Taigi pirmiausia sveiki visi. Iškart parašysiu, ką rasite šitame pranešime, kadangi ne visi mėgsta skaityti ilgas litanijas. ^_^
Čia pristatysiu savo pirmą "rimtesnę" programą sukurtą su c++. Joje stengiausi viską paaiškinti rašydamas komentarus, galbūt tai padės kitiems pradžiamoksliams. Programą kūriau norėdamas įtvirtinti išmoktus c++ pagrindus. Siūlau ir kitiems tai padaryti.
Kas per programa?
Tai lyg ir konsolinis "Hangman" žaidimas. Spėji raides už teisingai atspėtus žodžius gauni taškus.
Kodėl programa skirta pradžiamoksliams?
Na iš esmės pats ne per seniausias pradėjau domėtis c++, išmokau pagrindinius ciklus, susipažinau su kintamaisiais, funkcijomis ir darbu su failais. Taigi išmokus visus šiuos dalykus reikia juos kažkur panaudoti, bet kur? Taigi pagalvojau reikia kažką sukurti. Pirma mintis buvo kurti banko sistemėlę kur gali sukti ruletę, laimėti pinigų, dėti juos į banką, atrodė lyg ir visai neblogai juk tai pirmoji programa, bet naktį į galvą atėjo kur kas geresnė mintis: kodėl nesukūrus kažko įdomiau? Iškart pagalvojau gal reiktu sukurti kažkokį žaidimą? Hangman atrodė lyg ir paprasčiausias variantas tačiau viduje glūdėjo daug sunkumų (reikia ištraukti žodžius iš .txt failų juos sudėti į kintamuosius tada tikrinti ar spėjimus ir etc.)
Kaip sekėsi?
*Pirmas blynas buvo tikrai prisvilęs programa veikė tik su tam tikru raidžių skaičių, taip pat viskas buvo paremta sąlygomis (atrodė ganėtinai baisiai). *Antras kartas buvo šiek tiek geresnis pradėjau naudoti sąlygas, bet raidžių skaičius dar negalėjo kisti. *Trečias kartas nemelavo, pavyko padaryti, kad programa veiktu su įvairiausiu raidžių skaičiumi.
Viso to nauda?
Teko susipažinti su c++ vector, pradėjau geriau suprasti ciklus, jų veikimo principus, geriau išmokau dirbti su failais ir begale kitų dalykų.
Ką reiktų paminėti?
1.Žodžiai yra angliški, programoje nėra lietuviškų raidžių (c++ kalboje tas dalykas tiesiog žudo, kadangi reikia prirašyti papildomo kodo prieš kiekvieną cout). 2.Nežinau ar visi žodžiai yra taisyklingi, kadangi ištraukiau juos iš vienos svetainės. 3.Lygiai skiriasi žodžių ilgumais ir taškų gavimu. 4.Žinau, kad negerai, kad visą kodą surašiau vienam lape, tiesiog taip man buvo patogiau.
Taigi mano prašymas:
Žmonės kurie yra įgudę c++ ir turi laisvo laiko, jeigu galite pažiūrėkite ar nėra klaidų (nekalbu apie saugumo), ar rinktasis racionalus kelias. Visgi aš pats esu pradžiamokslis, tad programa tikrai gali atrodyti kvailai labiau nusimanantiems. Net nežinau ar ji tinkamai veiks ant jūsų kompiuterio (pas mane ji veikė :D ).
Pabaigai: manau yra tikrai labai naudinga pabandyti kažką sukurt, žinoma pradžioje, kad ir nelabai sudėtingo, bet žinių įgausite tikrai daugiau negu skaitydamas knygas.
Atnaujinimai: *0.2 Žaidimo main.cpp failo kodas sutrumpintas iki 173 eilučių (komentarai palikti). Padaryta funkciją po atspėto arba neatspėto žodžio tęsti žaidimą. Dauguma funkcijų sudėta į klases.
P.S dėl to, kad kodą rašiau dalimis jis gali būti išsimėtęs, todėl geriausia atsidaryti main.cpp failą, programa neveiks be 1lv.txt, 2lv.txt, 3lv.txt failų, bėja reikia susikurti savo vartotoją. Žaidimas prisegtas.
Kūdikis kalbos mokytis pradeda dar būdamas mamos pilve. Pirmieji vaiko ištarti žodžiai absoliučiai priklauso nuo išorinio pasaulio: nuo jį supančių tėvų, senelių, praeivių. Būtų naivu manyti, jog pasaulyje yra toks žmogus, kurio neveikia aplinka. Net būdamas visiškai kurčias ar aklas tu negali atsiriboti nuo tave supančių žmonių. Visų mūsų mintis bei veiksmus veikia per televiziją matyta laida, internete skaitytas straipsnis, girdėta daina ar draugų pasakyta replika. Išlikti individualiam tapo nemenku iššūkiu, tačiau, mano manymu, kiekvieno žmagaus gyvenime ateina diena, kai tenka pasirinkti kryptį: plaukti pasroviui ar prieš srovę,- ir kiekvienas gali pakeisti savo gyvenimą pasirinkdamas savąjį kelią.
Gyvenime gausu labai sudėtingų situacijų, tačiau, kad ir kokios bebūtų aplinkybės, visada yra pasirinkimas. Italų rašytojas Vaskas Pratolinis yra pasakęs: “Apie žmogų galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis”. Kiekvieną dieną mes sau keliame tūkstančius klausimų ir dažnai mūsų atsakymai būtų visai kitokie, jei mes negalvotume, ką apie tai pasakys kiti, ar aš nenusižengsiu taisyklėms. Mes dvylika metų mokomės mokykloje dalykus, kurie galbūt mums nepatinka ir galbūt niekada nepravers, per tris valandas parašome egzaminą, kuris įvertina visus tuos suole praleistus metus, studijuojame, dirbame ir visa tai atrodo normalu, nes visi juk taip daro ir kitaip būti negali. Tačiau gali. Mes galime nesikliauti bandos instinktu ir neiti į mokyklą(fizikas Albertas Einšteinas neturėjo vidurinio išsilavinimo), galime nestudijuoti universite( programuotojas Bilas Geitsas metė studijas Harvardo universitete ir įkūrė savo kompaniją) ir mes turime teisę nedirbti nemėgstamo darbo vien dėl to, kad gautume didesnes pajamas. Žinoma, daugeliui tai tiesiog gali pasirodyti kvaila, nesuprantama ar net neįmanoma. Vinco Mykolaičio-Putino psichologiniame romane „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris dalį savo gyvenimo praleidžia užssiimdamas tuo, kas jo visai netraukia. Liudas įstoja į kunigų seminariją vien dėl to, kad tėvai būtų patenkinti. Jis neklausia savęs, ko jis nori, ir taip jis tampa aplinkybių vergu. Pasirinkimą Vasaris visada turėjo, tačiau jis buvo per silpnas, kad jį priimtų. Milijonai žmonių pasaulyje kievieną dieną taip pat daro tai, kas jiems visai nepatinka ir neteikia jokio pasitenkinimo tik todėl, kad yra psichologiškai silpni, nors kitas kelias visada yra.
Likimas – tai tik silpnavalių žmonių išgalvotas pasiteisinimas. Atsitikus nelaimingam įvykiui mes visada turime ant ko suversti kaltę – toks likimas. Nepasiekę užsibrėžtų siekių, sakome, jog nebuvo likimo lemta. Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas yra sakęs, jog „Aplinka kalta“ . Tai yra lengviausia - nusimesti atsakomybę nuo savęs. Aš manau, jei žmogus yra psichologiškai stiprus ir užsibrėžęs tam tikrą tikslą, tai tik laiko klausimas, kada jis jį pasieks, ir jokie aplinkiniai veiksniai tam įtakos neturės. Prieš atsiskaitomąjį darbą galime nieko nesimokyti bei tikėti, jog pažymį nulems likimas arba galime visą naktį sunkiai mokytis bei taip pažaboti savąjį likimą. Puikus individualybės bei tikro kovotojo pavyzdys – Justino Marcinkevičiaus istorinės dramos „Mažvydas“ pagrindinis veikėjas. Martynas Mažvydas, reformatas, idealistas, skleidžiantis Martyno Liuterio idėjas, palieka gimtąją katalikiškąją Lietuvą ir sieka savo tikslo bet kokia kaina ir bet kokiomis priemonėmis: „Bet aš kovosiu, Vilentai, kovosiu! Aš grumsiuos dėl kiekvieno žodžio”. Mažvydas niekuomet neatsisako savųjų vertybių: tautiškumo puoselėjimo, patriotizmo, gimtosios kalbos, Lietuvos,- net ir tada, kai nebemato prasmės, kai nuo jo nusisuka ir nebetiki net patys artimiausi žmonės, kai jis jaučiasi kaip Sizifas, ridenantis akmenį į kalną. Iš Mažvydo gali pasimokyti ir šiuolaikinis žmogus, kuris mano, jog nieko savame gyvenime nebegali pakeisti, jog jis toks duotas Dievo. Tik tu pats ir tavo charakteris formuoja likimą. Tu esi savojo likimo kalvis.
