luk01

Dirbu kroveju, 1400svar, neskaiciuoju, galiu sau leist VISKA.

Sunku patikėti, kad už neatvykimą į kariuomenę ar į šaukimą yra piniginė bauda, dar sunkiau patikėti, kad už tai gaunamas teistumas... Beveik 4 metus negyvenau Lietuvoje ir tik sugrįžęs pamačiau kaip visiems ant kitų px... Dabar paskaičius tuo straipsnius apie šauktinius, tai apakintas, tai mirė, apie suteiktas sąlygas kai kuriems armijoje, sunku suvokti, kad rimtai čia tokie reikalai dedasi... <_< Nežinau kaip Jums, bet man tai pikta, galėtų po mokyklos kviesti ir tt. o ne taip, kad dauguma 22-25m turi viską mesti ir eiti tn kur ant tavęs px ir nežinai kada ten tave apdegins, ar nunuodys...

Taigi čia rodo plagiatą o ne klaidą. Ir nuoroda yra iš kur paimta su 100% sutapimu.

Keistas klausimas. Labai keistas. Klausti ką mums davė bažnyčia negalima. Tai tiesiog yra žmonių įsitikinimas, priklausomybė ir apsauga, be bažnyčios dabar kažin ar mes čia būtumėme, nes tai turi didelią reikšmę valdyme. Tuo metu kai vyko tavo minėtas Durbės mūšis buvo bažnyčios aukščiausias pakilimas materiališkai ir politiškai, tai V-XVa. kaip sakant viduramžiai, krikščionybė stipriai plito, tuomet liko vieninteliai mes- baltai pagonys, vyko kryžiaus žygiai į rytus, kur ir apsistojo livonijos ordinas pradžioje. Tai tiesiog politinis popiežiaus žingsnis užvaldant daugiau "teritorijų". O kas tam galėjo paprieštarauti kai visi buvo po popiežiaus sparnu? :) Tiesiog teokratinis valdymas ir nieko nepadarysi, o klausimas tavo toks, kurio atsakyti NEĮMANOMA. Čia neina lyginti gerų dalykų ir blogų, nes tai buvo didžioji dalis popiežiaus valdymo. Vienaip yra žiūrint iš tikinčiųjų pusės, antraip iš "materialistų". Baltus prūsus ir totrius įsakė "krikščioninti" Aleksandras IV.
Knygoje negalėtų būti toks klausimas, nes tikslaus atsakymo nėra.
Jei kils klausimų klausk- atsakysiu ;)
 
 
Tai įsitikinimai, pašaukimas, tikėjimas ir tolerancija šioje vietoje privaloma.

As uz Tesla! :D

As uz Tesla! :D

Dirbau ir aš puse metų vokietukuose. Raunheime sandelyje alga 10eur. Į valandą. Dirbdavau pagal tai kiek darbo. Tai nnuo 7 valandu per dieną iki 12. Buvo galimybė ir savaitgaliais kelias valandas padirbt aišku savo noru. Už nuoma nemokėjau apmokėjo darbdavys. Gyvendavom dviese kambaryje. Žodžiu su mielu noru gryščiau visam laikui į vokiečius. Tik kinderis per mažas dar.

Sunku patikėti, kad už neatvykimą į kariuomenę ar į šaukimą yra piniginė bauda, dar sunkiau patikėti, kad už tai gaunamas teistumas... Beveik 4 metus negyvenau Lietuvoje ir tik sugrįžęs pamačiau kaip visiems ant kitų px... Dabar paskaičius tuo straipsnius apie šauktinius, tai apakintas, tai mirė, apie suteiktas sąlygas kai kuriems armijoje, sunku suvokti, kad rimtai čia tokie reikalai dedasi... <_< Nežinau kaip Jums, bet man tai pikta, galėtų po mokyklos kviesti ir tt. o ne taip, kad dauguma 22-25m turi viską mesti ir eiti tn kur ant tavęs px ir nežinai kada ten tave apdegins, ar nunuodys...

Facebook'e yra krūva receptų grupių, tad jei didžiausiose jų pasidalintum savo konkursu, manau tikrai nemažai dalyvių pasiektum, nes tai yra tavo tikslinė auditorija :)

Bent jau aš tokiame konkurse nedalyvaučiau. :D Tokį konkursą reikėtu reklamuoti auditorijai, kuriai tai būtų įdomu. Jei tai kepimo poperius, tai jis turėtu būti naudingas: kepėjams, moterims mėgstančioms būti virtuvėje ir pnš. Patarčiau susirasti grupes Facebook'e pagal tokius raktažodžius kaip: kepimas, kepėjams, virtuvė ir t.t. Ten manau turėtu žmonės susidomėti Tavo konkursu.
O šiaip tai kam tie konkursai? Like skaičius nieko neduoda jei tuos patinka suspaudžia žmonės, kuriems yra visiškai neįdomus Tavo fb puslapis ir Tavo parduodamas produktas. Iš tų patinka naudos didelės neišpeši. Su laiku tie patinka susirenka savaime ir taip susikuria auditorija, kuriai Tavo produktas įdomus.

