luk01

Suprantu ka norite pasakyti, bet del jusu galvos neisnesimo as pritariu. Pats dirbu didziausioje rubu parduotuveje Vakaru Europoje, kainos pacios minimaliausios, nes sutaupoma ant visko. Butent si parduotuveje nuo pat atsidarymo 1960 nebuvo isleidusi visiskai jokios reklamos. Nes zmoniu ir taip yra kas perka, butent del tokiu kainu.
 
Parduotuveje kurioje dirbu palyginus labai maza su kitomis artimiausiomis Bristolyje ar Londone, taciau vistiek per savaite yra atliekama 40,000 atsiskaitymu prie kasos, parduotuve per savaite aplanko 150,000 pirkeju. Ir visai tai Kauno dydzio miestelyje.
 
Isvardysiubendrai kainorasti, kad butu sioks toks jums supratimas:
 
Suknele kainuoja £3-13 Prilauso kokia, plonesne, vasarine 3-5£, o ten jau kokia mandresne ir ilga su daug sluoksniu gali ir 10£ kainuoti
Vyriska maikute £2.50-4 Priklauso
Vyriskai dzinsai £5-10
Baltiniai £5 Yra 15 rusiu
Dzemperis, megstinis £6-10
 
As asmeniskai daugiau nei tiek uz rubus nesu mokejes. Dazniausiai vistiek kaip tikras lietuvis ieskau visada nukainuotu prekiu, o cia ju netruksta. Kaip pvz nusipirkau gerus dzinsus uz £3, taip ir sortus uz £4. Jei nori tai ir pigiai apsiperki, dazniausiai apsirengt nuo galvos iki koju nekainuos daugiau nei £25-£30.
 
Tai stai tokios tos tikrosios rubu kainos. O kai va i Akropoli Vilniuj vasara nuejau ir pamaciau sortams akcija "nuo 74.99Lt" tai tikrai siurpas nukrate. Nesiskundziu, jokiu budu, tik sakau, jog tokiu kainu nebuna.

Tie laikai ir buvo visiškai kitokie, dabar viskas kitaip. Viskas dar labiau remiasi ekonomika ir įtaka.
 
Sakai: "Manote, kad kas nors norės pradėti karą?"
 
O aš tai pagal šiandienos įvykius nematau, kad Rusija nenorėtų jo pradėti.

Klaviatura pas tave sugedus jauciu,neina suprasti kur sakinio pradzia kur pabaiga?Tasku su kableliais truksta.Surasyta kaip su slapiu maisu trenktas butum....
no offence mate,bet buksuoja dirzelis pas tave stobal...

Man kelia juoka zmones, kurie eina i didingaji akropoli ir permoka uz ###### kokybes, kinijos kaleimuose pasiutus drabuzius. Kodel tureciau pull n bear'e pirkti dzinsus uz 80 LT, kurie net i dzinsus nepanasus ir nezinia kada plys, kai gali nueiti i humana ir jei pasiseks pasiimti naujus Denim'us uz 30 LT. Uzmirstat geras parduotuves - skudurynus, vyrai. Visi mano drabuziai perkami is ten ir nematau problemos pirkt is ten. Aisku sakysit, kaip tu gali pirkti skuduryne, juk nenauji ten drabuziai. Pasakysiu sitaip, o man nesvarbu, as galiu gauti normalios kokybes, nesutrinta, kaip nauja drabuzi uz juokinga kaina, kai jus pirksit prastos kokybes skudura ir permokesit uz ji nezinia kiek.
 
Nori pigiu, geru drabuziu, eini i skuduryna.

Aš dabar žengiau viena koja į drabužių verslą tai galiu pakomentuoti kažkiek.
 
Pradėti reiktų nuo to kad vyriškų drabužių nelabai perka internetu, viską valdo moteriški drabužiai.
Todėl turėtum kokią draugę į veiklą įtraukti kad jinai pasakytu ar gražus perkamas rūbas ir panašiai.
 
Pradėti gali kad ir nuo to pačio vinted.lt (taisykles neleidžia komercines veiklos, tad reikia neisijausti su pasisakymais kad turi daug dydžiu ir panašiai). Aišku kol nuperka vieną rūba apytiksliai 30min-1h reikia bendrauti su žmogumi rašinetis (pastebėjau kad merginos neskaito aprašymo ir iškarto rašo ir klausinėja to kas jau parašyta aprašyme tai tas nerwina labai)
 
Šiaip galiu pasakyti kad perka, pradžiai užsipirkau rūbų už 1k tai tas 1k per savaite jau piniginei guli ir dar pusę rūbų neišparduotų liko. Į dieną nuperka apie 2-3 rūbus (internetu). Aišku visi nori matuotis, susirandi didesniam mieste kokis 3 pirkejus nuvaziuoji su rubais tau sumoka uz kelia kiekviena ir prisiperka dar to ko net nenorejo :DD, aišku pradžioje viskas nelegaliai, kol tik bandymo formoje viskas.
 
Nenoriu išsiplėsti daugiau jeigu nori galim pm pasišnekėti.

Sveiki, taigi šiektiek papasakosiu apie savo kelionę, ir pačią Australiją.
 
Viskas prasidėjo nuo to, jog pabaigęs gimnaziją, norėjau kažkur išvykti ir užsidirbti pinigų. Pasidomėjęs apie Australiją, ekonomiką, klimatą bei ten gyvenančius žmones ir kitus padarus. Pasidomėjus iš mano pusės viskas atrodė dar geriau nei galvojau, todel neužilgo užsidirbau pinigų pradžiai (Su savimi pasiemiau 12tūkst. litų + kreditinę su 2500lt dėl viso pikto, jei kas atsitiktų), pasidariau vizą ir atskridau!
 
Skridau iš Varšuvos į Dubajų, ten praleidau pora savaičių pas brolį, ir Kovo 2-tą įsėdau į Lėktuvą kuris mane nuskraidino į Brisbane'ą (Queensland), pietinę Australijos pakrantę.
Pirmas įspudis išlipus iš lėktuvo, nuostabu! Oras gaivus ir tuo pačiu šiltas. Pastatai nauji, mašinos gražios, žmonės linksmi.. Išėjęs iš orouosto sėdau į traukinį (Bilietas 17doleriu, ~5 stoteles) kuris mane nugabeno netoli centro, kur turėjau keletai naktų rezervaciją hostelyje (25doleriai naktis). Atvykęs pasidėjau daiktus, ir lėkiau į banką atsidaryti banko sąskaitos ir internetu užpildžiau Tax File Number paraišką (Kažkas panašaus į soc.draudimo numerį, be kurio negali legaliai dirbti). Pirmą savaitę praleidau tiesiog mieste, papludimyje, apsipratau su aplinka. Pradžioje maisto kainos atrodė nerealios, brangu, brangu ir dar kartą brangu. (Nors brisbane'as nėra iš brangesnių Australijos miestų). Maisto pasirinkimas didelis, kokybė nebloga, mat dauguma dalykų švieži. Dauguma vaisių pardavinėjami vienetais, obuolys 2dol. 3 bananai už 2dol. ir t.t.
 