Išlikti savimi nėra paprasta, tačiau gyvenimas yra daug mielesnis, kai negyveni pagal kitų kurtas taisykles, normas. Nereikia bijoti turėti kitokią nuomonę ir ją išsakyti, nereikia gėdytis apsirengti kitaip nei visi ar neturėti tokio pat mobilaus telefono kaip kiti, nebūtina studijuoti teisės mokslus vien dėl to, jog draugai mokosi ten pat. Nereikia bijoti būti išskirtiniu. Kiekvienas savo gyvenime turime bent kartą sustoti bei pagalvoti, ar gyvename savąjį gyvenimą, ar nesame tas vienas iš milijono avinų, bėgančių bandoje be savo galvos, ar nesame tas juodadarbis vergas visą gyvenimą dirbantis ne dėl savęs, o dėl šeimininko. Ir būtinai reikia turėti savo tikslą, kurio siektumėme visomos jėgomis bei priemonėmis, nepaisydami mus supančių aplinkybių, kliūčių, nesėkmių ir, kuris suteiktų gyvenimui prasmę. "Žmogui, kuris žino, kur eina, pasaulis duoda kelią". D.S.Džordanas
Laisva diena po ilgos darbo savaites, tai sakau uzsuksiu i interneto platybes ir pasidomesiu kaip mano tautieciams sekasi tiek anglijoje, tiek lietuvoje. Atradau sia tema, skaitinejau ir supratau ,kad kiekvienas cia esantis apraso savo gyvenimo nesekmes, pasisekimus ir kitas gyvenimo eilutes kaip atskiras asmuo ,bet kalbantis apie visuma... Kiekvienas mes esame unikalus ,taciau gyvename tame paciame katile. Todel savo mintis reikia reiksti objektyviai. Tai as pabandysiu savo mintis isreiksti tokiu budu. Esu devyniolikmetis. Gyvenau mazame Lietuvos miestelyje. Budamas moksleiviu iki 12 klases mokiausi labai gerais pazymiais, buvau pavyzdingas mokinys niekada neturejas problemu su mokytojais ar direktoriais. Svajojau apie universiteta, studijas. Atejo 12 klase ir mastymas visiskai pasikeite. Jokiu universitetu, nereikia man to verslo ir vadybos popieriaus... Pasirinkau emigracija. Norvegija, Anglija, Vokietija, daug minciu buvo mano galvoje. Sustojau ties Anglija ,nes turejau 2 kartos pussesere ar kaip ji ten, vienu zodziu, kazkas labai tolimo. Suzinojau apie ja savaite pries isvykima... Atvaziuok, darbo yra, per skype kalbejo ji. Nu kagi, nusipirkau paskutinia laisva vieta lektuve ir po 2 valandu skrydzio as jau kitoje salyje. Anglu kalba buvo neprasta, zinojau daug zodziu ,tiesiog truko bedravimo igudziu, liezuvis buvo uzristas. Pirmoji savaite nebuvo kupina nuotykiu ar patirties ,todel kad sedejau namie, ziurejau tv. I lauka mane bijodavo isleisti... Sumus, pasiklysiu ir pns. Po kiek laiko ,su pussere ir jos 1 metu vaikuciu, pradejome vaikscioti po agenturas ir ieskoti darbo man. Nusivylimu buvo daug. Tos agenturos sakiusios ,kad darbo yra pakeite nuomone. Uzsiregistruok ir lauk. Taip ir padariau. Uzsiregistravau visose imanomose agenturuose mano miestelyje ir laukiau. 1, 2 savaites prabego , jokio skambucio. Nutariau pasirinkti kita buda. KAZKA REIKIA DARYTI. NESEDESIU BE DARBO! Pasirasiau CV ir ejau pro visas imanomas parduotuves, sandelius ir pns. Jokio atsako. Nu ka sakau, nejaugi as toks blogas? Domiuosi absoluciai viskuo, sugebu dirbti viska, man nera ribu. Toks buvo mano mastymas. Nusipirkau autobuso bilieta ir pradejau ieskoti darbo kitame mieste. Vel agenturos... Vel nieko... Siek tiek nusivyliau. 4 kartus didesnis miestas nei tas kuriame gyvenau ,bet vistiek jokiu sansu pasireiksti? Nu kagi, tiesiog pasigrozek anglijos baznyciomis... Vaiksciojau po miesta ir staiga, uz akiu uzkliuvo skelbimas. URGENTLY NEED, AMAZON.CO.UK. O ! Cia gi ta didele internetine parduotuve, gal cia pasiseks? Uzsiregistravau,atlikau Amazon testus (42/42 taskai) Buvau geriausias is visos grupes kurioje apie 30 zmoniu. Atlikau alkoholio ir narkotiku testus ( gyvenime nesu isgeres nei laso, nerukau, net kavos negeriu ). Praejau. Ta pacia diena gryztant namo, suskambo telefonas. TU MUMS REIKALINGAS, DARBAS NAKTIMIS... Teko atsisakyti, gyvenu 20 myliu nuo tuo miesto kuriame tureciau laukti agenturos autobusiuko. Naktimis negaliu. Laukiau savaite, dvi. Nieko naujo. Tik staiga, skambutis is batu parduotuves, kurioje buvau padaves CV. Ateik i interviu sake jie. Nuejau. Tai buvo mano pirmas interviu... Absoliuciai nesijaudinau. AS CIA BOSAS! Parduotuves vadybininkams patikau ir jie man siule darba uz 5.30 £/val 16val per savaite. Darbas prie prekystalio, bendrauti su klientais, pardavineti batus ir ebay. Darbas tikrai ne pats geriausiai apmokamas, nelabai gerai , juk as cia dirbti ,o ne ilsetis... Bet ka darysi, juk pirmas darbas, gal ir neblogai. Vadybininkai paprase palaukti ir apie sprendima priimti ar ne pranes telefonu kita savaite. Buvau kupinas vilciu. Atejo kita savaite... Skambutis. TU MUMS PATIKAI, BET RADOME GERESNI. Vel nusivylimas. Atrodo zeme tapo ledu. Jau menesis Anglijoje, jokio darbo, gyvenu kitiems ant sprando. BLOGAI. Reikia kazka daryti... Vel nuvaziavau i ta miesta kurioje buvo Amazon.co.uk agentura. Vienam darbuotojui siuliau 100 £, tik prasau priimkit. Nebuvo kito varianto. Jis neeme mano kysiu ( visgi ne lietuva ). Laukiau toliau. Sedejau ant suoliuko pries agentura. Isejo daili panele, siek tiek vyresne nei as, dirbanti toje agenturoje. Uzsiruke... Nekenciu rukaliu, ypac moteru, sakau uzkalbinsiu. Uzkalbinau, pasakiau kad tokios grazios paneles negali rukyti ir pazadejau sokolado ,jei mes :) Uzsikalbejome. Uzsiminiau ,kad niekaip nerandu darbo. Ir pasirodo, kad atsirado laisva vieta Amazon.co.uk dienos metu nuo 8 ryto iki 4 vakaro. Pasaulis apsiverte auktyn kojomis. GAVAU DARBA, PIRMAJI SAVO GYVENIME, KITOJE SALYJE. Buvau labai laimingas. Tai merginai, nupirkau geri sokolado ir bilietus i moteriska kino filma is vampyru serijos... Taigi, pradejau dirbti. 4:55 ryto zadintuvas sauke, kelkis, laikas i darba. 5:35 autobusas i viena miesta. 6:45 agenturos autobusas i kita miesta. 8:00 darbas. Pirma diena buvo idomi, sutikau daug zmoniu (Amazon.co.uk sandelyje piko metu dirbo apie 2000 zmoniu). Gavau dirbti PICKER kaip jie sako, rinkau knygas, filmus, zaidimus, zaislus ir visa kita, ko tik galima uzsisakyti Amazon.co.uk puslapyje. Pirmoji savaite buvo lyg lengvas pasivaiksciojimas. Darbo kirterijai kilo ir daresi vis sunkesni. 50%, 64% 84%. Po 3 savaiciu buvo taip sunku ,kad visa darbo diena (8 valandos su dvejomis pertraukomis ,kurios trukdavo 35 minutes kartu sudejus, neskaitant trumpas pertaukeles toletui bei vandeniui kurias gali pasiimti kada panorejas) begiojau po prakaitu. Buvo labai sunku. Dirbau sunkiai nes pazadejo ,kad geriausi gaus kontrakta ir nebus atleisti po didziuju svenciu. Buvo ziauriai sunku. Namo gryzdavau 18:20 vakare. Vakariene ir i lova. Buvau laimingas! Juk dirbu! Stai praejo du menesiai. Simtai zmoniu buvo atleisti. O as, visas dar cia. Vis dar dirbu. Baigesi sventes, pasibaige sunkus laikai. Dirbti tapo taip lengva ,kad dabar vaikstau krapstant nosi, paskaitau knygas, pavartau nuogu moteru zurnalus :) Smagu. Susiradau draugu, nauja trannsprota. Keliausi dabar jau 5:35! Gryztu 17:40!!! Na ir geri laikai atejo. ESU LABAI LAIMINGAS. Zada pakelti atlyginima (Dabar 240£/savaite atskaicius visus mokescius) iki 275£ per savaite. Vien geros naujienos. Bet... Namu ilgesys vis stipreja, su namiskiais susikalbame per skype... Pasiilgau savo ziguliuko ,kuri palikau namie, pasiilgau katinu, kuriu turejau du, pasiilgau mamos ir tecio, net seses su kuria istisai pykdavomes :) Pasiilgai gero maisto, draugu. Visa tai lemia ,kad ilgai Anglijoje tikrai neuzsibusiu. Siek tiek uzsidribau, bandysiu kazkur investuoti, kazka kurti, galvoti kaip prasisukti... Anglija puiki salis, zmones linksmesni, kulturingesni. Neidomu man ,kad jie dviveidziai, man svarbu kaip jie su manimi bendrauja ir kaip jie sypsosi, o kas darosi uz mano nugaros nesvarbu. Neziuriu uz nugaros, ziuri tik i ateiti. Po sios ilgso minciu audros noreciau patarti jums ,emigrantams ir ne tik. Visuomet svajokite ,turekite tiksla ir jo visais imanomais budais siekite ( patartina legaliais ) ir jums visuomet pasiseks. Nesvarbu kaip sunku kazkur gyventi, svarbu kokie jus esate stiprus ir kiek turite jegu plaukti pries srove. Gyvenu tokia mintimi: Dziaukis sia diena ,kad ir kokia sunki ji bebutu ,nes rytoj gali buti dar sunkiau. Linkiu ir jums pozityviu minciu ir jegu savo tikslo siekimui. Aciu uz demesi.
Esu trečio kurso studentas, prieš tai studijavau KTU, nusprendęs kad teorinės žinios manęs nebedomina ( mokyklą baigiau 9,7, skaitomas raudonas) mečiau KTU. Nusprendžiau išvažiuoti pamatyti pasaulio. (kelionėms užsidirbau pats nuo 16 metų dirbdamas juodą darbą "stroikėse). gryžęs po pusės metų pradėjau mastyti apie mokslą kuris manęs laukia, nežinojau ką noriu studijuoti, neklausiau tėvų ( ne jie dirbs tą darbą kurį studijuosiu,) neklausiau merginos, draugų ( ne jiems reikės dirbti pas nevalyvą šefą, kuris moka minimumą.) Įstojau į Kauno technikos kolegiją, dabar paskutiniame kurse suprantu kad mokslas ne man. Mokykloje gerai mokiaus tik todėl kad reikėjo ir tėvai vertė, tačiau sulaukęs 18 visiškai pasikeičiau, pradėjau mastyti sau ne kitiems, būti toks koks aš noriu sau būti. Netūsinau tada, netūsinu ir dabar. Tiesiog nebėra noro mokslui, o žinot kodėl ? Nes yra pasenusi ir sušvinkusi Lietuvos švietimo sistema. Kodėl ? Vadovėliai seni ( kalbant apie aukštąsias mokyklas, nepaminėjau ,kad studijuoju mechaniką ) Jei dalina rusiškus vadovėlius per paskaitas ir atsivertęs pamatai kad tai yra 1964 metų mechanikos vadovėlis parašytas rusiškai, tai kaip gi norėsis mokytis kai nežinai ko ieškoti ir kaip ieškoti nes nesupranti rūsų kalbos? Taip anglų kalba tikrai ne problema taip pat ir vokiečių bei truputis italų... Nu bet ar yra įdomu mokytis kai tave moko žmonės kurie jau 2 dešimtis turėjo gulėti po velėna ( niekam nieko blogo nenoriu palinkėti ). Ateinant į aukštąją mokyklą supranti, kad likai vienas, nebėra tos mamytės ir jos šiltų kotletukų gryžus iš mokyklos, klasės auklėtoja nepaglostys kad gavai neigiamą pažymį ir nepaguos. WELCOME TO THE REAL WORLD. Kai kiekvienas žiūri tik savęs, kai kiekvienas dėstytojas žiūri į tave vis dar kaip į vaiką, o jau norisi būti suaugusiu ir paaiškinti kad brėžinyje jis nebemato to kas ten tikrai yra. Kai dėstytojai rašo pažymius už tai kad tu jiems nebepatinki Kai iš koliokviumo pagal vieną dėstytoją turėtum gauti 9 o gauni varganus 4. Švietimo sistema lietuvoje yra tokia susenusi ir supelijusi kad vemti verčia. O kodėl aš vis dar Lietuvoje ir čia mokaus bei gyvenu???? Nes aš Myliu Lietuvą, ne kaip tautą (gink Dieve), ne kaip šalį (politine prasme) ir ne kaip teritoriją Myliu ją nes ji mano tėvynė. Ir tikrai mesiu šiuos mokslus, aš tai žinau, nesu bukas, kiekvieną diena stengiuosi paskaityti knygas ugdančias mano suvokimą apie pasaulį ir patį save. Tačiau kartais pritrūksta motyvacijos, matant kaip žmonės lekia ir skuba it kiaulės prie lovio... Kapitalistinė visuomenė pamiršo savo vertybes. Manau kad žmonės vyresni nei 35 metų turėtu išnykti iš visuomenės, taip pat kaip ir jaunesni nei 16, nes jų požiūris neleidžia formuotis normaliai visuomenei, kuri paklotų normalų pagrindą kitoms kartoms. Vyresnieji įtakoja jaunesniuosius, o mes 20-35 metų amžiaus žmonės nebegalim pastatyti gero pamato, nes jauniausieji spėja teršti visuomenę nuo jos šaknų. Kas kaltas? Auklėjimas? Švietimas? Draugai? Lengvabūdiškumas? Tikrai nežinau kada, bet tikiuosi viskas pasikeis ir tik į gerą, tereikia sulaukti to laiko kai mūsų jaunimas nebegirdės tų žodžių "prie ruso buvo geriau", o išgirs kada nors tokius "Lietuvoje gyventi gera, žinai tu ir prisidedi prie jos ateities".
Atsakysiu į klausimą kodėl apie tam tikrų žinių trūkumą susirūpina 24-30 metų žmonės - todėl, kad tai yra žmonės palikę universitetų auditorijas ir iš tikrųjų pradėję ieškoti savo karjeros kelio, susisgrimba, kad jiems yra reikalingi tam tikri dalykai.
Ir nereikia dėl to kaltinti moksleivių ar studentų - jaunystė yra tam, kad atsimintum pačias nerealiausias akimirkas su draugais, o ne su knygom. Tačiau lygiai taip pat turi atrasti kaip suderinti mokslus su linksmybėmis. Nes, kad ir kaip besimokant atrodo daug kas neįdomu ir nereikalinga, tačiau tai turi vieną didelį privalumą - jie neleidžia tau degraduoti.
Atminkit, kad mokotės ne dėl diplomo ar gerų pažymių, bet dėl savo įgūdžių tobulinimo. Universiteto diplomas yra visiškas nulis, bet kai pagalvoju koks pienburnis buvau pirmame kurse ir koks baigiant universitetą - tai du visiškai skirtingi žmonės. Įgavau šiaip nerealiai daug geros patirties.
