Gladiator

Prie tokių gandų skleidimo gali būt prisidėjusios pačios lažybų bendrovės, va jau ir pristatė ant 2-2 nemažai :)

Čia iš serijos VBS
 
Šifruoju: Vieną bobutė sakė...
------------------------------
Užmečiau grubiai ant Spain. Jei nelaimės tai išguldau visus - iš kamuolio ;))

o as del olandu labai abejoju, visai jie siame cempe neverti patekt i kita etapa

Tas pats Gerrard prieš mačą sakė, kad jei leistų pasiimti lygiasias prieš prancūzus, pasiimtu nedvejodamas. Ir šiaip, anglai žaidė gynybinį/kontraatakų futbolą prieš prancūzus dėl to ir atrodė, kad lošia prieš 15, plius patys save laikė underdog'ais :) Taigi, prieš švedus privalo būti visai kitoks žaidimo planas, kadangi vienintelis tikslas - trys taškai, apie žaidimą kontraaatakomis negali būti ne kalbos :) Padariau išvadas, kad both teams to score su kofu 2 geriausias sprendimas, bo švedam tas pats galioja, tenkina tik pergalė. Turėtų būt atviras žaidimas. Aišku, ką aš čia sapalioju gali būtu visiškas brudas, bet geriau nesugalvoju :D

Keisti tavo išvedžiojimai. Viskas su gyvenimu gerai. Karinė tarnybą buvo vienas naujas gyvenimo lapas, kuris tarkim restartavo mane. Susiradau darbą, kitais metais ketinu stoti į universitetą. Mano nuomonę viskas gerai. O mintys apie savižudybę ir gyvenimo skundus buvo laikinas nonsensas, kurį reikėtų pamiršti. Visiem būna žemų periodų ar ne taip?

Pamenu Tavo praeitą temą, skundeisi gyvenimu ir berods būtent tu užsiiminei apie mintis apie savižudybę. Šis tavo rašinys tik atspindi vieną dalyką - žmogus, kuris neturi savo komposo yra visiškai bevertis. Ar tu pagalvojai, kas bus, kai pabaigsi savo tarnybą?
 
Tu neturėsi mokslo, ir gausi po 200 litų į mėnesį už tarnybą, ir tada gyvenime, tikrai bus taip:
 
Galbūt tie, kur pasitraukė,nėra tokie kvaili?
Jokiu būdu nežeminu Tavęs, gerbiu Tave, kaip ir visus vyrus, kurie yra buvę tarnyboje, tačiau noriu, kad susimąstytum. Ar tikrai vertėjo mesti mokslus?

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške

Aš kaip tik už italus pastačiau, nes rungtynėse su ispanais Italija parodė, kad šiemet yra aukšto lygio komanda, nesvarbu, kad buvo ardoma lažybų skandalų.
Kalbant apie vakar dieną, tai patiko O. Kahno pastebėjimas:
„Neprisimenu, kada esu matęs Ronaldo prastesnės sportinės formos. Jis jau blankiai atrodė pralaimėtose rungtynėse su Vokietijos nacionaline komanda, tačiau dvikovoje su danais buvo tik savo šešėlis“

Del Ronaldo jis iprates kad visada uz ji sukramto tik belieka nuryti, o vakar kaip matem jam net ryti nesiseke. Tegul bent karta pats proga susikuria, o jei nera potencialo, yra kam ir vietoj jo zaisti, ka vakar puikiai ir mateme :rolleyes: Zodziu ryk Ronaldo ryk! :D
 
Ka manau del siandien, tikrai idomios rungtynes bus italu su kroatais, cia kazkaip visi mano argumentai tai butu tikrai nustebines kroatu ankstesnis zaidimas, ko tikrai buvau nesitikejes :) O del ispanu, jiems labai reikia tasku ir tikrai pamatysime besidraskancius, tuo labiau labai technisko zaidimo laukiu :) manau 2:0 turetu buti

maladec kad parasei toki pastebejima , ar tau nuo to darosi blogiau?

Aš irgi labai viliuosi, kad laimės vokietukai. Tačiau tai padaryti jiems bus begalo sunku. Manau,kad pagrindinės fovoritės laimėti čempionatą bus Olandija, Vokietija ir be abejo grėsmingoji Ispanija. Čia kažkas minėjo, kad ispanijai nebus kam mušt įvarčių. Tai norėčiau tam žmogui pasakyti, kad daugiau taip stipriai nebenusišnekėtų. Jūs pažiūrėkite į Ispanijos rinktinės saugų grandį :o Tai manau ne tik europoj, bet ir visame pasaulyje stipriausia saugų linija. Jiems praktiškai net nereikia puolėjo, viską gali sukalt saugai. Reziume, laukiu nesulaukiu čempionato pradžios, ir žinoma mano mėgstamiausios rinktinės, t.y. Vokietijos triumfo.

i draugiskas rungtynes geriau nelyst kad ir kokios bebutu ambicijos :)

laphinas pasidalino penkiolika filmų keičiančių sąmonę, o aš pasidalinsiu keičianti žmonių gyvenimą.
Gero žiūrėjimo.
 
