės restorane, kur virš tokios "skylė" kepamas maistas. Karšta :) Po patį parką jūsų vienų niekas neleis, bet į bilieto kainą įskaičiuota 20-30 minučių kelionė autobusu po jį. Visiems nuostabą kėlė siauras keliukas tarp kraterių ir 45 vietų SETRA autobusas su tikrai pakvaišusiu vairuotoju :D
2. Mirador Del Rio - atodanga, kur labai vėjuota ir ramu (emociškai). Gali sau sėdėt ir vėpsot visą dieną. Tikras poilsis, tai ne su kokteiliu viešbuty sėdėt :) Norėčiau dar ten atvažiuoti, kai bus šilčiau.
3. Cueva de los Verdes - lavos išgraužtas urvas su apsilydžiusiomis uolienomis. Gidas įskaičiuotas į kainą, vienų čia niekas neleidžia, nes ganėtinai pavojinga (nors ir įrengtos tvorelės). Gidas kalba ispaniškai, vokiškai ir angliškai. Jo tikrai verta paklausyti ir atnaujinti mokykloje gautas žinias gyvai :) Vietos apibūdinimui puikiai tinka: But the cave holds a secret – one that only those who visit can experience. Shocking! - taip, buvom tikrai nustebinti :) P.s. jeigu ten ruošiatės važiuoti, neieškokite nieko apie šį urvą (nes galite netyčia rasti, kas išduos staigmeną).
4. Jardin de Cactus - kaktusų sodai. Nelabai paliko įspūdį, nes tie kaktusai laukuose, kiekvienoj gatvėj ir kieme auga :) tiek, kad jų čia tūkstančiai skirtingų vienoj vietoj.
5. Jameos Del Agua - muziejus su ugnikalnių ir tektonikos ekspozicija bei baltųjų krabų ežeru urve. Gražu ir tiek :) Viskas labai išpuoselėta, tinka fotosesijoms. Yra įrengta labai didelė koncertų salė (urve), mūsų apsilankymo metu niekas nevyko.
6. Tarptautinis modernaus meno muziejus sename forte Arecifės uoste. Čia suklydom, ne mums tokie menai.. Šiaip reikėjo rinktis iš 2 vietų, ir nepataikėm. Tad reikėtų aplankyti Cesar Manrique Foundation.
 
Nemokamai būtina nuvažiuoti į Costa Tequise Sunday Market (to nepadarėm šįkart :(), užsikelti ant aukščiausio Arecifės pastato stogo, daug pasideginti. Šitų dalykų nepavyko padaryti, bet ten dar grįšim :)
 
Ką dar pasyvaus galima nuveikti?
Stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus (nusileidimo takas prasideda dar vandenyje, tad galima gulėti paplūdimyje ir virš galvos vis leisis lėktuvai) (KAIP ATRODO TAKAS)
Apvažiuoti visus paplūdimius, visas salos vietas. Itin skirtingi vaizdai, reljefas. Vienur žalia, kitur MARSO scenas filmuot gali, dar kitur - bulvės žydi :)
Užvažiuoti į kalną šalia observatorijos ir ten pasibūti, nes matosi sala į visas puses. O naktį - žvaigždynai.
Akvariumas (nebuvom, brangoka pasirodė 12€ ar 20€ žmogui).
Persikelti be automobilio į Fuerteventuros salą - 35-40€ į abi puses. Verta, bet reikia ilgiau nei 8 dienas kelionėj būt.
 
Aktyvus laisvalaikis:
Nardymas - ant kiekvieno kampo pasiūlymai, kainos - mažos.
Banglentės - šiaurinėje pakrantėje yra keli miesteliai banglentininkų, su mokyklom ir visa įranga. Pigu!
Vandens parkas.
Keturračiai.
Kupranugariai.
Didžiulė kartingų trasa.
Dviračių nuomos punktų daugybė.
 
Kodėl čia daug pensininkų? Teko pakalbėt su škotų porele, kuris į Lanzarotę atvyko sausio mėnesį ir išvažiuos balandį. Jie negeria, nerūko, nėra linkę žaisti kazino. Ką jie veikia? Būna :) sakė, kad atidirbo pakankamai ir nuo šių metų visas žiemas leis čia, nes Škotijoj spės pasibūt likusius 9 mėn. Didžioji dalis pensininkų yra iš Vokietijos, JK - kiek mažiau. Daug ir skandinavų. Jie čia atvažiuoja pašėlti, tad tikrai pamatysite, kaip atrodo jaunystėje daryta tatuiruotė ant 80-ečio kūno. Yra lošimams skirtų vietų, daug barų, šimtai kavinių, daug parkų, muziejų. Aktyvesni "hikina" į kalnus. Kiti nuogi guli paplūdimiuose, kas, beje, čia normalu (yra atskiri nudistų paplūdimiai, bet ir šiaip kur ne kur pusnuogės moterys). Senyvam vakarų europiečiui čia - ROJUS :) nuoma 1000€/mėn (per agentūras), maistas - 500€/mėn/žmogui, jeigu valgo tik kavinėse. Žinoma, jeigu nori išgerti, 'pagamblinti' - susimokėsi daugiau :)
 
Beeet, mūsų tėvai ten nevažiuos, pensijos užtektų pusei mėnesio maisto.
 
****
 
Salos minusai:
Aglijos jaunimas, vokietijos vyrai. Ir tos, ir anie girti. Siaubas :/
Angliškai kalba maža dalis žmonių - teks ispaniškai mokytis arba vokiškai :D
 
Salos pliusai:
Švari ir tvarkinga, puikiai pritaikyta turistams. Nuo oro uosto iki Puerto del Carmen pabaigos - ilga gatvė apie kurią sukasi diena/naktis.
Dutyfree statusą turinti sala. Parfumerija - pigiausia, kokią esu matęs. Tiesa, daug padirbinių (kvepalų, EDT, Nike, Gucci, Samsung), bet kur jų nėra :) Rūkaliams - cigaretės irgi pigios (bet kainos nežinau).
Lauktuvėms galima parvežti kaktusų uogienės, tinkamo dydžio indukai, bet 8€ už 3x100ml :) arba kvepalų. Net nežinau, kas pigiau :)
 
Išvados:
♦Nebevažiuoti į tokias salas neįsitikinus, koks bus oras. Mūsų viešnagės metu buvo 16-18C naktį ir 20-22 dieną (pavėsyje). Ant saulės - gal 100C :) bet vėjas toks, kad nei su paltu būt, nei su maikute :) Rinkitės gegužę, birželį, spalį ar lapkritį. Tuomet ta sala normaliausios temperatūros. Kovo mėnesį sala palyginus žaliuoja.
♦Būstą užsisakyti anksčiau, nei 1.5mėn iki kelionės. Būčiau sutaupęs dar bent 50€.
♦Atgalinį skrydį planuoti kuo greitesniu maršrutu, nes po atostogų norisi nebepervargti.
♦Kitą kartą taip pat nesivežti jokio Check-in bagažo. Nėra nieko geriau, kaip išlipus iš lėktuvo pradėti atostogas :)
♦Peršalom, bet likom labai patenkinti atostogomis. Ir tikrai pailsėjom, nes važiavom be tikslaus veiklos plano :)
 
Nuotraukos? :) Yra keletas pridėta :)
1. Puerto del Carmen prie pat mūsų būsto.
2. Ten pat, tik į kitą pusę :)
3. El Golfo įlanka. Must see :)
4. Ten pat.
5. Vakarinė salos dalis.
6. Druskos kasykla. Garinama iš vandens, kuris imamas iš ežero šalia.
7. Mirador del Rio - labai privaloma pamatyt ir pabūt. Čia matosi tik mažas kampelis to gėrio.
8. Agavos lyg ir :) gamina iš jų ten viską. Ir iš kaktusų.
9. Timanfaya nacionalinis parkas su aktyviais požemiais (darbuotojas įpila vandens ir jį išpučia garų pavidalu)
10.Kalnas šalia observatorijos. Kiek suprantu, aukščiausioj vietoj, salos vidury. Ilgai važiavom čia :)
11. Take a lot of potatoes :D

Pavargote talpinti nuorodas į nuorodų nepatvirtinančius, nelabai veikiančius ar neretai su logika ir Lietuvių kalba prasilenkiančius nuorodų (interneto svetainių) katalogus (kitaip tariant - kas mums iš to jūsų aukšto PR, jei mes jus reklamuojame, o jūs mūsų ne)? :huh:
 
Žemiau pateiktas mano Lietuviškų nuorodų katalogų sąrašas yra surykiuotas PAGAL NUORODOS PATVIRTINIMO TRUKMĘ (aktuali informacija pažymėta raudona sppalva). Visi katalogai patikrinti, neveikiantys ar nepatvirtinantys nuorodos per metus yra pašalinti. Nuorodos pateiktos tiesiai į registracijos puslapius. Katalogų PageRank patikrintas 2015.04.12 pagal SEOCentro.
 
Įkeliame rankomis jūsų svetainę į visus šiuos ktalogus, su detaliu ir teisingu jūsų svetainės aprašymu bei raktažodžiais: web-paslaugos.info (nuoroda)
 
 
~ 1 DIENA
 


 
surasti.lt (nuoroda) (PR)
verslo.litas.lt (nuoroda) (PR4)
skelbiam.info (nuoroda) (PR4) (nofollow)
manoskelbimai.lt (nuoroda) (PR4) (nofollow)
addlink.lt (nuoroda) (PR3)
pasaulis.com (nuoroda) (PR3) (nofollow)
ooo.lt (nuoroda) (PR3) (nuskaito ir paviešina visus svetinės ir hostingo duomenis)
sextop.lt (nuoroda) (PR2) (N-18!, būtina registracija, įsidėti skaitiklio kodą)
mln.lt (nuoroda) (PR2)
klasifikuoti.lt (nuoroda) (undef)
web-paslaugos.info (nuoroda) (undef)
xhtml.lt (nuoroda) (undef) (1 įrašas per dieną)
domenas.eu (nuoroda) (undef) (nofollow)
elinkas.lt (nuoroda) (undef)
in7.lt (Daugumos svetainių neranda/ neitraukia)
...

~ 1 SAVAITĖ
 

http://www.online.lt (PR6) (būtini įmonės rekvizitai, asmeninės netvirtinamos)
http://www.e-nuoroda.lt (PR4)
http://www.w1.lt (PR4)
http://imoniugidas.lt (PR4)
http://www.seolinks.lt (PR4)
http://501.lt (PR3)
http://ecatalog.lt (PR3)
...

~ 1 MĖNUO
 

http://www.hey.lt (PR6) (būtina registracija, įsidėti skaitiklio kodą)
http://ieskok.penki.lt/ (PR4)
http://webdir24.lt (PR4)
http://info.norim.lt (PR4)
http://nkatalogas.info (PR3) (nofollow)
http://www.weboaze.lt (PR3)
http://7-24.lt (PR3) (nofollow)
http://naudinga.lt (PR3)
http://www.top.norim.lt (PR3) (būtina registracija, įsidėti skaitiklio kodą)
http://www.infoadmin.lt/svetainiu-katalogas (PR2) (būtina įsidėti atgalinę nuorodą)
http://www.enuoroda.lt (PR2)
http://naujausi.lt (PR2)
http://vbiv.lt/reklama/ (PR2) (nofollow)
http://zipas.lt (PR2)
http://www.onne.eu/lt/nuorodu-katalogas (undef) (būtina registracija)
...

 
~ 3 MĖNESIAI
 

http://ypac.lt (PR4)
http://www.toplaisvalaikis.lt (PR3)
http://direktorija.lt (PR3)
http://www.webdir.lt (PR3)
http://www.zinomas.lt/ (PR3) (siūlomas greitesnis patvirtinimas apmokėjus SMS, tačiau greičiau nepatvirtina)
http://bestweb.lt (PR2)
...

~ 1 METAI
 


 
http://www.dmoz.org/World/Lietuvi%C5%B3/ (PR5)
http://www.los.lt/ (PR4)
http://tika.lt (PR3)
http://systemos.lt/catalog/ (PR1)
...

MOKAMA
 

https://www.eshops.lt (PR4) (būtina registracija, viskas mokama, nofollow)
http://e-tradeandshops.lt (PR0) (būtina registracija, mokama, nofollow)
...

 
NEPATVIRTINA
 

ziu.lt (būtina registracija)
nerandu.lt
www.nuorodugidas.lt
katalogas.eu
naudiga.lt
adds.lt/
500.lt
...

