Bolik

Blem, šitas bičas tikrai nurautas :D

Ideja labai gera, IdejosVerslui - šaunuolis! Jeigu gerai pagalvoti ir sukurti kažkokia bendruomene kuri pades žmonem, ir bendruomene kuriems reikia pagalbos, butu super. Galima galbut butu kažko mokyt žmones, tuo pačiu ir pačiam tobuleti. Padeti tiems kam ištikruju reikia pagalbos galetu kiekvienas, kažkas nupirkes pakeli makaronu, kažkas padejes močiutej sutvarkyti namus ar paruošti maisto. Juk niekada nežinai, gal ir pačiam kažkada reikes tos pagalbos...

Gerbiamas teisininke,
 
Visu pirma - nepaverskime temos teisininkų kova. Antra - asmuo yra nekaltas, kol jo kaltė neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Trečia - diskusija vyksta viešoje erdvėje ir viešai "kelti įtarimus" nėra labai taktiška, ar ne?
 
Manęs nedomina jokie asmens duomenys :) Duodu paprastą pavyzdį: sakykime, Jūs turite pažįstamą, kuris turi sergančią žmoną, du nepilnamečius vaikus ir vieną darbą. Darbą, kurio generuojamų pajamų jam neužtenka. Pamatęs tokią mano temą, parašote man, mes pabendraujame (telefonu, paskui - asmeniškai), paaiškinate problemos esmę ir bandome ieškoti sprendimo. Aš turiu itin platų pažinčių ratą. Mano pažinčių rato žmonės irgi nėra tokie jau blogi ir taip pat turi pažinčių. Ir gal (tiesiog - GAL) mes kartu galėtume padėti tam žmogui. Kodėl? Nes jam tos pagalbos reikia.
 
Jeigu norite perkelti diskusiją apie neatlygintiną pagalbą kitiems žmonėms, apie asmens duomenų apsaugą ir ekspertų patarimus ar vertinimus - mielai kviečiu tai padaryti mano AŽ. Esu atviras bet kokiam pokalbiui. Išskyrus intymumą. Visgi, aš šeštadienį vedžiau. :)

Sveiki, mieli draugai, pažįstami, kolegos ir šiaip prijaučiantys :)
 
Šį kartą - kiek nebūdingas mano prašymas Jums:
 
Esu apstebėjęs ne vieną diskusiją apie neigiamą informaciją viešojoje erdvėje - apie tai, kad net šventiniu periodu, mūsų "visuomenės informavimo priemonės" mirgėjo pranešimais, kaip kažkas kažką nužudė, kaip kažkas kažko bijo ir kaip viskas aplink yra blogai.
 
Blogai yra todėl, kad patys, matyt, nenorime daryti taip, jog būtų geriau. Todėl...
 
Ieškau žmonių, kuriems reikia pagalbos. Galbūt - reikia pagalbos sutvarkant namus, nes patys to padaryti negali. Galbūt - reikia pagalbos, nes žmogus neturi darbo, o yra šeima, kurią maitinti reikia. O galbūt - kaip tik turi du ar tris darbus, tačiau gaunamų pinigų neužtenka tam, kad išmaitinti šeimą. Galbūt - reikia pagalbos sveikatos klausimais. Galbūt - tiesiog reikia su kuo nors pakalbėti.
 
Trumpiau tariant - ieškau žmonių, kurie nusipelno, kad jiems būtų padėta. Žmonių kurie tos pagalbos nusipelnė ir jos negauna.
 
Parašykite man asmeniškai:
 


 
Kam reikia pagalbos (vardą, pavardę, tel nr. adresą ir kitus rekvizitus galėsite parašyti vėliau, kai paprašysiu) ir kokia Jūsų sąsaja su tuo žmogumi?
Kodėl, Jūsų manymu, tam žmogui (ar žmonėms) reikia padėti?
Kokia pagalba yra reikalinga?
Kuo Jūs patys galėtumėte padėti kitiems, visiškai svetimiems žmonėms? Už paprastą, nuoširdų "ačiū".
 

Tai nėra kažkoks komercinis projektas ir panašiai. Atėjo laikas realizuoti save, "įdarbinti" savo galimybes, kontaktus, įtaką (kiek ten jos belikę) ir tiesiog mėgautis gerų darbų vaisiais. Žinoma, galite pasidalinti šiuo pranešimu su savo draugais.

Aš taip laukiu Jūsų, 2015-ieji… Dirbdamas (na, su pertraukomis) apie 17 metų, aš žinojau, kad tokie metai ateis. Skamba sarkastiškai? Ne, nelaikau savęs kažkokiu pranašu, ekstrasensu ar panašiu į juos žmogumi. Tiesiog, su Laiku keliauja ir visa Žmonija. Visa mūsų sistema, visuomenė, supratimas, požiūris ir taip toliau. Šiandien, po didžiųjų metų švenčių, nusprendžiau dar kartą parašyti apie darbo rinką. Ir, mano akimis, besikeičianti demografinė statistika verčia darbdavius jaustis beviltiškai. Pasistengsiu paaiškinti, kodėl…
 
Augant kartoms, talentų proporcingai mažėja
 
Nedarbingumo rodikliai krenta. Ir toliau kris. Kodėl? Taip vadinama „kūdikių bumo karta“ (gimę nuo 1946 iki 1964, kai po Antrojo Pasaulinio karo buvo masiškai „gaminami“ vaikai) jau keliauja į pensiją. Sekanti karta (vadinama „X karta“, kurią sudaro gimę 1964-1984 metais) – neturi tiek žmonių, kurie galėtų užpildyti į pensiją einančių darbo vietas. Tačiau ir čia dar ne viskas: turime nedėkingus emigracijos iš šalies duomenis, pastoviai mažėjantį šalies gyventojų skaičių ir panašiai. Taigi – „X karta“ ne tik neužpildo atsirandančių darbo vietų, tačiau ir išvyksta į užsienį ir panašiai. Ir sekanti karta – „Tūkstantmečio vaikai“ (gimę nuo 1984 iki 2004 imtinai) nėra turintys pakankamai patirties, kad užpildytų darbo rinkos poreikius. Negaliu pateikti konkrečios statistikos, nes Lietuvos Statistikos Departamentas labai skurdžiai pateikia informaciją, tačiau gavau duomenis už pusę to termino: nuo 1994 iki 2004 metų, Lietuvoje gimė 388,504 asmenys. Iš jų – tik 122,637 asmenys turėjo sulaukti 18-os metų šiais metais. Skaičiai yra ne visiškai tikslūs, kadangi reikėtų raustis giliau, mirčių ir emigracijos statistikoje, tačiau bendras paveikslas yra kaip ir aiškus – darbo vietų tampa vis daugiau, o gyventojų ir galinčių jas užimti – mažiau. Ir, šioje vietoje, darbdaviai pradeda tai suprasti.