1. The Pursuit of Happyness
2. Intouchables
3. A Beautiful Mind
4. The Blind Side
5. The Green Mile
6. Rain Man
7. A Good Year
8. The Shawshank Redemption
9. Pay It Forward
10. The Truman Show
11. The Lake House
12. Moneyball
13. Feast of Love
14. Knockin' On Heaven's Door
15. Seven Pounds

Dauguma šių filmų matęs, tikrai puikūs filmai ir tikrai kažkiek pakeitę mano pasaulėžiūrą. Siūlau nepagailėt šiais laikais visiems "labai brangaus" laiko ir pažiūrėt šiuos filmus, vietoj tų tupų komedijų. :)

Kai nepavyksta uzmigt bandau Lucid dream ( samoninga sapna ) , dar niekad neisejo , nes nuluzdavau :D

Gera miegojimo poza. Kai tu ant dešinio šono, net labiau link pilvo pusės atsigulęs ir dešinė ranka po pagalve. Taip prarandi galimybę lovoj vartytis. Ir vienas iš gerų praktinių būdų, tai užsimerkus visiškai nusukt mintis į šalį ir pradėt skaičiuot savo lėtus įkvėpimus. Jeigu skaičius pametamas, iškart pradėt skaičiuot nuo pradžių. Man dar BBC radijos įsijungimas žiauriai padeda, nėra nieko labiau migdančio, nei britiškas akcentas :D
 
Beje visi tie, kurie kiekvieną savaitę vartojat alkoholį, nenustebkit kad turit bėdų užmigti. Tieisog smegenys pripranta, kad užmigt reikia su šiek tiek cheminės pagalbos, o be jos, pasidaro vėliau sunku :)

Nuo rugsejo 1 statau 100Lt uz 1ivyki live statymuose, 1.03-1.15 koef, tai pliusas 386lt.

Anthony John "Tony" Soprano, Sr: You don't shit where you eat. And you really don't shit where I eat.
The Sopranos
 
Mike McDermott: Listen, here's the thing. If you can't spot the sucker in the first half hour at the table, then you ARE the sucker.
 
Teddy KGB: Mr. Son of a bitch, let's play some cards!
 
Mike McDermott: That's 4,400. I'm gonna call you. Or else, I won't respect myself tomorrow morning.
Teddy KGB: Respect is all you have left in the morning!
Rounders
 
Tony Montana: I always tell the truth. Even when I lie.
Scarface

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

Pachalinau stroikei.Cementa maisiau ir nesiojau i rusi pilnus kibirus, ir kitokius pagalbinio darbus nudirbinejau. Gavau 250lt i savaite. Dvi savaites tik teistveriau :D Cia prie 3metus.
 
Na ir oficialiai dirbau sia vasara du menesius Budinciu. Budejau pastate nuo 8h ryto iki 20h vakaro...visa diena sedejau, knygas skaiciau :D 700lt/men
 
Tokius nerealius darbus dirbes, dabar bijau pabaigt mokslus...nes prasides tikras gyvenimas, kai pastoviai teks dirbt :( Tikiuosi nereiks sudino darbo dirbt..nezinia kaip gyvenimas pasisuks

kad 300 spartieciu kovojo tai taip, bet tai filme ten visiskos pasakos parodytos tiek ir tera panasumo kad skaicius 300 :D
 
apie indenus rutrakery yra jei russkai suprantat, vinetu apaciu vadas ir pan. :D

Neveltui... http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_suicide_rate
Sakinys zinot kaip turi pasibaigt. Pries tave nieko neturiu, tiesiog tavo problemos yra juokingos, zinau yra sunkiu dienu, bet laikas gydo zaisdas.
 
