Avanhel

Vizitinė kortelė naudojama ne tiek duodi savo kontaktus, kie gauti pasnekovo. Pagal verslo etiką, kai paspaudžiama ranka ir žmogus duoda savo vizitinę, jam privalu duoti ir savą.
 
Taip gavus kontaktą su juo jau galima dirbti. Pokalbyje, pavyzdžiui, parodoje, konferencijoje ar kitame renginyje bėgioti ir klausinėti meilų ir telefonų tiesiog nepriimta.
 
Jei vadovai nesivargina darbuotojams užsakinėti vizitinių, gali būti kelios priežastys. Viena iš jų, paslaugos teikiamos nelabai kokios ir ne verslo partneriams, o galutiniams vartotojams ir ne visi sugalvoja paprašyti kortelės, kad paskui "knistų protą".
 
Pavyzdys - įmonės, kurias atsiunčia sutvarkyti staktų plastikinių langų ar durų dėjikai. Jos klientus gauna tik iš kelių šaltinių - langus statančių įmonių - daro kuo pigiau, važinėti taisyti broko nuostolinga. Jei klientas nepatenkintas, skambina langus stačiusiai bendrovei, o ši atsifutbolina, kad tai ne jos darbas - skambinkit tiems, kurie darbus atliko. O skambinti tiems, kurie atliko darbus nėra kaip, nes nėra kontaktų.
 
Tiesiog nėra vienos tiesos, kuriai tiktų guru paaiškinimai visais gyvenimo atvejais IMHO

Prašau, gal kam pravers PDF :) Abu daryti su skirtingais konverteriais, tai gali kažkiek skirtis.
 
p.s. netikrinau, ant kiek gerai sukonvertuota, gali kažko trūkti.
B00PJIDO9C_EBOK.pdf
Stop Thinking Like a Freelancer – The Evolution of a $1M Web Designer_nodrm.pdf

Vien gero mikrofono neužteks, dar reiktų ir rimtesnės garso plokštė. Gal kažką iš čia galima išsirinkt: http://www.audioaparatura.lt/studio-garso-plokstes

Rode nt1 komplektas
stovas bet koks
Kad ir tascam interfeisas.
ir ausines nusipirkit akg kokias ;)

Pilnai užtektų Rode NTG1 su protektorium.

Socialiniai tinklai gali būti puikus įrankis siekiantiems išlaikyti ryšį su kitais žmonėmis, susidraugauti su kažkuo nauju ir efektyviam bendravimui. Deja, tačiau ne kiekvienas naudojasi jais pagal paskirtį. Daugumai Facebook’o vartotojų – naujienų srauto tikrinimas yra vos ne kaip darbas. Jie rašo tam, kad “susirinktų LIKE’us” (lietuviškai – PATINKA, nors man tas pavadinimas visiškai nePATINKA); jie stebi, ką veikia kiti žmonės ir tampa net apsėsti žinojimu, kas vyksta, kaip, kur ir kodėl. Dar nepamirškime ir tų, kurie Facebook’e žaidžia visus įmanomus žaidimus. Tikrai žinote tokius žmones. Na, bent jau tokius, kurie žaidžia ten bent vieną žaidimą. Jeigu tas žmogus – Jūs, tuomet reikia labai stipriai susimąstyti apie tai, kas bus, jeigu nustosite tikrinti Facebook’ą:
 
Turėsite daugiau intelekto
 
Na, sąlyginai. Jeigu Jūsų dėmesys nebus nukreiptas tik į Facebook naujienų srautą – galėsite pamatyti tai, kas vyksta aplink Jus. Galbūt reikia pamaitinti Jūsų naminius gyvūnus (šioje vietoje, manau, kai kurie skaitytojai tikrai apie tai susimąstys)? O gal reikia juos išvesti pasivaikščioti? Žinoma, kad padarysite tai. Tik po to, kai baigsite sekti tai, kas yra parašyta Facebook’e. O kur dar šiandieninės technologijos?! Dabar galima eiti kur tik nori ir neštis Facebook su savimi! Pagal potyrius – net nesijaus, kad išėjote iš namų, teisingai? Kai padedate telefoną į šalį (ar išjungiate kompiuterį) – pradedate suprasti, kad egzistuoja ir kitas – realus pasaulis. Su realiais reikalais, realiais žmonėmis. Ir jie mato Jus tokius, kokie esate iš tikrųjų – realūs. Ir Jūsų naminiams gyvūnams, draugams, artimiesiems ar antrąjai pusei – tai yra gera žinia. Jie gali su Jumis pabendrauti.
 
Padarysite daugiau
 
Kadangi rašau nemažai (o skaitau – dar daugiau) – naršau internete nemažai (skaityti: visą laiką). Mano didžiausia bėda – socialiniai tinklai. Labai nesunku išjungti rašomą straipsnį ir žiūrėti naujus pranešimus Facebook’e. Kas pakomentavo kokį mano įrašą? Kas mane paminėjo? Ir tos kelios minutės (kurias, tipo, tam skirsiu) tampa keliolika ar net keliasdešimt. Paskui – labai sunku grįžti prie straipsnio rašymo (jau šioje straisnio vietoje, tikrinau Facebook’ą du kartus). Kai išjungi viską – tada reikia kažką daryti, kad nebūtų nuobodu. O! Darbas!! Geras!!! Jeigu išjungsite Facebook’ą – galite drąsiai tikėtis, kad Jūsų produktyvumas išaugs.
 
Galėsite susikoncentruoti ties kitais dalykais
 
Buvimas Facebook’e užima daug laiko. Jūs net neįsivaizduojate, kiek laiko praleidžiate Facebook’e. Ypač – kai žiūrite savo naujienų srautą. Dabar jis yra pagal nutylėjimą sudėliotas kaip “Karščiausios Naujienos” (turbūt taip lietuviškoje versijoje atrodo? Nes aš naudojuosi FB tik anglų kalba) ir įrašai/įvykiai sraute nebėra chronologiški. Geriau – susijunkite su draugais kitokiame, realiame lygyje. Nueikite kur nors. Ne, nereikia ten daryti “Check-In”! Nueikite, galų gale, į sporto salę, pasinaudokite bėgimo takeliu. Nors… Ir ant jo bėgant – žmonės naršo Facebook’e. Teko tai matyti…
 
Darykite tai, ką norite. Išskyrus naudojimąsi internetu.
 
Išsiaiškinsite, kas yra tikrieji Jūsų draugai
 
Turėti šaunią draugystę internetu nėra sunku. Keli paspaudimai “LIKE” ant nuotraukų, įrašų, keli malonūs komentarai ir… jau draugaujate. Tai nėra sunku, tai neužima itin daug laiko. Kažkam užėmė 30-40 sekundžių, kad paspausti LIKE ant Jūsų nuotraukos, parašyti kokį komentarą ir panašiai, o Jums atrodo, kad tam žmogui iš tikrųjų rūpi.
 
Tačiau, išjungus Facebook’ą – dauguma šitų dalykų dingsta. Dingsta tas netikras jausmas. Nesijunkite prie Facebook kurį laiką. Pažiūrėkite, kiek žmonių parašys Jums, paklaus, ar viskas geras, pastebės, kad Jūsų nėra? Tai padarys žmonės, kuriems iš tikrųjų rūpite ir kurių, greičiausiai, net neturite Facebook drauguose.
 
Suprasite, kad žodis “patinka” nereiškia nieko
 
To mygtuko paspaudimas Facebook tinkle jau nebereiškia, kad Jums patinka įrašas. Tai tampa kaip privalomas “atsižymėjimas”, kad pamatėte įrašą, kad jį perskaitėte. Pasižiūrėkite į tai, kur spaudžiate “Patinka” iš šalies. Ar tai tikrai Jums patinka? Ar sakote žmogui, pranešusiam Jums asmeniškai, kad Afrikoje badauja vaikai – “man tai patinka”? Iš tikrųjų, mums, kaip žmonėms, patinka tik tai, kas yra mums artima, kas atspindi mus.
 
Jausitės pasiekę daugiau
 
Pabandykite išjungti Facebook’ą ir padaryti kažką, ko senokai nedarėte. Gal pagaliau parašysite tą knygą, kurią taip norėjote parašyti? Gal susitvarkysite savo daržą? Gal apsitvarkysite namus? Nuvažiuosite į parduotuvę ir nupirksite varžtus, kurie padės pakabinti tą ant grindų jau pusę metų stovintį veidrodį?
 
Beveik viską realiame pasaulyje reikia “užbaigti” ir padaryti. Neatimkite iš savęs to “užbaigtumo” jausmo. Atlikite kažkokį darbą ir pajuskite, ką reiškia jį pagaliau padaryti.
 
Atsikratysite sekėjų
 
Praktiškai visi Facebook’e turite žmogų, kuris jus “seka”. Ypač – jeigu esate moteris. Žmonės gali matyti viską, ką įkėlėte neatsargiai peržiūrėję privatumo nustatymus (ir Jūsų profilio nuotraukas) ir nepatikėsite, bet yra žmonės, kurie tai ir daro… Vaikinai žiūri merginų, kurios jiems patinka, nuotraukas. Ir nesakykite, kad taip nedarote. Merginos elgiasi taip pat, tik gal kiek dažniau. :) Žmonės, kurie nėra Jūsų draugai (ir su kuriais tikrai nesiruošiate draugauti) vis tiek gali matyti tam tikrą informaciją apie Jus. Net jeigu nesate tiesiogiai susiję – tai galima daryti per Jūsų draugų sąraše esančius žmones. Galbūt, savo privatumą ne taip jau ir saugantis (-i) draugas (-ė) pažymėjo Jus, kad einate kartu į kiną. Dabar, Jūsų sekėjas žino, kur Jūs būsite. Nenustebkite, jeigu išėję iš kino seanso, pamatysite ką nors kampe, kas alkanomis akimis spoksos į Jus. Taip tikrai gali būti. Taip, greičiausiai, net ir buvo. Tik Jūs to dar nepastebėjote.
 
Tikrai pasijausite geriau
 
Facebook’as daugumą žmonių veikia neigiamai. Labai mažai žmonių pasitiki savimi, turi mėgstamą darbą, mylimą antrą pusę, pakankamai pinigų ir yra laimingi. O štai Facebook’e pamatysite nuotraukas ir įrašus tų, kurie kaip tik tokiais Jums atrodo. Ir tokie įrašai gali turėti dvejopą poveikį – privers pasitempti arba… gniuždys Jus. Kad ir kaip būtų gaila – tačiau dažniausiai poveikis būna būtent gniuždantis.
 
Kodėl? Kažkas parašo įrašą, kurį pamatote Jūs ir dar koks 100,000 žmonių. Bent jau tiek buvo LIKE’ų prie to įrašo, kai jį pamatėte Jūs. Jūs parašote įrašą ir jis surenka… 2 “Patinka”? Vieną – iš pusbrolio, kitą – iš geriausios draugės ar draugo… Tai gali priversti Jus pasijusti niekam tikusiais. Jeigu Jūsų nuotrauka nėra pakomentuojama žodžiais, kad atrodote gerai – jausitės nepakankamai gerai atrodantys. Ir t. t. Pastoviai matote žmones, kurie atrodo Jums sėkmingesni, laimingesni, protingesni, turtingesni, geriau arodantys ir panašiai.
 