 
 

Papildymus, korekcijas ar pasikeitusią informacija prašome palikite komentaruose ir sąrašas bus atnaujintas.
Nuorodos, Svetainės, Lietuviški katalogai, Nuorodų katalogai, Svetainių katalogai, Lietuviškos nuorodos, Svetainių direktorijos, Nuorodų direktorijos, Katalogų sąrašas, Direktorijų sąrašas, Įmonių katalogai, Straipsnių katalogai, SEO

"Apskaičiuota, kad išlaikyti šauktinį per metus kainuos apie devynis tūkstančius eurų, o profesionalą – aštuoniolika tūkstančių."
 
Labai įdomi situacija su šauktiniais. Jokios nuomonės šalininkas nesu, o be to ir tikrai į patriotizmo diskusijas nenoriu lįsti, tiesiog labai paprastai paskaičiuokim iš ekonominės pusės..
 
Valdžia teigia, jog kiekvienais metais būtų šaukiama 3 - 3,5tūkst. šauktinių. Kaip matot aukščiau, pateikiu iš žemiau nurodyti straipsnio citatą, kurioje teigiama, kad vieno šauktinio išlaikymas valstybei kainuos 9000 EUR. Kadangi žinoma, jog planuojama tokį įstatymą vykdyti mažiausiai penkis metus, galėtume pastebėti, jog vien šauktinių paruošimas Lietuvai kainuotų mažiausiai 135mln. EUR.
 
Pastebėkime ir tai, jog šalyje yra jau 7000 karių - profesionalų. Vieno šios profesijos atstovo išlaikymas kasmet mums kainuoja 18tūkst. EUR. Per metus susidaro 126mln. EUR suma. Visgi, šitoj situacijoj dėl finansinių išteklių panaudojimo ginčytis nereikėtų, žinant tai, jog investicija yra svari - profesionalai ne vien tik savo noru gina Tėvynę, bet ir įgyja kur kas aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, lyginant su šauktiniais bei šių potencialiai įgyjamu žinių bagažu per 9mėn., kurie saugumo sumetimais bet kokiu atveju būtų naudingi.
 
Kodėl mano įvardyti paskaičiavimai - šiuo atveju 135mln. EUR, skirti vien tik šauktinių išlaikymui - yra tikrai ne galutiniai? Nors dauguma ir primena, tačiau faktorius dažnai lieka neakcentuojamas, jog labaaaaai stipriai trūksta karinės technikos, kad ir pačios elementariausios. Akivaizdu, jog valstybės finansams tai taip pat bus pakankamai didelis iššūkis.
Tame pačiame straipsnyje kalbama apie tai, jog šalyje dominuojantys bankai - matyt, "Swedbank", "Dnb Nord", galimai dar "SEB" turima omenyje (kurie, be to, nėra lietuviški) - yra pasiryžę geranoriškai pratęsti paskolų grąžinimo terminus tiems, kurie turės finansinių įsipareigojimų metu, kai bus pašaukti. Ta prasme, ar jums patiems neskamba kvailokai? Kokia prasmė bankams atsisakyti dalies pelno vien tam, jog yra vykdoma tam tikra reforma šalyje - aišku, iš kitos pusės šnekant, Lietuva galėtų finansuoti palūkanas bankams, tačiau vėl grįžtame prie to, kiek tai šaliai kainuotų.
 
Dar viena įdomi mintis, o tuo pačiu ir paradoksali, jog būtų kviečiami net ir tie, kurie kuria darbo vietas. Atitinkamos institucijos ragina žmonės, o ypač jaunimą, vykdyti individualias veiklas, bei kurti geresnę Lietuvą, turint omenyje tai, jog būtų kuriama daugiau darbo vietų ir mažinamas nedarbo lygis. Atsakykite, prašau, kokios galėtų būti, tarkime, start-up'o perspektyvos tuo atveju, jeigu pagrindis(-iai) projektų vykdytojai, turintys ne vien tik išsamią asmeninio verslo strategiją, tačiau ir tam tikras ambicijas, žinias, kaip konkurencingai sąveikauti dabartinėje rinkoje, plėsti verslo veiklas, o tuo pačiu ir kurti daugiau darbo vietų, būtų pašaukti? Nors 9mėn. tarnybos ir nėra daug, žvelgiant iš gyvenimo prizmės, tačiau žinant nuolatos kintančias tendencijas rinkoje, nusakyti verslo padarinius tokiu atveju būtų ganėtinai lengva. Aišku, kita išeitis - kurti verslą po tarnybos, tačiau net pačiam juokingą mintį siūlant.
 
Tikriausiai, jog niekam nėra paslaptis, jog lietuviai yra pakankamai patriotiški žmonės. Vis dėlto, opozicija - kitos nuomonės piliečiai - teigia, jog "nėra dėl ko kovoti, pažiūrėkite, kas gi Lietuvoje dedasi!". Kad ir kaip ten bebūtų, nors karo grėsmė, tarkime, ir yra reali, pastebime, jog kažkokios agresijos - pasiruošimo rodymas Rusijai, ar kitoms valstybėms, nėra naudingas mūsų kraštui nei iš ekonominės, nei iš socialinės, tarkime, pusės. Ką gi mes pasiektume? 15tūkst. karių, kurie per penkis metus būtų pašaukti bei paruošti, karo lauke atrodytų labai "slabnai", jeigu šią "armiją" lygintume su Rusijos, tarkime, ar kitos potencialios agresorės, mūsų atžvilgiu, pajėgomis. Tuo tarpu, kol investuosime milžiniškas pinigų sumas praktiškai į nieką, galėtume gerinti socialinę situaciją krašte, skatinti verslumą, tvarkyti šalies infrastruktūrą - būtų galima vardyti ir vardyti. Esmė ta, jog lietuviai bet kokiu atveju, išaušus karui, stotų už Tėvynę, kadangi tai taptų ne pilietinis reikalas, o suveiktų žmogaus instinktas išgyventi, ir ta 15tūkst. paruoštų šauktinių grupė, lyginant su planuojamomis išleisti sumomis, ekonomiškai atrodytų, kaip labaaaai prastas alternatyviųjų kaštų panaudojimo pasirinkimas.
 
Profesionalius karius ruošti tikrai reikia, kadangi jie yra šalies gynybos pagrindas, tačiau dabartiniai impulsyvūs valdžios sprendimai, kai toks klausimas, kainuosiantis ne vien tik beprotiškai daug pinigų valstybei, tačiau ir skatinantis šalyje nesantaiką tarp žmonių, ypač valdžios atžvilgiu, yra nusprendžiamas netgi ne referendumo metu, atrodo labai labai neapgalvotas sprendimas.
 
Norite, jog 290 EUR - minimalus šalies atlyginimas - būtų didesnis? Nežinau, kokį planą "chėbra" valdžioje susėdus yra sumasčius, bet toks ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių alternatyvusis panaudojimas - pakankamai prastas pasirinkimas, kuris tikrai neskatina šalies ekonomikos augimo.
 
Primenu, jog straipsnis pamąstymams ir tikrai neišsakau konkrečios pozicijos šiuo klausimu.
 
P.s. pasidalinau mintimis Facebook'o profily - įdomu, ką galvojate ir jūs. :)
 
Straipsnio nuoroda apie šauktinius (DELFI): http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-rugpjucio-prasides-sauktiniu-rinkimas-kaip-tai-vyks.d?id=67491572

"Apskaičiuota, kad išlaikyti šauktinį per metus kainuos apie devynis tūkstančius eurų, o profesionalą – aštuoniolika tūkstančių."
 
Labai įdomi situacija su šauktiniais. Jokios nuomonės šalininkas nesu, o be to ir tikrai į patriotizmo diskusijas nenoriu lįsti, tiesiog labai paprastai paskaičiuokim iš ekonominės pusės..
 
Valdžia teigia, jog kiekvienais metais būtų šaukiama 3 - 3,5tūkst. šauktinių. Kaip matot aukščiau, pateikiu iš žemiau nurodyti straipsnio citatą, kurioje teigiama, kad vieno šauktinio išlaikymas valstybei kainuos 9000 EUR. Kadangi žinoma, jog planuojama tokį įstatymą vykdyti mažiausiai penkis metus, galėtume pastebėti, jog vien šauktinių paruošimas Lietuvai kainuotų mažiausiai 135mln. EUR.
 
Pastebėkime ir tai, jog šalyje yra jau 7000 karių - profesionalų. Vieno šios profesijos atstovo išlaikymas kasmet mums kainuoja 18tūkst. EUR. Per metus susidaro 126mln. EUR suma. Visgi, šitoj situacijoj dėl finansinių išteklių panaudojimo ginčytis nereikėtų, žinant tai, jog investicija yra svari - profesionalai ne vien tik savo noru gina Tėvynę, bet ir įgyja kur kas aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, lyginant su šauktiniais bei šių potencialiai įgyjamu žinių bagažu per 9mėn., kurie saugumo sumetimais bet kokiu atveju būtų naudingi.
 
Kodėl mano įvardyti paskaičiavimai - šiuo atveju 135mln. EUR, skirti vien tik šauktinių išlaikymui - yra tikrai ne galutiniai? Nors dauguma ir primena, tačiau faktorius dažnai lieka neakcentuojamas, jog labaaaaai stipriai trūksta karinės technikos, kad ir pačios elementariausios. Akivaizdu, jog valstybės finansams tai taip pat bus pakankamai didelis iššūkis.
Tame pačiame straipsnyje kalbama apie tai, jog šalyje dominuojantys bankai - matyt, "Swedbank", "Dnb Nord", galimai dar "SEB" turima omenyje (kurie, be to, nėra lietuviški) - yra pasiryžę geranoriškai pratęsti paskolų grąžinimo terminus tiems, kurie turės finansinių įsipareigojimų metu, kai bus pašaukti. Ta prasme, ar jums patiems neskamba kvailokai? Kokia prasmė bankams atsisakyti dalies pelno vien tam, jog yra vykdoma tam tikra reforma šalyje - aišku, iš kitos pusės šnekant, Lietuva galėtų finansuoti palūkanas bankams, tačiau vėl grįžtame prie to, kiek tai šaliai kainuotų.
 
Dar viena įdomi mintis, o tuo pačiu ir paradoksali, jog būtų kviečiami net ir tie, kurie kuria darbo vietas. Atitinkamos institucijos ragina žmonės, o ypač jaunimą, vykdyti individualias veiklas, bei kurti geresnę Lietuvą, turint omenyje tai, jog būtų kuriama daugiau darbo vietų ir mažinamas nedarbo lygis. Atsakykite, prašau, kokios galėtų būti, tarkime, start-up'o perspektyvos tuo atveju, jeigu pagrindis(-iai) projektų vykdytojai, turintys ne vien tik išsamią asmeninio verslo strategiją, tačiau ir tam tikras ambicijas, žinias, kaip konkurencingai sąveikauti dabartinėje rinkoje, plėsti verslo veiklas, o tuo pačiu ir kurti daugiau darbo vietų, būtų pašaukti? Nors 9mėn. tarnybos ir nėra daug, žvelgiant iš gyvenimo prizmės, tačiau žinant nuolatos kintančias tendencijas rinkoje, nusakyti verslo padarinius tokiu atveju būtų ganėtinai lengva. Aišku, kita išeitis - kurti verslą po tarnybos, tačiau net pačiam juokingą mintį siūlant.
 
Tikriausiai, jog niekam nėra paslaptis, jog lietuviai yra pakankamai patriotiški žmonės. Vis dėlto, opozicija - kitos nuomonės piliečiai - teigia, jog "nėra dėl ko kovoti, pažiūrėkite, kas gi Lietuvoje dedasi!". Kad ir kaip ten bebūtų, nors karo grėsmė, tarkime, ir yra reali, pastebime, jog kažkokios agresijos - pasiruošimo rodymas Rusijai, ar kitoms valstybėms, nėra naudingas mūsų kraštui nei iš ekonominės, nei iš socialinės, tarkime, pusės. Ką gi mes pasiektume? 15tūkst. karių, kurie per penkis metus būtų pašaukti bei paruošti, karo lauke atrodytų labai "slabnai", jeigu šią "armiją" lygintume su Rusijos, tarkime, ar kitos potencialios agresorės, mūsų atžvilgiu, pajėgomis. Tuo tarpu, kol investuosime milžiniškas pinigų sumas praktiškai į nieką, galėtume gerinti socialinę situaciją krašte, skatinti verslumą, tvarkyti šalies infrastruktūrą - būtų galima vardyti ir vardyti. Esmė ta, jog lietuviai bet kokiu atveju, išaušus karui, stotų už Tėvynę, kadangi tai taptų ne pilietinis reikalas, o suveiktų žmogaus instinktas išgyventi, ir ta 15tūkst. paruoštų šauktinių grupė, lyginant su planuojamomis išleisti sumomis, ekonomiškai atrodytų, kaip labaaaai prastas alternatyviųjų kaštų panaudojimo pasirinkimas.
 
