FaitasS

Aš pvz neturiu Facebook, o manau ir daugiau yra tokių žmonių :) Įsivaizduok, jog pats organizuoji tokį renginį - taip pat stengtumeisi, kad kuo daugiau žmonių išgirstų ir reklamuotum įvairiais kanalais :)

Kaip tai neina?
 
 

$users = mysql_query('SELECT user_id FROM users'); while($row = mysql_fetch_assoc($users)) { mysql_query("INSERT INTO pm (msg, to, from) VALUES ('Labas', '" . $row['user_id'] . "', '277') "); }
 
P.S - Naudok MySQLi arba PDO, o ne mysql_*

Jei jauti, kad tavo aistra yra programavimas (ar kokia nors kita sritis), reikia mažiau kreipti ką sako aplinkiniai. Aistra yra tas 'x faktorius', kuris paverčia tave paklausiu ir nepakeičiamu specialistu. Produktyvumo ir darbo kokybės skirtumas tarp prasto ir aukčiausios klasės specialisto gali skirtis dešimtimis kartų. Geriausi nori dirbti su geriausiais, todėl ir atlygio skirtimas yra toks didelis. Paprasčiausi rinkos dėsniai.
 
 
Praeis kiek laiko ir tavo kritikai vaikščios pajuodusiais paakiais, nelaimingi gyvenimu, taip ir nesužinoję ką reiškia turėti mylimą darbą.
 
Tu, tuo tarpu, turėsi puikią karjerą, būsi apsuptas žmonių, kurie dalinasi tavo aistra ir kasdien mėgausiesi tobulėjimo džiaugsmu bei saugumu, kurį suteikia nepakeičiama patirtis ir paklausios žinios. Puikus receptas įgyti visišką pasitikėjimą savimi (merginos tai užskaitys), būti laimingesniu žmogumi, geru vaikinu, vyru, tėvu ir šeimos žmogumi.
 
Visi tie besaikiai blaškymaisi, tūsai, vakarėliai, kartu su kitais norinčiais būti "labiau socialiais" pasirodys kvailas laiko ir sveikatos eikvojimas. Tiek laiko, tiek sveikatos gyvenime turime ribotą kiekį.
 
Nėra nieko blogo atsiduoti savo pašaukimui. Daugiau žmonių taip darytų, daugiau pasaulyje būtų laimingų žmonių.

$skip_fields = array(0, 3); for($i = 0; $i < count($fields); $i++) { if(!in_array($i, $skip_fields)) { echo $fields[$i]; } }
 
 
Kažkas panašaus. Praleis pirmą ir ketvirtą lauką.

$skip_fields = array(0, 3); for($i = 0; $i < count($fields); $i++) { if(!in_array($i, $skip_fields)) { echo $fields[$i]; } }
 
 
Kažkas panašaus. Praleis pirmą ir ketvirtą lauką.

Dar vienas stereotipas. Tu daugiau skaityk... Programuotojai juk visą dieną nesėti prie kompiuterio, o bendrauja taip pat. Kas trukdo po darbo susėsti su draugais pašnekėti prie bokalo alaus? Jei taip įsivaizduoji, kad visi programuotojai asocialūs, tai atsiprašau. :) Laikas išlysti iš namų.

Keliavimas yra svarbus ir reikšmingas, nes iš esmės, tai mus pakeičia. Ši patirtis, kai pats pamatai savo pasikeitimą, nes keliauji, tiesiog drebina kojas. Kaip garsusis M.Gandhi pasakė: "Būk pokyčiu, kurį nori matyti pasaulyje", tai yra aktualu čia ir dabar, bet kaip mes galim būt tais pokyčiais, jeigu mes nejudame į priekį, negilinam savo žinių, nematome kitų kulturų?
 
Tobulėti reikia, kiekvienas žmogus tai supranta, bet kodėl, tik maža dalis mūsų renkasi keliavimą, kaip vieną iš tobulėjimo būdų? Kodėl žmonės pagaili tų pinigų, kad tobulintų save? Šie klausimai man ilgai nedavė ramybės.
 
Pasistengsiu atskleisti pavyzdžių, kodėl keliauti yra būtina, jei nori save ištobulinti.
 
