JurgisG

Stojant į informatikos fakultetą reikalinga:

*Lietuvių kalba.

*Matematika.

*Informatika (na čia, manau, savaime suprantama).

*Anglų kalba. Dėl anglų kalbos, tai ištikro egzaminas nėra būtinas, visiškai užtenka metinio pažymio. Tačiau savaime suprantama, kad egzaminas geriau negu metinis pažymys, todėl čia jau kiekvienam galvoti pagal tai kaip išlaikysit kitus egzus. Tarkim jei matkes, lietuvių ir informatikos gavot 80~90%+ tai laisvai istosit ir nelaikę anglų. Ps. Situacija dėl anglų gali keistis, tačiau bent šiais metais universitetai jos nereikalauja.

Dėl specialybių tai kiek mačiau kažkas rašė: "programavimas arba informatikos inžinerija". Truputi nusišnekėta, nes informatikos inžinerija ir yra programavimas :D Ps. tokios specialybės kaip programavimas išvis nėra.

KTU universiteto informatikos fakulteto siūlomos profesijos:

*Informacinės sistemos - tikslas suteikti kompiuterizuojamos srities analizės ir modeliavimo, IS ir duomenų bazių projektavimo ir programavimo, projektų valdymo žinių ir darbo komandoje įgūdžių.

*Informatika - tikslas rengti kvalifikuotus informatikos specialistus, kurie puikiai išmano programavimo, interneto ir trimatės grafikos technologijas, geba profesionaliai ir sistemingai savo darbe taikyti įgytas žinias.

*Informatikos inžinerija - tikslas parengti kvalifikuotus specialistus, kurie įgytų teorinių žinių apie programavimą, kompiuterių architektūrą, kompiuterių sistemas, informacines technologijas ir gebėtų jas pritaikyti praktikoje.

Kadangi pats ketinu čia stoti tai, galiu daugiau papasakoti. Čia mokysitės C++, JAVA, MATLAB ir kitus objektinio programavimo ir projektavimo metodus realaus laiko įterptinėmis sistemomis, projektuoti ir diegti kompiuterių sistemas, vartotojo grafines sąsajas, integruoti jas į realias sistemas, veikiančias internete, projrktuoti arba parinkti duomenų saugojimo, apdorojimo, perdavimo aparatines ir programines priemones.

*Programų sistemos - tikslas parengti aukštos kvalifikacijos kompiuterių programų sistemų specialistus, analitikus, atitinkančius Lietuvos ūkio ir pasaulinius eksporto poreikius, sugebančius analizuoti, kurti, diegti ir testuoti programinius produktus.

*Žiniasklaidos informacinės technologijos - tikslas suteikti kompiuterinės grafikos ir garso apdorojimo, tradicinės ir interneto žiniasklaidos turinio rengimo, miltimedijos sistemų inžinerijos, kompiuterių ir skaitmeninės technikos žinių.

Kažkas dar mačiau rašė, kad informatikos inžinerijoje būtina fizika. Visiška nesamonė. Turbut žodis "inžinerija" sumaišė truputi ir galvojai, kad tai procesoriaus ir panašių dalykų konstravimas. Fizikos fakultete ar kokiam tai ten yra speciali inžinerijos šaka, kuri specializuojasi geresniu PC "dėžių" kurime. Informatikos inžinerija yra pačių programų ir operacinių sistemu inžinerija.

1.
program pirma_uzduotis;
 var i, A, n : longint;
     suma : longint;
begin
 Readln(n);
 suma := 0;
 A := 1;
 for i := 1 to n do
       begin
       suma := suma + A;
       A := (A * 10) + 1;
       end;
 Writeln(suma);
 Readln;
end.

2.
program antra_uzduotis;
 var i, n, x : integer;
     suma, A : longint;
begin
 Readln(n);
 suma := 0;
 A := 1;
 for i := 1 to n do
       begin
       x := (A + 2) * A;
       suma := suma + x;
       A := A + 2;
       end;
 Writeln(suma);
 Readln;
end.

3.
program trecia_uzduotis;
const RS = 4;  //Keturi skrituliai
 var i, n : integer;
     plotas : real;
begin
 Readln(n);
 plotas := 0;
 for i := 1 to RS do
       begin
       plotas := plotas + ((n * n) * 3.14);
       n := n div 2;
       end;
 Writeln(plotas:0:2);
 Readln;
end.