Profesionalius karius ruošti tikrai reikia, kadangi jie yra šalies gynybos pagrindas, tačiau dabartiniai impulsyvūs valdžios sprendimai, kai toks klausimas, kainuosiantis ne vien tik beprotiškai daug pinigų valstybei, tačiau ir skatinantis šalyje nesantaiką tarp žmonių, ypač valdžios atžvilgiu, yra nusprendžiamas netgi ne referendumo metu, atrodo labai labai neapgalvotas sprendimas.
 
Norite, jog 290 EUR - minimalus šalies atlyginimas - būtų didesnis? Nežinau, kokį planą "chėbra" valdžioje susėdus yra sumasčius, bet toks ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių alternatyvusis panaudojimas - pakankamai prastas pasirinkimas, kuris tikrai neskatina šalies ekonomikos augimo.
 
Primenu, jog straipsnis pamąstymams ir tikrai neišsakau konkrečios pozicijos šiuo klausimu.
 
P.s. pasidalinau mintimis Facebook'o profily - įdomu, ką galvojate ir jūs. :)
 
Straipsnio nuoroda apie šauktinius (DELFI): http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-rugpjucio-prasides-sauktiniu-rinkimas-kaip-tai-vyks.d?id=67491572

"Apskaičiuota, kad išlaikyti šauktinį per metus kainuos apie devynis tūkstančius eurų, o profesionalą – aštuoniolika tūkstančių."
 
Labai įdomi situacija su šauktiniais. Jokios nuomonės šalininkas nesu, o be to ir tikrai į patriotizmo diskusijas nenoriu lįsti, tiesiog labai paprastai paskaičiuokim iš ekonominės pusės..
 
Valdžia teigia, jog kiekvienais metais būtų šaukiama 3 - 3,5tūkst. šauktinių. Kaip matot aukščiau, pateikiu iš žemiau nurodyti straipsnio citatą, kurioje teigiama, kad vieno šauktinio išlaikymas valstybei kainuos 9000 EUR. Kadangi žinoma, jog planuojama tokį įstatymą vykdyti mažiausiai penkis metus, galėtume pastebėti, jog vien šauktinių paruošimas Lietuvai kainuotų mažiausiai 135mln. EUR.
 
Pastebėkime ir tai, jog šalyje yra jau 7000 karių - profesionalų. Vieno šios profesijos atstovo išlaikymas kasmet mums kainuoja 18tūkst. EUR. Per metus susidaro 126mln. EUR suma. Visgi, šitoj situacijoj dėl finansinių išteklių panaudojimo ginčytis nereikėtų, žinant tai, jog investicija yra svari - profesionalai ne vien tik savo noru gina Tėvynę, bet ir įgyja kur kas aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, lyginant su šauktiniais bei šių potencialiai įgyjamu žinių bagažu per 9mėn., kurie saugumo sumetimais bet kokiu atveju būtų naudingi.
 
Kodėl mano įvardyti paskaičiavimai - šiuo atveju 135mln. EUR, skirti vien tik šauktinių išlaikymui - yra tikrai ne galutiniai? Nors dauguma ir primena, tačiau faktorius dažnai lieka neakcentuojamas, jog labaaaaai stipriai trūksta karinės technikos, kad ir pačios elementariausios. Akivaizdu, jog valstybės finansams tai taip pat bus pakankamai didelis iššūkis.
Tame pačiame straipsnyje kalbama apie tai, jog šalyje dominuojantys bankai - matyt, "Swedbank", "Dnb Nord", galimai dar "SEB" turima omenyje (kurie, be to, nėra lietuviški) - yra pasiryžę geranoriškai pratęsti paskolų grąžinimo terminus tiems, kurie turės finansinių įsipareigojimų metu, kai bus pašaukti. Ta prasme, ar jums patiems neskamba kvailokai? Kokia prasmė bankams atsisakyti dalies pelno vien tam, jog yra vykdoma tam tikra reforma šalyje - aišku, iš kitos pusės šnekant, Lietuva galėtų finansuoti palūkanas bankams, tačiau vėl grįžtame prie to, kiek tai šaliai kainuotų.
 
Dar viena įdomi mintis, o tuo pačiu ir paradoksali, jog būtų kviečiami net ir tie, kurie kuria darbo vietas. Atitinkamos institucijos ragina žmonės, o ypač jaunimą, vykdyti individualias veiklas, bei kurti geresnę Lietuvą, turint omenyje tai, jog būtų kuriama daugiau darbo vietų ir mažinamas nedarbo lygis. Atsakykite, prašau, kokios galėtų būti, tarkime, start-up'o perspektyvos tuo atveju, jeigu pagrindis(-iai) projektų vykdytojai, turintys ne vien tik išsamią asmeninio verslo strategiją, tačiau ir tam tikras ambicijas, žinias, kaip konkurencingai sąveikauti dabartinėje rinkoje, plėsti verslo veiklas, o tuo pačiu ir kurti daugiau darbo vietų, būtų pašaukti? Nors 9mėn. tarnybos ir nėra daug, žvelgiant iš gyvenimo prizmės, tačiau žinant nuolatos kintančias tendencijas rinkoje, nusakyti verslo padarinius tokiu atveju būtų ganėtinai lengva. Aišku, kita išeitis - kurti verslą po tarnybos, tačiau net pačiam juokingą mintį siūlant.
 
Tikriausiai, jog niekam nėra paslaptis, jog lietuviai yra pakankamai patriotiški žmonės. Vis dėlto, opozicija - kitos nuomonės piliečiai - teigia, jog "nėra dėl ko kovoti, pažiūrėkite, kas gi Lietuvoje dedasi!". Kad ir kaip ten bebūtų, nors karo grėsmė, tarkime, ir yra reali, pastebime, jog kažkokios agresijos - pasiruošimo rodymas Rusijai, ar kitoms valstybėms, nėra naudingas mūsų kraštui nei iš ekonominės, nei iš socialinės, tarkime, pusės. Ką gi mes pasiektume? 15tūkst. karių, kurie per penkis metus būtų pašaukti bei paruošti, karo lauke atrodytų labai "slabnai", jeigu šią "armiją" lygintume su Rusijos, tarkime, ar kitos potencialios agresorės, mūsų atžvilgiu, pajėgomis. Tuo tarpu, kol investuosime milžiniškas pinigų sumas praktiškai į nieką, galėtume gerinti socialinę situaciją krašte, skatinti verslumą, tvarkyti šalies infrastruktūrą - būtų galima vardyti ir vardyti. Esmė ta, jog lietuviai bet kokiu atveju, išaušus karui, stotų už Tėvynę, kadangi tai taptų ne pilietinis reikalas, o suveiktų žmogaus instinktas išgyventi, ir ta 15tūkst. paruoštų šauktinių grupė, lyginant su planuojamomis išleisti sumomis, ekonomiškai atrodytų, kaip labaaaai prastas alternatyviųjų kaštų panaudojimo pasirinkimas.
 
Profesionalius karius ruošti tikrai reikia, kadangi jie yra šalies gynybos pagrindas, tačiau dabartiniai impulsyvūs valdžios sprendimai, kai toks klausimas, kainuosiantis ne vien tik beprotiškai daug pinigų valstybei, tačiau ir skatinantis šalyje nesantaiką tarp žmonių, ypač valdžios atžvilgiu, yra nusprendžiamas netgi ne referendumo metu, atrodo labai labai neapgalvotas sprendimas.
 
Norite, jog 290 EUR - minimalus šalies atlyginimas - būtų didesnis? Nežinau, kokį planą "chėbra" valdžioje susėdus yra sumasčius, bet toks ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių alternatyvusis panaudojimas - pakankamai prastas pasirinkimas, kuris tikrai neskatina šalies ekonomikos augimo.
 
Primenu, jog straipsnis pamąstymams ir tikrai neišsakau konkrečios pozicijos šiuo klausimu.
 
P.s. pasidalinau mintimis Facebook'o profily - įdomu, ką galvojate ir jūs. :)
 
Straipsnio nuoroda apie šauktinius (DELFI): http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-rugpjucio-prasides-sauktiniu-rinkimas-kaip-tai-vyks.d?id=67491572

"Apskaičiuota, kad išlaikyti šauktinį per metus kainuos apie devynis tūkstančius eurų, o profesionalą – aštuoniolika tūkstančių."
 
Labai įdomi situacija su šauktiniais. Jokios nuomonės šalininkas nesu, o be to ir tikrai į patriotizmo diskusijas nenoriu lįsti, tiesiog labai paprastai paskaičiuokim iš ekonominės pusės..
 
Valdžia teigia, jog kiekvienais metais būtų šaukiama 3 - 3,5tūkst. šauktinių. Kaip matot aukščiau, pateikiu iš žemiau nurodyti straipsnio citatą, kurioje teigiama, kad vieno šauktinio išlaikymas valstybei kainuos 9000 EUR. Kadangi žinoma, jog planuojama tokį įstatymą vykdyti mažiausiai penkis metus, galėtume pastebėti, jog vien šauktinių paruošimas Lietuvai kainuotų mažiausiai 135mln. EUR.
 
Pastebėkime ir tai, jog šalyje yra jau 7000 karių - profesionalų. Vieno šios profesijos atstovo išlaikymas kasmet mums kainuoja 18tūkst. EUR. Per metus susidaro 126mln. EUR suma. Visgi, šitoj situacijoj dėl finansinių išteklių panaudojimo ginčytis nereikėtų, žinant tai, jog investicija yra svari - profesionalai ne vien tik savo noru gina Tėvynę, bet ir įgyja kur kas aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, lyginant su šauktiniais bei šių potencialiai įgyjamu žinių bagažu per 9mėn., kurie saugumo sumetimais bet kokiu atveju būtų naudingi.
 
Kodėl mano įvardyti paskaičiavimai - šiuo atveju 135mln. EUR, skirti vien tik šauktinių išlaikymui - yra tikrai ne galutiniai? Nors dauguma ir primena, tačiau faktorius dažnai lieka neakcentuojamas, jog labaaaaai stipriai trūksta karinės technikos, kad ir pačios elementariausios. Akivaizdu, jog valstybės finansams tai taip pat bus pakankamai didelis iššūkis.
Tame pačiame straipsnyje kalbama apie tai, jog šalyje dominuojantys bankai - matyt, "Swedbank", "Dnb Nord", galimai dar "SEB" turima omenyje (kurie, be to, nėra lietuviški) - yra pasiryžę geranoriškai pratęsti paskolų grąžinimo terminus tiems, kurie turės finansinių įsipareigojimų metu, kai bus pašaukti. Ta prasme, ar jums patiems neskamba kvailokai? Kokia prasmė bankams atsisakyti dalies pelno vien tam, jog yra vykdoma tam tikra reforma šalyje - aišku, iš kitos pusės šnekant, Lietuva galėtų finansuoti palūkanas bankams, tačiau vėl grįžtame prie to, kiek tai šaliai kainuotų.
 
Dar viena įdomi mintis, o tuo pačiu ir paradoksali, jog būtų kviečiami net ir tie, kurie kuria darbo vietas. Atitinkamos institucijos ragina žmonės, o ypač jaunimą, vykdyti individualias veiklas, bei kurti geresnę Lietuvą, turint omenyje tai, jog būtų kuriama daugiau darbo vietų ir mažinamas nedarbo lygis. Atsakykite, prašau, kokios galėtų būti, tarkime, start-up'o perspektyvos tuo atveju, jeigu pagrindis(-iai) projektų vykdytojai, turintys ne vien tik išsamią asmeninio verslo strategiją, tačiau ir tam tikras ambicijas, žinias, kaip konkurencingai sąveikauti dabartinėje rinkoje, plėsti verslo veiklas, o tuo pačiu ir kurti daugiau darbo vietų, būtų pašaukti? Nors 9mėn. tarnybos ir nėra daug, žvelgiant iš gyvenimo prizmės, tačiau žinant nuolatos kintančias tendencijas rinkoje, nusakyti verslo padarinius tokiu atveju būtų ganėtinai lengva. Aišku, kita išeitis - kurti verslą po tarnybos, tačiau net pačiam juokingą mintį siūlant.
 