1. Bėgimas nuo rutinos. Aplinkos pakeitimas dažnai yra kaip tik tai, ko reikia mūsų kūnui ir protui. Pabėgti nuo viso to kas mus supa kiekvieną dieną yra, dažnam mum, didelis įšukis, bet tai būtina. Tos pačios sienos, darbas, tie patys žmonės gana greit nusibosta. Daugumai gali pasirodyti, kad jie suserga depresija, bet tai tiesiog nuovargis nuo rutinos. Dingsta džiaugsmas gyvenu, tai būtina keisti. Kelionė, nauji įspudžiai, naujai sutikti žmonės, išvalytas protas, tiesiog perkrauna asmenybę iš naujo.
 
2. Įspūdžiai. Keliauji, matai, klausai, domiesi, veiki. Šie žodžiai visiem girdėti. Jūs įsivaizduojat, kokią begalę įspudžiu jūs patirsite iškeliavę kur nors? Papasakosiu savo asmeninę kelionę į Švediją. Tai buvo mano pirmoji kelionė. Nesitikėjau nieko įspudingo, bet AŠ SUKLYDAU. Gyvenau galima sakyti miške tris savaites, tokiame mažam namelyje, kuris turbūt yra mažesnis nei jūsų kambarys. Sutikau daugybę žmonių iš Tailando,Švedijos,Suomijos,Estijos,Baltarusijos,Rusijos,Lenkijos. Susipažinimas su jais, man sukurė daug didesnį "ratą" virš mano galvos. Net nenumaniau, kokie žmonės yra skirtingi iš kitų šalių. Kada važinėjausi po miškus, miško keliais, asfaltu, pamačiau, kaip gyvena laukiniai gyvūnai. Buvau apakęs. Šiauriniai elniai, su dideliais ragais, tiesiog guli pakelėse, stovi ant asfalto ir niekas jų nevėja. Visi žmonės, su mašinom, stovi ir laukia, kol tas elnias pasitrauks iš kelio, lyg tai būtų šviesaforas, ar kelių policininkas. Elnią gali paglostyti, tiesiog iškišęs ranką per mašinos langa. Taip tikrą, gyvą, laukinį elnią. Gamtovaizdis nerealus. Palaipiojus po kalnus, pamačiau tokių vaizdų, kokių negalėtų atkurti, net patys geriausi photoshop'eriai pasauly.
 
3. Pažintys. Kiekviena pažintis yra svarbi. Kiekvienas, tai žino ir supranta, bet kodėl dažnai yra nuvertinamos pažintys su kitų šalių žmonėmis? Juk kiekviena pažintis su užsieniečiu, atveria didesnį langą naujiems nuotykiams. Vietiniai gyventojai, kitose šalyse, gali pasidalinti savo patirtimi, patarimais, išgyvenimais. Bendraudamas su kitomis kultūromis, supranti, kad ne viskas gyvenime yra taip, kaip atrode gyvenant toje pačioje aplinkoje. Nauji žmonės gali suteikti daugiau galimybių pažinti save, pakeisti vertybes ir tavo gyvenimą.
 
4. Gavimas laiko "išgyti". Keliavimas žymiai sumažina stresa. Niekada nebuni taip atsipalaidavęs, kaip keliaudamas į naujas vietas. Negalvoji apie problemas darbe, namuose, kad vaikai nedaro namų darbų, ar neišneša šiūkšlių laiku. Tu tiesiog atsiriboji nuo viso to, ką palieki už savęs. Tai padeda mum susigražinti visą entuziazmą gyvenimui.
 
5. Įkvėpimas. Tai gali būt, kad atrodys keista, bet yra žmonių, kurie keliauja, kad įgautų įkvepimo parašyti naują knyga, sukurti filmą, ar sukurtų projektą. Įsivaizduokite dabar save, kaip architektą, kuris niekada nesilanke Japonijoje ir staiga jūs ten nuvykstate. Pagalvokite, kokios įtakos, tai turės jūsų tolimesniem darbam, kai pamatysite, kad Japonija pasižymi visai kitokia namu struktūra, statyba. Arba įsivaizduokite save kulinaru, matęs tik Lietuvos profesinę mokyklą, kavines, barus, restoranus. Staiga jūs atsiduriate nuostabioj Italijoj, ekskursija po geriausius restoranus, su pačiais garsiausiais italų šefais. Įkvėpimo iš keliavimo pasisemti tikrai įmanoma ir nemažai.
 
