Impaler

Gal yra platformų ar įmonių mokančių už valgymą ar kavos gėrimą? Dirbčiau be išeiginių
 
P.S. Sry negalėjau susilaikyti neparašęs

Kodėl beveik visi turi vaikų?
1. Visuomenės nuostata.
2. Dauginimosi instinktas.
3. Iš neturėjimo ką veikt (turi viską iš materialių dalykų, esi nusprendęs gyvent vienam taške, šaly, turi partnerį, kuris tavę chemiškai tuo metu veikia labiausiai)
4. Baimė likt vienam.
5. Noras pateisint kitų žmonių lukesčius ir "įrodyt" sau ir jiems, kad su tavim viskas "normaliai".
 
Aš vaiką ir šeimą priskirių kaip savižudybei. Perkeltine prasme. Kodėl? Nes tik gyvendamas vienas, tu visą savo laiką gali, o dažniausiai ir skiri savęs analizei. Gyveni su savimi, neturi taikstytis su niekuom ir niekam nereik taikytis prie tavęs, ko pasekoje niekas tavęs neužgauna ir neverčia jaustis blogai. Garantuoju, jei būtum sutikęs kokius 4 draugus, su kuriais vyriškai būtumėt prižadėję sau ir pasakę "Būnam draugais visą gyvenimą, gyvenam sau, nekuriam šeimų ir rūpinamės vienas kitu", apie šeimą mažai kas galvotų ir jos norėtų. O kai tau 25, draugai jau su antrom, į svečius vienam nepatogu varyt, o kad draugą išsitempt vieną į miestą, reik kryžiaus kelius nueit, tai taip ir patys pradedam galvot, kad reik tos mergos ir to vaiko, nes vieniem nuobodu, liūdna ir nenorim, kad taip būtų, o ir sukauptą gyvenimo turtą reik kažkam palikt ir pats vaikas reik pripažint, tikrai yra džiaugsmas, pakol jis pateisina tavo lūkesčius. Man 22 ir vis dar nežinau, ko noriu iš gyvenimo, bet sakyt, kad visi turi šeimas ir dėl to tau jos reik, yra kvaila.

Man reikalai gerai iseina, tik, kad kartais toks, kaip kompleksas, kad irgi ka zmones pagalvos ka as ten darau ir kiek laiko. Nors cia mes gal susireiksminam per daug ? Realiai niekam mes neidomus ir tik mes patys galvojam, kad kazkas i mus kreipia demesi. Kartais su kokia pana bunant atrodo, kaip cia atrodys dabar i wc nulekt.

Tuščia

Sveiki,
 
ir vėl aš čia su savo žaidimais! Šį kartą pristatau nedidelį gamejam projektas per 3 mėnesius virtusį gana neblogai išdirbtu arkadiniu žaidimu. Pirmas, kuriame nėra paršo personažo... kol kas. Išvaizda apgaulingai vaikiška, bet pereit visus 30 lygių (bus daugiau) reikės nevaikiškų nervų, reakcijos ir taiklumo. Yra ir keli nesibaigiantys kliūčių ruožai, bet su tais dar man reikėtų padirbėt. Ir built-in lygių kūrimo sistema, kuri leidžia sukurtus kambarius siųst į internetą ir parsisiųst turint unikalų kodą.
 
Android: https://play.google....snoutup.toaster
iOS; https://itunes.apple...pe/id1187726203
 
http://i.imgur.com/4r77E9Vl.png
 
 
Išbandykit... arba kam jaunesniam pasiūlykit! :) Jei turit
 
Gameplay video tingintiems siųstis:
 

Na, kad nebuvo man priežaščių šiame forume skleistis, nereiškia, kad mano veidas nieko gero nežada.

Sveiki. Esu Skaistė Svidraitė VšĮ "Šuniukų fėja" steigėja, mano organizacijos tikslas atidaryti šunų psichikos reabilitacijos centrą, kuriame dirbtų tik profesionalai, o ne šiaip babuškos mylinčios gyvūnėlius :)
Žinau ir suvokiu, jog pinigai yra uždirbami, todėl stengiuosi nebūti ta kuri tik prašo paaukoti, stengiuosi duoti/parduoti, tam kad organizacija galėtų pradėti sėkmingą kelią.
Ieškau rėmėjų, partnerių ir investuotojų, todėl prisijungiau čia, tikėdamasi sužinoti, o galbūt ir rasti tai ko ieškau :)

Papasakosiu savo istorija. Pries ~12 metu irgi prekiavau ivairiais cdkey, zaidimu raktais, subscription cardais. Veiklos nebuvau registraves kokius 4 metus. Veliau prisidejo kitos veiklos, pajamos isaugo, uzsiregistravau IV. Paleidau pora projektu, kurie labai sumaise vandeni vienam veikejui is Panevezio. Po savaites gavau laiska, o veliau ir skambuti is VMI. Turejau atvykti i apklausa, pateikti visus dokumentus, buhalterinius ir apskaitos duomenis. Finale po ~2 savaiciu kasdieniniu lankymusi VMI, apklausu, dokumentu, banko israsu nagrinejimo gavau bauda ~200 LT uz netvarkinga buhalterijos vedima, o uz tuos ~4 metus veiklos kai neturejau IV ir nemokejau mokesciu gavau susimoketi ~16 000 LT nesumoketu mokesciu. Ir tai turejau padaryti per 10 dienu, kitaip grese kitos sankcijos. Blogiausia kad mokescius reikejo susimoketi nuo visu gautu pajamu, o ne nuo pelno, nes neturejau kaip irodyti islaidu/prekiu pirkimo kainu.
Reziume: nuo to laiko ramiai miegu, nes susimoku visus mokescius ir nebaisu jeigu rytoj paskambins ir pasikvies i VMI. O anksciau ar veliau visus tokius veikejus patikrina, tik daznai buna kuo veliau, tuo didesniu problemu buna.

Jei tik yra galimybė, tai neįsivaizduoju, kaip galima nevarinėti į Klaipėdą, pajūrį ir t.t. :) Jei turėčiau tokią galimybę, tai tikrai lankyčiausi dažnai, būčiau prie jūros, valyčiau protą ir mintis... Be galo dievinu jūrą, ir pati Klaipėda yra nuostabi. Taip pat, skaityčiau knygas ošiant jūrai, važinėčiau ramiomis Klaipėdomis gatvėmis dviračiu, kad ir iki Palangos (ten man atrodo yra gana ilgas dviračių takas) Tiesiog, explore'inčiau kuo daugiau. Man irgi nepatinka klubai. Yra tikrai daug labiau prasmingesnių būdų leisti laisvalaikį ir tam nebūtina turėti daug (ar išvis turėti) draugų, arba laukti, kol jie atsilaisvins ir galės su tavim leisti laiką. Nes šiandieninėje visuomenėje tarsi nenormalu būti vienam, eiti į kiną vienam, į kavinę vienam, keliauti vienam, vaikščioti vienam. Tie žmonės... tapo tokie priklausomi vieni nuo kitų.