Tikriausiai, jog niekam nėra paslaptis, jog lietuviai yra pakankamai patriotiški žmonės. Vis dėlto, opozicija - kitos nuomonės piliečiai - teigia, jog "nėra dėl ko kovoti, pažiūrėkite, kas gi Lietuvoje dedasi!". Kad ir kaip ten bebūtų, nors karo grėsmė, tarkime, ir yra reali, pastebime, jog kažkokios agresijos - pasiruošimo rodymas Rusijai, ar kitoms valstybėms, nėra naudingas mūsų kraštui nei iš ekonominės, nei iš socialinės, tarkime, pusės. Ką gi mes pasiektume? 15tūkst. karių, kurie per penkis metus būtų pašaukti bei paruošti, karo lauke atrodytų labai "slabnai", jeigu šią "armiją" lygintume su Rusijos, tarkime, ar kitos potencialios agresorės, mūsų atžvilgiu, pajėgomis. Tuo tarpu, kol investuosime milžiniškas pinigų sumas praktiškai į nieką, galėtume gerinti socialinę situaciją krašte, skatinti verslumą, tvarkyti šalies infrastruktūrą - būtų galima vardyti ir vardyti. Esmė ta, jog lietuviai bet kokiu atveju, išaušus karui, stotų už Tėvynę, kadangi tai taptų ne pilietinis reikalas, o suveiktų žmogaus instinktas išgyventi, ir ta 15tūkst. paruoštų šauktinių grupė, lyginant su planuojamomis išleisti sumomis, ekonomiškai atrodytų, kaip labaaaai prastas alternatyviųjų kaštų panaudojimo pasirinkimas.
 
Profesionalius karius ruošti tikrai reikia, kadangi jie yra šalies gynybos pagrindas, tačiau dabartiniai impulsyvūs valdžios sprendimai, kai toks klausimas, kainuosiantis ne vien tik beprotiškai daug pinigų valstybei, tačiau ir skatinantis šalyje nesantaiką tarp žmonių, ypač valdžios atžvilgiu, yra nusprendžiamas netgi ne referendumo metu, atrodo labai labai neapgalvotas sprendimas.
 
Norite, jog 290 EUR - minimalus šalies atlyginimas - būtų didesnis? Nežinau, kokį planą "chėbra" valdžioje susėdus yra sumasčius, bet toks ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių alternatyvusis panaudojimas - pakankamai prastas pasirinkimas, kuris tikrai neskatina šalies ekonomikos augimo.
 
Primenu, jog straipsnis pamąstymams ir tikrai neišsakau konkrečios pozicijos šiuo klausimu.
 
P.s. pasidalinau mintimis Facebook'o profily - įdomu, ką galvojate ir jūs. :)
 
Straipsnio nuoroda apie šauktinius (DELFI): http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-rugpjucio-prasides-sauktiniu-rinkimas-kaip-tai-vyks.d?id=67491572

"Apskaičiuota, kad išlaikyti šauktinį per metus kainuos apie devynis tūkstančius eurų, o profesionalą – aštuoniolika tūkstančių."
 
Labai įdomi situacija su šauktiniais. Jokios nuomonės šalininkas nesu, o be to ir tikrai į patriotizmo diskusijas nenoriu lįsti, tiesiog labai paprastai paskaičiuokim iš ekonominės pusės..
 
Valdžia teigia, jog kiekvienais metais būtų šaukiama 3 - 3,5tūkst. šauktinių. Kaip matot aukščiau, pateikiu iš žemiau nurodyti straipsnio citatą, kurioje teigiama, kad vieno šauktinio išlaikymas valstybei kainuos 9000 EUR. Kadangi žinoma, jog planuojama tokį įstatymą vykdyti mažiausiai penkis metus, galėtume pastebėti, jog vien šauktinių paruošimas Lietuvai kainuotų mažiausiai 135mln. EUR.
 
Pastebėkime ir tai, jog šalyje yra jau 7000 karių - profesionalų. Vieno šios profesijos atstovo išlaikymas kasmet mums kainuoja 18tūkst. EUR. Per metus susidaro 126mln. EUR suma. Visgi, šitoj situacijoj dėl finansinių išteklių panaudojimo ginčytis nereikėtų, žinant tai, jog investicija yra svari - profesionalai ne vien tik savo noru gina Tėvynę, bet ir įgyja kur kas aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, lyginant su šauktiniais bei šių potencialiai įgyjamu žinių bagažu per 9mėn., kurie saugumo sumetimais bet kokiu atveju būtų naudingi.
 
Kodėl mano įvardyti paskaičiavimai - šiuo atveju 135mln. EUR, skirti vien tik šauktinių išlaikymui - yra tikrai ne galutiniai? Nors dauguma ir primena, tačiau faktorius dažnai lieka neakcentuojamas, jog labaaaaai stipriai trūksta karinės technikos, kad ir pačios elementariausios. Akivaizdu, jog valstybės finansams tai taip pat bus pakankamai didelis iššūkis.
Tame pačiame straipsnyje kalbama apie tai, jog šalyje dominuojantys bankai - matyt, "Swedbank", "Dnb Nord", galimai dar "SEB" turima omenyje (kurie, be to, nėra lietuviški) - yra pasiryžę geranoriškai pratęsti paskolų grąžinimo terminus tiems, kurie turės finansinių įsipareigojimų metu, kai bus pašaukti. Ta prasme, ar jums patiems neskamba kvailokai? Kokia prasmė bankams atsisakyti dalies pelno vien tam, jog yra vykdoma tam tikra reforma šalyje - aišku, iš kitos pusės šnekant, Lietuva galėtų finansuoti palūkanas bankams, tačiau vėl grįžtame prie to, kiek tai šaliai kainuotų.
 
Dar viena įdomi mintis, o tuo pačiu ir paradoksali, jog būtų kviečiami net ir tie, kurie kuria darbo vietas. Atitinkamos institucijos ragina žmonės, o ypač jaunimą, vykdyti individualias veiklas, bei kurti geresnę Lietuvą, turint omenyje tai, jog būtų kuriama daugiau darbo vietų ir mažinamas nedarbo lygis. Atsakykite, prašau, kokios galėtų būti, tarkime, start-up'o perspektyvos tuo atveju, jeigu pagrindis(-iai) projektų vykdytojai, turintys ne vien tik išsamią asmeninio verslo strategiją, tačiau ir tam tikras ambicijas, žinias, kaip konkurencingai sąveikauti dabartinėje rinkoje, plėsti verslo veiklas, o tuo pačiu ir kurti daugiau darbo vietų, būtų pašaukti? Nors 9mėn. tarnybos ir nėra daug, žvelgiant iš gyvenimo prizmės, tačiau žinant nuolatos kintančias tendencijas rinkoje, nusakyti verslo padarinius tokiu atveju būtų ganėtinai lengva. Aišku, kita išeitis - kurti verslą po tarnybos, tačiau net pačiam juokingą mintį siūlant.
 
Tikriausiai, jog niekam nėra paslaptis, jog lietuviai yra pakankamai patriotiški žmonės. Vis dėlto, opozicija - kitos nuomonės piliečiai - teigia, jog "nėra dėl ko kovoti, pažiūrėkite, kas gi Lietuvoje dedasi!". Kad ir kaip ten bebūtų, nors karo grėsmė, tarkime, ir yra reali, pastebime, jog kažkokios agresijos - pasiruošimo rodymas Rusijai, ar kitoms valstybėms, nėra naudingas mūsų kraštui nei iš ekonominės, nei iš socialinės, tarkime, pusės. Ką gi mes pasiektume? 15tūkst. karių, kurie per penkis metus būtų pašaukti bei paruošti, karo lauke atrodytų labai "slabnai", jeigu šią "armiją" lygintume su Rusijos, tarkime, ar kitos potencialios agresorės, mūsų atžvilgiu, pajėgomis. Tuo tarpu, kol investuosime milžiniškas pinigų sumas praktiškai į nieką, galėtume gerinti socialinę situaciją krašte, skatinti verslumą, tvarkyti šalies infrastruktūrą - būtų galima vardyti ir vardyti. Esmė ta, jog lietuviai bet kokiu atveju, išaušus karui, stotų už Tėvynę, kadangi tai taptų ne pilietinis reikalas, o suveiktų žmogaus instinktas išgyventi, ir ta 15tūkst. paruoštų šauktinių grupė, lyginant su planuojamomis išleisti sumomis, ekonomiškai atrodytų, kaip labaaaai prastas alternatyviųjų kaštų panaudojimo pasirinkimas.
 
Profesionalius karius ruošti tikrai reikia, kadangi jie yra šalies gynybos pagrindas, tačiau dabartiniai impulsyvūs valdžios sprendimai, kai toks klausimas, kainuosiantis ne vien tik beprotiškai daug pinigų valstybei, tačiau ir skatinantis šalyje nesantaiką tarp žmonių, ypač valdžios atžvilgiu, yra nusprendžiamas netgi ne referendumo metu, atrodo labai labai neapgalvotas sprendimas.
 
Norite, jog 290 EUR - minimalus šalies atlyginimas - būtų didesnis? Nežinau, kokį planą "chėbra" valdžioje susėdus yra sumasčius, bet toks ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių alternatyvusis panaudojimas - pakankamai prastas pasirinkimas, kuris tikrai neskatina šalies ekonomikos augimo.
 
Primenu, jog straipsnis pamąstymams ir tikrai neišsakau konkrečios pozicijos šiuo klausimu.
 
P.s. pasidalinau mintimis Facebook'o profily - įdomu, ką galvojate ir jūs. :)
 
Straipsnio nuoroda apie šauktinius (DELFI): http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-rugpjucio-prasides-sauktiniu-rinkimas-kaip-tai-vyks.d?id=67491572

"Apskaičiuota, kad išlaikyti šauktinį per metus kainuos apie devynis tūkstančius eurų, o profesionalą – aštuoniolika tūkstančių."
 
Labai įdomi situacija su šauktiniais. Jokios nuomonės šalininkas nesu, o be to ir tikrai į patriotizmo diskusijas nenoriu lįsti, tiesiog labai paprastai paskaičiuokim iš ekonominės pusės..
 
Valdžia teigia, jog kiekvienais metais būtų šaukiama 3 - 3,5tūkst. šauktinių. Kaip matot aukščiau, pateikiu iš žemiau nurodyti straipsnio citatą, kurioje teigiama, kad vieno šauktinio išlaikymas valstybei kainuos 9000 EUR. Kadangi žinoma, jog planuojama tokį įstatymą vykdyti mažiausiai penkis metus, galėtume pastebėti, jog vien šauktinių paruošimas Lietuvai kainuotų mažiausiai 135mln. EUR.
 
Pastebėkime ir tai, jog šalyje yra jau 7000 karių - profesionalų. Vieno šios profesijos atstovo išlaikymas kasmet mums kainuoja 18tūkst. EUR. Per metus susidaro 126mln. EUR suma. Visgi, šitoj situacijoj dėl finansinių išteklių panaudojimo ginčytis nereikėtų, žinant tai, jog investicija yra svari - profesionalai ne vien tik savo noru gina Tėvynę, bet ir įgyja kur kas aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, lyginant su šauktiniais bei šių potencialiai įgyjamu žinių bagažu per 9mėn., kurie saugumo sumetimais bet kokiu atveju būtų naudingi.
 
Kodėl mano įvardyti paskaičiavimai - šiuo atveju 135mln. EUR, skirti vien tik šauktinių išlaikymui - yra tikrai ne galutiniai? Nors dauguma ir primena, tačiau faktorius dažnai lieka neakcentuojamas, jog labaaaaai stipriai trūksta karinės technikos, kad ir pačios elementariausios. Akivaizdu, jog valstybės finansams tai taip pat bus pakankamai didelis iššūkis.
Tame pačiame straipsnyje kalbama apie tai, jog šalyje dominuojantys bankai - matyt, "Swedbank", "Dnb Nord", galimai dar "SEB" turima omenyje (kurie, be to, nėra lietuviški) - yra pasiryžę geranoriškai pratęsti paskolų grąžinimo terminus tiems, kurie turės finansinių įsipareigojimų metu, kai bus pašaukti. Ta prasme, ar jums patiems neskamba kvailokai? Kokia prasmė bankams atsisakyti dalies pelno vien tam, jog yra vykdoma tam tikra reforma šalyje - aišku, iš kitos pusės šnekant, Lietuva galėtų finansuoti palūkanas bankams, tačiau vėl grįžtame prie to, kiek tai šaliai kainuotų.
 
Dar viena įdomi mintis, o tuo pačiu ir paradoksali, jog būtų kviečiami net ir tie, kurie kuria darbo vietas. Atitinkamos institucijos ragina žmonės, o ypač jaunimą, vykdyti individualias veiklas, bei kurti geresnę Lietuvą, turint omenyje tai, jog būtų kuriama daugiau darbo vietų ir mažinamas nedarbo lygis. Atsakykite, prašau, kokios galėtų būti, tarkime, start-up'o perspektyvos tuo atveju, jeigu pagrindis(-iai) projektų vykdytojai, turintys ne vien tik išsamią asmeninio verslo strategiją, tačiau ir tam tikras ambicijas, žinias, kaip konkurencingai sąveikauti dabartinėje rinkoje, plėsti verslo veiklas, o tuo pačiu ir kurti daugiau darbo vietų, būtų pašaukti? Nors 9mėn. tarnybos ir nėra daug, žvelgiant iš gyvenimo prizmės, tačiau žinant nuolatos kintančias tendencijas rinkoje, nusakyti verslo padarinius tokiu atveju būtų ganėtinai lengva. Aišku, kita išeitis - kurti verslą po tarnybos, tačiau net pačiam juokingą mintį siūlant.
 