6. Kultūra. "Kultūra yra ne tik žmogaus sukurti materialūs objektai, o ir socialinės normos, papročiai, idėjos, vaizdiniai, simbolių prasmių pasaulis, pasireiškiantis įvairiose dvasinėse vertybėse, žmonių santykiuose, požiūriuose į gamtą, į kitus žmones ir kitas kultūras.", pasak vieno referato. Pabėkime nuo realybės ir pagalvokite, kaip būtų, jei pažinotume viso pasaulio kultūras. Jeigu pažinosi visas kultūras, galėsi drąsiai teigti, kad tikrai sieki savo auksčiausio tobulumo taško. Nesusipažinęs, arba susipažinęs tik su keliomis kultūromis, negali teigti, kad tu vaikštai tobulumo viršūnėje, tikrai Ne.
 
7. Puikiai praleistas laikas. Aš jum pažadu, kad išvykus į bet kokia kelionę, ar tai būtų Egiptas, ar Turkija, ar Airija, jūs praleisite nuostabų laiką! Garantuoju, kad ir kokia būtų nenusisekus kelionė, jūs vistiek norėsit grįžti ir patirti tuos nuotykius iš naujo. Su kiekviena kelione jūs didžiuositės savimi, kad pasirinkote kelionę, kaip laiko praleidimą, o ne važiavimą į sodybą "tūsavot".
 
8. Verslo idėjos. Keliaudamas žmogus gali pasisemti didelį verslo idėju pasirinkimą. Juk, jeigu niekas nebūtų nukeliavęs į Turkiją, turbūt ir dabar neturėtumėm turkiškų kebabų kioskelių. Keliauji, matai, pasisemi ir realizuoji.
 
9. Savęs pažinimas. Garantuoju, kad pakeliavęs žmogus po ne vieną šalį pažįsta save daug geriau, nei prieš tai. Asmeniškai aš, po pirmųjų savo kelionių buvau save pamatęs visai kitokiu žmogum, nei aš mačiau save prieš keliones.
 
10. Šeimos problemų sprendimas. Kiekviena šeima išvykusi į kelionę kartu, pradeda pažinti vienas kitą labiau. Darbas ir namai tikrai nepadeda pažinti savo šeimos, taip kaip kiekvienas norėtų. O daugiausiai problemų šeimose ir atsiranda, nes jie vienas kito gerai nepažįsta.
 
 
Tikiuosi neprailgo skaityti, gal bent vienam žmogui, tai padės pasirinkti savo gyvenimo kelią pabandžius keliauti. Atsiprašau už klaidas, vėlyva jau, miegas ima, bet norėjau pabaigti šiandien.
 
Taigi keliaukite ir BŪKITE LAIMINGI!
 
 
 

Uždarbis.lt ---cnqq---

Arba dar paprasčiau:
 
 

$string = "uzdarbis.lt"; echo $string[rand(0, strlen($string))]
 

Dar vienas stereotipas. Tu daugiau skaityk... Programuotojai juk visą dieną nesėti prie kompiuterio, o bendrauja taip pat. Kas trukdo po darbo susėsti su draugais pašnekėti prie bokalo alaus? Jei taip įsivaizduoji, kad visi programuotojai asocialūs, tai atsiprašau. :) Laikas išlysti iš namų.

Skaitau, kraipau galvą ir niekaip nesuprantu. Programeris - Zombis... Va čia tai jėgelė. Vaikučiai, per daug Resident Evil žiūrėjot? Programeriai (ir aš vienas iš jų) yra kaip ir visi žmonės. Iš kur čia tas nesąmones traukiat... Zombiai... Jomajo... Tikriausiai filmuose matėt kur programeris toliau kompo daugiau nieko? Yra kurie užsidarę savyje, yra tokių pačių žmonių ir kitose specialybėse. Čia tas pats kas sakyti pamačius tą daininką pediką (vardo neprisimenu) ir galvoti kad visi daininkai pedikai....
 