Nors aš taip pat buvau iš tų, kur eidavau tik į tas paskaitas, kurios man buvo įdomios. Ir daug kur slysdavau. Bet dabar, atsisukęs atgal tikrai supranti, kad vis dėl to naudos tai davė nemažai :) Bet žinot ką? Niekada nesakykit OP neperšokę griovio... :) Atsimenu puikiai, kaip mokykloje man rusų mokydavo sakydavo - "Mariau, dar pamatysi, kaip gailėsiesi, kad rusų taip nesimokai" - f*ck... kokia jinai buvo teisi :D
Studijavau ekonomiką, dirbu el. komercijos srityje ir tikrai rusų yra ganėtinai reikalinga. Būčiau dabar mokykloje, tai ne tik rusų labiau mokyčiausi, bet ir anglų gramatiką labiau pataisyčiau.
Bet žinot, kas geriausia? Tai, kad dabartiniai mano karjeros krypčiai, tikriausiai didžiausią įtaką bus padariusi ne mokykla, ne universitetas ir netgi ne tėvai! O Uždarbis.lt forumas! :) Jei ne jis, tai velnias žino, ką dabar veikčiau... :)
Reiškiasi kažkas įvyko tavo gyvenime, o ir oras dabar toks, kad žmonės kurie yra dvasiškai pavargę išeina iš gyvenimo ritmo, bet viskas bus su laiku gerai, stenkis kuo daugiau būti užimtas, pavargti nuo malonių darbų, sporto, labai padeda joga ir rankdarbiai, geriau palakstyk stadijone maloniai pavargsi ir miegosi kaip kūdikis, o ir žieminiai riebalai išgaruos, du zuikiai vienu šūviu ;) Vaistai tikrai neišeitis prie jų priprantama, reikia rasti nusiraminimo būdą, pažiūrėti į esamą situaciją realiu būdu, be emocijų. Kas tavo gyvenime atsitiko ko nenori čia įsivardinti? parašyk čia arba pm, jeigu išsivardysi visiems tau bus geriau :)
Taigi yra keli klausimai kurie man neduoda ramybes.
1. Dejavu sapnai? sapnavau. 2. Kodel atsigulus i lova pries miega galva sprogsta nuo ivairiausiu minciu ir neleidzia ramiai uzmigt ir pailset? 3. Kodel vakare manei kad tos mintys buvo teisingos, taciau ryte pasirode kitaip? 4. Ar pastebejot kad dauguma vyriskosios lyties atstovu nejaucia ritmo ir nemoka sokti? Kodel? Yra tokiu ir paneliu bet ju zymiai maziau. Kodel?
Taigi yra keli klausimai kurie man neduoda ramybes.
1. Dejavu sapnai? sapnavau. 2. Kodel atsigulus i lova pries miega galva sprogsta nuo ivairiausiu minciu ir neleidzia ramiai uzmigt ir pailset? 3. Kodel vakare manei kad tos mintys buvo teisingos, taciau ryte pasirode kitaip? 4. Ar pastebejot kad dauguma vyriskosios lyties atstovu nejaucia ritmo ir nemoka sokti? Kodel? Yra tokiu ir paneliu bet ju zymiai maziau. Kodel?
rugpjūčio 21d., šiandien suėjo lygiai 5 metai, kai esu šio nuostabaus forumo narys. Šiandien 5 metai, kai bandau suktis interneto platybėse netik skaitydamas naujienų portalus ar šiaip ieškodamas informacijos, bet ir uždirbti vieną kitą litą. Per tą, gana netrumpa laikotarpį, buvo visko: dideli pasisekimai, dideli nuopoliai, ilgos valandos prie kompiuterio ieškant patikimų būdų, kaip pralobti ir pan. Taigi, dabar pasidalinsiu su jumis, kaip man sekėsi visus tuos 5 metus. Visko aprašyti neįmanoma, nes daug jau pamiršta, bet stengsiuosi, kaip įmanoma labiau :)
Kadangi šiame forume esu narys, kuris daugiau skaito, nei reiškiasi rašydamas (per dieną net 1.27 post'o :o), prisistatysiu tiems, kurie manęs dar nežino/nepažįsta. Esu Laurynas, gimęs ir gyvenęs Skuode, šiuo metu mokausi Kaune, VDU. Galimybe užsidirbti internete pradėjau domėtis būdamas 15 metų, kai vienas draugas pasakė, kad žinąs būdą, kaip užkalti pinigų nieko nedirbant. Nors pradžioje į visą tai žiūrėjau skeptiškai, sutikau išklausyti, ką jis pasakys, ir pabandyti, o kas gi žino, gal iš tikro tai įmanoma? :) Daugeliui žmonių, kurie skaitys šį postą, pavadinimas, kurį pasakysiu nieko nereikš, tačiau tiems, kurie su šiuo forumu gana ilgą laiko šį pavadinimą žino labai gerai - surfjunky. Tiems, kurie nežino - tai saitas, kuris "mokėjo" už paliktą įjungtą naršyklė, kol ji naršė po surfjunky paruoštus tinklapius. Žinoma, surinkus min. payout nieko negavau ir taip buvau pirmą kartą apgautas internete, ne kokia pradžia :D
Draugas pasidavė iškart, o aš rankų nenuleidau ir nusprendžiau labiau pasidomėti galimybės uždirbti internete. Žinoma, į pagalbą atėjo google'as, o jo dėka atradau ir šį forumą. Palyginus su šia diena, narių čia buvo gerokai mažiau, visi buvo gerokai draugiškesni, nebuvo tokio didelio stumimo ant žmonių, kurie nori ką nors sužinoti(kad ir koks kvailas klausimas būtų), ir visi informacija dalinosi gana noriai :) bet dabar ne apie tai... Pradžia buvo be galo sunki, buvau 15 metų, savo pinigų kišti į visiškai nežinomus dalykus nenorėjau, todėl ėmiau spaudyti PTR laiškus. Naujesniems nariams galiu pasakyt, kad tai kažkas panašaus į dabartinius bux'us, nors ir tie atrodo jau numirė, kaip viskas greitai keičiasi :o Už vieną "perskaitytą" laišką, geriausiu atveju, duodavo net 1 dolerio centą, tačiau ir tai tik JAV piliečiams. Lietuviams teko tenkintis laiškais, kurių vertė 0.25ct. Taip, reikėjo 4 laiškų, kad gauti visą centą! Po poros dienų supratau, kad milijonierius taip netapsiu, perėjau ant HYIP'u, ir įsinešiau pirmus $5 savo dolerius. Pradžia buvo labai gera, jei neklystu uždirbau per per $20 per gana trumpą laiką.(gaila nepamenu, koks tada buvo dolerio kursas?). Žinot patarlę, nesidžiauk radęs, neverk pametęs? Taip, užlipau ant HYIP, kur viską prakišau :) Tuo metu jau žadėjau viską mesti, tačiau iš dangaus nukrito pasiūlymas rasti kažkokį template(gal žmogus nežinojo apie google nieko?) ir už tai pasiūlė net 15 baksų! Tai , ko gero, lengviausiai uždirbti pinigai per visus 5 metus. 2 minutės darbo ir 15 dolerių yra.. Iškarto nusprendžiau juos vėl investuoti, šį kartą į tada labai populiarų prizee(lyg ir taip rašos..) žaidimą ir nusipirkti accountą. Deja, vėl scammas ir pinigus praradau dar kartą :/
Praėjus gal savaitei pamačiau pasiūlymą kelti naujienas į warez tipo portalą, mokėjo net $0.18 už naujieną, kai konkurentai duodavo po 2ct. Labai greitai uždirbau $27 dolerius, tačiau adminas suprato, kad tokius litus jam mokėt per didelė prabanga ir viską užraukė :D kad ir kaip ten būtų, tai buvo mano pirmieji pinigai, kuriuos išsikeičiau į Hansą :)
Tada sekė ilga pertrauka, kai nieko neveikiau tik skaičiau. Skaičiau, nes šis forumas jau buvo tapęs puslapiu be kurio negalėjau gyventi.. Skaičiau tol, kol perskaičiau vieno iš narių pasisekimą prie pokerio stalo. Nusprendžiau išbandyti ir aš. Pasiėmiau no deposit bonusą full tilte ($50) ir per keletą savaičių jau turėjau ~400 USD. Turint omenyje, kad prieš pradedant žaist pažiūrėjau tik kombinacijas(one pair, two pairs ir t.t) buvo nerealu!!! Deja, ir vėl patarlė savo padarė... Jokio bankrol management tada galvojo nebuvo ir viską prakišau per porą handų... Puikiai pamenu, kad vieną handą pralošiau su AA prieš 22 :D Ir vėl viską metam!
Taip praėjo pirmi dveji metai šiame forume. Per juos daugiausia ir nutiko, nes toliau radau nišą, kurioje dirbti patiko ir litų nukrisdavo vienas kitas, be baimės juos prarasti. Pradėjau taip vadinamą blogging'ą. Pradėjau ne vienas, su draugu, sėdėjome kieme ir mąstėme apie ką galime kurti blogą, kad nebūtų banalu, būtų įdomu ir nedaug konkurencijos.. Deja, idėjų daug nebuvo ir apsistojom ties vieta, kur konkurencija nežmoniška - technologijomis. Pradėjome nieko nežinodami, nei kaip nusipirkti domeną, nei kaip hostingą, nei su kuo tai valgoma... Tačiau, niekas negimė mokytas ir kaip jau sakiau, forumo nariai tada buvo gerokai draugiškesni. Pabandyke dabar paklausti, kaip nusipirkti domein'ą ? Užsūdys temą postų rinkėjai su paveiksliukais "u noob" ir pan. :) Forumo narių padedami užsisakėme hostingą ir domeiną, atėjo laikas apmokėjimui( vėl kišti savo litus, na, ką darysi). Nusprendėme internetu nemokėti ir nuėjome į Lietuvis spauda kioskelį, per kurį tada buvo galima atlikti apmokėjimus, kaip dabar nežinau. Davėme poniai pardavėjai 25lt, visus duomenis, kur kas kaip ir laukiame. Po 10 minučių pareiškia: atsiprašau vaikiukai, bet man kažkas nesigauna, ir duoda atgal 50lt :o Žinoma, kad paėmėm :D +25lt vos tik pradėjus :D Šiaip ne taip susimokėjom už paslaugas ir pradėjom blogginti. Keldavom po 10-15 naujienų kiekvienas kasdien, ir patys negalėjom patikėti tuo, ką matome. Praėjus vos porai savaičių, lankomumas pradėjo kilti kaip ant mielių. Po 3 mėnesių per dieną ateidavo 1000-1500 unikalių lankytojų vien iš google. Įmetėm google adense ir iš to gerus metus gavom gana neblogas, kaip 17 metų vaikinams, pajamas. Deja, atėjo diena, kai nusprendėm išbandyti kažkokį neaiškų scriptą, ir dėdė googlas, saitą įtraukė į blacklistą. taip ir baigėsi bloggininmas. Kodėl to nedarau šiandien ? Kas dieną metant po 15 naujienų, metus laiko nebenori to matyti nė iš tolo..
4 metai buvo paprasti, tačiau irgi gana geri. Kadangi supratau, kad turiu gyslelę kurti blogus, nusprendžiau juos pardavinėti. Sukuri, įkeli kelioliką naujienų, padarai minimalų SEO, palaikai porą savaičių ir parduodi :) Paprasta, pelninga, ir laiko daug neužima :)
Ką darau šiuo metu? Gaunu vieną kitą litą iš backlinkų pardavinėjimų. Esu palikęs labai didelis tinginys, todėl niekuo neužsiimu jau gerą pusmetį. Paskutinį mėnesį grįžau žaisti pokerį, tiesa, perskaitęs jau nemažai literatūros. Žaidžiu savo malonumui, sekasi gana neblogai :)
Na, atrodo, prirašiau nemažai, tikiuosi nepabos skaityti tiems, kurie pasiryš tai daryti. Jei turite klausimų, klauskite, stengsiuosi atsakyti :)
Dėkui šiam forumui, jo administratoriams už tai, kad šitoks forumas gyvuoja :)
Žiūriu ir aš tuos bičus :D Iš kur jie, Amerikos? Manau, kad amerikietės šiek tiek kitokios, kaip ir kitų tautų moterys, todėl jų patarimai Lietuvos vyrams netinka, aišku pabandyti galima :)
Abejoju, ar nepažeidžiu forumo taisyklių, reklamuodamas savo knygą, bet manau, kad uzdarbis.lt auditorijai tokia knyga tikrai pasirodys įdomi.
Taigi, pristatau e-knygą "Pusę metų dirbu sau", kurioje papasakojau apie pirmą pusmetį mano freelancinimo kelyje - jau pusmetį gyvenu vien tik iš to, dirbu namuose web-programuotoju ir tikrai nesigailiu dėl tokio savo sprendimo.
Knyga yra skirta tiems, kas nori dirbti laisviau ar svajoja apie “freelancerio” karjerą, bet bijo žengti pirmuosius žingsnius. Taip pat tiems, kas jau pradėjo laisvai samdomo darbuotojo kelią, bet vis dar susiduria su pirmaisiais sunkumais.