Tikriausiai, jog niekam nėra paslaptis, jog lietuviai yra pakankamai patriotiški žmonės. Vis dėlto, opozicija - kitos nuomonės piliečiai - teigia, jog "nėra dėl ko kovoti, pažiūrėkite, kas gi Lietuvoje dedasi!". Kad ir kaip ten bebūtų, nors karo grėsmė, tarkime, ir yra reali, pastebime, jog kažkokios agresijos - pasiruošimo rodymas Rusijai, ar kitoms valstybėms, nėra naudingas mūsų kraštui nei iš ekonominės, nei iš socialinės, tarkime, pusės. Ką gi mes pasiektume? 15tūkst. karių, kurie per penkis metus būtų pašaukti bei paruošti, karo lauke atrodytų labai "slabnai", jeigu šią "armiją" lygintume su Rusijos, tarkime, ar kitos potencialios agresorės, mūsų atžvilgiu, pajėgomis. Tuo tarpu, kol investuosime milžiniškas pinigų sumas praktiškai į nieką, galėtume gerinti socialinę situaciją krašte, skatinti verslumą, tvarkyti šalies infrastruktūrą - būtų galima vardyti ir vardyti. Esmė ta, jog lietuviai bet kokiu atveju, išaušus karui, stotų už Tėvynę, kadangi tai taptų ne pilietinis reikalas, o suveiktų žmogaus instinktas išgyventi, ir ta 15tūkst. paruoštų šauktinių grupė, lyginant su planuojamomis išleisti sumomis, ekonomiškai atrodytų, kaip labaaaai prastas alternatyviųjų kaštų panaudojimo pasirinkimas.
 
Profesionalius karius ruošti tikrai reikia, kadangi jie yra šalies gynybos pagrindas, tačiau dabartiniai impulsyvūs valdžios sprendimai, kai toks klausimas, kainuosiantis ne vien tik beprotiškai daug pinigų valstybei, tačiau ir skatinantis šalyje nesantaiką tarp žmonių, ypač valdžios atžvilgiu, yra nusprendžiamas netgi ne referendumo metu, atrodo labai labai neapgalvotas sprendimas.
 
Norite, jog 290 EUR - minimalus šalies atlyginimas - būtų didesnis? Nežinau, kokį planą "chėbra" valdžioje susėdus yra sumasčius, bet toks ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių alternatyvusis panaudojimas - pakankamai prastas pasirinkimas, kuris tikrai neskatina šalies ekonomikos augimo.
 
Primenu, jog straipsnis pamąstymams ir tikrai neišsakau konkrečios pozicijos šiuo klausimu.
 
P.s. pasidalinau mintimis Facebook'o profily - įdomu, ką galvojate ir jūs. :)
 
Straipsnio nuoroda apie šauktinius (DELFI): http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-rugpjucio-prasides-sauktiniu-rinkimas-kaip-tai-vyks.d?id=67491572

Sveiki,
 
taigi, nuo daugmaž Naujųjų Metų sedėjau ir "skrebenau" klavą iki šiandien ir iškepiau naują projektėlį pavadinimu ModelCat (model.cat).
 
model.cat
 
Čia gali registruotis fotografai, talentų ieškotojai, agentūros ir skelbti skelbimus apei tai, jog jiems reikia žmonių, šiuo atveju - modelių. Modeliai, kaip ir fotografai ar agentai, gali kurtis savo portfolio, ieškoti darbo galimybių. Nors minėjau darbus, tai nebūtinai apmokami darbai, tai gali būti praktika, darbas už foto, retušavimą ir pan. Skelbimo sąvoka gana abstrakti, užsiregistravę galit pamatyti patys.
 
Kviečiu, kad įvertintumėt, o kam ši sritis įdomi - užsiregistruotumėt. :)

"Apskaičiuota, kad išlaikyti šauktinį per metus kainuos apie devynis tūkstančius eurų, o profesionalą – aštuoniolika tūkstančių."
 
Labai įdomi situacija su šauktiniais. Jokios nuomonės šalininkas nesu, o be to ir tikrai į patriotizmo diskusijas nenoriu lįsti, tiesiog labai paprastai paskaičiuokim iš ekonominės pusės..
 
Valdžia teigia, jog kiekvienais metais būtų šaukiama 3 - 3,5tūkst. šauktinių. Kaip matot aukščiau, pateikiu iš žemiau nurodyti straipsnio citatą, kurioje teigiama, kad vieno šauktinio išlaikymas valstybei kainuos 9000 EUR. Kadangi žinoma, jog planuojama tokį įstatymą vykdyti mažiausiai penkis metus, galėtume pastebėti, jog vien šauktinių paruošimas Lietuvai kainuotų mažiausiai 135mln. EUR.
 
Pastebėkime ir tai, jog šalyje yra jau 7000 karių - profesionalų. Vieno šios profesijos atstovo išlaikymas kasmet mums kainuoja 18tūkst. EUR. Per metus susidaro 126mln. EUR suma. Visgi, šitoj situacijoj dėl finansinių išteklių panaudojimo ginčytis nereikėtų, žinant tai, jog investicija yra svari - profesionalai ne vien tik savo noru gina Tėvynę, bet ir įgyja kur kas aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, lyginant su šauktiniais bei šių potencialiai įgyjamu žinių bagažu per 9mėn., kurie saugumo sumetimais bet kokiu atveju būtų naudingi.
 
Kodėl mano įvardyti paskaičiavimai - šiuo atveju 135mln. EUR, skirti vien tik šauktinių išlaikymui - yra tikrai ne galutiniai? Nors dauguma ir primena, tačiau faktorius dažnai lieka neakcentuojamas, jog labaaaaai stipriai trūksta karinės technikos, kad ir pačios elementariausios. Akivaizdu, jog valstybės finansams tai taip pat bus pakankamai didelis iššūkis.
Tame pačiame straipsnyje kalbama apie tai, jog šalyje dominuojantys bankai - matyt, "Swedbank", "Dnb Nord", galimai dar "SEB" turima omenyje (kurie, be to, nėra lietuviški) - yra pasiryžę geranoriškai pratęsti paskolų grąžinimo terminus tiems, kurie turės finansinių įsipareigojimų metu, kai bus pašaukti. Ta prasme, ar jums patiems neskamba kvailokai? Kokia prasmė bankams atsisakyti dalies pelno vien tam, jog yra vykdoma tam tikra reforma šalyje - aišku, iš kitos pusės šnekant, Lietuva galėtų finansuoti palūkanas bankams, tačiau vėl grįžtame prie to, kiek tai šaliai kainuotų.
 
Dar viena įdomi mintis, o tuo pačiu ir paradoksali, jog būtų kviečiami net ir tie, kurie kuria darbo vietas. Atitinkamos institucijos ragina žmonės, o ypač jaunimą, vykdyti individualias veiklas, bei kurti geresnę Lietuvą, turint omenyje tai, jog būtų kuriama daugiau darbo vietų ir mažinamas nedarbo lygis. Atsakykite, prašau, kokios galėtų būti, tarkime, start-up'o perspektyvos tuo atveju, jeigu pagrindis(-iai) projektų vykdytojai, turintys ne vien tik išsamią asmeninio verslo strategiją, tačiau ir tam tikras ambicijas, žinias, kaip konkurencingai sąveikauti dabartinėje rinkoje, plėsti verslo veiklas, o tuo pačiu ir kurti daugiau darbo vietų, būtų pašaukti? Nors 9mėn. tarnybos ir nėra daug, žvelgiant iš gyvenimo prizmės, tačiau žinant nuolatos kintančias tendencijas rinkoje, nusakyti verslo padarinius tokiu atveju būtų ganėtinai lengva. Aišku, kita išeitis - kurti verslą po tarnybos, tačiau net pačiam juokingą mintį siūlant.
 
Tikriausiai, jog niekam nėra paslaptis, jog lietuviai yra pakankamai patriotiški žmonės. Vis dėlto, opozicija - kitos nuomonės piliečiai - teigia, jog "nėra dėl ko kovoti, pažiūrėkite, kas gi Lietuvoje dedasi!". Kad ir kaip ten bebūtų, nors karo grėsmė, tarkime, ir yra reali, pastebime, jog kažkokios agresijos - pasiruošimo rodymas Rusijai, ar kitoms valstybėms, nėra naudingas mūsų kraštui nei iš ekonominės, nei iš socialinės, tarkime, pusės. Ką gi mes pasiektume? 15tūkst. karių, kurie per penkis metus būtų pašaukti bei paruošti, karo lauke atrodytų labai "slabnai", jeigu šią "armiją" lygintume su Rusijos, tarkime, ar kitos potencialios agresorės, mūsų atžvilgiu, pajėgomis. Tuo tarpu, kol investuosime milžiniškas pinigų sumas praktiškai į nieką, galėtume gerinti socialinę situaciją krašte, skatinti verslumą, tvarkyti šalies infrastruktūrą - būtų galima vardyti ir vardyti. Esmė ta, jog lietuviai bet kokiu atveju, išaušus karui, stotų už Tėvynę, kadangi tai taptų ne pilietinis reikalas, o suveiktų žmogaus instinktas išgyventi, ir ta 15tūkst. paruoštų šauktinių grupė, lyginant su planuojamomis išleisti sumomis, ekonomiškai atrodytų, kaip labaaaai prastas alternatyviųjų kaštų panaudojimo pasirinkimas.
 
Profesionalius karius ruošti tikrai reikia, kadangi jie yra šalies gynybos pagrindas, tačiau dabartiniai impulsyvūs valdžios sprendimai, kai toks klausimas, kainuosiantis ne vien tik beprotiškai daug pinigų valstybei, tačiau ir skatinantis šalyje nesantaiką tarp žmonių, ypač valdžios atžvilgiu, yra nusprendžiamas netgi ne referendumo metu, atrodo labai labai neapgalvotas sprendimas.
 
Norite, jog 290 EUR - minimalus šalies atlyginimas - būtų didesnis? Nežinau, kokį planą "chėbra" valdžioje susėdus yra sumasčius, bet toks ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių alternatyvusis panaudojimas - pakankamai prastas pasirinkimas, kuris tikrai neskatina šalies ekonomikos augimo.
 
Primenu, jog straipsnis pamąstymams ir tikrai neišsakau konkrečios pozicijos šiuo klausimu.
 
P.s. pasidalinau mintimis Facebook'o profily - įdomu, ką galvojate ir jūs. :)
 
Straipsnio nuoroda apie šauktinius (DELFI): http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-rugpjucio-prasides-sauktiniu-rinkimas-kaip-tai-vyks.d?id=67491572

"Apskaičiuota, kad išlaikyti šauktinį per metus kainuos apie devynis tūkstančius eurų, o profesionalą – aštuoniolika tūkstančių."
 
Labai įdomi situacija su šauktiniais. Jokios nuomonės šalininkas nesu, o be to ir tikrai į patriotizmo diskusijas nenoriu lįsti, tiesiog labai paprastai paskaičiuokim iš ekonominės pusės..
 
Valdžia teigia, jog kiekvienais metais būtų šaukiama 3 - 3,5tūkst. šauktinių. Kaip matot aukščiau, pateikiu iš žemiau nurodyti straipsnio citatą, kurioje teigiama, kad vieno šauktinio išlaikymas valstybei kainuos 9000 EUR. Kadangi žinoma, jog planuojama tokį įstatymą vykdyti mažiausiai penkis metus, galėtume pastebėti, jog vien šauktinių paruošimas Lietuvai kainuotų mažiausiai 135mln. EUR.
 
Pastebėkime ir tai, jog šalyje yra jau 7000 karių - profesionalų. Vieno šios profesijos atstovo išlaikymas kasmet mums kainuoja 18tūkst. EUR. Per metus susidaro 126mln. EUR suma. Visgi, šitoj situacijoj dėl finansinių išteklių panaudojimo ginčytis nereikėtų, žinant tai, jog investicija yra svari - profesionalai ne vien tik savo noru gina Tėvynę, bet ir įgyja kur kas aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, lyginant su šauktiniais bei šių potencialiai įgyjamu žinių bagažu per 9mėn., kurie saugumo sumetimais bet kokiu atveju būtų naudingi.
 