greiciausiai bande nueiti i vonia bet ten buvo juodoji nasle, aligatorius,krokodilas,anakonda,karaliskoji kobra ir zmona is lt, pastaroji visus uzverte

Ačiū tau už sugaištą laiką, bet tai gražiausiai išreikštas tekstas kokį tik esu matęs. Dar nepaskaičiau po apačią ar kas nepritaria, bet būtent visa tai ką parašei yra tiesa, ne tai tikrai ne subjektyvi tavo nuomonė, nes aš galvojau būtent taip, tik išreikšti nemokėčiau taip, taip tai tikrai tiesa.
 
Pats studijuoju UK, jau 3-ti metai eina, mokslu labai patenkintas ir dirbu rūbų parduotuvėje, niekas niekada nesigiriu, bet džiaugiuosi, kad galiu save išlaikyti, keliauti ir dar tėvams padėti jei tik reikia. Žinoma, kad mano svajonė yra po mokslų grįžti namo ir susirasti norimą darbą, būtent tokį, ne ten kur pakviestų į interviu ir pasakytu: nu, nuo rytojaus gali pradėt, žiūrėk pailsėk. Tikiuos, kad pavyks mano planai.
 
Dar labai patiko mintis dėl to, kad "mes tai normalūs, bet tai tie anglai bukuma". Būtent ši tavo mintis pataiko tiesiai į dešimtuką. Man pačiam teko važiuoti dirbti juodą darbą į Angliją. Iškart po 11 klasės per tečio pusseserę susiradau vietikę lietuvių kompanijoj. Vienas pacanas turėjo namų remonto įmonę ar kažką tokio. Nuvažiavęs visą vasarą pradirbau 3 lietuvių kompanijoj, keli pagyvenę, vienas vos perkopęs 20. Tai va, ir prasidėjo mano darbymečiai. Visa tą savo išsvajotąją vasarą kėliausi rytais 5 valandą, iš darbo grįždavau 7 valandą. Duodavo 30 svaru į rankas, kas dabar atrodo baisu, tada atrodė kažkas nerealaus, nes daugiausiai iki tol buvau gavęs 4 litus iš mamos, kai duodavo rytais pietums. O čia 120 litų, aišku iškart versdavau i litus, kad daugiau atrodytų ir labiau susimotyvuočiau dirbti. Darbas aišku buvo "vertas" pinigų. 2 dienas per savaitę iki pusę stovėjau šūduose, kasdavau rūsius, nešiodavau grūzo kibirus ir tt. Taip pat buvo ir toje kompanijoje, sakinyje iš 10 žodžių visada būdavo bent 5-6 keiksmažodžiai, nes pastebėjau tokį kaip ir limitą pas jū, mažiau tikrai nebuvo na ir aišku stumdavo per pietums kertant vietinį babajaus kebabą kokie anglai buki. Na ką galiu pasakyti, jau 3 metai beveik esu UK, mokaus, dirbu, bet kuo toliau tuo labiau suprantu jų kultūra, žinoma ji vosiškai kitokia, ir gal dar reikėtų 30 metų kol jausčiausi kaip namie, dėl to kad mane palaikytų anglu tai nepergyvenu, bent kiek aš susidūręs tai visiems vienodai iš kur tu, visi labai draugiški, bet gal man asmeniškai ir manau daug kam labiau viduj ir sieloj tas ramybės neduoda, kad vistiek juk čia ne tavo namai. Noriu namo kiekvieną dieną, žinoma pripratau, dėl to tiek nepergyvenu, dirbu, mokaus, tikrai intensyviai, nu bet vistiek galvoju, mano kiemas, va grįšiu namo kieme palošiu krepšinį, pavėsinėj išsikepsiu šašlų ir prie laužo visą naktį išsėdėsiu, kartais taip ir pagalvoju, o jei taip būtų kasdien? Va dar prie prūdo dviračiu numinčiau, Anglija yra gerai, nu bet namai visada bus namais ir niekas to nepakeis.
 
P.S Nu jo, laiku pastebėjau, kad postas 2012 metų, nu nesvarbu niekada nevėlu kažką naujo atrasti. Tuo uždarbis ir gražus, 3 metai postui, o skaitau lyg vakar parašytą ;)

Ačiū tau už sugaištą laiką, bet tai gražiausiai išreikštas tekstas kokį tik esu matęs. Dar nepaskaičiau po apačią ar kas nepritaria, bet būtent visa tai ką parašei yra tiesa, ne tai tikrai ne subjektyvi tavo nuomonė, nes aš galvojau būtent taip, tik išreikšti nemokėčiau taip, taip tai tikrai tiesa.
 