No offense, tiesiog norisi padėti tamstai savo žiniose susigaudyti pagal bendrai nustatytą ir priimtą suvokimą, skirstymą, o ne pagal savo tvarką, kurią aiškindamas naujokui nieko teisingai neįrodysi ir dar jis apsijuoks po to neteisingai suvokdamas, kas čia vyksta, o daugiau patyrusį tiesiog priversi nusijuokt {:

Niekad nebuvau "vadovėlinis pedantas" tai ir šneku paprastai, gal "labiau patyrusimes" pasirodys, kad kaimietiškai, bet jei jau taip svarbu taisyklinga terminologija tai atsiprašau, kituose postuose pasistengsiu rašyti viską taisyklingai, kad šypsenos nekuriem nekelčiau. :)

HTML'u neapdorosi duomenų, ciklų nėra, funkcijų ar procedūrų neparašysi, kintamųjų taip pat nėra (nebandyk gudrauti, jog žymenų atributam priskiriamos reikšmės gali būti kintamieji). Kas su programavimu susiję, tai nebent sąlygos sakiniai, kurie yra galimi HTML.

 

Su PHP OS nesukursi, bet tinklalapis, kuriame sukurta sistema, dinamiškai saugomi, įvedami ir apdorojami duomenys - jau šiais aspektais yra programa. HTML yra tik hiperteksto žymėjimo kalba, kas tik, sakykime, apipavidalina duomenis, į HTML elementus jie sutalpinami norint tvarkingai, gražiai pateikti, žodžiu, vos ne tų duomenų formatavimas ir tiek. Tikiuosi, įtikinsiu pagaliau {:

Nu gerai nereikia kabinėtis prie žodžių, apibendrintai parašiau "programavimo kalbos", kad nereikėtų kievieno išskyrinėti, kur žymėjimo kalba HTML, kur directX technologija. Tikėjaus, kad čia visi grudrūs programavimo srityje ir supras, bet matau, kad kaikuriem čia svarbu tik pamačius menka netikslumą iškarto visiem pademonstruoti, žinias apie HTML ir PHP skirtumą...

Java daugiausiai sutinki WEB puslapiuose? Gali būti, bet ar kada pagalvojai kad kažkas parašytas JAVA kalba skaičiuoja paprasčiausius tavo mokesčius už telefoninį ryšį? Ar pagalvojai, kad daug enterprize projektų, kurių backEnd'as yra sudėtingas naudoja JAVA?

Na gerai visi šie dalykai parašyti JAVA kalba, bet tai nieko neįrodo. JAVA vistiek lieka antreilia kalba, kurios "gaminiai" veikia aplinkoje, kurtoje aukštesnio lygio kalba...

Tiesiog pasakei, kad JAVA yra gan galinga ir plačiai naudojama. O jau praeitose žinutėse sakiau, kad su tuo sutinku. Tad nelabai supratau, ka norėjai pasakyti...

Linksmas tas JurgisG :lol:

Ir kodėl gi? :D

Sakau ką manau, jei manot kitaip, pasidalinkit. Aš atviras naujovėms :DD Gal pasikeis ir mano nuomonė..

Echem, būk mielas perskaityk kitą kartą http://en.wikipedia.org/wiki/Programming_language ir http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_programming_languages prieš rašydamas savo komentarą, nes dar niekada nemačiau išsireiškimo, kad HTML ar directX(technologija) yra programavimo kalbos. Taipogi JAVĄ laikyti nepilnaverte kalba yra mažų mažiausiai durna.

Kur aš sakiau nepilnavertės? Aš sakiau antraeilės, o tai reiškia kad tos kalbos puikiai tinka tam, kam buvo sukurtos kaip Php puslapiams ir pan. Tačiau didesnių darbų su jomis nenuveiksi. Pasikartosiu, pvz norėčiau pamatyti kaip atrodo operacinė sistema kurta su php...

Todėl klaidingai supratai, visos klabos yra pilnavertės tik vienos galingesnės ir universalesnės už kitas. Toks ir skirtumas.

Šypseną keliantis postas. :) Net Java lieka C++ šėšėlyje... Toks klausimas dar iškilo: kurdamas internetinį tinklapį taipat c++ naudotum?

Tame ir esmė, kad ne. Internetinis puslapis kuriamas "slabnesnėmis" kalbomis, o aplinka, kurioje jis kuriamas (windows, mac, linux ir pan.) yra sukurti aukstenio galingumo kalba.

