Kamile

Įdėja gera daugiau nieko gero nematau :)

Sėkmės su parduotuvę. bet jau kaip minėjo Paulius. ta nuolaida tik simbolinė tokia, ji tikrai "neskatina" pirkti :)

Kažkaip atsitiktinai teko skaityt žinomo lietuvos žurnalisto straipsny tam tikrame žurnale apie poilsy Brazilijoi ir likimo ironija ,teko atostogauti tame pačiame viešbuty ,kur ir mūsų minėtas žiniasklaidos atstovas.Nežinau kokių motyvų vedamas jis klaidina skaitytojus žurnale "Privatu ",bet daug jo minėtų faktų ten nėra ir negalėjo būti.
Turiu draugu kompaniją, kuri jaučia sipnybę kelionėm,todėl panaikinus vizų režimą tarp mūsų šalies ir Brazilijos apsiprendžiau organizuot išvyką į Lotynų ameriką.
Pigiausiai kiek ieškojau kelionės radau skrydy iš Amsterdamo.Tiesioginio reiso dėka Amsterdamas-Natalas,12 valandų ir jau maloni galimybė išsimaudyti šiltame Atlanto vandenyne.Skrydis + viešbutis viskas kainavo 499 Eur,dar mes paėmėm paketą "all inclusive" bet manau neverta ,nes eiliny kartą įsitikinom ,kad su "all inclusive " prasideda valgymo maratonas.Užtenka ankstyvų pusryčių ir lengvai perkast dienos metu.
Atvažiavus į viešbuty nemaloniai nustebino dviejų metrų tvora ir pajungta elektra virš tvoros ,kas bylojo apie galbūt galimą busimą nesaugumą poilsio metu .Pirma mintis šovusi į galvą kad mūsų LR Seimą, reikėtų aptverti tokia tvora visi žinotų už ką sėdi.;)
Viešbutuką gavom 4* žvaigždučių ,bet tos žvaigždutės aišku ne europietiškos . Stiprios liūties dėka per kiaurą stogą varvėjo vanduo.Bet mums tai nekritiška ir ši situacija tik dadėjo pozityvių emocijų.
Kas dėl žinomo lietuvos žurnalisto minėtų bezdžionių, lakstančių šio viešbučio stogais tai tokio dalyko nepastebėjom,nes artimiausia bezdžionė turėjo būt mažiausiai už 1000 km ,link Amazonės deltos ir nuotraukose matosi kad taip vadinamų džiunglių ten taip pat nėra ,kur jis ,minėtas žurnalistas surado nepraeinamus džiunglų bruzgynus mums paslaptis.
Brazilijos Rio Grande provinciją ,kurioja mes apsistojom ,išskirčiau reto grožio laukine gamta ir neaprėmpiamus laukinių papludymių plotus,kuriuose žmonių vienas kitas.Tą paty pabrėžia ir patys Brazilai suvažiuodami į tą rojaus kampely iš visos šalies.
Būdavo kas aš vaikščiojau vienas su fotoaparatu,sutikdavau žvejus,šiaip pašaliečius ,nusišypsodavom vienas kitam.O mano minėtą lietuvos žurnalistą kažkas užpuolė,bandė atimt fotoapratą...nu nežinau gal tikrai jam ten nepasisekė su sutiktais žmonėmis.Nors tam tikrų nesaugių ir neadekvačių situacijų nutiko ir mums.Su nuomuota mašinėle atvažiavus į benzino kolonėlę,ten kaip tik įvyko kažkoks neteisėtas įvykis.Ar kas nesumokėjo ar kas bandė apiplėšt.Greitai atvažiavo policija.Kas nustebino tai, kad policininkai vaikščiojo ne laikydami ranką ant ginklų,bet paimdami savo "pištoletus " į rankas ir laikydami pirštus ant gaiduko.
Matydami tą nesaugią situaciją greitai bandėm nešdintis iš ten.Nes žinant kūnų gabenimo įkainius į lietuvą iš pietų amerikos nebuvo jokio noro gauti kelis gramus atsitiktinio braziliško švino į pakaušy.
Situacija baigėsi sėkminai mums kai "driftindami" su savo Wolksvagen GOL ;) palikom nesaugios benzino kolonėles prieigas.
Kas liečia vietinės gamtos grožy, tai Jei mes turim Nidą ir sakom kad tai unikalus gamtos kampelis ,tai jie turi tą pačia Nidą tik padidintą gal kokią 10 -50 kartų.
Vietiniai gamtos peizažai unikalūs ,žmonės draugiški ir pozityviai nusiteikę taip vadinamų "gringo" (užsieniečių ) atžvilgiu.
Iš negatyvesnių aspektų galečiau paminėt visišką vietinių gyventojų anglų kalbos nemokėjimą.Atrandi angliškai kalbanty piliety ir akyse prašviesėja.Bet be abejo tai nesutrukdė įsigyti draugų Brazilų.Net ir kalbėdami tik portugališkai jie kviesdavo mus į svečius ,dainuodavo Karaoke ir pristatinedavo mus savo pažystamiems.
Mes bandydavom vietiniams nupasakoti kur ta Marijos žemė Lietuva ,Europa,bet po vieno mūsų žodelio "ok" ,sekdavo jų džiaugsmingas "aaaaaa... americano ok ok" Taip kad jų geografinės žinios baigdavosi kažkur tarp Rio ir Amazonės.Aplamai jų geografiniai pasaulio pažinimo stereotipai mus versdavo jaustis nejaukiai,jei baltasis turistas ,tai "Americano" ,jei per videokamera rodydavom lietuvišką sniegą tai Argentina arba Čliė.Kartais pagalvoju kokie geografiškai žingeidūs europiečiai ir visiška priešingybė kas gyvena už Atlanto.Jiems visiškai neidomu ,kas yra perskridus Atlanto vandenyną.
Kainos brazilijoi kandžiojasi,aišku ne taip kaip lietuvoi, bet visvien tam tikrose situacijose tas dalykas nedžiugino.Vaisiai tradiciškai visiška priešingybė vaisiams iš mūsų prekybos centrų.Ananasai išskirtinio ir nepakartojamo skonio.Benzinui yra puiki alternatyva ir pigesnė tradiciniui benzinui,tai kažkoks ekologiškas alkoholinis kuras,ir kvapas labai spirituotas.
Auto nuoma procesas sudėtingas.Buvo nuskaičiuotas nemažas depozitas nuo kortelės,kuris buvo pakabintas virtualioja erdvėja pusantro mėnesio.
Dėl vairavimo taip pat yra savų niuansų.Natalas miestas milijoninis,judėjimas "crazy",o padarius menkiausią avariją užsienietis uždaromas už grotų kol nepaaiškėja galimo nuostolio kompensavimo galimybės.Ten aplamai mums net draudimo mašinos nedavė.Taip kad balansavom ties labai pavojinga realaus laisvės atėmimo riba.Aplamai eurpiečiems išbandyti Brazilško kalėjimo gultus nemanau ,kad labai maloni atrakcija. Bet mes kaip tikrai tvirti jauni lietuviai šį egzaminą išlaikėm.Paiskeisdami prie vairo išmaišėm visą Rio Grande valstiją.
Dar pamačiau ganėtinai įdomią verslo nišą.Natalas miestas tikrai didelis,pležo linija labai nemaža ir ilga,žmonių "debesys" privažiavę iš visos Brazilijos ,ir visai nėra paslaugų pasiūlos.Apart gultų ir vaikščiojančių magnetafonų ,siulančių muzikos įrašus ten nieko nėra.Kažkaip pagalvojau ,atvežus kelis pripučiamus batutus , kurie stovi Palangoi ,klientų neatsigintum, o jų vietinis piniginis vienetas tikrai stiprus.Kelios minutės ,bet kokios paslaugos kainuoja mažų mažiausiai 10-20 litų.
Ir šiaip esu ganėtinai verslus ir iniciatyvus žmogus ,todėl jei atsirastų tikrai sažiningas ir kalbantis portugališkai lietuvis,ir nebijantis Braziliškos saulės gal ir susigundyčiau kokiu investiciniu laisvalaikio paslaugų teikimo projektu BRA .Bet faktas , portugališkai kalbančio žmogaus ten nieko neišsuksi .
Tai tiek įspūdžių
Jei ką sudomino kas klauskit ,mielai atsakysiu...;)