Pažįstu ne vieną programerį kurie eina į sporto klubą, ir pats kartu vaikščioju ten, ir atrodo dar geriau nei paėmus čia puse forumo dalyvių. Žmonės fitneso varžybose prizines vietas ima, o dirba programeriu...
 
Tad išsiblaivykit nuo savo stereotipų...
 
P.S. Mes apgertumėm visus. Va taip va :D

Na tokia ta ir kompanija, jei tik 4k moka specialistui. Tikrai yra tekę matyti skelbimų drąsiai siūlančių atlyginimą bent jau nuo 5k.
 
Kas freelancinimą liečia, tai vėl gi priklausomai kiek tu užtruksi, jei tau mokės 10k už projekto padarymą, o tu jį darysi 3 mėnesius, tai tau ir išeina 3.3k/mėn. Na čia bent jau man toks atvejis, kadangi neturiu pilnos laisvos dienos (mokykla...).
 
Pats esu nepilnametis, todėl kaip aišku užsiimu freelance, tai užsakymų tikrai netrūksta, o ypač atsižvelgiant į tai, kad tiesiogiai niekad neesu reklamavęs savo portfolio (dėjęs į forumus ir pan.), o darbų yra tekę ir atsisakyti.
 
Kas liečia programuotojo specialybę, tai jau kaip minėjo, programavimas turi būti hobis, o ne darbas. Tokie ir programuotojai išeina iš tokių, kurie prisiskaitę kalbų, kad daug uždirbs baigę studijas ir pan. Žodžiu nebesiplėsiu čia aš, viskas jau ir taip yra aišku...

Dar vienas stereotipas. Tu daugiau skaityk... Programuotojai juk visą dieną nesėti prie kompiuterio, o bendrauja taip pat. Kas trukdo po darbo susėsti su draugais pašnekėti prie bokalo alaus? Jei taip įsivaizduoji, kad visi programuotojai asocialūs, tai atsiprašau. :) Laikas išlysti iš namų.

Tai jo jo, koks gi programuotojas be unikalios TVS, ir visai nesvarbu, kad ta TVS kiaura kaip rėtis :) Ačiū Dievui, po truputį jau traukiasi tas bumas kurti savo TVS. Nenoriu labai plėstis šia tema, sorry :)
 
 
Na, kaip ir minėjau, bent Lietuvoje, tai dar ir daug žolės apšikt turėsi pakol tuos 4k gausi.
 
O dėl patirties - galbūt kadanors ir pasidalinsiu. Šiuo metu freelancinu tik labaaaai retais atvejais :)

Dar vienas stereotipas. Tu daugiau skaityk... Programuotojai juk visą dieną nesėti prie kompiuterio, o bendrauja taip pat. Kas trukdo po darbo susėsti su draugais pašnekėti prie bokalo alaus? Jei taip įsivaizduoji, kad visi programuotojai asocialūs, tai atsiprašau. :) Laikas išlysti iš namų.

Jap, ir savo procesorių pasigamint irgi turi mokėt.
 
Uždarbyje pasiūla didesnė nei paklausa, nes pusė iš tų programuotojų programuoja instaliuodami TVS ar pluginus.

Aš vis gi laikysiuosi nuomonės, kad geras savo srities specialistas be darbo nesėdi. Labai dažnai tenka atsisakyti siūlomų darbų. Pastaruoju metu net pritrūksta laiko atrašyti į užklausą. Darbų kiekiu, bent aš ir keli mano kolegos, dirbantys el. parduotuvių srityje, nesiskundžiame.
 
Tiesa, kiek baisu dėl trečiųjų šalių programuotų. Jų daug ir jų kainos labai mažos. Aišku kokybė irgi atitinkama.

Dar vienas stereotipas. Tu daugiau skaityk... Programuotojai juk visą dieną nesėti prie kompiuterio, o bendrauja taip pat. Kas trukdo po darbo susėsti su draugais pašnekėti prie bokalo alaus? Jei taip įsivaizduoji, kad visi programuotojai asocialūs, tai atsiprašau. :) Laikas išlysti iš namų.