Knyga susideda iš trijų esminių dalių, kiekvienoje iš kurių yra po keliolika skyrelių: - Dalis 1. Apie freelancinimo kelio pradžią. Šioje knygos dalyje sužinosite, kodėl pasirinkau šį kelią ir kaip man sekėsi jo pradžioje - Dalis 2. Bendravimas su klientais. Kas svarbu derybose dėl projektų ir kaip bandau iš jų išspausti geriausius rezultatus - Dalis 3. Web-projektų rinkos ypatumai. Apie tai, kokios technologijos ir kokie projektai dabar “ant bangos”
Konkretūs klausimai (juos uždavė mano tinklaraščio skaitytojai), į kuriuos atsakymus rasite knygoje: - Ar dirbi namie ar ofise? Jei namie, ar nekyla problemų su motyvacija ryte išlipti iš lovos ir neįsijungti televizoriaus? - Ar yra riba dirbant sau? T.y. ar turi kažkokią ribą, kiek pinigų uždirbus, gali leisti sau ilsėtis ar dirbti lėtesniu tempu, mažiau laiko? - Ar darbo atzvilgiu tapai tikrai laimingesnis? T.y. ar iseina pasirinkti projektus tokius kokiu tikrai nori? - Kaip atrodo freelancerio atostogos? Ar manai, kad atotosgos tik tiems kas dirba nemėgstamą darba? - Kaip į tave žiūri šeima ir visuomenė, kai pasakai, kad dirbi sau ir dar sėdi namie?
Gal negalėčiau savęs vadinti "sėkmės istorija", bet tikiuosi savo pavyzdžiu įkvėpti tuos, kurie dvejoja ir galvoja, kad iš freelancinimo išgyventi neįmanoma.
Prisegu PDF versiją su knygos turiniu ir penkiais pirmais skyriais nemokamai, o visą knygą galite įsigyti šiame puslapyje. Puse-metu-dirbu-sau-short.pdf
Lietuvis – mes pakėlėm PVM iki 21%; Anglas mes sumažinom PVM iki 13%.
Lietuvis – mes pakelsim namu savikainą ir išgelbėsim kelis statybininkus draugus priversdami gyventojus renovuoti namus ir kristi amžiams į skolas bankams. Anglas – mes sumažinom namų savikainą ir palūkanų dydį penktadaliu, kad gyventojai nekristų į skolas krizės laikotarpiu.
Lietuvis – mes mažinam pensijas ir socialines išmokas bei bedarbių išmokas iki 650 Lt, nes jie nebeieško darbo iš gero gyvenimo. Anglas – baikit, jie gi pas mus numirtų iš sielvarto..
Lietuvis – mes studentams skyrėme dviem mokslo metams krepšelius bei pažadėjome iš bankų gauti 3% paskolas mokslui, o padarėme 11% paskolas, o krepšelius panaikiname, atiduodami perskirstyti mokslo įstaigoms. Anglas – Mes remiame studentus, skiriame mokslui pilnas paskolas su 1,5% palūkanomis, negrąžinamas pašalpas knygoms, bendrabučiui, jei studentas neturi pakankamo pragyvenimo šaltinio, t.y. tėvai per metus uždirba mažiau nei 15000 svarų, o jei vargšas studentas pasirinko blogą specialybę bei 15 metų kasmet te uždirbs tik iki 15000 svarų, jam paskolos ir palūkanų grąžinti iš viso nebereikės.
Lietuvis – taip, žiemos šiemet šaltos, kelių nebespėjam valyti, kadangi per brangu, jų ir nebevalom, laukiam geresnio oro, bet va vairuotojai visai nebemoka važiuoti, arba patys užsimuša, arba kitus užmuša. Anglas – taip, pas mus buvo net šeši laipsniai šalčio, uždarėme mokyklas, universitetus, daugelis parduotuvių neveikė, darbovietės nedirbo, nes gyventojai negalėjo pasiekti darbo vietų, nes kiemų nesugebėjome nuvalyti, technika kelius valė. Jei iš kiemo negali išvažiuoti, tai kaip į darbą gali atvykti. Ne, mes taip apsunkinti savo žmonių negalime….
Lietuvis – virusas kiaulių apstojo, gyventojai po 120-150 Lt visus vaistus nuo šio gripo išpirko, valstybės rezervas nukentėjo. Anglas – jo, baisi liga, mes ligos gydymąsi ir biuletenius pasirašyti palikome patiems gyventojams, į gydymo įstaigas be reikalo nerekomendavome eiti, kad vieni nuo kitų neužsikrėstų, o paskambinus vaistus nuo kiaulių gripo vaistinės veltui gyventojams dalijo.
Na ką, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nuspręndžiau pasidalinti ta „žymiaja“ istorija, kurią parašiau dar 2006 metais.
Tikriausiai vienintelė priežastis, kodėl ji tapo tokia populiari buvo ta, kad tais laikais uždarbis internete buvo kaip Sovietų Sąjunga... Visi ieškojo greitų būdų užsidirbti, apgaudinėjo vienas kitą ir šiaip, vyravo tamsusis amžius. Spaudinėdavai reklamas už dešimtadalį cento, o sulaukus emailo, kuris siūlo net 1ct, jauteisi kaip aukso ieškotojas atradęs pilną kapą brangenybių .
Tekstas yra originalus ir pilnas klaidų, tačiau lai būna jis toks, koks yra. Sentimentai vis dėl to daro savo...
Kadangi per sękančius 5-6 metus nutiko daug visokių dalykų, apačioje rasyte ir antrą istorijos dalį, iki pat 2011 12 31. Antrą dalį rašiau sau (kol viską prisimenu), dėl šios priežasties, keletas tik man aktualių detalių buvo iškirpta ar pakeista. Prisipažinsiu, norėjau iškirpti dar didesnę dalį istorijos ir žinau, kad gailėsiuosi kelių čia paviešintų detalių...
Gavau kelis laiškus su klasimais, kaip aš viską pradėjau ir t.t. Todėl sugalvojau glaustai viską aprašyti...
O viskas buvo taip...
Pradžia.
O viskas buvo taip, seniau brolis bandė kažką dirbti internete su spedia ir kitomis programomis, per metus ~2-3 USD uždirbo, tada jis metė, o po gerų metų nutariau visą tai pabandyti aš, žinoma, buvo daug neigiamų atsiliepimų ir „patarimų“, jog to daryti neverta. Tačiau aš nepasidaviau :-) Pradėjau googlinti PTR‘ų, principą jau žinojau ir maždaug gaudžiausi, kas, kur, kaip :-) Pradėjau su tokiais PTR‘ais kaip BankMails, DreamStartMail ir kitais scam‘ais :-) Žinoma, tą sužinojau vėliau, tada atradau #earncash ir kitus IRC kanalus, ten gavau PIRMUOSIUS 10ct į savo e-gold sąskaitą už registraciją, tai buvo kažkas „special“.
From: Smile! It increases your face value. Memo: weather-mails .. buk aktyvus, rink refus
Dar iki šiol ieškau, kas man juos siuntė, žinau jog tas žmogus yra uzdarbis.lt, tačiau kas jis, nepamenu. Bespaudinėdamas ant linkų rasdavau daug naujų, suradau clicking2rewards.com, kadangi e-golde jau turėjau apie du dolerius už registracijas, nusprendžiau pabandyti gauti ref‘u clicking2rewards, nusipirkau reklamos keliuose puslapiuose už 30ct (taip, seniau tokios sumos buvo :-)) ir gavau pirmuosius ref‘us, atrodo apie 15, taip susipažinau su reklamos efektyvumu ir pradėjau eksperimentuoti su įvairiu tekstu ir t.t. E-Gold History pastbėjau, jog keletą pavedimų iš daug.tik.lt su memo: 5 centai, oho, tu jau turtingas , Sekis likuti )), Imk savo likuti http://web.archive.org/web/20040603191604/http://daug.tik.lt/
Lyg mačiau šį žmogų uzdarbis.lt Na anyways, dirbau, dirbau, vergavau už centus, registravausi, naudojau pinigus reklamai, jau gaudavau bonus už ref‘us :-) Dauguma adminų prašė promotinti jų puslapius, kadangi šiek tiek apie mane jau girdėjo. Uždirbau apie 20 USD, juos išleidau (net nežinau už ką :-)) naudodamas šį memo: MP4E Advertising Reseller Affiliate Program Advert Google radau: http://64.233.183.104/search?q=cache:89Dw4UrS-qUJ:www.freeadvertisingforum.com/archive/index.php/t-124864.html+egold+529097&hl=en&ct=clnk&cd=1&client=opera
Tikriausiai čia buvo HYIP ar kažkas panašaus :-) O gal ir PTR ads.
Pirmasis bandymas.
Mano svajonė buvo atidaryti savo PTR tinklalapį, turėjau apie 20 dolerių, o viso reikėjo 99.99 + domeno, todėl tariausi su skripto kūrėjų, jog leistu paimti išsimokėtinai :-) VISKAS PAVYKO! Atėjo laikas pirkti domeną, kadangi turėjau gražų paveiksliuką su akimi, sugalvojau PTR pavadinti visiblemails.com :-)...
Ah ha! Išsiaiškinau kas man siuntė pirmuosius 10ct :-) NuPagady! Pastebėjau, jog tuo pačių adresu mokėjau jam už domeną :-) Ot NuPagady, gausi lupti už tai, jog žinojai viską, kad aš ieškau, bet tylėjai :-)
Laikas pasakoti toliau... Tačiau iškilo problema: iš ko aš mokėsiu? Sugalvojau, jog atidarysiu Ads Only puslapį, visi pradėjo man „patarinėti“ jog neuždirbsiu nieko, nes niekas nenori tik reklamų, aš su jais nesutikau :-) Nutariau suteikti galimybę, 1000 „ads“ pinigų konvertuoti į 10ct, taipogi siūlyti random payout‘us. Pradėjau dėlioti dizainą ir t.t. Po savaitės ar kelių puslapį atidariau, po 2min. nuo atidarymo, gavau 90 užsakymą, žmogus norėjo GOLD membershipo, todėl tai buvo idealu, tuos 90 USD jis siuntė žmogui, iš kurio pirkau script‘ą. Skolų neliko, pradėjo pirkti reklamą visi, membership‘us ir t.t. Pirmasis mano payoutas buvo XDVX :-)
Toliau e-gold seka keliasdešimt puslapių payoutų ir pirkimų :-) Verslas klesti, nusipirkau pirmąjį daiktą iš savo pinigų – nuosavą kompiuterį (jį naudoju ligi šiol). Darbo buvo ligi kaklo, tūkstančiai support emailų ir payout request‘ų, nenuostabu, jog didelių PTR webmasteriai ankščiau ar vėliau mirdavo, išprotėdavo arba pasitraukdavo, krūvis milžiniškas, sugalvojau, jog man jau gana, (ypa2 po to, kai kelias dienas nebuvo interneto, o email inbox prisikaupė dešimtys tūkstančių laiškų) išmokėjau likusius payout‘us ir visiblemails.com pardaviau už 120 USD, atsidariau antrą PTR‘ą diamondmails.com, priemiau tik kelias šalis, taip padidinau pardavimus, kadangi pirko reklamą tik search engine‘ams promotinti ir sumažinau krūvį, nuostabi išeitis :-) Sukausi toliau... mokėjau, miegojau, mokėjau, miegojau. Gaudavau keliasdešimt pirkimų į dieną, visi stebėjosi ypač gerais rezultatais, kadangi trindavau visus cheaterius, tikrindavau kiekvieną ip, paspaudimą... Aš žinojau ką darau :-)
Pradėjau pats reklamuoti kitų search engine‘us, „susimetėm“ su XDVX, jis tuo taipogi domėjosi, abu individualiai promotinom, viskas buvo puiko apie pusę metų, tačiau man jau pabodo būti tik pavaldiniu, atsidariau IceCubePTR.com (dar vieną PTR), šis nepavyko, buvo skubotas ir neapgalvotas, diamondmails.com pardavimai mažėjo, pinigų šaltinis mažėjo... Reikėjo kažką daryti... Pardaviau DiamondMails.com, IceCubePTR.com ir taupiau pinigus ant savo search engine scripto, sistema kainavo apie 750 USD pradžiai, tėvo atminimui suteikiau pavadinimą # :-)
Prasidėjo vargai, mokinausi elgtis su sistema, hostingo sąskaitos augo, gerų partnerių neturėjau, kurie gerai promotintų mano search engine‘ą. Siunčiau pinigus iš mamos sąskaitos, jog sugebėčiau sumokėti už serverį... Suradau kelis gerus provide‘erius (feed‘us), kurių rezultatus naudojau savo paieškos sistemoje. Pradėjo viskas kilti... (tai užtruko apie pusę metų), tačiau man vis dar trūko pinigų, ieškojau daugiau partnerių, pirkau sistemos patobulinimų, žodžių vargau... Tai truko dar pusę metų), o pelno dar nebuvo, kitaip tariant, daugiau nei metus dirbau dykai.