Pats studijuoju UK, jau 3-ti metai eina, mokslu labai patenkintas ir dirbu rūbų parduotuvėje, niekas niekada nesigiriu, bet džiaugiuosi, kad galiu save išlaikyti, keliauti ir dar tėvams padėti jei tik reikia. Žinoma, kad mano svajonė yra po mokslų grįžti namo ir susirasti norimą darbą, būtent tokį, ne ten kur pakviestų į interviu ir pasakytu: nu, nuo rytojaus gali pradėt, žiūrėk pailsėk. Tikiuos, kad pavyks mano planai.
 
Dar labai patiko mintis dėl to, kad "mes tai normalūs, bet tai tie anglai bukuma". Būtent ši tavo mintis pataiko tiesiai į dešimtuką. Man pačiam teko važiuoti dirbti juodą darbą į Angliją. Iškart po 11 klasės per tečio pusseserę susiradau vietikę lietuvių kompanijoj. Vienas pacanas turėjo namų remonto įmonę ar kažką tokio. Nuvažiavęs visą vasarą pradirbau 3 lietuvių kompanijoj, keli pagyvenę, vienas vos perkopęs 20. Tai va, ir prasidėjo mano darbymečiai. Visa tą savo išsvajotąją vasarą kėliausi rytais 5 valandą, iš darbo grįždavau 7 valandą. Duodavo 30 svaru į rankas, kas dabar atrodo baisu, tada atrodė kažkas nerealaus, nes daugiausiai iki tol buvau gavęs 4 litus iš mamos, kai duodavo rytais pietums. O čia 120 litų, aišku iškart versdavau i litus, kad daugiau atrodytų ir labiau susimotyvuočiau dirbti. Darbas aišku buvo "vertas" pinigų. 2 dienas per savaitę iki pusę stovėjau šūduose, kasdavau rūsius, nešiodavau grūzo kibirus ir tt. Taip pat buvo ir toje kompanijoje, sakinyje iš 10 žodžių visada būdavo bent 5-6 keiksmažodžiai, nes pastebėjau tokį kaip ir limitą pas jū, mažiau tikrai nebuvo na ir aišku stumdavo per pietums kertant vietinį babajaus kebabą kokie anglai buki. Na ką galiu pasakyti, jau 3 metai beveik esu UK, mokaus, dirbu, bet kuo toliau tuo labiau suprantu jų kultūra, žinoma ji vosiškai kitokia, ir gal dar reikėtų 30 metų kol jausčiausi kaip namie, dėl to kad mane palaikytų anglu tai nepergyvenu, bent kiek aš susidūręs tai visiems vienodai iš kur tu, visi labai draugiški, bet gal man asmeniškai ir manau daug kam labiau viduj ir sieloj tas ramybės neduoda, kad vistiek juk čia ne tavo namai. Noriu namo kiekvieną dieną, žinoma pripratau, dėl to tiek nepergyvenu, dirbu, mokaus, tikrai intensyviai, nu bet vistiek galvoju, mano kiemas, va grįšiu namo kieme palošiu krepšinį, pavėsinėj išsikepsiu šašlų ir prie laužo visą naktį išsėdėsiu, kartais taip ir pagalvoju, o jei taip būtų kasdien? Va dar prie prūdo dviračiu numinčiau, Anglija yra gerai, nu bet namai visada bus namais ir niekas to nepakeis.
 
P.S Nu jo, laiku pastebėjau, kad postas 2012 metų, nu nesvarbu niekada nevėlu kažką naujo atrasti. Tuo uždarbis ir gražus, 3 metai postui, o skaitau lyg vakar parašytą ;)

Informacijos reikia ieškoti tik va per tokius sąrąšus kaip nurodei, daug domėtis ir gilintis, dar visai būtų svarbu pasižiūrėti univerų rankus, ypač subject kurį pasirenki studijuoti turi gerai peržiūrėti tame univere kuri jau pasirinkai. Stoti tik per ucas kuris veikia taip pat kaip ir lamabpo Lietuvoje.

Ačiū tau už sugaištą laiką, bet tai gražiausiai išreikštas tekstas kokį tik esu matęs. Dar nepaskaičiau po apačią ar kas nepritaria, bet būtent visa tai ką parašei yra tiesa, ne tai tikrai ne subjektyvi tavo nuomonė, nes aš galvojau būtent taip, tik išreikšti nemokėčiau taip, taip tai tikrai tiesa.
 
Pats studijuoju UK, jau 3-ti metai eina, mokslu labai patenkintas ir dirbu rūbų parduotuvėje, niekas niekada nesigiriu, bet džiaugiuosi, kad galiu save išlaikyti, keliauti ir dar tėvams padėti jei tik reikia. Žinoma, kad mano svajonė yra po mokslų grįžti namo ir susirasti norimą darbą, būtent tokį, ne ten kur pakviestų į interviu ir pasakytu: nu, nuo rytojaus gali pradėt, žiūrėk pailsėk. Tikiuos, kad pavyks mano planai.
 