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/12/gimstamumas-94-04.png


Gimstamumas Lietuvoje 1994-2004 metais


 
Kaip pavyzdį, noriu paminėti programuotojus. Mano manymu – jų nedarbingumo procentas yra apie 0. Tie, kurie nedirba toje srityje – arba neturi žinių, arba neieško darbo. Nes jo visada yra. Šioje vietoje, verslas susiduria su tokia tendencija, kad jie… neturi iš ko rinktis. Ir jeigu IT sferoje nedarbas būtų panašus į šalies vidurkį (pasak LDB svetainės: 8,8 procento) – darbdaviai turėtų iš ko rinktis. Deja…
 
 
Dirbantieji jau gauna kozirius į rankas. Dabar samdančiųjų įmonių galvos skausmas – kaip pritraukti talentus į įmonę, ką jiems pasiūlyti, kad darbo vieta būtų užimta ir darbuotojas kurtų pridėtinę vertę?
 
Norite pasamdyti geriausius? Jūsų įmonė turi tapti dar geidžiamesnė!
 
Internetas, o ypač – socialiniai tinklai, labai sujaukė patį darbuotojų atrankos procesą. Personalo atrankos įmonės itin aktyviai naudojasi Facebook’u, LinkedIn’u ir kitais socialiniais kanalais, kad tik pritraukti galimų kandidatų.
 

http://www.verslo.guru/wp-content/uploads/2014/12/darbo-skelbimas.jpeg


Darbo skelbimas, pastebėtas LinkedIn socialiniame tinkle


 
Kai pasauliui smūgį sudavė paskutinė krizė (atrodo, kad Lietuvoje mes iš tų krizių niekada ir niekaip neišlipame) – ieškantieji darbo buvo priversti imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų pastebėti. Buvo kuriami išskirtiniai gyvenimo aprašymai, kruopščiai pildomi profiliai tame pačiame LinkedIn’e ir panašiai. Visa tai buvo daroma tam, kad potencialius darbuotojus pastebėtų potencialūs darbdaviai. Tačiau šiandien – situacija yra visiškai kitokia.
 
Būtent dabar – darbdaviai turi „nertis iš kailio“, kad būtų pastebėti būtent jie, o ne konkurentai, ieškantys tokio pačio specialisto. Dabar, darbdaviai kreipiasi į „kietas“ personalo atrankos įmones, kurios sugeba sukurti įdomius skelbimus, kurios turi dideles potencialių darbuotojų duomenų bazes ir panašiai. Dabar – vyksta „darbdavių brendinimas„, jų pateikimas kaip geidžiamo prekės ženklo. Esu apie tai rašęs kiek anksčiau (straipsnį apie tai galite paskaityti čia).
 
Ir jeigu galvojate, kad stalo teniso stalas Jūsų biure pritrauks Jums talentus – labai klystate.
 
Talentai, saugokitės!
 
Kai kalbama apie darbo vietos „marketingą“ – visi žinome, kad kai kurios įmonės mėgsta „nešvarius žaidimus“. Esu jau rašęs apie tai, kaip darbo pokalbiai tampa nemokamomis konsultacijomis, tačiau „žaidimai“ su potencialiais darbuotojais neapsiriboja čia. Panašūs žaidimai yra žaidžiami ir su personalo atrankos įmonėmis. Taip pat – potencialiems darbuotojams duodami pažadai, kurių nesilaikoma. Kai kurie verslai naudojasi užsienyje patikrintomis įmonės pateikimo strategijomis, nors pradėjęs dirbti tokioje įmonėje, naujokas greitai supranta, kad tai buvo tik melagingo įvaizdžio dalis.
 
Dabar ir darbo ieškantys turi būti atsargūs. Jeigu darbo aprašymas skamba per gerai, greičiausiai – kažkas yra labai negerai. Atlikite savo namų darbus – pasidomėkite įmone, kurioje žadate dirbti. Tam tikrai yra labai daug būdų.
 
 
 
Labai nekantriai laukiu 2015-ųjų. Labai noriu pamatyti, ką pademonstruos įmonės, norinčios įdarbinti išskirtinius žmones. Ką parodys verslas, norintis augti. Kas bus žadama, kas bus daroma, kas bus parodoma ir… kas bus už tai mokama. Kas specializuojasi „branding’e“ – laukite tokių įmonių užsakymų. Kas atliekate personalo atrankas – laukite naujų klientų. Kas ieškote darbo – kelkite savo kainą. Pasiruoškite, 2015-ieji jau visiškai už kampo ir jie bus nuostabūs!
 
Gerų Jums Naujųjų Metų.

O aš moteriškai :rolleyes: tikslas numesti svorio. Tikslas ore kabojo jau 10 metų, bet per šiuos metus numesta 10kg, iš jų 3kg paskutiniais 2 mėnesiais. Tad jaučiu užplūdusį pasitenkinimą ir stiprią valią tęsti ką pradėjau.
 
O šiaip, prie to paties, noriu papasakoti apie "siekių" tradiciją. Turiu tradiciją nuo mokyklos laikų su drauge susirašyti metų tikslus,norus, svajones ir įdėti sąrašą į voką. Po metų prieš pat Naujus susitinkam, atplėšiam, pažvengiam ką pavyko įvykdyti, kur vėl susimovėm ir vėl surašom naujus tikslus sekantiems metams. Ir kai jau yra 10 metų tai daroma labai smagu atsigręžti atgal ir pamatyti kokiomis svajonėmis gyvenai paauglystėje, kas buvo svarbu prieš porą metų ir pan. Pabandykit! :)
 
Įkvėpta šito savo įrašo ir sulauktų pliusiukų parašiau apie tai plačiau: http://www.zavinta.lt/naujametine-tradicija-kuria-noriu-kad-pasivogtum/

Taigi, uzsiemu grafiniu dizainu, specializuojuosi i logotipu kurima butu idomu isgirsti jusu nuomone. :)

Lol, galvojau, kad piesimas ieina i grafini dizaina.