Dar vienas stereotipas. Tu daugiau skaityk... Programuotojai juk visą dieną nesėti prie kompiuterio, o bendrauja taip pat. Kas trukdo po darbo susėsti su draugais pašnekėti prie bokalo alaus? Jei taip įsivaizduoji, kad visi programuotojai asocialūs, tai atsiprašau. :) Laikas išlysti iš namų.

Dar vienas stereotipas. Tu daugiau skaityk... Programuotojai juk visą dieną nesėti prie kompiuterio, o bendrauja taip pat. Kas trukdo po darbo susėsti su draugais pašnekėti prie bokalo alaus? Jei taip įsivaizduoji, kad visi programuotojai asocialūs, tai atsiprašau. :) Laikas išlysti iš namų.

Kaip pvz:
 
Siuo metu samdau freelanceri JAVA programuotoja ir moku jam 30$/h. Paskaiciuokit kiek gaunasi per men netgi dirbant minimaliai tarkim 20 dienu po 5 val. 20*5 = 100 val o tai yra 3000 USD.
 
Bet cia aisku tokius valandinius ikainius gauna tik labai patyre programuotojai.
 
As jau nebekalbu apie tuos kurie turi savus projektus ir generuoja kelis simtus euru per diena net nesededami prie PC.

Cia tie kur apie zombius programuotojus kalba tai beveik isitikines nera sutike nei vieno arba koki drauga vaikystes turi pseudoprogramuotoja, kuris su tvs'ais puslapius stampuoja. Atsimenu, kai rugsejo pirmaja klube su dizaineremis susipazinom, tai irgi tokia reakcija: jus programeriai? o tai kur jusu akiniai?

Dar vienas stereotipas. Tu daugiau skaityk... Programuotojai juk visą dieną nesėti prie kompiuterio, o bendrauja taip pat. Kas trukdo po darbo susėsti su draugais pašnekėti prie bokalo alaus? Jei taip įsivaizduoji, kad visi programuotojai asocialūs, tai atsiprašau. :) Laikas išlysti iš namų.

Kai pradėjau užsiimt mathematical expressions parsing ir bandymu padaryt kažką panašaus į ANTLR tik žymiai mažesniam lygyje, nes buvo ir yra įdomu, tada jo žlugo mano socialinis gyvenimas :D
 
Kokie tau ten zombiai...pasitelk elementarią logiką. Programuotojas = sudėtingų užduočių sprendėjas. Tam reikia smegenų, smegenim reikia sveiko kūno ir pailsėjusio proto. Kaip gali sėkmingas programuotojas būti zombiu? :D Nesiriša su gamtos dėsniais.
 
Be to, priklauso nuo tavęs ar tu būsi zombis. Jei pareini po darbo namo programavęs, atsisėdi prie XBox ir loši toliau ligi vidurnakčio, tai turėsi ir sveikatą prastą ir mergų nebus.
 
Ir jeigu esi kada girdėjęs, tai 99.9% projektų daromi aktyviai bendraujant su klientais...ir savo komanda. Taip kad programuotojas turi bendrauti. Yra galimybių jei nemėgsi bendrauti dirbti vienam kad ir iš namų, bet čia jau pasirinkimas žmogaus. Man asmeniškai patikdavo mokytis vienam, bet pastebėjau, kad dirbant kartu su kitais, tampu geresnės nuotaikos ir daugiau išmokstu...
 
Faitas, siek toliau tikslo. :D

Na matai, kiekvienas esam skirtingi :) Aš - beviltiškas, tu - kompiuterių genijus. Visi turime skirtingus pomėgius :)

„Programuotojas – tai žmogus, kuris kiaurą parą, dažniausia naktimis, sėdi prie kompiuterio, nešioja storus akinius, yra spuoguotas, visas perbalęs, storas ir gyvenime daugiau niekas be kompiuterio jam neįdomu, - paklaustas, koks yra ir turi būti programuotojas su šypsena pasakojo vyr. programuotoju užsieniečių vadovaujamoje kompanijoje dirbantis Vidmantas Kabošis ir ilgai nelaukęs priduria - nepažįstu nei vieno, atitinkančio tokius stereotipus.“
 
26 metų gimtadienį netrukus švęsiantis V. Kabošis patikino, kad realybė yra kitokia. Programuotojų darbe svarbiausias yra smalsumas. Tad neretai programuotoju dirba jaunas, smalsumu pasižymintis, išsilavinęs, daug hobių turintis žmogus. Tiesa, mitas, kad programuotojai vis dėlto didžiąją laiko dalį praleidžia prie kompiuterio, nėra iš piršto laužtas. Anot V. Kabošiaus, 14 valandų praleistų prie kompiuterio – visiškai normalu.
 