Kodėl Jūs galite norėti tokio poveikio sau?
 
Pagaliau suprasite, kad viskas, kas Jūs buvote Facebook’ui – tai dar vienas skaičius reklamos peržiūrų statistikoje
 
Tikrai neabejoju, kad tarp savo Facebook’o draugų turite žmonių, kuriems Jūs iš tikrųjų rūpite. Tačiau, lygiai taip pat neabejoju, kad ne mažiau rūpite ir pačiam Facebook’ui. Bent jau jo darbuotojams – Jūs esate tik duomenys, kurie patalpinti didžiulėje duomenų bazėje ir jais visaip naudojąmasi. Jūsų darbas Facebook’e – žiūrėti reklamas, leisti pinigus Facebook’o žaidimuose ir tokiais būdais krauti Facebook’o savininkui ir akcininkams dar didesnius turtus. Viskas, kas atsitiks su Jumis už Facebook’o ribų – jiems neįdomu. Realiame gyvenime – nelabai palankiai žiūrėtumėte į tokį žmogų, kuris taip su Jumis elgtųsi, ar ne?
 
Šis straipsnis skamba kaip pykčio išliejimas ant Facebook’o. Tikrai ne. Tai nėra taip. Tiesiog, norėjau išsakyti nuomonę apie tai, kaip mes, socialinių tinklų vartotojai, pamiršome, kodėl esame tuose socialiniuose tinkluose, kokia yra jų paskirtis. Tai pamiršau aš, Jūs ir net patys socialiniai tinklai. Socialiniai tinklai nebėra skirti sujungti žmones ir jų interesus. Jų paskirtis šiais laikais – kad kuo daugiau iš mūsų spaustų tą nelemtą “LIKE”. Tai – priklausomybė, tai liga ir darbas. Darbas, beje, už kurį Jums niekas nieko nemoka (ir nemokės). Nesakau, kad reikia išjungti Facebook’o visiems laikams. To nebus, sutikite su manimi. Tačiau rekomenduoju mažinti laiką, kurį praleidžiate Facebook’e. Ten tikrai Jūsų nepasiilgs 30 kartų per dieną.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Skambus pavadinimas, žinau. Tačiau ką tik mano pasklaidyta statistika verčia atkreipti dėmesį į rinkos tendencijas. Ir, žinoma, pasidalinti informacija su Jumis.
 
Skaitmenizacijos (išmanizacijos?) galia
 
Mobiliųjų platformų vartotojai (beje, remiantis man prieinamais šio portalo Google Analytics duomenimis – 14,4% Jūsų dabar skaitote šį straipsnį naudodamiesi išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu) savo išmaniųjų įrenginių pagalba dabar atlieka viską, kas veda prie sėkmingo pardavimo: pradedant kainų tyrimu iki pačio produkto įsigijimo.
 


 
2014 m. gegužės mėnesį, 25% pasaulio interneto srauto sudarė srautas iš mobiliųjų platformų (statistikos šaltinis);
Palyginus su 2013 m. gegužės mėnesio duomenimis – Europoje mobiliojo interneto vartotojų skaičius išaugo 100% (statistikos šaltinis);
2013 m. IV ketvirčio duomenimis, net 34% mobiliojo interneto vartotojų naudojosi internetu, norėdami rasti konkretų produktą (statistikos šaltinis).

 
Tačiau tai – dar ne viskas. Duomenys nėra tokie jau šokiruojantys, tiesa? Bet atkreipkite dėmesį į kitą statistiką, kurią pateikia bendras Google/Nielsen tyrimas:
 


 
Vidutiniškai, vartotojai praleidžia daugiau kaip 15 valandų per savaitę ieškodami informacijos programėlių ir mobiliųjų svetainių pagalba;
Informacijos pateikimas (tinkamas informacijos pateikimas) mobiliojoje platformoje turi didelę įtaką pirkėjams – net 93% žmonių, ieškoję informacijos apie produktą naudodamiesi telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, jį įsigijo;
Mobilieji klientai (gal taip juos vadinti?) kreipia dėmesį į aplinką – 71% išmaniųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių vartotojai naudojosi “artimiausios parduotuvės aptikimo” funkcija;
Mobilieji pirkėjai nemėgsta laukti – daugiau nei pusė (55%) iš “noriu to dabar!” žmonių grupės (o Lietuvoje tokie – didžioji dauguma) nori pamatytą daiktą įsigyti per sekančią valandą. 83% pirkėjų tai padarys per sekančias 24 valandas.

 
Prekybos centrai ir jų įtaka prekybai
 
Šių metų sausio mėnesį, Wall Street Journal paskelbė JAV prekybos centrų lankomumo duomenis. Prieš juos pateikdamas Jums, turiu pasakyti, kad (mano subjektyvia nuomone) Akropoliai Lietuvoje tikrai tokiais duomenimis nesidalintų, nes juos turintys esami (ir būsimi) ploto nuomininkai galėtų reikalauti nuomos kainų pokyčių. Bet pasakysiu tokią paslaptį – Kauno Akropolis turi didžiausią lankomumą iš visų Akropolių Lietuvoje, tačiau… mažiausią perkamumą. Tai reiškia, kad Kaune apsilanko daugiausiai žmonių, tačiau perka jie – mažiausiai.
 
Grįžtam prie WSJ statistikos apie JAV prekybos centrus:
 


 
2010 metais, JAV prekybos centruose buvo užfiksuoti 38 milijardai apsilankymų;
2013 metais – jau “tik” 17 milijardų. Pokytis: -55%.

 
Kaip ir būtų natūralu tikėtis, jog pardavimai sumažėjo atitinkamai – maždaug 55-iais procentais, tiesa? Tačiau čia viskas yra atvirkščiai… Pardavimai JAV rinkoje nuo $681 milijardo dolerių 2010-aisiais metais pakilo iki $783 milijardo dolerių. Pokytis: beveik 15% daugiau. Kas už tai atsakingas? Žinoma, kad prekyba internetu.
 
Esu ne kartą jau rašęs, kad norint prekiauti tinkamai ir gerai – reikia galvoti taip, kaip galvoja Jūsų klientas. Reikia matyti savo verslą kaip jį mato klientas. Reikia sudaryti klientui visus patogumus ir tada jis tampa Jūsų klientu. Kitaip – nieko nebus. Remiantis šiuo tyrimu – 84% pirkėjų naudojasi savo išmaniuoju telefonu/planšetu būdami parduotuvėje (!) ir net 1 iš 3 (!!) tai darančių žmonių geriau “patys ras informaciją internete”, nei paprašys konsultanto pagalbos (!!!).
 
Galima pateikti dar begalę “sausų skaičių” (92% pirkėjų ieško žemiausios jam reikiamo produkto kainos internete; 91% pirkėjų sako, kad žemiausia kaina labiausiai įtakoja sprendimą pirkti; antras svarbiausias rodiklis, lemiantis sprendimą “pirkti ar ne” yra nemokamas pristatymas – net 83% pirkėjų yra linkę palaukti prekės kelias dienas, kad pristatymas jiems nieko nekainuotų). Kyla visai kitas klausimas – kaip Jūs tuos skaičius pasirengę panaudoti? Kokias padarysite išvadas ir kaip pasiruošite ateinančiam šventiniam periodui. Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai jau už vos daugiau nei 3 mėnesių ir ruoštis tam reikia jau dabar.
 
Sprendimai labai paprasti:
 


 
Jeigu Jūsų svetainė dar neturi mobiliosioms platformoms pritaikytos versijos – Jūs prarandate nemažą kiekį potencialių klientų;
Jeigu Jūsų svetainė neturi gero UX’o (vartotojo patirties sąsajos) – Jūs prarandate nemažą kiekį potencialių klientų;
Jeigu Jūs dar nesiūlote savo produkto (prekės/paslaugų) internetu – Jūs prarandate nemažą kiekį potencialių klientų;
Jeigu Jūs dar skaitote šį straipsnį – … Na, gerai. Taip, prarandate klientus, bet įgyjate labai vertingas žinias.

 
Neatsilikite nuo technologijų, pritaikykite savo verslą ne sau, o klientams. Jums už tai bus atsidėkota. Skaičiais Jūsų verslo balanse.
 
Straipsnis paimtas iš Verslo Guru svetainės.

MIRK, BET IŠSISKIRK. RINKODARA BE RINKODAROS
Kai kurie Vakarų rinkodaros teoretikai radikaliai tikina, kad tradiciniai metodai dabar veiksmingi tik tiems vartotojams, kurių jau nebėra – praėjusio amžiaus žmonėms, kuriuos buvo galima paveikti masine ir iš esmės apgaulinga rinkodara. Tokios dinozauriškos rinkodaros pavyzdžių iki šiol daugybė, tačiau, anot šių ekspertų, tai dar nieko neįrodo. Paprasčiausiai didelėms ir turtingoms korporacijoms daug lengviau viską daryti taip, kaip jos darė iki šiol, nei keistis. Akivaizdu, kad naujieji rinkodaros genijai pateikia daug įdomių minčių, tačiau jų patarimai tinka ne visiems, ne visur ir ne visada, tad turbūt nevertėtų tikėtis, jog jų idėjos staiga sukeltų visuotinę, visiems priimtinę revoliuciją.
 
Rinkodaros guru Sethas Godinas paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį išpopuliarino "rinkodaros su leidimu" (angl. - permission marketing) koncepciją, kurios esmė buvo revoliucingai paprasta: šiais visuotinio triukšmo ir masinių reklamos atakų laikais, kai yra daugybė pasirinkimo galimybių ir rinkodaros kanalų, vieninteliai, kas gali tikėtis sėkmingų rezultatų, yra tie, kurie "įsigyja leidimą bendrauti su klientu". Kaip gaunamas tas leidimas, nėra taip reikšminga, svarbiausia, kad pardavėjo ir kliento santykius lemtų abipusiškai naudingas ir stiprėjantis ryšys. Godinas tai apibūdino labai paprasta metafora: tarkime, jei į barą ieškodamas poros įeina arogantiškas kaubojus, sumosuoja krūva dolerių ir vien savo "macho" išvaizda bei elgsena pabando užkariauti potencialios sužadėtinės dėmesį, akivaizdu, kad jis šiais laikais nesulauks tokios sėkmės kaip elegantiškas vyriškis, kuris damą kalbina subtiliai, nuperka jai kokteilį, pakviečia į pasimatymą, į kiną ir tik tada ieško artimesnio ryšio.
 