Sveiki visi,
 
iš karto būtų galima pasakyti, jog tarpusavyje lyginti Lietuvos universitetus yra nekorektiška, nebent jūs visus esate baigę. Ypač tai galėtų liesti tuos, kas savo mokymosi įstaiga kelia virš padangių kaip "vienareikšmiškai pačią geriausą".
 
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog žmogus už studijas mokantis po ~5000Lt/sem. vargu ar išdrystų neigiamai atsiliepti apie savo universitetą. Tas pats galioja ir kitai pusei: iš kai kurių "teorinių" universitetų jau taip išsip****ta, kad juose besimokantys nori iš paskutinųjų gintis. Tad visus, kurie skaito šį forumą ir tikisi taip rasti sprendimą, perspėju būsi atsargiems.
 
Esu tos nuomonės, jog visų pirma viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Jeigu bus kryptingai siekiama tikslo, tai universiteto pasirinkimas tikrai nėra kažkoks super duper faktorius. Pažįstų žmonių ir iš MRU, ir iš ISM ir iš VU, kurie jau būdami 2-3 kurse itin toli pažengę ekonomikos moksle, vaikšto į paskaitas kartu su magistrantais, ir tokiems visi keliai atviri, tereikia rasti galimybę parodyti ką moka ir bus priimti išskėstomis rankomis. Kuodis daug ką gali pasakyti, bet esu iš jo ir visai kitokių pasisakymų girdėjęs. Pagal jo pačio biografiją, taip išeina, save į darbą vargu ar būtų priėmęs.
 
