Dekis

Atvažiuoja Europos komisija į vieną Lietuvos mokyklą. Aišku, kaip ir visose mokyklose vaikučiai pašoka, padainuoja, o po to komisijos nariai lankėsi pamokose. Ir vienas iš komisijos narių nuėjo į užsienio kalbos pamoką. Na mokytoja jauna graži, su mini ir labai jaudinasi. Ir sako mokiniams, aš dabar kažką užrašysiu ant lentos, o jūs turėsit perskaityti. Ji rašo, jaudinasi, ir oplia pameta kreidą, tada lėtai pasilenkusi paima ir pabaigia rašyti. Na, mokiniai, perskaitykit tarė ji. Petriukas pakelia ranka, mokytoja ir džiaugiasi, ir bijo, ji juk jam trejetus rašė už tylėjimą. Na, sakyk Petriuk, galiausiai tarė mokytoja. Petriukas:
- Su tokiu užpakaliu, ne mokykloj dirbti reikia.
Mokytoja įpyko ir išvarė Petriuką iš klasės. Praeidamas pro komisijos narį Petriukas tarė:
- Jei nemoki pasakinėt - nepasakinėk.

Keistas jausmas - atrodo, kad šią temą jau skaičiau prieš metus ar panašiai :)
 
Grayser, neturiu kaip tau padėti tiesiogine prasme, bet papasakosiu šį tą... Turiu vaikystės draugą. Jo tėvas kone visą gyvenimą girtavo, o mama mirė kai vyrukui buvo 14. Nuo to laiko jo gyvenimas buvo labai nelengvas - jie su tėčiu pakeitė gyvenamą vietą, nauja mokykla, baisūs išgyvenimai dėl mamos netekties, periodiškai užgeriantis tėvas... Be viso kito - vaikinukas stipriai mikčiojo. Taip ir nenuėjo mokyklon - pirmiausia galvojo, kad reikia metų, jog atsigautų, paskui dar kažkas - galiausiai išsikėlė į kaimą, ir dirbo fizinius darbus kartu su tėvu.
 
Vėliau grįžo į Vilnių, jau pilnametis - vienas, be tėvo, ir be jokio išsilavinimo - šiaip taip susirado oficialų darbą (žinoma vėl fizinį), lankė vakarinę mokyklą. Taip jau išėjo, kad prarado darbą prieš pat prasidedant krizei, dar įsitaisė nugaros išvaržą, turėjo žinoma ir paskolų pasiėmęs - kompiuteriui, internetui, televizijai... Naujo darbo rasti nebepavyko, o darbo birža mokėjo pašalpą tik kurį laiką. Taip ir liko jis vienas, be jokių pajamų, su skolom ir prievole mokėti už būstą, komunalines, ir be cento net maistui. Nežinau kiek laiko šitaip jis gyveno - bet labai ilgai, ne kelis mėnesius, o kelis metus - tai draugai duodavo šimtą-kitą, tai tiesiog maišą maisto nupirkdavom, tai pas mus kelioms dienoms atvažiuodavo - pamaitindavom, paglobodavom... Biržoj įgijo naują specialybę, kartkartėmis šiokią tokią chaltūrėlę gaudavo. Ir dabar taip tebegyvena - nuo vieno darbelio iki kito.
 
Bet žinai - jis niekada neverkė, kad taip yra. Visada mačiau jį psichologiškai stiprų - dievaži, nežinau iš kur jame tiek vidinės ramybės, kaip jis nepalūžta... Jis optimistas, nepaisant sunkios padėties - tiki, kad viskas susitvarkys, stengiasi tobulėti, nuolat kažką mokytis, skaityti. Susidomi beveik bet kokiu jam pasiūlytu darbu, jam atsiduoda visą save - jei tai fasadų apdaila - tai jis viską sužino apie tai, jei miško auklėjimas - vėl taip pat... Sakyčiau auksines rankas žmogus turi, moka dirbti su tokia meile, kad gražu žiūrėti, kaip jis malkas kapoja, ar žolę pjauna - susikaupęs, su šypsena veide - tiesiog švyti. Žmonės tai jaučia, todėl kviečia jį - kas pasiūlo darbelio savaitgaliui, kas - savaitei, kas bent pusdieniui pasikviečia, ir jei ne pinigais - tai šašlykais atsilygina.
 