 
Sakoma, kad šiais laikais "macho" tipas, kuris ne puoselėja santykius su klientu, o tikisi jį užkariauti garsiai reklamuodamasis ar įkyriai piršdamas prekę, jau yra pasmerktas. Tradicinį požiūrį Godinas vadina trukdymo rinkodara. Jis argumentuoja tokiu pavyzdžiu: įdomiausioje TV laidos vietoje žiūrovai yra priversti iškęsti siužetą apie sauskelnes ar higieninius įklotus. Todėl visi, kas ir toliau planuoja grandiozinius klasikinės reklamos biudžetus, bet nesugalvoja, kaip subtiliai įsipiršti klientui, Godino nuomone, ilgainiui liks prie suskilusios geldos: "TV industrijos kompleksas, ta žavi mašina, kuri besireklamavusius apdovanodavo augančiais pelnais – tačiau tai lėmė ir didesnes išlaidas perkant dar daugiau reklamos paslaugų, - pagaliau griūna. Gudrieji rinkodaros vadybininkai pradėjo bėgti nuo brangių masinės komunikacijos priemonių, kai tik suprato, kad prekės ženklo vertės kūrimas taikant "trukdymo" metodą - tradicinę reklamą - yra pasmerktas".
 
Daugiau nebesireklamuos
 
Visai neseniai "Amazon.com" vadovas Jeffas Bezosas, mūsų dienų verslo legenda, paskelbė, kad "Amazon.com" daugiau nebesireklamuos. Iš viso. Jokių TV reklamų, jokių skelbimų spaudoje. Reklamai pirkti nebus išleista nė cento. Kur keliaus šiam reikalui skirti pinigai? Užuot brangiai pirkę plotus ar eterio laiką, "Amazon.com" vadovai reklamos pinigus nusprendė skirti kitkam – jie nemokamai savo siuntas pristatys užsakovams visoje JAV teritorijoje.
 
 
Ekspertai sutartinai lingavo galvomis - tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad reklamos industrijai, TV bei kitoms masinės informacijos priemonėms atėjo laikas keistis iš esmės. Šventvagiškai pranašaujama, kad gali ateiti laikas, kai pirkėjai prekybos centre gali nebesirinkti tam tikros prekės būtent todėl, kad ji buvo intensyviai reklamuojama per TV. Tokią versiją iš dalies patvirtina ir kai kurių prekių ženklų ar kompanijų, kurios dažnai net neturi didelių reklamos biudžetų, sėkmės istorijos.
 
Gandų purslai dėl "Red Bull"
 
Praktiškai bet kurioje Lietuvos degalinėje galima pamatyti santūriai rymančių energinio gėrimo "Red Bull" skardinių piramidžių. Gėrimas išpopuliarėjo visame pasaulyje ir atėmė nemažą dalį rinkos iš milžinės "Coca-Cola". Ir tai įvyko praktiškai be regimos kovos žiniasklaidoje. Jei kada nors teko ragauti "Red Bull", turėtumėte pripažinti, kad jis nėra nei labai skanus, nei apskritai kuo nors ypatingas: gėrimų industrijos autoritetas "BevNet" "RedBull" skonį įvertino labai kuklia "D+" žyma. Bet tai netrukdo Dietrichui Mateschitzui, kuris ir įkūrė "Red Bull", pardavinėti šio gėrimo skardinę vos ne aštuonis kartus brangiau nei "Coca-Cola". Svarbu yra tai, kad "Red Bull" niekad nebuvo reklamuotas tokiais mastais kaip "Coca-Cola". Ar teko matyti "Red Bull" reklamą per TV? Turbūt ne, šio gėrimo rinkodara perrašė tradicines taisykles.
 
 
Iš pat pradžių, kai "Red Bull" buvo registruojamas maisto ir higienos institucijose parduoti Vokietijoje - antroje šalyje po savo gimtinės Austrijos, naujienos apie jo pasirodymą rinkoje sukėlė tikrą žiniasklaidos sambrūzdį, begales gandų. Gaminys įgijo vos ne kontrabandinio ar draudžiamo gėrimo statusą. Tai, kad produkto registravimo procesas užtruko net penkerius metus, buvo "Red Bull" rinkodaros privalumas, o ne trūkumas: vartotojai spėliojo, ar tik išties nebus "Red Bull" vos ne narkotinių ar ekstazio savybių turintis gėrimas, jei taip sunku jį užregistruoti. Gandai sklido šviesos greičiu - buvo kalbama, kad tai vos ne skysto pavidalo "Viagra" ir kad viena iš gėrimo sudedamųjų medžiagų – taurinas – išgaunama iš buliaus sėklidžių, vadinasi, teoriškai šios medžiagos kažkiek turėjo patekti į kiekvieną "Red Bull" skardinę, todėl gaminys išsiskiria išties antgamtiškomis energinėmis savybėmis.
 
 
Kompanija sąmoningai skleidė ir kurstė gandus apie neįtikėtinas gėrimo galias savo internetinėje svetainėje ir netrukus natūralus vartotojų susidomėjimas peraugo į tikrą isteriją: vos pasirodęs prekyboje "Red Bull" buvo šluote iššluotas iš Vokietijos parduotuvių, jo trūkumas parduotuvėse buvo jaučiamas net tris mėnesius.
 
Vėliau, kai "Red Bull" žengė į Didžiosios Britanijos rinką, tai jau buvo gėrimas, turintis specifinę reputaciją, aurą, skandalų šleifą. Visa tai kėlė nepaprastą galimų vartotojų susidomėjimą. Toks pat scenarijus pasikartojo ir kelyje į JAV rinką ir visur kitur. "Red Bull" reklamos kampanijos visose rinkose buvo labai panašios.
 
Vartotojui - aiški žinia
 
Kita vertus, reikia turėti galvoje, kad tokią strategiją lėmė konkrečios aplinkybės: "Red Bull" gėrimo gamintojai nuo pat veiklos pradžios neturėjo jokių alternatyvų, nes tada dar nedidelė kompanija negalėjo sau leisti išlaidauti masinei reklamai. Nuo pat pradžių kiekviena "Red Bull" rinkodaros akcija turėjo labai aiškiai apibrėžtus taikinius - žmones, kuriems reikėjo tokio gėrimo ir jo reputacijos, klubuose iki paryčių besilinksminantį jaunimą, aviacijos skrydžių valdymo dispečerius, nes jiems ilgą pamainą reikėjo išlikti energingiems ir budriems, tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojus, biržos maklerius, sportuojančius paauglius. Net jei gėrimą reklamavo kino ar sporto žvaigždės, tai buvo pasiekiama sukėlus nuoširdų garsenybės entuziazmą ir susidomėjimą, o ne perkant jos paslaugas, kaip, pavyzdžiui, "Pepsico" samdė Michaelą Jacksoną.
 
 
Ar gali "Red Bull" modelį pasitelkti kiti? Ir taip, ir ne. "Coca-Cola" bandė tai padaryti JAV rinkoje su savo pagamintu energiniu gėrimu KMX, bet ne taip sėkmingai. Esminis skirtumas - vartotojams nebuvo leista patiems išpopuliarinti gėrimo, juos paprasčiausiai bandyta nupirkti, remiant madingus jaunimo renginius. Tai ne tas pats. "Red Bull" nebuvo svarbu dovanai išdalyti vartotojams daug gėrimo skardinių. Daug svarbiau buvo įbrukti gėrimų reikalingiems vartotojams, kurie patys reklamavo produktą kitiems. Be to, "Red Bull" nuo pat pradžių buvo nuoseklūs: gėrimas išskirtinis, žinia vartotojui ypač aiški: "Mes suteiksime tau ypatingos energijos". Be to, ir pats pardavimas visada apgaubtas paslapties šydu: naujose rinkose "Red Bull" nėra lengva gauti iš karto, rinka turi subręsti ir sulaukti savo laiko.
 
 
Kad įsitvirtintų JAV rinkoje, "Red Bull" turėjo nuosekliai, tyliai ir kantriai dirbti penkerius metus. Šių laikų standartais tai neįtikėtina prabanga. Bet "Red Bull" galėjo sau tai leisti, nes iki šiol nepatiria tokio akcininkų spaudimo kuo greičiau krauti pelną, kokį patiria didieji gėrimų gamintojai, - "Red Bull" iki šiol yra privati kompanija. Be to, "Red Bull" darbuotojai šventai tiki savo gaminio sėkme ir jiems tai ne tik darbas, bet ir misija, kuriai atstovauja išties charizmatiškas lyderis Dietrichas Mateschitzas. Jo manymu, šių dienų verslas pirmiausia turi rūpintis savo paslaugos ar gaminio kokybe ir auklėti savo darbuotojus.
"Jei kas nors jums pamokslauja, kad svarbiausias įmonės tikslas yra maksimizuoti pelną, aš manau, kad tai paprasčiausiai neteisinga. Po galais, tai netgi nusikalstama", - sako verslininkas, kurio asmeninis turtas viršija 14 mlrd. litų.
 
Sėkmės dalis - pagarba vartotojui
 
Interneto galiūnai - "Hotmail.com", "Google" ar "Ebay" – milžinais tapo taip pat be tradicinės reklamos masinės informacijos priemonėse. Akivaizdu, kad jie turi tą patį bruožą, kaip ir "Red Bull": šie savo produktą titulavo kaip išskirtinį gaminį, interneto bendrovės akcentavo savo išskirtines paslaugas. Iš pirmo žvilgsnio tokie teiginiai nėra neginčijami - juk nei "Red Bull", nei "Google" nebuvo absoliučiai pirmieji tokio pobūdžio gaminiai ar paslaugos: prieš rinkoje pasirodant "Red Bull" buvo kitų energinių gėrimų, o "Yahoo" bei "Altavista" paieškos svetainės atsirado kur kas anksčiau nei "Google". Bet abu šie produktai buvo išgryninti iki maksimalių kategorijų: "Red Bull" turėjo ne tik kofeino ir taurino. Tai nebuvo vien tik gaivinantis gėrimas, o tikra "energijos bomba". "Google" buvo ne šiaip eilinė paieškos svetainė, bet "greičiausia paieškos svetainė pasaulyje". Turint tokius produktus, visa kita, subtiliai koordinuojant, buvo leista sukurti patiems vartotojams: gandus, atsiliepimus, susidomėjimą, klubus.
 
 
Naujųjų interneto svetainių verslo modelis irgi buvo ypatingas - reklama ne šiaip užgriozdindavo svetainės turinį, o paprasčiausiai pasirodydavo kaip naudingos nuorodos ieškotojui, tačiau labai aiškiai atskirtos. Galima pasakyti, kad viena esminių "Google" sėkmės priežasčių buvo ir pagarba vartotojui: jokių paslėptų reklamų, jokių nereikalingų nuorodų ar bandymų uždirbti lankomumo sąskaita.
 