Kodėl mano įvardyti paskaičiavimai - šiuo atveju 135mln. EUR, skirti vien tik šauktinių išlaikymui - yra tikrai ne galutiniai? Nors dauguma ir primena, tačiau faktorius dažnai lieka neakcentuojamas, jog labaaaaai stipriai trūksta karinės technikos, kad ir pačios elementariausios. Akivaizdu, jog valstybės finansams tai taip pat bus pakankamai didelis iššūkis.
Tame pačiame straipsnyje kalbama apie tai, jog šalyje dominuojantys bankai - matyt, "Swedbank", "Dnb Nord", galimai dar "SEB" turima omenyje (kurie, be to, nėra lietuviški) - yra pasiryžę geranoriškai pratęsti paskolų grąžinimo terminus tiems, kurie turės finansinių įsipareigojimų metu, kai bus pašaukti. Ta prasme, ar jums patiems neskamba kvailokai? Kokia prasmė bankams atsisakyti dalies pelno vien tam, jog yra vykdoma tam tikra reforma šalyje - aišku, iš kitos pusės šnekant, Lietuva galėtų finansuoti palūkanas bankams, tačiau vėl grįžtame prie to, kiek tai šaliai kainuotų.
 
Dar viena įdomi mintis, o tuo pačiu ir paradoksali, jog būtų kviečiami net ir tie, kurie kuria darbo vietas. Atitinkamos institucijos ragina žmonės, o ypač jaunimą, vykdyti individualias veiklas, bei kurti geresnę Lietuvą, turint omenyje tai, jog būtų kuriama daugiau darbo vietų ir mažinamas nedarbo lygis. Atsakykite, prašau, kokios galėtų būti, tarkime, start-up'o perspektyvos tuo atveju, jeigu pagrindis(-iai) projektų vykdytojai, turintys ne vien tik išsamią asmeninio verslo strategiją, tačiau ir tam tikras ambicijas, žinias, kaip konkurencingai sąveikauti dabartinėje rinkoje, plėsti verslo veiklas, o tuo pačiu ir kurti daugiau darbo vietų, būtų pašaukti? Nors 9mėn. tarnybos ir nėra daug, žvelgiant iš gyvenimo prizmės, tačiau žinant nuolatos kintančias tendencijas rinkoje, nusakyti verslo padarinius tokiu atveju būtų ganėtinai lengva. Aišku, kita išeitis - kurti verslą po tarnybos, tačiau net pačiam juokingą mintį siūlant.
 
Tikriausiai, jog niekam nėra paslaptis, jog lietuviai yra pakankamai patriotiški žmonės. Vis dėlto, opozicija - kitos nuomonės piliečiai - teigia, jog "nėra dėl ko kovoti, pažiūrėkite, kas gi Lietuvoje dedasi!". Kad ir kaip ten bebūtų, nors karo grėsmė, tarkime, ir yra reali, pastebime, jog kažkokios agresijos - pasiruošimo rodymas Rusijai, ar kitoms valstybėms, nėra naudingas mūsų kraštui nei iš ekonominės, nei iš socialinės, tarkime, pusės. Ką gi mes pasiektume? 15tūkst. karių, kurie per penkis metus būtų pašaukti bei paruošti, karo lauke atrodytų labai "slabnai", jeigu šią "armiją" lygintume su Rusijos, tarkime, ar kitos potencialios agresorės, mūsų atžvilgiu, pajėgomis. Tuo tarpu, kol investuosime milžiniškas pinigų sumas praktiškai į nieką, galėtume gerinti socialinę situaciją krašte, skatinti verslumą, tvarkyti šalies infrastruktūrą - būtų galima vardyti ir vardyti. Esmė ta, jog lietuviai bet kokiu atveju, išaušus karui, stotų už Tėvynę, kadangi tai taptų ne pilietinis reikalas, o suveiktų žmogaus instinktas išgyventi, ir ta 15tūkst. paruoštų šauktinių grupė, lyginant su planuojamomis išleisti sumomis, ekonomiškai atrodytų, kaip labaaaai prastas alternatyviųjų kaštų panaudojimo pasirinkimas.
 
Profesionalius karius ruošti tikrai reikia, kadangi jie yra šalies gynybos pagrindas, tačiau dabartiniai impulsyvūs valdžios sprendimai, kai toks klausimas, kainuosiantis ne vien tik beprotiškai daug pinigų valstybei, tačiau ir skatinantis šalyje nesantaiką tarp žmonių, ypač valdžios atžvilgiu, yra nusprendžiamas netgi ne referendumo metu, atrodo labai labai neapgalvotas sprendimas.
 
Norite, jog 290 EUR - minimalus šalies atlyginimas - būtų didesnis? Nežinau, kokį planą "chėbra" valdžioje susėdus yra sumasčius, bet toks ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių alternatyvusis panaudojimas - pakankamai prastas pasirinkimas, kuris tikrai neskatina šalies ekonomikos augimo.
 
Primenu, jog straipsnis pamąstymams ir tikrai neišsakau konkrečios pozicijos šiuo klausimu.
 
P.s. pasidalinau mintimis Facebook'o profily - įdomu, ką galvojate ir jūs. :)
 
Straipsnio nuoroda apie šauktinius (DELFI): http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-rugpjucio-prasides-sauktiniu-rinkimas-kaip-tai-vyks.d?id=67491572

"Apskaičiuota, kad išlaikyti šauktinį per metus kainuos apie devynis tūkstančius eurų, o profesionalą – aštuoniolika tūkstančių."
 
Labai įdomi situacija su šauktiniais. Jokios nuomonės šalininkas nesu, o be to ir tikrai į patriotizmo diskusijas nenoriu lįsti, tiesiog labai paprastai paskaičiuokim iš ekonominės pusės..
 
Valdžia teigia, jog kiekvienais metais būtų šaukiama 3 - 3,5tūkst. šauktinių. Kaip matot aukščiau, pateikiu iš žemiau nurodyti straipsnio citatą, kurioje teigiama, kad vieno šauktinio išlaikymas valstybei kainuos 9000 EUR. Kadangi žinoma, jog planuojama tokį įstatymą vykdyti mažiausiai penkis metus, galėtume pastebėti, jog vien šauktinių paruošimas Lietuvai kainuotų mažiausiai 135mln. EUR.
 
Pastebėkime ir tai, jog šalyje yra jau 7000 karių - profesionalų. Vieno šios profesijos atstovo išlaikymas kasmet mums kainuoja 18tūkst. EUR. Per metus susidaro 126mln. EUR suma. Visgi, šitoj situacijoj dėl finansinių išteklių panaudojimo ginčytis nereikėtų, žinant tai, jog investicija yra svari - profesionalai ne vien tik savo noru gina Tėvynę, bet ir įgyja kur kas aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, lyginant su šauktiniais bei šių potencialiai įgyjamu žinių bagažu per 9mėn., kurie saugumo sumetimais bet kokiu atveju būtų naudingi.
 
Kodėl mano įvardyti paskaičiavimai - šiuo atveju 135mln. EUR, skirti vien tik šauktinių išlaikymui - yra tikrai ne galutiniai? Nors dauguma ir primena, tačiau faktorius dažnai lieka neakcentuojamas, jog labaaaaai stipriai trūksta karinės technikos, kad ir pačios elementariausios. Akivaizdu, jog valstybės finansams tai taip pat bus pakankamai didelis iššūkis.
Tame pačiame straipsnyje kalbama apie tai, jog šalyje dominuojantys bankai - matyt, "Swedbank", "Dnb Nord", galimai dar "SEB" turima omenyje (kurie, be to, nėra lietuviški) - yra pasiryžę geranoriškai pratęsti paskolų grąžinimo terminus tiems, kurie turės finansinių įsipareigojimų metu, kai bus pašaukti. Ta prasme, ar jums patiems neskamba kvailokai? Kokia prasmė bankams atsisakyti dalies pelno vien tam, jog yra vykdoma tam tikra reforma šalyje - aišku, iš kitos pusės šnekant, Lietuva galėtų finansuoti palūkanas bankams, tačiau vėl grįžtame prie to, kiek tai šaliai kainuotų.
 
Dar viena įdomi mintis, o tuo pačiu ir paradoksali, jog būtų kviečiami net ir tie, kurie kuria darbo vietas. Atitinkamos institucijos ragina žmonės, o ypač jaunimą, vykdyti individualias veiklas, bei kurti geresnę Lietuvą, turint omenyje tai, jog būtų kuriama daugiau darbo vietų ir mažinamas nedarbo lygis. Atsakykite, prašau, kokios galėtų būti, tarkime, start-up'o perspektyvos tuo atveju, jeigu pagrindis(-iai) projektų vykdytojai, turintys ne vien tik išsamią asmeninio verslo strategiją, tačiau ir tam tikras ambicijas, žinias, kaip konkurencingai sąveikauti dabartinėje rinkoje, plėsti verslo veiklas, o tuo pačiu ir kurti daugiau darbo vietų, būtų pašaukti? Nors 9mėn. tarnybos ir nėra daug, žvelgiant iš gyvenimo prizmės, tačiau žinant nuolatos kintančias tendencijas rinkoje, nusakyti verslo padarinius tokiu atveju būtų ganėtinai lengva. Aišku, kita išeitis - kurti verslą po tarnybos, tačiau net pačiam juokingą mintį siūlant.
 
Tikriausiai, jog niekam nėra paslaptis, jog lietuviai yra pakankamai patriotiški žmonės. Vis dėlto, opozicija - kitos nuomonės piliečiai - teigia, jog "nėra dėl ko kovoti, pažiūrėkite, kas gi Lietuvoje dedasi!". Kad ir kaip ten bebūtų, nors karo grėsmė, tarkime, ir yra reali, pastebime, jog kažkokios agresijos - pasiruošimo rodymas Rusijai, ar kitoms valstybėms, nėra naudingas mūsų kraštui nei iš ekonominės, nei iš socialinės, tarkime, pusės. Ką gi mes pasiektume? 15tūkst. karių, kurie per penkis metus būtų pašaukti bei paruošti, karo lauke atrodytų labai "slabnai", jeigu šią "armiją" lygintume su Rusijos, tarkime, ar kitos potencialios agresorės, mūsų atžvilgiu, pajėgomis. Tuo tarpu, kol investuosime milžiniškas pinigų sumas praktiškai į nieką, galėtume gerinti socialinę situaciją krašte, skatinti verslumą, tvarkyti šalies infrastruktūrą - būtų galima vardyti ir vardyti. Esmė ta, jog lietuviai bet kokiu atveju, išaušus karui, stotų už Tėvynę, kadangi tai taptų ne pilietinis reikalas, o suveiktų žmogaus instinktas išgyventi, ir ta 15tūkst. paruoštų šauktinių grupė, lyginant su planuojamomis išleisti sumomis, ekonomiškai atrodytų, kaip labaaaai prastas alternatyviųjų kaštų panaudojimo pasirinkimas.
 
Profesionalius karius ruošti tikrai reikia, kadangi jie yra šalies gynybos pagrindas, tačiau dabartiniai impulsyvūs valdžios sprendimai, kai toks klausimas, kainuosiantis ne vien tik beprotiškai daug pinigų valstybei, tačiau ir skatinantis šalyje nesantaiką tarp žmonių, ypač valdžios atžvilgiu, yra nusprendžiamas netgi ne referendumo metu, atrodo labai labai neapgalvotas sprendimas.
 
Norite, jog 290 EUR - minimalus šalies atlyginimas - būtų didesnis? Nežinau, kokį planą "chėbra" valdžioje susėdus yra sumasčius, bet toks ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių alternatyvusis panaudojimas - pakankamai prastas pasirinkimas, kuris tikrai neskatina šalies ekonomikos augimo.
 
Primenu, jog straipsnis pamąstymams ir tikrai neišsakau konkrečios pozicijos šiuo klausimu.
 
P.s. pasidalinau mintimis Facebook'o profily - įdomu, ką galvojate ir jūs. :)
 
Straipsnio nuoroda apie šauktinius (DELFI): http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-rugpjucio-prasides-sauktiniu-rinkimas-kaip-tai-vyks.d?id=67491572

"Apskaičiuota, kad išlaikyti šauktinį per metus kainuos apie devynis tūkstančius eurų, o profesionalą – aštuoniolika tūkstančių."
 
Labai įdomi situacija su šauktiniais. Jokios nuomonės šalininkas nesu, o be to ir tikrai į patriotizmo diskusijas nenoriu lįsti, tiesiog labai paprastai paskaičiuokim iš ekonominės pusės..
 
Valdžia teigia, jog kiekvienais metais būtų šaukiama 3 - 3,5tūkst. šauktinių. Kaip matot aukščiau, pateikiu iš žemiau nurodyti straipsnio citatą, kurioje teigiama, kad vieno šauktinio išlaikymas valstybei kainuos 9000 EUR. Kadangi žinoma, jog planuojama tokį įstatymą vykdyti mažiausiai penkis metus, galėtume pastebėti, jog vien šauktinių paruošimas Lietuvai kainuotų mažiausiai 135mln. EUR.
 