Savaitė baigiasi, gavau banko kortelę, Tax File Number, laikas ieškotis darbo, o dirbt norisi pabandyt fermoje, todėl internete išsiaiškinau kur koks sezonas ir nusprendžiau jog reikia skristi visai į kitą pusę žemyno, Perth'ą. Bilietus nusipirkau, savaitei rezervaciją hostelyje pasidariau ir ką, lekiam. Skrydis 5val. laiko juostų skirtumas 2 valandos. Atskridau vėlai vakare, tax'u iki miesto hostelio už 35dol. ir į lovą rytoj laukia didelė diena. Ryte iškarto lėkiau į darbo agentūras (Jos dar iki dabar ieško man darbo), bet iš jų jokios naudos, todėl pasidomėjus labiau norint dirbti fermoje reikia belstis fermeriui į duris ir kalbėt į akis :) Tai ką sekančią dieną ieškau pirkti mašinos, nes artimiausios fermos už kelių šimtų kilometrų nuo miesto. Honda Civic už tūkstantį dolerių, yra! Po keletos dienų leidaus keliaut į viršų, kur šilčiau ir algos didesnės (Australijos minimumas 20.6dol. O regione link kurio važiuoju 30dol į valandą). Atstumas 2300km, per tris dienas pasiekiau Karratha, pabuvau prie Red Dog memorialo (Pastatytas filmas apie tai yra), važiavau visą kelią pajūriu, miegojau mašinoje. Į Karratha miestą atvykau naktį, (42 Laipsniai ir labai didelis humidity, del šių dviejų priežasčių nespėji nuo kaktos prakaito valyt, tikrai labai karšta). Ryte į agentūras ir į keleta įmonių, CV išnešioti visur pakalbėta, bet visos vietos užimtos ir darbų nėra. Na ką, šiam mieste padariau ką galėjau, lekiam toliau. Sekantis tikslas Darwin'as kuris dar už 2400km. Važiavau per degančius miškus (kuriuos gan dažnai žiniose rodo). Baisu, bet naktis, jokių ugniagesių, žmonėm visiškai normalu jog miškas dega ir tiesiog važiuoju paskui kitas mašinas. Na ka po keletos dar dienų atvykau į Darwin'ą, ryte pakėlė policininkas belsdamas į mano automobilio langą, Camping is not allowed. Tai ką kad ir bandau ginčytis jog aš ilsėjaus, neturiu jokios camping įrangos, ir pavargusiam važiuoti yra pavojinga todėl nuspredžiau pailsėti. Jiem neįdomu, reikėjo hotelyje kambarį išsinuomuot ir panašiai, na gerai, ką jau padarysi, bauda 140dol. Per kelias dienas per vieną agentūrą gavau darbą savaitei, naktinės pamainos, parduotuvėje lentynas išrinkt ir naujas surinkt, alga 40dol į valandą, labai gerai, - atsipirks bent jau važiavimas iki čia. Po šio darbo dirbau dar uoste, valiau iškasenų konvejerius. Darbas sunkus, rankos po darbo kruvinos, nugarą skauda, ir jėgų nebėra net valgyt pasidaryt. Pagal mano superviserį žmonės čia ilgiau savaitės neišdirba, man užteko dviejų dienų. Ieškom kito darbo ir vuolią, forklift driveris reikalingas, kas man visai patinka. Darbas už miesto, todėl už poros savaičių darbo nusprendžiu atsikraustyti arčiau darbo, ir mažą kaimelį, kur nuomojuos kambarį (180dol į savaitę). Dar iki šiol dirbu ten pat jau antras mėnesis.
 
Ir keleta fotografijų iš mano gyvenimo Australijoje:
 

Brisbane
 

Perth Cottesloe beach
 

Kažkur pusiaukelėj
 

Šeimininko beveik keturių metrų augintinis
 
 
Tai va, kam kažkas rūpi sužinoti apie Australiją, klauskit gal mokėsiu atsakyt, nors čia esu dar tik šiektiek daugiau kaip trys mėnesiai, bet šiektiek jau žinau :)
 
Papildymas:
 
Nuotraukos iš Dubajaus

Na taip, dviguba pilietybė kelia tam tikrų klausimų. Tačiau ją galima išspręsti įvairiai. Kažkokie apribojimai bet kokiu atveju turi egzistuot: ar tai reikalavimas gyventi šalyje bent 2-3 metus, ar tai reikalavimas tuo pačiu mokėti ir lietuvių kalbą ar dar kokie kiti. Plius, galima dvigubą pilietybę įteisinti tik ES ir NATO šalių piliečiams. Taip galima ne tik apsisaugoti nuo minėtų atvejų su Rusija, tačiau ir kažkiek apriboti įvairių ES šalių piliečių pilietybės gavimą (pvz. nuo veltėdžių).

Maži miesteliai turi dar ir tokią problemą, kad jie ir toliau sparčiai mažėja...

Gal mano patarimas pasirodys kiek ir per drastishkas, bet jei jau keliausit, tai maukit lauk is Europos. Toliau ka papasakosiu pries 18 men padariau pats, pries 4 men pakartojau su tevais kartu. Kryptis - Filipinai. Taip, suprantu, egzotika, toli, brangu... Taciau tai pakeicia poziuri i gyvenima. Pamatai visai kita kultura, kitus zmones. Jie nesisuka kaip peles rate kas manesi mokedami paskolas, nuomas, imokas, komunalinius ir pan. Ten kitas pasaulis. Ten seimps galva kasdien sprendzia ar jam gulet po palme ir nieko neveikti, ar pagauti/nupirkti zuvi seimai ir ja patiekti jiems. ten nera storu, pliku, ten visi sypsosi, visi paklausia 20 kartu per diena kaip sekasi. Ten nera musu rutinos... ten tiesiog kitoks gyvevinimas.
Kiek tai kainuoja? Is pirmo zvilgsnio daug - skrydis 1500-2500 lt zmogui. Kuo anksciau pirksi bilietus, tuo pigiau (is LT neskrenda, vertetu ziureti is milano ir pan). Toliau gyvenimas, maitinimasis. Mes buvom 5 savaites. Biudzetas grubiai 1500lt skrydis + 3500lt (1000 euru) zmogui viskam kitam. Cia jau paskaiciuotas vidutinis variantas netaupant, bet ir netashkant pinigu. kas i tai ieina? Na pvz nakvyne ten brangi, vidutiniskai 50lt uz dvivieti kambari parai. Taciau visa kita pigu, tarkim 60 min masazas papludimy saulelydzio metu su kokteiliu rankoj ant balto smelio (kaip filmuose matot) 6-8 Lt, didzliu kreveciu kg 15lt, jas pagaminti su ryziais ir alum 10lt. T.y uz 30lt gaunat karalishkus 1kg kreveciu pietus su ryziais ir alumi. Visa kita yra persikelimu tarp salu laivukais kaina. Grubiai tarkim tai kainuoja 150lt uz laiva, ir nesvarbu ar jame bus 2 zmones, ar 4 ar 15, kaina ta pati.
Finale: 5 savaiciu atostogos 5000-6000 lt zmogui, pabunat kitoj civilizacijoj, kitam pasaulyje, balto smelio ir zydros juros kraste. Atsiminimu 5 metams, nerealios fotkes, nusilupusi oda, gilus pamastymai apie tai kaip mes gyvenam ir svajones kitais metais vel ten grizti...

Gyvybės už pinigus nenusipirksi. Tai ką tu apibūdinai kaip gyvybę, iš tikrųjų yra pats paprasčiausias saugumo jausmas.
Įsivaizduok - turėjai žmogų su kuriuo buvai be galo laimingas ir kitą dieną jo netekai. Ar galėtum kaip nors už pinigus susigrąžinti šią gyvybę ir tą laimės jausmą, kurį ji tau teikė?
 
 
Ir nesutikčiau, kad meilę galima už pinigus nupirkti. Tu tikrai manai, kad turėdamas daug pinigų galėtum "nupirkti", bet kokios moters meilę?
Jeigu tu būsi susikaustęs, mykiantis vaflis, tačiau su daug pinigų kišenėje, o tas pats mokyklos laikų L O X A S turės charizmą ir svarbiausia VY-RIŠ-KU-MĄ. Tai spėk su kuo tavo svajonių mergina dalinsis savo laime?
Beje, prie to pačio - ar galėtų kokia nors be galo tave mylinti, tačiau beprotiškai baisi ir kvaila boba nusipirkti TAVO meilę?
 
Tavo apibūdintu atveju, turėdamas daugiau laiko skirti dėmesio mylimam žmogui, tu tiesiog turi daugiau laiko džiaugtis ta laime. Bet tai dar nereiškia, kad tau šią laimę suteikė pinigai. Ar neturėdamas pinigų negali daryti to paties?
 