 
Šią išties novatorišką rinkodaros strategiją, pagrįstą išskirtinėm paslaugom ir pagarba vartotojui, "Google" sėkmingai plėtoja toliau. Kad ir nauja "Google" elektroninio pašto paslauga "G-mail". Tai - naujoviškas pasiūlymas jau vien dėl to, kad vartotojams nemokamai buvo duodama neįtikėtinai didelė - 2 GB bylų saugykla, o štai tradiciniai tokių paslaugų tiekėjai suteikdavo daugiausia 20 Mb. Jei tokią paslaugą būtų pasiūliusi, tarkime, AOL ("America On Line"), vartotojai būtų užversti reklamos srautu ir, tradiciškai mąstant, būtų viliojami kuo greičiau užsakyti paslaugą, o šią vėliau būtų planuojama kaip nors apmokestinti ar sukurti "Premium" tipo mokamų segmentų. Tuo tarpu "Google", kaip ir "Red Bull", žinojo, kad vartotojai gerą žodį paskleis daug efektyviau nei spalvingi reklamos klipai geriausiu laiku per populiariausių televizijų programas. "Google" puikiai išnaudoja vieną iš klasikinių įtakos principų: stoką arbą dirbtinę stoką. "G-mail" pašto paslaugos negali užsisakyti bet kas. Vienintelis būdas sukurti savo "G-mail" pašto dėžutę yra gauti jau ją turinčio vartotojo rekomendaciją.
 
 
Ar tai veiksminga? Taip. Tačiau galima klausti ir kitaip - ar efektyviai veikia tradiciniai rinkodaros būdai? Jei taip, ar jūs galite sau tai leisti?
 
Kava ir bendravimas
 
Netgi tokios individualumu besididžiuojančios užeigos kaip kavinės gali tapti standartizuotu ir vienu prekės ženklu suvienytu pasauliniu tinklu, pritaikius ne tradicines rinkodaros formas, o tiesiog išgrynintą verslo modelį. Tai įrodė visame pasaulyje sparčiai besiplečiantis kavinių tinklas "Starbucks". Nors kiekvienas turime pamėgtą vieną ar kelias kavines, tačiau ir tinklui priklausančiose kavinėse galima sukurti malonią atmosferą ir pasiekti, jog klientai jas laikytų tegu ne pirmaisiais, tačiau bent jau antraisiais namais.
 
 
"Starbucks" neskyrė milžiniškų biudžetų reklamos ar tiesioginio pašto kampanijoms, tačiau pateikė vartotojams, kaip jie patys teigia, iki smulkmenų su meile ir pasiaukojimu išgrynintą verslo modelį. Kava? Tik gera, ne, tik geriausia. Laukiate eilėje? Jus pakalbins padavėja. Norite gerdamas kavą paskaityti laikraščių ar žurnalų? Jie po ranka. Norite paganyti akis į pasaulio publiką? Jie čia pat, tuoj užeis. Norite pažaisti stalo žaidimų? Štai krūva jų sukrauta kampe. Norite pabendrauti su "kietais" žmonėmis? Jie čia pat, kavinės viduje.
 
 
Howardas Schultzas, vienas iš "Starbucks" tinklo įkūrėjų, teigė, jog netgi parduodant tokį žaliavinį produktą kaip kava ar arbata galima sukurti pridėtinę vertę, kurios neįmanoma išreklamuoti, bet vartotojai ją visada pajus - malonią bendrauti ar atsipalaiduoti skirtą atmosferą.
 
Pabėgimai ir sugrįžimai
 
Tiesioginės prekybos milžinės, tokios kaip "Avon" ar "Tupperware", ilgus dešimtmečius augo nesilaikydamos tradicinės rinkodaros principų: jokių parduotuvių, jokios reklamos masinėje žiniasklaidoje, klientai tampa pardavėjais, o pardavėjai - klientais. Jų rinkodara buvo kreipiama ne tiek į galutinį vartotoją, kiek į pardavėją. Tačiau laikai keičiasi ir šioje verslo srityje: "Avon" dabar kuria ir kitų pardavimo kanalų, nes šių laikų vartotoją jau ne taip lengva atvilioti į tradicine vadinamą pardavimo aplinką: vakarėlį ar dar kaip kitaip pakrikštytą gaminių pristatymą. Nuo šiol Vakaruose "Avon" gaminių galima išvysti ir didžiuosiuose prekybos centruose - ten veikia "Avon SPA" - grožio ir individualios grožio terapijos centrai.
 
 
Kyla natūralus klausimas: kuris gamintojas nenorėtų, kad jo prekė būtų parduodama didžiuosiuose prekybos centruose? Tačiau tokio tipo kompanijoms tai yra būtent netradicinė priemonė. Dabartinė "Avon" vadovė Andrea Jung, pripažinta antra pagal įtakingumą verslo vadove pasaulyje, turėjo ilgai įtikinėti tiek savo konsultantes, tiek akcininkus, jog šis žingsnis yra neišvengiamas. Prieš kelerius metus jai teko įtikinėti akcininkus, kad būtina pristatyti naują brangią "Avon" kosmetikos liniją.
 
 
"Tupperware" vadovai žengė analogišką žingsnį - pasirašė strateginės partnerystės sutartį su JAV prekybos tinklu "Target". Parduotuvėse buvo pradėta laisvai prekiauti "Tupperware" gaminiais. Pradžia buvo svaiginanti - pardavimai viršijo visus lūkesčius, bet tada susigriebė, kad kerta šaką, ant kurios patys sėdi: pardavimai tradiciniuose moterų vakarėliuose JAV rinkose dramatiškai smuko, o demonstruotojų skaičius sumažėjo 40%, nors kitose šalyse tuo metu augo. 2003 metais "Tupperware" gaminiai tyliai buvo išimti iš visų "Target" parduotuvių.
 
 
Tačiau "Tupperware" į JAV parduotuves grįžta kitu būdu - Trojos arklys šiuo atveju buvo gražūs bendrovės gaminių demonstraciniai stendai, pastatyti didžiuosiuose pasaulio prekybos centruose, geriausiose vietose, savaitei ar dviem. Tokia taktika įgalino išsaugoti ypatingą pardavimo vakarėliuose metodą, bet kartu atvėrė galimybių rasti visai naujų klientų. "Tupperware" pakeitė ir savo vakarėlių stilių: jie tapo trumpesni ir juose aktyviai dirba ne tik pati demonstruotoja, bet ir jos svečiai - visi kartu gamina, taip išbandydami ir kompanijos produktus.
 
 
"Avon" ir "Tupperware" išbandė ir kitus pardavimo, bet ne rinkodaros kanalus: jų gaminiais prekiaujama ir interneto svetainėse, ir "Amazon.com", ir kiekviena demonstruotoja ar konsultantė gali surengti savo e. vakarėlį kompanijos įrengtoje svetainėje. "Tupperware" gaminių galima nusipirkti ir TV parduotuvėse - šis pardavimo būdas irgi leidžia pademonstruoti tas gaminių savybes, kurių neparodysi parduotuvės lentynoje.
 
 
Kosmetikos gamintojai bene labiausiai yra priversti ieškoti naujų rinkodaros ir pardavimo būdų, nes jau beveik dešimt metų šis sektorius yra įžengęs į pagreitinto pardavimo etapą - naujų produktų sukūrimo ir gamybos tempai pasidarė tokie spartūs, kad didžiosios kompanijos nebespėja tuštinti savo sandėlių, nepaliaujamai papildomų vis naujesniu asortimentu. Šis procesas taip pat yra ir augančių logistikos išlaidų priežastis. Tai savo ruožtu lemia iš pirmo žvilgsnio dosniąsias "Pirk ir gauk nemokamai" akcijas, nors daugeliu atveju tai yra ne kas kita, kaip lentynų valymo procesas.
 
Realūs kraštutinumai
 
Ne viena bendrovė, ieškodama naujų rinkodaros būdų ir eksperimentuodama, vaizdžiai sakant, šovė sau į koją. Patirtis rodo, kad tu negali būti viskuo savo klientui. Būtina suvokti, kuo esi ypatingas, ir leisti vartotojui pačiam populiarinti tavo tikrąsias vertybes. Šiuo atveju pardavimo būdas - irgi viena iš išskirtinumo apraiškų, kurios neverta aukoti. Tai galima pavadinti išgrynintu kraštutinumu. Štai daugiausia populiaraus Vakaruose stalo žaidimo "Cranium" parduodama ne žaislų parduotuvėse, o "Starbucks" kavinėse, o vaikiškų žaislų - "McDonald's" ir kituose greitojo maisto restoranuose.
 
 
Akivaizdu, kad vartotojai užkimba ant išgrynintų kraštutinumų jauko. Minėtas rinkodaros autoritetas Godinas naujausioje savo knygoje "Free Prize Inside - The Next BIG Marketing Idea" akcentuoja idėją esą tradicinė reklama jau mirė: "Jei gali sukurti tokį gaminį, paslaugą, mokyklą, bažnyčią ar karjerą, apie kurią verta pasakoti kitiems, vartotojai išpopuliarins tavo pasiūlymą taip, kaip jo neišpopuliarintų jokia reklama". Tačiau kaip tokį gaminį sukurti?
 
 
Rinkodaros teorija sako, kad būtina diferencijuotis, gal ir nepastebimai, bet nuosekliai. Tradiciškai tampama "brangiausiais, bet geriausias", "greičiausiais", "patikimiausiais", "storiausiais", "ploniausiais", "sveikiausiais". Paradoksalu, tačiau galima ir sąmoningai bei atkakliai kenkti savo sveikatai - net ir po visų Vakaruose nuskambėjusių šlamštmaisčio skandalų ir teismo procesų JAV lig šiol gana sėkmingai veikia gausybė greitojo maisto restoranų, beje, jie giriasi ir tuo, kad jų vidutinis mėsainis viršija dienos kalorijų normą suaugusiajam. Šiais laikais nebeužtenka būti tik truputį geresniam ar siūlyti tik truputį geresnių nei jau yra rinkoje paslaugų. Kad vartotojų būtum pastebėtas, būtina mestis prie realių kraštutinumų.
 
 
Galima būti labai mandagiam arba per daug nesijaudinti dėl kliento. JAV esama restoranų tinklų, kuriuose vietų užsakyti negalima ("Johnny's"), bet yra ir tokių, kuriuose pietauti galima tik rezervavus staliuką. Esama viešbučių, kuriuose kiekvienas svečias turi asmeninį patarėją, tačiau yra ir tokių, kuriuose kartais gali nebūti nė vieno aptarnaujančio žmogaus, pvz., "Formula 1" viešbučių tinklas Europoje.
 
"Savojo stiliaus" paslaugos. "Easy Group" korporacija revoliucingai pertvarkė viską, ko tik ėmėsi: "Easy" interneto kavinės yra didžiausios, "Easy" automobilių nuoma - viena iš pigiausių ir lengviausiai pasiekiamų, "EasyJet" skraidina pigiai ir paprastai, o "Easy" kelionės laivais yra tokios pigios, kad savo kaina panašėja į autobusų keliones. Ir viskas įvilkta į standartinę korporacinę oranžinę "easy" spalvą, tad vartotojas visada žino, ko laukti: išgrynintos, geros paslaugos už ypač gerą kainą.
 
Darykite viską greitai - darykite viską ypač lėtai. Greitai - "McDonald's", o štai į kuriuos japonų restoranus neturint trijų laisvų valandų nėra ko eiti.
 