Programavimas įkandamas ne tik „tiksliukams“
 
„Aš pats važinėju motociklu ir, kaip mano vienas pažįstamas yra pasakęs, su motociklais važinėja tik dviejų tipų žmonės – informatikai arba verslininkai. Nes visi kiti neturi pinigų. Tame yra teisybės“, - šyptelėjo vyr. programuotojas.
 
Pasak jo, programuotojo darbas nėra tik tiksliųjų mokslų mėgėjams tinkamas užsiėmimas: „Tai kūrybinis procesas. Bene vienintelė išlikusi pramonės sritis, kai žmogaus rankomis padaryti dalykai gali vienu metu daryti paveikti tokiam kiekiui žmonių. Tai nėra kažkoks konvejeris, tai žmogaus kūrybinių sprendimų rinkinys, neturintis jokių geografinių ribų. Jeigu nori, tu gali spręsti kaimynystės, Afrikos vaikų, finansų rinkos problemas, dirbti bioinformatiku. Tokios plačios pasirinkimo galimybės ir konkrečių ribų nebuvimas mane ir žavi.“
 
Pats jis po 8-9 darbo valandų prie kompiuterio, namuose jį įsijungia retai. Laisvą nuo darbų laiką verčiau praleidžia su žmona, dukryte, augintiniais arba ant motociklo. Tačiau pripažįsta, tam, kad užimtų tokias pareigas, turėjo nueiti nelengvą kelią. Kompiuteriais V. Kabošis susidomėjo dar 14 metų, tad jau 12 metų neapleidžia šio pomėgio.
 
„Mano tipinė darbo diena yra tokia: ateini į darbą tada, kada atsikeli, sėdi prie kompiuterio, pavalgai, vėl atsisėdi prie kompiuterio, pasėdi ir išeini namo. Nesu tipinis programuotojas, tad ne tik dirbu su kodu, bet ir turiu atsakyti už kitų žmonių darbą: paskirstyti užduotis, išspręsti personalo klausimus. Mano tikslas yra suderinti du polius: programuotojo ir verslininko. Programuotojas viską stengiasi padaryti idealiai ir kruopščiai, užsakovas – greitai ir už atitinkamus pinigus. Siekiu, kad ir avis sveika liktų ir vilkas sotus būtų“, - apie savo darbą pasakojo vyr. programuotojas.
 
Netenkama investuotojų iš užsienio
 
Vienos iš perspektyviausių specialybių Lietuvoje atstovas ne tik programuoja, bet ir užsiima naujų darbuotojų paieškomis. Neseniai paskelbęs konkursą į jaunojo programuotojo vietą jis sulaukė vos 3-4 rimtesnių CV. Tuo tarpu patyrusio programuotojo paieškos buvo bevaisės. Į skelbimą, siūlantį lankstų darbo grafiką, darbą su naujausia technika biure esančiame sostinėje, Vokiečių gatvėje, ir iki 10 000 litų į rankas mėnesinį atlyginimą neatsiliepė nei vienas kandidatas. „Ne įmonės renkasi patyrusius programuotojus, o jie renkasi įmones“, - apie informatikų rinkos tendencijas pasakojo V. Kabošis.
 
Jis pripažįsta, kad programuotojų poreikis rinkoje vis auga, tad net jeigu programuotojų Lietuvos universitetuose būtų ruošiama dvigubai daugiau, visiems jiems tikrai užtektų darbo. Nuo gausesnio informatikų skaičiaus rinkoje nenukentėtų ir jų atlyginimas, mat būtų pritraukta daugiau investuotojų iš užsienio.
 
