Pereiti prie turinio

Paulius

Sustabdyti pačių prašymu
  • Pranešimai

    2.795
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    4
  • Atsiliepimai

    100%

Reputacijos išklotinė

  1. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Auksinis Patarimai keliaujantiems į užsienį   
    Aš kadangi keliauju be žinomo maršruto, be bilietų ir dažniausiai vienas, turiu šiek tiek daugiau pasirūpint savim. Kai atkeliauji į kokį kurortą, tai ten svarbiausia turėt švarų drabužį ir pakankamai pinigų. Bet nuvažiuok į kokią Hiiumaa salą Estijoje, kur vaizdas labiau į Pripetę panašus ir ten problemos iškils :D. Yra autobusas, kuris važinėja po kaimus su maisto produktais ir žmonės jame perkasi. Realiai, nulis veiksmo netgi „kurortuose“ :).
     
    Ai, dar vienas patarimas. Jei kažkur iškeliauji tolėliau, tai būtina turėti maisto daugiau, kad nereikėtų pirktis užkandžio kokioje degalinėje ar kavinėje. 100g šokolado ir sauja studentų maisto (razinos + riešutai) gana efektyvus ir pigus variantas.
  2. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo bobcatistas Kebabų versliukas   
    Negalvojai apie kebabinės atidarymą kokiam kurorte? Ten žmonės atvažiuoja išleisti pinigų, tai nebūtų bėda ir kebabinėje palikti keliolika litų.
     
    Važinėjimas „aplink“ irgi geras, ypač kokiuose Molėtuose (kitai vasarai). Išklijuoji reklamom namukus, kad „va, 13:00-13:30 būsim pas jus, laukit kebabų“ ir važinėji aplink visus tuos taškus, kur renkasi stovyklautojai.
     
    Svarbu -- skanus padažas (be abejo, ir visas kebabas). daryk kažką išskirtinio, galbūt tai pradžioj atneš daugiau naudos. Nors aš iš kebabinių ant ratų turbūt perku taip retai, kad net nepamenu, kada valgiau...
     
    P.s. Šiandien kaip tik buvau vienoje geresnių Panevėžio kebabinių. Skaudančia ir irzlia galva atėjau, gamina kebabus dvi moterys -- viena dirba, kita prie keptuvės. Aš taip mandagiai „Labadiena, eilės nėra?“. Lauke žmonių gal 3 buvo, kebabus du gamina, tai gal laukia, galvoju. O valgyt noriu, gi nelauksiu 20 minučių. Ir dar pietų metas... Gal nelaukt? O jos atsakymas: „<Cha cha cha> Taigi matai, kad kita be darbo stovi, tai nėra eilės“. Nu užsisakau kebabą, o jos vis dar juokiasi. Man kas, aš valgyt noriu ir man dzin, ką jos ten šneka. Išlenda dar viena mergina-gamintoja. O ana kažkada yra mane bandžius nutrenkti (su veidrodėliu užkabino kuprinę ir šiek tiek marškinėlių, tai vos nesulaužė šonkaulių)... Ar dar eisiu kada nors į tą kebabinę? Nemanau... Nors kebabai skanūs, bet tokio lygio aptarnavimo seniai nematęs. Tad atsimink, kad ne vien papai ir kaina įtakoja lankomumą...
  3. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Tomas M Šalys, kurias verta aplankyti   
    Turbūt kiekvienas, daugiau ar mažiau pasaulio matęs, turi savo mėgstamiausią šalį, į kurią galėtų grįžti ir grįžti. Tačiau visi turi savo prioritetus ir jų dažniausiai nepaleidžia: kai kuriems patinka tiesiog gulėti gražiame paplūdimyje, kitam reikia ekstremalių nuotykių, kitas neapsieina be įžymybių lankymo... Deja, visų įžymybių, atrakcijų ir paplūdimių aplankyti tikrai negalime. O norėtume, ar ne? :)
     
     
    Nusprendžiau, jog kiekvienas, pasidalinęs bent kruopele, ką žino, padėtų kitiems apsispręsti planuoti kitą kelionę. Ką reikėtų išskirti? Stengiausi kuo optimaliau sudaryti anketą, tačiau ją galima keisti, nežinantiems atsakymo, jį praleisti.
     
    * - tam tikras regionas retkarčiais irgi pasako daug ką. Neužmirškite pridėti :).
     
    Kodas tvarkingam aprašymui:

    [list=1] [*]Žemynas: [*]Šalis: [*]Žavesį sukelia: [list] [*]Gamta: [*]Lankytinos vietos: [*]Kurortai: [*]Žmonės: [/list] [*]Šalyje vyraujančios maisto, alkoholinių gėrimų kainos: [*]Asmeniniai įspūdžiai: [/list]
     
    Aš iškart prisidedu:

    Žemynas: Europa
    Šalis: Rumunija (vakarinė dalis: Galaci, Braila, Buchurest, Brasov etc).
    Žavesį sukelia:
    Gamta: Gražūs, aukšti kalnai [2], tačiau daug ir lygumų -- šalies plotas didelis, tad ir pasiskirstę įdomiai. Nenormaliai daug benamių šunų (netrukdo).
    Lankytinos vietos: Be abejo, Drakulos pilis. Tačiau ji niekuo neišskirtinė iš visų kitų (kiek teko girdėti, likę tik griuvėsiai, viskas išvežta į kitas pilis ar muziejus). Tačiau Peleš pilis [2] -- kažkas tokio, ko mes neturim. Būnant Bukarešte, įdomus pastatas yra Parlamento rūmai -- vienas didžiausių pastatų pasaulyje.
    Kurortai: -
    Žmonės: Žmonės džiaugiasi, ką turi. Optimistiški, linksmi. Rumunų kalba primena Ispanų, Lotynų. Deja, paplitęs gandas, jog šalyje daug čigonų. Tikrųjų čigonų (black gypsy) daug sutikti neteko (gal netgi mažiau nei Lietuvoje). Rytinėje pusėje (teko skaityti, neteko ten būti) čigonų turėtų būti daugiau.