Jis negali dirbti aptarnavimo sferoje dėl mikčiojimo, gali dirbti ne bet kokį fizinį darbą dėl stuburo išvaržos, kaip ir tu neturi teisių - todėl jam svarbus atstumas iki darbovietės ir grafikas, nes tenka naudotis viešuoju transportu. Turi daugybę skolų, bet niekada nepaskambins ir nepaprašys pagalbos, kol neišbandys visko, kas įmanoma - nors žino, kad visada jam padėsiu - nori susitvarkyti pats. Ir jis tikrai moka džiaugtis gyvenimu, nors kartais ir pilvas gurgia.
 
Linkiu ir tau rasti savyje ir savo gyvenime kažką gero - to gero neabejotinai yra, tik mes linkę sureikšminti problemas, ir nebepastebėti to, ką turim. Iš temos mažų mažiausia supratau, kad turi gerą sveikatą, puikų treniruotą kūną, išmanai kovos menus, esi savarankiškas. Gali pradėti vertinti tai - patikėk, yra žmonių, kurie visus turtus atiduotų už gerą sveikatą ir stiprų jauną kūną - o tu juk tai turi!

meilute pasakysiu tau naujiena, moterims darba rasti lengviau del savo vienos vietos. gal nesigirk... atsiprasau jei izeidziau, bet cia zmogui ne pazeminimu reikia o patarimu. is tavo posto aisku kad neturi ka pasakyti. ne visi turi pazystamus ir apvalius uzpakalius kad isidarbinti kur nori ir gauti kiek nori. ne visiems yra viskas statoma, tik uz tai kad po to dar ir lovoje pasilinksminsi. mes visi dziaugiames del tavo sekmes.
 
grayser
butu idomu suzinoti kokiu sportu uzsiemi, nes uzsiemant kovos menais igauni vidine ramybe. turetum iskilti auksciau smurto, gal tai tiesiog ne tavo sritis. gal tau reiketu uzsiimti kazuo kitu, artasti tai kas tau teikia dziaugsma, is to ka kalbi susidaro ispudis, kad gyveni ne savo gyvenima ir veiki ne tai ka nori.
nemegstu skustis, bet kad suprastum jog nekalbu is lempos pasakysiu. uzdirbu tiek pat kiek tu, bet atlyginimo negaunu jau puse metu, ir neesu tikras kad gausiu visus tuos uzdirbtus pinigus, jau 2 menesi dirbu be iseiginiu. net 31 diena naujuju isvakarese dirbau, bet nesijauciu nuskriaustas ar nelaimingas, nes po darbo uzsiemu dalykais kurie man teikia dziaugsma.
pamegink nestoveti vietoje ir ieskoti to kas tave sudomintu.

Prie ko cia as?:))))

Look, I'm really tired of these people talking all that bullshit
Complaining about their lives, does it really change your mood? Please..
Asking government, before we put the votes to case,
Are you able to change the world as we all see it nowadays?
Shh.. Don't start this shit, we already know the answer, mate
Talking much, but at the end you'll become unfaithful, shame,
Asking why we're leaving our homes, renunciating our loved birthplace,
'Its all corrupted' - is this answer, man, for you okay?
Everyone knows, how hard is living there these days,
While croocked banks gladly rubbing hands in front of your face,
They would easy give you a loan today,
But if you ever miss a payment, they can take your home away.
So, whom to trust, when you are feeling constrained and out your way,
Nobody's by your side and the things are not going right today,
This our nation, man, forget the shit they brought today,
Lets bring the better future for our kids by checking x in plain template..
 
Nezinau ar kas nors skaitys ar ne, tiesiog is neturejimo ka veikti pabandziau siek tiek parimuoti ir apzvelgti trumpai Lietuvos situacija.
 
Mano pozicija: Lietuvoj gyventi nenoriu, ne del to, kad visi vyksta is cia ir pns., o jau nuo mazumens svajojau gyventi Amerikoje, Anglijoje, t.y. salyse, kur pagrinde - anglu kalba, tad mane tikrai erzina stereotipai apie visus emigrantus ir pns. Gyventi cia nenoriu, bet niekas nesako, jog as sia sali pamirsiu, priesingai..
 