Sutinku, jog užsienyje mokslo kokybė yra geresnė. Tačiau tenoriu pasakyti, jog savu darbu galima viską kompensuoti, o tada ir atsiranda perspektyvos. O jeigu bus plaukiama kartu su šimtus bendrakursių apimančia minia, tai iš to nieko gero.

Pavyko per savus kanalus isgaut jo foto. Net nezinau... Gan rimtas atrodo ir kostiumas matos nekokia pigena.
http://s2.mbtcdn.com/bank-news/wp-content/uploads/2011/02/kid-businessman-.jpg

Omnitelis nusprendė padalinti iPhone
 
FACEBOOK ŽAIDIMAS

sitas gavau ,veikia tik 1 ausine :DDD

Tikrai verta. Geriau nestoti niekur, nei stoti ten, kur nežinai ar nori tikrai. Man dar iki dvyliktos klasės liko nei daug nei mažai - apie du metus, tačiau aš jau dabar neatmetu galimybės, jei nesugalvosiu kur stoti - pasiimti "gap year" ir pamatyti truputį pasaulio.Kadangi mano nuomonė yra tokia - studijos be motyvacijos yra lygios 0. Ir nemetau čia nieko blogo dėl to, kad nestoji iškart po mokyklos, o kaip tik viskas išeis į gerą - mintys susigulės,pažinsi daugiau žmonių ir suprasi ko nori iš savęs.

Labai žinomas dėstytojas pradėjo seminarą laikydamas rankoje 500$. 200 žmonių auditorijoje jis paklausė: “Kas norėtu gauti šiuos pinigus?”.
 
Salėje pradėjo kilti rankos. Jis sako: “Aš kam nors iš jūsų atiduosiu juos, bet pirmiausia padarysiu su jais kai ką.” Jis truputį paglamžė juos ir paklausė: “Kas vis dar jų nori?” Rankos vis dar buvo iškeltos.
 
Na, – pasakė jis,- o jeigu aš padarysiu taip… Ir padėjęs ant grindų pinigus pradėjo juos trypti su kojom. Jis pakėlė juos nuo žemės suglamžytus ir purvinus. “Taigi, kas vis dar jų nori?” Rankos ir toliau liko iškeltos ore. “Mano draugai, jūs visi dabar gaunate labai vertingą pamoką. Nesvarbu, ką aš bedaryčiau su pinigais, jūs vis tiek jų norite, todėl, kad jų vertė vis tiek išlieka tokia pati. Jie vis dar yra verti 500$. Daugelį kartų gyvenime mes esame mėtomi, glamžomi, voliojami purve…ir tada mes jaučiamės beverčiai. Bet nesvarbu kas vyksta, ar kas įvyks, jūs vis tiek niekada neprarasite savo vertes. Jūs esate ypatingi! Nepamirškite to.

Bet tai blemba, paskaičius ta ištrauka iš švento rašto net baisu kaip pilnas fanatizmo tas tikėjimas.

Jei neturi srities kuri tave tikrai domintu, ar nesi apsisprendes siulyciau imti Gap Year.
 
Paciam buvo panasi situacija. Nezinojau ka studijuot ir pasirinkau grinai siaip, del perspektyvos. O dabar, po beveik visu metu mokslo, planuoju isejima ir nusitaikiau i vieta uzsienio universitete.
 
Kai dabar pagalvoju tikrai geriau buciau emes Gap Year, padirbes, pakeliaves, ir apsisprendes ka noriu daryt toliau. Dabar kartais pagalvoju, kad issvaiciau laika siaip sau,(galima pasakyti ir taip) tikedamasis, kad visdelto pasirinta sritis patiks.
 
Taciau su Gap Year'u turi but atsargus, kad tai nebutu siaip baliuku metai is tevu pinigu, po kuriu vel bus tokia pat situacija, kai sakysi, va praejo ir Gap Year, o vis dar nezinau ka noriu studijuoti/daryti gyvenime.

kaifas sitas reikalas :D

O šiaip kalbant apie kalbos išnykimą, šiandien ieškodama info savo įskaitai, radau tokį faktą, kad lietuvių kalba (na ok, baltų šeimos grupė - lietuvių ir latvių) yra vos ne seniausia Europoje.
 
http://www.google.com/search?q=the+oldest+language+in+europe+lithuania&ie=utf-8&oe=utf-8&aq=t&rls=org.mozilla:lt:official&client=firefox-a
 
O facis1 pasakymas, kad "tačiau atsimink, jog dabar lietuviai nebetokie, kokie buvo prieš ~15-20 metų, pas daugelį nebėra tokio didelio patriotiškumo, neveltui daug kur buvo klausiama kažkas panašaus: ar kovotumėte prieš rusus taip, kaip lietuviai iškovojo laisvę Sausio 13. Faktas, jog taip nebebūtų, kaip buvo seniau."
 