Kita vertus, tavo mintį supratau. Tik aš esu labiau linkęs manyti, kad žmogų laimingu daro ne pinigai, o pačio išsikelto tikslo pasiekimas. O pinigai dažniausiai yra tiesiog priemonė padedanti gerokai lengviau tą tikslą pasiekti. Ir taip, yra teisybė, kad pinigų neturintys žmonės šiais laikais neretai būna mažiau laimingi, nei tie kurie jų turi daugiau. Nes jų trūkumas juos labiau varžo siekti savo tikslų.
 
Panas šiais laikais tikrai yra lengviau kabinti turint daugiau pinigų, taip pat pasistatyti namą, nuvykti į kitą šalį. Bet nori pasakyti viso to negalėtum padaryti be pinigų ir būti laimingas tai pasiekęs?
 
Pinigai daro tavo gyvenimą tiesiog lengvesniu, o sugebėjimas pasiekti savo išsikeltus tikslus - laimingu.

Jei pinigai laimes neatnesa, tai reikia lyginti milijonieriu su ubagu. Dauguma cia susirinkusiu studentu postringauja, kaip baigs univera susiras darba ir vazines su senu trantu is nuomojamo buto i darba... Tik dar reiktu paskaiciuot, kad vidutinis lietuvis uzdirbdamas 1500LT niekada gyvenime netures nuosavo buto ir naujesnes masinos :) arba jei ir tures, tai tas gyvenimas jam 30-40 metu bus gyvenimas del budos, kuria reikia ispirkt is banko.
Jei pinigai taip neatnesa laimes, tai kodel visi ima kreditus budai isigyti, perka lizingines masinas, savaitgaliais varo i barus/klubus ir "svencia" savaitgali? Vedasi panas i restoranus, vaziuoja su taxi, o ne autobusu ar pieskom... Aisku yra ir tokiu, kur nevaro i klubus, bet draugu rate pucia, niuxina ir leidziasi.. ir visa tai greiciausiai daro be pinigu?:D
 
Studentai ir moksleiviai greiciau supraskit tiesa: nesvarbu koks tavo statusas mokykloj/univere ir kaip gerai gyvena tavo teveliai - viskas priklauso nuo taves, tavo poziurio ir kaip stipriai sieksi savo tikslu. PVZ. Dauguma mano mokyklos ereliu, verchu ir net turtingu tevu vaikeliu dabar yra gyvenimo L O X A I. Dirba visokius s.udinus darbus, vazineja su senais lauzais arba sedi lageriuose... O mokyklos L O X U tarpe yra tokiu, kurie bent jau vizualiai gyvena geriau :) Geras pvz, galetu buti vaikis su Ferari Kaune, sulei buvo "loxas", o dabar vazineja su ferariu... ir greiciausiai ji del to grauzia sazine :D Pinigai yra svarbiausias faktorius siekiant asmenines laisves ir laimes, kaip ju gauti yra simtai budu tiek svariu tiek nesvariu, bet teikti, kad pinigai neatnesa laimes, gali tik vidutines klases naivuolis, kuris slopina savo poreikius ir apsimeta laimingu... Zinoma, tau nereikia pinigu jei tu neturi svajoniu, gyveni kaime(tevu palikime) ir augini sau maista.
 
Nėra nieko ko negalima nupirkti už pinigus tik nereikia įsivaizduoti pažodžiui. Meilė, sveikata, gyvybė... wtf?
Jei as turiu pakankamai pinigu, kad galiu nedirbti, tai galiu skirti ta laika rodyti demesi ir meile betkokiai moteriai, kuri man patinka... jei turiu pakankamai pinigu, galiu skirti daug laiko sveikai gyvensenai=sveikatai (valgyti laiku ir gera maista reikia ir laiko ir pinigu), givybe tam tikra prasme irgi perkama, gali tureti saugesne masina ir neuzsimust papuoles i avarija, gali naktim nevaiksciot rajone ir nebut uzverstas girtu d.ebilu uz cigareciu pakeli, kurio neturi...
Nera vienos teisybes, bet visada yra nesamone, kad pinigai laimes neatnesa

Visiskai nesutinku su siuo poziuriu. Viska galima tobulinti, kad ir tualetini popieriu. Paziurek i paprasta evoliucija, kad ir jo. Dabar nera kazkoks popieriukas, dabar yra jo n gaminiu ir gali but vis israsta kazkas naujo, kazkas kas zmogui yra patogiau. Taigi, mano manymu visada galima tobulet.

Pirmiausia, apie save. Mano vardas Simonas, man yra 18 metų, esu iš Kauno. Ką aš veikiu? Aš esu SEO specialistas (turbūt dabar tai pati negerbiamiausia profesija, nes dabar SEO moka ir daro visi kas nori, tik klausimas ar daro teisingai?) ir taip pat esu savo įmonės direktorius (įmonės pavadinimo neatskleisiu, rašinėlis ne reklaminis, o kam reikia tas žino arba sužinos, jei norės). Tai, kuo esu dabar aš pasiekiau per 5-7 metų laikotarpį, kurį praleidau prie kompiuterio. Aš nesakau, kad pasiekiau daug, tačiau man vis tiek malonu pasidalinti savo nors ir menkais pasiekiamais, kurie galbūt įkvėps kitus siekti daugiau.
 
Istorijos pradžia. Kompiuteriniai žaidimai
 
Mano istorijos pradžia prasideda nuo kompiuterinių žaidimų. Dažnai šiuolaikinės mamos sako, kad vaikams negalima duoti žaisti kompiuterinių žaidimų diena iš dienos, nes tai jiems kenkia. Iš esmės tai yra tiesa, jeigu vaikui žaidimas tampa priklausomybe. Tačiau mano atveju (aš ir kažkada buvo priklausomas, bent iš dalies) kompiuteriniai žaidimai padėjo išsivystyti kaip žmogui.
 
Viskas prasidėjo kai man buvo 11-13 metų. Aš žaidžiau internetinį žaidimą Runescape. Nežinantiems, tai yra žaidimas, kuriame kiekvienas turi savo žmogeliuką, kelia jo level'į, ir taip atsirakina papildomus žemėlapius, ginklus, visokius kitokius niekus. Kitais žodžiais tariant - vaikų žaidimas (nors tada pažinojau ir ne vieną suaugusį, kuris žaidė tą žaidimą, ir greičiausiai jeigu norėčiau dar dabar rasčiau tokių užturėtų žmonių).
 
Dabar jūs greičiausiai klausiate savęs, kodėl šitas bičas pasakoja, kaip jis trylikos žaidė kažkokį vaikų žaidimą. Aš jums turiu paprastą atsakymą - šis žaidimas, buvo mano kaip žmogaus ir kaip specialisto pradžia. Jei ne šis žaidimas, aš nebūčiau turėjęs tokios puikios anglų kalbos. Žaidime dažnai tekdavo bendrauti angliškai, tad tai pagerino mano anglų kalbos įgudžius. Žaidime buvo vartojami daug bendrinėje kalboje naudojamų žodžių kaip lobster, shrimp, rope ir kt.
 
Kitas dalykas, su kuo mane supažindino šis žaidimas, tai internetinių svetainių kūrimas. Šio žaidimo, aš nežaisdavau vienas. Aš jį žaisdavau su draugais, su internetiniais draugais ar su kitais, kurių net nepažįstu. Aš sugalvojau sukurti žaidimo klaną, bet mums reikėjo svetainės (visi kiečiausi klanai, tuo metu turėjo savo svetainę). Taigi, pradėjau ieškoti, kaip kiti klanai pasidarė svetaines ir radau tokią forumo hostinimo platformą: http://www.invisionfree.com/ Taigi, susikūriau forumą, tada kilo klausimas, kaip padaryti gražų jo subdomeną (domenai tada dar buvo brangūs). Pažiūrėjęs kitų klanų puslapius priėmiau sprendimą naudoti ten.lt subdomeną, kuris tais laikais kainavo visus tris litus. Nebeatsimenu klano pavadinimo, nes tada dar buvau jaunais ir galvodavau vis kitus, bet manau esmę supratote. Galiausiai, sukūrus forumą, gavus domeną, iškilo paskutinė problema - dizainas. Tai buvo mano pirmieji žingsniai su HTML ir CSS - mes paiimdavo dizaino iš kitų klano, juos visus sumiksuodavome ir turėdavome unikalų dizainą, kurio niekur nebūdavo (net http://www.invisionfree.com/ dizainų lentoj jo nebuvo, ir taip mes buvome kiečiausi).
 