Make Lithuania great again

Auto pardavime yra autobilis, daug nezinau, speju sukurtas pakonkuruot, buvo reklamuotas neblogai, atrodo persikeli ten ir problema isspresta. Atsimenu pries simta metu buvo autoplius, mokamas, atsidare autogidas, sunkiai, bet persikele zmones i nemokama autogida. Bet autopliusas ilgu autogido karaliavimo metu visiskai nemire !!! Bet juk tai tas pats!!! Inercija islieka ilgai, nu bet gi baigiasi ta inercija...
Paprastas dalykas, pirkeju daugiau nei pardaveju, mokami portalai kraunasi kruvas pinigu, o dabar dar atsirado oligarchas susipirkes portalus, bapkes kala konkreciai uzsikeles tarifus ir jeigu tik kas bando konkuruot, bapkes paleidzia i reklama ir numusa visas konkurencijas. Taip veikia kapitalizmas. Cia uzsuktas ziaurus ratas. Isivaizduokit, atsirado tas autobilis, nu gerai konkurencija, cia cool, yeee!! vel bus kaip seniau, yee!... baikit, nemanau :) visa ta skelbiu autopliusu aruodu saika tuo pat metu ras 20% pakelia kainas. Is inercijos bapkes tiesiog vagonais vaziuoja, uz viena vagona padarai autobilio ikureja milijonieriu nupirkdamas portala uz kita milijona pasireklamini pasipiarini, delfi parasai, kad pakilusios kainos uztikrins, kad tavo preke nupirks greiciau (cia rimtas bajeris, skaiciau delfi), bet kas tiesa tas nemelas, tie visi turginiai selbimuose uzknise negyvai. Del ju yra didziausias dziaugsmas, kad kainos kyla.
Atsiras dar koks konkurentas, gales dar branginti paslaugas, reikia juk numusti.
 
Elementarus laiko patikrintas kapitalizmas. Jeigu turi milijona, ta milijona turi dvigubinti visa laika ir tapti banginiu, jeigu neturi, sukuri kaska nuo nulio, kaip nemokama skelbimu portala ir parduodi banginiui.

Sveiki. Atnaujinu temą. Praėjo daugiau negu vieneri metai. Gruodį ir sausį buvau padaręs dviejų mėnesiukų pertrauką, reikėjo kažkur mėnesio kad sugrįžti į tą pačią formą, o dabar vėl progresuoju į priekį. Per tuos metus pasikeitė ir mityba, ir pats darbas salėje. Visada stengiausi auginti masę, tačiau dabar keliu ištvermę, laikas į kariuomenę :D
 
Primenu pradžią:
 
 
Ir šiuo metu:
 
 
Ūgis: 171cm
Svoris: 75kg
Amžius: 24m
 
Pasakysiu taip: kada trūksta motyvacijos, įsijungiu nuotrauką kur buvau prieš sportą ir suprantu kad verta sportuoti dar stipriau.

Visiškai nesvarbu kokia forma yra cenzūra - svarbiausia jog ji yra.
 
Įveda DNS blokavimą - visi tyliai pasikeičia DNS'us į Google / openDNS
Įveda DPI (Deep Packet Inspection) - ramiai, negalvodami jungiam VPN'us
Pradedama VPN kontrolė, cenzūra - prasideda šarada su paslaugų teikėjų keitimais
Interneto backbone'ai įveda blokavimą - ...
 
Supranti kur suku? Viskas prasideda atrodo nekaltai, lengvai apeinama ir vis griežtėja ir blogėja proporcingai korporacijų goduliui ir aklumui rasti visiems priimtiną sprendimą.

o tai niekas neverčia skaityti

OP, trumpas atsakymas - taip, padeda.
Ilgesnis atsakymas - Nera jokio stebuklo. Slaptos formules ar kazko panasaus. Ir greiciausiai tokiems dundukams kaip as, terapija uztrunka ilgesni laika norint pasiekti rezultatu, nes pradejau pastebeti, kaip sunkiai priimu kazko naujo gyvenime, kaip man yra sudetinga pakeisti turima pasauleziura arba bent paziureti is kitos perspektyvus, kaip slegianciai atrodo bent kokios pastangos.
Pradejau terapija pries 9 menesius, kazkur gaunasi mums susitikti po 3 kartus I menesi (bandom 4, bet nesigauna ir kai kurias sesijas darom internetu, o ne gyvai).. Neatrode, kad ypatingai kazko man reikia, ejau nes pazadejau draugei, kad nueisiu bent kelis kartus.
Uzsirasiau pas 5 psichologus. Nuejau pas pirmus du.... ir nelabai supratau ko as ten ejau. Jau norejau atsaukti likusius tris susitikimus, bet kadangi esu tinginys ir visiskai neryztingas, nesuspejau laiku atsaukti. Tuo labiau, pas treciaji psichologa pirmas susitikimas buvo nemokamas. Tai galvoju tiek to. Ir prilipo. Tiko man jis ir is karto pajauciu rysi per pirmasias susitikimo minutes. Nesijauciau pakyletai po susitikimo, atvirksciai net - kiek sutrikes. Bet man patiko. Atsaukiau likusius du psichologus.
 
Apie save: As buvau (na vis dar esu) didziulis kratinys ideju ir noru, bet nelabai ka nuveikiu ar padarau su tuo. O metai vis bega. Pasitikejimas savimi rieda zemyn. Tad nezinojimas ir pasimetimas tapo dominuojancios jegomis mano gyvenime.
Kuo man padeda psichologas?
Jis klausimais tarsi beldziasi i mano galva ir jausmus ir bando atkasti kokios tikrosios priezastis ir kokie motyvai slypi uz mano vieno ar kito poelgio ar noro.
Daznai buna, jog as jam atsakau i koki klausima ir atrodo kad viskas. Nera cia ka daugiau spresti, bet jis to "neuzskaito", nes taip lengvai nepraslystu kaip, kad kai bunu su savimi ir tuos klausimus atsakau sau, tai jis perklausia: "Palauk, palauk. Nelabai man cia sueina galai. Gal gali truputi plauciau apibrezti?" "Na taip skamba idomiai, bet ar cia daugiau tavo fantazija ar tie zmones is tikruju taip galvoja?" "Ir ka gi tai tau reiskia girdeti?" etc.
Is salies - durnoki gablut atrodo klausimai, bet jie pagauna kazkaip tave. Susimastai. Galbut net patyli keleta minuciu budamas su savo jausmais.
 
Kas pasikeite?
Pasitikejimas dar tikrai nera ten kur as noreciau, jog jis butu ir darau dar daug durnu dalyku, del kuriu nesididziuoju, bet progresas akivaizdus, nes pries tai buvo baisu. Pvz.: anskciau budavo begalo sunku skambinti telefonu, ypac nepazistamiems zmonems, dabar - no problem, anskciau buvo nepatogu klausti parduotuvese sales darbuotojo apie kazkokios prekes vieta - dabar visiskai jokiu problemu.
Kas dar? Na galbut tapau ryztingesnis, galiu pasakyti NE, kai mane spaudzia sakyti TAIP. Sunkus man buvo dalykas, nors kitiems turbut juokingas.
Nu ir anskciau as turbut netureciau net drasos parasyti sito teksto, nes jis lyg ir parodo, kad as esu lengvai pazeidziamas ir nekoks ten kietuolis. Dabar kazkaip vienodai, nebaisu pripazinti savo netobulumo.
 
Aj ir dar vienas dalykas - jausmai. Pastebejau, kad visai uzkases giliai giliai juos buvau. Viska logiskai ir intelektualiai bandziau spresti, net niekad nesusimastydamas ar paklausdamas kaip as jauciuosi del to. Toks nemenkas atradimas gavosi.
 