    [*]Šalyje vyraujančios maisto, alkoholinių gėrimų kainos: Bendrai paėmus, viskas šiek tiek pigiau nei Lietuvoje. Importiniai gėrimai (nesvarbu, alkoholiniai ar ne) pasižymi tikrai aukšta kaina (pvz. vietinio alaus bokalas (0.5l) -- 4-6lt, Pilsner Urquell -- 7lt už 330ml).
    [*]Asmeniniai įspūdžiai: Man, kaip žmogui, kuris negali apsieiti be kalnų ir bendravimo, šalis paliko gerą įspūdį. Gyventi patys vietiniai nepataria (anot jų, šalies valdžioje ir teisėsaugoje klesti korupcija), tačiau aplankyti verta ir įdomu. :)


     
    O kokia Tavo mėgiamiausia šalis?
  4. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Tomas M Šalys, kurias verta aplankyti   
    Turbūt kiekvienas, daugiau ar mažiau pasaulio matęs, turi savo mėgstamiausią šalį, į kurią galėtų grįžti ir grįžti. Tačiau visi turi savo prioritetus ir jų dažniausiai nepaleidžia: kai kuriems patinka tiesiog gulėti gražiame paplūdimyje, kitam reikia ekstremalių nuotykių, kitas neapsieina be įžymybių lankymo... Deja, visų įžymybių, atrakcijų ir paplūdimių aplankyti tikrai negalime. O norėtume, ar ne? :)
     
     
    Nusprendžiau, jog kiekvienas, pasidalinęs bent kruopele, ką žino, padėtų kitiems apsispręsti planuoti kitą kelionę. Ką reikėtų išskirti? Stengiausi kuo optimaliau sudaryti anketą, tačiau ją galima keisti, nežinantiems atsakymo, jį praleisti.
     
    * - tam tikras regionas retkarčiais irgi pasako daug ką. Neužmirškite pridėti :).
     
    Kodas tvarkingam aprašymui:

    [list=1] [*]Žemynas: [*]Šalis: [*]Žavesį sukelia: [list] [*]Gamta: [*]Lankytinos vietos: [*]Kurortai: [*]Žmonės: [/list] [*]Šalyje vyraujančios maisto, alkoholinių gėrimų kainos: [*]Asmeniniai įspūdžiai: [/list]
     
    Aš iškart prisidedu:

    Žemynas: Europa
    Šalis: Rumunija (vakarinė dalis: Galaci, Braila, Buchurest, Brasov etc).
    Žavesį sukelia:
    Gamta: Gražūs, aukšti kalnai [2], tačiau daug ir lygumų -- šalies plotas didelis, tad ir pasiskirstę įdomiai. Nenormaliai daug benamių šunų (netrukdo).
    Lankytinos vietos: Be abejo, Drakulos pilis. Tačiau ji niekuo neišskirtinė iš visų kitų (kiek teko girdėti, likę tik griuvėsiai, viskas išvežta į kitas pilis ar muziejus). Tačiau Peleš pilis [2] -- kažkas tokio, ko mes neturim. Būnant Bukarešte, įdomus pastatas yra Parlamento rūmai -- vienas didžiausių pastatų pasaulyje.
    Kurortai: -
    Žmonės: Žmonės džiaugiasi, ką turi. Optimistiški, linksmi. Rumunų kalba primena Ispanų, Lotynų. Deja, paplitęs gandas, jog šalyje daug čigonų. Tikrųjų čigonų (black gypsy) daug sutikti neteko (gal netgi mažiau nei Lietuvoje). Rytinėje pusėje (teko skaityti, neteko ten būti) čigonų turėtų būti daugiau.

    [*]Šalyje vyraujančios maisto, alkoholinių gėrimų kainos: Bendrai paėmus, viskas šiek tiek pigiau nei Lietuvoje. Importiniai gėrimai (nesvarbu, alkoholiniai ar ne) pasižymi tikrai aukšta kaina (pvz. vietinio alaus bokalas (0.5l) -- 4-6lt, Pilsner Urquell -- 7lt už 330ml).
    [*]Asmeniniai įspūdžiai: Man, kaip žmogui, kuris negali apsieiti be kalnų ir bendravimo, šalis paliko gerą įspūdį. Gyventi patys vietiniai nepataria (anot jų, šalies valdžioje ir teisėsaugoje klesti korupcija), tačiau aplankyti verta ir įdomu. :)


     
    O kokia Tavo mėgiamiausia šalis?
  5. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Jackis Už kiek pigiausiai esate nuskridę kurnors?   
    Ryga - Bukareštas - Ryga su pietumis ir bagažu už 0.00lt. Projektai visagaliai. :)
  6. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Reanox Patarimai keliaujantiems į užsienį   
    O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
     
    Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
    a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
    b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
    c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
    Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
     
    Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
     
    Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
     
    Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
     
    Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
     
    Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
     
    Ekstra
    Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
     
    Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
     
    Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
     
    Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
     
    Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
    a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
    b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
    c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
     
     
    Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.
  7. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Auksinis Patarimai keliaujantiems į užsienį   
    Aš kadangi keliauju be žinomo maršruto, be bilietų ir dažniausiai vienas, turiu šiek tiek daugiau pasirūpint savim. Kai atkeliauji į kokį kurortą, tai ten svarbiausia turėt švarų drabužį ir pakankamai pinigų. Bet nuvažiuok į kokią Hiiumaa salą Estijoje, kur vaizdas labiau į Pripetę panašus ir ten problemos iškils :D. Yra autobusas, kuris važinėja po kaimus su maisto produktais ir žmonės jame perkasi. Realiai, nulis veiksmo netgi „kurortuose“ :).
     
    Ai, dar vienas patarimas. Jei kažkur iškeliauji tolėliau, tai būtina turėti maisto daugiau, kad nereikėtų pirktis užkandžio kokioje degalinėje ar kavinėje. 100g šokolado ir sauja studentų maisto (razinos + riešutai) gana efektyvus ir pigus variantas.
  8. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Toffy Vietos kuriose dirbau   
    Pradėjau dirbti būdamas 17-os. Reklamos agentūroje, pagrinde prekybcentriuose siūlydamas žmonėms ką nors paragauti. Didžiausas privalumai tai, jog grafikas daugmaž laisvas ir dirbi tik savaitės gale, po kelias valandas. Alga nedidelė (dažniausiai nuo 6 iki 10lt už valandą), tačiau per ketvirtadienį-šeštadienį padirbęs po 3h gauni 50lt, o dirbti nesunku. Buvo, kad per 8h gavau 180lt. Taigi, patiko, tačiau pasikeitus vadybininkei ryšiai nutrūko.
     
    Retkarčiais tenka dirbti kaip fotografu. Privalumas, jog per savaitgalį gali ir pusę tūkstančio litų uždirbti, tačiau technika daug kainuoja ir toks darbas manęs netraukia. Darbas vakarais-naktimis, o jei dar kokiam klube... tai saugokis, kad gyvas liktum, kad į nosį negautum ir objektyvo neužpiltų. :)
     
    Pavasarį dirbau web programuotoju vienam žmogui. Įdomūs projektai, įgavau daug žinių, o ir uždirbti visai normaliai galima. Tačiau tekdavo aukoti visą laiką vien tam reikalui. Tekdavo vis mažiau miegoti, nes iš pradžių daug ko tekdavo tiesiog mokytis, ir tai atitolindavo rezultatą. Pasiimiau atostogų, taip ir nebegrįžau.
     