Visa pramonė Kinijoje, ir krūvos gamtos išteklių Rusijoje. Realiai Europa nieko negamina ir naftos neišgauna- turi tik pinigus kompiuteryje. Kaip sakant Europa gaunasi kaip geras vadybininkas - perka žaliavą iš vienur, organizuoja gamybą kitur, pardavimus trečioj vietoj, o pinigai jo (Europos) sąskaitoj.
 
Tad manau Rusams nebeda ta ju valiuta.

Ir ant monetų užrašyta 2015 m. Pinigai iš ateities ^_^

Visiškai naujos, niekur necirkuliavusios, blizgančios, visos lietuviškos. Visų monetų po 3 vnt, išskyrus 5 centų - jų tik 2 vnt.

Ech, nu prašau : http://www.ipetcompanion.com/ :/

Geriau uždėk gandrui kamerą ir transliuok kaip jis skrenda į šiltuosius kraštus.

Gal nelabai į temą, bet prisiminiau šitą :D
 
https://www.youtube.com/watch?v=ASGov_CZeDc

Labai geras straipsnis :). Manau yra tikrai nemazai zmoniu su puikiomis idejomis ir norais kurti versla, bet kas dazniausiai trukdo pradeti tai baime iseiti is tos komforto zonos, kurioje esi, nes verslas yra rizika, jis visada dinamiskas (nera pastovumo). Labai daug priklauso ir nuo zmogaus ambiciju :)

Praeitas mano straipsnis (Kada keisti darbą) sukėlė diskusijas ir vertinimus, kad jis „neišbaigtas“, „neaiškus“, kad „visi verslininkais nebus“ ir panašiai. Tikrai taip. Visi negali būti verslininkais. Niekada jais visi ir nebus. Yra žmonės, kurie dirba ir žmonės, kuriems dirba. Na, dar yra ir bedarbiai, vagys ir pan. Tačiau šiandien – ne apie tai.
 
Nerašysiu, ką reiškia dirbti „normalų darbą“. Ką reiškia būti samdomu darbuotoju ir panašiai. Diskomfortą samdomame darbe jaučia tik tie, kurie nori savo verslo. Ir esant tokiems startuolių pakilimo tempams (apie jų kritimus, kažkaip, mažai kas kalba, tiesa?) – dauguma nori atsisveikinti su savo buvusiu darbdaviu ir pabandyti turėti savo verslą, sekti savo tikslų, savo aistrą ir įgyvendinti savo norus. Taigi – straipsnis tiems, kurie kol kas dar tik svajoja apie nuosavą verslą. Jį turintys – straipsnyje tikrai ras save.
 
Laisvė
 
Laisvė – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl aš visuomet norėjau pradėti savo verslą. Nenorėjau, kad kažkas man aiškintų, kada aš turiu keltis, kada važiuoti į biurą, ką jame daryti ir kaip tai daryti. Nenorėjau, kad mano ateitis, mano gerovė, priklausytų nuo „kažko“. Norėjau pats viską kontroliuoti.
 
Tik viskas buvo ne taip, kaip tikėjausi. Labai daugeliu atvejų – nuosavas verslas kaip tik atima visą „laisvę“. Verslo pradėjimas – tai kaip vaiko atsiradimas šeimoje – laukia bemiegės naktys, kainuoja beprotiškus pinigus ir beveik niekada negali jo palikti vieno.
 
Kai tik pradedate savo verslą, ypač pačioje pradžioje, anksti keliatės (nes darbų reikia daug padaryti) ir vėlai einate miegoti (nes paroje per mažai valandų); dirbate visas 7-ias dienas per savaitę. Ir, dažnai, ne todėl, kad norite, o todėl, kad taip reikia. Jeigu Jūs to nepadarysite – už Jus to tikrai niekas nepadarys. Apie atostogas (jeigu neturite ilgai dirbančios ir patikimos darbuotojų komandos) galite tik pasvajoti. Jeigu ir galite „atitrūkti“ – vis tiek savo „kūdikį vežatės kartu“. Ir tikrai būna sunku matyti savo draugus, kurie gali išvykti visam mėnesiui, o pats esi vos ne prirakintas prie darbo stalo. Lygiai taip pat jaučiasi ir naujai iškepti tėvai.
 
Tiesa, mano atveju, aš jaučiuosi laisvas. Aš galiu važiuoti, kur noriu, galiu keltis kada noriu, galiu tvarkyti savo reikalus ar padėti tai daryti savo antrąjai pusei. Dirbu tada, kada noriu, kaip noriu. Dirbu daug ir sunkiai, nes to noriu ir man patinka tai, ką aš darau. Ir darau tai ne todėl, kad kažkas iš manęs to tikisi (nors, giliai širdyje, tikuosi, jog bent vienas iš mano skaitytojų laukia mano straipsnių). Ir nors man tikrai dar reikėtų patobulėti randant teisingą asmeninio/darbinio gyvenimo balansą – man patinka tvarkytis asmeninius reikalus neprašant niekieno leidimo.
 
Pinigai
 
Kažkur esu skaitęs išsireiškimą “niekada nebūsi turtingas, jeigu dirbsi kažkam kitam, o ne pats sau”. Ir po to – sužinojau, kad tai – netiesa. Pilnas pasaulis milijonierių, kurie turi bosą. Tačiau man vis tiek atrodo, kad aš pradėjau savo verslus (esu minėjęs apie 4 bankrotus) dėl pinigų.
 
Realybė yra tokia – atsisveikinti su stabiliu mėnesiniu (ar savaitiniu) atlyginimu yra itin sunku. Dažniausiai – pinigai kelias iš kišenės daug didesniais greičiais nei į ją ir tai truks tikrai netrumpai. Kitais žodžiais tariant – Jūs prarasite daug pinigų. O jeigu dar ir nežinote, ką darote – tai gali baigtis itin blogai. Tuomet, norisi būti merdinčiu ligoniu šalyje, kurioje įteisinta eutanazija – kad kuo greičiau būtų galima užbaigti tas kančias.
 
Net jeigu ir uždirbate pinigus – Jūsų uždarbis, greičiausiai, bus apgailėtinas. Pradžioje – tai tikrai. Ir žmonės, dirbantys Maximoje už minimalų atlyginimą, mėnesio pabaigoje gaus daugiau nei Jūs, turėdamas savo verslą. Ir tai labai slegia – dirbi 7 dienas per savaitę, vos ne 24 valandas per dieną, o gauni mažiau, nei pusę etato dirbanti valytoja.
 