Zodziu, kas skaite, pastebejo, jog viena is pagrindiniu minciu buvo, jog kuo daugiau zmoniu balsuotu renkant valdzia. Jei ne del saves, tai bent del kitu tautieciu, vardan Lietuvos. ;)

Matyt lietuvoj neteko pabuvoti?

http://www.youtube.com/watch?v=4mIfXgtJRNQ

nežinau ar tiesa, bet užmačiau..
http://www.demotyvacija.lt/pries-likeindamas-gerai-pagalvok.-1505102.html?fb_comment_id=fbc_10150474176758865_20197482_10150474473393865#f1d3ee8fa

Na jei sako kad 14 metu, tai net nezinau :D
1. Bandyk supirkinet Paypal dolerius o paskui didesniu kursu pardavinet :)
2. Spaudinek refferal nuorodas, nuo paspaudimu, video perziuru gali gauti pinigu (uzdarbis nedidelis, darbas varginantis) :D dairykis cia: http://uzdarbis.lt/f55/pelnas-is-tinklalapio/
3. Gali pirkti is www.dealextreme.com , www.tinydeal.com , www.buyincoins.com , www.budgetgadgets.com , www.chinabuye.com ir panasiu tinklapiu. Nusipirkti is ten daiktu ir galesi pardavineti dvigubai brangiau (kartais nesiseka man su tuo ir kartais gaunasi taip kad isvis uz savikaina parduodu). Cia gal geriau vertetu pirkti visokius laikrodzius analogus ir visokia firmine produkcija(neorginalia). Kaip tik buvau prisipirkes is kinijos elektroniniu cigareciu 60pak.Tai pardavinejau 2 menesius ir nuo ju uzdirbau +-700lt. Bet kazkaip dabar cigareciu kainos nukrito iki 15lt, kai pries 2menesius buvo 20-25lt.
4. Gali ikurti savo elektronine parduotuve(bet manau tau per anksti, reiktu palaukti :D bet biesas zino, reikia tureti tam igudziu). Cia mano nuomone geriausiai butu pardavineti prezervatyvus, el-cigaretes(jei pigiai gali gauti-reikia pirkti is 1 ranku), monster beats ausines, masinom visokius ratlankius ir seip ka nors, kas tavo nuomone galetu pritraukti lietuvius. Zinoma jei tavo prekes bus mazesnes uz konkurentus(uz kitu e-parduotuviu kainas), tai manau tavo verslas klestes. Bet negalvok kad taip viskas lengva, visko gali buti: viena diena daug gausi, kita nedaug. Reiktu pardavineti tokias prekes kurios gali uzsienyje buti paklausios prekes, kuriu lietuvoje sunku gauti. Reikia pritraukti kaip nors zmones :D Bet visu pradzia turi uzsiimti marketingu, reklavuoti savo svetaine, taip pritrauksi daugiau lankytoju :)
5. Teikti paslaugas zmonems (kuo nors padeti: uzsakineti prekes is ebay uz komisinius mokescius, moketi piesti: nupiestum koki portreta, piesini, namo brezini). Apie tai daugiau paskaitinek uzdarbyje ten prikurta temu: kiti uzsakineja is jav prekes, kiti gali masinu verslu uzsiimti(perka, parduoda- pelningas verslas, bet tau tas netinka).
6. Sukurti internetini projekta.
7. Padeti seimai atlikti visokiausius ruosos darbus: nupjauti kieme zole, sutvarkyti kambarius,.. tavo fantazija :D
8. Susirasti darba pas kaimynus.
9. Dvarkyti,remontuoti masinas, motociklus.
 
Atsirink kurie tau tinka. Zinoma ne visi :D
 
Bet viska apibendrinus, turi pats sugalvoti kaip viska pradeti nuo 0 ir tureti protinga galva, galvoti, mastyti, tureti idomiu ideju :)
 
Kaip kazkas minejo: perki-parduodi :) Uzsiimineju tuo paciu ir savo pajamomis nesiskundziu
 
Sekmes kuriant versla :)

Mano nuomone norint būti verslininku reikia tiesiog didelio noro ir žinių.
Žinias gali gauti skaitydamas knygas/ universitete / gyvenime.
Noro - čia reikia išsiugdyti savyje valią, labai stipriai norėti būti sėkmingu, bei disciplinuotai to siekti. Arba turėti norą pakeisti pasaulį.
 
Dėl studijų: gali baigti bet ką ir būti verslininku.
Lietuvoje šiai dienai nėra studijų, kurios ugdytų verslumą ( mano nuomone), yra tik galimybės, kuriomis gali pasinaudoti ( Organizacijos/ mokymai/ mentorystės programos/ įvairūs konkursai)
 
Dėl žmonių, kurie nieko nebaigė - pažiūrėk statistiką kiek žmonių tapo asocialiais ir kiek tapo verslininkais.
 
Šioje vietoje noriu daugiau pakomentuoti: pats studijuoju ekonomiką 3 kurse viename iš Lietuvos universitetų ir tiesą sakant ką davė universitetas gyvenimui: neskaitant pažinčių turbūt nieko daugiau - nes mokina dalykų, kurie mano nuomone niekur nereikalingi. Viską ką išmokau verslo sferoje pasiekiau papildoma veikla ir savo noru bei domėjimusi.