    Dabar rašau įrašus vienai IT kompanijai. Smagiausias darbas, geras kolektyvas (kas tikrai svarbu!), daug galimybių, o dar ir šiaip galimybės atsivėrė imti interviu iš įvairių žmogelių. Gaunu pusšimtį už vieną įrašą, tačiau tai žymiai geriau nei rašyti tik savo tinklaraštį.
     
    Pridursiu, kad dar mokausi gimnazijoje. Taigi, ir darbai atitinkami. :)
  9. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Toffy Vietos kuriose dirbau   
    Pradėjau dirbti būdamas 17-os. Reklamos agentūroje, pagrinde prekybcentriuose siūlydamas žmonėms ką nors paragauti. Didžiausas privalumai tai, jog grafikas daugmaž laisvas ir dirbi tik savaitės gale, po kelias valandas. Alga nedidelė (dažniausiai nuo 6 iki 10lt už valandą), tačiau per ketvirtadienį-šeštadienį padirbęs po 3h gauni 50lt, o dirbti nesunku. Buvo, kad per 8h gavau 180lt. Taigi, patiko, tačiau pasikeitus vadybininkei ryšiai nutrūko.
     
    Retkarčiais tenka dirbti kaip fotografu. Privalumas, jog per savaitgalį gali ir pusę tūkstančio litų uždirbti, tačiau technika daug kainuoja ir toks darbas manęs netraukia. Darbas vakarais-naktimis, o jei dar kokiam klube... tai saugokis, kad gyvas liktum, kad į nosį negautum ir objektyvo neužpiltų. :)
     
    Pavasarį dirbau web programuotoju vienam žmogui. Įdomūs projektai, įgavau daug žinių, o ir uždirbti visai normaliai galima. Tačiau tekdavo aukoti visą laiką vien tam reikalui. Tekdavo vis mažiau miegoti, nes iš pradžių daug ko tekdavo tiesiog mokytis, ir tai atitolindavo rezultatą. Pasiimiau atostogų, taip ir nebegrįžau.
     
    Dabar rašau įrašus vienai IT kompanijai. Smagiausias darbas, geras kolektyvas (kas tikrai svarbu!), daug galimybių, o dar ir šiaip galimybės atsivėrė imti interviu iš įvairių žmogelių. Gaunu pusšimtį už vieną įrašą, tačiau tai žymiai geriau nei rašyti tik savo tinklaraštį.
     
    Pridursiu, kad dar mokausi gimnazijoje. Taigi, ir darbai atitinkami. :)
  10. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Toffy Vietos kuriose dirbau   
    Pradėjau dirbti būdamas 17-os. Reklamos agentūroje, pagrinde prekybcentriuose siūlydamas žmonėms ką nors paragauti. Didžiausas privalumai tai, jog grafikas daugmaž laisvas ir dirbi tik savaitės gale, po kelias valandas. Alga nedidelė (dažniausiai nuo 6 iki 10lt už valandą), tačiau per ketvirtadienį-šeštadienį padirbęs po 3h gauni 50lt, o dirbti nesunku. Buvo, kad per 8h gavau 180lt. Taigi, patiko, tačiau pasikeitus vadybininkei ryšiai nutrūko.
     
    Retkarčiais tenka dirbti kaip fotografu. Privalumas, jog per savaitgalį gali ir pusę tūkstančio litų uždirbti, tačiau technika daug kainuoja ir toks darbas manęs netraukia. Darbas vakarais-naktimis, o jei dar kokiam klube... tai saugokis, kad gyvas liktum, kad į nosį negautum ir objektyvo neužpiltų. :)
     
    Pavasarį dirbau web programuotoju vienam žmogui. Įdomūs projektai, įgavau daug žinių, o ir uždirbti visai normaliai galima. Tačiau tekdavo aukoti visą laiką vien tam reikalui. Tekdavo vis mažiau miegoti, nes iš pradžių daug ko tekdavo tiesiog mokytis, ir tai atitolindavo rezultatą. Pasiimiau atostogų, taip ir nebegrįžau.
     
    Dabar rašau įrašus vienai IT kompanijai. Smagiausias darbas, geras kolektyvas (kas tikrai svarbu!), daug galimybių, o dar ir šiaip galimybės atsivėrė imti interviu iš įvairių žmogelių. Gaunu pusšimtį už vieną įrašą, tačiau tai žymiai geriau nei rašyti tik savo tinklaraštį.
     
    Pridursiu, kad dar mokausi gimnazijoje. Taigi, ir darbai atitinkami. :)
  11. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Tomas M Šalys, kurias verta aplankyti   
    Turbūt kiekvienas, daugiau ar mažiau pasaulio matęs, turi savo mėgstamiausią šalį, į kurią galėtų grįžti ir grįžti. Tačiau visi turi savo prioritetus ir jų dažniausiai nepaleidžia: kai kuriems patinka tiesiog gulėti gražiame paplūdimyje, kitam reikia ekstremalių nuotykių, kitas neapsieina be įžymybių lankymo... Deja, visų įžymybių, atrakcijų ir paplūdimių aplankyti tikrai negalime. O norėtume, ar ne? :)
     
     
    Nusprendžiau, jog kiekvienas, pasidalinęs bent kruopele, ką žino, padėtų kitiems apsispręsti planuoti kitą kelionę. Ką reikėtų išskirti? Stengiausi kuo optimaliau sudaryti anketą, tačiau ją galima keisti, nežinantiems atsakymo, jį praleisti.
     
    * - tam tikras regionas retkarčiais irgi pasako daug ką. Neužmirškite pridėti :).
     
    Kodas tvarkingam aprašymui:

    [list=1] [*]Žemynas: [*]Šalis: [*]Žavesį sukelia: [list] [*]Gamta: [*]Lankytinos vietos: [*]Kurortai: [*]Žmonės: [/list] [*]Šalyje vyraujančios maisto, alkoholinių gėrimų kainos: [*]Asmeniniai įspūdžiai: [/list]
     
    Aš iškart prisidedu:

    Žemynas: Europa
    Šalis: Rumunija (vakarinė dalis: Galaci, Braila, Buchurest, Brasov etc).
    Žavesį sukelia:
    Gamta: Gražūs, aukšti kalnai [2], tačiau daug ir lygumų -- šalies plotas didelis, tad ir pasiskirstę įdomiai. Nenormaliai daug benamių šunų (netrukdo).
    Lankytinos vietos: Be abejo, Drakulos pilis. Tačiau ji niekuo neišskirtinė iš visų kitų (kiek teko girdėti, likę tik griuvėsiai, viskas išvežta į kitas pilis ar muziejus). Tačiau Peleš pilis [2] -- kažkas tokio, ko mes neturim. Būnant Bukarešte, įdomus pastatas yra Parlamento rūmai -- vienas didžiausių pastatų pasaulyje.
    Kurortai: -
    Žmonės: Žmonės džiaugiasi, ką turi. Optimistiški, linksmi. Rumunų kalba primena Ispanų, Lotynų. Deja, paplitęs gandas, jog šalyje daug čigonų. Tikrųjų čigonų (black gypsy) daug sutikti neteko (gal netgi mažiau nei Lietuvoje). Rytinėje pusėje (teko skaityti, neteko ten būti) čigonų turėtų būti daugiau.