Gavau daugiau feed‘ų, kilo ir paspaudimų vertė, nustojau naudoti antrarūšius provider‘ius, išsilaisvinau. Vos ne kaip filme, kai jaūnėlis pakeičia senuosius, o jie priversti naudotis jaunėlio paslaugomis. Taip buvo ir man. Žmonės, kuriu rezultatus aš ankščiau naudojau, pradėjo naudoti maniškius, nes jau turėjau šiokių tokių pažinčių, visi tuo laiku populiarųs search engine‘ai naudojo mano rezultatus :-) Didelis pasiekimas. Viskas buvo puiku, stipresnis (aš) pakeitė silpnuosius ir juos įtaukė į savo verslą (jie pradėjo naudoti mano rezultatus), darbo buvo ypatingai daug, dauguma pabijojo kurti paieškos sistemas, vien dėl to, jog nebūtų nieko spėję, Žodžiu viskas truko dar pusę metų :-) Pasikeitė ir tinklalapis.
Lūžis. Nuopolis.
Gavau naujų partnerių, kurie siūlė ypatingai gerus rezultatus ir pasiūlymus, pvz.: wehuntitdown.com, gavau dar daugiau paieškų, verslas augo, jau wehuntitdown turėjau apie 3000+ USD, laukiau payout‘o, jog galėčiau išmokėti visiems ir pats pasiimti 20%, tačiau nesulaukiau, buvau apgautas. Kilo panika mano galvoje, ką aš dabar darysiu, ten buvo mano visi pinigai, žmonės pradėjo rašyti šimtus žinučių į dieną, klausdami, kur jų pinigai, paaiškinau jog mane apgavo, jie nebuvo „supratingi“ ir norėjo tik pinigų, paieškų skaičius krito, skolos augo, panika didėjo, ką daryti, ką daryti!? Tokiais atvejais dauguma pasitraukia. Tačiau aš to nedariau, susikaupiau. Pradėjau naudoti senus partnerius ir siūsti likusias paieškas, už paskutinius pinigus išmokėjau ilgiausiai laukusiems, kadangi mano bid’ai (vertę už vieną click’ą aka paspaudimo vertė) krito praradus partnerius žmonės vistiek nesiuntė tiek daug paieškų, kelis mėnesius gyvenau tokioje nežinioje.
Seni draugai neišduoda.
Įtikinau partnerius, draugus ir toliau man siųsti paieškas, pakilus paieškų skaičiui, gavau pasiūlymų iš kelių kompanijų (feed’ų), jog aš galėčiau naudoti jų rezultatus, viskas buvo puiko, bid’ai kilo, paieškos augo, pelnas didėjo susidomėjusių skaičius, pasiekiau maksimumą, dauguma kitų paieškos sistemų mirę, stambesnės suvalgė mažesnes. Darbo krūviai tapo nežmoniški, nemiegodavau naktimis, o prieš tai jau daugiau nei vienerius metus neturėjau atostogų, ariau kaip jautis, dirbau per šventes, savaitgalius, jokių pramogų. Tapau dirbanti mašina.
Didesnis pelnas – didesnė rizika.
Ieškojau dar geresnių pasiūlymų savo vartotojams, radau lookquick.com, jie siūlė puikias sąlygas, todėl surizikavau, pirmą mėnesį gavau payout‘ą, siunčiau dar daugiau paieškų, o tada... Jie neišmokėjo (tik vėliau sužinojau, jog jie taip daro visiems), praradau apie 7000 USD, šį kartą nieko nedariau, tapau nejautrus pinigams, nebuvo skirtumo, prarasiu 10 ar 10000 dolerių, pinigus gavau iš senų tiekėjų, todėl išsimokėjau.
Vienu žingsniu atgal, dviem į priekį.
Užplūdo iframer‘ių banga, šimtai kvailių pradėjo naudot šį triuką ir pašalino paskutines mažas paieškos sistemas iš rinkos, webmaster‘iai nebemokėjo su tuo kovoti, nes aptikti juos buvo sunku, o dauguma manė, (tie patys vilkai) jog tai neįmanoma, tačiau aš sugebėjau :-) O dabar tiesiai į pasakojimą... Kadangi praradau partnerius, kurie siūlė geras sąlygas, šiek tiek krito ir paieškos, tačiau tai man nemaišė, mane stiprino, vėl pradėjo plūsti žmonės, nes įgavau ypatingai aukšą pasitikėjimo lygį (net apgautas aš nepasidaviau). Pelnas siekę aukštumas. Smegenys kunkuliavo, miego trūkumas, visa užimta diena, reikėjo bent 2 dienų pertraukos, taip ir padariau. Sumažinau darbą perpus, už dviejų dienų gavau skambutį, sakmbino partneriai, su kuriais dirbau nuo pat pradžios dėl vadinamo fraud traffic‘o, jie pranešė jog man teiks tik antro lygio rezultatus, kitaip sakant dauguma feed‘o advertiserių nebenori jog aš jiems siūsčiau paieškas Man buvo šokas, štai ką man padarė petrauka! Puoliau į darbus, stengiausi atitaisyti klaidas, juk tai mano darbas! Tačiau jau vėlų... Viskas... Pelnas krito 90%. Išmoku mėnėsio „algas“ ir siunčiu likusius pinigus namo, viskas, perku lėktuvo bilietus ir po 2 metų be atsotogų skrendu atostogauti.
Šviežios mintys, naujos idėjos.
Atostogaudamas sugalvoju įkurti naują paieškos sistemą su aukščiausiomis technologijomis. Grįžęs puolu dirbti, taip atsiranda kitas mano projektas, (vasaros gale) o toliau... toliau dar tik bus.
Pabaiga.
Nepaminėjau smulkenų, pvz.: hostingo pardavinėjimo, investavimo į hyip‘us, surf‘us, bandymo atidaryti dar vieną PTR‘ą, kuris žlugo dėl ThePlanet kaltės, seo, dauguma apscaminimų dar didesnėmis sumomis ir t.t. tačiau tai jau kita tema. Dabar žinote kaip tapau tuo, kuo tapau. Gali būti klaidų. Pasakojimą rašiau gana greitai ir glaustai.
Situacija šiuo metu: dirbu savaitgaliais, tačiau tiek, kiek noriu, galiu praktiškai leisti sau tinginiauti, tačiau tai tik per šventes, bet kiekvieną dieną stengiuosi viską suspėti, krūviai nėra tokie dideli, nes daug visko daro mano sistema, tačiau kartais tenka ir kelias paras nemiegoti
Papildyta:
Pamiršau paminėti, kad turėjau ir dar vieną paieškos sistemą, kuri gyvavo kartu su pirma sistema.
http://www.djixas.com/story/p4.png
Iš archyvų ištraukti screenshot, gaila, kad pusės paveiksliukų neberodo.
2006 vasarą grįžau iš atostogų ir puoliau planuoti naująją paieškos sistema. Šį kartą viskas turėjo būti tobula...
2006 rugsėjo / spalio mėnesį paleidžiu dar vieną PPC ir išsiunčiu laišką seniesiems savo klientams. Problemų pritraukti žmonių nebuvo,visi senoliai žinojo apie mano naująjį projektą, todėl traffic’as augo sparčiai.
http://www.djixas.com/story/m.jpg
http://www.djixas.com/story/240-400.jpg
http://www.djixas.com/story/300-600.jpg
Iš archyvų ištrauktas screenshot. Ignoruojant kelias klaidas bet dingusius paveikslėlius, puslapis daugmaž taip ir atrodė.
Nežinau kas čia rašė ir kodėl tokį screenshotą turiu išsisaugojęs, bet toks tekstas pakėlė nuotaiką:
http://www.djixas.com/story/p1.jpg
Anyway, su nauja paieškos sistema atėjo ir nauja cheater'ių karta. Šį kartą, juos pagauti nebuvo taip paprasta, nes neįsigilinus, traffic'as (lankytojų srautas) atrodė 100% natūralus.
Šie žmonės buvo tos srities profesionalai, žaidimai su iframes (kuomet nematomas script'as įdedamas į puslapį ir atėjus lankytojui, jis to nežinodamas paspaudžio ant reklamos) buvo pakeisti sudėtingais algoritmais, kurie sukeldavo didelį galvos skausmą. Toks jau tas darbas...
WebMasterio Košmaras
Praėjus mažiau nei metams po projekto paleidimo, išaušo dar vienas rytas... Tai buvo 2007 Birželio 09 diena...
Įsijungiau kompiuterį ir patebėjau, kad mano tinklalapis nebeveikia. Hmm, kažkas blogai su failų nustatymais. Prisijungiau prie cPanel ir netrukus išvydau klaidą... Parašius support‘ui išgirdau nelabai malonų atsakymą:
HDD gedimas, sugadinti duomenys.
Nieko tokio, pagalvojau... Juk būtent tam ir pirkau serverius su 2 kietaisiais diskais. Vienas backup‘am laikyti.
Tais laikas pats serverių neprižiūrėjau ir į visą valdymą nesigilinau. Paprašiau, kad atstatytų duomenis iš atsarginės kopijos (buvau prašęs, kad jas darytų kiekvieną dieną), tačiau sulaukiau tokio atsakymo:
Backup‘ų scriptas buvo netaisyklingai sukonfiguruotas. Pilnos atsarginės kopijos nėra.
Mano širdis pradėjo plakti greičiau. Jaučiau didelį adrenalino antplūdį ir nieko su juo negalėjau padaryti... Liko tik paprašyti, kad pabandytų atstatyti prarastus duomenis ir laukti.
Po kelių dienų nežinios ir daug išlietų nervų, visi įmanomi duomenys buvo atstatyti. Dėja, to nebuvo gana, mad mano pagrindis projektas vėl veiktų. Griebiausi šiaudo ir paprašiau, kad mirusį HDD atsiųstų paštu. Yra pilna bendrovių, kurios už nekuklią sumą atstato duomenis. Dėl man nežinomų priežasčių, to padaryti jie nesutiko... Laikas bėgo, o mano puslapis ir toliau merdėjo. Pabendravus su advokatais, jie pagaliau atsitokėjo ir sutiko atiduoti kietąjį diską...
Praėjus maždaug mėnesiui po visų įvykių, mano puslapis jau veikė. Išsiunčiau žinutes visiems klientams ir pranešiau apie sutvarkytą problemą.
Dėja, greitai teko nusiviliti, lankytojų srautas pasieke vos 20% prieš tai buvusių skaičių (ir per 6 mėn. nukrito iki 10%). Kadangi kitos paieškos sistemos gaudavo rezultatus būtent iš manęs, jiems neliko nieko kito kaip naudoti mažiau mokančius partnerius. To pasakejo sumažėjo tiek jų uždarbis, tiek norinčiųjų tą programą naudoti webmasterių skaičius.
Aukso amžiaus pabaiga
Nors tinklalapis ir nepasiekė buvusio projekto populiarumo, tačiau tikrai buvo ką veikti. Pvz.: iš senų laiku prisimenu štai ką:
- Nemiegojimas iki tol, kol prasideda haliucinacijos - Tokių produktų kaip BSN NO Xplode vartojimas, tik ne sportui, o darbui
Krūviai sumažėjo, tačiau to neužteko, nes jokio gyvenimo apart kompiuterio nebuvo. Tiesą sakant, apie tai net negalvojau, kadangi toks gyvenimo būdas man labai patiko.
Mažėjant tokių paieškos sistemų populiarumui (kadangi mano paieškos rezultatus naudojo bene visi tokių sistemų sąvininkai, vadinamosios krizės anksčiau nelabai ir jaučiau) ir dar taip nukritusiam lankytojų skaičiui, buvo akivaizdu, kad toks projektas ilgai nesilaikys, reikėjo kažką keisti... Kitaip sakant, pasiekiau dugną, iš kurio išsikapstyti reikėjo laiko bei idėjų. Apsvarsčiau tuo metu „uždarbio rinkoje„ esančias galimybes:
PTR mirė, paieškos sistemos (PPC) merdėjo, o HYIP bei AutoSurf, kurie ir taip niekada nedomino, buvo ties išnykimo riba...
Naujų uždarbio būdų beieškant
Dar dirbant su paieškos sistemomis, po truputi plėtojau savo verslą. Hostingas bei affiliate sale‘s buvo keli iš jų. Aktyviau domėjausi ir SEO, todėl buvo tik laiko klausimas, kada atsistosiu ant kojų.