Na ir dar vienas dalykas kuris labai padejo, tai meditacija. Labai daug yra formu meditacijos, bet man labiausiai tiko "guided" tipo meditacija.

Aš irgi lankiausi pas psichologą, tiesa pakankamai trumpai, ne pilną pusmetį po kartą per savaitę. Dėl ko? Nerimas, baimės, priklausomybės, įsitikinimai, kaip kažkas turi būti, nerealus santykių/ meilės suvokimas, t.t. Iš pradžių atrodė, kad išmetu pinigus į balą (galbūt dėl to, kad atėjau visiškai sumišęs), bet laikui bėgant konsultacijos tapo tikrai ganėtinai produktyvios.
 
Svarbu jausti ryšį, pasitikėjimą psichologu. Iš karto man pasakė, kad jeigu jausiu, jog nifiga jis nepadeda, tai netylėti. Buvau pas Paulių Skruibį, tikrai rekomenduočiau jį.
 
P.S. mindfulness meditation jėga :D

Sveiki. Sugalvojau sukurti šią temą, kurioje galėtume pasidalinti darbo pokalbių specifika bei patirtimi. Panašiausią temą, kurią pavyko rasti tai Kodėl išsiuntus 150 CV niekas nepaskambina. Dalykus, kuriuos rašysių bus didžiąja dalimi susiję su darbo specifiką į kurią orientuojuosi aš asmeniškai (klientų aptarnavimas/paslaugos), tad darbo pokalbiai, kuriuos turėjau aš ir darbo pokalbiai, kuriuos turėjote/turėsite Jūs gali kardinaliai skirtis.
 
Mano asmeninė patirtis - pradžia:
 
2016 vasarą baigiau LEU studijas (anglų filologija su pedagogikos pakraipa) iš karto pradėjau ieškoti darbo klientų aptarnavimo/paslaugų sektoriuje. Tereikėjo kelių savaičių kol priėmė į darbą visiškai šviežią viščiuką. Darbas kaip darbas, yra pliusai ir minusai. Per daug nesigilinant į detales, po kelių mėnesių teko atsisveikinti su šiuo darbu dėl mano-darbdavio nesutarimų. Praėjus kažkiek laiko vėl pradėjau ieškotis darbo. Turėjau DAUG darbo pokalbių, pastebėjau tam tikras tendencijas, su kuriomis norėčiau pasidalinti.
 
Prologas: Įdarbinimo įmonės-agentūros
 
Įdarbinimo įmonės-agentūros nėra blogas dalykas savaime. Darbdaviai naudojasi jų paslaugomis, kad gautų geriausią darbuotoją neinvestuojant savo laiko ir resursų. Tačiau iš žmogaus ieškančio darbo perspektyvos tai yra tam tikra prasme laiko gaišimas. Duosiu konkretų pavyzdį: teko eiti į darbo pokalbį dėl kliento aptarnavimo pozicijos į įdarbinimo agentūra, kuri buvo visai kitam miesto gale. Ten asmuo priėmęs mane pradėjo skaityti darbo skelbimo aprašymą (kurį pats buvau perskaitęs kelis kartus, iš karto priminė darbo biržos darbuotojų monologus). Po to, pokalbis pasistūmėjo link manęs, mano patirties, kompetencijų, norų ir pan. Pokalbio pabaigoje asmuo paprašė užpildyti IQ testą namuose, kurį atsiųs į elektroninį paštą. Tikriausiai pirmas ir paskutinis spręstas IQ testas (rezultatų gaila nepasakė, dabar kai pagalvojau dar turiu jo kontaktus, būtų visai nieko jeigu atsiųstu :) ) Jam parašius e-laišką, kad praėjau testą, man teks palaukti kol gausiu atsakymą dėl antrojo darbo pokalbio. Jeigu antrąjį darbo pokalbį praeičiau, manęs lauktu trečiasis. Žodžiu vaizdas aiškus.
 
Dar vienas aspektas, dėl ko įdarbinimo agentūros kartais užknisa tai darbdavio anonimiškumas. Pavyzdžiui, naršai CV tinklapyje, randi idealų darbą (reikalavimai, darbo pobūdis), pažiūri kas per įmone, o ten puikuojasi įdarbinimo agentūros pavadinimas su jos logotipu. Kai žinai į kurią įmonę/įstaigą darbinies gali iš anksto pasiskaityti apie ją atsiliepimus, panagrinėti įmonės istoriją, sužinoti kokia yra jos reputacija ir panašiai.
 
Apie tokias agentūras kaip Biuro tai net nematau tikslo kalbėti. Vienam iš šeimos narių teko vasarai įsidarbinti klientų aptarnavime per šią įmonę. Iš visų dalykų tai labiausiai apverktinas yra apgailėtino dydžio atlyginimų vėlavimas kelis mėnesius. Žmogui, kuris turi paskolą, finansinių įsipareigojimu net neverta žiūrėti į tą pusę (nors geriau pagalvojus žmogus turintis finansinių įsipareigojimų niekada neieškotų darbo klientų aptarnavimo srityje, bet tiek jau to).
 
 
TOP 5 universalūs darbo pokalbio klausimai
 
1. Kokia jūsų darbo patirtis?
2. Kodėl išėjote iš praeito darbo?
3. Kodėl norite dirbti būtent pas mus?
4. Kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka ir panašaus tipo klausimai.
5. Atlyginimo klausimas.
BONUS: Ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę?
 
