Kamile

Galbut per transfergo?

http://www.workaway.info/

Esmė tame, kad omnitel internetas yra NERIBOTAS. Ribojamas tik greitis po tų MB.
 
Žinoma kiekvienam pagal poreikius. Jeigu žmogus nuotraukas, įvairius failus siuntinėja, tada netinka. Priešingu atveju, orams patikrinti, puslapius pavartyti, viber'iui ir panašiems dalykams 64kb/s(toks greitis būna viršijus limitą) visai pakenčiama.
 
Kaip ir minėjau, kiekvienam pagal poreikius, tačiau aš jau geriau sumokėčiau 3lt daugiau, bet turėčiau internetą omnitel'yje.

Aš pastebėjau, kad tu labai gyvenimu nepatenkintas.
Kiek perskaitau temų visur automobiliai tau prasti,
kažkas pasakė, kad tvarko savo auto pats, tai vėl tau neįtiko, koks jis bėdnas, kad tai daro pats.
Dabar jau telefonas blogas.

Jau geriau primokėt du litus papildomai (bent man), bet žinot, kad jeigu kažkur važiuosi ir būsi užmiestyje, turėsi normalaus greičio internetą. :)
 
http://epaslaugos.rrt.lt/apreptis/

Trumpai:
 
visi suaugę lietuviai ir lietuvės kas 4 metus gali pareikšti savo valią Seimo rinkimuose. Paskutiniu metu į Seimą tauta išrinko:
 
- nuteistų ir dar ne, tačiau tikrų tikriausių nusikaltėlių;
- tokių, kurie niekina Sausio 13-tosios aukas;
- atvirai Kremliaus interesams atstovaujančių niekšų;
- logiško sakinio nesugebančių suregzti moterėlių;
- ciniškai tautiečiams meluojančių ir iš jų besijuokiančių;
- t.t. ir pan.
 
Visus manančius, jog tokiai tautai jau galima patikėti daugiau teisių, aš laikau arba visiškais idiotais, arba atvirai prieš Lietuvą veikiančiais išverstaskūriais.
 
P.S. žemės užsieniečiams galima neparduoti jau dabar.

Pagal Tavo logiką, užsieniečiui (tarkim, ispanui) nusipirkus žemės sklypą Lietuvoje, tas žemės sklypas tampa Ispanijos Karalystės nuosavybe? Gal puodelį logikos? :)

Nesuprantu ko Tu čia panikuoji. Kas pasikeis, kad užsieniečiai turės žemės sklypą Lietuvoje? Juk į mašiną neįsidės ir neišsiveš pas save. O kad patys lietuviai tos žemės neišnaudoja pagal paskirtį, tai, manau, nėra pagrindas žaisti žaidimą "Jei nereikia man, neduokim ir kitiems". Pravažiuok per Lietuvą vasarą, pamatysi kiek žemių yra nenaudojamos ir dirvonuoja. Asmeniškai man nėra visiškai jokio skirtumo, kas ta žeme naudojasi, iki tol, kol tai neliečia asmeniškai manęs, ir nedaro kliūčių Lietuvos Respublikos egzistavimui.
 
Kas liečia referendumą. 300 000 tau yra daug? 1/10 visos šalies gyventojų. Žinoma, per 20 metų šis skaičius sumažėjo, bet vistiek - net ir turint omeny, kad balso teisę turinčių piliečių yra mažiau - tai yra normalus skaičius. O kad piliečiai nėra pakankamai iniciatyvūs, bet, dažniausiai, net ir tinginiai, tai patys kalti. Paklausyk dauguma ką šneka - valdžia bloga, bet kad tai pakeistų, niekas nenori, nes stengtis reikės. Tad manau, bandymas pakeisti Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį yra toks pat nerealus.
 
 
Plius. Prašau pasakyk man, ar Seimo rinkimai nėra piliečių išreikšta valia sprendžiant svarbiausius valstybės ir individo klausimus? Kiek aš žinau, tai piliečiai išreiškia savo valią išrinkdami savo TIESIOGINIUS atstovus valstybės valdyme - Seimo narius.

Galvos nepalikti namie.

Bongus gal

12 metu laukiau tos dienos, kai parasysiu LT egza ir nebereikes daugiau namie rasyti pastraipu ir skaitytu nesamoningu eilerasciu. Ta diena buvo 2013 birzelio 3. Slovinu ta diena iki siol.

