smiriusz

Vienas klausimas: kodėl administracija negali paaiškinti savo veiksmų, kurie man yra netgi labai aktualūs????
 
kodėl to teiraujuosi:
 
prieš gerą mėnesį, gal mažiau, kūriau temą, kad forumietis sukčiaudamas pardavė reklamą. Aš iš savo pusės pateikiau kelis įrodymus, kad jis sukčiavo. Uždėjau minusą. Jis net neapsireiškė temoj, net neparašė AŽ man, o kitą dieną jau temos nebuvo. Kaip ir minusioko, deja. Paprašiau, kad administracija paaiškintų tokį veiksmą, atrašyt sugebėjo tik Tadas berods. Paprašė, kad paaiškinčiau situaciją. Paaiškinau. Atsakymo negavau daugiau.
 
NORIU ATSAKYMO, NESVARBU KOKS JIS, NORIU ATSAKYMO!!!!

 
beje, kai su tuo forumiečiu susipykom, kad jis man nepateikia įrodymų, kad jis nesukčiauja ir kai pasakiau, kad kursiu temą ir dėsiu minusą, jis labai tvirtai pareiškė, kad jam neįdomu, vistiek ryt nebus nei temos nei minuso.

Bandau repuoti skaitidamas, bet nesigauna ;/

Čia prie to pačio. Paklausykite, broliai ir seserys. :)
 
https://www.youtube.com/watch?v=PqTbHF7bqHI
 
p.s. tai mano tūkstantasis postas ir tikrai jis to vertas! :)

Sveikas, Darijau. Būtų smagu, jei rašytum lietuviškais simboliais, kad ir kaip tai būtų nepatogu. Daug smagiau skaitosi, be to, parodo, jog žmogus moka lietuviškai ir yra išsilavinęs. Taip prisidėsi ir prie savo kalbos tausojimo bei išsaugojimo bent internetinėje erdvėje :). Čia kreipiuosi į daugelį :) Gražus prisistatymas ;)

Sveiki,
atradau sita foruma atsitiktinai, pries kokius 3 menesius. Dauguma is Jusu jauni, netgi labai, bet tai tik pliusas. Kita karta perskaitai komentara, pasiziuri zmogaus profili ir negali patiketi, kad tokio amziaus, o jau taip aiskiai desto savo mintis ir idejas. Skaitai ir ramu darosi uz Lietuvos ateiti. Vis knietedavo tai vienur, tai kitur pareiksti savo nuomone, bet neprisistacius juk nemandagu :)
 
Taigi. Man jau virs 40, teko matyti ir silto, ir salto. Daugiausiai "atkramtyta" reklamos srityje. Karjera padaryta nuo vadybininko iki direktoriaus. Teko ir su viesaisiais pirkimais susidurti - savivaldybiu, daugiabuciu, mokyklu renovacija, zinau kaip tai vyksta. Zodziu nemiegojau tuos metus :)
 
Po to buvo pertrauka. Pusmeti basciausi po Europa. Tiesiog pasiemiau suni, sedau i masina, navigacijoje pasirinkau "trumpiausias marsrutas", uzdraudziau mokamus ir respublikinus kelius, bakstelejau pirstu kazkur Portugalijoje ir pasileidau i kelione. Tai ka teko patirti niekada nepaleis..
 
Siuo metu administruoju dviraciai.lt ir ieskau veiklos. Kazko naujo, kad galeciau vel visa save atiduoti ir jausti is to malonuma. Is po keliones dar liko truputis santaupu, tai su mielu noru prisijungciau prie sudominusio projekto.
 
Na, dabar jau ir as pilnateisis narys :)

Čia prie to pačio. Paklausykite, broliai ir seserys. :)
 
https://www.youtube.com/watch?v=PqTbHF7bqHI
 
p.s. tai mano tūkstantasis postas ir tikrai jis to vertas! :)

Čia prie to pačio. Paklausykite, broliai ir seserys. :)
 
https://www.youtube.com/watch?v=PqTbHF7bqHI
 
p.s. tai mano tūkstantasis postas ir tikrai jis to vertas! :)

Čia prie to pačio. Paklausykite, broliai ir seserys. :)
 
https://www.youtube.com/watch?v=PqTbHF7bqHI
 
p.s. tai mano tūkstantasis postas ir tikrai jis to vertas! :)

Čia prie to pačio. Paklausykite, broliai ir seserys. :)
 
https://www.youtube.com/watch?v=PqTbHF7bqHI
 
p.s. tai mano tūkstantasis postas ir tikrai jis to vertas! :)

Ši padėka be jokios progos. Tai padėka, kad esate.
 