Darbdavys yra visada suinteresuotas įdarbinti patį geriausią žmogų iš tos savaitės - mėnesio kandidatų sąrašo. Mano galva didžiausi kriterijai, kuriais jie vadovaujasi yra patirtis <- kompetencijos-išsilavinimas <- asmeninės savybės. Net ir neturint patirties vistiek sugebėjau pabaigęs studijas įsidarbinti į vieno didžiausių bankų klientų aptarnavimo skyrių. Kaip tai pavyko? Išryškink tai ką turį, o ne ko neturi. Visai įmanoma, kad yra dalykų, kuriuos pamiršai įrašyti į CV kaip patirtį. Mano atveju, tai atlikta pedagoginė praktika mokyklose, bei anglų mokytojo freelance veikla buvo atramos taškai, kuriuos naudojau kai buvo teiraujamasi dėl mano darbo patirties. Tad vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos teko išgirsti tai kokia yra jūsų darbo patirtis / matome, jog dirbote [įrašykite darbo vietą čia], ar galėtumėte papasakoti daugiau. Šio klausimo galimas tęsinys yra KODĖL IŠĖJOTE IŠ TOS DARBO VIETOS. Į tokį klausimą reikia atsakyti labai atsargiai. Žinau, kad darbo birža mato kada jūs patys išeinate iš darbo, o kada jūs atleidžia darbdavys. Sunku pasakyti, ar potencialus darbdavys gali pamatyti tai, tad būtų gerai jeigu čia yra žmonių, kurie turi verslą ir įdarbina žmonės pasireikštų šiuo klausimu. Tai yra svarbu, nes galite apsimeluoti ir sakyti, kad išėjote dėl tam tikros priežasties, nors tiesa yra tokia, kad prastai dirbote ir įmonei neapsimokėjo turėti su jumis reikalų. Taip pat būkite atsargus/-i dėl pačios priežasties. Niekada nesakykite "susipykau su darbdaviu dėl ..., "darbas neatitiko lūkesčių" arba "mane atleido dėl...". Paprasčiausia ir saugiausia yra sumeluoti (taip sumeluoti, nes jūs ieškote darbo, kad nenumirtumėte badu, o sakyti tiesą dėl apgailėtino atlyginimo ar darbo sąlygų praeitame darbe kaip priežastį yra absurdiška esant tokiom sąlygom - jūs kovojate už savo gerbūvį. Iš visų įmanomų vietų per darbo pokalbį esant ekstra situacijai meluoti patariu būtent kai darbdaviui iškyla klausimas dėl išėjimo priežasties ir niekur daugiau). Trečias dažniausias klausimas, kurį teko girdėti tai "kodėl norite dirbti būtent pas mus". Iš karto prisimenu paveikslėlį internete, kuriame į tokį klausimą žmogus ieškantis darbo darbdaviams atsako "visada buvau suinteresuotas nemirti badu". Žinoma to pasakyti negalite, nes tokios replikos rezultatas gali būti 15/85 - sukelsite juoką ir greitai pasakysite "juokauju žinoma, pagrindinė priežastis kodėl pasirinkau jus yra..." arba likusį darbo pokalbio laiką darbdavys stipriai sučiaupęs lūpas, nepakeldamas galvos toliau uždavinės jums šaltai klausimus kas yra lygu jo galvoje "noriu, kad šis pokalbis kuo greičiau baigtusi". Ketvirtas dažnai girdėtas klausimas "kas jums yra svarbiausia dirbant komandoje / kaip jūs įsivaizduojate savo idealią darbo dieną / sustatykite prašau šiuos penkis dalykus prioritetine tvarka" ir panašaus tipo klausimai. Manau tai yra gan subjektyvus dalykas, tad komentuoti šio klausimo nematau prasmės. Ir paskutinis klausimas, kuris yra užduodamas visada kaip taisyklė darbo pokalbio pabaigoje yra atlyginimas. Pastebėjau, kad yra 60/40 tendencija. 60 procentų darbdavių vietoje to, kad pasakytų koks yra atlyginimas tiesiog pasiteiraus jūsų pageidaujamo atlyginimo. Tai yra gudrus klausimas dėl kelių priežasčių. Pasakę per mažą sumą atrodysite desperatiškai, o per didelę - per daug pasitikintis/-i savimi ir iš esmės minusas darbdavio užrašuose, nes lyginant kandidatus pagal pageidautiną atlyginimo dydį atsidursite žemiau. Visada patartina paieškoti panašaus darbo pobūdžio atlyginimo internete, forumuose ir per draugus prieš einant į darbo pokalbį. Šiaip konkretus atlyginimas visada yra pasakomas antrojo/trečiojo darbo pokalbio metu. 40 procentų darbdavių tiesiog pasako iškart koks yra atlyginimas ir kartais papildomas klausimas "ar toks atlyginimas jus tenkintų?". Taip pat CV portaluose darbdavių rodančių ir nerodančių atlyginimo skaičius yra neproporcingas. Bijau sumeluot, bet greitai bus patvirtintas įstatymas dėl įmonių prievolės įrašyti atlyginimą savo darbo skelbimuose, pataisykite jeigu klystu.
 
EDIT: dar pridėčiau vieną klausimą - "ką žinote / ką galėtumėte papasakoti apie mūsų įmonę"? Tai klausimas-saugiklis, kurio esmė patikrinti ar jums bent kažkiek rūpi būsima įmonė, kurioje žadate dirbti.
 
Ko nesakyti
 
VISADA stenkitės nesiplėsti atsakant į darbdavio klausimus. Šioje vietoje gal skaitydami net ir nesutiksite su manimi "ką šitas retromind imbicilas čia rašo, aišku, kad būti atviram, nebūti robotu per darbo pokalbį yra pliusas". Kai atsakydami į klausimą pasakote daugiau nei reikia, tai galite darbdavio galvoje pakišti papildomą klausimą, kurį panaudos prieš jus. Žinoma nereikia atsakinėti žodžiais TAIP arba NE, bet išsiplėsti nepatariu, nes su kiekvienu žodžiu didinate riziką pasakyti kažką netinkamo, išsiplėsti iki tiek, kad atsiras daugiau klausimų nei atsakymų. Taip pat dėl riboto laiko (darbo pokalbio trukmė 25-60 min). Kalbėdami daugiau nei reikia, galite sukurti "daug plepančio" įvaizdį, kuris gali būti neigiamas arba kartais net teigiamas dalykas (klientų aptarnavimas/prekybos agentas). Nesenai užtikau darbo skelbimą iš Transcom ir skambėjo jis maždaug taip "... mėgsti daug plepėti? Prisijunk prie...). Iš tiesų pats darbo skelbimas kvepėjo pigiai...
 
Taip pat stenkitės būti kiek įmanoma formaliu ir įsitempusiu. Kartais gali būti, kad vadovas, darbdavys, žmogiškųjų išteklių atstovas yra jaunesnis už jus arba maždaug tokio pat amžiaus. Jus galite atsipalaiduoti, numesti šiokį tokį juokelį, kai matote, kad darbo pokalbis klostosi labai gerai. Taip pat galite pasąmoningai panaudoti žodį, dėl kurio labai gailėsitės. Pavyzdžiui, vieną kartą per darbo pokalbį, kalbant apie "kodėl norėčiau dirbti jūsų įmonėje" panaudojau žodį papulti. Pats žodis papulti siejasi su atsitiktinumu, lengvabūdiškumu ir net savaime yra nevartotinas šiame kontekste. Kodėl aš pasakiau "papulti", net ir šiandien nežinau. (to darbo negavau :] ). Kai kuriose pokalbių šou, dalyviai yra susodinami į nepatogias kėdes. Priežastis paprasta, kai žmogus sėdi šiltoje, patogioje kėdėje jis atsipalaiduoja, atsiranda saugumo iliuzija. Kai žmogus sėdi nepatogioje - šis natūraliai įsitempia, yra naudojama daugiau raumenų grupių. Žmogaus protas artikuliuoja greičiau ir tiksliau, nes pasamonėje yra siunčiama žinia, kad "NENORIU ILGIAU ČIA SEDĖTI, NORIU, KAD VISKAS GREIČIAU BAIGTUSI". Žinoma jūs nepasirinksite savo kėdės per darbo pokalbį, bet tiesiog norėjau atkreipti į tokį, atrodo nepastebimą dalyką, kad net ir menkiausias atsipalaidavimas gali ateiti iš patogaus sedėjimo, o tai gali jums pakenkti.
 