Dar labai patiko mintis dėl to, kad "mes tai normalūs, bet tai tie anglai bukuma". Būtent ši tavo mintis pataiko tiesiai į dešimtuką. Man pačiam teko važiuoti dirbti juodą darbą į Angliją. Iškart po 11 klasės per tečio pusseserę susiradau vietikę lietuvių kompanijoj. Vienas pacanas turėjo namų remonto įmonę ar kažką tokio. Nuvažiavęs visą vasarą pradirbau 3 lietuvių kompanijoj, keli pagyvenę, vienas vos perkopęs 20. Tai va, ir prasidėjo mano darbymečiai. Visa tą savo išsvajotąją vasarą kėliausi rytais 5 valandą, iš darbo grįždavau 7 valandą. Duodavo 30 svaru į rankas, kas dabar atrodo baisu, tada atrodė kažkas nerealaus, nes daugiausiai iki tol buvau gavęs 4 litus iš mamos, kai duodavo rytais pietums. O čia 120 litų, aišku iškart versdavau i litus, kad daugiau atrodytų ir labiau susimotyvuočiau dirbti. Darbas aišku buvo "vertas" pinigų. 2 dienas per savaitę iki pusę stovėjau šūduose, kasdavau rūsius, nešiodavau grūzo kibirus ir tt. Taip pat buvo ir toje kompanijoje, sakinyje iš 10 žodžių visada būdavo bent 5-6 keiksmažodžiai, nes pastebėjau tokį kaip ir limitą pas jū, mažiau tikrai nebuvo na ir aišku stumdavo per pietums kertant vietinį babajaus kebabą kokie anglai buki. Na ką galiu pasakyti, jau 3 metai beveik esu UK, mokaus, dirbu, bet kuo toliau tuo labiau suprantu jų kultūra, žinoma ji vosiškai kitokia, ir gal dar reikėtų 30 metų kol jausčiausi kaip namie, dėl to kad mane palaikytų anglu tai nepergyvenu, bent kiek aš susidūręs tai visiems vienodai iš kur tu, visi labai draugiški, bet gal man asmeniškai ir manau daug kam labiau viduj ir sieloj tas ramybės neduoda, kad vistiek juk čia ne tavo namai. Noriu namo kiekvieną dieną, žinoma pripratau, dėl to tiek nepergyvenu, dirbu, mokaus, tikrai intensyviai, nu bet vistiek galvoju, mano kiemas, va grįšiu namo kieme palošiu krepšinį, pavėsinėj išsikepsiu šašlų ir prie laužo visą naktį išsėdėsiu, kartais taip ir pagalvoju, o jei taip būtų kasdien? Va dar prie prūdo dviračiu numinčiau, Anglija yra gerai, nu bet namai visada bus namais ir niekas to nepakeis.
 
P.S Nu jo, laiku pastebėjau, kad postas 2012 metų, nu nesvarbu niekada nevėlu kažką naujo atrasti. Tuo uždarbis ir gražus, 3 metai postui, o skaitau lyg vakar parašytą ;)

Aš turiu kažką prieš, perskaičiau postą ir imesiu savo 2ct. Taigi:
 
Dedikuoju šį post'ą ne visiem išvykusiem, bet turbūt daugumai. Pradėsiu prašviesdamas apie bendrą situaciją(taip kaip aš ją matau, taip kaip ir yra.).
 
Kaip viskas prasidėjo.
Emigracija iš Lietuvos į Angliją prasidėjo kai pas mus dar tikrai prastai nebuvo, dauguma emigruojančių buvo žmonės turintys specialybę bei išsilavinimą. Pradėjūs trūkti kvalifikuotu specialistu, užsienio rinkai nebuvo sunku pateikti pasiūlymus Lietuviam kurie tikrai keltų norą pabandyti išmauti. Bet, bet bet... Tais laikais salygos nebuvo pagrindinis rodiklis kodėl žmonės išmaudavo, pagrinde buvo jaunų žmonių begalinis noras pakeisti aplinką į ta "vakarietišką" pasaulį, Londono gatves su milijonais žmonių. Pagrindas buvo tas, kad mūsų pasaulis buvo žymiai mažesnis nei Londono, galimybių kiekiu, ekonomine situacija.
"Nėr darbo, paskola kabo, babkių reik ant BMW e46."
Taigi, žlugus visai mūsų neišsilavinusių chebrantų rinkai a.k.a stroikė, prisieėme paskolų stroisčikai pradėjo jausti, kad dega užpakalis ir niekam Vasios, kuris patsobniku už geras babkes jau 3 metų patirtį aikštelėje turi ir yra sertifikuotas klijų maišymo specialistas(pats sau) nebereikia. Minėjau žodį paskolos, turbūt viena iš priežasčių kodėl kai kurie žmonės išvažiavo, tačiau apie tai per daug išsiplėsti nenoriu, negaliu teisti jų dėl to, kad jie buvo totalus idiotai neįvertinę savo rizikos ir galimybių prisipirko visokiu aubi a6, kad galėtų dažus patogiai vėžiot ir pripirko visokiu kompiuteriu savo vaikams. Oi, beveik pamiršau - 1 metro istrižainės telikas kabantis šalia sovietinio kilimo taip gražiai dera. Taigi, Vasiukui išvarius į Anglus ir susiradus darbą už nesveikus pinigus(bl prikin 7 svarai i valandą čia karočia vapšė Lietuvoj apie tokias babkes net pagalvot negalima, vodke kasdien perku), pradėjo tysti seilė jo brigadai, kuri vis dar Lietuvoj kaupia šūdą ir galvoja kaip čia susirasti darbą*. Visi brigadinikai suprato, kad Vasia ten maudosi babkėse po truputi pradeda savo pilną sugebėjimų ir sertifikatų bei anglų kalbos žinių krepšį perkelinėt į Anglija. Štai ir prasideda traukinukas - Vasia pasiima brigada, brigada pasiima chebra savo, chebra pasiima savo chebra. Ir sklinda istorijos, kaip ten Angluose pinigai ant medžių auga, kaip ten pigiai trenginas Aldi kainuoja, kaip ten Tesco akcija vištai padaro ir dar daug daug daug šūd*.
 