Pastebėkime ir tai, jog šalyje yra jau 7000 karių - profesionalų. Vieno šios profesijos atstovo išlaikymas kasmet mums kainuoja 18tūkst. EUR. Per metus susidaro 126mln. EUR suma. Visgi, šitoj situacijoj dėl finansinių išteklių panaudojimo ginčytis nereikėtų, žinant tai, jog investicija yra svari - profesionalai ne vien tik savo noru gina Tėvynę, bet ir įgyja kur kas aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, lyginant su šauktiniais bei šių potencialiai įgyjamu žinių bagažu per 9mėn., kurie saugumo sumetimais bet kokiu atveju būtų naudingi.
 
Kodėl mano įvardyti paskaičiavimai - šiuo atveju 135mln. EUR, skirti vien tik šauktinių išlaikymui - yra tikrai ne galutiniai? Nors dauguma ir primena, tačiau faktorius dažnai lieka neakcentuojamas, jog labaaaaai stipriai trūksta karinės technikos, kad ir pačios elementariausios. Akivaizdu, jog valstybės finansams tai taip pat bus pakankamai didelis iššūkis.
Tame pačiame straipsnyje kalbama apie tai, jog šalyje dominuojantys bankai - matyt, "Swedbank", "Dnb Nord", galimai dar "SEB" turima omenyje (kurie, be to, nėra lietuviški) - yra pasiryžę geranoriškai pratęsti paskolų grąžinimo terminus tiems, kurie turės finansinių įsipareigojimų metu, kai bus pašaukti. Ta prasme, ar jums patiems neskamba kvailokai? Kokia prasmė bankams atsisakyti dalies pelno vien tam, jog yra vykdoma tam tikra reforma šalyje - aišku, iš kitos pusės šnekant, Lietuva galėtų finansuoti palūkanas bankams, tačiau vėl grįžtame prie to, kiek tai šaliai kainuotų.
 
Dar viena įdomi mintis, o tuo pačiu ir paradoksali, jog būtų kviečiami net ir tie, kurie kuria darbo vietas. Atitinkamos institucijos ragina žmonės, o ypač jaunimą, vykdyti individualias veiklas, bei kurti geresnę Lietuvą, turint omenyje tai, jog būtų kuriama daugiau darbo vietų ir mažinamas nedarbo lygis. Atsakykite, prašau, kokios galėtų būti, tarkime, start-up'o perspektyvos tuo atveju, jeigu pagrindis(-iai) projektų vykdytojai, turintys ne vien tik išsamią asmeninio verslo strategiją, tačiau ir tam tikras ambicijas, žinias, kaip konkurencingai sąveikauti dabartinėje rinkoje, plėsti verslo veiklas, o tuo pačiu ir kurti daugiau darbo vietų, būtų pašaukti? Nors 9mėn. tarnybos ir nėra daug, žvelgiant iš gyvenimo prizmės, tačiau žinant nuolatos kintančias tendencijas rinkoje, nusakyti verslo padarinius tokiu atveju būtų ganėtinai lengva. Aišku, kita išeitis - kurti verslą po tarnybos, tačiau net pačiam juokingą mintį siūlant.
 
Tikriausiai, jog niekam nėra paslaptis, jog lietuviai yra pakankamai patriotiški žmonės. Vis dėlto, opozicija - kitos nuomonės piliečiai - teigia, jog "nėra dėl ko kovoti, pažiūrėkite, kas gi Lietuvoje dedasi!". Kad ir kaip ten bebūtų, nors karo grėsmė, tarkime, ir yra reali, pastebime, jog kažkokios agresijos - pasiruošimo rodymas Rusijai, ar kitoms valstybėms, nėra naudingas mūsų kraštui nei iš ekonominės, nei iš socialinės, tarkime, pusės. Ką gi mes pasiektume? 15tūkst. karių, kurie per penkis metus būtų pašaukti bei paruošti, karo lauke atrodytų labai "slabnai", jeigu šią "armiją" lygintume su Rusijos, tarkime, ar kitos potencialios agresorės, mūsų atžvilgiu, pajėgomis. Tuo tarpu, kol investuosime milžiniškas pinigų sumas praktiškai į nieką, galėtume gerinti socialinę situaciją krašte, skatinti verslumą, tvarkyti šalies infrastruktūrą - būtų galima vardyti ir vardyti. Esmė ta, jog lietuviai bet kokiu atveju, išaušus karui, stotų už Tėvynę, kadangi tai taptų ne pilietinis reikalas, o suveiktų žmogaus instinktas išgyventi, ir ta 15tūkst. paruoštų šauktinių grupė, lyginant su planuojamomis išleisti sumomis, ekonomiškai atrodytų, kaip labaaaai prastas alternatyviųjų kaštų panaudojimo pasirinkimas.
 
Profesionalius karius ruošti tikrai reikia, kadangi jie yra šalies gynybos pagrindas, tačiau dabartiniai impulsyvūs valdžios sprendimai, kai toks klausimas, kainuosiantis ne vien tik beprotiškai daug pinigų valstybei, tačiau ir skatinantis šalyje nesantaiką tarp žmonių, ypač valdžios atžvilgiu, yra nusprendžiamas netgi ne referendumo metu, atrodo labai labai neapgalvotas sprendimas.
 
Norite, jog 290 EUR - minimalus šalies atlyginimas - būtų didesnis? Nežinau, kokį planą "chėbra" valdžioje susėdus yra sumasčius, bet toks ne tik finansinių, bet ir žmogiškųjų išteklių alternatyvusis panaudojimas - pakankamai prastas pasirinkimas, kuris tikrai neskatina šalies ekonomikos augimo.
 
Primenu, jog straipsnis pamąstymams ir tikrai neišsakau konkrečios pozicijos šiuo klausimu.
 
P.s. pasidalinau mintimis Facebook'o profily - įdomu, ką galvojate ir jūs. :)
 
Straipsnio nuoroda apie šauktinius (DELFI): http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nuo-rugpjucio-prasides-sauktiniu-rinkimas-kaip-tai-vyks.d?id=67491572

Turbūt daugelis esate ieškoję būdų, kaip nemokamai išreklamuoti savo svetainę. Nusprendžiau sudaryti sąrašą man žinomų taktikų, kaip būtų galima pritraukti lankytojų į savo svetainę, neišleidžiant nė cento. Prie kiekvieno metodo parašiau tik po trumpą komentarą, nes norint gilintis atskirai, reikėtų kiekvienam kurti naujas temas. Tikiuosi, šis sąrašas bus naudingas bent vienam forumo nariui.
 
Nuorodos talpinimas direktorijose.
 
Tai senas ir visiems labai gerai žinomas būdas. Man asmeniškai tai niekada nepasiteisina, tačiau vis dar tenka matyti nemažai atsiliepimų, jog kitiems tai duoda naudos.
 
Parašas su nuoroda jūsų el. laiškuose
 
Turbūt visi turite savo asmeninius el. paštus ir greičiausiai net ne po vieną. Susikurkite parašus juose, kad kiekvieną kartą siunčiant laišką, teksto pabaigoje automatiškai būtų pridėta ir nuoroda į jūsų svetainę.
 
Komentavimas tinklaraščiuose
 
Sudarykite sąrašą populiariausių tinklaraščių jūsų nišoje, kuriuose komentuojant yra galimybė palikti svetainės nuorodą. Sekite naujausius straipsnius ir komentuokite juos. Kuo protingesnis bus jūsų komentaras, tuo daugiau dėmesio susilauksite.
 
Yahoo Answers, Quora ir panašūs puslapiai
 
Tai gana geras būdas pritraukti lankytojų, jei turite tinklaraštį. Sekite klausimus susijusius su jūsų tinklaraščio tematika. Padėkite žmonėms pateikdami atsakymus į klausimus, kuriuos gerai išmanote. Jei problemos sprendimo būdą jau ankščiau aprašėte savo tinklaraštyje, tuomet pateikdami išsamų atsakymą dar pridėkite nuorodą į straipsnį tiems, kurie norės daugiau apie tai pasiskaityti.
 
Dalyvavimas forumuose
 
Kaip žinia, daugelis forumų leidžia turėti savo asmeninius parašus, kuriuose galima patalpinti nuorodas. Kiekvieną kartą kai paliekate pranešimą forume, po juo matosi ir jūsų parašas. Jei aktyviai dalyvaujate forumuose, tuomet būtinai susikurkite parašą su savo nuoroda.
 
Digg.com
 
Vieta, kur skelbiamos nuorodos su paskutinėmis naujienomis iš skirtingų šaltinių. Didžiausią dėmesį čia sulaukia pagrindiniai naujienų puslapiai, todėl patekti tarp jų yra labai labai sudėtinga, bet įmanoma.
 
Naujienlaiškiai
 
Būtina reklamos priemonė beveik kiekvienai internetinei svetainei. Tai puiki proga nuolat apie save priminti jūsų lankytojams. Būtinai naudokite naujienlaiškių prenumeratos formas geriausiai matomose vietose. Taip pat pasiūlykite vartotojui naudingos nemokamos informacijos ar kokį savo produktą mainais į elektroninio pašto adresą. Didelis el laiškų sąrašas garantuoja nuolatinį srautą į jūsų svetainę.
 
Straipsnių talpinimas kituose tinklaraščiuose (Guest blogging)
 
Išanalizuokite savo nišą ir sudarykite populiariausių tinklaraščių sąrašą. Sukurkite išsamų straipsnį įdomia bei populiaria tema, kuris tiktų šiems tinklaraščiams ir pasiūlykite įsidėti į savo svetainę. Tokiu atveju savininkas gauna įdomų straipsnį nemokamai, o jūs gaunate nuorodą į savo svetainę.
 
Leiskite vartotojams pasijusti svarbiais
 
Tai ne visoms svetainėms pritaikoma taktika. Labiau tinkama tinklaraščiams, bet galima panaudoti ir kitokio tipo projektuose. Esmė tokia, kad jei lankytojas jūsų svetainėje jaučiasi svarbus, jis yra labiau linkęs apie jus pasakoti, dalintis informacija socialiniuose tinkluose bei kituose kanaluose. Kai kurie tinklaraščiai, tokią taktiką naudoja skelbdami savaitės ar mėnesio skaitytojus, kurie aktyviausiai dalyvauja projekto gyvenime. Tokiu atveju vartotojas pasijaučia ypatingai svarbus, pasakoje apie tai aplinkiniams, o jūs už tai gaunate nemokamą reklamą.
 
Bendradarbiaukite su kitais panašios tematikos projektais
 
Stenkitės užmegzti santykius su tos panašios ar panašios tematikos internetinių projektų savininkais ir pasiūlykite bendradarbiauti populiarinant vienas kito projektus. Bendradarbiavimas gali būti įvairių formų: nuorodų mainai, reklamos mainai, bendrų konkursų organizavimas ir pan.
 
Pasiūlykite lankytojams kažką nemokamai
 
Visi mėgsta ką nors gauti už dyką. Tai gali būti vienas skyrius iš jūsų parašytos knygos, o gal net visa knyga, tai gali būti internetinės svetainės dizainas, nemokamas jūsų kurtas paveiksliukas ar jūsų sukurtas įrankis. Visi nemokamai gauti daiktai sukelia gerus pojūčius lankytojams, o jie mainais yra linkę apie tai pasidalinti su aplinkiniais.
 
Youtube
 
Visi žino kas tai yra, bet tik nedaugelis pasinaudoja šiuo įrankiu populiarinti savo svetainę. Šiais laikais norint sukurti įdomų video nebereikia didelių investicijų. Netgi paprastos kameros išmaniuosiuose telefonuose leidžia įrašyti geros kokybės vaizdą, o įvairios programos dar ir patobulinti. Jei turite įdomių minčių, kaip vaizdinė medžiaga galėtų papildyti jūsų internetinį projektą, tuomet būtinai tuo pasinaudokite.
 
Konkursai
 
Konkursai visada turi didelį potencialą paplisti po internetą kaip virusas. Jei parduodate kokį produktą, tuomet būtinai turite pasiūlyti ir galimybę keletą vienetų laimėti lankytojams nemokamai. Konkursai gali būti įvairiausių formų: tiek paprasčiausia anketa, tiek įvairūs klausimai, tiek įdomios užduotys. Pažymėtina, kad kuo lengvesnės dalyvavimo sąlygos, tuo labiau lankytojas linkęs sudalyvauti.
 
