Kamile

Man kitais metais bus 10 metų, kaip esu šiame forume. Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad mano karjerai kur kas didesnę įtaką padarė Uzdarbis.lt forumas nei universiteto diplomas :)

Geriau plagijatų nepirk, ir dalimis neklijuok, nes UCAS, prieš išsiunčiant į univerus, pertikrina savo bazėj darbų ir jei randa atitikimo daug, praneša univerams, kurie, suprantama, atmeta tave ;) jei nori pirkt, tai tada nebent unikalų. Iš UCAS: "4. Don't copy!
 
Don’t copy anyone else's personal statement or from personal statements posted on the internet. Make sure your personal statement is all your own work.
We screen all personal statements across our Copycatch similarity detection system. If you are found to have similarity in your personal statement, your application will be flagged, you, together with your choices will receive an email alert and this could have serious consequences for your application."
 
Prieš išsiunčiant savo application'ą, jei gerai pamenu iš pernai metų, tai net paaiškina su spalvom ten kažkokiom, ar darbas yra toks jau jų duom. bazėj, ar iš interneto, ar tiesiog iš kokio forumo vienodus žodžius pakopinsi.
 
Ir čia tikrai nemelas - turėjau tutorial'ą, tai mums rodė plagijuotus essay, patikrintus per TurnitIn (visus darbus tikrina per TurnitIn) - tai darbas spalvotas buvo, su tiksliom nuorodom, iš kur imti. Atseka net tada, kai pakeiti žodžių tvarką, kai kuriuos žodžius ir t.t.
 
O ir šiaip, jei nemoki/negali net paprasčiausio PS parašyt - gal neverta tada net galvoti apie studijas užsieny? Sakau tai ne vien todėl, kad per pusmetį reikės parašyti turbūt daug daugiau nei 2000 žodžių (ypač, jei soc. mokslai), bet ir todėl, kad nesugebi išreikšti savo motyvacijos mokytis ir neparodai, kad esi savarankiška asmenybė, o savarankiškumo, studijuojant (ne tik užsieny, manau) tikrai reikia

Visiškai sutinku dėl mokslo. Čia jau nėra vietos ginčytis, tiesiog faktai patys kalba už save, kad Lietuvoje nėra nė vieno universiteto prilygstančio geriausiems UK, JAV ar kitų šalių mokslo įstaigoms (kad ir kaip mėgsta priešingai šnekėti LT universitetų atstovai) ir, žinoma, aš esu tik už tai, kad jeigu asmuo yra pajėgus, gabus ir motyvuotas mokytis kitur, tai jis tikrai turėtų pabandyti laimę. Aš tik norėjau pabrėžti, kad sukelia šypseną, kuomet labai jaunas žmogus mėtosi tokiomis kategoriškomis frazėmis (čia ne jums taikau, o temos autoriui) Naivu, kad vaikinukas nebaigęs mokyklos, gyvenantis su tėvais ir iš tėvų sąskaitos, yra visiškai absoliučiai užtikrintas, kad jau LT tai čia visiškas š, kad jis TIKRAI TIKRAI čia negyvens ir pan. Nu ok, jaunatviškas maksimalizmas aš ir panašiai šnekėjau tais senais laikais, kai dar mokinė buvau. Manau, reikia nusiteikti, kad gali būti įvairių atvejų - gal tu įstoti į super gerą univerą, bet pamatysi, kad studijos ne tau, gal nusivilsi išsvajotuoju užsieniu, gal rasi tėvynėj kažką, ko neradai užsienyje - nu gi visko gali būti. Gal išvis tave gyvenimas nuneš į kokią Japoniją ir ten sau gyvenimą kursi, tačiau aš esu už laimės paieškas svetur, tai labai pagirtina ir bet kuriuo atveju sėkmės :)

Taip įdomiau :) Daugiau nuotykių, pažinčių, įdomių istorijų, kurias galėsi papasakot anūkams prieš mirtį :) :)

Nenoriu įžeisti, bet pakolkas pirmauja Rytis :)

Tu žinai į kurią temą tu pakliuvai? Taigi čia work and travel USA programa. Su ja kad ir facebook'e gali dirbt

Sveiki. Kadangi turiu dar vieną bemiegę naktį, tai pratęsiu savo darbų pasakojimų maratoną. Šį kartą papasakosiu apie darbą kavinėse. Dirbau prieš metus-pusantrų, tad atsiminimai nebus labai švieži, bet bandysiu papasakoti viską kuo smulkiau. Pirmoji vieta kurioje dirbau nedidelė picerija Vilniuje, turinti 5 savo filialus mieste. Vadinsiu ją A - kad tiek man būtų paprasčiau, tiek jūs nesusipainiotumėte. Antroji - viena didžiausiu picerijų Lietuvoje, turinti filialus beveik visuose didžiuosiuose miestuose. (B)
 