Tačiau… Jeigu pakentėsite pirmus metus, antrus metus ir dar (gal) trečius – galimybės uždirbti didėja. Ir tokias valytojas galite samdyti patys. Čia – reikia tiesiog pakentėti…
 
Jeigu neišeina gauti kažko greitai – atsiminkite, kad Rolls-Royce yra pagaminamas per 6 mėnesius, o Toyota – per 13 valandų.
 
Motyvacija
 
Visada galvojau, kad kai dirbsiu sau – tai mane palaikys, bus mano „varomoji jėga“, bus mano motyvacija. Nes tai – mano ir mane varys į priekį tai, kad mano verslas auga. Iš dalies – tai yra teisingas požiūris. Galiu tai pasakyti net dabar – praėjus labai daug metų nuo pirmo karto, kai mane aplankė tokia mintis.
 
Tačiau niekada nesitikėjau, kad reikės taip stipriai pasikaustyti psichologijoje. Jūsų psichologinė būklė turi patį tiesiausią ir įtakingiausią rolę Jūsų verslui. Ir jeigu Jūs nervinatės (ar, neduok Dieve, depresuojate) – tai labai skaudžiai atsilieps Jūsų verslui.
 
Turite mokėti susitvarkyti su itin dideliu stresu, sukeliamu tokių dalykų kaip apyvartinių lėšų trūkumas (o kaip gerai buvo tam tikrą dieną gauti į banko sąskaitą tam tikrą sumą pinigų!), neapmokėtos sąskaitos ir apmąstymų, kaip ir iš kur gauti pinigų, kad visa tai apmokėti. Reikia tikrai plieninių nervų, kad sugebėti blaiviai mąstyti, priimti logiškus sprendimus ir ramiai stengtis viską sutvarkyti.
 
Taip pat negalite atvykti į darbą ir laukti, kol kažkas Jums pasakys, ką reikia daryti. Reikia mokėti organizuoti darbą pačiam sau, suformuluoti užduotis ir rasti jų atlikimo būdus. Dabar, turėdamas tiek daug patirties, galiu pasakyti, kad nuosavas verslas yra kaip maratono bėgimas. Reikia bėgti toliau, nors finišo linijos net horizonte nesimato. Ir tai – turi būti Jūsų varomoji jėga. Bent jau taip yra pas mane. Man patinka iššūkiai, patinka parodyti žmonėms, kad ne viskas yra prarasta, kad viskam yra sprendimo būdai. Ir reikia toliau siekti savo tikslų, o esant būtinybei – „palikti skęstantį laivą ir plaukti valtimi toliau“.
 
Rekomendacija
 
Ar galiu konkrečiai rekomenduoti Jums turėti savo verslą? Tai tikrai priklauso ne nuo manęs. Tiesiog Jums reikia perskaityti tai, kas rašoma, suprasti tai ir dar kai ką: kai gyvenime tari kažkam „taip“ – tenka kitam tarti „ne“.
 
Ir tik Jūs galite žinoti, ką esate pasirengę paaukoti tam, kad gauti tai, ko norite.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Kaip sukurti sėkmingą internetinį projektą Lietuvoje?
 
Tai nėra kažkokiais tiksliais ir neginčijamais faktais paremtas straipsnis, o tiesiog mano asmeninė nuomonė.
 
Visų pirma, reikia idėjos. Galima rinktis iš dviejų variantų - orginali mintis arba darbas toje nišoje, kur jau yra tiesioginių konkurentų. Jei pasirinkote antrąjį variantą iškarto iškelkite sau klausimą - kuo mano projektas bus geresnis ir labiau pritraukiantis lankytojus nei konkurentų projektai? Iškarto įspėju vengti šių sričių:
 
Hostingai
Pramogų portalai
Failų dalinimosi sistemos (hubai, torrentai ir t.t.)
 
Pirmųjų dviejų nerekomenduoju dėl masiškai perpildytos rinkos, todėl tik nedaugeliui pravyksta prasimušti šiose srityse, na, o trečiojo varianto nesiūlau dėl to, kad jau nuo pat projekto pradžios reikės didelių serverio resursų + gali atsirasti daug ''netikėtumų'' kurie nutrauks jūsų veiklą ir negausite pelno (hakeriai, valstybės institucijos ir panašūs veiksniai).
 
Jeigu jau pasirinkote savo verslo kryptį, iškarto nuspręskite ar jums užteks lėšų idėjai įgyvendinti (nieko nėra blogiau, nei nepabaigtas projektas - jį bus netgi sunku parduoti ir beveik 100%, kad neatgausite pradinių investicijų), taip pat kaip ir kiekvienoje investicijoje apgalvokite - ar galite leisti prarasti šią pinigų suma, jei projektas būtų nesėkmingas? Viską apgalvojus galima aptarti pirmuosius svarbius dalykus:
 
Domenas - tik .lt plėtinys, be jokių - , ar ilgų žodžių.
Hostingas - serveryje stovinčiame Lietuvoje, pvz. Serveriai.lt ar domenas.net , tik nepirkite plano galvodami apie gilią ateitį, pradžioje rinkitės mimimaliausią planą, nes dar neaišku ar projektas bus sėkmingas.
Bendra projekto komanda - nekvieskite į savo komandą visų iš eilės - programuotojo, dizainerio ir t.t. Jums svarbiausias - pelnas, o kiekvienas papildomas narys jį mažina ir atsiranda tarpusavio konfliktų galimybė, todėl patariu viską įgyvendinti vienam ir tiesiog pirkti atskiras paslaugas iš kitų asmenų, pvz. Dizainą puslapiui. Vis dėlto jei jūsų biudžetas apribotas, pirmenybę teikite programuotojui, nes tai vienos iš brangiausių paslaugų.
Dizainas - atkreipkite dėmesį į praktiškumą, nes kartais įmantriausi dizainai būna labai problematiški vartotojui.
 
Ko reikėtų vengti projektuose, kurie skirti LT rinkai:
Internetinių bankų - egold, moneybookers ir t.t. , geriau rinktis paprastą apmokėjimą banko pavedimu, o šiuos būdus įvardyti netiesiogiai, kaip galima alternatyvą. (Čia aktualiausia internetinėms parduotuvėms).
Forumų ir svečių knygų (čia turiu galvoje, kaip papildomą puslapio dalį) - geriau rinktis ''live help'' scriptus ar paprastą ''supportą'' el. Paštu.
Apklausų - pvz. Ką galvojate apie šį mūsų puslapio pasikeitimą. (Iššimtis pramoginiai portalai).
Reklamos mainų su kitais puslapiais - geriau projekto veiklos pradžioje neteršti savo puslapio reklama, nes tai tik įvaizdžio gadinimas.
 