Gal i tema. :)
 
Pain is temporary, glory is forever
 
Profesorius paėmė stiklinę vandens ir ištiesęs į priekį paklausė savo studentų:
- Kaip jūs manote, kiek sveria ši stiklinė?
Auditorija pradėjo gyvai tartis...
- Maždaug 200 gramų! Ne, galbūt 300! O gal visus 500! - Girdėjosi atsakymai.
- Išties, aš ir pats tiksliai nežinau kiek ji sveria, - pasakė profesorius, - bet tai ir nėra taip svarbu. Mano klausimas štai koks: kas nutiks, jei šią stiklinę taip laikysiu kelias minutes?
- Nieko!
- Tikrai, turbūt, kad nieko, - sutiko profesorius. - O kas atsitiks, jei taip ištiesęs ranką, palaikysiu kokių porą valandų?
- Jums ims skaudėti ranką.
- O jei visą dieną?
- Ranka nutirps, turėsite stiprų raumenų sutrikimą ir paralyžių. Gal net teks važiuoti į ligoninę, - atsakė vienas iš studentų.
- Ar visa tai dėl to, jog stiklinės svoris pasikeitė, belaikant ją visą dieną rankoje?
- Ne! - sutrikę atsakė studentai.
- O koks tada būtų šios problemos sprendimas?
- Pastatyti stiklinę ant stalo! - Linksmai atsakė kažkas iš auditorijos.
- Būtent! - Džiugiai sutiko profesorius. - Ir taip praktiškai yra su visais sunkumais gyvenime. Pagalvokite apie kokią problemą kiek ilgėliau ir ji lyg palengva ima sunkėti. Galvokite apie ją kelias valandas ir ji ims čiulpti jūsų jėgas. Jei galvosite visą dieną - tai jus tiesiog paralyžiuos, apsės taip, kad nebegalėsite niekam daugiau susikaupti, kažką kita veikti ar galvoti apskritai. Galima labai ilgai galvoti apie kažkokią problemą - bet tai nieko neduos. Jos "svoris" nesumažės. Susidorojame atlikdami konkrečius veiksmus. Išspręskite, arba atidėkite. Nėra jokios prasmės nešiotis sunkų akmenį ant širdies ir taip save paralyžiuoti.

Žmogus ne pastūmėjimo link savižudybės paprašė, o patarimų ir minčių, tad, jei neturit, ką daugiau parašyt negu "pirmyn", tai siūlau geriau nieko ir nerašyt.
 
O psichologo tikrai nereikėtų nurašyt ir palikt paskutiniam variantui . Jie ne be reikalo studijuoja tuos mokslus ir licencija konsultuot išduodama ne kiekvienam, tad psichologas tikrai daugiau turėtų ką pasakyti ta tema negu žmonės forume. Jeigu vis tik nepasitiki, siūlau susirasti psichologą, kuris turi gerų atsiliepimų, ir esu garantuotas, jog nepasigailėsi.
 
Nuo savęs tai patarčiau pagalvoti apie gyvenime pasitaikiusias sunkias akimirkas ir ką tuomet galvojai. Juk tada irgi daug ką dažei tamsiom spalvom ir atrodė, jog blogiau ir būti negali. Bet laikas praėjo ir supratai, kad nėra taip blogai kaip atrodė. O tam pokyčiui kartais prireikia ne tiek ir daug. Todėl ir dabar siūlau nesutirštint spalvų ir pažvelgt globaliau: gyvenimas juk susideda ne vien iš pakilimų, jame yra visko ir teigiamų epizodų ir situacijų kai atrodo, jog niekas negali padėti išsikapstyti. Žinau, jog kartais sunku save lyginti su kitais, tačiau pabandyk pagalvoti apie tai, jog yra žmonių gyvenančių daug sunkiau ir ką jie pasakytų apie tave, fiziškai pajėgų ir stiprų, mąstantį apie savižudybę?
Kitas dalykas, jeigu nesi susidūręs su didesniais sunkumais. Tuomet iš esmės galioja ir ankstesni patarimai, tik tiek, kad taviškė patirtis to neparemia ir tau atrodo, jog šis pirmasis nuopolis yra ir paskutinis ir toliau nėra kur kristi, tačiau tai netiesa. Skambės gal ir žiauriai, bet kristi tikrai yra kur ir kad tą suvoktum užtenka apsidairyti aplinkui ar paskaityti tą patį laikraštį. Gyvenime bus visko. Pagalvok, ar nori viską prarasti ir pasiduoti būtent dabar?

Sekmadienį mačiau per LNK neblogą dramą. O šiandien kaip tik pamačiau 9gag citatą tikrai gan neblogą.
 
http://d24w6bsrhbeh9d.cloudfront.net/photo/2469592_460s.jpg

"....as baudziu,ziaurei baudziu.." Is "nasa rasa auksiniai kiausiniai" Kazkodel man labai istrigus ta citata :D
 
dar viena prisiminiau.. :D
 
"PIGUS TRIUKAS" Is songoko autorius "SETONAS"