Ir galiausiai, trečias dalykas, kurio mane išmokė šis žaidimas - tai komandinis darbas. Aš buvau klano lyderis (tai buvo aukščiausias rangas). Aš vedžiau visus žaidėjus, ir jie sekė mane, kai ėjome "lupti" kitų. Pagrindinė užduotis būdavo visus reikiamu metu reikiamoj, vietoj pastatyti ir visiems vadovauti taip, kad visi paklusniai mane sektų. Tai buvo geros pamokos kaip bendrauti su žmonėmis, kad jų nesuerzintum, nes žmonės greit supykdavo, ir greitai išeidavo iš klano, jeigu su jais bendraudavai neteisingai.
 
Ir visų šių trijų dalykų (anglų, bendravimo bei lyderystės), manęs išmokė paprastas vaikų žaidimas. Aš šiuo pavyzdžiu noriu parodyti, kad net maži dalykai jus gali išmokinti sąlyginai daug. Vieni žaidimus žaidžia, kiti kažką iš jų išmoksta. Bet manau lygiai taip pat yra ir gyvenime. Vieni gali kažko išmokti tiesiog stebėdami žmones, kiti gali kažko išmokti skaitydami knygas, tačiau yra tokių žmonių, kurie bus ant tiek nedėmesingi, kad nepaisant kokia priemone, niekada nieko neišmoks. Tad labai yra svarbu susikaupti ir bandyti surasti gilesnę prasmę net ir tuose dalykuose, kuriuose jos galbūt nėra.
 
Kažkuriuo metu sugedo mano nešiojamas kompiuteris.Kol jis buvo taisykloje, sedėjau dienom ir nieko neveikiau. Tačiau vieną dieną, atsitiko kažkas fantastiško. Namie radau seną kompiuterį, kuris turėjo net 128RAM. Taip pat turėjau palėpėj vieną monitorių, krūvą laidų nuo kitų kompiuterių, klaviatūrą ir vos beveikiančią pelytę. Aš sugalvojau viską susinešti į vieną kambarį ir pažiūrėti ar visą suneštą techniką priversti dirbti. Po maždaug valandos, kai viskas buvo sunešta, viskas sujungta, aš pabandžiau įjungti kompiuterį. Jis neveikė. Aš jį atsidariau, išjungiau visus laidus, viską prapučiau su fenu (švelniai, kad nebūtų karšta), ir vėl viską sujungiau. Šį kartą jis užsikūrė. Yay, galvoju, turėsiu veikiantį kompiuterį. Tačiau, viskas klostėsi ne taip gerai. Pamačiau, kad įjungus kompiuterį neįsijungia windows'ai. Iš kaimyno šiaip ne taip susiveikiau windows diską. Tada mėginau juos įdiegti. Sedėjau valandą, laužiau galvą, kaip priversti kompiuterį skaityti diską. Tačiau po valandos, man toptelėjo idėja, kad reikia paspausti F8 ir tada pasirinkti pasirinkimą boot from cd. Windows'us instaliavo apie dvi valandas, tačiau aš juos sugebėjau įrašyti, ir kompiuteris veikė. Yay!
 
Kokia yra to pamoka? Kai kažkas nesigauna, bandyk sugalvoti sprendimą, ir bandyk tai įgyvendinti. Gal ir patirsi nesėkmę, tačiau galiausiai, kažkada, vis tiek pavyks. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, tik reikia juos sugebėti atsiminti bei pritaikyti. Jei aš nebūčiau žaidęs savo kompiuterinių žaidimų, aš nebūčiau taip gerai mokėjęs anglų kalbos, ir nebūčiau sugebėjęs įsirašyti windows’ų. Čia galima pritaikyti S. Jobs frazę “Connecting the dots”, nes viskas, kas vyksta gyvenime, vyksta ne be reikalo.
 
Kiekvienas žaidimas, moko kažko kito.
 
Jau susitvarkęs kompiuterį pradėjau žaisti populiarų žaidimą - Counter Strike. Tai pirmo asmens šaudyklė. Atsirado krūvos draugų, kurie taip pat norėjo pradėti žaistį šį žaidimą. Susikūrėme klaną, ir pyškindavom dienom.. Žaidimo subtilybių nepasakosiu, esmė tame, kad aš vel galiu įžvelgti, ką man konkrečiai davė šis žaidimas.
 
Žaidžiant žaidimą, man kilo idėja padėti kitiems žaidėjams. Tai nebuvo unikali idėja (tiesa sąkant visi rimtesni klanai tuo metu turėjo savo panašaus tipo svetainę), tiesiog aš turėjau tokį norą ir sukūriau svetainę pavadinimu PowerGaming.lt. Dar dabar yra archyve, kaip ji atrodė (http://web.archive.org/web/20080807040108/http://www.powergaming.lt/news.php galite pamatyti paspaudę šią nuorodą, aišku liko tik griaučiai)
 
Tai buvo mano pirmasis prisilietimas prie PHP-Fusion turinio valdymo sistemos. Aš pradėjau domėtis, kaip veikia FTP, žiūrėjau, koks yra kodas tiek sistemos failų, tiek templeit'ų. Buvo įdomu. Vienu metu, svetainę kažkas net buvo nulaužęs, tada aš turėjau MYSQL duomenų kopiją, viską atstačiau, ir įdėjau apsaugą, kad leistų prisijungti tik su nurodytais IP adresais.
 
Tuo pat metu net buvo pasikūręs megėjišką serverį (ten nebuvo jokio meno, tiesiog paspaust mygtuką reikėjo create server).
 
Šis žaidimas man šiek tiek praplėtė akiratį apie WEB’ą. Jei ne žaidimas, aš nežinočiau, kas yra FTP, MYSQL, PHP. Aš net dizainą nusipirkau iš dizainerio, samdžiau koduotoją, kad jį sukoduotų. Būtent tada supratau, kaip vyksta rimtesnių svetainių kūrimo procesas (svetainė tai nebuvo labai rimta, bet juk per freewebs nesukursi tokios svetainės, reikia žinoti bent basic'us HTML ir kūrimo per savo serverį).
 
Galiausiai, man kilo noras užsidirbti iš šio žaidimo. Aš panorau sukurti serverį, kuris būtų pasiekiamas 24/7. Nusipirkau serverį iš vpserver.net (dar tada buvo tokia įmonė Mikado komponentai, žiauriai gerai buvo), ir pradėjau skaityti pamokas, kaip reikia tai daryti. Kai paleidau serverį (o tai užtruko) buvau žiauriai patenkintas savimi, įdiegiau VIP modifikaciją, kad už sms žinutes eitų pasidaryti save VIP serveryje, ir turėtum papildomų galių.
 
Paskyriau savo draugus, būti serverio administratoriais (kiek vėliau sužinojau, jog tai buvo klaida, nes jie žaidė su cheat'ais aka kodais, kurie automatiškai šaudė ir taip žmonės išeidavo iš serverio, nes jiems buvo neįdomu). Reziumė, po pusės metų iš serverio neuždirbau tiek, kad viskas atsipirktų, tačiau tai man buvo gera patirtis dirbant su LINUX sistema, mokinatis, kaip naudotis putty ir kaip valdyti serverį per šią programėlę.
 
Žaidimai baigėsi. Man 15 metų. Nauja pradžia.
 