Ačiū jums už tikėjimą- kuris, matyt, pavadinimo neturi arba jau jis užmirštas, o krikščionys jį vadina pagonybe. Buvome tie, kurie tikėjo į tai, kas esama. Pagoniai tikėjo gamtos reiškiniais, tik jiems priskyrė po globėją, dievybę. Didingi dievai ir deivės, kuriems duoti gražūs ir skambūs lietuviški vardai: Perkūnas, Žemyna, Laima... Pagalbos prašėme iš gamtos, gamtai ir aukojome. Girios, pelkės, šilai, raistai, ežerai, upeliai, piliakalniai, lygumos- dėkui ir už tokią nuostabią gyvenamąją vietą, kurią pasirinkote kadaise apsistoti. Ačiū už tą gražų sąryšį tarp žmogaus ir gamtos, kurį, jūs, lietuviai, suteikėte.
 
Be abejonės, dėkoju už kalbą, kurią taip sunkiai iškėlėte į gyvenimą. Priebalsiai š, ž, č, balsės ę, ė, ą, ų, ū, į, dvibalsiai ie, uo, ai, au, ei, ui... Kokia poezija tryška iš šios skambios, lietuvių kalbos! „Tu girele, tu žalioji...“, „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis...“ ... J. Marcinkevičius „Mažvyde“ mokė: „ Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų/ Pajusite medaus ir kraujo skonį,/ Išgirsit volungę prieš lietų šaukiant,/ Užuosit šieno ir liepynų kvapą,/ Regėsit baugų debesio šešėlį/ Per lauką bėgant...“ Ir dėkoju jums, kad tai jaučiu, ne tik žodį „Lietuva“ tariant, bet lietuviškai kalbant.
 
O kaipgi mūs broliai milžinai, kurie kapuose dabar, be atminimo, be padėkos ir pagarbos. Ar prisimenat didžius valdovus, mus į tautą būrusius, ar galit jūs atminti visuomenės veikėjus, mus iš miego budinusius? Ar pamenat jūs paprastą kareivį, kurs už mus kare kovojo? Kiek kraujo pralieta, kiek kaulų užkasta, kiek dūšelių išvaryta? Žodžiais apsakyti neįmanoma, kokios pagarbos jie verti, kaskart stodami piestu prieš šimteriopai didesnę jėgą. Ačiū.
 
Ir kaip gaila, kad šiandien vadinamės krikščioniais, tikime okupantišku Dievu lyg savu. Graudina, kai užmirštama, kokia gamta mus supa, kokie broliški ryšiai su ja mus sieja. Sąžinę griaužia, kai nebesibodima lietuviškai rašyti, kalbėti. Pyktis ima, kai užmirštami geradariai tautos didvyriai, kurie kapuos jau atgulę.
 
Padėkoti už visą tai, mano, paprasto lietuvio nuomone, yra būtina. Ačiū visiems tautiečiams, kurie buvo, yra ir bus. Ačiū, kad jūs esate.
 
Tebūnie tai mažytė patriotiškumo išraiška, nes dabar kažko daugiau mūsų labui negaliu padaryti. Visa tai atminęs paprasčiausiai „Pajutau save didžiu, galingu- pasijutau lietuviu esąs...“ - V. Kudirka.

Siūlau apsilankyti senukuose, klijų skyriuje. Ten gausybė idėjų šauna į galvą.

Medus tai brangus mūsų šalies turtas, vartokime jį patys, neatiduokime užsieniečiams dėl kelių lt :)

Nei rašyt moka, nei nick'o nepasirenka tikslaus..

Su!

Sveiki, visiem linksmų švenčių. O, kad jau apie šventes, tai noriu tik išsakyti savo pastebėjimą apie šias dienas.
 
Ką aš šiandien pastebėjau. Buvau parduotuvėj ir sutikau pažystamus, jie turi vaiką, berods 15 metų berniuką. Žodžiu reikalas tas, kad tas vaikas ištisai inkštė, kad jam tėvai nupirktų kitą dovaną, esą jo dabartinė dovana netenkina. Turėjau drąsos ir paklausiau jo, kaip jis supranta moralines vertybes? Žodžiu gavau atsakymą tokį: kokios kalėdos, be dovanos?
 
Man čia buvo didžiausias šokas. Kaip žmogus gali materialines vertybes priimti labiau nei moralines? Man kyla tokie klausimai, kaip:
 
- Gal kai neturės ką valgyti, tada supras kas yra moralinės vertybės? Gal kai prie stalo nesėdės jo mama ar tėtis, gal tada supras, kad dovanos dar ne viskas?
 
Man asmeniškai jau kokie 5 metai dovanos nėra aktualu. Aktualiausias dalykas Kūčių ir Kalėdų dienomis yra šeima, giminės ir maistas ant stalo su stogu virš galvos. Aš nesuprantu, kaip taip naglai galima sakyti tėvams, kad dovana nepatiko ir dar reikalauti kitos?? Kaip Jums atrodo, šiais laikais visur taip yra? Ką Jūs galite pasakyti?
 
P.s.: aš net ir būdamas 5-15 metų amžiaus nesakydavau tėvams, kad dovana man nepatinka, nors ji man ir nepatikdavo.

Su!

Su!

Su!

Su!

Su!

Reikėjo gruodžio pradžioje apsireikšti, būtų buvę užsakymų nemažai. :rolleyes:

Su!

Su!

Su!

Su!