Atsiminiau viena citata :) here it is:
Formal education will make you a living; self-education will make you a fortune. ~ Jim Rohn

http://www.wampserver.com/en/

Paruošti Apache+PHP+MySQL paketai, kad nereikėtų pačiam konfigūruoti.

In New Year's eve I will make a lifetime changing decision to not change my lifestyle at all.

Sveikas prisijungęs ;) Smagu, kad "bendraamžių" vis daugėja šiame forume :D

Labas, esu Evaldas Morkūnas, susidomėjau kompiuteriais nuo 8 metų, tada pradėjau sparčiai mokytis, studijuoti knygas visokias :D kai sukako 9 metai jau mokėjau instaliuoti programas įvairias, žaisti neblogai žaidimus, 10 metų pirmą kartą pagalvojau kaip būtų gerai uždirbti pinigus su kompiuteriu, tad pradėjau googlinti, nieko neradau, tik su PTC truputi padirbau iki keliasdiešimt centų, nepatiko numečiau šalin, 11 metų vėl galvojau pradėti, radau daug įvairios info, jau geriau supratau anglų kalbą tai ir galėjau skaityti, truputi susidomėjau programavimu, svetainių kūrimu, 12 metų žaidžiau tik kompiuteriunius žaidimus ir viskas.. 13 metų tėvai nupirko naują kompiuterį (4gb ram, 2 branduolys, 0.5 terabaito HD, 1gb vaizdo), įvedė normalesnį internetą, pradėjau vėl rimtaj ieškotis informacijos kaip uždirbinėti pinigus, paskaičiau temą apie videozer.com, susidomėjau su draugu abu pradėjom dirbti per 2 savaites paypale turėjau 20 dolerių, buvo šaunu, nusipirkau stalo teniso raketei gumą už 50 litų, buvau patenkintas :D 14 metų pradėjau gylinti žinias apie C++ programavimo kalbą, daugiau mokytis apie įvairius uždarbius, kolkas sekas neblogai, bet dar nežinau iš kur imti bent 15 dolerių per dieną, iš draugo tikriausiai nusipirksiu multi posterį ir postinsiu muzikos albumus į forumus, kol kas tik dirbų ką pasiųlo tai reikia sukelt prekes eshopan, tai pakurt accountus. Kaip supratot man yra dar 14 metų, tai dar jaunas pradėt šiokį tokį projektuką uždirbti neblogus pinigus, gal kas norite prisidėti? :) Tiek apie manę :D

Sveiki,
stai ir mano pirmas postas:)
 
Visu pirma noreciau pasveikinti visus su sventemis:)
Nieko nelinkesiu, visi zino ko jiem reikia labiausiai...
Noreciau prisijungti prie uzdarbis.lt forumo, del to kad galeciau isparduoti savo turimus pokerstars ps. Stengsiuos uzsitarnauti patikimuma ir kulturinga vartotojo ip. Nematau reikalo sukciauti ir taip jau vadinamoje sukciu salyje. Tiesiog susipazinimui net nezinau kad ir papasakoti apie savo. Esu studentas, gyvenantis ir mylintis savo sali :)
ar priimsit ? :)

Jeigu pasidometum Zemes gyvenimu, suprastum, kad dabartiniai ivykiai tera tik mazytis pasispardymas. Jeigu ir bus dideliu problemu, tai tik del vandens lygio kilimo, kuri zmogus sukele, bet vanduo kils taip letai, kad normalios salys atsitvers vandenyna nuo savo pakranciu miestu ir ismoks gyventi keicianciomis salygomis ir nuo to zmoniu isvis nezutu.
O va jeigu Zeme tikrai sugalvotu pagasdinti zmones, tai susprogdintu kokia Islandija, Zeme ne vienus metus nematytu saules del pelenu, zmones nebeuzsiaugintu maisto laukuose visiskai. Va cia suprantu, kasas butu rimciau. Bet tokiu sprogimu, milijardus kartu galingesniu buvo tikrai ne vienas, dabar neatsimenu, bet mokslininkai atrodo bent 6 buvo atseke, nei kad dabartinis issiverzimas Islandijoj, kur uzdraude skrydzius po visa Europa, tai buvo tolygu degtuko uzdegimui pries bombos sprogima.
 