Aš kažkaip truputį priešingai manau. Gal ir per daug idealistinis mano mąstymas, tačiau manau, kad valstybingumą gintų dar daugiau žmonių nei sąjūdžio laikais. Kodėl? Todėl, kad žmonės jau pajutę, ką reiškia gyventi priespaudoje, o jaunimas nėra toks kvailas, kad išliktų apatiškas dėl to, kokia santvarka valstybėje vyraus.

Na, pirmiausia, siūlyčiau dar kartą savęs paklausti : "Ar aš tikrai noriu siekti aukštesnio mokslų lygio, baigęs vidurinę?" Blogi pažymiai, žinių spragos - tai dar niekis, palyginus su motyvacijos neturėjimu. Bet čia tik mano nuomonė. Manau, kad motyvacija yra viso ko pagrindas. Pavyzdžiui, turiu klasiokę. Ji nuo penktos iki dešimtos klasės vidurio (dabar esu dešimtokė) iš kai kurių dalykų vos keturis ištempdavo, galvojo eiti į "profkę" (nieko prieš neturiu, kadangi kartais geriau visko siekti "po truputį", nei "apžioti iš karto".Čia turbūt tik pas mus visuomenėje susidarę stereotipai, kad po mokyklos eiti į profesinę/neįstoti į aukštąją - ne lygis. ) Tai va, grįžkime prie tos mano klasiokės. Dabar neseniai ji surado sritį, kurioje tikrai gali save realizuoti. Ir ji stengėsi. Nuoširdžiai. Aš turbūt pirmą kartą savo gyvenime matau taip į mokslus kimbanti žmogų(!). Ji turi motyvaciją. Ir stiprią, ir tai labai svarbu. Taigi, moralas šio pranešimo yra toks - svarbiausią, reikia žinoti ko nori, kadangi gyvenime nėra nieko neįmanomo - įgyvendinti neįmanomą dalyką turi įdėti dvigubai daugiau darbo ir skirti dvigubai daugiau laiko, nei įmanomiems dalykams. Sėkmes ieškant savyje tos "ugnelės", kuri duotų tau "draivo" mokytis, o kad ir nerastum - neklausyk ką sakys aplinkiniai, nes tik tu pats privalai priimti savo gyvenimui svarbius sprendimus.
 
p.s. ir pasakymas, kad "esu tik paprastas mirtingasis" kažkaip visiškai neskamba įkvepiančiai. Pavyzdžiui, A. Zuokas (nesakau, kad reiktų į jį lygiuotis...) yra baigęs tą vadinamą "profkę", tik, manau, skirtumas tarp tavęs ir jo - motyvacija. Ir pažiūrėk kaip gyvenimas susiklostė - jis buvo tapęs Vilniaus meru, gal taps ir antrąkart..Tiesiog pasitikėk savimi!

O šiaip kalbant apie kalbos išnykimą, šiandien ieškodama info savo įskaitai, radau tokį faktą, kad lietuvių kalba (na ok, baltų šeimos grupė - lietuvių ir latvių) yra vos ne seniausia Europoje.
 
http://www.google.com/search?q=the+oldest+language+in+europe+lithuania&ie=utf-8&oe=utf-8&aq=t&rls=org.mozilla:lt:official&client=firefox-a
 
O facis1 pasakymas, kad "tačiau atsimink, jog dabar lietuviai nebetokie, kokie buvo prieš ~15-20 metų, pas daugelį nebėra tokio didelio patriotiškumo, neveltui daug kur buvo klausiama kažkas panašaus: ar kovotumėte prieš rusus taip, kaip lietuviai iškovojo laisvę Sausio 13. Faktas, jog taip nebebūtų, kaip buvo seniau."
 
Aš kažkaip truputį priešingai manau. Gal ir per daug idealistinis mano mąstymas, tačiau manau, kad valstybingumą gintų dar daugiau žmonių nei sąjūdžio laikais. Kodėl? Todėl, kad žmonės jau pajutę, ką reiškia gyventi priespaudoje, o jaunimas nėra toks kvailas, kad išliktų apatiškas dėl to, kokia santvarka valstybėje vyraus.