    [*]Šalyje vyraujančios maisto, alkoholinių gėrimų kainos: Bendrai paėmus, viskas šiek tiek pigiau nei Lietuvoje. Importiniai gėrimai (nesvarbu, alkoholiniai ar ne) pasižymi tikrai aukšta kaina (pvz. vietinio alaus bokalas (0.5l) -- 4-6lt, Pilsner Urquell -- 7lt už 330ml).
    [*]Asmeniniai įspūdžiai: Man, kaip žmogui, kuris negali apsieiti be kalnų ir bendravimo, šalis paliko gerą įspūdį. Gyventi patys vietiniai nepataria (anot jų, šalies valdžioje ir teisėsaugoje klesti korupcija), tačiau aplankyti verta ir įdomu. :)


     
    O kokia Tavo mėgiamiausia šalis?
  12. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Auksinis Patarimai keliaujantiems į užsienį   
    Aš kadangi keliauju be žinomo maršruto, be bilietų ir dažniausiai vienas, turiu šiek tiek daugiau pasirūpint savim. Kai atkeliauji į kokį kurortą, tai ten svarbiausia turėt švarų drabužį ir pakankamai pinigų. Bet nuvažiuok į kokią Hiiumaa salą Estijoje, kur vaizdas labiau į Pripetę panašus ir ten problemos iškils :D. Yra autobusas, kuris važinėja po kaimus su maisto produktais ir žmonės jame perkasi. Realiai, nulis veiksmo netgi „kurortuose“ :).
     
    Ai, dar vienas patarimas. Jei kažkur iškeliauji tolėliau, tai būtina turėti maisto daugiau, kad nereikėtų pirktis užkandžio kokioje degalinėje ar kavinėje. 100g šokolado ir sauja studentų maisto (razinos + riešutai) gana efektyvus ir pigus variantas.
  13. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Reanox Patarimai keliaujantiems į užsienį   
    O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
     
    Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
    a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
    b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
    c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
    Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
     
    Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
     
    Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
     
    Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
     
    Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
     
    Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
     
    Ekstra
    Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
     
    Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
     
    Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
     
    Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
     
    Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
    a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
    b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
    c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
     
     
    Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.
  14. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo DidierLT Apgavystės internete, "scamai", keyloggai.   
    To dar čia nebuvo, tik Stone straipsnis, ir kaip kažkas sakė - pabandykit Jūs geresnį sukurt. Ir pabandžiau. O ar geresnis - tai jau Jūsų sprendimas.
     
     
    Apgavystės internete :
    1. Duomenų vagystė „scamas“
    2. Visokio tipo „scammeriai“
    3. Duomenų vagystė „phishing“
    4. Duomenų rinkiklis „keylogas“
    5. Apibendrinimas
     
     
    1. Scamas – tai duomenų vagystė, kai vagys pasikliauna kitais žmonėmis.
    Pavyzdžiui :
    A sako : Sveikas, nereikia 3000 geležies ant traviano?
    B sako : Jo, reikia.
    A sako : Reikia tavo slaptažodžio ir prisijungimo vardo, ir galėsi kas dieną pasiimti iš administratorių sandėlio kiek nori resursų.
    Tai – nerealu. Tuo labiau, jei tą žmogų pažįsti tik interneto erdvėse. Jis mažiausiai gali sugadinti tavo reputaciją išsiuntinėdamas žinutes , daugiausia – ištrindamas tavo vartotoją.
    Apgalvokite, ar tikrai jums gali rašyti „administratorius“ siūlydamas resursus ar vartotoją.
    2.
    Scammeriais vadinti galime įvairius asmenis.
    Scammeriai – tai tokie žmonės kurie užsiima „scamais“. Kai kurie susikuria net svetaines, ir jose kiti žmonės „rašo“ atsiliepimus apie pardavėją. Tie kiti žmonės – tas pats žmogus. Jis tik bando įrodyti, koks jis geras pardavėjas.
    Scammeriai taip pat vadinami tie žmonės, kurie parduoda, keičia, perka įvairius daiktus. Kai gauna savo dalį, jie dingsta ir lieki "ant ledo".
    Pavyzdžiui :
    A sako : Sveikas, girdėjau perki dolerius. Turiu 300$ PayPal‘e, už 550Lt atiduodu.
    (Turbūt net B žmogus nenorėtų pirkti, bet už tokį kursą, gal ir susigundytų.)
    B sako : Gerai, imu.
    A sako : Bet aš administratorius Uzdarbis.lt forume, tai tu pirmas vesk.
    (Taip tęsiasi, kol B nusileidžia ir veda pirmas į sąskaitą).
    A žmogus dingsta su pinigais.
    Metodai, kaip apsisaugoti?:
    1. Jei jis sako, kad yra T-mix, Inpoc, Justutiz, NuPagady ar dar koks velnias forume, tai paprašykite, kad parašytų žinutę forume – bent tikrai įrodys, kad jis.
    2. Nepatingėkite paieškoti informacijos jo (jos) pateiktu vardu, banko sąskaitos numeriu, telefono numeriu forume bei paieškos sistemoje Google.lt
    3. Jei jis naujas forumietis, prašykite, kad vestų pirmas.
    Taip pat scammeriai – sukčiai, kurie kuria „firmas“ ir jose galima registruotis ir dirbti jiems. Pavyzdžiui, siuntinėti spam‘ą (brukalą) į e. paštą, ar registruotis kokiose kitose svetainėse. „Užsidirbsite“ 10$ sunkiai bedirbdamas, o paskui niekas jums neišmokės pinigų. Nuo šio būdo apsiginti – tik ieškoti informacijos apie tą svetainę ir skaityti, ar išmoka „algas“.
     