Taip kad nebukit bailiais, Zeme save apnaikinti gali labai lengvai ir kaskokie zmogystos jai visai nerupi. Ji gali isnaikinti beveik visas gyvybes rusis ir jeigu zmogus mano, kad jis tai gali itakoti, tai reiskias, kad jis save truputi prie dievu priskiria, tik nereikia cia taip issiaukstinti.
Tik tiek, kad pries 100 metu Zemej gyveno 7 kartus maziau gyventoju, tad dabar eilinis Zemes suplanuotas drebejimas nusines 7 kartus daugiau zmoniu, nei kad pries 100 metu, jeigu tai neturtingi zmones zinoma. O zmones jau isivaizduoja, kad ivyko 7 kartus galingesnis drebejimas :]]]]
Japonija galetu visa paskesti, kaip kad kokia Atlantida ir tai tebutu normalus Zemes procesas.
Nebesiaukstinkit saves auksciau dievu, zmogeliai :]
 
Na suprantu, zmogystos tiki visokiais samanais, dievais, burejom, sarlatanais, tiki internetu, televizija, majais, samokslo teorijom ypac tiki, tiki kaimynais, bet niekada netikes sveiko proto zmogum, nes kad atsitiks kas nors, ka numate koks nors burejas vistiek yra 0,00000000001 procento. O juk zmogus, kvailumo isikunijimas, neveltui turi dievo dovana - vilti, kuri yra durniu motina.

Taigi, šiemet pirmą kartą įvyko tokio pobūdžio konkursas. Jo metu išrinkote geriausius savo kategorijose jūsų parašytus pranešimus.
 
I. Metų linksmiausias komentaras
 
Juo tampa nario elitebetstar "pagyros"
 
II. Metų jausmingiausias komentaras
 
Na ką, vėl nugalėjo narys elitebetstar
 
 
 
III. Metų naudingiausias komentaras
 
Šis titulas atitenka nariui adv.inc už išaiškintą forumo "chato" spragą
 
http://uzdarbis.lt/t197826/kas-cia-per-baikes-darosi/page__view__findpost__p__1812455
 
IV. Metų protingiausias, o kartu ir Metų komentaras 2011 vienareikšmiškai "atiduodamas" nariui TekstuVertėjas už jo išsamų Lietuvos respublikos pažangumo įrodymą:
 
 
Tai ką, lauretai jau išrinkti, o metai atrodo irgi tuoj bus baigti. Belieka tik palinkėti jums linksmų naujųjų metų sutiktuvių bei prasmingų ir savaime suprantama, turtingų 2012-ųjų ;)

Manau, 21-eri jau gali būt per daug. Įprastai tokio amžiaus vyrai nebeauga jau (į aukštį). Nors gal ir padėtų kokie hormonai ar injekcijos. Net jei ir įmanoma - tai : a) bus labai nesveika tavo organizmui - greičiausiai sutriktų natūrali hormonų gamyba; b) tai nerealiai brangu.
175, tai ne 155 , normalus tas ūgis. Mano ūgis 193, tai patikėk, normalių, mano sudėjimui tinkančių drabužių surast labai sunku. Autobusuose, troleibusuose, mikroautobusuose - vietos dažniausiai nepakanka kojoms ir t.t.:) Džiaukis gyvenimu, nes tikrai gali būt ir daug blogiau .

Su šventėm visus.
 
 