Galima siūlyti nepaprastą pasirinkimą - kiekvienos "Amoeba" muzikos parduotuvės asortimentą sudaro daugiau kaip 300.000 kompaktinių plokštelių. Arba labai smarkiai apriboti pasirinkimą - "In-N-Out" mėsainių restoranai siūlo tik septynis patiekalus, iš šių net trys - pieno kokteiliai, tačiau per metus kompanija uždirba daugiau pelno nei visa "McDonald's" imperija.
 
Skirkite nepaprastai daug dėmesio vieniems klientams, dėl kitų nekvaršinkite sau galvos: "American Express Centurion" kortelė - tik išrinktiesiems, o jei nepatenkate į vertingų klientų kategoriją, paskambinus į kai kuriuos bankus teks pakovoti dėl dėmesio.
 
Galima dirbti 24 valandas per parą arba vos kartą per metus: skirtingai nei visą parą veikiančios kai kurios JAV degalinės, tik kartą į metus atsidarančios "Helloween" parduotuvės per savaitę pasiekia tokią pat apyvartą.
 
Išskirtinumo vertė
 
Praėjusio dešimtmečio rinkodaros moto "Innovate, or die" (Inovuok arba mirk) dabar virto "Differentiate, or die" (Išsiskirk arba mirk). Gaminys ar paslauga nebūtinai turi būti patys moderniausi, patys naujoviškiausi ar net avangardiniai. Jie turi būti iš esmės kitokie. Tik pažiūrėkite į "Harley-Davidson". Nors naujieji jų motociklai ir yra techniškai modernūs, bet vartotojus labiausiai traukia būtent savitas ir nepakartojamas variklio garsas – tai lyg statuso ir priklausymo tam tikrai kastai simbolis. "Harley-Davidson" nesivargina pirkti reklamos žiniasklaidoje, skirtingai nei jų konkurentai, nors išvis neaišku, ar jie turi tikrų konkurentų? "Harley-Davidson" pardavinėja savo vardo naudojimo licencijas įvairių suvenyrų, kvepalų ir dezodorantų gamintojams, nes šis prekių ženklas jau seniai vartotojo sąmonėje nebeatskiriamas nuo tikro vyriškumo.
 
 
Tačiau tai nereiškia, kad pakanka bent kuo nors išsiskirti iš minios ir sėkmė garantuota. Pabrėžiama, kad produkto ar paslaugos išskirtinumas turi būti vertingas vartotojui. "Continental Airlines" oro linijos iki užkimimo gyrėsi, kad jos laivyną sudaro naujausių modelių orlaiviai, tačiau tai neišgelbėjo nuo vos bankrotu nepasibaigusio finansinio nuosmukio: vartotojai nesuvokė, koks skirtumas tarp naujutėlaičio ir kelerių metų senumo lėktuvo.
 
 
Todėl svarbu, kad išgrynintas skirtumas būtų lemiamas veiksnys. Būti pačiam geriausiam nereiškia būti matomam. Reikia ko nors daugiau. Juk akivaizdu, kad vartotojus šiais laikais daug sunkiau suvilioti paprasčiausiai trimituojant apie savo gaminio privalumus. Mes jau turime visko ir daug. Štai BMW, kažkada buvęs išskirtinio statuso simboliu, šiais laikais Vakaruose tapo lengvai prieinamas milijonams.
 
 
Vartotojai nori daugiau ir dažnai neaišku ko. Vienas įžymiausių šių laikų rašytojų Umberto Eco apie "Apple" kompiuterius rašė, kad "(...) "Mac" yra kaip Katalikų bažnyčia. Jie draugiški, linksmi ir paslaugūs. Įtikėjusiems į juos "Mac'ai" parodo, kaip žingsnis po žingsnio ir gali pasiekti - tegul ne Dangaus Karalystę, tai bent sulaukti to momento, kai Jūsų kūrinys bus išspausdintas".
 
 
Garsus kompozitorius Barry Adamsonas apie "Apple" yra pasakęs: "Apple" yra kaip keisti narkotikai, kuriais jūs negalite pasisotinti. Jie neturi būti vadinami "Mac'ais". Juos reikėtų vadinti "Crack'ais" (aliuzija į itin stiprų narkotiką).
 
 
Buvęs "Apple" korporacijos vadovas Gilas Amelio kalbėjo dar kategoriškiau: "Apple" yra kultas".
 
Kultas ir emocinis įvaizdis
 
Tačiau ar gaminys bei paslaugos realiai gali tapti kultu? Teigiama, kad teorijos apie tai, kad prekės ženklas turi turėti ryškų emocinį atspalvį, išprovokuoti tam tikrą vartotojo emocinę būseną, jau praeitis. Žmonės nebenori tikėti nerealiomis vizijomis. Asociacijos, kurias kuria kvepalų pardavėjai ar sportinės avalynės gamintojai, rodydami romantiškus vaizdus ar manekenes, tapnojančias Barbadoso paplūdimiais, nėra priimamos taip, kaip jos buvo priimamos praėjusį dešimtmetį. Johnas Grantas, kuris kadaise buvo emocinės rinkodaros pranašas ir parašė "The New Marketing Manifesto", savo naujoje knygoje "After Image" yra daug kategoriškesnis. Jis sako, kad įvaizdžiai, kuriuos formavo garsūs prekių ženklai, pasirodė tik iliuzijos, ir pateikia tokius pavyzdžius:
 
 
"Chanel" daro tave geidžiamą - pasipurškusi "Chanel" tu kvepi kaip tavo mama; "Carlsberg" alus paverčia tave šauniu vyruku - "Carlsberg" alus daro tave triukšmingą ir prakaituotą; "Nike" sportbačiai paverčia tave didvyriu - "Nike" nuskurdina tave 100 USD.
 
 
Vartotojai šiais laikais daug mieliau tiki realybės šou personažais - neįtikėtino populiarumo sulaukė MTV laidos "Jackass" ar "The Osbournes" bei dabartinės lietuviškos žiniasklaidos žvaigždės, išėjusios iš akvariumų ar barų, nei vos ne antgamtišku grožiu apdovanotomis manekenėmis.
Kai kurie prekių ženklai liko tik savotiškos ikonos. Kiti žengia daug toliau nei funkcinė ar emocinė rinkodara - jie turi visuomeninę prasmę. Jie tampa vartotojų pasaulėžiūros išraiška. Tai - geriausia, ko gali tikėtis prekės ženklas. O tai jau pirmieji kulto požymiai.
 
Sveiki atvykę į naują pasaulį
 
Daug kas sako, kad klasikiniai rinkodaros principai yra veiksmingi, ir jie visiškai teisūs. Tačiau kam tie principai taikytini? Kai kurie rinkodaros teoretikai radikaliai tikina, kad jie veiksmingi tik tiems vartotojams, kurių jau seniai nebėra - praėjusio amžiaus žmonėms, kuriuos buvo galima paveikti masine ir iš esmės apgaulinga rinkodara. Tokios dinozauriškos rinkodaros pavyzdžių iki šiol daugybė, tačiau, anot šių teoretikų, tai dar nieko neįrodo. Paprasčiausiai didelėms ir turtingoms korporacijoms daug lengviau viską daryti taip, kaip jos darė iki šiol, nei ieškoti naujų būdų. Kaip pakeisti daugybės reklamos vadybininkų mąstymą ir kaip kūrybiškiau panaudoti milžiniškus reklamos biudžetus?
 
 
Anot naujųjų rinkodaros principų šalininkų, šių laikų vartotojai jau yra kitokie. Daugelis turi išsiugdę imunitetą tradicinei, masinei rinkodarai, o televizijos reklaminius intarpus išnaudoja savaip – tuo metu eina į virtuvę ar tualetą. Tokiems vartotojams nebaisi akiplėšiškai aukšta kaina už išskirtinį gaminį, bet jie nesirengia mokėti nė cento daugiau už kasdienes prekes. JAV sėkmingai kuriasi vartotojų klubai, kuriuose susivieniję pirkėjai patys tampa mažmenininkais. Pavyzdžiui, naujakuriai, norėdami gražiai įsirengti namus, stoja į klubą ir įsipareigoja per metus išleisti ne mažiau nei 10.000 USD. Jie viską perka tiesiai iš didmenininkų tokiomis kainomis, apie kokias paprasti vartotojai net nedrįstų svajoti. Akivaizdu, kad tokių klubų nariai, pamatę 60% antkainius, kuriuos taiko įprastos parduotuvės baldams, apmušalams, audiniams, daugiau niekados nenorės pirkti šių prekių įprastu būdu. Maža to, jie pasistengs ir visus savo giminaičius bei pažįstamus aprūpinti tokiomis nuolaidomis.
 
 
Lygiai toks pats veiksmas vyksta interneto erdvėje. Per kelias minutes galima pasitikrinti, kur ta ar kita prekė kainuoja pigiau ir kur geresnės pardavimo sąlygos. Šių laikų vartotojai žino gerokai daugiau, gali kur kas daugiau ir nori daug daugiau. Vartotojai nebetiki išpuoselėtais įvaizdžiais, o tiki tuo, ką daro jų stabai. Mineralinis vanduo "Evian" Amerikoje, kur kokybiškas geriamasis vanduo teka iš daugybės čiaupų, išpopuliarėjo ne tik todėl, kad yra ypatingos kokybės, bet ir todėl, kad daug žvaigždžių paparacų buvo nufotografuotos būtent su "Evian" buteliuku rankoje. Šių laikų vartotojai labiau pasitiki bičiulio rekomendacija nei gatvėje įteiktu lankstinuku. Vartotojai renkasi tai, apie ką kalba kiti, bet nebūtinai "du už vieno kainą".
 
 
Neseniai rinkos tyrimų kompanijos "JD Power" atliktas tyrimas patvirtino, kad, JAV vartotojų nuomone, tokio dalyko kaip blogas automobilis nebėra. Visi šiais laikais parduodami nauji automobiliai yra geri ir atlieka savo funkciją - nuveža iš taško A į tašką B. Tačiau dar niekad žmonijos istorijoje vartotojai nebuvo tokie galingi, išlepinti ir išrankūs, kokie jie yra dabar. Jie gali pareikalauti, kad gamintojai keistų savo darbo tvarką ("Nike" gaminių boikotas dėl pažeistų darbininkų teisių) ar net produktą ("McDonald's" restoranų valgiaraščių pasikeitimas). Ir niekada vartotojai neturėjo tokio pasirinkimo, koks yra dabar. Pavyzdžiui, vidutinėje JAV parduotuvėje galima rasti 47 baliklio rūšis. Kokį rinksis vartotojas - geriausią, pigiausią ar tą, kuris buvo labiausiai reklamuotas? Gali būti, kad vartotojas tą dieną nesirinks jokio, nes jis pritaria prieš reklamą kovojančios organizacijos "Adbusters" paskelbtos Dienos be pirkinių (angl. - Buy Nothing Day) idėjai. Arba rinksis nemokamą.
 