Rečiau užduodami universalūs klausimai
 
1. Kokios yra jūsų gerosios 5 asmeninės savybės?
2. Kokia yra jūsų stiprioji ir silpnoji pusė.
3. Koks yra didžiausias jūsų pasiekimas?
4. Ko galite "atnešti" į mūsų darbovietę?
5. Ką veiktumėte su 1 mil eurų (rimtai, ERGO Lietuva buvo uždavę tokį klausimą).
6. Kokie yra jūsų pomėgiai?
7. Kokiose srityse jums reikėtų pasitobulinti (klausia darbo į kurį pretenduojate kontekste, žinoma).
8. Kaip jus apibūdintų jūsų draugai?
9. Ką darytumėte X situacijoje? (kalbant apie klientų aptarnavimą kaip pavyzdys - su jumis susisiekia klientas, tuo metu neturite jam/jai reikalingos informacijos, ką darote toliau? Atsakymas - atsiprašote ir pažadate susisiekti kai tik gausite klientą dominančią informaciją. Jeigu dirbate ne klientų aptarnavime, pagalvokite kokia yra banaliausia - dažniausia naujoko problema dirbant tą darbą)
10. Kiek laiko įsivaizduojate save dirbant pas mus? Šis klausimas tikriausiai yra pats kvailiausias iš visų, net už tą, kuriame klausia ką veiksite su milijonu eurų. Kodėl? O gi todėl, kad mes neesame ekstrasensai su atidarytomis čiakromis ir negalime pasakyti kas nutiks ateityje. Juk nepasakysi "iki gyvenimo galo" nes skambės absurdiškai. Labai norėčiau, kad žmogus dirbantis žmogiškųjų išteklių sferoje galėtų pakomentuoti šio klausimo prasmę ir kaip reikėtų į jį atsakyti.
11. Kaip elgiatės stresinėse situacijose? / Kaip dažnai susiduriate su stresu darbe?
 
Jūsų klausimai darbdaviui
 
Klausimas darbdaviui yra visada universalus pliusas, nes taip parodote, kad jums ne vis vien, esate pasiruošęs/-usi šio darbo pozicijai užimti nors ir rytoj. Mano rekomenduoti klausimai darbdaviui jeigu į juos nebuvo atsakytą per darbo pokalbį / darbo skelbime:
 
Labiausiai patartini klausimai darbdaviui:
 
1. Koks yra idealus kandidatas šiam darbui?
2. Kokios yra karjeros galimybės?
3. Kas jums labiausiai patinka šiame darbe? (Pastaba. Dažniausiai per darbo pokalbį su jumis sėdi 2 arba 1, o rečiau 3 žmonės. Vienas iš jų bus jūsų vadovas, kitas bus žmogiškųjų iškelių sektoriuje dirbantis asmuo, kurio darbas iš esmės ir yra priimti žmones į darbą naudojant tam tikrą klausimyną/metodiką, padėti vadovui priimti galutinį sprendimą, o trečias, kurio gali būti arba nebūti - papildomas žmogiškųjų išteklių sektoriuje dirbantis asmuo, jeigu yra daugiau nei viena komanda - kitos komandos vadovas arba tiesiog asmuo dirbantis toje įmonėje, kuris esant reikalui balsuos 1/2 arba 2/1 scenarijuose. Klausiant šio klausimo 2 arba 3 asmenys sėdintys su jumis turės skirtingus atsakymus, tad pagalvokite ar iš vis verta klausti šio klausimo.
4. Ar yra apmokymai ir kokia yra jų trukmė?
5. Kokiose srityse ši įmonė/įstaiga galėtų pasitobulinti arba koks yra šiuo metu didžiausias iššūkis šioje įmonėje?
 
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 
Klausimai, kuriuos patartina klausti jeigu jaučiate kūnu, jog šis darbo pokalbis yra teisinga vieta ir laikas (pokalbio atmosfera):
 
1. Ar jūs susisieksite su manimi, net jeigu atsakymas dėl šios darbo pozicijos būtų neigiamas? (Pastaba. Kai kurios įmonės, ypatingai įdarbinimo agentūros, susisieks su jumis tokiu atveju).
2. Kaip jūs pamatuosite mano pasiekimus šiame darbe, sakykime, kad ir už 6 mėnesių?
3. Ar jums yra tam tikrų abejonių dėl ko šis darbas galbūt nėra skirtas man?
4. Koks yra pats svarbiausias dalykas, kurį galėčiau pasiekti per ateinančius 2 mėnesius šiame darbe?
5. Kaip jūsų įmonė pamatuoja sėkmę?
 
 
Darbo pokalbis be žodžių
 
Darbo pokalbis nėra vien klausimai ir atsakymai. Šiokią tokią jūsų sėkmės dalį sudaro ir dalykai, kuriuos mato akys arba jaučia kūnas. Jūsų akių kontaktas, apranga, kvepalai, punktualumas, rankos paspaudimas, kūno kalba ir net eisena. Prisiminkite, kad pirmas įspūdis yra pats svarbiausias. Čia panašiai kaip teatro pasirodyme, labiausiai žmonės įsimena pasirodymo pradžią ir pabaigą. Šiaip šia tema yra rašomos atskiros knygos, tikrai visko detaliai aprašyt čia neįstengsiu. Galėčiau rekomenduoti perskaityti „Influencer: The Power to Change Anything“ ir populiariosios psichologijos straipsnius, bet apsiriboti vien lietuviška literatūra tikrai nerekomenduoju, dėl to rekomendavau anglišką knygą, tiems kas moka angliškai.
 
 
Atpažinkite vilką avies kailyje net nenuėjus i darbo pokalbį
 
Darbo skelbimas, net ir mažai turintis informacijos gali pasakyti apie įmonę labai daug.
 
Neigiami dalykai
 
Diskriminacijos aspektas.
 
Dėl lyties, religinių įsitikinimų, finansinių galimybių ir kt. diskriminacijos požymiai, kurie signalizuoja, jog įmonė yra linkusi diskriminuoti tam tikrus visuomenės sluoksnius.
 
1. Rei­ka­la­vi­mas tu­rė­ti nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį. Žmogus, kuris važinėja viešuoju transportu / neįperką nuosavo automobilio liks nusivylęs.
2. Pa­gei­da­vi­mai dėl šeimyninės pa­dė­ties. Čia gal labiau moterims, kurios galimai netolimoje ateityje planuoja šeimą.
3. "Dar­bas siū­lo­mas jau­nat­viš­ka­me, ener­gin­ga­me ko­lek­ty­ve". Girdėta? Deje, kai tokią eilutę pamatote žinokite vieną - prioritetas teikiamas tik jaunų asmenų įdarbinimui.
 
Didelių įmonių darbo skelbimai.
 
1. Jūsų komandos vadovas bus jūsų dievas.
2. Kompetencijų siaurumas. Dirbdami didelėje įmonėje, tikimybė, kad dirbsite monotonišką ir siauro-mastymo darbą ženkliai padidėja.
3. Karjeros laiptai praktiškai neegzistuoja, nes jūs neegzistuojate žmonėms dirbantiems paskutiniuose dangoraižio aukštuose. Karjerą galėsite pasiekti tik per lovą, per gimines, bet ne per sunkiai ir gerai nudirbtą darbą.
4. Jūsų idėjos praktiškai niekada nebus įgyvendintos. Tai ne dėl to, kad idėjos yra blogos, labiau dėl to, kad įmonėje, kurioje dirbsite idėjos realizavimo sparta yra labai lėta jau nekalbant apie individus, kurie jums pavydės (o tokių bus didelėse įmonėse, net neabejokite).
5. Jūs - daiktas. Pats, kaip ir minėjau, dirbau vieno banko (skandinaviško) klientų aptarnavimo skyriuje. Kiekvieną dieną jaučiausi kaip daiktas, nes neturėjau asmeninės erdvės, besikeičianti darbo vietos politika "pagal skandinavišką modelį" yra į depresiją varantis variklis - negali pasidėti savo asmeninių daiktų, nes kitą dieną dirbsi visai kitam gale, negali turėti savo stresinio kamuoliuko, kurį gali pamaigyti, tu mažai kuo skyries nuo spausdintuvo ar lempos. Tu esi daiktas ir susitaikyk su tuo.
6. Jautiesi mažyčiu mikroorganizmu, kurio pati egzistavimo prasmė yra apskritai abejotina. Gali pasireikšti vidutinio amžiaus krizė anksčiau laiko.
 