Gaila jūsų jeigu skaitote "Hamletą" ir nieko nesuprantate, jeigu Maironis jums nieko nesako... Geriau paklauskite savęs kada buvote gerame spektaklį? Kada perskaitėte mėgstamą knygą neverčiami? Gaila tokių žmonių, kurie užauga, subręsta, o su jais rimtomis temomis pakalbėti negalima, kaip tik: "kaip miegojai?", "ką sapnavai?".
Tampame vartotojiškaja visuomene patys to nematydami :)

Geriausi tai buna eilerasciai, kur skaityk kiek nori, bet nieko nesuprasi...

Išsivemk ir praeis

Šita kelionė žiūriu vis populiarėja tarp lietuvių, o aš vienas iš tų, turėjęs malonumą šią vasarą truputį pasivaikščiot:) Truputį pareklamuosiu, nes juo daugiau praeis, juo smagiau.
 
 
Spalio penktą sėdėjau ant viduramžiais laikyto pasaulio krašto – Fisterros. Žmonės tikėjo, jog tai yra viso pasaulio pabaiga ir už vandenyno toliau, jau visiškai nieko nebėra. Sėdėdamas gryždavau mintimis į kelionę, aplankytus miestus, miestelius, sutiktus žmones, nuovargį, besitęsiantį kelias savaites, ir supratau, kad tai pati įdomiausia kelionė, kurią patyriau. Camino de Santiago – kelias besitęsiantis per Ispaniją, kuriuo piligrimai vaikščioja jau per 1000 metų. Pagrindinis tikslas – Santiago de Compostella miestas, kuriame, pasak istorijos, yra Šv.Jokūbo palaikai. Apie kelią sunku papasakoti, nes kiekvieno potyriai yra visiškai skirtingi. Kaip ir priežastys kodėl žmonės jį eina. Pavyzdžiui, vokietės, norinčios įrodyti sau, kad sugebės pereiti kelią, ispanė, turinti 10 dienų atostogas ir norinti tiesiog aktyviai praleisti laiką, Italas, bėgantis nuo streso savo gyvenime, amerikietė, dekojanti dievui už sėkmingai susiklosčiusį gyvenimą ar škotas, stengiantis pabėgti nuo chroniško nuovargio ir depresijos. Sutikome ir veikėją, palikusį šeimą, darbą ir gyvenimą, ir išėjusį paskui Jėzų. Taigi priežastys labai jau skirtingos, bet tuo pačiu ir vienodos, nes daugybė žmonių bėga nuo rutinos ir ryžtasi kažkam naujo. Asmeniškai sutiktas vyriausias žmogus – tai 70-metis danas, tačiau girdėjau, jog buvo ir vyresnių. Taip pat, teko matyti žmones einančius su visa šeima.
Apie camino išgirdau studijuodamas ketvirtame kurse. Tiesa, tada tiesiog buvo mintis, jog būtų smagu pabandyti, bet nieko daugiau. Praslinkus metams po studijų, susisiekėme su draugu, buvusiu grupioku/kambarioku ir planas gavos daugiau mažiau spontaniškas - ,,nu varom? Varom‘‘. Aš pats asmeniškai, ilgą laiką negalėjau įvardinti tikslių priežasčių, tikriausiai ir dabar negalėčiau. Prie to, jog norėta pamatyti šiaurinės Ispanijos gamtą, pakeliauti, susipažinti, ir suprasti kodėl žmonės iš viso pasaulio veržiasi į kelią, tikriausiai ir buvo noras įrodyti kažką sau. Gyvenime man trūkdavo kantrybės, o šis kelias buvo proga jos šiek tiek įgauti.
Taigi, praėjus metams po studijų, ir tebeieškant aiškaus gyvenimo plano, rugpjūčio antroje pusėje, turėdami bilietus į Prancūziją(iš ten prasidėjo mūsų maršrutas), padėjome pirmą žingsnį Santiago link. Pajudėjome iš Saint Jean Pjed de Port miestelio Prancūzijos/Ispanijos pasienyje, bei kuriame gavome savo piligrimo pasą, ir turėjome tikslą pasiekti Santiago de Compostella( 800 km), bei-minėtą pasaulio kraštą Fisterra(100km), bei dar vieną piligrimų tikslą – Muxia(30km).Taigi planas buvo suvaikščioti 930 km.Prisipažinsiu, pirmosios dvi savaitės buvo sudėtingos, dažnokai būdavo akimirkų, kai galvojau tik kaip pasiekti nakvynės tašką. Beje, nakvynės taškai – tai vadinamosios Albergės. Tai specialūs piligrimų nakvynės namai, į kuriuos būsi priimtas tik pateikęs įrodymą, jog esi piligrimas ir eini Camino, tai yra, parodęs savo piligrimo pasą. Čia, gavęs štampą gauni nakvynę, dušą, ir jeigu pasiseka, turi virtuvę, pasigaminti vakarinę. Nakvynės kaina varijavo nuo 5 iki 10 eurų. Tačiau kelyje galėjai rasti donativo albergių, kurios veikė aukojimo principu. Tai yra, atėjęs, gauni nakvynę, dušą, bei dažniausiai vakarinę, kurią gamini kartu su kitais piligrimais. Kitą rytą, prieš išeidamas tolyn, paaukoji nenustatytą sumą – eurą, du, tris ar daugiau. Iš šių pinigų, šeimininkai kitą dieną ruošia vakarinę kitos dienos piligrimams. Šios vietos man labiausiai įstrigo, kadangi