    3. Phishing‘as – tai pažodžiui verčiant „Slaptažodžių gaudytojai“ (Passwords fishing). Tai specialios svetainės, kurias kuria „scammeriai“. Prieš juos kovoja CyberPolice (www.CyberPolice.lt).
    Phishingas iš tiesų panašus į scam‘ą, tik žymiai „gražesnis ir švaresnis“.
    Pavyzdžiui:
    A sako : Sveikas, nereikia 3000 geležies ant traviano?
    B sako : Jo, duok.
    A sako : Nueik į www.t-mix.website.com/s2.travian.lt, užsiregistruok ten ir galėsi kas dieną pasiimti iš administratorių sandėlio kiek nori resursų.
    (T-mix neįsižeisk, bet tu vienas iš tų, kurie tavim pasitiki.)
    Svetainė gali atrodyti net visiškai taip pat, kaip ir :
    http://s2.travian.lt/login.php
    Tačiau slaptažodžiai bus išsaugoti kitam faile, pavyzdžiu adresu www.t-mix.website.com/slaptažodžiai.txt . Tas „phisheris“ nueis ten ir matys tavo įvestus duomenis.
    Apsisaugojimas:
    1. Jokie bankai, jokios firmos, jokie žaidimų puslapiai nereikalauja registruotis kitose svetainėse, kad „pagerintų žaidimą“. Tai – tik kitų išmonė.
    2. Jei jau esate smalsus – pabandykite įvesti pavyzdžiui vardą „GeeFre“ ir slaptažodį „Ne durnas, slaptažodžio nesako“. Pamatysite, kad rašys „Jūsų vardas priregistruotas prie duomenų saugyklos ir už kelių valandų galėsite siųstis resursus“.
     
     
    4. Keylogg‘as – programa, kuri įsijungia jums užsikrovus kompiuterį ir kiekvieną klaviatūros įrašą fiksuoja, o paskui siunčia e. paštu ar į ftp serverį.
    Keylogg‘us pakankamai gerai išveja lauk antivirusinės.
    Paprastam vartotojui tai kelia daug sunkumų, nes dažnai neįsivaizduoja, kaip apsisaugoti.
    Keletas patarimų :
    1. Nesisiųsk iš neaiškių šaltinių muzikos (tarp jų ir P2P programos – Emule, Zmule, Apex Dc++), filmų, žaidimų. Ypač dažnai keylogger‘iai būna prikabinti prie įvairių dažnai naudojamų failų, pvz. „Windows Xp serial key“ ar „Total Commander keygen“. Taip pat dažnokas atvejis – „One.lt registracijų slaptažodžių nulaužimo programa“. Greičiau ne „nulaužimo“ programa, o tiesiog Jūsų, pačių vartotojų slaptažodžių sužinojimas.
    2. Jei gerai nepažįsti kito žmogaus, nepriiminėk failų iš jo. Net jei ir tave domina „Nepažįstamosios Sandros nuotrauka“, tai dar nebūtina griebti ir siųstis „nuotraukas“.
    3. Nesijunk kompiuterinėse, viešo naudojimo prieigose prie svetainių, kurios reikalauja slaptažodžių. Turbūt 80% tokių kompiuterių būna Keylogg‘as, galbūt net pačių administratorių įdėtas.
    Žodžiu, nesisiųskit tokio failo, kurio švarumu nesate garantuotas.
    5. Apibendrinimas.
    Geriausias apsisaugojimas – pačio žmogaus naivumas, smalsumas. Įvertinkite situaciją – ar kas gali keisti nerealiu kursu pinigus, nemokamai dalinti resursus žaidimuose ir t.t.?
    Antivirusinės padeda tik tuo atveju, jei jūs pats nepasakote slaptažodžio, nevedate pinigų į nepažįstamų žmonių sąskaitas.
    Antivirusinė turi veikti neišjungiama, kai naršote, siunčiatės, žaidžiate. Ji turi būti viena, nes kitaip gali „pjautis“.
    Pasiūlomos antivirusinės:
    1. Symantec Endpoint Protection. Man ji – patogiausia. Daugumai lėtesnių kompiuterių ji „suryja“ per daug resursų, todėl nėra pirmaujanti.
    2. Nod 32.
    3. Kaspersky Internet Security.
    Jų daug, bet jei jų neatnaujinsi – irgi nieko gero. „Geriausia antivirusinė“ – tokio dalyko nėra, nes visada yra randama spragų, ir jas užtaiso tik po kelių dienų, kai atsiranda virusas. Todėl atnaujinti BŪTINA.
    Taip pat padeda įvairios programos, pvz. :
    1. Ad-aware . Tikrina, ar nėra šnipinėjančių programų.
    2. Įvairus „Anti-keylogger‘iai“ . Jų saugumu nesu tikras, bet bandęs – tikrai veikia. Vieną bandžiau (gaila užmiršau pavadinimus), tai į keylogger‘į įrašo vietoj v kokią y, vietoj k – a, vietoj a – t ir t.t. Kita – nieko neleidžia įrašinėti į keylogg‘ą – keylogg‘o failas visada tuščias.
     
    Galima būtų rašyti dar ir dar, bet ar yra tikslas? Pratęsiu gal vėliau.
     
    Prieš kopijuojant, atsiklauskite manęs ir nurodykite šaltinį.
  15. Patinka
    Paulius sureagavo į s2pid Lietuvių VBE 2013 metai   
    Filmo nežiūrėjau, ištraukas skaičiau. Kad jis buvo melancholiškas sutinku, tik labiau meną akcentuočiau, nei gamtą. Va, radau knygos vietą, apie kurią galvojau: "Štai Mykoliuką gamta slepia nuo žmonių pasaulio, bet tik tiek. Gamtos jausmo - įsižiūrėjimo, susimąstymo - nėra, mistinių pajautų jis neišgyvena, prisimena brolio vaikus, savo padėtį šeimoje, Severją. Pasakotojas net neužsimena apie personažo grožėjimąsi gamta: Mykoliukas
    'įsižiūrėjęs į erdvę, ne tą erdvę, kuri prieš jo akis, tik tą, kuri jame pačiame'."
  16. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Toffy Vietos kuriose dirbau   
    Pradėjau dirbti būdamas 17-os. Reklamos agentūroje, pagrinde prekybcentriuose siūlydamas žmonėms ką nors paragauti. Didžiausas privalumai tai, jog grafikas daugmaž laisvas ir dirbi tik savaitės gale, po kelias valandas. Alga nedidelė (dažniausiai nuo 6 iki 10lt už valandą), tačiau per ketvirtadienį-šeštadienį padirbęs po 3h gauni 50lt, o dirbti nesunku. Buvo, kad per 8h gavau 180lt. Taigi, patiko, tačiau pasikeitus vadybininkei ryšiai nutrūko.
     