"Wrigely's" muilo nebegamina
 
Rinkos tyrinėtojai Wendy Gordonas ir Virginia Valentine rašo: "Prekių ženklų realybė yra tokia, kad žmonės sukuria jų prasmę. Prekių ženklų savininkai to negali padaryti. Žinoma, jie atsakingi už tai, kad tam tikri signalai apie ženklą būtų skleidžiami, tačiau tie signalai yra interpretuojami dažnai visai ne taip, kaip norėjo patys kūrėjai. Prekių ženklai įsišaknija žmonių širdyse ir galvose".
 
 
Sėkmė laukia tų verslininkų, kurie sugebės vartotojams pasakyti tai, ką jie ir nori išgirsti, bet dar nežino, kol neišgirdo. Reikia turėti daug drąsos, kantrybės ir įžvalgos, kad pasitikėtume vartotojais tiek, jog leistume jiems patiems sukurti mūsų ir jų prekės ženklą. Išskirtinį, asmenišką, kultinį. Alexas Wipperfurthas savo knygoje "Brand Hijack - Marketing without marketing" teigia: "Tai žiauriai sunkus darbas, bet jis atsipirks su kaupu - jūsų klientai ilgai liks ištikimi jūsų prekės ženklui".
 
 
Kai kada tokiems darbams nereikia kosminių biudžetų ar brangiai apmokamų konsultantų. Štai kramtant "Wrigley's" kramtomąją gumą, verta prisiminti, kad "Wrigley's" kompanija pradėjo nuo to, kad gamino skalbimo miltelius, kurių pirkėjams parduotuvėse nemokamai siūlė ir muilo gabalėlį. Muilas tapo populiaresnis už miltelius ir tada "Wrigley's" šios prekės pirkėjams kaip priedą pasiūlė kramtomosios gumos, aišku, taip pat nemokamai. "Wrigely's" jau muilo nebegamina.
 
Autorius Vidas Jankauskas

Gal mano patarimas pasirodys kiek ir per drastishkas, bet jei jau keliausit, tai maukit lauk is Europos. Toliau ka papasakosiu pries 18 men padariau pats, pries 4 men pakartojau su tevais kartu. Kryptis - Filipinai. Taip, suprantu, egzotika, toli, brangu... Taciau tai pakeicia poziuri i gyvenima. Pamatai visai kita kultura, kitus zmones. Jie nesisuka kaip peles rate kas manesi mokedami paskolas, nuomas, imokas, komunalinius ir pan. Ten kitas pasaulis. Ten seimps galva kasdien sprendzia ar jam gulet po palme ir nieko neveikti, ar pagauti/nupirkti zuvi seimai ir ja patiekti jiems. ten nera storu, pliku, ten visi sypsosi, visi paklausia 20 kartu per diena kaip sekasi. Ten nera musu rutinos... ten tiesiog kitoks gyvevinimas.
Kiek tai kainuoja? Is pirmo zvilgsnio daug - skrydis 1500-2500 lt zmogui. Kuo anksciau pirksi bilietus, tuo pigiau (is LT neskrenda, vertetu ziureti is milano ir pan). Toliau gyvenimas, maitinimasis. Mes buvom 5 savaites. Biudzetas grubiai 1500lt skrydis + 3500lt (1000 euru) zmogui viskam kitam. Cia jau paskaiciuotas vidutinis variantas netaupant, bet ir netashkant pinigu. kas i tai ieina? Na pvz nakvyne ten brangi, vidutiniskai 50lt uz dvivieti kambari parai. Taciau visa kita pigu, tarkim 60 min masazas papludimy saulelydzio metu su kokteiliu rankoj ant balto smelio (kaip filmuose matot) 6-8 Lt, didzliu kreveciu kg 15lt, jas pagaminti su ryziais ir alum 10lt. T.y uz 30lt gaunat karalishkus 1kg kreveciu pietus su ryziais ir alumi. Visa kita yra persikelimu tarp salu laivukais kaina. Grubiai tarkim tai kainuoja 150lt uz laiva, ir nesvarbu ar jame bus 2 zmones, ar 4 ar 15, kaina ta pati.
Finale: 5 savaiciu atostogos 5000-6000 lt zmogui, pabunat kitoj civilizacijoj, kitam pasaulyje, balto smelio ir zydros juros kraste. Atsiminimu 5 metams, nerealios fotkes, nusilupusi oda, gilus pamastymai apie tai kaip mes gyvenam ir svajones kitais metais vel ten grizti...

Rekomenduočiau perskaityti Fredžio Merkurio biografiją, ten labai gerai galima pamatyti, ką galima nuveikti su pinigais ir tik jų daug turintis žmogus supranta, jog ne tai svarbiausia. Todėl manau visi kurie sako, jog ne piniguose laimė yra milionieriai. Šventai tuo tikiu.

Tai noras uzdirbti (pastangos) ir kliedejimas kad pinigai atnesa laime-du skirtingi dalykai. Ir jokios priespriesos nematau tame kad zmogus stengiasi kaip sakai uzdirbti "papildoma centa" bei tuo paciu metu teigia jog pinigai neatnesa laimes.
 
Cia tas pats kas maisto gaminimo (receptu) forume-visi dalintus informacija, stengtus iskpeti kuo skanesni kepsni/torta-viskas ok. Nes visi sutinka kad be maisto isgyevnti neimanoma ir megsta bet kuris zmogus skaniai pavalgyt. Bet tai nereiskia kad visi sutiktu su teiginiu "jei tureciau pilna sandeli tortu ir kas diena galeciau est brangius patiekalus-buciau laimingas". Taip, maisto reikia isgyvenimui, bet jo gausa/ivairove neturi rysio su zmogaus laimes jausmu. Tas pats ir su pinigais.

Vagis ar sukcius turbut zymiai laimingesnis butu ka nors apvogdamas, negu ta pacia suma uzsidirbes saziningai. Didzioji dalis vagiu, sukciu ir kitu nusikalteliu yra sociopatai, todel jiems tokie dalykai kaip sazine tiesiog neegzistuoja. Jiems visiskai dzin, ar ten buvo paskutines zmogaus santaupos, jie tiesiog nejaucia gailescio kitiems, kaltes ir pan. Kaltas auklejimas, tevai, aplinka, is dalies galbut genai.
 
Kalbant apie laime, tai pinigai vaidina dideli vaidmeni iki tam tikros ribos. Kai zmogus turi nebloga busta, masina, gera darba, santaupu ir neturi finansiniu isipareigojimu, jam nereikia kiekviena diena galvoti, is ko rytoj pirks maista. Sakykim jis turi buta uz 200k Lt, ir 100k Lt santaupu. Atotrukis nuo benamio, kuris turi kelis simtus kiseneje iki sito zmogelio yra zymiai didesnis negu to zmogelio atotrukis iki pvz. 3-5mln lt turto turincio zmogaus. Kai turi pinigu, kad galetum normaliai gyventi, papildomi pinigai nebesukuria tokio laimes efekto.
 
Reikia nepamirsti, kad pinigai is niekur neatsiranda, juos galima arba uzdirbti svariai (darbas, verslas), arba nesvariai (vagystes, narkotiku prekyba, kontrabanda, aferos ir t.t.). Skirtumas yra didziulis. Svarus pinigai tau suteikia ramybe ir laisve, o nesvarus suteikia iliuzija,kad esi turtingas, jie sudrumscia ramybe ir atnesa daug pavoju (gali buti sumustas, nuzudytas, gali sesti i kalejima). Dirbdamas svariai tu rizikuoji nebent netekti darbo, arba verslo (bankrotas ir pan), o dirbdamas nesvariai tu nuolat rizikuoji savo sveikata, laisve, arba net gyvybe.
Visi mato prabangius automobilius, didziulius namus, prabanga ir galvoja, oi kaip zjbs, bet nemato, kas uz to slypi. Net jei pinigai svarus, uz to slypi daugybe ilgo ir sunkaus darbo, didziule atsakomybe (valdant imone ar versla), dideles laiko ir nervu sanaudos. Zmones paaukoja seimos gerove, asmenini gyvenima vardant tu turtu, o jais pasidziaugti nelabai ir lieka laiko. O jei pinigai nesvarus, gaunami is narkotiku, kontrabandos ir t.t., tai su ta prabanga gali greitai atsisveikinti atsisedes i kalejima. Ir kas is tos prabangos, jei tave nuolat supa padugnes, net panos ar zmonos normalios nesusirasi. Arba pvz. visokios olialia pupytes uzsienyje teikdamos intymias paslaugas irgi daug uzdirba, bet kas is to, kai visi aplinkiniai zino, kad esi paskutine k.urva.
Mano nuomone, zmogus laimingas buna tada, kai jo gyvenime yra balansas (darbas, laisvalaikism sveikata, seima, draugai). Uz pinigus nenupirksi nei geros seimos, nei tikru draugu, nei sveikatos (siekdamas daugiau pinigu, ja tik gadinsi, o paskui tuos pinigus leisi jos gydymui)

ne ne ne, ne piniguose laime, ypac nesvariuose. nesvariai uzdirbti pinigai eda zmogaus sazine, dingsta ramybe zmogaus, atsiranda stresas, alkoholis, narkotikai (kai kuriais atvejais). cia turiu omeny vagystes, kontrobandas, aferas, narkotikus, kysius ir pan.
ko kubilius kalbedamas beveik niekad neziuri tiesiai i kameras, i akis? geda.
brazausko amzinatilsi irgi akys lakstydavo.
nesvarbu kad nesvariai uzdirbe neseda i kaliuze, nes nepagavo, bet ramybe dingsta ilgam.
nereikia net nesvariu pinigu, yra atveju kai zmones i uzsieni vaziuoja uzsidirbt daugiau, ir sveikata praranda, ir seimas, draugus, lieka apgauti ir pan.
tai kad cia variantu visokiu, kaip kam

Neatsimenu koks išminčius yra pasakęs, bet man labai patiko mintis - Žmonės nėra tinginiai, jie tik neturi tinkamos motyvacijos.
Sėkmė man kažkaip labai keistas parametras, sudėtinga juo objektyviai vertint gyvenimo kokybę. Aš galvoju kad visų svarbiausia mūsų gyvenime būti laimingu. Tik kad mums visiems bruka mintį kad reikia kuo daugiau prikaupt pinigų, kad mums turi but svarbus kitų žmonių vertinimas ir šeip visokių durnų neuroasociacijų prikiša į galvą kad kai susimastai dėl ko nervuojiesi tai galiausiai supranti, kad tai tik juokai.
Realiai žmogui tereikia, kvepuoti, valgyti, nusnusti ir viskas. Visa kita yra tik mūsų norų valioje. Man tai kraupoka darosi kai pagalvoju kiek žmonių ardosi dėl pinigų. Niekas senatvėje nesiskundžia kad per mažai dirbo, skundžiasi dėl to kad per mažai bendravo su artimaisiais.
Jei jau kalbant apie darbo pasirinkima, privalai pasirinkti tokia veiklą kuri teikia džiugesį. Kitaip tau šakės. Nes juk kuo labiau džiaugiesi tuo labiau gyveni :)

Metodas, kaip išlaikyti Google pasitikėjimą, atsilaikyti nuo negatyvaus SEO, tapti neperšaunamu konkurentams
 
Autorius Vilius Gudonis | 2013-12-28 | Optimizavimas paieškos sistemoms
 
Google nuolat atnaujina savo paieškos algoritmą, pagal kurį yra reitinguojamos svetainės. Vieni pakeitimai būna mažesni ir jaučiami silpnai, kiti būna griaunantys ištisus verslus (pvz., Panda, Penguin algoritmo atnaujinimai). Turbūt jau visi žino, kad už spaminius komentarus tinklaraščiuose su atgaline nuoroda į savo puslapį Google turėtų išmesti tavo svetainę iš pirmųjų rezultatų puslapių. O jeigu per vieną naktį tavo svetainei konkurentai sukūrė 40 000 komentarų žemos kokybės bloguose siekiant, kad tinklapis būtų pašalintas iš paieškos rezultatų?
 