Taigi pradėjau dirbti būdamas 15 metų, pirmas darbas buvo skrajučių platinimas, mėčiau spamą į pašto dėžutes, darbas buvo nesunkus, užsimesdavau pilną kuprinę reklamų ant pečių ir eidavau po namus, labiausiai užknisdavo tik prašyti pas žmones, kad įsileistų į laiptinę, kadangi niekas nemėgsta reklamų :) dirbdavau vakarais po mokyklos arba savaitgaliai, uždirbdavau apie 150Lt per savaitę, man penkiolikmečiui tada būdavo per akis.
Po skrajučių platinimo, 16 metų, ėjau į statybas ;) dirbau nelegaliai, dirbau pas tokius žmones, kurie pasisamdydavo vaikus kaip mes ir mes darydavom įvairius ######nus darbus, nuo pamatų kasimo kastuvais iki plytų nešiojimo iš vienos vietos į kitą. Mokėdavo po 50lt į dieną, ten dirbt galėjau kada norėdavau, pasiskambindavau prieš dieną ir kitą dieną galėjau eit dirbt, jie pastoviai ieškodavo darbo jėgos. Nepatiko man ten visai, bet užsidirbt norėjau ;) pvz kadangi aš nerūkiau (ir dar dabar nerūkau), tai kai visi eidavo padaryt "pirikūrą" aš negalėjau, nes nerūkiau, viršininkui tiesiog nepatikdavo, kad stoviu be darbo, turėjau arba rūkyt, arba kast :)..
17 metų, po 11 klasės baigimo, vasarą su draugu išvažiavau į angliją padirbėt, iš anksto nesusiradom jokių darbų, kur gyvent, nieko, turėjom ten tik dvi drauges, kurios buvo į angliją išvažiavusios dviems savaitėmis anksčiau negu mes, tai pora naktų teko pas jas pernakvoti. Užsiregistravom įdarbinimo agentūroj, susitvarkėm gana greitai viską patys (toj agentūroj sutikom kelis lietuvius, jie sumokėjo kažkokiems žmonės po 2000Lt, kad juos tiesiog užregistruotų toj įdarbinimo agentūroj, nors tas visas užsiregistravimas yra nemokamas). Agentūroj darbų užteko gaudavom darbo įvairaus kiekvieną dieną: iš sunkvežimių kraudavom anglis, padangas, dirbom fasavimo fabrike, išvežiodavom maistą ar dalindavom flajerius. Mokėdavo berots po 6 svarus už valandą, bet agentūrą savo dalį irgi atsiskaičiuodavo ;) Anglijoj pradirbau pusantro mėnesio ir ne todėl, kad man ten nepavyko užsidirbt, o todėl, kad pasiilgau šeimos, namų, draugų. Man buvo tuomet tik 17 metų, pasidaviau labai greitai ir grįžau namo. Likusią vasarios dalį, dirbau lietuvoj, santechniko padėjėju, irgi nelegaliai, darbas buvo super lengvas ;]] praktiškai reikėdavo iš mašinos tik įrankių dėžę atnešt į objektą, o visą darbą darydavo jau pats santechnikas ;) gaudavau už dieną 50Lt, tik užknisdavo tai, kad tekdavo dirb kartais iki vėlumos.
Po mokyklos baigimo įstojau į universitetą ir įsidarbinau apsaugoj, budėdavau nuo 17h iki 7 ryto SODROS pastate, o ryte važiuodavau į paskaitas. Manau buvau prastas apsauginis, nes darbe naktimis miegodavau ;]] susistumdavau fotelius ir kažkaip susiraitydavau ;)) bet apsauginiams reikia kas valandą pranešinėt į centrą, kad viskas gerai, todėl toks ten ir miegas būdavo, ant fotelių ir kas valandą atsibudinėt reikia, bei kas tris ar keturias valandas reikėdavo apeit visą pastatą suspaudinėt tokius pavojaus mygtukus, kad viskas gerai. Per mėnesį gaudavau apie 1200Lt, dar tekdavo kartais padirbėt ir per renginius siemens arenoje. Atlaikiau ten apie metus, išėjau nes toks tempas kai naktį dirbi, o ryte eini į paskaitas nelabai man patiko, aišku dirbau tik kas trečią naktį, bet tiesiog gyvenimo ritmas išsibalansavo ir paskaitoms tai nepadėdavo, miegodavau auditorijose padėjęs galvą ant stalo.
Prasidėjo vasara ir knygynas Pegasas paleido projektą, išparduoti sandelyje užsigulėjusioms knygoms. Surinko komandą iš 6 žmonių, ir mes ta vadinama komanda, apvažinėjom daugybė Lietuvos miestelių su knygom. Pastatydavom palapinę miesto centre ir pardavinėdavom knygas. Į vieną kelionę važiuodavo 2 vaikinai ir 2 merginos. Vienam miestely praleisdavom 2-3 dienas, jeigu jis būdavom toli nuo Vilniaus tai knygynas išnuomodavo mums kokį kaimo turizmo namelį ar patį paprasčiausią viešbutuką, jeigu arti vilniaus grįždavom namo. Projektas truko apie 2 mėnesius, uždirbdavom į mėnesį po maždaug 1,200 Lt, bet viską išleisdavom per tą patį darbo mėnesį, kadangi mums tai buvo kaip ekskursija. Važinėdavom po įvairius miestus, šėliodavom kaimo turizme, buvo superinė vasara.
Po knygyno projekto, gavau kitą pasiūlymą, dalyvauti filmo filmavime ;) gal kas atsimena, filmas buvo įvardintas kaip pirmoji Lietuviška ilgametražė komedija "Penkių dienų avantiūra", pats filmas man nebuvo labai juokingas, bet filmavimo metu tikrai buvo daug juoko ;)) visa filmavimo grupė jauni, talentigi ir smagūs žmonės. Dirbau daugiausiai su dailininkais, padėdavau paruošti sceną filmavimui. Filmavimas truko apie pusantro mėnesio ir tas laikas prabėgo labai greit, nes buvo tikrai įdomu. Bet dirbdavom daug, kartais tekdavo dirbt po 18 valandų per parą, jeigu pasisekdavo miegodavom kur papuola, ant palangių, mašinoj ar kokioj sulankstomoj kėdėj ;)
Univere atsimokiau vieną kursą, nepatiko specialybė, perstojau kitur, kol mokiausi, tris metus dirbau baseine gelbėtoju ;) per tuos tris metus nebuvo nei vieno skenduolio, reikėdavo tik prižiūrėt vaikus kad neišdykautų, sėdėdamas prie baseino skaitydavau knygas, susipažinau su daug žmonių, buvo malonu ten dirbt. Kolektyvas visas jaunas, turėdavom daug išvykų ir įvairiausių švenčių kartu. Sporto kompleksas buvo didelis, todėl turėjau ir aš galimybę sportuoti, pats mėgstu plaukioti, baseine susipažinau su puikiais plaukikais (buvo paėmę ir mane į šveicariją, tokį mini plaukimo maratoną ;) žodžiu sportuoti ir skaityti knygas turėjau idealias sąlygas. Buvo gaila palikti tą darbo vietą. Bet norėjau keliaut, visada kai tik gaudavau progą, keliaudavau.
Taip pat tarp visų šitų darbų buvo pavieniai darbai, tokie kaip tvoros dažymas, renginių organizavimas ar vaidinimas kokiam prekybos centre čiungačkuką ;]]]
Reikalai taip pasisuko, kad dabar sėdžiu Majamyje ir žaidžiu pokerį ;] savęs nelaikau geru žaidėju, gal tik silpnas vidutiniokas ;] bet dar viskam tik pradžia! :)