    Retkarčiais tenka dirbti kaip fotografu. Privalumas, jog per savaitgalį gali ir pusę tūkstančio litų uždirbti, tačiau technika daug kainuoja ir toks darbas manęs netraukia. Darbas vakarais-naktimis, o jei dar kokiam klube... tai saugokis, kad gyvas liktum, kad į nosį negautum ir objektyvo neužpiltų. :)
     
    Pavasarį dirbau web programuotoju vienam žmogui. Įdomūs projektai, įgavau daug žinių, o ir uždirbti visai normaliai galima. Tačiau tekdavo aukoti visą laiką vien tam reikalui. Tekdavo vis mažiau miegoti, nes iš pradžių daug ko tekdavo tiesiog mokytis, ir tai atitolindavo rezultatą. Pasiimiau atostogų, taip ir nebegrįžau.
     
    Dabar rašau įrašus vienai IT kompanijai. Smagiausias darbas, geras kolektyvas (kas tikrai svarbu!), daug galimybių, o dar ir šiaip galimybės atsivėrė imti interviu iš įvairių žmogelių. Gaunu pusšimtį už vieną įrašą, tačiau tai žymiai geriau nei rašyti tik savo tinklaraštį.
     
    Pridursiu, kad dar mokausi gimnazijoje. Taigi, ir darbai atitinkami. :)
  17. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo IceTea Kaip keliauti pigiai   
    Aišku, dėkui :). Na, aš toks žmogus, kad mane muziejai ir masinės turistų lankomos vietos pykina (didžioji dauguma jų). Geriau kur kalnai, kur gražūs vaizdai... Ar šiaip, kur malonūs žmonės.
  18. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo bobcatistas Kebabų versliukas   
    Negalvojai apie kebabinės atidarymą kokiam kurorte? Ten žmonės atvažiuoja išleisti pinigų, tai nebūtų bėda ir kebabinėje palikti keliolika litų.
     
    Važinėjimas „aplink“ irgi geras, ypač kokiuose Molėtuose (kitai vasarai). Išklijuoji reklamom namukus, kad „va, 13:00-13:30 būsim pas jus, laukit kebabų“ ir važinėji aplink visus tuos taškus, kur renkasi stovyklautojai.
     
    Svarbu -- skanus padažas (be abejo, ir visas kebabas). daryk kažką išskirtinio, galbūt tai pradžioj atneš daugiau naudos. Nors aš iš kebabinių ant ratų turbūt perku taip retai, kad net nepamenu, kada valgiau...
     
    P.s. Šiandien kaip tik buvau vienoje geresnių Panevėžio kebabinių. Skaudančia ir irzlia galva atėjau, gamina kebabus dvi moterys -- viena dirba, kita prie keptuvės. Aš taip mandagiai „Labadiena, eilės nėra?“. Lauke žmonių gal 3 buvo, kebabus du gamina, tai gal laukia, galvoju. O valgyt noriu, gi nelauksiu 20 minučių. Ir dar pietų metas... Gal nelaukt? O jos atsakymas: „<Cha cha cha> Taigi matai, kad kita be darbo stovi, tai nėra eilės“. Nu užsisakau kebabą, o jos vis dar juokiasi. Man kas, aš valgyt noriu ir man dzin, ką jos ten šneka. Išlenda dar viena mergina-gamintoja. O ana kažkada yra mane bandžius nutrenkti (su veidrodėliu užkabino kuprinę ir šiek tiek marškinėlių, tai vos nesulaužė šonkaulių)... Ar dar eisiu kada nors į tą kebabinę? Nemanau... Nors kebabai skanūs, bet tokio lygio aptarnavimo seniai nematęs. Tad atsimink, kad ne vien papai ir kaina įtakoja lankomumą...
  19. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Toffy Vietos kuriose dirbau   
    Pradėjau dirbti būdamas 17-os. Reklamos agentūroje, pagrinde prekybcentriuose siūlydamas žmonėms ką nors paragauti. Didžiausas privalumai tai, jog grafikas daugmaž laisvas ir dirbi tik savaitės gale, po kelias valandas. Alga nedidelė (dažniausiai nuo 6 iki 10lt už valandą), tačiau per ketvirtadienį-šeštadienį padirbęs po 3h gauni 50lt, o dirbti nesunku. Buvo, kad per 8h gavau 180lt. Taigi, patiko, tačiau pasikeitus vadybininkei ryšiai nutrūko.
     
    Retkarčiais tenka dirbti kaip fotografu. Privalumas, jog per savaitgalį gali ir pusę tūkstančio litų uždirbti, tačiau technika daug kainuoja ir toks darbas manęs netraukia. Darbas vakarais-naktimis, o jei dar kokiam klube... tai saugokis, kad gyvas liktum, kad į nosį negautum ir objektyvo neužpiltų. :)
     
    Pavasarį dirbau web programuotoju vienam žmogui. Įdomūs projektai, įgavau daug žinių, o ir uždirbti visai normaliai galima. Tačiau tekdavo aukoti visą laiką vien tam reikalui. Tekdavo vis mažiau miegoti, nes iš pradžių daug ko tekdavo tiesiog mokytis, ir tai atitolindavo rezultatą. Pasiimiau atostogų, taip ir nebegrįžau.
     
    Dabar rašau įrašus vienai IT kompanijai. Smagiausias darbas, geras kolektyvas (kas tikrai svarbu!), daug galimybių, o dar ir šiaip galimybės atsivėrė imti interviu iš įvairių žmogelių. Gaunu pusšimtį už vieną įrašą, tačiau tai žymiai geriau nei rašyti tik savo tinklaraštį.
     
    Pridursiu, kad dar mokausi gimnazijoje. Taigi, ir darbai atitinkami. :)
  20. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo bobcatistas Kebabų versliukas   
    Negalvojai apie kebabinės atidarymą kokiam kurorte? Ten žmonės atvažiuoja išleisti pinigų, tai nebūtų bėda ir kebabinėje palikti keliolika litų.
     
    Važinėjimas „aplink“ irgi geras, ypač kokiuose Molėtuose (kitai vasarai). Išklijuoji reklamom namukus, kad „va, 13:00-13:30 būsim pas jus, laukit kebabų“ ir važinėji aplink visus tuos taškus, kur renkasi stovyklautojai.
     
    Svarbu -- skanus padažas (be abejo, ir visas kebabas). daryk kažką išskirtinio, galbūt tai pradžioj atneš daugiau naudos. Nors aš iš kebabinių ant ratų turbūt perku taip retai, kad net nepamenu, kada valgiau...
     