Taigi šįkart papasakosiu tau, kaip galima apsisaugoti nuo negatyvaus SEO iš konkurentų bei įgauti pasitikėjimą Google.
 
Šį metodą taikau tiek savo interneto projektams, tiek klientų tinklapiams. Metodas leidžia išvengti išvengti Google nuobaudų bei didelių pozicijų kitimo po kiekvieno naujo algoritmo, įtakojančio svetainės reitingą paieškos rezultatuose.
 
Domeno pasirinkimas
 
Domeno išsirinkimas turi labai didelę reikšmę pozicijai Google rezultatuose. Šiuo metu visiškai nauji domenai sunkiai iškyla į aukščiausias pozicijas per trumpą laiką. Nauji domenai greičiau pasirodo pagal long-tail raktinius žodžius, pagal pagrindinius keywordus tokioms svetainės reikia šiek tiek daugiau laiko.
 
Jei yra galimybė, rekomenduoju rinktis jau anksčiau užregistruotą domeną, kurio galiojimas yra pasibaigęs ir jis niekam nebepriklauso. Pirmoji tokio domeno registracija patartina, kad būtų prieš trejus metus ir dar daugiau.
 
Prieš nusiperkant tokius domenus būtinai išsitiriu jų istoriją: ar jie buvo suspenduoti Google, kokios atgalinės nuorodos ateina, kokia jų kokybė ir kiekis, ar domenas vis dar indeksuotas Google paieškoje (jei svetainė nėra indeksuota, tokių domenų patariu nepirkti, kadangi greičiausiai jie yra deindeksuoti dėl nusižengimų). Įsigijus domeną, pasitikrink per Webmaster Tools, ar tikrai domenas neturi jokių nuobaudų iš Google.
 
Išeinančios nuorodos
 
Pagrindiniame tinklapio puslapyje patalpinu nuorodą į didelį autoritetą turinčią svetainę (pvz., Wikipedia), kurios turinys yra susijęs ir ji yra toje pačioje nišoje. Pridedu dar vieną nuorodą, vedančią į (nebūtinai super aukšto autoriteto) svetainę, tačiau jos turinys turi būti dar labiau susijęs su tavuoju.
 
Taip pat rašomuose straipsniuose nevengiu įterpti 1-2 nuorodų į susijusią su tekstu svetainę. Tokio tipo išeinančių nuorodų skaičius priklauso nuo straipsnių rašymo ir atnaujinimo intensyvumo.
 
Turinio apimtis
 
Pagrindiniuose tinklapio puslapiuose talpinu paieškos sistemoms įskaitomus tekstus, kuriuos sudaro minimaliai 350 žodžių.
 
Domeno privatumas
 
Google yra ICANN (Internet Corporation for Assigned Names and Numbers) korporacijos patvirtintas domenų registratorius, todėl jis turi galimybę laisvai tikrinti ištisų domenų whois informaciją. Todėl pagrindiniam domenui nenaudoju whois apsaugos (whois protection). Viskas turi atrodyti skaidriai ir natūraliai. Whois apsaugą patariu naudoti privataus tinklaraščių tinklo svetainėms (jei tokias naudoji).
 
Atgalinių nuorodų (backlink‘ų) inkarinis tekstas
 
Jei stengiesi iškilti pagal raktinį žodį, pvz., „plastikiniai langai“, tu negali kurti visų atgalinių nuorodų, kurios būtų su būtent tokiu pačiu inkariniu tekstu. Nuorodų tekstas privalo būti skirtingas, kadangi vienodo inkarinio teksto naudojimas Google‘ui iškart signalizuoja, kad tai gali būti nenatūralu, ir tokiu būdu Google pasitikėjimas tavo svetaine, garantuoju, kris labai stipriai.
 
Nuorodų inkarinis tekstas turi būti įvairus. Dažniausiai aš naudoju inkarinius žodžius pagal tokius procentus:
 
20% visų nuorodų su tiksliu raktiniu žodžiu, pagal kurį nori iškilti Google rezultatuose: plastikiniai langai
20% visų nuorodų su tiksliu URL: http://www.PlastLangai.lt/
20% visų nuorodų su tavo prekiniu ženklu: Plast Langai
20% visų nuorodų su nesusijusiais žodžiais: spauskite čia; daugiau informacijos; skaitykite daugiau ir pan.
20% visų nuorodų su raktažodis + kiti nereikšmingi žodžiai: kokybiški plastikiniai langai
Socialiniai tinklai
 
Pastovus tinklapio nuorodų atsiradimas socialiniuose tinkluose (Facebook, Youtube, Google plus) daro didelę įtaką svetainės autoritetui. Google tai labai vertina, o autoritetas kyla.
 
G+ įgauna vis didesnę įtaką ir kuo toliau šio socialinio tinklo reikšmė augs dar labiau.
 
Taigi paminėjau svarbiausius žingsnius metodo, kuris leidžia pastoviai auginti Google autoritetą ir apsisaugoti nuo niekingų konkurentų veiksmų, siekiančių išmesti tavo iš paieškos rezultatų.
 
Prieš du mėnesius mano vieno kliento svetainė, su kuria jau buvo padarytas nemažas įdirbis, sulaukė konkurentų mėginimo sužlugdyti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose. Konkurentai per dvi dienas į užsienietiškus tinklapius automatiniu būdu pažėrė ~80 000 komentarų su atgaline nuoroda ir tuo pačiu inkariniu tekstu. Ir spėkit, kas nutiko?
Visiškai nieko. Kadangi Google žino šią svetainę labai puikiai ir niekada nepagalvotų, kad ji pati kurtų tokias prastos kokybės nuorodas per tokį trumpą laiką. Google pasitiki mano klientų svetainėmis.
 
Tokio paties Google pasitikėjimo linkiu ir jums 2014 metais!
 
Straipsnio šaltinis

Pirmiausiai iškelčiau klausimą: ar tobulėjimas visada reiškia sėkmę, t.y. tobulėjimas = sėkmė?
Mano manymu daugumai sekmė yra tik atsitiktinumo reiškinys. Kuris karts nuo karto pradžiugina mus. Tačiau suskubsite sakyti, kad yra ir tokių personų, kurie nuolatos nusineša honorarus, sėkmingai kyla karjeros laiptais, gauna tai ko nori ir t.t. O kitas verčiasi kuliais per galvą, kremta mokslus, bet rezultatai vistiek blogi, neturi to ką turi kitas, kuriam sekasi (pirminiam mano aprašytui variantui), nors dirba daug ir negailėdamas jėgų. Atsakymas (mano nuomonė) būtų toks: jei tau nesiseka taip kaip kitam, tai susimąstyk ir pagalvok ar eini teisingu keliu. Jei tas kelias ne tavo - tikslo niekada nepasieksi, nes klaidžiosi nepažįstamame kelyje, o galutinis tikslas kelio gale (tobulėjimo lubos) atrodys labai toli. Radęs savo kelią eisi tieisiai ir užtikrintai nesisukinėdamas ir neklaidžiodamas, todėl ir savo tikslą (lubas) pasieksi greičiau. Taigi, paradoksalu, tačiau laimingesnis, ar sėkmė šypsosis tam, kurio tikslas arba tobulėjimo lubos bus žemiausiai, nes jis greičiausiai finišuos ir pasieks tas lubas (galutinį tikslą). Dar papraščiau skambėtų taip: reikia suprasti kur turi tobulėti ir dėl ko, o ne tobulėti tik tam, kad ale kažkada taptum tobulas. Tobūlų nebūna.
 
Tikiuosi, kad bus supratosių mano mintį, nes kartais lieku nesuprastas.

Geras straipsnis. Taciau straipnio autorius turbut nezino taciau amazon neduoda " buyer protection " Lietuvoi. Deja bet jie dar mus laiko treciarusia salimi. Todel auksciau pamineti punktai daugiau naudingi ebay. Nebent perkama bunant uzsieni.
 
pron: Del prekiu is kinijos dazniausiai prekes uztrunka kol ateina. Jei yra siunciama paprastu pastu. Tai tada loterija. Buna ir per savaiciu pora pasiekia siuntinys buna ir ilgiau. Iki poros menesiu. Dar vertetu atminti, kad ir Lietuvos muitinei gali uzsilaikyti siuntinys del ivairiu tikrinimo priezasciu. O del to kada kelti dispute. Siulau laukti iki paskutiniu dienu ~3-5 dienos iki paskutines datos kai gali kelti dispute ( jei tiki, kad tikrai preke issiusta ). P.S. netgi jei PP nespesi iskelti dispute ar bus kokios problemos kreipkis i banka. Uztruks pildyti prasymus ir tol kol bankas viska patikrins, bet pinigus grazins. Kiek atsimenu ( galiu klysti, kad banke pinigus uz pirkinius kuriu negavai is uzsienio gali grazintis nuo 3 iki 6 menesiu ).
 
Jei reik daugiau info az.

Yra viena labai aiški priežastis, kodėl neturėtumėte mokėti už skelbimų talpinimą. Norite žinoti kokia? Atsakymas čia:
 

parduoduperku.lt/nemokek

Dvi dienas buvau Londone "Business Startup" renginyje, paklausiau daug įdomių pranešimų, tai galvoju pasidalinsiu atskiromis mintimis, gal įkvėps.
- - - - - - - - - - -
- You will always have problems and obstacles in business. Deal with it, you will never have ideal conditions.
- Business is PEOPLE buying from PEOPLE, don't forget it.
- You don't have to be a salesperson to sell. And without selling - you have no business.
- Don't be afraid to ask for a sale - no one will punch you in your face for that. The worst you would get is a NO. And then you move on.
- Nobody invests in ideas. They invest in businesses.
- You don't have to be the first to market. In fact, the first ones usually fail, because they are too early.
- Handbags market is bigger than oil or gold. Women. Go figure.
- Start-up is creating a product under conditions of extreme uncertainty. (Eric Ries)
- Business plans are only for proving to yourself what you want to believe. They usually have nothing to do with reality.
- Define what is a success for you. Otherwise how will you know you succeeded or failed? Have target numbers. Numbers, numbers, numbers.
- 3 W's of any business: Who is my customer? What is their problem? Where do I find them?
- Look for not where you're right, but where you're wrong. Where am I failing? What am I missing? What can I improve?
- In decision making - be passionate, but not emotional.