*Kaip čia susirasti darbą - populiarus reiškinys Lietuvoje, dažniausiai vykstantis kieme arba prie darbo biržos su korešais(nuo 2 iki 5 korešu). Pagrindinė tematika: Seimas gando***, vagia pinigus iš mūsų, kaimynas su nauja mašina "paliubomu prisivagė nes dirba kažkur ten, nu karočia kaip seimas tik ne seimas" ir beabejo svarbiausia reiškinio kulmninacija: "Ai einam alaus".
Kaip Angluose gerai, pinigai ant medžių auga.
Čia truputi jau artėju prie išvadų, pasistengiu per daug pamokslų neskaityt. Taigi, skambant visom linksmom istorijom kaip anglijoje nuostabu, grįžtant draugams iš anglijos ir leidžiant pinigus be saiko Lietuvoje(Sveiki atvyke į matematiką kuri jums gali padėti suprasti valiutos konvertavimą ir valiutos vertę wooohooo), susigundo tie žmonės kurie dar nieko čia ir nebandė padaryti, 17-18-19-20 metų chebra kuri prisiklausius tų visų gražių istorijų, pasiskaitę straipsnių delfyje mauna i Anglija, nes matai Lietuvoj tokia žopa, kad čia vapše(!!!!!) darbo nėra ir za vasimsot litov ja rabotat nibudu. Kaltinu visus šitus pasakojimus ir visą kitą durną informacija tuom, kad atmuša žmonėm norą kažko siekti, padaro juos elementariais dundukais kuriuos tenkina mažas atlyginimas anlgijoje, kad galėtų patenkinti savo primityvius poreikius. Visas šitas mėšlas jaunimui sugadino įvaizdi apie darbą, kad darbas tai nėra tik pinigų kalimas, kad darbas tai yra savirealizacija ir karjeros siekimas nėra kažkoks tai mitas. O dabar kas belieka jiem, džiaugtis savo Pickerio atlyginimu, melstis, kad permes ant Bobcato važinėt ir kartais naktimis pasjavoti apie darbą ofise team leaderiu(Oj kaip gaila, kad nemoku anglų kalbos pragyvenes čia jau 3 metus).
Kam man ta anglų kalba, ka tu durnas, anglai visi lopai
Ok, chebra emigravo, chebra uždirba babkes, chebra po biški adaptuojas prie kitos aplinkos, chebra įsijaute, kad savo kaimuose jau ne naujokai jie pradeda standartinį Lithuanian pride procesą. Anglai lopai, nedirba, sėdi ofise ir mum čia aiškina ką daryt. "Pažiūrėk į manageri, lopas važinėja su nauja semiora karočia vapšė duha*". KODĖL? Į šį klausimą sau atsakyt negalėjau, na bet matyt kylą šioks toks pavydas, nes tik pradėjus gauti tuos išvajotus 1300 poundu atrodo, kad visas pasaulis po kojom, viską gali pirkt, į Lietuva atvažiaves visus bomžais vadint ir t.t. Ohhh visai pamiršau... Anglų kalba. Sveikinu visus kurie važiuoja į Anglija nemokėdami daugiau nei 10 žodžių, na bet turbūt iki čia nesugebėjot paskaityt(kažkoks lopas prirašė belekiek karočia ainu alaus). Sveikinu ir tuos kurie gyvena 5+ metus anglijoj ir toliau ni bumbum angliškai. Visi jūs esat begalviai dundukai, tokie patys kaip ir tie "babajai" ar Lenkai kurių taip nemėgstat. Atvažiuojat į šalį kuri jum suteikia afigenas garantijas(oooo taip, kaip gera vaikus gimdyt anglijoje), suteikia jum darbą, būstą ir dar krūva dalykų kuriuos jūs galvojat, kad užsitarvanot patys. Ne, tai jie užaugino visa tai savo jėgom ir jiem atsibodo toliau tai daryti, kai pamatė, kad yra bomžų kurie už kapeikas gali dirbti tai ko jie patys nenori.
Išvados
Susideginkit. Juokauju, geriau tegul sudegina jus visos soc. garantijos ir benefitai kurie su laiku dings ir pradėsit naują žliumbimo erą anglijoje, pykdami, kad nebemoka jum už tą vaiką kurį gimdėt vien dėl to, kad gaut babkiu. Jūs siaurapročiai kurie tingi kažko siekti, daryt kažką pačiam, statyt savo ateitį nesvarbu ar tai būtų kaimas sussex'e ar Prienų rajonas. Baisu pagalvot, kad auga karta kuriem jau yra įkalta į galvą, kad mokytis neapsimoka nes Lietuvoj nėra darbo, tad geriau iškart į Anglija varyt ir nesveikas babkes gaut. Kam jum tos babkės? BMW nusipirkt, kad poto už draudimą apgaudinėtumėt visą sistemą ir prasukinėtumėt varkes, kad nereiktu mokėt puse savo algos. Nusipirkti kokios brangios vodkės, kad galėtumėt savo backyarde isiamžint su kokia nors dviejų litrų Jacko bonke ir poto feisbuke įmetus parašyt "Musu kasdienibe". Taip taip, Lietuviui žiaurei malonu padaryti įspūdi kitiem, parodyt kokį brangų gerimą jis gali ipirkti(Ooo taip skrydžiai iš UK: "MAN ČIA KAS BRANGIAUSIA DUOKIT"). Dėja kažkai nematau tų pasakojimų ar nuotrauku iš darbų kur po 12 valandų šiftus fabrike prie kelių laipsnių šilumos, kojų sanariam baigiant išnykti dirba mūsų pažibos, turtingieji Lietuviai. Visa tai aišku yra mano subjektyvi nuomonė, tačiau man atsibodo klausyt kaip čia lietuvoj blogai ir kad čia neįmanoma nieko nuveikt. Pabrėžiu, TINGINIAI, štai kas jus esat. Pas mus nėra taip blogai, pas mus viskas įmanoma. Nesiplėsiu čia ir nepasakosiu kaip, tikiuos nerašysit "tai davai pasakyk kaip čia pragyvent normaliai, nusipirkt bmw e46 lietuvoj(330d su koža)?". Manau, kad patys žinot tik kažkaip visos galimybės atrodo kaip kažkokia pasaka po visų tu sekmės istorijų anglijos fabrikuose.
 