"Jūs pas mus dirbsite ne ilgiau kaip kelis mėnesius" darbo skelbimai.
 
Tokius atpažinti yra labai paprasta. Jeigu matote vieną iš šių eilučių darbo skelbime, turėkite omenyje, kad asmeniui, atsakingam už šio darbo skelbimo platinimą pritrūko žodžių ir įrašė kaip vieną arba kelis įmonės pliusų fundamentalius dalykus, be kurių joks darbuotojas nesutiks dirbti šio reklamuojamo darbo.
 
1. Laiku mokamas atlyginimas (super, nereikės porą savaičių gyventi pusbadžiu)
2. Visos socialinės garantijos (ačiū, kad sumokat už mane PSD, PVM ir kaupiat pensiją)
3. Draugiškas kolektyvas (nes dažnai būna nedraugiškas kolektyvas)
4. Darbą šiuolaikiškoje ir patikimoje kompanijoje (nes dažnai būna nešiuolaikiškų ir nepatikimų kompanijų).
5. Neturinčius darbo patirties apmokome (pas mus dažnai keičiasi žmonės šioje pozicijoje :( ).
6. [tuščia] (mes nelabai ką galime pasiūlyti jums apart atlyginimo, arba mums tiesiog nerūpi jūsų lūkesčiai)
 
Teigiami dalykai
 
1. Profesinio tobulėjimo galimybes.
2. Karjeros perspektyvas ir motyvuotą / konkurencingą atlyginimą.
3. Visas darbui reikalingas priemones.
4. Apmokymus prieš pradedant darbą.
5. Sveikus užkandžius / šviežius vaisius / kavą darbo metu. (kai kam gali pasirodyti šitas labai keistas, bet patikėkite, kartais praverčia ir pasako šį bei tą apie įmonės vidinę darbo kultūrą).
 
Ačiū mielas drauge, kad perskaitei mano visą, pusę metų sukauptą žinių bagažą, kurį įgijau dirbant ir beieškant darbo. Su nekantrumu lauksiu jūsų komentarų bei kritikos vietose, kuriose galbūt nusišnekėjau ir žinoma jūsų asmeninės patirties ir patarimų ieškant darbo ir dalyvaujant darbo pokalbiuose. B-)
 
P.S pridedu video gerai nuotaikai :D
 

Sudniekis tas Tapinas, naudojasi sumauta situacija salyje demesiui patraukt. Bet teigiamoms permainoms vistiek neikvepia.
 
Toks labiau inteligentiskas Uzkalnis.

Cia jau kaip kas supranta. Gali susikurt taip gyvenima, kad tau jis butu malonumas. As atsakiau i klausima tiesiog. Jeigu tau tas dalykas nepatinka ir tu darai tiesiog, kad tau reikia daryti, tai tu niekada ir neturesi tos motyvacijos. Motyvacijos neimanoma istreniruoti. Koks tolkas kurti tada cia tokias temas. Trint galit. Tiesiog juokas ima is daugeliu zmoniu, kurie pvz sportuot pradet nori ir kuria temas "noriu pradet sportuot, bet neturiu motyvacijos". Jei tau nepatinka tas sportas, tai ir niekada tu neturesi jam tos motyvacijos. Arba "neturiu motyvacijos mokytis, ka daryt?". Kur tu jos turesi, jeigu mokaisi dalyka, kuris tau vapse neidomus. Viskas is vidaus ateina.

Klysti. Du skirtingos kvalifikacijos darbuotojai tą patį darbą, gali padaryti per tą patį laiką, taip pat gerai. Ir jų įkainiai neprivalo būti panašūs. Jei kreipiesi pas aukštesnės kvalifikacijos darbuotoją negu reikalauja darbas, tai švaistai ne tik savo, bet ir kito laiką.
 
Jeigu man reiktų į marškinius prisiūti sagas, tai Statkevičiaus tikrai nesamdyčiau.

Nesuprantu, kuo toliau, tuo daugiau matau, kaip uždarbis tampa dar vieną FB skelbimų lenta, kur kiekvienas pardavėjas bando užmesti turbūt random didesnę kainą ir nenori, kad visi iš jo tyčiuotųsi parašo "Kaina į PM", asmeniškai, kad ir kaip mane domintų prekė labai, labai retai parašyčiau į PM ir paklausčiau realios kainos, ne tik dėl to, kad tingėčiau, bet ir iškarto susidaro toks įspūdis, kad bando prastumti šūdą už ne šūd1ną kainą.
 
Štai Jums paprastas pavyzdukas, jei gyvenime tokius šūdus naudotumėt:
http://www.part.lt/img/b0aee64f849a9691a3f8b6ea4e811f4c221.jpg
 
Galvokit iš naujo su tais savo KAINA Į PM ir geros dienos ;)
Davai nepadarom, šio forumo dar viena skelbimų lenta, jau ir taip mažėja narių skaičius.

Pasidalinsiu ir aš keletu pastebėjimų.
 
Pabėgėliai, pabėgėliai, pabėgėliai. Kodėl visus nelegalius migrantus vadinate pabėgėliais? Pabėgėliai - tie, kurie bėga iš savo šalies nuo karo. Visi kiti nelegalūs migrantai ir lieka tiesiog NELEGALAIS. Beveik nesuklysite pabėgėliais pavadindamas vyro ir moters porą su vaikais ant rankų. Bet absoliuti dauguma įsibrovėlių tiesiog jauni sveiki vyrai. Tad, pamąstykite.
 
Kryžiaus žygiai. Pats geriausias argumentas, kuriuo remiasi atitinkami veikėjai TEISINDAMI (būtent, šis žodis neatsitiktinis) islamo religijos agresyvumą, neva ir kitos religijos (kitos religijos tai visada krikščionybė) toli gražu nėra jau tokios nekaltos. Ne, pagrindinė kryžiaus žygių priežastis nebuvo prisiplėšti, nors ir šiam reikalui proga buvo išnaudota. Ne, ne krikščionys pirmieji pradėjo agresiją prieš musulmonus. ĮSIKALKITE Į GALVĄ: kryžiaus žygiai tebuvo atsakas į islamo agresiją. Užbėgant už akių netikusiems argumentams dėl kryžiaus žygių: http://www.propatria.lt/2016/07/brian-m-english-kryziaus-zygiai-atsakas.html . Jei neįtikina nežinomo autoriaus tekstas, tiesiog patikrinkite tas datas wiki. Islamo kova prieš kitatikius vyksta nuo pat šios religijos gimimo, tik šiais laikais ne vien ginklu.
 
Ne visi jie vienodi, yra ir gerų nelegalių migrantų. Keletas diskusijos dalyvių jau taikliai pasisakė šiuo klausimu, bet pridėsiu ir aš - pasižiūrėkite kaip atrodė Kalėdiniai miesteliai kad ir Vilniuj, Varšuvoj, Budapešte ir palyginkite su Paryžiumi, Briuseliu, Berlynu. Taip pat palyginkite Naujųjų metų išvakares šiuose miestuose. Truputį skiriasi policininkų skaičius, ginkluotė? Neįtikinau? Gal tada paieškoti rapefugees nusikaltimų įvykdytų, kad ir toje pačioje Vokietijoje? Taigi, taigi, nors ekstremistų bei nusikaltėlių mažesnė (tikiuosi) dalis, bet jų darbai reikšmingesni nei gerųjų.
 