Na, pirmiausia, siūlyčiau dar kartą savęs paklausti : "Ar aš tikrai noriu siekti aukštesnio mokslų lygio, baigęs vidurinę?" Blogi pažymiai, žinių spragos - tai dar niekis, palyginus su motyvacijos neturėjimu. Bet čia tik mano nuomonė. Manau, kad motyvacija yra viso ko pagrindas. Pavyzdžiui, turiu klasiokę. Ji nuo penktos iki dešimtos klasės vidurio (dabar esu dešimtokė) iš kai kurių dalykų vos keturis ištempdavo, galvojo eiti į "profkę" (nieko prieš neturiu, kadangi kartais geriau visko siekti "po truputį", nei "apžioti iš karto".Čia turbūt tik pas mus visuomenėje susidarę stereotipai, kad po mokyklos eiti į profesinę/neįstoti į aukštąją - ne lygis. ) Tai va, grįžkime prie tos mano klasiokės. Dabar neseniai ji surado sritį, kurioje tikrai gali save realizuoti. Ir ji stengėsi. Nuoširdžiai. Aš turbūt pirmą kartą savo gyvenime matau taip į mokslus kimbanti žmogų(!). Ji turi motyvaciją. Ir stiprią, ir tai labai svarbu. Taigi, moralas šio pranešimo yra toks - svarbiausią, reikia žinoti ko nori, kadangi gyvenime nėra nieko neįmanomo - įgyvendinti neįmanomą dalyką turi įdėti dvigubai daugiau darbo ir skirti dvigubai daugiau laiko, nei įmanomiems dalykams. Sėkmes ieškant savyje tos "ugnelės", kuri duotų tau "draivo" mokytis, o kad ir nerastum - neklausyk ką sakys aplinkiniai, nes tik tu pats privalai priimti savo gyvenimui svarbius sprendimus.
 
p.s. ir pasakymas, kad "esu tik paprastas mirtingasis" kažkaip visiškai neskamba įkvepiančiai. Pavyzdžiui, A. Zuokas (nesakau, kad reiktų į jį lygiuotis...) yra baigęs tą vadinamą "profkę", tik, manau, skirtumas tarp tavęs ir jo - motyvacija. Ir pažiūrėk kaip gyvenimas susiklostė - jis buvo tapęs Vilniaus meru, gal taps ir antrąkart..Tiesiog pasitikėk savimi!

Aš gyvenu užsienyje. Lietuviai kalba lietuviškai tarpusavyje netik namie, bet ir darbe. Pats irgi šneku lietuviškai. Yra lietuvių, kurie net portugalus lietuviškai išmoko. Taip kad neskleisk erezijų.

Prabalsavau, hm, čia truputį ne į temą, bet gal žinai, ar galima įžangoje pasakoti istoriją ir susieti su tema ? Ar būtinai privaloma pradėti tradiciškai nuo "tradicinės įžangos"?

Na, pirmiausia, siūlyčiau dar kartą savęs paklausti : "Ar aš tikrai noriu siekti aukštesnio mokslų lygio, baigęs vidurinę?" Blogi pažymiai, žinių spragos - tai dar niekis, palyginus su motyvacijos neturėjimu. Bet čia tik mano nuomonė. Manau, kad motyvacija yra viso ko pagrindas. Pavyzdžiui, turiu klasiokę. Ji nuo penktos iki dešimtos klasės vidurio (dabar esu dešimtokė) iš kai kurių dalykų vos keturis ištempdavo, galvojo eiti į "profkę" (nieko prieš neturiu, kadangi kartais geriau visko siekti "po truputį", nei "apžioti iš karto".Čia turbūt tik pas mus visuomenėje susidarę stereotipai, kad po mokyklos eiti į profesinę/neįstoti į aukštąją - ne lygis. ) Tai va, grįžkime prie tos mano klasiokės. Dabar neseniai ji surado sritį, kurioje tikrai gali save realizuoti. Ir ji stengėsi. Nuoširdžiai. Aš turbūt pirmą kartą savo gyvenime matau taip į mokslus kimbanti žmogų(!). Ji turi motyvaciją. Ir stiprią, ir tai labai svarbu. Taigi, moralas šio pranešimo yra toks - svarbiausią, reikia žinoti ko nori, kadangi gyvenime nėra nieko neįmanomo - įgyvendinti neįmanomą dalyką turi įdėti dvigubai daugiau darbo ir skirti dvigubai daugiau laiko, nei įmanomiems dalykams. Sėkmes ieškant savyje tos "ugnelės", kuri duotų tau "draivo" mokytis, o kad ir nerastum - neklausyk ką sakys aplinkiniai, nes tik tu pats privalai priimti savo gyvenimui svarbius sprendimus.
 
p.s. ir pasakymas, kad "esu tik paprastas mirtingasis" kažkaip visiškai neskamba įkvepiančiai. Pavyzdžiui, A. Zuokas (nesakau, kad reiktų į jį lygiuotis...) yra baigęs tą vadinamą "profkę", tik, manau, skirtumas tarp tavęs ir jo - motyvacija. Ir pažiūrėk kaip gyvenimas susiklostė - jis buvo tapęs Vilniaus meru, gal taps ir antrąkart..Tiesiog pasitikėk savimi!