jose atmosfera buvo super jauki, ir jausdavais tarsi namie, pajusdavai, kad šeimininkai stengiasi dėl kiekvieno piligrimo nuoširdžiai ir dedikavę savo gyvenimus, kad tik tau būtų kuo patogiau. Pavyzdžiui, radome tokią Albergę jau antrąją žygio dieną, kai vakare, pavargę pasiekėme nedidelę gyvenvietę, kurios buvusiam vienuolyne veikė donativo albergė. Buvome labai svetingai sutikti, pamaitinti, apgyvendinti, o vakare kartu su keliais piligrimais susirinkome vienuolyno antrajame aukšte, kur susėdę ratu dalijomės išgyvenimais, kelionės tikslais ir šios kelionės norais. Pasitaikė ir tokių vietų, kur gailėjaisi užsukęs, kur nebuvo leidžiama pasikrauti telefono, ar reikalaujama, jog privalai užsisakyti vakarienę, kitaip negausi lovos. Arba, kur šeimininkas visą laiką atrodė apsinešęs, o vieta nevalyta nuo pat atidarymo. Šiek tiek vėliau, prisiklausę istorijų apie ,,bed bugs‘‘ - blakes, gyvenančias matracuose ir prilendančias į miegmaišius bei visus rūbus, bei kankinančias naktimis, pradėjom atidžiau tikrint nakvojimo vietas. Visada galvojau, kad bus sunku gerai išsimiegot dėl aplinkinių knarkimo, tačiau dažniausiai būdavau toks pavargęs, kad užtekdavo priliesti pagalvę su galva, ir štai jau tu kelies. Niekaip nesupratau, kaip 60-metė senutė gali taip stipriai ir garsiai knarkti. O knarkalių būdavo daug. Jei tekdavo miegoti, dar su 70 žmonių vienoj patalpoj, tikrai atsiras bent 10 paprastų knarkalių, ir bent 5, knarkiantys, ir gadinantys orą kaip traktoriai. Pagalvodavau, jog niekad nebuvau girdėjęs žmogaus taip garsiai knarkiančio.,
Pirmas kelias savaites jaučiaus tarsi sapne, viskas atrodė šiek tiek nerealu. Atrodė, jog tik pagalvojau, jog smagu būtų pereiti kelią, o štai tu jau čia, dainuoji vienuolyne prieš būrį užsieniečių Keistuolių teatro ,,Keitės miestai‘‘. Kaip minėjau, sunkiausia buvo įsivažiuot ir priprast prie ėjimo. Kovojau su pėdų skausmais ir amžinai trinančia pečius kuprine. Ačiū dievui, pasisekė ir neturėjau nei vienos pūslės ant kojų eidamas. Mano bendrakeleivis, išviso prisitrynė aštuonias, o ir buvo tokių, kurie dėl puslių turėjo daryti pertraukas kelioms dienoms. Pavyzdžiui, Austrė, pradėjusi, po kelių dienų, turėjo tokias gilias pūsles, jog teko kreiptis į chirurgą dėl jų. Svarbiausia batai, o aš pataikiau nusipirkt patogius ir gerus. Dabar pagalvojus, jog teko eit per kalnus, per miškus, asfaltu, žvyru ir t.t., tai jie atlaikė idealiai. Kai kūnas priprato prie kasdienio ėjimo, pradėjau mėgautis visa kelione, atstumą skaičiuot ne kilometrais, o valandomis, o ir nueit 20 kilometrų atrodė juokas. Mėgavaus kalnais, kadangi Lietuvoje jų neturime, o tai man buvo pirma proga jais kopti.
Kalbant apie draugiją, kelyje tu niekada nebūsi vienas. Gali rinktis, eiti vienas arba kartu su prieš minutę susipažintu japonu, australe, korėjiete, ar airiu, ką tik ėjusiu neteisinga kryptimi 15 kilometrų ir tenorinčiu į barą ar ispanu, įsitikinusiu, kad tu turi suprasti jų kalbą. Mane labiausiai žavėjo tai, jog kelyje tu atsibudęs ryte, susikrauni daiktus ir tiesiog eini. Ir niekada nežinai kas tavęs tą dieną laukia. Nežinai nei ką sutiksi, nei kur nakvosi, nei kas laukia sekančiame kilometre. Kalbant apie finansus, dienos biudžetas svyruodavo apie 15 eurų. Kartais mažiau, kartais daugiau, priklausomai nuo aplinkybių. Visai kelionei, įskaitant bilietus, daiktus pirktus prieš, ir pinigus, išleistus kelionėje per 45 dienas, išėjo kiek daugiau nei 4000 litų. Taigi šitą kelionę rekomenduočiau visiems, norintiems ištrūkti iš rutinos, ar tiesiog besijaučiantiems pasimetusiais gyvenime. Aš pats savęs nepriskirčiau prie religinio tipo žmonių, tačiau čia bent trečdalis sutiktų žmonių ėjo vedini religinių įsitikinimų. Sutikau net Ispaną dviratininką su protezu. Nors jis ir keliavo vienodu tempu su ėjikais, tačiau manau, kad sugebėjo pasiekt Santiago de Compostella. Net jeigu ir neturite mėnesio eiti 800 km, daugelis žmonių paskirdavo savo 2 savaičių atostogas ne tam, kad poilsiaut prie jūros, o tam, kad nueit bent keletą šimtų kilometrų, idant pajust šio kelio atmosferą. Visgi čia svarbiausias ne tikslas, o pati kelionė.