Kruopštus patikrinimas pasienyje. Pritariu, būtų labai gera, bet tai tiesiog neįmanoma. Australijos elgsena nelegalių migrantų atžvilgiu, turėtų mums būti pats geriausias pavyzdys. Taip elgiantis ir jiems nereiks prisitaikyti prie mūsų kultūros, kas taipogi neįmanoma, nei mums. Taip pat, neleistume jiems parazituoti mūsų senutėje Europėlėje.
 
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
~~~~~~~~~~~~~~~~
 
Islamo ir kitoms per daug nutolusioms nuo mūsų kultūroms ne vieta Europoje. Kaip minėjau anksčiau, jiems neįmanoma prisitaikyti Europoje. 1. Tą nesunkiai galime pastebėti, kai pasižiūrime į Vakarų Europos didmiesčius. Paryžiaus, Briuselio, Berlyno bei daugelio kitų miestų priemiesčiai bei tam tikri rajonai pačiame mieste pavirtę į getus, no-go zonas. Kokia ten padėtis, internete pavyzdžių apstu. Ką jau kalbėti apie prisitaikymą prie mūsų - europiečių - jeigu atvykę migrantai pjaunasi tarpusavy (turkai ir kurdai , afganai ir sirai). Jie savo santykius aiškinasi jau būdami čia, mūsų žemėje. 2. Nusikaltimai. 70 procentų Prancūzijos kalėjimų populiacijos sudaro musulmonai. Atvykėliai praturtino mūsų šalis ypač išprievartavimų statistika. 3. ISIS kovotojai iš Europos. Keletas tūkstančių Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, UK ir t.t. piliečių išvyko kovoti už ISIS. Ir jeigu pilietybė prancūzas, tai tikriausiai pagal tautybę bus NAFRI's. Antros ar trečios kartos NAFRI's, kas rodo, kad prisitaikyti jiems nepavyksta. Kuo daugiau nusikaltimų iš migrantų pusės, tuo didesnė islamofobija, ksenofobija, o savo ruožtu uždarumas atvykėlių bendruomenėse. Ratas, kuris nenustoja suktis. Štai prie ko veda ES politika, tikėkimės artėjantys rinkimai prisidės prie taip reikiamų pokyčių, jeigu jau ne per vėlu.

Pradejau ziureti jo video ir tikrai kietas senukas, nutariau pasidalinti, labiausiai suzavejo jo metodas kas ryta rasyti ant lapo atsikelus 10 savo tikslu gyvenime ir taip kas ryta visa menesi, jis ta daro 30metu ir vis iskelineja sau tikslus naujus.
 
Visi 7 video interviu i rusu kalba isversti.
 
https://www.youtube.com/watch?v=wyhPmJhig2k
 
P.s dar atradau rusu kanala kuriame kalbinami sekmingi zmones tikrai idomi laida bei pasnekovai.
 
 

idomus interviu su timati, apie jo poziuri i gyvenima. 
Geru emociju, bei ikvepimo ;)

Norint kad jūsų sugalvota idėja virstu sėkmingu verslu reikia atlikti kelis paruošiamuosius darbus prieš pradedant kurti verslą. Visų pirma sudaryti PRIME ir PEST'E analizes, poto SWOT. Kitas žingsnis suvokti dėl ko įmonės bankrutuoja, kad išvengti šio nemalonaus proceso. Tada sukurti verslo planą ir ieškoti investuotoju. Tai gali užtrukti iki poros mėnesiu, nes teks atsakyti į daugybe klausimų.
----------------
I dalis: PRIME
----------------
Prime analizė yra taikoma naujai potencialiai idėjai įvertinti. Ji naudinga pirmiausia, dėl to, kad aprašinėjant kiekvieną punktą galite pastebėti tai apie ką prieš tai net nepagalvotumėte ir galbūt pamatysite, kad jūsų turima idėja turi daugiau minusų nei pliusų. Žinoma jeigu tai tik mažas minusas, kuris ateityje gali būti paverstas pliusu, sunerimti neverta.
PRIME analizę sudaro 5 punktai:
_
(P)roduktas/Paslauga:
¤ Pranašumas prieš kitus panašius produktus
¤ Unikalumas
¤ Ar galima sukuriamą produktą apsaugoti (pvz: patentu)
¤ Ar tai yra etiškas produktas (nepažeidžiantis moralės normų)
¤ Koks bus naudojamas verslo modelis
_
®esursai:
¤ Reikalingu resursų apibūdinimas (apibrėžtumas)
¤ Jų prienamumas
¤ Ar būtų galima resursu kiekį sumažinti iki minimumo nepakenkiant kokybei.
¤ Ar yra nuolatinio resursų gavimo-tiekimo palaikymas, galimybė
_
(I)ndividualios savybės:
¤ Įgūdžiai, sugebėjimai
¤ Asmeniniai bruožai
¤ Motyvacija dirbti
¤ Ankstesnės susijusios su esamu darbu patirtis
¤ Synergija. Sugebėjimas jungti keliu specialybių žinias darbe bei glaudus darbas komandoje
_
(M)Rinka - lt.vert
¤ Rinkos dydis
¤ Tikslinė auditorija
¤ Jos pasiekiamumas
¤ Esamos rinkos alternatyvos
¤ Paklausos ir pasiūlos lygis
_
(E)konomika
¤ Atlaidumas. Ar padarius pora klaidų versle nebankrotuosite? (baudos, konkurentai besitaikantis perimti jūsu klientus)
¤ Apdovanojimai. Ar galite gauti ką nors papildomai už viena ar kitą veiksmą? (subsidijos, lengvatinė parama)
¤ Išlikimo tikimybė pasikeitus ekonominėms sąlygoms
¤ Ekonomikos stabilumas
¤ Pajamų gavimo būdai
------------------
II dalis: PEST'E
------------------
PEST analizė dažniausiai atliekama ruošiantis kurti įmonę ar plečiantis į kitas rinkas norint nustatyti makro aplinką. Analizė taip pat ypač naudinga strateginio planavimo priemonė, kuri gali leisti suprasti rinkos augimą ar kritimą, verslo poziciją, potencialias ir tiesiogines operacijas. PEST sudaro 4 kategorijos: (P)olitiniai, (E)konominiai, (S)ocialiniai, (T)echnologiniai, bet aš mėgstu naudoti modifikuota versija PEST'E, kur E yra Ekologiniai, nes dabar visi tik ja ir domisi.
O dabar aprašysiu apie visas kategorijas plačiau:
_
(P)olitiniai ir teisiniai:
1. Demokratinė laisva rinkos ūkio politinė sistema ir jos stabilumas.
2. Teisės aktai, skatinantys verslo kūrimąsi ir plėtrą.
3. Valstybinio reguliavimo politika.
4. Biurokratinių valdžios veiksmų suvaržymas.
5. Valstybės užsienio ekonominių ryšių politika.
6. Pagalba smulkiam ir vidutiniam verslui.
7. Nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių ekonominių sąjungų veikla.
_
(E)konominiai šalies veiksniai:
1. Bendras ekonomikos lygis (sumažėjimas ar augimas).
2. Valstybės politika (monetarinė, fiskalinė, mokesčių, finansinio skatinimo, prekybos apribojimų, investicinė).