Suėjus 15 metų, mečiau žaidimus, ir pradėjau užsiimti kita veikla. Uždarbyje pamačiau, kad kilo paskolų vajus, ir jų daug kam reikia. tuo metu turėjau susitaupęs pinigėlių, tad pagalvojau, ar nebūtų gerai skolinti pinigus ir taip uždirbti. Tad susimečiau su draugu babkių, kad būtų daugiau, ir pradėjome teikti paskolas. Iš pelno pusės, buvo afigienai. Mes imdavome 4% per dieną, o tai buvo nerealu, nes paskolinęs 1000, per dieną uždirbdavai 40 Lt. Buvo labai daug norinčių. Žinoma, kai kas po šiai dienai nėra grąžinęs visko (bet man jau ir nereikia tų pinigų), bet pelnas padengavo tokius nuostolius. Pinigai gal ir buvo gerai, bet iš tiesų man pačiam buvo nesmagu, nes būdavai kaip lupikautojas, kuris prašo pinigų, o po to grasina. Dabar jau juokingiausias momentas, iš viso to laikotarpio, tai kai 15 metis grasina 25 metų pacanui, kad pasakys tėvam, jog yra įklimpęs į skolas. :D
 
Galiausiai, buvau priverstas susimąstyti, ir nusprendžiau paskolų forume nebeteikti, ir net pasiūliau jas uždrausti forume: http://uzdarbis.lt/t187649/priimta-uzdarbislt-paskolos-turi-buti-uzdraustos/
 
Pasiūlymas forume buvo priimtas.
 
Galiausiai, svetainės ir SEO.
 
Po kurio laiko, pradėjau domėtis tinklapių kūrimu. Kaip jis vyksta, kas yra geras puslapis ir t.t. Kaip tik tuo metu tėtis paprašė sukurti jam svetainę. Darbą aš apsiimiau, buvo sunku, dirbau gal maždaug savaitę, bet padariau kažką, kas visai neblogai atrodė tuo metu: http://www.kvapaiverslui.lt/old
 
Tai buvo pirmoji mano pažintis su svetainų kūrimu. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Tėtis paklausė manęs, kokie yra reklamavimosi būdai internete. Aš atlikau paiešką, ir nusprendžiau, kas geriausias būdas yra SEO. Tad taip ir pradėjau draugauti su SEO, buvo tikrai smagu. Pradėjau domėtis, kas įtakoja rezultatus, kaip gauti nuorodų į svetainę, kaip apskritai vyksta tas optimizacijos procesas. Tada tai atrodė kieta. Atrodė, kad SEO specialistai buvo vieni labiausiai gerbiamų specialistų šiame forume. Taigi, praleidau pusę pavasario ir pusę vasaros, kad gerai įvaldyčiau SEO.
 
Ir netrukus, jau kažkur vasaros viduryje, gavau savo pirmąjį užsakymą, t.y konsultaciją. Mano pirmoji konsultacija, kurią aš pardaviau, buvo verta visų 500 Lt. Man tada, prieš tris metus tai atrodė magiška. Kaip galima per porą valandų, gauti 500 Lt, už 5 puslapių tekstą. Afigienai. Mano pirmosios konsultacijos, buvo 5 puslapiai, kuriuose konkrečiai surašyta žingsiais ką, kur daryti. Tai buvo tikra zagatovkė programuotojams, ir aš padėjau žmoniems pasidaryti SEO daug pigiau. Tie žmonės, kuriems suteikiau konsultaciją (beje, su jais bendraujame ir dabar) buvo ir yra patenkinti mano darbu net iki dabar. Tiesa, konsultacija nuo tų dienų stipriai pasikeitė. Galbūt ir dėl to, jog pasikeitė pats algoritmas, bet iš esmės dabar pateikiu daug daugiau informacijos bei ją daug plačiau paaiškinu. Tad konsultacijos apimtys pasikeitė iki 20 puslapių.
 
Taigi, taip ir toliau tobulinausi savo kompetenciją apie porą metų, turiu begalę patenkintų klientų ir sugebėjau įgyvendinti savo svajonę. Dabar aš turiu savo SEO ofisą, kuriame pastoviai dirba 3-4 žmonės. Mes sugebėjome pagauti savo verslo stilių, ir dabar teikiame tikrai nuostabias paslaugas, kuriomis patenkinti yra dauguma žmonių. Tačiau, viso to neįmanoma pasiekti be daug sunkaus darbo, kurio įdėjau į savo tobulėjimą.
 
Manau, kad svarbiausia būti tikru savo srities specialistu ir tik tada reikia siūlyti savo paslaugas. Paslaugų kainą škarto reikia siūlyti solidžią. Maža kaina kenkia asmens kaip specialisto įvaizdžiui.
 
Mano patirtis bei sėkmingo darbo principai
 


 
Nėra tokio dalyko, kaip pilka masė. Yra tik žmonės, kurie yra išsiskiriantys arba neišsiskiriantys, ir kuriems sekasi arba ne. Tačiau jeigu žmogus stengiasi, jis galiausiai visada sužibės. Nesvarbu, kokios srities specialistas arba darbuotojas esi. Tavo klientu gali tapti net tas, kuris žinutę parašo j raidėm. Jeigu žmogus neatsakingai parašo tekstą, jis gali duoti ir pinigus lygiai taip pat neatsakingai.
 
Firminio stiliaus specialistas ir knygos “Meilė Užsakovui” autorius A. Chudinskis savo facebook puslapyje patalpino žinutę, kuriai aš pritariu, ir kuri labiausiai atspindi mano požiūrį į konkurentus bei užsakovus:
  
Jokie sušikti seminarai nesuteiks jums motyvacijos. Sėkmės istorijos ar straipsniai irgi nepadės. Tiesiog reikia dirbti tai kas patinka. Visiems pradžioje atrodo, kad iš to neina užsidirbti, tačiau kai dirbi darbą, ir tau jis patinka, tu visada būsi geresnis už kitus, kas ateityje reikš finansinę sėkmę. Kaip gali žmogus, kuris dirba darbą suraukta nosimi būti sėkmingesnis už tą, kuris dirba išsišiepęs tai kas jam patinka, ir tai, kas jam sekasi?
 
Į pasaulį žvelgti reikia su šypsena. Gyvenime visi patiriame nesėkmių. Tačiau nesėkmės - tai kelias link sėkmės.
 
Nemesk kelio, dėl takelio, nes tik pastovūs žmonės kažką pasiekia.
 
Jeigu klientas nepatenkintas - reikia grąžinti pinigus.
 
Neapsimkite per daug darbų, ir būtinai juos pristatykite laiku. Mes kiekvienas turime gerą vardą, bet ar sugebėsite jį išsaugoti?
 
Būtinai darykite pertraukas sėdėdami prie kompiuterio ar apskritai darydami sėdimą darbą. Jei ilgai sedėsit, pradėsit jaustis silpni, nes protinis darbas vargina labiau nei fizinis. Išeikit į lauką, pakvėpuokit, pasportuokit, ir tada jūsų darbas bus daug produktyvesnis.
 

 
Svarbiausia taisyklė. Būkite žmogiški ir bendraukite su klientu paprastai ir laisvai, neapkraukite jo nereikalinga informacija!
 
"Tūkstantmečio kelionė prasideda nuo vieno žingsnio",- mėgsta sakyti Ilja Laurs. Aš sakau, kad visi dideli darbai susiseda iš mažų žingsnelių.
 
Ačiū už dėmesį. Grįžkit prie darbų.

Labai gerai, kad tu neeilinis lietuvis su neeiline nuomone :D

Bent jau man labiausiai praverčia http://www.skyscanner.net/ :)

http://www.lithuaniatribune.com/wp-content/uploads/2013/08/Independent-Pic.png
 
TESCO - Every lithuanian helps. :D

Lygiai prieš 10 metų grupelė paauglių be didelių žinių ir įgūdžių, bet su beribiu smalsumu ir noru užsidirbti internete, susibūrė į bendruomenę, kuri kaip jokia kita ilgainiui pradėjo jungti visiškai skirtingus žmones, nuolatos sau keliančius naujus tikslus – ir siekiančius jų kartu.
 