Darbo susiradimas
 
Pamenu, buvo paskutinės 2012 metų gegužės dienos. Valstybiniai Brandos Egzaminai (VBE) jau buvo "ant nosies" tačiau nepaisant to, norėjau susirasti darbą, kadangi vasaros pabaigoje planavau važiuoti aplankyti brolio į Škotiją, i kadangi jau turėjau bilietus, reikėjo kaip nors gauti pinigų. Dariau paprastai. Savo vietiniu autobusu privažiavau iki tos Vilniaus dalies, kur buvo galima rast daugiau parduotuvių, kavinių ir etc. Ir pradėjau eiti pro visas įmanomas vietas. Dalinau CV, kalbėjau, siūliausi - man pavyko. Po gerų 3-4h rezultatai buvo tokie: IKI parduotuvė pasiūlė pradėti nuo rytojaus, degalinėje pasakė paskambins vėliau, ir kelios kavinės pasiūlė taip pat prisijungti prie jų kolektyvo. Priminsiu, buvau tik 18 sulaukęs paauglys, neturintis pažinčių ir nieko iš šeimos narių tose darbovietėse. Apsistojau ties picerija A, kadangi jiems reikėjo virėjo padėjėjo, ir netgi paklausė, kada galiu pasibandyti dirbti. Kadangi dirbant viešojo maitinimo įstaigoje mačiau keletą pliusų, sutarėm, kad kitą dieną po pamokų aš būsiu pas juos. Pasibandžiau, man patiko, jiems tikau, ir sutarėm, kad pradedu dirbti pas juos. Kadangi buvo 12 klasė, gegužės pabaigoje mokslų nebuvo daug, iškart pradėjau dirbti.
 
Darbas
 
Darbas nuo 10 iki 10. Ne tik skamba sunkiai, bet ir yra sunku. Tik atėjęs į darbą turėdavau ant produktų suklijuoti galiojimo datas, kas trukdavo apie 15-20 minučių, vėliau pasiruošti darbo dienai - pasiruošti ingridientus salotoms, pasižiūrėti, ar yra paruošta desertinių produktų - nuo pyragų iki ledų. Pyragus kepdavo kitoje tinklo picerijoje, kadangi pas mus buvo ribotas plotas, ir nebūtų tilpę visi prietaisai. Tas pats su picų tešlos maišykle, todėl picų tešlą išmaišydavo kituose padaliniuose, ir šviežią atveždavo mums. Taigi, susipjaustydavau visas daržoves, kurios gulėdavo šaldytuvuke mano, ir būdavau pasiruošęs daryti salotas iš jau paruoštų produktų. Taip pat reikėdavo pasiruošti dienos pietums - pasidaryti garnyrus (salotos, mišrainės, šviežios daržovės, konservuotos daržovės ir etc), pasidaryti šaltas sriubas (šaltibarščiai), pasigaminti padažų (česnakiniai, majoneziniai ir etc). Dienos pietūs prasidėdavo 11h ir baigdavosi apie 15h. Tuomet būdavo gan sunkios valandos, kadangi būdavo karšta, būdavo daug darbo, ir dviese arba trise turėdavome bėgioti mažame plote (išmetus plotą, kurį užėmė šaldytuvai, šaldikliai, stalai, kriauklės, viryklės ir etc gautųsi apie 10-15 kvadratinių metrų, jei ne mažiau). Vėliau apie pietus aprimdavo, ir tik apie 18h suaktyvėdavo, kuomet žmonės grįždavo iš darbų. Kadangi tuo metu vyko ir kažkoks sporto turnyras (bijau sumeluoti, bet berods olimpiada) tai žmonės labai aktyvūs būdavo 19-21 valandomis ir reikėdavo padaryti daug užkandžių. Kadangi paskutinis autobusas namo būdavo arba ~21,45, arba 22,30 su virėju sutardavau, kad išeisiu apie pusę 10, kadangi darbo ir taip nebūdavo daug.
 