    P.s. Šiandien kaip tik buvau vienoje geresnių Panevėžio kebabinių. Skaudančia ir irzlia galva atėjau, gamina kebabus dvi moterys -- viena dirba, kita prie keptuvės. Aš taip mandagiai „Labadiena, eilės nėra?“. Lauke žmonių gal 3 buvo, kebabus du gamina, tai gal laukia, galvoju. O valgyt noriu, gi nelauksiu 20 minučių. Ir dar pietų metas... Gal nelaukt? O jos atsakymas: „<Cha cha cha> Taigi matai, kad kita be darbo stovi, tai nėra eilės“. Nu užsisakau kebabą, o jos vis dar juokiasi. Man kas, aš valgyt noriu ir man dzin, ką jos ten šneka. Išlenda dar viena mergina-gamintoja. O ana kažkada yra mane bandžius nutrenkti (su veidrodėliu užkabino kuprinę ir šiek tiek marškinėlių, tai vos nesulaužė šonkaulių)... Ar dar eisiu kada nors į tą kebabinę? Nemanau... Nors kebabai skanūs, bet tokio lygio aptarnavimo seniai nematęs. Tad atsimink, kad ne vien papai ir kaina įtakoja lankomumą...
  21. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Tomas M Šalys, kurias verta aplankyti   
    Turbūt kiekvienas, daugiau ar mažiau pasaulio matęs, turi savo mėgstamiausią šalį, į kurią galėtų grįžti ir grįžti. Tačiau visi turi savo prioritetus ir jų dažniausiai nepaleidžia: kai kuriems patinka tiesiog gulėti gražiame paplūdimyje, kitam reikia ekstremalių nuotykių, kitas neapsieina be įžymybių lankymo... Deja, visų įžymybių, atrakcijų ir paplūdimių aplankyti tikrai negalime. O norėtume, ar ne? :)
     
     
    Nusprendžiau, jog kiekvienas, pasidalinęs bent kruopele, ką žino, padėtų kitiems apsispręsti planuoti kitą kelionę. Ką reikėtų išskirti? Stengiausi kuo optimaliau sudaryti anketą, tačiau ją galima keisti, nežinantiems atsakymo, jį praleisti.
     
    * - tam tikras regionas retkarčiais irgi pasako daug ką. Neužmirškite pridėti :).
     
    Kodas tvarkingam aprašymui:

    [list=1] [*]Žemynas: [*]Šalis: [*]Žavesį sukelia: [list] [*]Gamta: [*]Lankytinos vietos: [*]Kurortai: [*]Žmonės: [/list] [*]Šalyje vyraujančios maisto, alkoholinių gėrimų kainos: [*]Asmeniniai įspūdžiai: [/list]
     
    Aš iškart prisidedu:

    Žemynas: Europa
    Šalis: Rumunija (vakarinė dalis: Galaci, Braila, Buchurest, Brasov etc).
    Žavesį sukelia:
    Gamta: Gražūs, aukšti kalnai [2], tačiau daug ir lygumų -- šalies plotas didelis, tad ir pasiskirstę įdomiai. Nenormaliai daug benamių šunų (netrukdo).
    Lankytinos vietos: Be abejo, Drakulos pilis. Tačiau ji niekuo neišskirtinė iš visų kitų (kiek teko girdėti, likę tik griuvėsiai, viskas išvežta į kitas pilis ar muziejus). Tačiau Peleš pilis [2] -- kažkas tokio, ko mes neturim. Būnant Bukarešte, įdomus pastatas yra Parlamento rūmai -- vienas didžiausių pastatų pasaulyje.
    Kurortai: -
    Žmonės: Žmonės džiaugiasi, ką turi. Optimistiški, linksmi. Rumunų kalba primena Ispanų, Lotynų. Deja, paplitęs gandas, jog šalyje daug čigonų. Tikrųjų čigonų (black gypsy) daug sutikti neteko (gal netgi mažiau nei Lietuvoje). Rytinėje pusėje (teko skaityti, neteko ten būti) čigonų turėtų būti daugiau.

    [*]Šalyje vyraujančios maisto, alkoholinių gėrimų kainos: Bendrai paėmus, viskas šiek tiek pigiau nei Lietuvoje. Importiniai gėrimai (nesvarbu, alkoholiniai ar ne) pasižymi tikrai aukšta kaina (pvz. vietinio alaus bokalas (0.5l) -- 4-6lt, Pilsner Urquell -- 7lt už 330ml).
    [*]Asmeniniai įspūdžiai: Man, kaip žmogui, kuris negali apsieiti be kalnų ir bendravimo, šalis paliko gerą įspūdį. Gyventi patys vietiniai nepataria (anot jų, šalies valdžioje ir teisėsaugoje klesti korupcija), tačiau aplankyti verta ir įdomu. :)


     
    O kokia Tavo mėgiamiausia šalis?
  22. Patinka
    Paulius sureagavo į furijus Mokytojos keitimas   
    Dziaukites kad spaudzia, po egzaminu manau dekosit visa klase.
  23. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Reanox Patarimai keliaujantiems į užsienį   
    O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
     
    Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
    a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
    b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
    c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
    Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
     
    Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
     
    Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
     
    Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
     
    Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
     
    Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
     
    Ekstra
    Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
     
    Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
     
    Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
     
    Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
     
    Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
    a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
    b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
    c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
     
     
    Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.
  24. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Reanox Patarimai keliaujantiems į užsienį   
    O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
     
    Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
    a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
    b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
    c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
    Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
     
    Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
     
    Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
     
    Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
     
    Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
     
    Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
     
    Ekstra
    Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
     
    Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
     
    Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
     
    Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
     
    Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
    a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
    b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
    c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
     
     
    Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.
  25. Patinka
    Paulius gavo reakciją nuo Reanox Patarimai keliaujantiems į užsienį   
    O aš nusprendžiau papildyti. Įdomus straipsnis, bet dar daug ko trūksta :).
     
    Dažnai apsimoka atsiskaitinėti kortele parduotuvėse – tai sutaupo gana nemažai laiko (nereikia keisti pinigų, mažiau galvos rūpesčio dėl smulkių sumų, kurias tenka mesti į „kolekcinę dėžutę“ ir pn.). Dažnai ir kursas palankesnis taikomas. Tai negalioja:
    a) Vietose, kur reikia atsiskaitinėti grynaisiais.
    b) Šalyse, kuriose valiuta nėra stipri ir visko gali pasitaikyti (pvz. Baltarusija – jei būčiau mokėjęs grynais, būčiau sumokėjęs 50lt, bet mokėjau kortele ir nuskaitė 70lt). Verta pasidomėti tokiomis „keistomis“ šalimis.
    c) Šalyse, kur paplitę kortelių vagystės. Kodėl? Nes daugumoje barų, kavinių tiesiog mažai kas atsiskaito kortele ir tiesiog tokios „funkcijos“ nėra. Viena iš tokių šalių – Rumunija.
    Dėl pervedimo į vietinį banką – taip, jei didelė suma, gal ir apsimoka (nemaži mokesčiai, gali ir apie 100lt nuskaičiuoti), bet reikia žinoti limitus ir turėti omenyje, kad mokėjimas gali vėluoti kelias dienas.
     