Nes dažniausiai visur yra šlamštas ir tas šlamštas kiekviename saite vienodas: vien plovimai, Š renginiai į kuriuos niekas nenori eiti, ratų montavimai ir kokia nors nano-gangsta-super-duper-drapar kempinė, kuri rūdis atstatys atgal į metalą už 25 LT vietoj 500 Lt.
 
Jų visas tas pelnas iš egipto žemės jaučiu, nes per metus laiko keisto intelekto moteriškės vis dar nesugeba apsiprasti su idėja, kad perka mėšlą gražiam įpakavime. Matyt pirktų ir tada, kai pavadinimas būtų "Gegipto žemė" - ant tokių dar sukasi bizniukas, bet ir akla višta grūdą randa ir susipranta, tad veikiausiai nebeilgai...

ple iskur tokios kainos.. uz interneto 80mb per MENESI 6LT :lol: :blink:

bus kaip su labas: visiems laikams neribotai iki puses metu.

Gali tėvam ar močiutei kokiai papaskot, bet ne mums, kad nieko nelankai, nes daug mokytis reikia... ;)

jei nieko nereiškia, tai kam jo siekti? :rolleyes:

deleted

Na floor, tikrai tariasi ne 'flour', bet tiek to. O ko cia ta BMW fabrika kaisioji is vis nesuprantu. As sakau, kad £7 night shift'e uzdirbt yra mazai. Ar tu kruvina darba dirbsi, ar ant siknos sedesi, vis tiek mazai.
Suprantu, kad gal 20-meciui, pakliuvus i uzsieni ir nepradejus nuo kokio darbo fermoj, tas reception darbas, ar pazistami dirbantys superviser'iais ir daro ispudi. Bet kazkaip krizent is zmoniu, kurie bando uzsidirbt ir juodesniu darbu yra negrazu, nes realiai pats esi ne kazka auksciau ar geriau ten isitaises.