HTML išvis nėra programavimo kalba - kaip čia pasakyti, žymėjimo kalba tikriausiai (kaip ir jos „mama" XML) :) PHP aišku kurta specialiai web programavimui, todėl įspūdingų desktop apps nepadarysi. Nors visko būna. :D Tuo tarpu, kad Java - nerimta, „antraeilė" kalba, tai jau visiška nesąmonė. :)

 

Galiu pavardyt softo sukurto Python'u (kuris irgi turbūt yra „nerimta kalba"): Frets on Fire (Guitar Hero klonas), kalbant apie žaidimus, Battlefield 2 Python'ą naudoja skriptingui, originalus BitTorrent klientas (sukurtas dar 2001, kai Python gal tik koks 2.0 buvo :D), daugybė Ubuntu softo (update manageris, software center ir t.t.), Portage ir t.t. :)

Apie python niekada nieko nesakiau, nes apie jį beveik nieko neišmanau, kalbu tik apie tai ką žinau ir suprantu :)

„Hiperteksto kalba“ nebent HTML galima pavadint (iš tiesų tai pavadinimas beveik toks pat ir yra - Hypertext Markup Language). Pagal tave Paskalis turbūt turėtų būti kategorijoje „egzaminų kalbos“? :) Pasikartosiu - nemaišai Java su Javascript? Nes Java appletai tinklalapiuose nėra jau tokie populiarūs, daug dažniau galima flash sutikti :)

„egzaminų kalbos“? Iš kur ištraukei? Panašu išvis nesupratai aie ką kalbėjau ir ką turejau omenyje sakydamas, kad pascalis mokyklose naudojamas (paskaityk dar kartą tuos postus).

Turėtum sutikti, kad programavimo kalbos yra skirstomos na bent į dvi kategorijas:

1. Na kaip čia dabar pasakyti, kad neįžeisti šių kalbų mėgėjų... "Antraeilės", kitokio žodžio nesugalvoju :D. Tokios kaip html,java,php,directX ir pan. Kalbos, skirtos antraeilėms programoms, animacijoms ir pan.

2. Tikrosios programavimo kalbos (atleiskit už išsireiškimus, bet rašau kaip galvoju). Tokios kaip C,C++ ir pan. Šiomis kalbomis yra kuriamos tikrosios programos kaip tarkim operacinės sistemos ar kokie nors žaidimai (Tarkim GTA IV ar kažkas tokio, nu idėją pagavot :D). Ir į šiomis kalbomis parašytas programas įtraukiami "antraeilių" kalbų kūriniai. Kaip pvz.: kurdamas žaidimą su C++, animacijas kuri su directX ar kita kalba.

Kitaip tariant pirmąjam tipui priklausančias kalbas dar galima pavadinti pagalbinėmis, kuriomis kuriamos grafinės sąsajos ir panašūs dalykai. Todėl jas tarpusavuje lyginti - gan kvaila.

„Hypertexto kalbom“? Neišradinėkim naujų ir dar kvailų savokų. O Java visai nėra skirta specialiai web kūrimui (nebent maišai su JavaScript). :)

Neišradinėt? Jei tu nežinai ko nors tai nereiškia, kad aš išradinėju... Atsiversk IT žodynėlį kokį ar dar ką prieš rašydamas tokius komentarus: "Neišradinėkim naujų ir dar kvailų savokų".

Kita vertus aš ir nesakiau, kad JAVA skirta tik tam, tiesiog, bent jau aš, JAVA daugiausia sutinku web puslapiuose.

pascali tai aš moku, bet man jis pvz i php tai visiškai nepanašus. ten kintamieji su doleriu čia su var ir pan. į pythoną šiek tiek panašiau, bet ir nepanašu visiškai.

pascali nei funkcijų nei nieko sudėtingo nėra ten visa kalba tas pats kas kitų kalbu basics.

Nu tai nereikia painioti programavimo kalbų su hypertexto kalbom. Savaime suprantama, kad paskalis nebus panašus į PHP/HTML/JAVA ir panašiai, nes tai visai kita programavimo šaka. Tuo tarpu Delphi/C/C++/pascal panašumas nemažas...

Mano manymu kursai pranoksta bet koki savamoksliavimą, kadangi kursuose tave moko žmonės, kurie supranta ką daro ir žino nuo ko geriausia pradėti mokyti, kad duodama informacija turėtų daugiausia naudos. Taip pat maksimaliai naudingam mokymuisi reikalinga disciplina: vienas iš pavydžių mokymas pradedant lengviausiais dalykais ir kopiant aukštyn. Tuo tarpu mokydamasis pats nežinai nuo ko pradėti ir į ką, kada, atkreipti dėmesį, todėl skaitai ir dedi į galvą viską ką randi. Dar vienas naudingas dalykas, kad kursuose kažką išmokęs ir atlikęs užduotis gali gauti visavertę klaidų analizę ir patarimus kaip jų ateityje išvengti.

Žinoma tai kainuoja pinigus ir laiko, tačiau jei žinai, kad ateityje tai atsipirks, bent jau aš, tikrai rinkčiausi profesionalų rengiamus kursus.