Hubpages
 
Tai lyg atskira tinklaraštininkų bendruomenė. Čia renkasi žmonės ir rašo įvairiausiomis temomis. Populiariausi straipsniai yra skelbiami pagrindiniame puslapyje. Lankytojai dalinasi savo žiniomis, skaito kitų straipsnius, bendrauja tarpusavyje ir dalinasi įdomiu turiniu. Dažnas tinklaraštininkas naudoja šią bendruomenę savo pagrindinei svetainei populiarinti, straipsniuose pateikdamas nuorodas į ją.
 
E-knygos
 
Jeigu mėgstate rašyti ir tikrai turite, ką pasakyti, tuomet jums būtinai reikėtų parašyti savo e-knygą. Tai neturi būti kelių šimtų puslapių romanas. Užtenka 30-60 puslapių. Knygoje galite atitinkamose vietose palikti nuorodas į savo svetainę. Taip savo knygą galite patalpinti e-knygų direktorijose ir savo svetainėje. Be to, savo svetainėje už nemokamą knygą tuo pačiu dar galite paprašyti pateikti ir savo el pašto adresą, kurį vėliau galėsite panaudoti naujienlaiškiams.
 
Interviu
 
Ši taktika dažniausiai taikoma tinklaraščiams ir naujienų svetainėms. Susidarykite įdomių žmonių sąrašą, kurie yra svarbūs jūsų nišoje, susikurkite įdomų klausimyną ir jiems išsiuntinėkite. Iš gautų atsakymų sukurkite straipsnį cituodami šių žmonių mintis. Taip pat nepamirškite ir pridėti nuorodas į jų projektus. Didelė tikimybė, kad po straipsnio paskelbimo tie patys žmonės jūsų straipsniu pasidalins savo aplinkoje, o jūs gausite nemokamos reklamos.
 
Reddit
 
Tai platforma panaši į jau anksčiau minėtą Digg.com, skirtą platinti įdomų turinį. Tai gali būti nuorodos, nuotraukos, video ir kitokia medžiaga. Lankytojai balsuoja už jiems patikusį turinį ir kuo daugiau balsų surenkate, tuo jūsų turinys stovi aukščiau sąraše. Pakilus pakankamai aukštai galima sulaukti šimtus ar net tūkstančius lankytojų.
 
Turinio saugyklos (content aggregators)
 
Tai vieta, kur skelbiamas naujienų srautas iš įvairių internetinių svetainių. Alltop, Growth Hackers, Affposts, AffBuzz ir AffDaily yra neabejotini šios rinkos lyderiai, tačiau dėl griežtų reikalavimų pas juos patekti yra labai sunku.
 
JustRetweet
 
Tai vieta skirta dalintis kitų turiniu savo socialiniuose tinkuose (Facebook, Twitter ir Google+). Už tai, kad dalinatės kitų turiniu, jūs gaunate kreditų, kuriuos vėliau galite panaudoti tam, jog kiti platintų jūsų žinutę.
 
Viral Content Buzz
 
Ši platforma taip pat skirta dalintis turiniu, tačiau ji veikia šiek tiek kitaip. Pirmiausia, kiekviena jūsų sukurta žinutė turi būti patvirtinta administracijos, todėl turite labai kruopščiai paruošti tekstą. Kitas išskirtinumas, kad jūs nematote, kas yra žinutės autorius, todėl, ar verta dalintis, sprendžiate tik iš turinio.
 
Įsidiekite referral arba affiliate sistemą
 
Jei parduodate produktą ar paslaugą, tai ši sistema gali būti kaip tik jums. Sistemos principas, kad jūs mokate lankytojams komisinius už atvestus pirkėjus. Vadinasi išleidžiate tik tuomet, kada pats gaunate pajamų, o pirkėjų pritraukimu rūpinasi jūsų programos narys.
 
Talpinkite pamokas(tutorials) specialiose svetainės
 
Susiraskite populiariausias svetaines, kuriose yra leidžiama talpinti įvairias pamokas. Sukurkite mokomąjį straipsnį, kuriame būtų paminėta jūsų nuoroda ir patalpinkite tokios svetainėse.
 
 
Tinklaraštininkų bendruomenės
 
 
Šiuo metu tai vienas populiariausių įrankių tarp tinklaraštininkų. Šių bendruomenių pagrindinis tikslas yra bendradarbiauti tarpusavyje ir dalintis vienas kito turiniu su savo auditorija, taip padedant tiek naujiems, tiek seniems tinklaraščiams padidinti lankytojų srautą. Tokios bendruomenės dažniausiai yra labai griežtai kontroliuojamos, į kai kurias būna netgi labai sunku patekti. Svarbiausia yra unikalus bei kokybiškas jūsų svetainės turinys. Taip pat tai puiki vieta užmegzti santykius su kitais tinklaraštininkais.
Pabandysiu išvardinti pagrindines bendruomenes:
 
Triberr
 
Tai turbūt pati populiariausia tinklaraštininkų bendruomenė šiuo metu. Čia galima sutikti pačius populiariausius tinklaraščių savininkus. Veikimo principas paremtas „gentimis(Tribes)“. Jūsų tikslas yra sukurti savo „gentį“ arba įstoti į jau esamą. „Gentis“ turi savo naujienų srautą, kuriame kiekvienas šios grupės narys gali dalintis savo turiniu. Kiti nariai pamatę naujieną, aktyviai komentuoja bei dalinasi savo socialiniuose tinkluose ar kitai kanalais. Atranka į šias grupes yra labai griežta. Nariai privalo būti aktyvūs, kitaip gali būti išmesti. Patekus į vieną iš populiaresnių „genčių“, didelis lankytojų srautas beveik garantuotas.
 
 
Bizsugar
 
Šios bendruomenės veikimo principas daug paprastesnis ir atranka nėra tokia griežta. Jūs tiesiog dalinatės savo turiniu, o kiti nariai balsuoja už jiems patikusius straipsnius. Surinkus atitinkamą kiekį balsų, jūsų straipsnis atsiranda pagrindiniame puslapyje, taip pat gali būti įtrauktas į periodinius naujienlaiškius bei paplatintas socialiniuose tinkluose. Pateikti į pirmus puslapius nėra taip lengva, bet su geru turiniu tikrai įmanoma.
 
DoSplash
 
Tai gana nauja bendruomenė. Veikimo principas taip pat panašus. Nariai dalinasi įdomiu turiniu, balsuoja bei komentuoja. Nemažai žinomų tinklaraštininkų taip pat lankosi čia. Vienintelis minusas - tai registracija, kuri patvirtinama rankiniu būdu ir gali užtrukti apie 2-3 dienas.
 
Klinkk
 
Taip pat visai nauja ir sparčiai populiarėjanti bendruomenė. Veikimo principas toks pat kaip ir prieš tai išvardintų projektų.
 
Medium
 
Šios bendruomenės bendrasavininkas yra vienas iš Twitter įkūrėjų. Veikimo principas panašus kaip ir kitų bendruomenių, tik šis projektas turi papildomą funkciją – tai laiko reitingavimas, kuris prie kiekvieno straipsnio parodo, kiek maždaug laiko užtruks skaitymas.
 
Inbound.org
 
Ši bendruomenė išsiskiria savo paprastumu. Jokių įmantrių funkcijų. Tiesiog jūs dalinatės savo turiniu, bendraujate su kitais tinklaraštininkais bei balsuojate už jums patikusius straipsnius. Jei straipsnis surenka daug balsų, jis patalpinamas į pagrindinį puslapį.
 
Kingged
 
Ši bendruomenė išsiskiria savo aktyvumu. Visi nariai yra labai aktyvūs ir linkę komentuoti dauguma straipsnių. Vienas iš unikalių šios bendruomenės bruožų yra tai – kad projekto administratoriai reguliariai apdovanoja aktyviausius narius
 
 
 
Socialiniai tinklai
 
 
Apie socialinių tinklų svarbą plėtojant projektus turbūt nebe pasakysiu nieko naujo. Visi žinome kokią reikšmę ji turi šiuolaikiniame marketinge ir kad tai tapo vienu iš pagrindinių šiuolaikinės reklamos įrankių. Nauji socialiniai tinklai dygsta kaip grybai po lietaus. Vieni greitai dingsta, kiti suranda savo vietą po saule. Pateikiu šiuo metu populiariausius ir daugiausia naudos atnešančius socialinius tinklus.
 
Facebook
 
Tai neabejotinai populiariausias ir didžiausias socialinis tinklas pasaulyje. Vis labiau skundžiamasi, kad natūraliai ir neišleidžiant pinigų pritraukti vartotojus darosi neįmanom, tačiau įdėjus pastangų, tai padaryti tikrai galima. Keletas pagrindinių būdų, kaip tai padaryti:
Reklamuokite projektą savo asmeniniame profilyje
Susikurkite fanų puslapį
Dalyvaukite diskusijose Facebook grupėse
 
Twitter
 
Dar vienas unikalus ir labai populiarus socialinis tinklas. Išskirtinumas tas, kad viena žinutė turi būti neilgesnė nei 140 ženklų.
Keletas būdų kaip populiarinti savo paskyrą:
Sekite kitus vartotojus, o jie ims sekti jus
Stenkitės susibendrauti su jau spėjusiais išpopuliarėti savo nišos žmonėmis
Dalinkitės įdomiu turiniu, nepamiršdami paminėt autoriaus Twitter paskyros nuorodą
Dalyvaukite Twitter pokalbiuose.
 
Google+
 
Tai ne toks populiarus socialinis tinklas kaip išvardinti anksčiau, tačiau šios platformos tikrai negalima ignoruoti. Tai yra Google produktas ir jo naudojimas gali turėti įtakos jūsų SEO rezultatams. Šiuo tinklu yra labai patogu ir paprasta naudotis. Google+ yra labai populiarus dėl savo bendruomenių. Jas sudaro šimtai tūkstančių narių, todėl tikrai verta juose dalyvauti. Aktyviai dalyvaujant ir retkarčiais pasidalinant savo turiniu, galima pritraukti daugybę lankytojų į savo svetainę.
 
LinkedIn
 
Sukurtas kaip darbuotojų paieškai skirtas tinklas su laiku išsirutuliojo į galingą bendruomenę, kur renkasi įvairių sričių profesionalai. Kaip ir Google+, šiame tinkle didelę reikšmę turi bendruomenės. Susiraskite populiariausias bendruomenes savo nišoje ir aktyviai jose dalyvaukite. Jei sugebėsite atkreipti į save dėmesį, tai neabejotinai pritrauksite daugybę lankytojų į svetainę.
 
Pinterest
 
Šis socialinis tinklas įdomus tuo, jog yra skirtas dalintis tik vaizdais. Jei jūsų projektas turi daug vaizdinės medžiagos, kuri nuolat pildoma, tai būtinai visa tai patalpinkite ir šiame socialiniame tinkle. Ir būtinai suteikite jūsų vartotojams galimybe dalintis šiais vaizdais tiesiai iš jūsų svetainės.
 
Instagram
 
Dar vienas sparčiai augantis socialinis tinklas. Šiame tinkle vartotojai dalinasi nuotraukomis. Ši platforma yra labai vertinama daugelio kompanijų, nes kiekvienas pranešimas sulaukia daug daugiau dėmesio nei kituose socialiniuose tinkluose.
 
StumbleUpon
 
Tai gana populiarus, tačiau viešumoje mažai apkalbamas socialinis tinklas. Veikimo principas yra gana įdomus. Jei kuriam nors vartotojui patinka atitinkama nuoroda, ji automatiškai patalpinama į specialų sąrašą. Kai kitas vartotojas ieško straipsnių su raktažodžiais atitinkančiai jūsų turinį, automatiškai jam parodoma nuoroda iš to sąrašo. Populiarios nuorodos sulaukia šimtus ir net tūkstančius vartotojų iš šio socialinio tinklo.
 
Tumblr
 
Tai mikro-tinklaraščių ir socialinių tinklų mišinys. Jūs galite ne tik rašyti straipsnius, bet sekti kitus rašytojus, dalintis jų turiniu, mėgti straipsnius bei naudoti #hashtags kaip Twitter'yje. Pagrindinis tikslas yra suburti kuo didesnę bendruomenę aplink save ir pateikti įdomiu straipsnius, kurie būtų susieti su jūsų projektu.
 
 
 
Taigi, pateikiau daugiau nei 30 kanalų, kaip būtų galima nemokamai išpopuliarinti savo svetainę. Panaudoti visas priemones vienu metu turbūt yra neįmanoma (nebent turite pagalbininką), todėl patartina išsirinkti keletą jums patraukliausių variantų ir visą dėmesį skirti būtent jiems. Kai kurios taktikos reikalauja labai daug darbo ir laiko, tačiau ateityje tai atsipirks su kaupu.
 
Jei žinote ir daugiau priemonių nepaminėtų šiame straipsnyje, būtinai pasidalinkite.