Na, pirmiausia, siūlyčiau dar kartą savęs paklausti : "Ar aš tikrai noriu siekti aukštesnio mokslų lygio, baigęs vidurinę?" Blogi pažymiai, žinių spragos - tai dar niekis, palyginus su motyvacijos neturėjimu. Bet čia tik mano nuomonė. Manau, kad motyvacija yra viso ko pagrindas. Pavyzdžiui, turiu klasiokę. Ji nuo penktos iki dešimtos klasės vidurio (dabar esu dešimtokė) iš kai kurių dalykų vos keturis ištempdavo, galvojo eiti į "profkę" (nieko prieš neturiu, kadangi kartais geriau visko siekti "po truputį", nei "apžioti iš karto".Čia turbūt tik pas mus visuomenėje susidarę stereotipai, kad po mokyklos eiti į profesinę/neįstoti į aukštąją - ne lygis. ) Tai va, grįžkime prie tos mano klasiokės. Dabar neseniai ji surado sritį, kurioje tikrai gali save realizuoti. Ir ji stengėsi. Nuoširdžiai. Aš turbūt pirmą kartą savo gyvenime matau taip į mokslus kimbanti žmogų(!). Ji turi motyvaciją. Ir stiprią, ir tai labai svarbu. Taigi, moralas šio pranešimo yra toks - svarbiausią, reikia žinoti ko nori, kadangi gyvenime nėra nieko neįmanomo - įgyvendinti neįmanomą dalyką turi įdėti dvigubai daugiau darbo ir skirti dvigubai daugiau laiko, nei įmanomiems dalykams. Sėkmes ieškant savyje tos "ugnelės", kuri duotų tau "draivo" mokytis, o kad ir nerastum - neklausyk ką sakys aplinkiniai, nes tik tu pats privalai priimti savo gyvenimui svarbius sprendimus.
 
p.s. ir pasakymas, kad "esu tik paprastas mirtingasis" kažkaip visiškai neskamba įkvepiančiai. Pavyzdžiui, A. Zuokas (nesakau, kad reiktų į jį lygiuotis...) yra baigęs tą vadinamą "profkę", tik, manau, skirtumas tarp tavęs ir jo - motyvacija. Ir pažiūrėk kaip gyvenimas susiklostė - jis buvo tapęs Vilniaus meru, gal taps ir antrąkart..Tiesiog pasitikėk savimi!

Negalvojau, kad kada nors rašysiu šia tema, nes niekada savęs nelaikiau nuostabiu anglakalbiu, bet ši prieš kelias valandas gauta privati žinutė mane privertė susimąstyti, kaip aš pats pasiekiau tą momentą, kai anglų kalba nebebuvo kliūtis suvokti kitų mintis.

Man pačiam anglų kalbos pamokos mokykloje be teorinių žinių (gramatikos taisyklių), kurių užteko neblogai išlaikyti valstybinį egzaminą, daugiau nelabai ką suteikė ir net baigęs mokyklą aš ne visada suprasdavau atsiverstą New York Times straipsnį, įsijungtą BBC radijo laidą, ar internete žiūrimą Harvardo profesoriaus paskaitą - galbūt dar ir todėl, jog priešingai nei didžioji dalis bendraamžių, nerasdavau laiko iš Linkomanijos pumpuojamiems filmams, kurie daugumai žmonių labiausiai padėjo prasilaužti.

Šio įrašo tikslas yra pateikti minčių, kaip vienu metu ne tik lavinti savo anglų kalbos žinias, bet ir įdomiai plėsti akiratį - pačiam net nejaučiant, jog tuo metu kartu ir mokaisi kalbą. Visa tai skirta žmonėms, kurie jau turi anglų kalbos pagrindus, bet jaučia tarsi plyšį tarp savo žinių ir realaus jų panaudojimo.
 
Tiesa, tai nėra greičiausias būdas išmokti užsienio kalbą. Greičiausiai išmokti kalbą padeda tik gyvas bendravimas ja, bet dauguma žmonių tokių sąlygų neturi. Be to, turbūt ne daug kas ryžtųsi vienas nuvykti į šalį nė žodžio nemokėdamas vietinės kalbos ir ją išmokti tiesiog būdamas priverstas suprasti aplinkinius - kaip padarė kažkur Europoje mano sutiktas šveicaras, baigęs mokyklą nusipirkęs vienpusį bilietą į Naująją Zelandiją ir grįžęs po metų jau kalbėdamas angliškai (o pirmosiomis savaitėmis nuvykęs bendravo tik gestais).
 
Taigi šis tekstas žmonėms, kuriems greičiausias būdas išmokti - gyvas bendravimas ta kalba - yra sunkiai pasiekiamas (na, žinoma, nebent Skype persivadinus į "Anna" ir įjungus "SkypeMe" būseną).
 