Ką patarčiau naudoti savo projekte:
 
Naujienų skiltis - paprastai naudinga funkcija, ypač jei puslapis yra dažnai atnaujinamas, taip pat galima imituoti aktyvią puslapio veiklą smulkiais pakeitimais ar kitomis naujienomis.
Atsiliepimus - jeigu teikiate kažkokias paslaugas ar pardavinėjate prekes. Patartina prie atsiliepimo paminėti datą.
Išsamius kontaktinius duomenis - žinoma, tai netinka pramoginiams portalams, tačiau el. Parduotuvėje vien el. Pašto adresas nesuteiks solidumo.
 
Naudingos reklamos sistemos:
Skelbiu.lt - bene pigiausia reklama, kokią įmanoma rasti su tokiu aktyvumu.
Google Adsense - efektyvi reklama, tačiau salyginai brangi.
 
Dėl ko projektas dažniausiai būna nesėkmingas:
 
Perdėtų vilčių į savo idėją - psichologinis faktorius, kurį sunku kaip nors apriboti, tiesiog dažniausiai, jei tau pačiam patinka tavo idėja, pradedi nematyti jo minusų.
Prastos rinkos analizės - dažniausiai tai būna nepastebėti konkurentai arba neįsigilinimas į klausimą: kuo mano tinklapis sudomins lankytoją?
Nesutarimų su savo projekto komanda - tipinis variantas yra idėjų išsiskyrimas ir tada tinkapį galima ''laidoti'', nes nebeišeina jo plėtoti.

As su grafiniu dizainu turiu reikala tik 3/4 menesius, ir is tokiu tinklapiu kaip 99designs pasidarau apie 3 tukstancius i menesi pasedejus po pora valandu per diena. Pirma menesi isviso nesigaudziau kas kur kaip, atrodo padarau "tobula" logotipa ir vistiek neparduodu, poto pradejau po biski matyti savo klaidas ir tobuleti. Tai yra ismokstamas dalykas, tik, vienam sunkiau, kitam lengviau.

Jeigu būtų kokie "metų" posto rinkimai, tai tikrai nominuočiau į durniausių postų hostingo tematika skiltį.
 
Gerai parašė apie pavizdį su maxima, totaliai į 10tuką. Apie visus tiekėjus yra visokių atsiliepimų, jei dar nėra - tikrai bus. Nėra blogų atsiliepimų? Atsiras. Reikia vieną kartą pradėti galvoti savo galva, nes dabar nu visiškas feispalmas.

Artėja šventės, dažno mintys sukasi apie dovanas ir šilumą artimiems žmonėms.
 
Aš taip pat, kaip ir jūs, norėčiau džiaugtis šiais žemiškais dalykais, bet, deja, mes gyvenam LIETUVOJE, todėl VISADA atsiranda tas “geradaris“, kuris sugeba pagrobti iš mūsų – ir šypseną, ir gerus norus, ir puikią nuotaiką:(
 
Šiandien perskaičiau dienraštyje “Lietuvos Rytas” straipsnį, kurio tema: vaistininkų lengvatos. Taip pat perskaičiau nemažai internetinių komentarų šia tema po lrytas.lt tuo pačiu straipsniu.
 
Straipsnio nuoroda
 
Kaip farmacijos specialistas, kaip žmogus, rašantis savo internetiniame puslapyje apie daugeliui rūpimus klausimus, kaip vaistinės darbuotojas, kaip farmacinės veiklos vadovas, kaip farmacinės paslaugos teikėjas, kaip šeimos žmogus, turintis vaikų, pagaliau, kaip eilinis žmogus, leisiu sau pakomentuoti šį straipsnį. Daugeliui iš jūsų, komentaras nepatiks, bet aš to ir tikiuosi. Tiesiog parašysiu iš savo asmeninės patirties. O jos tikrai susikaupė nemažai, 25 metai darbo vaistinėje…
 
 
Kad žurnalistai atstovauja įvairaus plauko sutvėrimams – tikrai ne naujiena. Norėtųsi tik, kad tie straipsniai būtų rašomi, išklausius ne tik suinteresuotą pusę, bet atsižvelgus ir į daugiau nuomonių.
 
 
Ponia E. Kvedarienė, kuri yra vaistinių asociacijos ir vadovė, ir direktorė, tikriausiai atstovauja vaistinių tinklams. Kaip žinia, daugeliui tinklų vadovauja neturintys farmacinio išsilavinimo žmonės. Todėl – jie niekada nėra dirbę vaistinėje, niekada nepatyrę to, ką mes patiriame kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę!
 
 
Ir straipsnio pradžia prasideda nuostabiu sakiniu – “… farmacininkų darbo sąlygos jau seniai pasikeitusios.”
 
Taip, sutinku, sąlygos pasikeitusios ir ,deja, į blogą pusę. Nes prieš 20 ir daugiau metų vaistinėse dirbti buvo tikra palaima. Tai buvo šventovė visiems. Nereikėdavo išklausyti priekaištų, kodėl tam, ar kitam nėra akcijos, kodėl reikia primokėti, tiek ir tiek, kodėl viskas taip brangu. Negrasindavo žmonės, kad atleis iš darbo, paskųs vadovui ar kokiai tarnybai, nes jam tą dieną labai norisi ant ko nors išsilieti ir sugadinti nuotaiką, nebuvo tiek psichinių ligonių, ir tiek ligonių, kurie tiesiog yra priklausomi nuo vaistų. Nebuvo tiek narkomanų, kuriems visiškai tas pats, ar rytas, ar diena, ar vakaras, nes jam dozės reikia dabar. Norėčiau atsakyti tam internautui, kuris rašė: “…sėdi šiltose patalpose, kur jiems realiai niekas negresia…” Tai va, mielas rašytojau, sėdžiu aš tokioj vaistinėj, kurioje vasarą būna 35 laipsniai šilumos ( nors vaistai gali stovėti iki 25 laipsniu temp.), bobutės alpsta nuo karščio, mes gaiviname, po to, patys alpstame, o savininkas sako:
 
 
- Nėra galimybės jūsų vaistinėje statyti kondicionieriaus…
 
 
Ateina žiema. Kadangi vėl yra nežmoniškai taupoma, centrinis šildymas išjungtas. Palikti elektriniai keli radiatoriai. Temperatūra iš po nakties – 12-14 laipsnių. Vėl gi, vaistai gali stovėti nuo 15 laipsnių temperatūroje. Jau nekalbant, kad pažeistos vaistų laikymo sąlygos, kaip žmogui išdirbti visą dieną su šalančiom rankom, kojom? NIEKAM TAI NEĮDOMU!
 