Vienos bemiegės nakties metu, sugalvojau atidaryti blogą, kurį paleidau 2007 m. vasarą. Nors pradžioje uždarbio ir nebuvo (keli doleriai per mėnesį), blog‘o tematika buvo viena iš mano „aistrų“, todėl jį pildyti buvo gana linksma ir dėl pinigų nesiskundžiau.
Labai senai (2004), turėjau lietuvišką įvairių pamokų portalą (projektas.talte.net > projektas.ten.lt > pamokos.net, kurį rodė ir tuo metu populiari „NKTV“). Jo dėka išmokau naudotis Photoshop (nes pamokas reikėjo kažkam rašyti), to pasekoje, pradėjau kurti įvairius dizainus, o tas man labai patiko.
Kadangi jokių, ypač laiką eikvojančių įsipareigojimų neliko ir spaudimo dirbti taipogi nebuvo, plaukiau pasroviui... Pradėjau aktyviau reikštis forumuose, naudojau IRC ir kitaip švaistyti savo laiką. Žinoma, buvo dienų, kai dirbau nuo ryto iki vakaro, tačiau kovos su vėjo malūnais baigėsi.
Paleidau daug mažų projektų, adult, affiliate, forumai, direktorijos ir pan. Toliau mokinausi SEO bei žaidžiau su dizainu.
Nors aukso amžius baigėsi, jaučiausi visai gerai. Turėjau laiko nueiti į mokyklą, o to pasekoje susiradau net ir tikrą draugą (10-11 kl.). Keistai skamba, tačiau tokia jau ta realybė.
Tik jo dėka, išlindau į šviesą. Per ateinančius metus turėjome nuostabų laiką, atšventėm vaikystę, kurios niekada neturėjau. Atsirado draugės, vakarėliai soduose ir pan. Gal ne veltui sakoma, kad ne piniguose laimė...
Dėja, daugumai įstojus į universitetus, po truputi vienas nuo kito atitolome, o gal subrendome... Iš mūsų „gaujos“ likome tik aš bei geriausias draugas. Po kelių dienų mokslų, supratau, kad toks dalykas ne man ir viską mečiau. Ėjau tik į anglų kalbos paskaitas, kurios man labai patiko. Niekada nemėgau tokios švietimo sistemos, buvau įsitikinęs, kad man diplomo neprireiks ir niekam niekada nedirbsiu...
Bėgant metams, augo ir žinios. Mano dizainus pradėjo naudoti tokios firmos kaip AMD bei NVIDIA, hosting‘as bei blog‘as populiarėjo, o SEO sekėsi puikiai.
Be visa to, susidomėjau ir investicijomis akcijų biržoje, domino greiti pinigai, o akcijos tai ir siūlė. Visiškai nieko apie tai nenutuokiau, todėl pirmau RIMM (Research in Motion), AAPL (Apple) ir GOOG (Google) akcijas. Kodėl? Nes kilo... Dėja, sprogus nekilnojamo turto burbului ir prasidėjus krizei iš mano investiicjų mažai kas ir liko. Nenaudojau nei stop loss, nei take profit, nes gyvenau iliuzijų pasaulyje, kuriame akcijos turejo kilti amžinai...
Tuo metu dalyvavau ir SEO konkursuose, nes mėgau konkurenciją, tačiau greitai supratau, kad to man negana. Norėjau karo, todėl sugalvojau pasiimti viena iš pačių populiariausių raktažodžių „buy viagra“ ir kilti į viršų.
Po bene pusės metų, mano puslapis jau sedėjo top 3 (yahoo.com paieškos sistemoje), o „viagra“ top 10, jaučiausi SEO dievu, o sukauptas žinias pritaikiau ir kituose puslapiuose...
What could possibly go wrong? O buvo 2008...
Prasideda
Nei iš šio nei iš to pradėjau viduriuoti, atrodo nieko blogo, tačiau tai tesėsi ir tesėsi. Bėgant savaitėms, pajaučiau intensyvius širdies skausmus, pirmą skausmą ignoravau, kadangi buvau plonas ir problemų prieš tai niekada neturėjau, tačiau vieną vakarą kažkas nutiko... Pradėjo suktis galva bei kretė drebulis, teko kviesti greitąją. Jiems atvykus, aš jau kračiausi savo lovoje ir galvojau, kad dar nenoriu mirti. Greitoji mane nuvežė į ligoninę ir padarė įvairius tyrimus, diagnoze: tachikardija dėl kalio trūkumo.
Išrašė daug vaistų (~15-20 tablečių per dieną) ir išleido namo. Jaučiausi kaip pensininkas, kadangi tokių kiekių niekada neteko gerti. Sveikata buvo prasta. Pastoviai sukosi galva, jaučiau silpnumą, intensyviai plakė širdis. Dienas leidau lovoje, o vakare sukaupęs paskutines jėgas atnaujindavau blogą, taip jau reikėjo... Dar ne vieną kartą keliavau su greitąją pagalba...
Kadangi daktarai tiksliai nežinojo kodėl vis dar tęsiasi viduriavimas (gydė viską, nuo nervinio išsekimo iki neaišku ko), nervavausi, o to pasekoje atsirado ir opa, dar viena problema... Susitarėme su viena gydytoja, kad mane pagultys į ligoninę. Kitą dieną ten nuvykus, jie pasake, kad čia dar nėra ypač problema ir galima gydytis namie (mačiau iš jos pinigų trokštančių akių, kad ji nori kyšio). Kyšių niekada nedaviau ir neduosiu (toks jau esu), išvažiavau namo...
Bėgo mėnesiai, o aš vis dar kankinausi, užmiršau ką reiškia būti sveiku žmogumi ir dieną praleisti be problemų. Bene po pusės metų tokio „gyvenimo“ bei dietos opai nuraminti (tik virtas maistas, jokių prieskonių, riebalų ir pan.), problemos po truputi aprimo, o vėliau ir visiškai dingo... Grįžau į gyvenimą...
Tais metais beveik nieko naujo nenuveikiau, tačiau džiaugiausi, kad buvau sveikas. Toliau pildžiau blogą, plėtojau kitus puslapius bei ieškojau hostingo klientų. Gyvenimas ėjo savo vaga.
Smūgis žemiau juostos
Buvo 2009m. vasaros vakaras, sedėjau prie kompiuterio ir žiūrėjau Starcraft Korea finalą. Staiga, pajutau silpnumą ir pagalvojau, kad tuoj nualpsiu... Užplūdo adrenalino banga ir drebulys, jau žinojau, kas manęs laukia...
Buvo iškviesta greitoji, ir vėl kračiausi savo lovoje... Ir vėl mane išvežė... Šį kartą kalio trūkumo nebuvo ir visi tyrimai buvo idealūs. Išleido namo...
Ir vėl sekė eilė tyrimų, pastovus bendravimas su daktarais bei pasivažinėjimas greitąja. Viskas priėjo iki tokio lygio, kad greitosios personalas jau mane pažinojo. Dėja, niekas nežinojo kas man yra.
Buvau apimtas nevilties... Būdavo dienų, kai visą laiką žiūrėdavau į tuščią sieną, kol suskambėdavo priminimas ir ėjau pildytį blog‘ą bei tikrinti el.paštą...
Visas gyvenimas tapo tikru pragaru ir tikrai niekam nelinkiu to patirti. Prasidėjo viso kūno skausmai, bėrimai, atsinaujino opa, atsirado temperatūros šuoliai, pykinimas, kraujas iš tokių vietų, kur ten jo neturėtų būti, silpnumas, galvos svaigimas, padidėjusi blužnis, drebulys, tirpdavo visos kūno vietos (nuo nervų) ir pilna kitų simptomų... Svoris nukrito iki 53 kg (man buvo 21-23 metai). Pirma kaltino nervus, tačiau kai po raminamųjų būdavo tas pats, suprato, kai tie ne jų kaltie.
Nakties pradėjau bijoti labiau nei velnias kryžiaus. Užmigus prabusdavau nuo konvulsijų, kartais nuo oro trūkumo, nebegalėjau kvepuoti, drebančiom rankom ieškodavau telefono, kad paskambinti kitam kambaryje budinčiai mamai, jog ji atbėgtų ir iškviestų greitąją, ir taip bene kiekviena naktį... Ryte žinojau, kad vakare ir vėl manęs laukia kova, kurią aš turiu tęsti.
Nieko labiau nenorėjau, tik gyventi...
Vieną vakarą atvažiavo brolis, buvo eilinis vakaras, tačiau man ir vėl pasidarė blogiau, pamenu kai greitajai mane išvežant, jis pagriebė man už rankos, tai buvo vienas iš šilčiausių mano prisiminimų...
Gulėjau vieną vakarą lovoje, rytojus buvo svarbi dieną, kadangi turėjau sužinoti kraujo vėžio tyrimo rezultatus... Gulėjau ir galvojau apie savo gyvenimą ir ką darysiu, jeigu rezultatai parodys, kad aš jį turiu. Verkiau, nes galvojau apie ateities planus, planus pakeisti tai, kas mano buvo ir yra labai svarbu... Privalėjau gyventi... Atėjau pasiimti tyrimo rezultatų, man juos padavė ir nieko nepasakė, prašiau, kad perskaitytų, bet pažiūrėjus atsisakė... Nuėjus pas gydytoją paaiškėjo, kad nieko baisaus nerado, todėl nusiraminau... Dėja, tai tik reiškė, kad ir toliau jie nežino, kas man yra. Išrašė dar vaistų...
Mačiau, kad šeima ypač nervavosi, todėl turėjau kažką daryti... Per tiek laiko jau supratau, kad šie simptomai nėra mirtini, todėl stengiausi juos nuslėpti taip, kaip galėjau. Apsimečiau, kad man viskas gerai, tapau įtikinamas aktorius tiek šeimai, tiek aplinkiniams. Tik prieš mėnesį (2011 11) šeima sužinojo, kad viską nuo jų slėpiau...
2010 sausį pradėjau lankyti sporto klubą. Pradžioje buvo sunku, kadangi jaučiausi prastai, tačiau po truputi viskas pradėjo gerėti. Pats sau susidariau ypač griežtą dietą: jokio cukraus, saldumynų, padažų, rukytų gaminių, picų, alkoholio (kurio ir taip jau nevartojau), čipsų, riebesnės mėsos, jokio kepto maisto ar pusfabrikačių, ypač maži kiekiai druskos. Valgiau tik košes, daržoves, salotas ir vaisius. Mėsą ar žuvį valgiau ne daugiau kaip kartą dienoje, kurią troškinau garuose ar viriau vandenyje.
Sportas ir toks gyvenimo būdas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, kurią pradėjau dievinti. Nepirkdavau nieko kas turėjo raidelę E, viską dariausi pats ir labai tuo džiaugiausi.
Po truputi atsigavau, nors ir toliau kankino tos pačios problemos (prie kurių jau buvau įpratęs), simptomai nebuvo taip dažnai pasikartojantys ar labai intensyvūs, todėl gyventi buvo galima. Susitikus su draugais ar pažystamais ir toliau vaidinau, visi galvojo, kad man viskas gerai.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Dar būdamas 16 metų kalbėjau su vienu klientu, kuris užsiminė, kad bandė užsidirbti Forex, tačiau pinigus prarado. Nežinojau, kas yra Forex, tačiau tas žodis man sukėlė įvairiais emocijas, kažkur širdyje žinojau, kad tai yra skirta man... Tuo metu dar dirbau su paieškos sistema, todėl šis pokalbis greitai užsimiršo...
Kadangi dažnai gulėdavau lovoje, kildavo visokių minčių ir štai, vieną vakarą (2010 pradžioje) prisiminiau apie Forex... Prisėdau prie kompiuterio ir pradėjau ieškoti informacijos, greitai supratau kas tai yra ir kaip iš to galima uždirbti. Tokie pasakymai kaip: tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje, 90-99 procentai investuotojų ten praranda pinigus ir t.t. mane tik užvedė.
Draugai bei šeimos nariai manęs nesuprato. Norėjo, kad aš veikčiau kažką kito, nes investicijos yra labai sudėtingas dalykas. Tačiau aš niekada neklausiau kitų ir paisiau tik savo nuomonės. Ne jie, o aš žinau, kas man geriausia. Kai jie dvejojo mano sugebėjimais, man net nebuvo toptelėjusi mintis, kad man nepasiseks.