Žvelgiam į kasininko darbą kitu kampu.
 
Kodėl nuėjau dirbti kasininku?
 
Pasirinkau kasininko darbą kiek netikėtai, ir nelauktai. Situacija buvo paprasta, kad šių metų vasarą teko vėl ieškotis naujo darbo, bet visgi niekaip nesugalvojau, kur norėčiau įsidarbinti, kad pats darbas man patiktų, galėčiau stabiliai išdirbti, ir nereikėtų vėl grįžti į darbo paieškas. Besidomint naujo darbo paieška, įstrigo vieno žmogaus pasakyti žodžiai: „Tegul tik neeina dirbti į kasininkus“. Kadangi dar niekada nebuvau dirbęs kasininku, kaip tik norėjosi išbandyti naują darbą, įgyti naujos patirties. Tuo labiau, jog pats asmeniškai žinojau maždaug, kokia situacija Lietuvoje su kasininko darbu. Žinoma buvo, kad kasininkai vienoje darbovietėje-parduotuvėje ilgai neišbūna, alga tik minimumas, o „arti“ reikia daug, taigi norėjosi pasižiūrėti kaip seksis man pačiam. Tuo labiau, kai pats vaikščiodavau į parduotuvę apsipirkti tikrai neįsivaizdavau savęs dirbant kasininku.
Tokiu būdu kiek netikėtai mano gyvenimas pasisuko kita linkme:susiradau IKI parduotuvę, kuri ieškojo pardavėjo-kasininko, ir mane priėmė į savo kasininkų gretas. Tiesa, darbo vietą pasirinkau šiek tiek apgalvotai dar: t.y. tame pačiame rajone, kur gyvenu, kad man nekainuotų, kelionė į darbą/ iš darbo, pietauti galėčiau grįžti į namus. Pradžia buvo tikrai sunkoka, pats darbas atrodė gana nuobodus ir niekuom neišsiskiriantis nuo to kaip jį ir įsivaizdavau.
 
Pradėjau ieškoti savo darbe įvairovės
 
Norėjau vienintelio dalyko, kad darbas man iš tikro netaptų nuobodus ir netektų ieškotis naujo darbo, pradėjau galvoti kaip paįvairinti patį kasininko darbą. Taigi, aptarnavimą pradėjau derinti su bendravimu.
Svarbu tapo ne tik dirbti įprastai, kaip daro dauguma kasininkų: skubėti skaičiuoti pinigus,atiduoti grąžą, nesisveikinti, visada būti surūgusiam, visiškai stengtis nekontaktuoti su klientu daugiau, nei privaloma ir galvoti kaip tik atsedėti darbo valandas, ir skubėti namo. Galvojant, kaip šis darbas galėtų patikti reikia pradėti galvoti nuo kitų dalykų: Svarbus yra bendravimas, reikia atrasti laiko bendravimui, tuo pačiu sudominti klientą, išklausyti jį, pasikalbėti su juo nepamirštant ir aptarnavimo. Juk tu esi kasininkas-pardavėjas.
Pradėjau ne tik įprastai sveikintis su klientais, tačiau klausytis jų pokalbių, pasitelkiau stebėjimo metodą, stebėjau klientų elgesį, patį bendravimą su manimi. Stebėdavau žmonių poras, kaip jos atsiskaitinėja, moka pinigus, jų bendravimą, ginčus tarpusavyje, nes tai iš dalies galima jau šiektiek pasakyti apie dviejų žmonių santykių tvirtumą. Pasimatė tiek žmonių socialinė padėtis, materialinė padėtis, tapo aišku kokias prekes žmonės perka dažniausiai, galėjau suvokti paprasčiau kiek jie uždirba, ir kiek jie išleidžia. Tapo daug aiškesnė situacija apie alkoholizmo situaciją Lietuvoje.
Po kažkiek laiko stebėjimo pradėjau galvoti apie tai kaip įdomiai užkalbinti savo klientus, kokia svarbi yra balso tono reikšmė, ką reikia daryti, kad kaip nors išsiskirti iš kitų kasininkų ir patikti savo klientams, palikti teigiamą įspūdį, kad pamatę mane gatvėje, ar parduotuvėje ne darbo metu jie nebijotų su manimi pasisveikinti, nebijotų manęs užkalbinti. Visa tai padėjo, privalomi dalykai savo darbe,tiksliau privalomi klausimai: „Ar turite IKI nuolaidų kortelę, ar renkate lipdukus, mokėsite kortele ar grynais?“ Pradėjau nuo nuolatinių klientų: bandžiau įsiminti klientus, ir atsiminti kas atsiskaitinėja banko kortele, kas turi IKI korteles, o kas ne, kas rūko kokias cigaretes, kas perka kokius loterijos bilietus, bandžiau prisiminti, kas renka lipdukus. Net tokie dalykai tapo reikšmingi. Tos papildomos akcijos vykstančios parduotuvėse. t.y. lipdukų rinkimas, dovanų kortelių klausimas kaip tik pagelbėjo aptarnaujant klientus. Tokiu būdu norėjosi tada klientus užkalbinti neįprastai, kuo nors sužavėti. Tai tapo labai svarbu, kad mano darbas netaptų monotoniškas, o būtų įdomus.
 
 
 
Asmeninis tobulėjimas
 
Kita svarbi pusė tapo pats tobulėjimas klientų aptarnavime: Norėjau viską sužinoti apie aptarnavimo kokybę. Čia pasitelkiau šiektiek ir stebėjimo, ir psichologijos žinių: Vaikščiojau po kitas parduotuves, tiek ir į savo tinklo parduotuves, tiek pas savo konkurentus. Vaikščiojau ir kavines, restoranus, picerijas, netgi prekybos centrus. Stebėjau klientų aptarnavimo ypatybes. Stebėjau kaip dirba kiti kasininkai-pardavėjai: kaip jie bendrauja su savo klientais, kaip sveikinasi, stebėjau jų nuotaikas, šypsenas, elgesį ir būseną. Jau iš tikro pats padirbęs kasinink ir nuėjęs į kitas parduotuves apsipirkti galėjau pastebėti, kam kasininko darbas nors kiek patinka, o kam tai yra tikras pragaras. Bandžiau įžvelgti skirtumus, kas dirba įprastai, o kas savo darbą paįvairina bent šiek tiek.
Sprendimų priėmimas. Man dirbant iškilo dar vienas aktualus aspektas mano darbe: tinkamų sprendimų priėmimas. Kaip greitai reaguoti į situaciją ir priimti teisingą sprendimą klientui paklausus: dėl prekės kainos, atsisakius prekės, ir norint ją grąžinti, kuriame skyriuje rasti tam tikrą prekes, ar Jūsų parduotuvėje yra tokia ir tokia prekė. Kaip mokėti tinkamai atsakyti į bet kokį kliento klausimą? (Netgi tokius kaip: kur Jūsų pastate yra WC, gėlių, drabužių parduotuvė). Kaip įdomiai atsakyti į kliento klausimus. Teko domėtis ne tik pačia parduotuve, o visu pastatu, kuriame dirbu. Svarbu žinoti:Kaip savo darbe bendraujant su klientais išlaikyti etiketą, neįžeisti klientų, kaip išlaikyti gerus santykius su kolegomis? Visa tai lemia komunikacijos, žinių ir psichologijos žinios.Taip savo žinias bandžiau pritaikyti praktikoje- savo darbe.
Dar aktualu tapo patys pardavimai- kadangi turėjau šiek tiek pardavimų vadybininko patirties, tobulinausi ir pardavimų srityje, norėjau kuo daugiau sužinoti apie parduodamas prekes parduotuvėje, tekdavo net pasiklausti kai kurių klientų, kaip pavyzdžiui, tas vynas, ar alus kokybiškas ir skanus, ir panašiai. Svarbu tapo kaip vienų klientų grąžintas prekes prie kasos parduoti kitiems klientams, remiantis savo bendravimo įgūdžiais. Teko net stebėti ar kas nors pirks tokią pačią prekę, kuri buvo grąžinta prieš tai, kaip paveikti klientą remiantis psichologijos žiniomis, o svarbiausia kaip įgauti klientų pasitikėjimą ir jo neprarasti.
Pagundos darbe. Taigi vienas iš tų dalykų, kur sunku atsispirti.Norisi išbandyti darbe naujus produktus, naujas prekes ir t.t. Visgi, aš dirbu pardutuovėje, kur prekių gausa ir pasiūla yra labai didelė, ir kai pamatai,kad klientas perką prekę,kuri ir tave užkabino, norisi nedelsiant ją ir nusipirkti. Kuo ilgiau dirbi, tuo labiau viską norisi nusipirkti iš savo parduotuvės.
Tokiu būdu aš darbe jaučiuosi laisvas, bendraudamas su klientais, matydamas jau pažįstamus, draugus ( šiame darbe jau susipažinau net su trimis užsieniečiais iš gana retų šalių) ir žinodamas, kad mano darbas yra įdomus, tačiau tuo pačiu nepamiršdamas, kad esu kasininkas- pardavėjas. Tokiu būdu pati parduotuvė tapo kaip antrieji namai.
Taigi jau beveik po keturių mėnėsių patirties dirbant kasininku-pardavėju, aš sakau:“Aš esu patenkintas, ten kur dabar dirbu. Galbūt taip atsitiko, jog aš neįžvelgiu pirmoje vietoje blogųjų dalykų, kuriuos mato dauguma, kasininko darbą matau kitu kampu, dėlto galvoju kaip man darbe yra gera ir faina.“
Visų pirma, visiems kitiems nesvarbu, kur jie ir kokį darbą dirbtų patarčiau neįžvelgti visur vien tik blogio ir neigiamų dalykų, nes susidaro toks jau įspūdis, kad gyvenime esam dideli pesimistai. Žmogus, kuriam nepatinka kasininko pardavėjo darbas, jis dirbs per prievartą- niekada nebus geras kasininkas-pardavėjas. Reikia daryti, tai, kas patinka. Būk kuo nori būti. Dirbu IKI.

kokiu dar reklamu? :D adblock, noscript, flashblock, uzmirsi kas tai yra reklama :D
firefoksui cia https://addons.mozilla.org/en-US/firefox/extensions/?sort=users

Lietuvos Skelbimų Lenta žiauriai geras nes nemokamas ir lankomumas labai didelis

Tam, kad išvengti klaidų, reikia patirties
O tam kad gauti patirties, reikia daryti klaidas.

Svajonė būtu sukurti savo automobilio markę.

Aš įsitikinęs, kad vaikai yra protingiausi žmonės :) o be to, nors ir negražu taip daryti ir nieko asmeniško neturiu prieš temos autorių, nemanau, kad jis įveiks tavo išvardintas knygas, kurios taipogi yra geros( išskyrus pirmosios, kurios nesu skaitęs) todėl, nuo siūlau jam pradėti nuo plonesnių knygų :)