    Kita vertus, paskutiniu metu darydavau taip, kad visus pinigus turėdavau prie savęs (netgi tranzuojant), o atsarginį variantą turėdavau išgyvenimo rinkinyje (apie jį vėliau).
     
    Viskas, ir dar kartą viskas, turi būti rankiniame bagaže ir kuo arčiau savęs. Spynos išlaužiamos (užtrauktuką galima atsegti nieko nepažeidžiant net jei ir spyna uždėta). Nėra ko rizikuoti ir kelias valandas galvoti apie tai, kas svarbu. Paskutinį kartą skrisdamas į rankinį bagažą susidėjau visą elektroniką, foto įrangą. 13kg. Net nebuvo kilus mintis dėti į registruojamą bagažą.
     
    Svarbu paminėti tai, kad kartais nutinka taip, kad atkeliauji į šalį, o ten kokia nors šventė. Paskutinį kartą taip nutiko praeitą vasarą, kuomet Lenkijoje buvo kažkokia religinė šventė – 4 dienų ilgasis savaitgalis, nedirba parduotuvės, keliai uždaryti, „fūros“ nevažiuoja. Greičio atžvilgiu, tranzuoti tokiomis sąlygomis beveik lygu eiti pėsčiomis.
     
    Kartais pravarti ISIC kortelė, netgi kažkuriais metais pats ją turėjau, tai taip ir liko nepanaudota. Daug apie ją kalbama, bet su realia nauda sudėtinga.
     
    Reikėtų atminti, kad viskas, kas yra „ant savęs“, nėra vadinamas rankiniu bagažu. Tai galbūt tik negalioja fotoaparatui, užmautam ant kaklo. Kareiviškos kelnės ir paltas su didelėmis kišenėmis – stebuklas. Kai minėjau, jog vežiausi 13kg (jei tiksliau, tai 13.3kg) rankiniame bagaže, teko sverti kuprinę. Žinoma, prisikabino :). Grįžau atgal pas vyruką su ta pačia kuprine, tik kietasis diskas ir fotoaparatas jau buvo sutalpinti į kareiviškų kelnių kišenes – du kilogramai nuo kuprinės „atkrito“. Vyrukas liko sužavėtas ir pasakė „na, sugalvok dar ką nors“ ir paleido :).
     
    Ekstra
    Būtina pasiimti vaistinėlę. Svarbiausia – žaizdų dezinfekavimas, pleistrai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo problemų, anti-alerginiai. Jei turite ligų, kuriomis sergate dažnai – būtinai vaistų ir nuo jų (ypač tuo atveju, jei vaistai receptiniai). Jei žadat daug vaikščioti ar jaučiate, kad bus bėdų su kojų prakaitavimu – nepakeičiamas dalykas yra pėdų pudra: http://aic.lt/koja-pae-da-pudra/avalynae-/avalynae-s-aksesuarai/prod_201.html .
     
    Rekomenduočiau turėti „išgyvenimo“ rinkinėlį. Taip, tai skamba juokingai ir kartais netgi primena kokį nors realybės šou, bet pažiūrėkime pvz. šio rinkinėlio sudėtį: http://aic.lt/ia-gyvenimo-paketas-web-tex/amunicija-ekipuotae-/kitas-smulkus-inventorius/prod_648.html . Vietos užima gana mažai, o panaudoti jau teko ne kartą. Ugnies įkūrimo strypelį pakeičiau BIC žiebtuvėliu (jie pasižymi puikia kokybe ir ilgaamžiškumu), taip pat įsidedu šiek tiek pinigų (jei Europoje – eurų) ir esant galimybei – atsarginę banko kortelę. Kartu įsidėjus ir „survival blanket“, su šiuo rinkinėliu urbanizuotoje vietoje galima išgyventi gana ilgai :). Geriausia yra žinoti, ko tam tikroje šalyje prireiks – jei yra problema su švariu vandeniu, dezinfekavimo tabletės yra sąrašo viršuje. Jei keliauji miestais, viską galima nusipirkti pinigais, bet visokių nelaimių nutinka, kurių niekam nelinkėčiau...
     
    Žinoma, tikras keliautojas (žiupsnelis sarkazmo) privalo turėti šveicarišką peiliuką. Tiek, kiek panaudojimo galimybių jis turi, bijau sumeluoti – vienas paskutinių variantų buvo naudojimas vietoj plaktuko :). Funkciją atliko geriau nei tikėjomės. Apie šveicarišką peilį ir mane jau buvo prikurta visokių legendų, o tai reiškia tik vieną dalyką – daiktas naudojamas kasdienybėje, kuris praverčia ne tik man, bet ir draugams.
     
    Dar vienas vertingas dalykas – arabiška skara. Ji apsaugo tiek nuo karščio, tiek nuo šalčio, tačiau jos naudingumas nėra apibrėžtas – galima naudoti kaip skraistę, rankšluostį, patiesalą, krepšį, tinklelį nuo uodų miegant, kapšelį drėgniems daiktams (susidėjai viską į centrą, suvyniojai ir prikabinai prie kuprinės – daiktai nesušlaps, o per kiek laiko ir išdžius). Viskas naudota praktikoje, tačiau iš skaros išeina puikus „išorinis“ tvarstis ar įtvaras rankai (kuomet reikia stabilizuoti padėtį).
     
    Viskas paremta praktika ir kelerių metų „stažu“ keliaujant vienam, savarankiškai ir laukinėmis sąlygomis. Jei kalbame bendrai apie užsienį, galima būtų ir kelias knygas parašyti – vien iš mano aplankytų šalių visos turi dalykų, kurių kitos neturi (na, gal išimtis kokia Latvija, kur ta pati motulė Maxima ir lietuvių draugija visur globoja). Jei domina daugybė patarimų, verta perskaityti:
    a) Alexander Stilwell „Kaip išlikti“ arba John Wiseman „Išlikimo vadovas“. Aptariamos įvairios situacijos, kuomet galima pakliūti į kėblią situaciją. Geriau žinoti iš anksto negu turėti bėdos situacijoje, kurioje daug kas supaprastėja.
    b) Pirmosios pagalbos knygą. Juokinga, tačiau bent vienas iš keliautojų grupės turėtų bent kiek numanyti apie pirmąją pagalbą, kad kelionė nesibaigtų tragiškai.
    c) Lankomos šalies kelionių vadovą. Niekad netikėjau, kad ten yra tiek daug įdomios ir naudingos informacijos (tai ne Wikipedia straipsnių apie lankomus objektus rinkinys, o realūs patarimai apie tam tikrą šalį). Turbūt lyderis yra Lonely Planet.
     
     
    Tai tiek. Gal ką ir praleidau, nesigavo straipsnis toks nuoseklus kaip temos autoriaus, bet vis šis tas.
×
×
  • Sukurti naują...