Kolektyvas
 
Žmonių buvo nei daug nei mažai - du virėjai, du pickepiai, du virėjo padėjėjai, ir berods 4-5 padavėjos, bei 2 valytojos-indų plovėjos. Dirbdavom kas 2-3 dienas, t. y. 3 dirbi, 3 laisvos ir etc. Per visą kolektyvą buvom 3 vaikinukai - aš, virėjas, ir pickepys. Su pickepiu susibendravau neblogai, kartais susirašom iki šiol. Moteriškės buvo gyvatės. Neperlenkiu - pletkai, pletkai, pletkai. Tik nusisuki, jau girdi kaip apkalba kažką. Tas nervindavo, bet po truputį išmokau nekreipt dėmesio į tai, ir dirbti savo darbą. Pickepė buvo psichė. Tiesiogine to žodžio prasme. Gal p*st negavus 5 metus, kad tokia pikta, gal PMS truko amžinai, bet rėkdavo dėl ne vietoje padėto daikto, dėl sudegusios picos ar dar bala žino dėl ko. Iš pradžių kalbėjau normaliai su ja, vis gi vyresnė už mane moteris buvo, bet vėliau trūko nervai - ji rėkia ant manęs, aš siunčiu ją ant trijų raidžių. Negražu, bet gyventi ir dirbti tai reikia. Virėja - išimtis, patvirtinusi taisyklė. Romi moteris, kuriai irgi kartais trūkdavo kantrybė - pickepė turėdavo kažkokį slaptą talentą užknisti visus. Su pickepiu - atskira istorija, bet kitam skirsnyje.
 
Pickepys
 
Normaliausias žmogus visoj kavinukėj. Nesiparina, nesuko galvos dėl smulkmenų. Kartais elgiasi šiek tiek drastiškai ir radikaliai, tačiau tai niekada nenuvylė jo. Turi darbą, ir jį padaro. Jei kažkas trukdo - pašalina tą kliūtį. Taip sakant - jei kažkas neveikia, daužyk tol, kol pradės veikti. Patikdavo stebėti, kai riedavosi su padavėjom. Kadangi jos tingesnės buvo, bandydavo užkrauti kitiems savo darbus. Jis žmogus paprastas - pasiūsdavo toliau jas, ir dar epitetų nepagailėdavo. O keptį jų užsakymų neskubėdavo. Šiek tiek kraštutinumai, bet atprasdavo su juo taip elgtis.
 
Nuotykiai
 
Norėjau atskirti šią dalį, tačiau nepabėgti nuo pirmosios. Visi nuotykiai darbe buvo tik su juo. Nuo gėrimo darbe, iki maisto karo. Kadangi savaitgaliais valdžios nebūdavo iš šalia esančios parduotuvės nusipirkdavome 3-4 dvilitrinius bambalius alaus, ir stumdavo valandas. Kadangi savaitgaliais klientūros nebūdavo iš pradžių, o tarnybinis įėjimas turėjo prieigą prie kiemelio vidinio, tai laiką leisdavome su alučiu lauke. Stengdavomės nepapulti į kameras su alumi, tad jei tingėdavome eiti į lauką, lysdavome į milžinišką šaldytuvą, ir alų gerdavome ten. Kad alus liktų šaltas, laikydavome jį šaldiklyje. Šaldiklis nebuvo idealus, ir nešaldė taip, kaip turėdavo, tai alus neužšaldavo. Tačiau vieną sekamdienį alų ten pamiršom... Ir pirmadienį atėję į darbą kaip įprasta, pradėjome dirbti. Kol direktorė nepradėjo raustis šaldiklyje, žiūrėdama kokių produktų reikia užsakyti. Nežinau kaip, tačiau tos pūslytės alaus ji nerado.Toliau maisto karas. Tiksliau - kiaušinių. Kadangi kiaušinius veždavo pakuotėm po 30, ir viską laikydavo sandėlyje, ten kur ir persirengdavome mes, kažkurį savaitgalį įkalę alaus sandėliuko sienas apmėtėm kiaušiniais. Kadangi pickepys ruošėsi išeiti iš darbo, tai jam buvo dzin, nes su valdžia buvo apsipykęs (nebepamenu kodėl) Todėl tų kiaušinių nevalėm, o tik užsdengėm kitais produktais. Vėliau aluj lendant į skrandžius, kiaušinių mėtymas peraugo vienas į kitą, virėją, mėtymus per langą.Taip apie pusantros pakuotės (~45) kiaušiniu nuėjo šaibom. Kadangi nurašyti pusantros dėžės kiaušinių taip paprastai negalėjom, tai teko sudaužyti likusius, ir nurašyti dvi dėžes, kadangi jos "nešant sudužo". Tik kaip vėliau paaiškėjo, tas "sudužimas" labai gerai matėsi kamerose..
 