Toliau – privaloma pietų pertrauka. Net instrukcijas pasirašome, kad turime daryti pertraukas valgymui, akių mankštai ir t.t. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu:( Gal kas nors man papasakos, kaip pavalgyti pagal instrukciją, jei aš dirbu 11-12 val. Ir per dieną manęs niekas nepakeičia? Užsirakinti neturi teisės. O gal kad nors pasakys, kaip per visas tas dvylika valandų nueiti į WC? Neužsirakinus vaistinės, nes tai griežtai draudžiama ir baudžiama. Žinot, ką pasiūlė mano kolegai tinklo savininkas?
 
- Septynias valandas žmogus ir pakentėti gali, o jei dirbi ilgiau, tai gali pampersą užsidėti. Bet užsirakinti vaistinės negalima.
 
 
Tai toks požiūris į žmogų.
 
 
Dabar apie atostogas. Kai ateina tas ilgai lauktas ir, atrodo, užtarnautas laikotarpis, rašai prašymą vadovybei. Tada gauni atsakymą:
 
 
“Jei susiradote žmogų, kuris jus pavaduos atostogų metu, išleisime jus”. Bet, atsiprašau, aš pagal darbo kodeksą turiu teisę į atostogas ir pamainą man turi surasti už tą reikalą atsakingi žmonės, pvz. personalo vadybininkas, nes jis už tai algą gauna!!! Atsakymas:
 
 
- Visi nori atostogų, todėl tarkitės, kuris ateis pas jus papildomai padirbti.
 
 
Ir kai aš pagaliau išeinu atostogų, žinau, kad kai sugrįšiu, turėsiu irgi kažką išleisti atostogų ir vietoj 7 val., atidirbtų savo vaistinėje, privalėsiu bėgti į kitą- dar 7 val., kad kažkas taip pat galėtų atostogauti… Kai atsisakai, tai tau pasakoma – TU PRIVALAI!!! Tai velniop tada tokias atostogas!
 
 
Dabar apie tai, kaip “… realiai niekas negresia“.
 
 
Atėjo kartą į vaistinę narkomanas. Paprašė, kad nupirkčiau kvepalus iš jo pigiau. Pasakiau, kad nereikia. Jis užrėkė, kad jam reikia širdies lašų, nes blogai jaučiasi ir kad greičiau tik sukčiausi. Aišku, daviau aš tuo lašus (juk neatvažiuos kokios nors kvedarienės ir neapsaugos manęs nuo jo). Jis atsisėdo ant grindų, išgėrė lašų. Vis tiek jam nepagerėjo. Pasiūliau iškviesti greitąją. Atsisakė. Pasėdėjo dar kelias minutes, išsiėmė iš kišenės pistoletą, pasidėjo ant grindų, šalia savęs. Lauke tamsu, žiema, aštuonios valandos vakaro, žmonių nėra. Aš vėl jam pasiūlau iškviesti greitąją, nes jam iš tikrųjų nelabai gerai. Jis atsisako, o aš mintimis šaukiu į vaistinę užeiti nors vieną žmogų. Deja, vakarais daugelis vengia kelti koją iš namų. Pagaliau jis paprašo iškviesti greitąją, įsideda į kišenę širdies lašus, ginklą ir laukia greitosios. Atvažiavo netrukus greitoji, išsivedė jį į mašiną, matavo spaudimą, kažką dar darė ir po kelių min. išsivežė jį. Medikus įspėjau, kad pas jį kišenėj ginklas. Smagu, kad šį kartą viskas baigėsi laimingai. Sakysite, į policiją reikėjo skambinti? Bet aš ten liksiu dirbti ir vadovybė man tikrai neskirs apsaugos, o jei jis sugrįš? Aš noriu dar pagyventi:)
 
 
Toliau, kitas atvejis.
 
 
Ir vėl narkomanas – nusipirko švirkštą, injekcinio vandens ir susileido į kirkšnį dozę, čia pat, šalia manęs. Tai gerai, kad jis turėjo tą prakeiktą dozę! O jei jam būtų pinigų trūkę ant dozės?
 
 
Kitas narkomanas pasiūlė “snukį išmalti“, jei neduosiu Relanium tab. (Psichotropai). Ir ką man tuomet patartų daryti tie popieriniai- kanceliariniai klierkai, kuriantys įstatymus? Nes šiam vaistui reikia recepto, o narkomanas jo tikrai neturi. Nusižengti taisyklėm ir duoti, ar bandyti žaisti su likimu?
 
 
O kur dar tie benamiai, ateinantys pilnom kelnėm pasišildyti šaltą žiemos vakarą. Jis pabūna kelias minutes, o vaistinėj neįmanoma būti kelias valandas. O ką pasakyti klientams? Kad kanalizacijos vamzdis trūko? O kaip su utėlėm ir kitais parazitiniais gyviais?
 
 
Tai va, kokia rami ir šilta vieta, kurioje dirba vaistininkai. Taip, sutinku, narkomanas visur gali ateiti, bet prekybos centre žmonių daugiau, yra kameros ( daugelyje vaistinių, deja, tik butaforinės, nes ir tokiems dalykams intensyviai taupoma), galų gale – apsauga. Bet svarbiausia, kad vaistinėse yra narkomanų pagrindinės prekės – švirkštai, vaistų skiedėjai ir narkotiniai ir psichotropiniai vaistai. Ir narkomanai tai puikiai žino. O kiek sergančių AIDS ir ŽIV nešiotojų, kiek sergančių TBC ir hepatitu C ? O sergantys virusinėmis infekcijomis? Tokie tikrai vengia vaikštinėti po prekybos centrus, o lekia pirmiausia į vaistinę. Taip kad labai didelis klausimas, kada buvo dirbti pavojingiau, ar kai buvo vaistų gamyba, ar kai jos beveik nebeliko? Beje, jei šalia stovės supakuoti dėžutėje B grupės vitaminai, jau po kelių valandų jie bus įsigėrę ir į plaukus, ir į odą.
 
 
Kam reikia šito įstatymo dėl sutrumpintų farmacijos specialistų atostogų ir darbo laiko pakeitimo?
 