Ateivis buvo pasirinktas kaip reklaminis veidas - reikėjo kažko ryškaus ir traukiančio akį.
Buvo vykdoma reklaminė kampanija "Skanių picų invazija", pagaminti du ateivių kostiumai.
Tie ateiviai vaikščiodavo po miestą, dalindavo skrajutes ir panašiai.
Šie ryškiai žali ateiviai sulaukdavo didžiulio dėmesio, tai taip ir "prilipo" bei liko mūsų simboliu.
Na o tau labai ačiū už pastabą.
Per tris metus pirmąkart išgirdau, kad ateivis kažkam sukelia neigiamas emocijas, bet gali būti, kad tokių žmonių yra ir daugiau, tad, manau, reikės pasidaryti kokią apklausėlę.
Ačiū, jei turi dar kokių pastabų, visada laukiu PM, nes čia tema kiek ne apie tai.

Labas. Studijuoju genetiką UK (University of Birmingham)- čia esu pirmus metus, studijos trunka kol kas tik mėnesį, todėl galiu parašyti tik pirmus įspūdžius.
 
Ištiesų mano kursas vadinasi Biological science (genetics) - turiu beveik visas paskaitas su biochemistry, biological science, human biology ir t.t studentais. Tai reiškia, kad specializuosius ir pasirinksiu tik tam tikrus modulius,kurie mane trauks, tik antrais studijų metais - dabar, pirmajį pusmetį, neturiu net tokio modulio kaip genetika - jis bus tik antrame pusmetyje, todėl jei Tavęs visiškai netraukia biologija, o nori gilintis tik būtent į genetiką, siūlyčiau pagalvoti dar kartą, nes čia biologijos yra labai daug (pridedu savo pirmojo pusmečio tvarkaraštį, kad susidarytumei vaizdą, ką aš mokausi).
 
O bet tačiau... Nors ir neturiu jokių paskaitų, susijusių su genetika, niekas čia nepamiršo, kad būtent įstojau į tokias studijas - mums (man ir dar trims 'genetika' studijuojantiems studentams) paskirta essay tema, kurioje ir reikia nagrinėti būtent genetinius principus.
 
Dėl mokslo sunkumo - taip, sunku. Bet aš ir nesitikėjau, kad bus lengva. Galbūt Lietuvoj būtų truputį lengviau, nes būtų įprasti terminai ir sava kalba. Todėl jei stoji į genetiką ir manai, kad bus lengva - pamiršk.
 
Į šį universitetą įstojau per clearing'ą - sufeilinau savo egzaminus (jei įdomu - gavau 80 iš bio, 63 iš matkės, 96 iš anglų ir 91 iš lietuvių. IELTS 7). Pirminius variantus rašiau Edinburghą, York'ą, Glasgow'ą, Brunelį (didžiausia nesąmonė, tik nerašyk jo - atsiuntė kosminį offerį) ir Aberdeen'ą. Firminau Edinburghą ir 'insurancinau' Glasgow'ą. Birmingham'ą pasirinkau todėl, kad buvo geriausia, ką galėjau gauti per clearingą (jei domina reitingai - jis kažkur 17, O Glazgas ir Edinburgas - 16 ir 15 (man rodos, galiu klysti). Bet žinai,kaip su tais reitingais... Mano universitetą the Sunday times išrinko "University of the year", todėl visi tai pabrėžia, bet man labai patiko, kaip per tutorial'ą pasakė mano kuratorius (kuris, beje, specializuojasi genetikoje): "Kažkaip niekam nerūpėjo reitingai, kol mūsų neišrinko metų universitetų" :)).
 
Studijų kokybe kol kas esu tikrai patenkinta - paskaitos nenuobodžios, gauname "handouts" kiekvienai paskaitai, per mėnesį jau atlikome apie 5 praktikos darbus.
 
Nežinau net daugiau ką pasakyti - klausk, kas dar domina.

Matau tu biški nesupranti...tas tavo Nemokamas siuntimas taip ir liks. TU PAKELI prekės kainą 50% siuntimo išlaidų, o kitą 50% apmoki iš savo kišenės. Kas čia neaiškaus?
 
Kažkoks iškritęs iš medžio šiandieną man rodos...