Per dešimtmetį kartu su tais paaugliais subrendo ir forumas: šiandien Uždarbis.lt – didžiausia verslo ir technologijų bendruomenė Lietuvoje, vienijanti daugiau nei 70 tūkst. narių ir per savaitę bent po kartą aplankoma kas penkiolikto žmogaus mūsų šalyje. Turbūt mažai kas 2004-tųjų sausį būtų patikėjęs, jog prieš save mato kūdikį, kuris užaugęs taps geriausiu forumu Lietuvoje.
 
Šįkart nesileisiu į ilgas kalbas – apie tai, kaip mes visi to pasiekėme, pasakojau pernai, o pirmuosius tris Uždarbis.lt istorijos metus apžvelgiau, kai forumui suėjo treji.
 
Visų pirma, negaliu neišvardinti žmonių, kurie skirtingais forumo gyvavimo laikotarpiais tapo didžiuliais jo ramsčiais, skirdami savo laisvą laiką ir mintis. Jų pastangų palaikant tvarką ir daugybės idėjų, kurias pavyko įgyvendinti, dėka mes niekada nesustojom judėti į priekį.
 
Tai – buvę ir esami administratoriai ir moderatoriai: NuPagady, Augustinas, MeXiukas, Tadas, twea, Mykolas, Arvydas, Rimas, Ernestas, okiro, falco, Omas, ennio, Medinukas, L33T, techno, Leader, chakalasz, dealeris, Slashas, xdvx, Karolis, Elitas, suvalgysiu, Vytenis_, DjiXas, reject, Marius, Artūras, Aurimas, Mėgstu, kde, Skorpionas, diablom, euro, NickasLT, BOSS ir dar daug nuostabių žmonių, kuriuos visus šią minutę sunku beprisiminti.
 
Dalį tų "pirmųjų paauglių" šiandien galite rasti tarp VIP narių, o dabartinei Uždarbis.lt komandai – kurios sudėtis nesikeičia ilgiausią laiką per forumo istoriją – neabejoju, kad padėką jaučia ne vienas. Per praėjusius metus iš viso ji atliko 22 tūkst. (!) moderavimo veiksmų, iš kurių 45% – vienas žmogus, antrą kartą patekęs į Metų forumiečio finalą ir (po 2011-tais užimtos antrosios vietos) šiemet galiausiai juo tapęs – Mykolas.
 
Metų naudingiausieji
 
Tradiciškai kiekvienam nariui, kuris per 2013-uosius parašė bent 5 mėgstamus (surinkusius daugiau nei 10 reputacijos taškų) pranešimus priklauso Uždarbis.lt marškinėliai, kurie šiemet kitokie nei ankstesniais metais. Jei radote savo slapyvardį tarp pirmųjų 54 šio sąrašo pozicijų ir per paskutinį pusmetį dar nesate gavę Uždarbis.lt marškinėlių, rašykite asmeninę žinutę administratoriui Tadui tema "MARŠKINĖLIAI", kurioje nurodykite: lytį; marškinėlių dydį (S, M, L, XL); marškinėlių modelį (standartiniai arba slim fit – prigludę); ir gavėjo (savo) vardą, pavardę ir adresą Lietuvoje (kartu su pašto kodu, kurį galite sužinoti iš post.lt).
 
Marškinėliai visiems bus išsiųsti registruotu paštu iki vasario pradžios.
 
Tavo istorija?
 
Šiemet norėčiau čia ir sustoti bei žodį perduoti jums. Nėra geresnės progos nei bendruomenės dešimtmetis kiekvienam pasidalinti savo istorija.
 
Ar kas būtų tavo gyvenime kitaip, jei niekada nebūtum atradęs Uždarbis.lt?
Man pačiam Uždarbis.lt leido pažinti daugybę nuostabių žmonių, kurių dalis tapo gerais draugais ne tik virtualiame, bet ir realiame gyvenime. Turbūt visam laikui išliks atmintyje pirmieji gyvi susitikimai Kaune ir Vilniuje 2006-2007 metais, kai pirmąsyk išvydau tuos, su kuriais forume diskutavome nuo pat jo įkūrimo.
 
Nuo to laiko kiekvieną kartą nuėjęs į narių susitikimą išgirstu vis naujų – netikėčiausių – gyvenimo istorijų iš žmonių, kurių dalies forume niekada nebuvau pastebėjęs. Kartais todėl, kad jie niekada ir nenorėjo būti pastebimi, – diskusijas dažniau sekdami nei jose dalyvaudami.
 
Ir vis dėlto yra dar toks vienas neapsakomai malonus jausmas, kai vis dažniau atsidaręs kokį naujienų portalą pamatai jame jauno besišypsančio žmogaus nuotrauką ir perskaitęs pirmus sėkmės istorijos žodžius staiga pats nejučia pradedi šypsotis: "Aš juk jį žinau – jis iš Uždarbis.lt!".
 
Pabaigai: Mėgstamiausi visų laikų Uždarbis.lt pranešimai :)

Tema bus įdomi, jeigu tik žmonės diskutuos :)
 
Iš tiesų, paprasčiausias atsakymas ko reikia Seime - tai yra savo srities profesionalų, kurie žinotų ką daro ir nebijotų priimti sprendimų, bei prisiimti atsakomybės. Pastarieji du dalykai yra be galo svarbūs ir reikalingi. Jų ypač trūksta mūsų politinėse partijose, tą dar vadiname "politinės valios nebuvimu". Iš to kyla nemažai problemų, kurias papildo ir toks elementarus dalykas, kaip partijų kiekis. Lietuvoje šiuo metu yra berods ~40 registruotų partijų. Vieną vertus, didelis partijų kiekis reiškia didelę galimybę rinktis, ane? Kitą vertus, didelis partijų kiekis, ypač Seime, yra be galo didelis blogis. Elementarus pavyzdys būtų dabartinė mūsų koalicija. Ją sudaro keturios partijos, kurios turi daugumą Seimą. Todėl turint bendrą sutarimą kažkokiu klausimu, jį nagrinėti Seime problemų kaip ir neturėtų kilti. Tačiau kas atsitinka, jeigu minėtos keturios partijos nesutaria? Paskutinis pavyzdys: pensijų atstatymas. Net toje pačioje socialdemokratų partijoje politikai dėsto visiškai skirtingus požiūrius, o dar trys likusios partijos.
Bet mažesnis partijų kiekis, nors ir lemia didesnį pastovumą, palieka mažiau galimybių rinktis. Dabartinis pavyzdys su JAV. Yra dvi partijos. Grubiai žiūrint, dešinieji ir kairieji (nors ten jie ir susimaišę).
 
Kitas dalykas, sakyčiau partijų klaida, yra pats partiškumas. Įsivaizduokit, partija sprendžia kam skirti ministrų portfelius. Kiek žinot atvejų, kuomet partija nebijotų pasikviesti žmogaus, tos srities profesionalo, kuris nebūtų jų partijoje? Aš ko gero tik vieną - tai Ingrida Šimonytė ir konservatoriai. Žmogus, kuris visiškai yra visiškai nepriklausomas.
 
Dar vienas trūkumas mūsų politikoje - tai jauni žmonės. Turime labai nedaug partijų, kuriose aukštas pozicijas užimtų naujesnio amžiaus žmonės. Manau labai puikus pavyzdys būtų Liberalų sąjūdis (kurių veik visi ministrai buvo palyginus jauni asmenys: R. Šimašius, buvęs teisingumo ministras, yra vos 39 metų) ir Sąjunga TAIP (Zuoko partija, kurios atstovai Vilniaus taryboje yra visiškai jauni asmenys). Tai partijos, kurias veda jauni žmonės, naujosios kartos atstovai, turintys kitokį mąstymą ir apskritai modernesnį pasaulio suvokimą. Tokių žmonių turi būti kuo daugiau Seime.
 