Žodyno plėtimas
Aš netikiu tokiais dalykais, kaip: "Užsirašyk ant lapelio ir išmok 20 naujų žodžių per dieną". Pirmiausia, tai reikalauja milžiniško ryžto, o reikalauja todėl, jog yra fantastiškai neįdomu, - o geras mokslas turi tave traukti - tik tada daugiausia išmoksti. Antra priežastis - taip, tu pasidarysi žodžių sąrašą, jį išmoksi, o kiek iš tų žodžių prisiminsi po mėnesio? Manau, kad dauguma žmonių neatsimintų daugiau nei pusės. Kodėl? Nes nuolatos tų žodžių nevartoja. Žmonės galvoje ilgai nelaiko to, kas jiems nebūna reikalinga. Taigi, tu gali greitai išmokti sąrašą žodžių, bet lygiai taip pat greitai jį ir pamirši, jei tie žodžiai realiai tau nebus reikalingi.
 
Tuomet - paklausi tu - kaip mokytis žodžius, kurių tau reikia ir kurių taip lengvai nepamirši?
 
Tau reikia išmokti žodžius, kuriuos sutinki kasdien ir kurie tau nuolatos apie save primena. Jie tave erzins ir grauš tol, kol neįsiminsi jų reikšmės.Tau tiesiog reikia skaityti.
 
- Bet kaip aš galiu skaityti, jei daugybė žodžių tekste man nežinomi? - pasakysi tu.
 
Niekada nepulk verstis kiekvieno žodžio, kurio nesupranti. Tiesiog praleisk jį. Bandyk suprasti sakinį iš tų žodžių, kurie tau yra pažįstami. Sakiniuose būna daugybė nebūtinų žodžių ir suprasti esmę užtenka atskirti raktažodžius. Raktažodžiais dažniausia būna veiksnys ir tarinys - visa kita - papildiniai, aplinkybės - tau nėra svarbiausia. Norėdamas jausti malonumą skaitydamas kalba, kurios nemažos dalies žodžių dar nesupranti, turi mokėti juos praleisti, - kitaip tave iš proto išvarys kiekvieno nežinomo žodžio vedimas į Angloną. Verskis žodį tik tada, kai sakinio esmės visiškai nesupranti ir jauti, kad tas sakinys tekste gali būti svarbus - jei ne, tiesiog jį praleisk.
 
- Kaip aš galiu plėsti savo žodyną, jei daugumos nežinomų žodžių nebandysiu išsiversti? - dar vienas logiškas klausimas tikriausiai kilo tau.
 
Skaitydamas tekstą tu pradėsi pastebėti dažniausiai pasikartojančius (vadinasi - tau reikalingiausius) nežinomus žodžius ir kokiame kontekste (prie kokių jau tau žinomų žodžių) jie atsiranda. Dažnai bus taip, kad tu pats išmąstysi, ką jie turėtų reikšti, - ir galiausiai į žodyną pažiūrėsi tik smalsumo vedinas - norėdamas įsitikinti, ar nesuklydai.
 
Geroji dalis - tau nereikia nieko užsirašinėti ar specialiai bandyti įsiminti - nieko. Tiesiog skaityk - reikalingiausius žodžius išmoksi savaime ir tavo žodynas nuolatos plėsis.
 
Dauguma žmonių renkasi knygas, bet mes juk - interneto karta - ir aš asmeniškai rekomenduoju tave dominančių straipsnių kasdien ieškoti virtualioje erdvėje. Interneto kaip šaltinio privalumas yra ne vienas: pirmiausia, tu susiduri su šiandien britų ir amerikiečių (o ne XVI amžiaus Šekspyro) vartojama anglų kalba, antra - tu gali pasirinkti iš daugybės įdomių šaltinių ir skirtingo kalbos sudėtingumo, trečia - tu sužinai tai, kas nauja.
 
Ką skaityti? Britų The Guardian yra nuostabus naujienų portalas, kuriame rasi straipsnių bet kokia tema - kuo besidomėtum. National Geographic gali pasirodyti įdomus daugeliui - nereikia būti dideliu gamtos mylėtoju, kad nesusivaldytum ir paspaustum ant antraštės apie ką tik atrastą didžiausią voratinklį pasaulyje. Nedomina naujienų portalai? Štai 100 populiariausių pasaulyje blogų anglų kalba. Jei domiesi IT (tikriausiai nemaža tikimybė būnant Uždarbis.lt nariu, ar ne?), rekomenduoju Mashable, ReadWriteWeb ir TechCrunch.
 
Išgirsti ir suprasti: video
Jeigu skaitydamas turi praleisti nežinomus žodžius, kad nenustotum skaitęs, tai klausyti geriau pradėti nuo kalbų ir filmų su angliškais (būtinai angliškais, o ne lietuviškais) subtitrais: vienu metu girdėsi ištariamą žodį ir jo neišgirdęs / nesupratęs apačioje perskaityti. Man buvo taip, jog daugumą žodžių aš suprasdavau pažiūrėjęs į subtitrus, bet neišgirsdavau kalboje.
 