3. Paskolų teikimo ir palūkanų normos politika.
4. Infliacija, valiutos devalvavimas.
5. Užsienio valiutos kursų įtaka.
6. Vartotojų perkamoji galia.
7. Bankų ir kapitalo rinkos išsivystymas.
8. Konkurentu galimybės gauti tiesiogines užsienyje esančiu partnerių investicinę paramą verslui vystyti.
9. Verslui reikalingų produktų ir paslaugų kainodara (spekuliacinė, korupcinė ar reali).
10. Ūkio infrastruktūra.
11. Valstybinio ir privataus sektoriaus dalis ekonomikoje.
_
(S)ocialiniai ir kultūriniai:
1. Valstybės socialinė politika ir ekonominiai prioritetai.
2. Nedarbo lygis.
3. Gyventojų skaičius ir geoprafinis pasiskirstymas.
4. Socialinio aprūpinimo sistemos kokybinis kitimas.
5. Gyvenimo standartai ir būdas.
6. Santykiai su kaimyninėmis šalimis.
7. Priklausymas tarptautinėms ir regioninėms organizacijoms.
8. Bendras ir ekonominis šalies gyventojų išsilavinimas.
9. Tradicijų ir papročių įtaka.
10. Bažnyčios ir religinių institucijų įtaka.
11. Vidurinės klasės visuomenės dalies kitimas (didėja ar mažeja).
12. Emigracijos ir imigracijos lygis.
13. Nusikalstamumo ir susvetimėjimo lygis.
_
(T)echnologiniai:
1. Pažangių aukštųjų technologijų ir inovacijų panaudojimo valstybinis skatinimas ir rėmimas.
2. Žinių visuomenės kūrimo valstybinis rėmimas.
3. Naujiems produktams, paslaugoms, medžiagoms, techninei įrangai ir technologijoms kurti sąlygų sudarymas ir kt.
4. Darbų saugos reikalavimai.
_
(E)kologiniai:
1. Oro, vandens, žemės ir jos išteklių užterštumas.
2. Triukšmas.
3. Pernelyg didelis karštis arba šaltis.
4. Neprognozuojamos grėsmės (gaisrai, potvynia, žemės drebėjimai, karai, naujų ginklų bandymai ir kt.)
5. Gamtos išteklių stygius.
6. Energetikos išteklių kainų svyravimas.

Taigi pribrendo laikas pasidalinti mintimis. Tikriausiai daugelis turime šimtus idėjų, nežinome, kurią pasirinkti, o pasirinkę susiduriame su kliūtimis, kurios neleidžia nei plėtoti projekto, nei jį išlaikyti egzistavimo sąlygoje. Ką parašysiu, tai bus daugiau teorinės žinios, žvelgiant per socialinės psichologijos plotmę.
 
Kaip uždirbti milijoną?
 
Kiekviename knigyne yra "verslo fantazijų skyrelis", kuriame gausu knygų kaip praturtėti, kaip uždirbti milijoną. O ar žinote, kas be "pinigų" užkalimo siejas visas tas knygas? - tai įvadinė dalis, kurioje akcentuojama - "kas aš esu", jeigu manote, kad tai beletristika - jūs visiškai klystate. Jeigu žinote, kas ęsate ir žinote, ko norite - jūs jau turite beveik pusę milijono. Bėda ta, kad dalis mūsų esame "moratoriumo" busenoje ( kas aš esu? - nežinau, pats savęs to klausiu). Savimonės sukūrimas - raktas į sėkmę. Savimonė - žmogaus savistabos rezultatas. O savistaba - savęs tyrinėjimas. Bėda, kad nesugebame savęs, pakankamai tvirtai apibrėžti.
 
Turiu noro (motyvacijos), bet vis tiek neturiu milijono
 
Motyvacija - skambus žodis, turintis gilesnę prasmę - poreikių visuma. Nuo šito atspirties taško ir reiktų pradėti kalbėti. Visi turime poreikių, šiuo atveju nekalbu apie biologinius poreikius. Kas tas poreikis? o gi trūkumo būsena su jo pašalinimo mechanizmu. Yra toks dalykas kaip, tenkinamų poreikių svarbos sumažėjimas, netenkinamų svarbos išaugimas. Ka tai reiškia? Taigi tu esi sotus ir negalvoji apie maistą, o vat tavo pilnavertiškumo poreikis ne itin toks "laimingas". Vienas iš šio poreikio patenkinimo būdų - "pinigėliai". Kuo didesnis poreikio trūkumas - tuo radikalesni ir paprastesni patenkinimo būdai. Taigi siekdami internete užkalti daug pinigų, griebiamės idėjų, iš kurių daugiau pasipelnytume. Iš tikro, tai šaunu, bet... Apskritai, viso projekto plėtojimo metu mums reikia motyvacijos, tačiau išsikelti tikslai nepatenkina mūsų poreikių, dėl kurių ir kūrėme projektą, taigi dingsta susidomėjimas pačiu projektu - jį apleidžiame ir mūsų idėja patiria fiasko. Ir dar sykį pakilti "nusvilus" mums neleidžia sąmonėje esantys "įvikio vertinimo rezultatas".
 
 
Pasitikėjimas savimi - projekto testinumo varikliukas
 
Dar kitaip vadinamas "savo veiksmingumo lūkesčiais" mūsų projektui turi išties daugiau, nei patys galvojame. Kad pasitikėjimas idėja būtų tvirtas reikia: a) veiklos sritis turi būti tau svarbi b) turi turėti veiklai atlikti reikalingų žinių ir įgudžių c)reikia palankios aplinkos, kuri tave skatintų "mokymąsį" ir palaikytų nesėkmės atveju. Tikėk, nes: mūsų veiksmingumo lūkesčiai tampa save išpildančiomis pranašystėmis, t.y. tavo spėjimai apie nuo tavęs priklausančius įvykius, kuriuos tu pats gali paveikti ir taip išpildyti anksčiau savo pateiktas pranašystes.Pvz su studentu: jei studentas prognozuoja, kad jam nepasiseks išlaikyti egzamino, jis dės mažiau pastangų mokydamsis, kas reiškia mažesnį informacijos sukaupimą, t.y. jis tikrai neišlaikys, nes nesimokė. Lygiai taip pat galit pritaikyti savo idėjai, o ypač jos įgyvendimui.
 
Gal šiandien tiek, papildysiu vėliau, beja - kartais galvojam, kad labai aukšti tikslai yra progreso variklis. Tačiau psichologiniu atžvilgiu per aukšti tikslai ir per griežti atlikimo standartai lemia žemą sėkmę. Ką parašiau - atrodo viskas jau žinoma, kažkur girdėta, bet nepaudojimas, reiškia tik paties žmogaus duobės kasimasį po savimi..
 
Jeigu jau skaitote čia, tai dar noriu paminėti, norėjau, kad į tai pažvelgtumėt "kitu kampu", niekas ant lėkštutės neatneš nei įdėjų, nei tobulo jų įgyvendinimo, tik kiekvienas iš mūsų, interpretuodamas, pritaikydamas sau ir mokindamasis iš kitų - gali kažką bandyti pasiekti, o pirmiausia atsakyt sau - "kas aš toks esu", tada "kiek man reikia pinigų, kodėl man reikia būtent tiek pinigų, ir kaip tuos pinigus uždirbti),