Tad už ką reikėtų balsuoti, kad Seimo situacija pasikeistų? Už tuos žmones, kurie dirba. Gražulis, Graužinienė - ar tai tie asmenys, kurie turi tikrai gerų idėjų, nebijų jų įgyvendinti ir tikrai gerai atlieka savo darbą Seime? Nepanašu. Ir taip su bent 70% Seimo narių, kurie ne daro realius darbus, o rėkauja, lenda į ekranus, renkasi populiarumo taškų. Ir tokie jų veiksmai parodo pačios visuomenės problemą - ji nėra politiškai išprususi. Dauguma žmonių net neišvardintų pagrindinių Lietuvos ministrų, dabar einančių pareigas. Dauguma turbūt net neišvardintų partijų, kurios dabar turi vietų Seime. Todėl žmonės, eidami į rinkimus, balsuoja už tuos, kuriuos dažniausiai mato. O daugelį tų veikėjų mato labai dažnai: apart pagrindinių televizijų, dar pridėkime rajonines, pridėkime miestelių ar rajonų laikraštukus, kuriuos leidžia daugeliu atveju pačios vietos administracijos (t.y. partiniai laikraštukai), pridėkime kitus dalykus. Iš to ir susideda viskas, kad pagrindiniai juokdariai išrenkami ten, kur žmonės yra mažiau išprusę: paskutiniai rinkimai ypač parodė šį susiskirstymą, kuomet didieji miestai balsavo pagrinde tik už dešiniąsias partijas. Arba kuomet už Drąsos kelią balsavo vien tik Kauno apylinkės. Visi renka vietinius juokdarius.
 
Kita dar viena visuomenės problema - ji nesugeba žvelgti į ateitį, numatyti kelių žingsnių į priekį, tuo pačiu nesugeba pažvelgti į praeitį. Čia panašiai, kaip žmonės aiškina, kad Lietuvoje niekas per 20 metų nepagerėjo. Analogiška situacija su rinkimais. Žmonės neva "protestuoja" prieš kažką (jie tai nurodo, kaip valdžiažmogius arba dabar dar populiariau - valstybinius klanus), todėl arba neina išvis balsuoti (neva tai kažką nulems) arba renka tokius veikėjus, kaip Valinsko partiją. Kaip tik neseniai buvo straipsnis apie tokius rinkėjus, specialistai juos vadina protesto balsais, žmonėmis, kurie balsuoja už nuolatos protestuojančius veidus (pvz. Gražulį, Uspaskichą), kurie nuolatos skundžiasi viskuo.
 
Ar mes išrenkame žmones, kurie pateisina mūsų lūkesčius? Aš išrenku, kaimo alkoholikas, manau, irgi išrenka. Skiriasi tik mūsų lūkesčiai: aš noriu žmogaus, kuris žino ką daro, turi tvirtą savo poziciją ir vertybes, kurių laikosi. Kaimo alkoholikas nori, kad jo kandidatas prieš kažką protestuotų nuolatos, būtų matomas televizijoje ar dar kažką panašaus veiktų. Iš to ir kyla tai, ką turime.
 
Dabar kokių savybių reikia žmogui, kuris eina į politiką? Tai ryžtingumo, savo žodžio laikymosi ir aiškios pozicijos. Toks žmogus turi turėti viziją, idėją. Pykit nepykit, bet dabartinis Vilniaus meras A. Zuokas yra būtent toks žmogus. Neseniai, beje, vėl buvo straipsnis apie jį, kuriame specialistai aiškinosi, kodėl didžioji dalis Vilniaus gyventojų yra juo labai patenkinti. Paskaitykit, net jeigu jo nemėgstat. Manau ten puikiai yra apibrėžta kokių savybių trūksta daugeliui mūsų politikų.
 
Ir pabaigai vėl grįžtant prie klausimo už ką reikėtų balsuoti... neminėsiu partijų, ar konkrečių asmenų, nors ir galėčiau. Nagrinėkitės patys. Visų pirma kas per partija. Ar žmogus, esantis partijoje, kuri kaltinama už stambias aferas ir pinigų grobstymu - tinkamas kandidatas į Seimą? Pasidomėkit partijų veikla, ką partija yra nuveikusi anksčiau, kokius ministrus turėjusi, kokius kandidatus kėlusi. Tai pasako be galo daug, ypač parodo tikrąjį partijos požiūrį. Tada jau galima gilintis į konkretų asmenį. Kokioje partijoje jis yra. Ką jis yra tikrai padaręs, ką jis yra žadėjęs padaryt. Bet pagrindinis dalykas vistiek yra partija. Mat būtent partija didžiausia dalimi nulemia konkretaus žmogaus elgesį.
 
Tai kol kas tiek. Manau kiti turės ne mažiau ką pasakyt :)
 
P.S. Man yra ypatingai džiugu, kad pastaraisiais metais šiame forume suaktyvėjo diskusijos politikos klausimais. Tai yra labai puiku ir sveikintina! Geras ženklas, kad jaunimas pradeda domėtis politika Lieuvoje :)

Sveiki visi :)
 
Mano vardas yra Lukas, man 19 metų, esu kilęs iš Kauno, bet visą gyvenimą nugyvenau Tauragėje, ten pat ir baigiau 12-lika klasių. O kątik jau ir pabaigiau pirmajį kursą universitete, mokausi Istoriją ir Tarptautinius santykius Plymouth University, Didžiojoje Britanijoje.
 
Kaip pats pastebėjau į šį draugišką forumėlį(jau dabar visą forumą)užsiregistravau daugiau nei prieš du metus, garantuoju, kad dar tiek pat prieš čia lankydavausi be jokio savo sugalvoto vardo ir slaptažodžio, aš nesu ekspertas kompiuteriuose ar puslapių kūrime, ar tai kokiam fotošope, jei atvirai tai domiuosi bet kuo, nuo siuvimo iki lėktuvų pilotavimo. Nemeluoju :) Jau senokai galvojau kaip čia man prisistatyti, ką pasakyti, gėdijaus, gėdijaus ir va prisiverčiau sėdėdamas vidury nakties šalia stalinės lempos, juk kaip sako tamsoje visgi drąsiau. O šiuo metu randuosi Šanhajuje, čia studijuosiu ir gyvensiu ateinantį mėnesį laiko, reikia kažkur tai pasižiūrėti kaip mokam kinų kalbą :)
 
Jei galėčiau kaip nors padėkoti už tuos oficialiai 2/neoficialiai 4 metus praleistus uždarbyje sužinojus tiek daug įdomiausių dalykėlių, bet kuriuo metu galit klausti kas būtų įdomu! :rolleyes: Ačiū!

Sveiki visi :)
 
Mano vardas yra Lukas, man 19 metų, esu kilęs iš Kauno, bet visą gyvenimą nugyvenau Tauragėje, ten pat ir baigiau 12-lika klasių. O kątik jau ir pabaigiau pirmajį kursą universitete, mokausi Istoriją ir Tarptautinius santykius Plymouth University, Didžiojoje Britanijoje.
 
Kaip pats pastebėjau į šį draugišką forumėlį(jau dabar visą forumą)užsiregistravau daugiau nei prieš du metus, garantuoju, kad dar tiek pat prieš čia lankydavausi be jokio savo sugalvoto vardo ir slaptažodžio, aš nesu ekspertas kompiuteriuose ar puslapių kūrime, ar tai kokiam fotošope, jei atvirai tai domiuosi bet kuo, nuo siuvimo iki lėktuvų pilotavimo. Nemeluoju :) Jau senokai galvojau kaip čia man prisistatyti, ką pasakyti, gėdijaus, gėdijaus ir va prisiverčiau sėdėdamas vidury nakties šalia stalinės lempos, juk kaip sako tamsoje visgi drąsiau. O šiuo metu randuosi Šanhajuje, čia studijuosiu ir gyvensiu ateinantį mėnesį laiko, reikia kažkur tai pasižiūrėti kaip mokam kinų kalbą :)
 
Jei galėčiau kaip nors padėkoti už tuos oficialiai 2/neoficialiai 4 metus praleistus uždarbyje sužinojus tiek daug įdomiausių dalykėlių, bet kuriuo metu galit klausti kas būtų įdomu! :rolleyes: Ačiū!