 
VIENAREIKŠMIŠKAI - vaistinių tinklų savininkams. Kaip galima drįsti parašyti, kad mes daugiau dirbsim ir todėl daugiau užsidirbsim? Aritmetika labai paprasta.
Jei mano darbo sutartis yra ne valandinė, o už etatą – 1700 ( neatskaičius mokesčių ), vadinasi aš, pakeitus įstatymą ir prailginus darbo valandas gausiu tuos pačius pinigus, nes mano sutartis bus su tais pačiais 1700, tik kitu valandų kiekiu. Bet kadangi tos papildomos valandos bus privalomos pagal etatą, tai mano alga nepadidės nei centu. Bet geriau pakalbėkime apie tai, ką jau rašiau ne vienam savo straipsnyje – apie reitingus. Tada reikia atvirai ir rašyti, kad alga padidės todėl, kad mes daugiau valandų dirbsim, todėl daugiau parduosim vaistų, o jei parduosim daug tų vaistų, kurių reitingai didžiausi, tai ir uždirbsim daugiau. Ir tik dėl to, kad kelsim kažkam apyvartą, siūlysim ko reikia, ir ko nereikia, proteguosim įvairias firmas, žodžiu, ne visi, bet daugelis dirbs pagal jam priimtiną sistemą ir pagal savo sąžinę.
 
 
Tai gal vis dėlto ne nuo to pradedama? Gal reiktų pirma žurnalistams pradėti aiškintis, kokiu būdu ir už kokias pinigų sumas patenka tam tikrų firmų vaistai į kompensuojamųjų sąrašus, kokias pozicijas tuose sąrašuose užima viena, ar kita firma, kodėl vienam gamintojui suteikiama didesnė valstybės dotacija, o kitiems – mažesnė kompensuojamųjų prekių sąrašuose? Kodėl atstovai vis dar prašinėja vaistinėse, kad mes pardavinėtume jiems naudingus vaistus? Kodėl jų niekas nekontroliuoja?
 
 
Nuoširdžiai sakau, kad visos profesijos yra savaip pavojingos, įtemptos, sunkios ir nelyginu jų su sava. Bet šis straipsnis ir šis įstatymas palietė mano specialybės žmones. Ir tai nereiškia, kad darbą vaistinėje iškeliu aukščiau kitų profesijų. Visi darbai yra verti pagarbos ir už visus juos turi būti atitinkamai įvertinta ir sudarytos visos sąlygos, kad kuo mažiau specialistų emigruotų.
 
 
Todėl mažiau niurzgėkite, mažiau pykite ant viso pasaulio, o geriau palaikykite morališkai prieš besisukančią biurokratinę mašiną:)
 
 
P.S. Ir nemaišykite vaistinės darbuotojų su vaistinių savininkais. Gal jie ir statosi namus iš farmacijos verslo, bet tikrai tai daro ne paprasti samdomi darbuotojai, kurie aukoja savo sveikatą dėl kitų gerovės. Mes dirbame už vidutinę algą Lietuvoje, kuri nekyla eilę metų…
Ir visi, kurie dar esame čia, su jumis, Lietuvoje, vis dar naiviai tikime, kad ir į mūsų kiemą ateis šventė :)
 
 
Ačiū visiems už kantrybę :)
 
http://vaistininkouzrasai.lt

jei tavo tekstai po 500-900 žodžių ir jie patinka skaitytojams, bei gerai optimizuoti, jie labiau patiks paieškos varikliams. Ilgesnis kokybiškas tekstas bus geriau vertinamas. Šiaip, net per google analytics matai- "visitors flow/landing pages/bounce rate/average time/exit pages"

Paieškos sistemoms sueis tiek vienas sakinys, tiek visas mokslinis darbas. Rašyk taip, kad žmogui būtų įdomus skaityti.
 
Šiaip 300-400 žodžių tekstai yra laikomi optimaliais, žmogus nepavargsta tiek skaitydamas ir teksto ilgis negazdina pradėti skaitymo.
 
O paieškos sistemoms svarbu unikalus turinys ir aišku, jei tavo tinklalapis apie batus, tai nepradėk rašyti apie ratus ;)

Jei kompas "...pagrinde photoshop'ui..." ir be žaidimų, tai vaizdo plokštė nėra tą kompiuterio dalis kurią, reiktų rinktis atsižvelgiant į tai, kad bus dirbama su Photoshop'u.
Photoshopui yra svarbu:
1. spartus procesorius;
beje reik žinot, kad Photoshop sistemoje su 6 branduolių procu, nedirbs 3 kartus greičiau nei sistemoje su to paties dažnio 2 branduolių procesoriumi. CPU tik bus mažiau apkrautas.
2. kalnai RAM;
PS pagal nutylėjimą, naudoja iki 70% RAM, t.y. jei sistemoje 8 GB RAM, tai PS galės naudotis ~5734.4 Mb = 5.6 GB RAM'o. Jei neužteks pigiau dasipirkti RAM arba naudoti "scratch diskas", bet bus brangiau.
3. greitas HDD arba SSD jei bus naudojamas dedikuotas "scratch diskas", bet manau, kad šiuo atveju užteks ir RAM;
4. operacinė sistema turi būti 64bit, kad išnaudotų "kalnus RAM'ų";
 
Vaizdo plokštė turi turėti mažiausiai 512 MB atminties (VRAM) ir palaikyti OpenGL standartą (dabartinės ir neantikvarinės vaizdo plokštės palaiko OpenGL).
 
Ir jei AMD procas, motina bus su AMD čipu, tai gal ir vaizdo pl. rinkis AMD Radeon :)
pvz.: Radeon R7 250X, Radeon R7 260X .

http://www.skytech.lt/250x-1gd5-msi-radeon-250x-1gb-gddr5-128-bit-hdmi-dvi-p-184137.html - Geresnio varianto nelabai rasi. Taip, gali imti Nvidia, kuri bus prastesnė/tokio pat galingumo.
 
Jei atvirai - išvis gėda tokią būtų dėti šalia 6 branduolių proco ir 8GB RAM, bet tavo pasirinkimas...
 
ps. Jei visgi turėsi didesnį biudžetą, tai R 270X už 600 LT yra, kuri tą patį GTX 650 ar GTX 660 Ti lenkia gerokai.

Noriu trumpai pristatyti mano šią savaitę paleistą naują mini-projektą Motyvatorius.lt - ten bus trumpos įkvepiančios motyvuojančios citatos, o kartais ir tokie ilgesni straipsniai, kokį siūlau pasiskaityti jums dabar.
 