Pabaiga
 
Milijonų neuždirbau, išėjau su trenksmais, bet į škotiją basas nevažiavau. Įgijau daug patirties, supratimo, pažįstamų.
Klausimai laukiami, kaip visada ;)
 
Kiti straipsniai:
 
Darbas picerijoje
 
Darbas naktiniame klube
 
Vasara Edinburgo faktoriuje

su ryziais priviliosi azejiecius kurie suremontuos laptopa

Dėkui. Apie žemės drebėimą daugiau rašau straipsnyje, bet jausmas, aišku, netikėtas. Baisu nebuvo, kai prasidėjo kaip tik skaičiau aprašą apie investicijas, padarytas tame pastate į apsaugą nuo žemės drebėjimų ir žinojau, kad Japonija ne ta šalis, kur nuo žemės drebėjimų viskas griūva. Na o paskui evakuacija, visa aplinkinė situacija, pranešimai apie vis didėjančius aukų tūkstančius, Fukušimą, vis virpanti žemė.
 
Bet likusiems Lietuvoje buvo daug baisiau nuo žinių kadrų.
 
Šiaip tai, ko labiausiai bijoma, ir tai, ko didžiausia rizika, dažnai nesutampa; žiniasklaida juk parodo tik baisiausius kadrus, tai niekaip neatspindi visos šalies ar regiono patirties. Reikia labiau žiūrėti į statistiką, skaičius - tarkim, daug didesnė tikimybė žūti nuo eilinių nusikaltėlių nei teroristų, bet pavienių nužudymų ar apiplėšimų tolimuose kraštuose per žinias nerodo, tad pasąmoningai atrodo, kad jų ir nebūna. O kiekvienas teroro aktas sutraukia pasaulinio žiniasklaidos dėmesio. Tikrovėje vertinant šalies saugumą aktualesnė "proziška" nusikalstamumo statistika, o ne kada neseniai įvykęs daugmaž pavienis teroro aktas (ar kitokia didelė nelaimė).
 
Ateityje dar planuoju daugiau parašyti apie tikras ir tariamas rizikas kelionių metu.

Sveiki,
 
Kelionės - vienas pagrindinių mano pomėgių. Mano tinklaraštis - ne tik įspūdžiai, bet ir kelionių vadovas: tiksliai aprašau lankytas vietas, svarbius istorinius faktus, viską iliustruoju nuotraukomis.
 
Čia yra visi mano kelionių pasakojimai. (kai kur reikia paspausti "Skaityti visą įrašą...").
 
Šiuo metu yra pasakojimai apie Iraną, Kubą, Gambiją, Gruziją, Japoniją (kur buvau per 2011 m. žemės drebėjimą), Padniestrę ir Kosovą.
 
Pagrindiniai principai:
a)Keliauju savarankiškai (draugų/giminių/šeimos grupelė iki 4 žmonių, paprastai nuomotu automobiliu, be vairuotojo/gido).
b)Viską organizuoju pats (be kita ko iš anksto įsigilinu į lankysiamas šalis/vietas, pasakoju bendrakeleiviams).
c)Žinių vaizdai manęs negąsdina, o sudomina savo akimis išvysti, kaip yra iš tikro.
 
Taip pat tinklaraštyje yra šiek tiek informacijos apie kelionių planavimą, ateityje jos bus ir daugiau.

Tai jauskis kaip nori, niekam neįdomu.

Man tiesiog Tavo klausimas labai nelogiškai/kvailai nuskambėjo - jei imi paskolą, tai turbūt ir mąstai, kad stodamas į univerą uždirbsi (gerokai) daugiau nei 21000 svarų/metai - kitaip - koks tikslas tada išvis stoti belekur į beleką, jei jau stodamas žinai, kad negalėsi uždirbti net tiek,kad pradėtum grąžinti paskolą.
 
Pasiskaičiuok pagal šitą skaičiuoklę - http://www.studentfinance.direct.gov.uk/scheme/dgv/pws/repayment-calculator.html - čia į formulę įtraukia ir RPI, ir interest rate - gal bus aiškiau.
 
Be to, nepamiršk, kad galbūt gyvenimas taip susiklostys, ir nebegyvensi Didžiojoe Britanijoje - tada galioja dar kitoks skaičiavimas/grąžinimas.

Sveiki.
 
Pardavėjas (salesman), tai žmogus nuo perpardavinėtojo turguje, internete iki didelės kompanijos vadovo ar investuotojo (VC). Kiekvienas iš jų bando kažką tai parduoti, vienas "Armani" laikrodį už 35lt, kitas siekia pritraukti $15M investiciją savo kompanijai. Ir abiems galioja panašūs dėsniai - kaip šį ar tą parduoti.
 