Laukiau tos dienos, kada galėsiu juos visus pasikviesti į savo iš Forex pinigų pastatyą namą ir paleisti šį video:
http://www.youtube.com/watch?v=6tZTojhZJ98
Kadangi niekur nedirbau, Forex galėjau studijuoti ir visą dieną. Susiradau pilną resursų (pradėjau nuo Forex lietuviškai YouTube video) ir įdėmiai klausiausi. Nugrimzdau į FX pasaulį ir daugiau apie nieką negalvojau. Ignoravau visus savo simptomus, pradėjau rėkti ant paties savęs (man the fu*k up), nebegalėjau sustoti... Grįžau į savo senąjį „Aš“. Mokymosi ciklas buvo maždaug toks:
- Pusryčiai (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją) - Po jų žiūrėdavau Forex video tol, kol pavargdavau - „Pertraukos“ metu skaitydavau apie Forex, nes video buvo jau per daug, darydavau taip tol, kol pavargavau. Tada sekė arba daugiau video arba pietūs. - Sporto klubas - Prekiavimas tikra sąskaitą (niekada nenaudojau demo) - Pietūs (klausantis audio knygų apie investavimą, psichologiją) - Prekiavimas Forex - Mailai, blogo atnaujinimas, hostingo support - Forex video, audio, tekstas ir taip iki nakties.
Taip mokinausi tol, kol baigiau visus atrinktus video kursus (~3 mėn studijų), (knygas skaitau iki šiol). Kai telefonas nebūdavo išjungtas, skambinantieji paklausę „ką veikiu“ visada girdėjo tą patį atsakymą: mokinuosi Forex. Jaučiau nepaprastą malonumą, jeigu sapnuodavau, sapnuodavau grafikus, rytais šokdavau iš lovos ir puldavau studijuoti Forex, sužinojęs kiekvieną naują triuką krykštavau kaip maža mergaitė. Tokias emocijas jaučiu iki šiol.
Kadangi vaidinau sveiką žmogų, 2010 balandį sugalvojome aplankyti Amsterdamo Trance Energy šokių festivalį. Nuėjus į pre-party, pradėjo suktis galva ir pajaučiau silpnumą. Stovėjau vietoje vaidindamas, kad šoku, tačiau mintyse norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtūsi. O dar tik buvo pati renginio pradžia. Atsisėdau ant odinio kampo ir žiūrėjau į telefoną, nežinau kiek laiko ten praleidau, tačiau aš buvau ne vienas. Po kelių valandų, draugams renginys atsibodo ir visi nusprendėme važiuoti į viešbutį. Išėjus į lauką, draugas pasakė, kad mano lūpos visos melynos. Dėja, tokių dalykų nuslėpti negalėjau. Nusijuokiau ir visi važiavome išsimiegoti... Kitą dieną sekė pagrindinis vakarėlis, ten jaučiausi lygiai taip pat.
Grįžus namo daugiau nieko nenorėjau, kaip tik išsimiegoti, taip ir padariau...
Toliau prekiavau Forex ir mokinausi iš savo klaidų. Atėjus gimtadieniui, net nežinojau kiek man metų, pamiršau apie viską, kas nėra Forex.
Forex + Dietą + Sportas buvo viskas, ko norėjau. Keldavausi naktimis, jeigu būdavo specialūs seminarai, klausydavausi ir semiausi žinių. Dabar planas buvo toks: uždirbti daug pinigu, kad galėčiau nuskristi į Japoniją ar Švecariją, kur mane ažiūrėtų ir galbūt padėtų diagnozuoti tai, ko negalėjo Lietuvos medikai. Atšventus 2010 Kūčias bei Kalėdas, pradėjau ruoštis vienai svarbiausių savo kelionių...
2011 Sausį išskrendu į Londoną, susitinku su savo Forex mentoriumi... Išmokstu daug neįtikėtinų dalykų bei susipažįstu su nuostabiais žmonėms iš viso pasaulio (tarp jų ir vienas Danijos Lietuvis).
Mano mentorius (kuris savo vardo nenorėjo minėti (ir jeigu jūs jį atpažinote, būtų šaunu, jeigu taipogi neminėtumėte)), buvo ir yra vienas iš mano įkvepėjų. Tačiau ne todėl, kad turi pinigų ar todėl, kad prekiauja Forex... Ne.
Tiesą sakant, jis man primena mane patį. Tai toks žmogus, pas kurį bemiegės naktys yra kasdienybė, kuris jaučia Forex aistrą ir dirbą tiek, kiek gali. Būtent todėl jam ir jaučiu pagarbą, nes tokių žmonių, kurie TIKRAI dirba sutikti daug neteko. Nežmoniška pagarba iš mano pusės. Pralenkti jį yra vienas iš mano tikslų, tik ne todėl, jog noriu pasmaukyti ego, o todėl, kad parodyčiau, koks jis geras mokytojas.
Tai žmogus, kuris gerbia savo kūna ir jį prižiūri (buvo linksma sužinoti, kad mūsų dietos bei hobiai yra +- identiški). Jis yra visiškai atsidavęs Forex, nors jam virš 40 metų, jis neturi jokios žmonos ar vaikų, nes visą laiką praleidžia FX. Žinau, kad daugumai tai neatrodo priimtina, tačiau tai yra būtent tai, ko aš noriu.
http://www.djixas.com/story/pic.jpg
(Mentoriaus nuotrauka iš Olimpinių žaidynių)
Aplamai, jaučiu pagarbą tokiem žmonėm, kurie atiduoda viską, jog pasiektu savo tikslo. Tokie žmonės kaip Andreas Munzer (nors ir esu prieš steroidų vartojimą), Mentorius ar animacinio serialo personažas Vegeta, yra asmenybės, kurios mane įkvepia. Žmogaus valia yra nuostabus dalykas, kurio dėka mes galime pasiekti viską.
http://www.youtube.com/watch?v=3alS4rTR-bQ
Paskutinį vakarą Londone pavakarieniavome, pakalbėjome apie mums svarbius dalykus bei atsisveikinom. Ryte palikau viešbutį ir patraukiau link oro uosto... Jaučiausi gerai.
Įsėdau į lėktuvą, išsitraukiau Forex užrašus, paleidau Depeche Mode grojaraštį ir pradėjau skaityti... Tada nutiko įsimintiniausias dalykas 2011 metais.
Skridau vienas, buvau toli nuo namų... Niekas nežinojo kas man yra, kiti net nežinojo, kad aš kažkuo sergu. Apart Mentoriaus, niekas manimi netikėjo... Bavau pratęs prie negatyvaus aplinkinių mąstymo, dar prieš pradedant dirbti internete. Visi sakė, kad užsidirbti neįmanoma. Tada sake, kad PTR, kuris nemoka tikrų pinigų niekada neuždirbs, PTC miršta, neapsimoka nieko daryti, neįmanoma vienam žmogui užkelti „buy viagra“, kad ir į top 10, tam reikia labai daug investicijų. Forex neapsimoka dirbti, nes tai sudėtingiausias mechanizmas pasaulyje ir iš to uždirba tik „išrinktieji“. Per visus tuos metus, Mentorius buvo pirmasis žmogus, kuris manimi patikėjo. Galbūt jis pamatė mano tikrąjį charakterį, suprato, kas aš esu.
Per tuos metus nebendravau su niekuo, praradau beveik visus vaikystės draugus, beveik visas santaupas (susprogdinau 7 Forex sąskaitas). Atrodo, kad apart Forex daugiau nieko neturėjau...
Beskaitant išgirdau šią dainą ir pajaučiau neapsakomas emocijas...
Tuo momentu supratau, kad Forex yra tikrieji mano namai... Neberūpėjo man nei pinigai, nei sveikata, nebenorėjau nieko kito, tik prekiauti Forex, jaučiausi vieningas su visata.
2011
Atvykęs namo ir toliau studijavau Forex, sekėsi puikiai. 2011 pradžioje atidariau privatų investicijų fondą. Ir vėl grįžau į savo ritmą: miegas, dieta, sportas, Forex.
10:30 jau gulėdavau lovoje, o 7:30 ryto keldavausi. Taip darau iki šiol, nesvarbu, tai šiokadienis ar Naujieji Metai.
Laikui bėgant atradau savo Forex stilių, nebenaudojau nieko (apart pagrindų), ką mane išmokė Mentorius, viską perimė mano paties intuicija bei praktika. Nesidomėjau niekieno metodais, nes tik aš vienas žinojau savo silpnasias ir stipriasias vietas. Susisiekiau su Mentoriumi ir papasakojau apie savo ateities planus, planus, kurių niekas iki tada nežinojo. Papasakojau, kad Forex kelionę noriu tęsti vienas. Greitai gavau ir tokį palinkėjimą:
http://www.djixas.com/story/picccc.jpg
Forex sekėsi puikiai, ir toliau bendravau su Mentoriumi, bei dalinausi savo patirtimi. Iš jo tuo metu norėjau tik vieno: daugiau jokių FX patarimų. Jis tokio prašymo metu tik nudžiugo, kadangi skatino individualų mąstymą.
Mėtams bėgant, po truputi pradėjau pardavinėti savo senuosius puslapius. Pasilikau tik hostingą, blogą bei didmeninės prekybos įmonę, kurią dabar 24/7 valdė mano geras draugas.
Ir vėl atejo mano gimtadienis, ir vėl sužinojau kiek man metų... Jį atšvenčiau valgydamas grikių košę bei gerdamas vandenį. Visas nesveikas maistas bei alkoholis man kėlė didelį šleikštulį.
Po gimtadienio supratau, kad reikia susitvarkyti sveikatą, juk kankinausi jau daugiau nei du metus... Pats pradėjau domėtis medicina, ėjau į privačias klinikas pas visus specialistus iš eilės (nuo A iki Z). Pats susigalvodavau kokius tyrimus atlikti, sumokėdavau pinigus ir laukdavau rezultatų. Šiandin darysiu skydiaulkės bei šiuos kraujo tyrimus. Mokėjau ir mokėjau pinigus, tačiau kaip nieko nerado, taip ir nerado. Tai dar buvo tik pati pradžia.
Po tiek metų nežinios, mano nervai jau buvo visiškai išderinti, o tiesą sakant, jų ten visai nebuvo. Menkiausia smulkmena man sukeldavo nepaprasta pyktį. Pradėjau gerti raminamuosius, tačiau jie manęs neveikė, reikėjo didinti dozes.
Ir toliau tesiau paieškas, nes žinojau, kad ankščiau ar vėliau kažką surasiu. Daktarai visada sakydavo tą patį: tai nervinio pagrindo sutrkimai, tačiau aš jiems aiškindavau, kad tokių problemų turėjau dar prieš tai, kai buvau sugadinęs nervus.
Pradėjau važinėti į kitas klinikas, kalėti su pažystamais. Lapkričio mėnesį sekė dar daugiau tyrimų ir staiga, po vieno tyrimo man pasake: radome pakitimų smegenyse, įtariame epilepsiją.
Nusiraminau, nes kažką rado, tačiau žinojau, kad toks dalykas nėra labai geras mano ateičiai. Gydytojai siūlė apriboti tuos dalykus, kurie mane nervuodavo, tačiau aš tik nusijuokiau, nes Forex tikrai nebuvo meditacija. Išrašė vaistų, tačiau aš jų negėriau.
Grįžau namo, pasileidau Depeche Mode - Home ir priemiau sprendimą, toliau prekiauti Forex ir ieškoti antros nuomonės. Kaip mano Mentorius sakė: galutinis tikslas yra svarbiau už skausmą. Tokiu principu ir gyvenau.
Tačiau tai manęs nesustabdė ir aš toliau vaikščiojau pas kitus specialistus. Ir toliau sakė, kad man viskas gerai, tačiau mokėjau pinigus už visus įmanomus tyrimus ir ėjau iki galo, braukydamas savo „check list‘ą“. Lapkričio gale – Gruodžio pradžioje pasidarė šiek tiek blogiau kol galų gale daktarai ir vėl kažką rado, šį kartą tai buvo daug rimčiau...
Daktarai man paaiškino, kad reikia daugiau tyrimų, sukvietė visą savo komandą bei puolė tartis. Man buvo uždrausta sportuoti, o to aš labai nenorėjau. Žinojau, kad tai buvo tik laikina... Nutraukus sportą grįžo keli simptomai, o seni paaštrėjo, naktimis tirpdavo visas kūnas, ko labiausiai nemėgau. Priedusulio ir konvulsijų jau buvau pripratęs.
Sezono finalas
Vieną vakarą vedžiojau šunį... Eidamas miške nukritau, atkirto kojas. Adrenalinas užplūdo mano venas, tačiau aš nieko negalėjau padaryti, išsikviečiau pagalbą... Mano nuvedę namo ir liepė laukti paskirtos datos. Pažiūrėjau į savo kojas, pilvą ir išsigandau. Koja buvo ryškios geltonos spalvos, žinojau kas manęs laukia...
Vienas daktarų vizitas sekė kitą, o kalendoriuje pažymėtos dienos parodė, kiek dar tokių vizitų manęs laukia...
Po Kalėdų daktarai paskiria chemiją, tačiau aš žinau, kad Naujuosius metus sutiksiu taip pat, kaip ir praeitus: prie kompiuterio ekrano, prekiaujant Forex...