ant iphone 4 biski mazas fps, ant ipad 2 ir ant 4s geriausiai veikia, nes ten aisku ir procas galingesnis :)

Dauguma seimu, galbut siektiek aukstesnio sluoksniu seimu, turi sia tradicija.
Perkucias susirenka visa seima ir dalijasi savo pasiekimais, pergalemis per praejusius metus.
 
Turbut seimose ne visi tai darote, bet tai galime padaryti cia.
 
Pasisakykim tiek piniginius laimejimus, tiek sirdies, gyvenimo, sekmes...
Na vienu zodziu girkimes i sveikata ir dziaukimes visi kartu.

„Ne piniguose laimė“ ar „Ne, piniguose laimė“?
 
Greičiausiai daugelis mūsų įsivaizduodami save turtingais žmonėmis savo vaizduotėje iškart susikuriame ir iliuziją, jog būtumėm nepaprastai laimingi, nes turėtumėm daiktus, kurių troškome ilgą laiką. Prabangūs automobiliai, nuosavi namai, galbūt net privačios salos. Neslėpsiu, aš taipogi priklausau šiai daugumai kuri mąsto tik apie milžiniškų pinigų naudą, o ne naujus galimus pavojus, bei iškilsiančius sunkumus, iššūkius.
 
Nepamirškime į viską žiūrėti iš abiejų pusių. Žinoma, norimų daiktų tūrėjimas mus be abejo paverstų kažkiek laimingesniais. Juk gera pasvajoti, kaip vieną dieną laimėjęs loterijos aukso puodą ar sukūręs labai sėkmingą verslą ir tapęs milijonieriumi privažiuoji prie jūros kokiame nors saulėtame, šilto klimato krašte ir ten romantiškai išgeri šampano su savo mylimu žmogumi. Argi ne puiku? Žinoma, kad taip.
 