 
 
 
Visalaika kilo noras išpasakot ką aš manau apie visą šitą nesamone, neskiriu šitų žodžiu žmonėm, kurie išvažiave kažkur stengiasi ir kabinasi kaip tik gali į naują aplinką. Emigracija aš palaikau, pats irgi būčiau ne prieš kažkur išmauti, bet tikrai ne dėl blogos ekonominės padėties Lietuvoje, o dėl tokių žmonių kuriuos čia aprašiau, kurių Lietuvoje dar yra nemažai.

Tapino įspūdžiai iš konferencijos: https://plus.google.com/108162841496199800018/posts/P8cqtpkGy8J

Mielas žmogau... Aš laikau save pakankamai protingu, kad neiti į konferenciją, kur žmonės moka nuo kelių šimtų (už galimybę per žiūronus pažiūrėti į turtingus žmones, tampančius dar turtingesniais bežiūrinčiųjų sąskaita) iki kelių tūkstančių litų (už galimybę palaižyti majonezą nuo turtingo žmogaus... spenelio... gal) už tai, ko pilnas internetas nemokamai. Taigi mokama už motyvacinį š*dą. O paskui, išėję iš tos konferencijos, vėl sėdate į savo supuvusią Opel Astrą, gaunate priminimą iš SMScredit apie paskolos mokėjimo vėlavimą ir suprantate, kad š*das ta motyvacija, o štai gyvenimas - tikras. Pilnos arenos kvailiukų. Wow...

Apie Forum One:
Seminaro organizatoriai:
- Sveiki! Pradedame seminarą "Kaip per vieną dieną užsidirbti milijoną litų". Klausimas auditorijai: kiek kainavo šio seminaro bilietas?
Atsakymas iš salės:
- Tūkstantį litų!
Seminaro organizatoriai:
- O kiek vietų šioje salėje?
Atsakymas iš salės:
- Tūkstantis!
Seminaro organizatoriai:
- Ačiū, seminaras baigtas.