Pabaigai
Visada girdėdavau tokį pasakymą iš draugų bei artimųjų: sveikata yra svarbiausias turtas, tačiau aš tik juokdavausi, nes jaučiausi nenugalimas ir galvojau, kad man niekada nieko nebus. Galiu pasakyti tik tiek: sveikata tikra yra didžiausias turtas ir aš atiduočiau viską, kad ją galėčiau susigražinti. Mūsų kūnas yra vienintelis dalykas, kurį mes turime. Nesuprantu tų, kurie jo negerbia. Knygos protui, o sportas ir gera mityba - kūnui.
Masės žmonių ir toliau valgo šlamštą, rūko, bei geria. Kodėl? Jie žino, kad tokie dalykai sukelia mirtį, tačiau apie mirtį galvoti juk yra per daug baisų, todėl tai yra ignoruojama, o jie toliau daro tą patį.
Žinau, kad per tuos metus buvo daug žmonių, kurie galvojo / galvoja, kad esu arogantiškas ar išleptinas, bet tiesa yra kitokia. Tikrai man nulis sveikų, ką jūs apie mane galvojat, bet pabaigai pasakysiu tai, ko daugiau niekada nekartosiu:
Niekada nesigyriau savo pasiekimais ar uždarbiu (nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris žinotų apie mano uždirbtus skaičius). Vieninteliai žmonės, kurie žino šia istoriją esate jūs. O žinote tik todėl, nes aš čia galiu išlikti anonimu. Galbūt jūs mane jau žinote, o gal dar tik pažinsite, tačiau jeigu nežinojote iki šiol, taip niekada nežinosite, kad aš galiu būti „tas“ uzdarbis.lt narys, kuris parašė šią istoriją...
Geriausias kada gautas uzdarbis.lt komplimentas buvo iš nario Vaidas*, kuris rašė: Vienas iš nedaugėlio kuris iš šio forumo nesiekia jokios finansinės naudos, ir dalina nemokamus patarimus kitiems.
Tokie žodžiai man reiškia daug...
2006 pirmą dalį rašiau tikrai ne todėl, kad tapčiau metų forumiečių (nors dauguma taip manė). Istoriją rašiau todėl, nes norėjau kažkam išsipasipasakoti, kaip jau minėjau, niekas tokių dalykų nežinojo.
Jaučiu didelę nepagarbą tiem žmonėm, kurie pastoviai skundžiasi gyvenimu, nors niekada sunkiai nedirbo, toliau sėdi Facebook, žiuri TV (kurio nebuvau įjungęs jau 3 metai) ir kitaip švaisto laiką. Tik jūs patys esate atsakingi už savo likimą, valdžia jums nėra nieko skolinga. Tokie žmonės nori gauti viską už nieką, bet kai gauna, jiems vis negana ir negana.
Ne pirmą ir nepaskutinį kartą sakau:
Jeigu tie, kurie verkia dėl blogo gyvenimo ir keikia valdžią per tą laiką paimtu kelias knygas apie politiką ir jas perskaitytų, tai po 5-10 metų galėtų patys ten eiti ir daryti tarką.
Bet kadangi geriau nieko neveikti, gerti alų sėdint ant kampo, tai kaip buvo tokia valdžia, taip ir bus.
Ir vėl politikai kažką pavogė? Kai tie patys žmonės slepia pajamas ar algą moka vekeliuose. Taip ir nesuprantu, kodėl jie skundžiasi, jeigu patys daro tą patį. Tokie politikai buvo ir bus, nes iš visuomenės jie ir ateina. Kol nepasikeis visuomenė, tol nepasikeis ir valdžia.
Kodėl aš ir toliau mokinausi Forex, nors praradinėjau pinigus? Kodėl visada dariau tai, ko kiti nerekomendavo? Nes tik aš esu savo likimo kalvis. Nes aš nebijojau eiti ten, kur niekas nebuvo nuklydęs.
Paimkime namo statybą. Jūs nieko apie tai nežinote, tačiau sugalvojote sau pasistatyti namą. Statėte pirmą kartą ir nesugebėjote pakloti net pamatų, pasimokėte iš savo klaidų ir toliau dirbote, kai visi tuo tarpu juokėsi, kai draugai ar šeima siūlė jums eiti pailsėti. Jūs statėte sienas, kurios griuvo, tačiau nepasidavėte... Bėgant metams jūs jau žinote daug dalykų apie namo statybą, įgijote patirties... Po dešimčių bandymų jūs pradėdavote iš naujo, nes savo valios dėka jūs artėjote prie užsibrėžto tikslo.
Jūs prisiminėte tuos laikus, kai net nemokėjote pastatyti pamatų ir žnusijuokėte. Žinojote, kad jeigu ir toliau dirbsite bei mokinsitės iš savo klaidų, viską įmanoma pasiekti.
Patys pagalvokite, jeigu dirbsite prie vieno dalyko vėl, ir vėl, ir vėl, ar įmanomas toks variantas, kad ankščiau ar vėliau jūs tai išmoksite padaryti? Kaip gyventume dabar, jeigu Edisonas kuriant elektros lemputę būtų pasidavęs po 10, 20 ar 500 kartų? Tik po tūkstančio bandymų jis pasiekė tai ko norėjo, tačiau kaip jis pats pasakė: I have not failed 1,000 times. I have successfully discovered 1,000 ways to NOT make a light bulb.
Valia yra nuostabi dovana, kuria reikia naudotis. Pamenu, kai brolis pasakė, ką man už nugaros kalbėdavo sporto klube esantys žmonės.
- Turime naują žvaigždę - Nesveiki krūviai - Dar niekada nemačiau, kad kas taip intensyviai sportuotu
Visada juokdavausi, kai daug stambesni už mane žmonės, pririję steroidų negalėdavo pakelti tokių krūvių, kai treneris klausdavo, ar aš kažką vartoju... Ne, viska dariau „ant sauso“, skatinamas tik valios ir vidinio troškimo. Kodėl neparodžius ką tu gali? Kodėl nebūti geriausiu savimi? Kodėl negyventi virš šimto metų?
http://www.youtube.com/watch?v=yjs_K76NUBc
When your mind changes, your body will change.
Žinau, kad jūs perskaitysite šią istorija ir greitai viską užmiršite. Tačiau galbūt iš visų tų žmonių bus vienas, vienas žmogus, kurį priversiu susimastyti ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Galbūt jis pradės bėgioti rytais, gal mes rūkyti, o gal pagriebs bent vieną knygą (Way of the Peaceful Warrior: A Book That Changes Lives). Kai taip atsitiks, žinosiu, kad aš pasiekiau savo. Tas vienas žmogus yra vienintelė priežastis, dėl kurios aš paviešinau antrąja istorijos dalį...
Kalbate apie likimą, sakote kad jums viskas nulemta? Tuoj aš jums pasakysiu apie likimą: valia, o ne likimas skatino mane dirbti dienomis ir naktimis, tik valios dėka aš nepasidaviau ir toliau dariau tai, ką jaučiau širdyje. Ne likimas, o valia mane privertė keltis iš savo lovos ir dirbti agonijoj. Likimas nežino nieko apie pasiaukojimus bei discipliną, kurių dėka aš pasieksiu savo.
Tai kad kaip tik tavo 1 pasiulytas variantas su nepigiu plastiku ir yra ivy bridge :) Bet bent darbui tai nežiūrėčiau inspirono - daugiau dėmesio korpusui, ir garantijai skirčiau - idealiausia ASUS'as koks
Pasikartosiu: koks malonumas DIRBT su kompu, kuris neturi PILNOS KLAVIATŪROS. Aišku galimas variantas kita klaviatūrą prijungt tik skaičių per USB ar bluetooth, bet ar kam patiktų boba su vienu papų, o kitas prie šiknos prisiūtas? :)
nusprendžiau sukurti blogą, ne vien apie pokerį, bet ir apie laimės paieškas. Kiekvienas laimę supranta skirtingai, mano supratimu laimė - tai viso savo potencialo visiškas išnaudojimas. Kai atsigręžiu į praeitį matau vien neišnaudotas galimybes, iššvaistytą laiką. Dažnai susimastau kiek galėjau turėti, jei būčiau labiau užsispyręs, jei į gyvenimą būčiau žiūrėjęs pozityviai, nebijojęs įššūkių.
Prieš kelis mėnesius viskas po truputį pradėjo judėti gerąja linkme. Viskas prasidėjo nuo pranešimo kurį užtikau viename interneto forume, pranešimo esmė buvo ta, kad jei nori pasiekti daugiau nei kiti turi išeiti iš savo "comfort zone". Jei neklystu pirmasis apie tai kalbėjo Arnold Schwarzenegger. Tada supratau, kad jei gyvensiu be pokyčių niekas ištikrųjų ir nepasikeis, neužtenka plaukti pasroviui. Atėjo metas susiimti.
Mano blogas apims keturias sritis : 1. pokerį 2. sportą ir mitybą 3. socialinį gyvenimą 4. kasdienį gyvenimą iš kurio stengsiuosi ištraukti viską kas geriausia.
Trumpai apie kiekvieną iš sričių mano gyvenime:
Pokeris
Pokerį išmokau žaisti būdamas 15 metų (dabar man 20). Niekada iki šiol rimtai į jį nežiūrėjau, mėgau gyvai pažaisti su draugais, kaip ir dauguma pralošiau savo $50 pokerstrategy bankrollą, vienu metu žaidžiau nemažai freerollu, buvau bankrollą pasikėlęs iki 100€ vėliau viska pralošiau ne dėl techninių žinių trūkumo, bet dėl prasto psichologinio pasiruošimo, tiesą sakant pralošiau pinigus ant ruletės, o dėl ko turbūt dauguma supras :unsure: . Dabar pradėsiu žaisti NL2 su 20 dolerių.
Sportas
Kiek save pamenu visada mėgau sportuoti, būdamas keturių metų kasdien darydavau atsispaudimus, nes tuomet žadėjau būti geriausiu pasaulio karate meistru. Su sportu problemų kaip ir nekyla, bet su mityba tikrai nėra lengva.
Socialinis gyvenimas
Turiu kelis tikrai gerus draugus, bet nesu ponas populiarusis. Turėjau trumpalaikių santykių su keleta merginų, bet niekas neišsivystė dėl mano nepasitikėjimo savimi.
Kasdienis gyvenimas
Mokykloje nebuvau tarp geriausių, bet nebuvau ir tarp prasčiausių. Kaip jau sakiau seniau plaukiau pasroviui, į nieką nedėjau pastangų. Na, bet egzaminus išsilaikiau neblogai. Įstojau į ekonominę specialybę (Studijuoju VU) :|. Nors tikroji mano svajonė buvo būti veterinaru.
Tai mano pirmasis blogas. Kam man jis reikalingas? Tam, kad galėčiau sekti savo progresą/regresą. Kam man jį sekti? Todėl, kad nei minutės šioje žemėje nebegaliu gyventi kaip nevykėlis. Tikiu, kad man pavyks. Tikiu, kad pokeris man padės tai pasiekti.
Visus perteklinius pinigus investuosiu į pokerio žinias. Pirmiausia pirksiu Holdem manager 2, tam, kad galėčiau patogiai ir greitai peržvelgti, analizuoti ir postinti rankas pokerstrategy hand evaluation forume. Ką darysiu toliau priklausys nuo rezultatų, turiu didelių tikslų... tikiu, kad man pavyks.
Jei čia yra susidomėjusių asmeniniu tobulėjimu būtų tikrai malonu padiskutuoti apie įvairius būdus ir priemones siekiant savo tikslų.
Sveiki, norėčiau pasiūlyti savo video pamokas. Jose rasite įvairių pamokų susijusių su informacinėmis technologijomis.
Šiuo metu pamokų grojaraščius sudaro:
C++ pamokos; 3ds Max pamokos; Python pamokos; Pascal pamokos; PHP pamokos; HTML&CSS pamokos; jQuery pamokos; HJMP (HTML, jQuery, MySql, PHP) pamokos; UDK (Unreal Development Kit) pamokos; PHP: Kuriame nuosavą MVC.
Tiesa, pamokos nėra profesionalios, mintys nėra aiškiai išdėstytos, dalis pamokų yra kurtos visiškai nekokybiškai palyginus su naujomis pamokomis, jos kurtos gan seniai ir reikalauja perrašymo.
Bet kokiu atveju - rasite tikrai šaunių, žmonių įvertintų pamokų. Žmonės rašo atsiliepimus, kritikuoja. Daugelis žmoniu teigia, jog pamokos padeda.
Taigi, nori išmokti ko nors naujo? Pasidalinsime savo žiniomis su tavimi. Visas mūsų pamokas rasi „Youtube“ kanale:
tadassimkus gavo reakciją nuo SilvQ Kodel taip, o ne kitaip?