* * * * *
 
Ar esate girdėję frazę „man nesidirba“? Kiti variantai – „nėra nuotaikos“, „nėra įkvėpimo“ ir panašiai. Žmonės laukia, kol ateis geriausios sąlygos kažką padaryti, o viskas realiai priklauso nuo nusiteikimo. Taigi, jeigu jums „nesidirba“ – štai trumpi būdai kaip tą įveikti.
 
1. Pagalvokite apie galutinį tikslą
Kodėl darote tai, ką darote? Tiksliau, vardan ko? Ar jūs kuriate savo verslą? Net dar tiksliau – ką jūs norite pasiekti tuo verslu? Ar norite jachtos pajūryje, ar Lamborghini kieme, ar tiesiog apkeliauti pasaulį?
 
2. Laikas ribotas
Jei jums atrodo kad gyvenimas ilgas, tai paklauskite tų, kurie persirito per 40. Dauguma jų jau pradeda gailėtis kad kažko nepadarė paauglystėje ar jaunystėje, o laiko juk nesugrąžinsi. Kaip girdėjau mintį – tu gali pasidaryti daugiau pinigų, bet negali pasidaryti daugiau laiko.
 
3. Pagalvokite apie Afrikos vaikus
Nuvalkiota tema, žinau. Bet rimtai padeda. Kai pagalvoji apie žmones kurie maldautų kad atsidurtų jūsų vietoje ir kad dirbtų jūsų darbą, kažkaip pasidaro gėda. Ir motyvuoja.
 
4. Pagalvokite apie savo idealą
Ar turite savo idealą? Tai nebūtinai turi būti įžymybė – Lionel Messi ar Mark Zuckerberg – tai gali būti jūsų darbų mokytojas ar kaimynė iš gretimo aukšto. Svarbiausia pagalvokite apie kažką, į ką pats norite lygiuotis. O ką jis/ji darytų jūsų vietoje?
 
5. Pradėkite nuo lengvos dalies
Jei jums reikia padaryti kažką, kas atrodo sunku ar neįdomu, „triukas“ yra tiesiog pradėti. Pasirinkite mažą dalį ir ją užbaikite, ir ta mažytė sėkmė išjudins visą procesą. Galite pasirinkti ne tik tai kas lengva, bet ir tai kas jums asmeniškai patinka.
 
6. Raskite bendraminčių
Ne ne, neikite į Facebook ir Twitter. Na, nebent trumpam. Turiu omenyje tai, kad galima darbą daryti su kažkuo komandoje. Sakote, niekas nesutiks jums padėti su jūsų bakalauro darbu? O jūs pabandykite suformuoti kažkokį tyrimą ar užduotį, kad būtų įdomu. Netikiu kad visiškai neįmanoma. Arba kitas variantas – galite pradėti rašyti blogą apie savo darbą. Vienaip ar kitaip žmonės prisijungs – komentarais ar like’ais.
 
7. Įsipareigokite viešai
Šįkart nueikite į Facebook ar Twitter. Ar Google+ ar draugas.lt (jis dar gyvas?) – kur turite auditoriją. Ir parašykite trumpai – maždaug darau tą ir tą, palinkėkite sėkmės. Net jei niekas neatsakys, tai bus viešas įsipareigojimas, viduje uždegs norą dirbti.
 
8. Suskirstykite laiką į dalis
Yra daug laiko valdymo triukų, bet pagrindinis yra pagrindas to, ką turime nuo mokyklos – pamokos skirstomos po 45 min. Nes žmogus gali produktyviai dirbti tik ribotą laiką. Galite taip pat paskaityti apie Pomodoro techniką – laiko skaldymą į 25 min gabaliukus. Tikrai tikrai padeda.
 
9. Atjunkite internetą
Visiems parašėte? Visiems viešai įsipareigojote? Viskas, eikite offline. Rimtai, paspauskite Flight mode ar išjunkite routerį. Jei jums reikia informacijos internete, tai ją parsiųsti iš anksto. Kuo mažiau pagundų tuo geriau.
 
10. Įjunkite ritmingą muziką
Banalu, ar ne? Bet rimtai padeda. Tai nebūtinai turi būti trankus Trance ar Heavy Metal, bet turi būti ritmas – gali tikti ir Salsa ar tiesiog ritmingas Pop stilius. Bet smegenys jaus ritmą ir tai pasąmonės lygyje judins į priekį.
 
11. Šviesa į kambarį
Irgi paprastas dalykas, bet stebėtinai efektyvus. Tamsa ar prieblanda skatina jeigu ne miegą, tai atsipalaidavimą. O to jums dabar reikia mažiausiai.
 
12. Atsisėskite normaliai
Jei jūs gulite su laptopu ant kelių ir galvojate kad nudirbsite kažką produktyviai – pagalvokite dar kartą. Turi būti kėdė, stalas, normali sedėsena ir pasiryžimas darbui, o ne Homerio Simpsono kopijavimas. Arba, jei jau taip, paimkite kokią spurgą, atrodysite autentiškai.
 
13. Kaip jūs apsirengęs(-usi)?
Jei esate namuose ir norite su pižama nuveikti kažką naudingo – sėkmės. Ir taip, nėra nieko tokio kad apsivilksite kostiumą namuose ir sėsite prie stalo. Nieko tokio kad niekas jūsų nematys. Jūs matysite. Kažkada esu skaitęs įdomią mintį – kuo skiriasi kostiumas už 200 Lt ir už 1000 Lt? Ne tik medžiaga. O tuo kaip jūs jaučiatės jį užsidėję.
 
14. Sugalvokite sau apdovanojimą
Padėkite ant stalo spurgą (taip, tą pačią) ir pasakykite sau kad galėsite ją paimti tik kai užbaigsite tam tikrą darbo dalį. Arba šiaip ką nors sugalvokite kuo save palepinti. Gerai jau gerai, galite ir į Facebook nueiti.
 
* * * * *
 
Pabaigai – dar viena trumpa mintis pamąstymui: jeigu jums reikia papildomai motyvuoti save darbui, tai ar tikrai darote tai ką vertėtų daryti gyvenime? Gal vertėtų ką nors keisti, kad taip nebebūtų? Kaip sako sena patarlė, „Surask tokį darbą, kuris tau patinka, ir daugiau gyvenime neteks dirbti“.
 
Straipsnio originalas: Motyvatorius.lt