Dedikuoju šį straipsnį verslininkams, kurie nori greitai praturtėti
 
Vėlyvais 1960-aisiais, Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Valteris Misčelas (Walter Mischel) pradėjo labai įdomių eksperimentų seriją, kurių dėka buvo siekiama nustatyti žmogaus galimybes ugdyti savikontrolę ir atsispirti “momentiniam pasitenkinimui”. Vieno iš eksperimentų metu (jų buvo nemažai), 4 metų vaikas atvedamas į tuščią kambarį, kuriame būdavo koks nors skanėstas – zefyras, saldainis, sausainis ir panašiai. Tada, vaikui pasakoma, kad jis bus paliktas kambaryje vienas, o jį atvedęs asmuo išeis 15-kai minučių. Ir jeigu vaikas per tas 15 minučių, kol nebus šalia suaugusiojo, nesuvalgys to skanėsto – grįžęs suaugęs atsineš dar vieną skanėstą ir vaikas galės suvalgyti jau du skanėstus. Žinoma, jeigu vaikas nesulauks grįžtančio suaugusiojo – tuomet antrojo skanėsto jam niekas neduos.
 
Atlikus šį eksperimentą su daugiau kaip šešiais šimtais keturmečių vaikų, Stanfordo mokslininkai nustatė, kad mažiau nei trečdalis vaikų galėjo atsispirti pagundai nepaimti skanėsto, esančio priešais juos, per tas pirmąsias 15-ka minučių. Tai reiškia, kad apie 66% vaikų tą skanėstą visgi paimdavo.
 
Tačiau, įdomiausia dalis yra ne čia. Įdomiausia, kad tyrime dalyvaujantys vaikai buvo surasti po beveik 20-ties metų ir buvo pasidomėta jų gyvenimais. Ir štai čia, mielieji, tyrimo nauda atsiskleidė visu gražumu: pasirodo, kad tie vaikai, kurie atsispyrė pagundai paimti skanėstą prieš 20 metų, išaugo į daugiau gyvenime pasiekusius individus, nei tie, kurie skanėstus paėmė. Tokios išvados buvo prieita įvertinus vaikų mokslo pasiekimus, egzaminų rezultatus ir net kūno masės indeksus (KMI). Tyrimas buvo paskelbtas 1989 m. žurnale “Science”.
 
Zefyrų testu (kaip jis vėliau buvo pavadintas) dabar vadinamas žmogaus sugebėjimas atsispirti “greitam pasitenkinimui”, kas rodo jo emocinę brandą, kadangi tokio noro suvaldymas reikalauja mokėti puikiai kontroliuoti savo impulsus ir valdyti troškimus. Beje, žemiau galite pamatyti vaizdo įrašą, kuriame “zefyrų testas” atliekamas šiomis dienomis su tokiais pačiais 4-mečiais vaikais:
 

http://www.youtube.com/watch?v=QX_oy9614HQ

 
Kaip tai susiję su verslu
 
Labai. Netgi labai labai ir tiesiogiai. Dauguma šiandien veikiančio verslo šiame eksperimente papultų į tuos 66%, kurie čiumpa skanėstą. Tokie verslininkai laikosi požiūrio, kad reikia čiupti klientą iš karto ir išmelžti jį iki paskutinio cento, rašyti jam sąskaitas už kiekvieną judesį, atsikosėjimą ir pirstelėjimą. Sugaišai 3 minutes atsakydamas į esamo kliento klausimą elektroniniu paštu – rašyk sąskaitą.
 
Ir tik likę 33 procentai verslo laikosi požiūrio, kad negalima (ir nereikia) to daryti: klientas, su kuriuo yra demonstruojama kantrybė ir paslaugumas, džiaugsis tokiu aptarnavimu ir visada sugrįš.
 
Taip, aš leidžiu sau sulyginti Jūsų verslą su keturmečio vaiko mentalitetu. Nes kai puolate klientą ir lendate į jo kišenę (kai tikrai galima apsieiti be to) – Jūsų mąstymas yra lygus 66 procentams keturmečių.
 
Kaip suaugti
 
Žinoma, yra verslų, kurie yra laikomi “išimtimis”:
 


 
Pabandykite Amazon.com platformoje įsigyti tą pačią knygą, kokią jau esate pas juos pirkę. Žinote, kas nutiks? Gausite iš Amazon įspėjimą! Amazon vadovai, pasirodo, žino, jog jų ilgalaikis interesas yra nesuryti to zefyro, kurį jiems ką tik pasiūlėte.
Prieš eilę metų, kompanijos Apple klientų aptarnavimo skyrių darbuotojai konsultavo skambinančius ir norinčius įsigyti MacBook kompiuterius bei iPod’us, kad “nereikia skubėti pirkti dabar, nes tuojau pasirodys naujesni ir galingesni modeliai“. Ar Apple iš to pralošė? Kaip galite matyti ekonomistų pasisakymuose – ne.

 
Įvardinčiau čia ir lietuviškų verslų, tačiau tokių, kurie veikia tokiu principu – tiesiog dar nesutikau. Žinoma, stengiuosi po savęs (t.y. po konsultacijų) palikti tokių įmonių žymę Lietuvoje ir nuoširdžiai tikiuosi, kad ne aš vienas taip darau ir manau.
 