Iš tikrųjų yra daug naudingesnės video medžiagos nei filmai. Aš labai rekomenduoju filmus palikti tiems, kurie niekuo gyvenime nesidomi, ir rinktis nuostabias protingų žmonių kalbas. Neprilygstamas šaltinis yra TED ("idėjos, vertos plisti"), kurio, atrodo, visos kalbos turi bent jau angliškus (o pačios geriausios - net ir lietuviškus) subtitrus, be to, nėra ilgesnės nei 20 minučių. Rekomenduoju pradėti nuo Sir Ken Robinson visų laikų žiūrimiausios TED kalbos: Mokykla žudo kūrybiškumą.
 
Toliau. YouTube turi atskirą Education puslapį, skirtą universitetams talpinti savo paskaitas internete - taip pat su anglų kalbos subtitrų pasirinkimu. Jei studijuojate, tai proga pamatyti, kaip tavo specialybės dalykai yra dėstomi Harvarde, jeigu dar tik ketini studijuoti - galbūt eidamas per skirtingas mokslo sritis ir klausydamas jų paskaitų suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Jei nestudijavai arba studijas jau esi baigęs - YouTube gali išeiti geriausią pasaulyje universitetą. Alternatyvos - AcademicEarth.org ir OCWConsortium.org.
 
Pačias įdomiausias verslo srities kalbas - dažnai, net ne profesorių, o kviestinių žinomų lektorių, - radau Standford Entrepreneurship Corner. To paties Stanfordo informatikai internete pateikia nufilmuotą viso semestro programavimo įvado kursą su neįtikėtinu profesoriumi. Savo svetainėje jie publikuoja ne tik programavimo paskaitų vaizdo įrašus, bet ir visus namų darbus ir egzamino užduotis su atsakymais, kuriuos turėjo atlikt to kurso studentai - taigi tu gali išmokti programuoti nuo 0, kol mokaisi anglų kalbos.
 
Išgirsti ir suprasti: audio
Tu gali neturėti laiko skaitymui arba žiūrėjimui, bet visada atrasi laiko klausymui.
 
Būdamas pirmo kurso Vilniaus Universiteto studentas kiekvieną dieną važinėdavau po 40 minučių į Saulėtekį ir atgal. Po pirmojo mėnesio supratau, kad klausytis vien muzikos stovint užkimštame troleibuse yra per didelis laiko švaistymas. Įsijungiau radiją ir radau BBC (95.5 FM dažniu Vilniuje; transliacija internetu): iš pradžių beveik nieko negalėjau suprasti - eteryje interviu davęs britas, atrodo, kalbėjo tarsi paukščių kalba - bet programa man pradėjo patikti, net ir nesuprantant kas antro sakinio.
 
Pradėjau BBC klausytis kasdien - tai tapo mano rytiniu ritualu vykstant į paskaitas, kai galva dar nepavargusi ir pasiruošusi priimti informaciją. Po kelių savaičių pajutau, jog ta paukščių kalba tarsi kažkur dingo ir aš beveik viską suprantu. BBC reportažai ("breaking news") dažnai būdavo labai įdomūs - važiuodamas troleibusu per Antakalnį klausydavausi interviu iš Indijos gilumos su daugiavaike šeimyna, kalbančia angliškai (nuostabu, kiek skirtingų anglų kalbos akcentų gali išgirsti per BBC); taip pat gavau daugybę informacijos apie įvykius skirtingose pasaulio vietose, kas Lietuvos žiniasklaidos neretai nepasiekia. Pradėjęs spalio mėnesį aš nei vieno ryto be BBC nevykau į paskaitas iki pat mokslo metų pabaigos.
 
Alternatyva radijui yra podcasts - jau įrašytos laidų kolekcijos, kurias kaip dainas - patinkančias atsisiunti į savo kompiuterį ir įsirašai į grotuvą. Tas pats BBC siūlo didžiulį podcasts katalogą, bet visame internete tiek profesionalų, tiek mėgėjų kuriamų podcasts yra daugybė.
 
Pabaigai
Tikiuosi, šiuo įrašu bent iš dalies atsakiau į man užduotą klausimą. Manau, visi šie patarimai tinka bandant perprasti bet kurią užsienio kalbą.
 
Tiesa, praleidau tiek rašymą, tiek kalbėjimą. Sakoma, kad jei nori išmokti rašyti - skaityk, jei nori išmokti kalbėti - klausyk ta kalba. Kaip bebūtų, kai viskas ateina prie (heh, "when it comes to" - nežinojau, kaip čia lietuviškiau) tavo paties sugebėjimų, niekas negali išmokyti geriau nei praktika ir skirtas laikas. "Practice makes it perfect" - kaip sako britai.

Cia del to, kad tave STT seka :D