Taksas027, jei teisingai supratau, ką norėjai parašyti tai tavo ciklas turėtų atrodyti taip:

i := 1;

while n > 0 do

begin

sk:=n mod 10;

n:=n div 10;

i:=i + 1;

end;

Nes jei sk yra masyvas, o tu mėgini jam priskirti kažkokį skaičių, nenurodęs stalčiaus numerio, gausi error.

Nežinau kurioje klasėje mokaisi, bet nepatariu rasyti tokių porgramų. Pratinkis naudoti masyvus/matricas/sarašus(žinoma kai išmoksi), taip pat funkcijas/procedūras, nes pvz laikant egzaminą pagrindinėje programos dalyje leidžaimi tik kreipimasi i funkcijas/procedūras. Dar pastebėjau, kad netaisyklingai aprašei masyvą:

program masyvas;

uses CRT;

var i, s, t, suma, max : integer;

skaicius : array[1..100] of integer;

begin

....

taisyklingas aprašymas:

Program masyvas;

uses CRT;

const n=100;

type mas=array[1..n] of integer;

var i,s,t,suma,max:integer;

a:mas;

begin

....

Taip pat kai nėra nurodyto maksimalaus elementų skaičiaus reikia naudoti saugiklį t.y. prie ciklo, kuris nuskaito skaičius, turetu suktis dar vienas kintamasis, kuris tikrintų ar nuskaitytų kintamųjų skaičius neviršija tavo aprašyto masyvo stalčių skaičiaus, nes jei kasnors nepatingėtų suvesti 101 skaičiaus, tavo programa nulužtų. Ir dar pratiknkis komentuot tai ką tavo programa daro.

Ps. nesuprask manęs klaidingai viskas, ką padarei yra gerai tiesiog siūlau iškarto pratintis rašyti viską taisyklingai, nes paskui gali būti sunku pakeisti rašymo stilių. :)

Čia logikos nereikia, tiesiog reikia įsiskaityti į sąlygą :D. Onutė neegzistuoja, nes vaikas būdamas 4-5 metų pagimdyti kito vaiko negali

Man atrodo Onutes mamai gimdimo metu turejo buti 17 o ne 4-5 :D

Na taip, jei tenori išlaikyt egzaminus ir tiek... Tačiau ką gero tuo paskaliu padarysi? :) O C++, nors ir populiari, „rimta“, tačiau ne vienintelė... Jau daug kartų minėtos Ruby, Python, ne tik, kad daugeliu aspektų paprastesnės už paskalį, bet gali būti ir daug daug kartų galingesnės :)

Nelabai supratai ką norėjau pasakyti.

Ši kalba mokyklose naudojama todėl, kad joje yra geriausias santykis tarp parastumo ir sintaksės panšumo į sudėtingesnes kalbas. Žinoma tavo žodžiuose yra tiesos, pascali verta mokytis tik tada jei planuoji gyvenime užsiimti programavimu ir anksčiau ar vėliau mokysies C, C++ ar kitas rimtas kalbas. O jei tik šiaip sugalvojai, kad neturi ką veikti ir nori išmokti ką nors parašyti įdomaus, tuomet neverta... :)

Mano manymu geriausia pradedi nuo "Free pascal". Kodėl? Na pirmiausia reiketų atsižvelgti į tai, kad ši programavimo kalba yra naudojama tiek mokyklose, tiek laikant egzaminus. Taip yra todėl, kad pascalis turi labai nesudetinga sintaksę, kurią labai lengva perprasti. Tačiau tuo tarpu pascalio sintaksė taip pat yra labai artima kitų kalbų sintaksėms, kaip antai C++ ir pan. Išmokus pascalio kalbą, persilaužti į sudėtingesnes kalbas nėra sunku. Tarkime būdamas 11-oje klasėje, sugalvojau, kad reikėtų pradėti mokytis C++ kalbą, kadangi planuoju stoti į informatikos inžineriją ir anksčiau ar vėliau teks. Taigi iš pradžių galvojau, kad viskas bus taip pat nesuprantama kaip ir pirmą kartą pamačius pascalį. Tačiau priešingai. Atsivertęs C++ kalba parašyto žaidimo kodą, įžvelgiau stebėtiną panašuma. Žinodamas pascalį galėjau lengvai suprasti apie 60~70% C++ kodo.

Kitas dalykas yra tas, kad pradedant mokytis programuoti, bent mano manymu, svarbiausia yra perprasti programavimo principus, kompiuterinę logika ir išmokti algoritmavimo subtilybių, o tam tinka bet kokia kalba. Geriausia kuo paprastesnė.

Na bet čia tik mano nuomonė :)