Deja, viena iš didžiausių verslo problemų yra trumparegystė. Arba godumas. O gal – keturmečio intelektas?
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru svetainės.

Sveiki visi noriu jums pristatyti lietuviška pirmojo asmens šaudykle kuri yra dar kūrimo stadijoje, bet darbai gan greitai
juda ir žaidimas turėtu pasirodyti kėlių mėnesiu bėgyje ,o gal net ir greičiau.Trumpai apie žaidimą:
Žaidimo veiksmas vyks tamsioje ir paslaptingoje psichiatrinės ligoninėje kurioje yra visokio plauko ligonių kurie yra paveikti
radiacijos ir nuo radiacijos žmonės mutuoja į kažkokias tai butybes kurios naikiną žemę ir griauna viska kas po kojom. Vienas
SPEC TARNYBOS žmogus gavo užduotį nuvykti i psichiatrinės ligonine ir pargabenti vaistus kurie panaikina radiacija iš žmogaus
ir gražina į normalia būsena.Žaidima pradesite nuo psichiatrines ligonines įėjimo, rankoje turėsite revolverį ir raciją
šie du dalykai jums tuo metu bus patys svarbiausi, su jumis palaikys ryšį SPEC TARNYBOS vadovas kuris ir dave jums užduoti.
Žaidime tai pat bus įvarių ginklų ne tik revolveris, bet juos teks rasti vaikšiojant po tamsius psichiatrines kambarius.

 

Žaidimo sistemos reikalavimai:


 

Windows XP
Pentium III 1Ghz (or equivalent)
512MB RAM
1.4 GB of Hard Drive Space (+ space for created games)
DirectX 9.0c+
DirectX 9.0 compatible Sound Card
DirectX 9.0 compatible Mouse and Keyboard
DirectX 9.0 compatible Video Card (3D Hardware Accelerated) with at least 64MB of memory.
 
Windows XP /7/Windows 8 - Žaidimas nepalaiko.
Pentium 4 2.66 Ghz (or equivalent)
1GB RAM
1.4 GB of Hard Drive Space
DirectX 9.0c
DirectX 9.0 compatible Sound Card
DirectX 9.0 compatible Mouse and Keyboard
DirectX 9.0 compatible Video Card (3D Hardware Accelerated) with at least 128MB of memory


 

Žaidimo svetainė: www.z17.eu Žaidimo kainą sieks 14LT.


 

Žaidimo trailer'is:
 
https://www.youtube.com/watch?v=YXWqwmXSjM0


 

Žaidimo paveikslėliai: 


 

http://www.part.lt/img/8e733872a8ade2d600ae696c384c2249673.png 
http://www.part.lt/img/5ec5c0a9c02c4d0a286e731050eea5bd489.png
 
http://www.part.lt/img/61dc786b570a9ce85fa2befe2a905478671.png
 
http://www.part.lt/img/a68dcfa0416b9724c5b69d6af50eea7f328.png
 
http://www.part.lt/img/edee1d813a2c799562682842b874ba26357.png
 
http://www.part.lt/img/e9928699cb07d4bd3217e4ddd04356d75.png
 
http://www.part.lt/img/a87a148dc577de724ba7a5390f21fbe9544.png
 
http://www.part.lt/img/fe9badee17b11bd0676a0e8b3ec29c72922.png
 
http://www.part.lt/img/706ec0a014ad605f0b0b8c79504a2c4b867.png
 
http://www.part.lt/img/3dd0d29a9789f5f471d4e5c5ee924f1e187.png
 
http://www.part.lt/img/bd06a5381ff54d26c3f3d715d9956923510.png

Kolkas dar buvau tik Snow Arenoje ir ispudziu tikrai nepamirsiu, tik bandau isivaizduoti koks jausmas slidineti kalnuose... Sekmes su kelione! Dar studentas, bet ateityje tikrai jungciaus prie komandos i kalnus! ;)

https://www.youtube.com/watch?v=vVsXO9brK7M
 
https://www.youtube.com/watch?v=gRJ_QfP2mhU

Sveiki,
As abbbot... internetiniu pardavimu srytije 8+ metu... turejau internetiniu parduotuviu ant lt, bet isvykau gyventi i UK... siuo metu dirbu su vienu referal tinklapiu...
pagrindine darbo nisa xxx puslapiai...
pazintys ir kontaktai sexprekiu pardaveju tarpe...
Issilavinimas: verslo vadyba
Profesija: povendeniniu systemu inzinierius
Hobis: multirotoriai, fpv..
Pajamos is internetines reklamos per men: 1k lt
Ismone: vidutine
Amzius: solidus
Pagalba jauniesiems: tik patarimai
Aciu kad skaitete

Ne ne, siaip manau kad xxx ir laidotuviu verslai yra amzini.
Zmones visai laikais dauginasi ir mirsta ir nuo to niekur nedingsi. Galit paneigti???