Sveiki visi :)
 
Mano vardas yra Lukas, man 19 metų, esu kilęs iš Kauno, bet visą gyvenimą nugyvenau Tauragėje, ten pat ir baigiau 12-lika klasių. O kątik jau ir pabaigiau pirmajį kursą universitete, mokausi Istoriją ir Tarptautinius santykius Plymouth University, Didžiojoje Britanijoje.
 
Kaip pats pastebėjau į šį draugišką forumėlį(jau dabar visą forumą)užsiregistravau daugiau nei prieš du metus, garantuoju, kad dar tiek pat prieš čia lankydavausi be jokio savo sugalvoto vardo ir slaptažodžio, aš nesu ekspertas kompiuteriuose ar puslapių kūrime, ar tai kokiam fotošope, jei atvirai tai domiuosi bet kuo, nuo siuvimo iki lėktuvų pilotavimo. Nemeluoju :) Jau senokai galvojau kaip čia man prisistatyti, ką pasakyti, gėdijaus, gėdijaus ir va prisiverčiau sėdėdamas vidury nakties šalia stalinės lempos, juk kaip sako tamsoje visgi drąsiau. O šiuo metu randuosi Šanhajuje, čia studijuosiu ir gyvensiu ateinantį mėnesį laiko, reikia kažkur tai pasižiūrėti kaip mokam kinų kalbą :)
 
Jei galėčiau kaip nors padėkoti už tuos oficialiai 2/neoficialiai 4 metus praleistus uždarbyje sužinojus tiek daug įdomiausių dalykėlių, bet kuriuo metu galit klausti kas būtų įdomu! :rolleyes: Ačiū!

Sveiki visi :)
 
Mano vardas yra Lukas, man 19 metų, esu kilęs iš Kauno, bet visą gyvenimą nugyvenau Tauragėje, ten pat ir baigiau 12-lika klasių. O kątik jau ir pabaigiau pirmajį kursą universitete, mokausi Istoriją ir Tarptautinius santykius Plymouth University, Didžiojoje Britanijoje.
 
Kaip pats pastebėjau į šį draugišką forumėlį(jau dabar visą forumą)užsiregistravau daugiau nei prieš du metus, garantuoju, kad dar tiek pat prieš čia lankydavausi be jokio savo sugalvoto vardo ir slaptažodžio, aš nesu ekspertas kompiuteriuose ar puslapių kūrime, ar tai kokiam fotošope, jei atvirai tai domiuosi bet kuo, nuo siuvimo iki lėktuvų pilotavimo. Nemeluoju :) Jau senokai galvojau kaip čia man prisistatyti, ką pasakyti, gėdijaus, gėdijaus ir va prisiverčiau sėdėdamas vidury nakties šalia stalinės lempos, juk kaip sako tamsoje visgi drąsiau. O šiuo metu randuosi Šanhajuje, čia studijuosiu ir gyvensiu ateinantį mėnesį laiko, reikia kažkur tai pasižiūrėti kaip mokam kinų kalbą :)
 
Jei galėčiau kaip nors padėkoti už tuos oficialiai 2/neoficialiai 4 metus praleistus uždarbyje sužinojus tiek daug įdomiausių dalykėlių, bet kuriuo metu galit klausti kas būtų įdomu! :rolleyes: Ačiū!

Sveiki visi :)
 
Mano vardas yra Lukas, man 19 metų, esu kilęs iš Kauno, bet visą gyvenimą nugyvenau Tauragėje, ten pat ir baigiau 12-lika klasių. O kątik jau ir pabaigiau pirmajį kursą universitete, mokausi Istoriją ir Tarptautinius santykius Plymouth University, Didžiojoje Britanijoje.
 
Kaip pats pastebėjau į šį draugišką forumėlį(jau dabar visą forumą)užsiregistravau daugiau nei prieš du metus, garantuoju, kad dar tiek pat prieš čia lankydavausi be jokio savo sugalvoto vardo ir slaptažodžio, aš nesu ekspertas kompiuteriuose ar puslapių kūrime, ar tai kokiam fotošope, jei atvirai tai domiuosi bet kuo, nuo siuvimo iki lėktuvų pilotavimo. Nemeluoju :) Jau senokai galvojau kaip čia man prisistatyti, ką pasakyti, gėdijaus, gėdijaus ir va prisiverčiau sėdėdamas vidury nakties šalia stalinės lempos, juk kaip sako tamsoje visgi drąsiau. O šiuo metu randuosi Šanhajuje, čia studijuosiu ir gyvensiu ateinantį mėnesį laiko, reikia kažkur tai pasižiūrėti kaip mokam kinų kalbą :)
 
Jei galėčiau kaip nors padėkoti už tuos oficialiai 2/neoficialiai 4 metus praleistus uždarbyje sužinojus tiek daug įdomiausių dalykėlių, bet kuriuo metu galit klausti kas būtų įdomu! :rolleyes: Ačiū!

Sveiki visi :)
 
Mano vardas yra Lukas, man 19 metų, esu kilęs iš Kauno, bet visą gyvenimą nugyvenau Tauragėje, ten pat ir baigiau 12-lika klasių. O kątik jau ir pabaigiau pirmajį kursą universitete, mokausi Istoriją ir Tarptautinius santykius Plymouth University, Didžiojoje Britanijoje.
 
Kaip pats pastebėjau į šį draugišką forumėlį(jau dabar visą forumą)užsiregistravau daugiau nei prieš du metus, garantuoju, kad dar tiek pat prieš čia lankydavausi be jokio savo sugalvoto vardo ir slaptažodžio, aš nesu ekspertas kompiuteriuose ar puslapių kūrime, ar tai kokiam fotošope, jei atvirai tai domiuosi bet kuo, nuo siuvimo iki lėktuvų pilotavimo. Nemeluoju :) Jau senokai galvojau kaip čia man prisistatyti, ką pasakyti, gėdijaus, gėdijaus ir va prisiverčiau sėdėdamas vidury nakties šalia stalinės lempos, juk kaip sako tamsoje visgi drąsiau. O šiuo metu randuosi Šanhajuje, čia studijuosiu ir gyvensiu ateinantį mėnesį laiko, reikia kažkur tai pasižiūrėti kaip mokam kinų kalbą :)
 
Jei galėčiau kaip nors padėkoti už tuos oficialiai 2/neoficialiai 4 metus praleistus uždarbyje sužinojus tiek daug įdomiausių dalykėlių, bet kuriuo metu galit klausti kas būtų įdomu! :rolleyes: Ačiū!

Sveiki visi :)
 
Mano vardas yra Lukas, man 19 metų, esu kilęs iš Kauno, bet visą gyvenimą nugyvenau Tauragėje, ten pat ir baigiau 12-lika klasių. O kątik jau ir pabaigiau pirmajį kursą universitete, mokausi Istoriją ir Tarptautinius santykius Plymouth University, Didžiojoje Britanijoje.
 
Kaip pats pastebėjau į šį draugišką forumėlį(jau dabar visą forumą)užsiregistravau daugiau nei prieš du metus, garantuoju, kad dar tiek pat prieš čia lankydavausi be jokio savo sugalvoto vardo ir slaptažodžio, aš nesu ekspertas kompiuteriuose ar puslapių kūrime, ar tai kokiam fotošope, jei atvirai tai domiuosi bet kuo, nuo siuvimo iki lėktuvų pilotavimo. Nemeluoju :) Jau senokai galvojau kaip čia man prisistatyti, ką pasakyti, gėdijaus, gėdijaus ir va prisiverčiau sėdėdamas vidury nakties šalia stalinės lempos, juk kaip sako tamsoje visgi drąsiau. O šiuo metu randuosi Šanhajuje, čia studijuosiu ir gyvensiu ateinantį mėnesį laiko, reikia kažkur tai pasižiūrėti kaip mokam kinų kalbą :)
 
Jei galėčiau kaip nors padėkoti už tuos oficialiai 2/neoficialiai 4 metus praleistus uždarbyje sužinojus tiek daug įdomiausių dalykėlių, bet kuriuo metu galit klausti kas būtų įdomu! :rolleyes: Ačiū!