„Tamsioji medalio pusė“ galvojant vien apie finansinę savo padėtį visad būna primirštama. Kas ta „tamsioji medalio pusė“? Susimąstyti reikėtų ne tik apie tokius, dabar jau nuvalkiotus dalykus kaip alkoholizmo liūnas ar narkomanija (ypač, jei esi loterijos laimėtojas, o ne visad užsiėmęs verslininkas (kuris tiesa taip pat dėl savo perdėto užimtumo laisvai gali tapti priklausomas nuo šių skausmingų pagundų)). Pamąstykime, ar tikrai veslininkai tokie laimingi? Juk jie visad užsiėmę savo verslu, dažną jų kamuoja perdėtas nuovargis, nemiga (kuri bėje gundo kasnakt išgerti po stikliuką kokio stipresnio gėrimo, kad tik būtų lengviau užmigti). O ką jau kalbėti apie tai, kad jie visad rizikuoja prarasti visą savo valdomą turtą? Juk pasakymas, jog esi milijonierius dar ne viskas. Būdamas vienu iš jų tu turėtum mokėti elgtis su savo pinigais taip, kad, jei ir patirtum nuostolius, tai jie būtų minimalūs, nes kitu atveju gali tiesiog bankrutuoti. O kaip tu jaustumeis, jei kątik dar buvęs milijonieriumi prarastum visus savo turtus? Įsivaizduok, kątik buvai milijonierius, o dabar jau sėdi kažkur stoties rajone ir „kaulini“ iš praeivių poros litų. Tikrai nekaip, o tai vėlgi vestų į prieš tai minėtas skaudžias nuodemes, nuo kurių ne visus įmanoma išgelbėti.
 
Taigi, ar tik piniguose mes linkę matyti laimę? Gal mums pagaliau reikėtų išmokti džiaugtis mūsų gamta, ją saugoti? Gal pagaliau reiktų suprasti, kad gyvename tik vieną kartą ir pradėti padėti kitiems žmonėms, net ir nepažįstamiems? Gerbti ne tik savo šeimą (žinoma yra ir tokių padugnių, kurie negerbia net ir jos), bet ir praeivį einantį gatvėje?
 
Geriausiai į šiuos klausimus tikriausiai galėtų atsakyti Jigme Singye Wangchuck (Butano Karalystės Karalius 1972-2006 metais).
 
Šis Karalius savo piliečiams įrodė tai, kad ne piniguose slypi mūsų laimė. Jis darė viską, kad tik jo šalies gyventojai būtų laimingi. Jis nuolatos klausinėdavo žmonių nuomonių, jais rūpindavosi, kai šiems būdavo sunku. Taip neilgam laikui prabėgus nuo jo karūnavimo atsirado toks dalykas, kuris kilo būtent iš Butano Karalystės – gyventojų laimės indeksas (angl. Gross National Happiness). Karalius išsiūsdavo 180 klausimų apklausą visiems savo gyventojams, o gavęs atsakymus Jis juos tyrinėdavo ir bandydavo nustatyti, ko jo žmonėms reikia labiausiai. Tokiu keistu, tačiau tikrai puiku metodu Butano Karalystė pagal oficialius duomenis yra 4 vietoje pagal gyventojų laimės indeksą pasaulyje! Ir žinote ką? Šioje šalyje vidutinis žmogaus uždarbis yra apie 245 litai per mėnesį, neraštingų žmonių procentas ~50%, internetas ir televizija atsirado tik 1999 metais! Tačiau kaip matote, žmonės itin laimingi vien turėdami tokį karalių, kuris daro viską, kad tik jo žmonės jaustųsi laimingi. Tiesa, dabar Butaną valdo Jigme Singye Wangchuck‘o sūnus, tačiau jis savo gerumu nenusileidžia savo gerąjam tėvui (žmonės norėjo naująjam Karaliui pastatyti pilį, o šis jos atsisakė ir likdamas gyventi paprastame namuke paprašė vietoj pilies pastatyti ligoninę arba mokyklą).
 
Manau galime pasvajoti apie didelius turtus, bet niekada negalime pamiršti kitų žmonių, padėti jiems kuo tik galime. Nesvarbu, ar pagalba skiriame pinigais kaip padarė Bill’as Gates’as (Bill’as Gates’as yra paaukojęs net 60 milijardų JAV dolerių skurdo ir bado krečiamai Afrikai!), ar darbais kaip Butano Karalystės karaliai.
 
Taigi, berašydamas šį straipsnelį priėjau išvadą: žinoma pinigai padeda jaustis laimingesniais, bet tik dalinai. Didžiausią džiaugsmą, laimę mums teikia pagalbos sulaukimas, o, kad jos sulauktumėm patys, turime pagelbėti kitiems. Nesvarbu kokia ta pagalba bebūtų, ar piniginė, ar tiesiog gerais darbais. Pavyzdžiui, jei būdamas milijonieriumi tu padėsi savo ne taip gerai gyvenantiems artimiesiems, o poto bankrutuosi, esu beveik šimtu procentų garantuotas, kad tau žlugus šie žmonės tau išties pagalbos ranką ir neleis nuklysti į tokias nuodemes kaip alkoholizmas ar narkomanija.
 
„Ne piniguose laimė“ ar „Ne, piniguose laimė“?
 
Tiesiog tokį pamąstomąjį straipsnelį parašiau. :)