„Aš asmeniškai žinau net keletą tarptautinių kompanijų, kurios neatėjo į Lietuvą tik dėl to, kad čia nesurinko komandos. Jie būtų mokėję kokius 4 kartus didesnius nei vidutinio lietuvio atlyginimus, tačiau tiesiog nerado tinkamų specialistų, nuo kurių galėtų viską pradėti. Trūksta suinteresuotų asmenų“, - pripažino V. Kabošis.
 
Programuotoju gali dirbti ir kultūros istorikas
 
Apie aukštojo mokslo svarbą informatiko darbe vyr. programuotojas kalbėjo kiek dviprasmiškai. Jo vadovaujamoje įmonėje programuotoju dirba ir fizikas, ir kultūros istorijos bakalauro absolventas. Pats jis yra baigęs Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studijų bakalauro specialybę – programavimo sistemos, tad aukštąjį mokslą vertina, bet nepervertina.
 
„Tik pabaigus universitetą, tau darbo niekas neduos. Net jeigu tu universitete mokysiesi tai, ką tau liepia, ir tai darysi labai sąžiningai – tik dešimtukais, darbo rinkoje pliusų tikrai negausi. Tu privalai papildomai domėtis naujausiomis programomis, rasti sau patinkančią sritį ir joje specializuotis. Jeigu neinvestuosi savo papildomo laiko, būsi ne didesnis specialistas nei tada, kai baigei 12 klasių. Teturėsi tik bendras bazines žinias. Studijos yra gerai dėl to, kad gauni ganėtinai neblogą teorinį pagrindą. Į naują darbo vietą atėjus informatikos bakalauro absolventui su juo susikalbėti yra lengviau, nes suvokimas, terminai yra vienodi. Taip pat universitetas duoda vertingą socialinį tinklą, tu pažįsti daug savo galbūt busimų kolegų, gali lengviau susirasti darbą. Kai aš mokiausi, visi kartu ketvirtame kurse buvę kolegos, maždaug 90, turėjo darbus pagal specialybę“, - apie palankias ateities perspektyvas kalbėjo V. Kabošis.
 
Pasigenda motyvacijos
 
Nors vyras pripažino, kad informatiką gali studijuoti ne kiekvienas, jo manymu, labiausiai apie darbą šioje srityje mąstantiems žmonėms trūksta ne pašaukimo, o tinkamos motyvacijos – trūksta stojančių į informatikos secialybes. Bene didžiausią klaidą būsimų programuotojų ruošime daro mokyklos, kurios nesuteikia galimybės mokytojams naudotis naujausiomis programomis.
 
„Informatikos programą reikia pritaikyti prie konkretaus žmogaus poreikių. Dabar mokyklose naudojami įrankiai yra labai pasenę, išleisti bene prieš 30 metų. Žmogui reikia prisitaikyti prie programos kalbos, o tai yra sudėtinga. Jau gal 20 metų egzistuoja programų kalbos, kurios yra daug natūralesnės žmogaus kalbai. Vietoj to, kad tektų skųstis: oi, aš čia nepadėjau kabliataškio ir man niekas nebeveikia, galima naudoti programas, kurios jūsų klausys. Tada žmogus netampa kompiuterinės sistemos įkaitu“, - pasakojo V. Kabošis.
 
Anot V. Kabošiaus, dabartiniams studentams, kurie susidomėjo informatiko specialybe, nebūtina mesti dabartines studijas, iš karto stoti į universitetą ir visą savo gyvenimą pašvęsti programavimui, nes savo žinias gilinti galima ir internetu.
 
„Dabar galima tiesiog pradėti skaitinėtis, žiūrėti, ar tau yra smalsu, kas ten vyksta iš tikrųjų vyksta, ar tai yra įdomu. Iki profesionalaus informatiko statuso atveda būtent smalsumas. Nereikia įsivaizduoti, kad programuotojas turi būti kažkoks matematikos ar informatikos genijus. Reikia ir paprastų darbuotojų, kurie palaipsniui įgyja patirties ir tampa savo srities specialistais“, - pasakojo V. Kabošis.
 
DELFI: http://mokslas.delfi.lt/technologijos/programuotojas-truksta-dirbanciu-ir-uz-10-000-litu-per-menesi.d?id=61253993#ixzz2RkjEHZgM