Nesenai atradau straipsnį - The ultimate cheat sheet for selling everything. Jo autorius patyręs investuotojas, antrepreneris (entrepreneur), programuotojas bei kelių knygų autorius - James Altucher. Jis sudarė puikių patarimų sąrašą iš savo patirties, kurie padės bet kokiam verslo žmogui. Nors ir nesate "pardavimų vadybininkas", jūs vistiek kažką parduodate: savo paslaugas, savo verslą ar patį save. Kartais net to nesuprantame.
 
Taigi gero skaitymo. Ir tikiuosi, kad kažkam iš jūsų šis straipsnis padės:
 
Nuoroda: http://techcrunch.com/2013/12/21/the-ultimate-cheat-sheet-for-selling-anything/
 
P.S. straipsnis angliškas. Kas nesupranta angliškai - pats metas pradėti mokytis, nes dauguma vertingo turinio yra angliškai :)

ziurek kad paciam taip nesibaigtu,gyvenimas pilnas netiketumu........

Man tiesiog Tavo klausimas labai nelogiškai/kvailai nuskambėjo - jei imi paskolą, tai turbūt ir mąstai, kad stodamas į univerą uždirbsi (gerokai) daugiau nei 21000 svarų/metai - kitaip - koks tikslas tada išvis stoti belekur į beleką, jei jau stodamas žinai, kad negalėsi uždirbti net tiek,kad pradėtum grąžinti paskolą.
 
Pasiskaičiuok pagal šitą skaičiuoklę - http://www.studentfinance.direct.gov.uk/scheme/dgv/pws/repayment-calculator.html - čia į formulę įtraukia ir RPI, ir interest rate - gal bus aiškiau.
 
Be to, nepamiršk, kad galbūt gyvenimas taip susiklostys, ir nebegyvensi Didžiojoe Britanijoje - tada galioja dar kitoks skaičiavimas/grąžinimas.

nu aisku kitaip nei kad teveliai Lietuvoj duoda,bet gyvena zmones,studentauja,issimoka kazkaip :)

Nemokamas sventinis sveikinimas Jusu artimiesiems!!!
 
Nuoroda: http://sveikinimas.bite.lt/#

Idėja graži, bet prieš publikuojant - ištaisykite gramatikos klaidas, nes akis labai bado ir solidumo visiškai nesuteikia.

kur radai telefona? mano draugas pamete kaip tik iphone 5, gal pasirodys tas pats?

Bankai bijo ne Bitcoin'o, o pinigų plovimo. Aš būdamas banko valdytojas, šioje situacijoje pasielgčiau lygiai taip pat :) Suprantu, jeigu būtų ilgai veikianti įmonė, kuri turi banke sąskaitą ilgą laiką. O dabar - nauja įmonė, bitcoin'ai ir panašiai. :) Bankas gali rinktis, su kuo turėti reikalus, o su kuo ne. Šiuo atveju, bankas paskaičiavo visas rizikas, ir nutarė, kad neverta :)

Spėju įdėja susijusi su stovėjimu automobilių spustyje :D

Na gal šita kritika ir negera buvo, bet va (nors mano softas prognozavimo ir senokas) ką tu į tokį grafiką? Trendo linija aiški, trumpalaikė-ilgalaikė perspektyvos matomos, tik gal ne visai tiksliai koeficientai parikti yra, bet tendencijos kaip ant delno:
 
http://i.imgur.com/rOgiT0c.jpg

Sveiki,
 
Švenčių proga truputis kokybiškos televizijos transliacijos už dyką internete be jokių playerių, mokėjimų ar labai jau įkyrios reklamos - lietuviska televizija.
Jeigu reikės kokių kanalų parašykite.
 
Pagarbiai.

Jau buvo ne kartą šiame forume diskutuota - reikia studijuoti ne tai, ko nori tėvai, ar sako draugai, ar kas yra "ant bangos", o tai, kas tau yra "prie širdies", kuo domiesi. Tada ir iš studijų išspausi žymiai daugiau, ir turėsi didesnį supratimą, pabaigęs, o ne tik "popierių".
 
Pasižiūriu į savo buvusius klasiokus, kurie stojo ten, kur norėjo patys, tai VISI, kaip nekeista dirba pagal specialybę. O stojo ir į ekonomiką, ir į teisę ir kitas, panašias specialybes, kai tuo metu žiniasklaida trūbijo, jog šių specialistų ir taip per daug, ir kad darbo nebus :)

Dovanot kopija nelabai grazu, bent jau mano nuomone :)