Rauna stogą.

Man ir dabar panasi nuotaika, nieko nesinori ir prie tevo nuolatine itampa, galvoju nuo visko pabegti. Tai pradesiu tuoj keliauti dviraciu... Aplamai noriu pagyventi laukinej gamtoje. Kazkodel atrodo, kad tai man pades. Gal ir tau padetu pakeliauti ir prasiblaskyti, tada i viska ziuretum kitaip.

Kiek tamstai metu?

Tai gal su tevais nera taip blogai, issiskyre tai issikyre, bet vistiek jei santykiai patenkinami, tai gali rysi ir su vienu ir su kitu palaikyt, manau, jie neatsisakys padeti.

Jūs neįrašėte pranešimo

Tavo požiūris į psichologą yra blogas, jei jį pakeistum ir pradėtum pas jį vaikščiot pozityvo atsirastų.

Atsivėrimas jiems neįvyksta porą sykių nuėjus ir rezultatai du sykius nuėjus tikrai nesimato. Reikia vaikščioti gan ilgą laiką ir STENGTIS, tada atsiranda rezultatai.

O jei žiūri į juos kaip į tuos, kurie babkes ima už būvimą patalpoj kol šneki apie save tai klysti.

Visu pirma pradėk kaltint tik save jei tau taip, žmonės kurie tave myli ir mylės visad, nereikia ju atstumt.Žinai? Mes gynenam ne dėlto kad gyvent dėl savęs, mes gyvenam dėl kitų- taip atnešdami prasmę gyvenime.Kai jau visi nuo tavęs nusigrežia buna blogai, krenti i depresiją, kuri gali paskatint tave pasidaryt galą.Nueik pas psichologą, jis padės aš isitikinęs.19 metų? matyt nebaigęs mokslų esi, uždarbis tau nenukris iš dangaus, neprašyk gero patarimo geriau pats mastyk ką padaryti, kad uždirbti pinigų.Siulau tau susitaikyt su drauge, nes tik ji tave supras (jei viskas tarp jusu normal buvo) siulyčiau su tėvais palaikyt ryšį, nes visgi jie tavo tėvai.Pradėk gyvent o ne egzistuot nes tada bus tik dar blogiau, tada netik stogas rausis, man yra taip buvę tik nepasiduok depresijai atsisėsk vieną vakarą ir gerai viską ramiai apgalvok nuo a iki z sutvarkyk savo mintis ir pradėk gyvent! :) išeitis visada yra.

ka daryti? o gi nieko, kentėk nieko čia nepadarysi, kiekvienam būna toks laikotarpis - praeis ;)

Jūs neįrašėte pranešimo

lietuvoje gyveni kitaip ir negali buti ;) 670lt visa menesi dirbti kazkam nu nafik,kai emei tuos kreditus,reikejo po k surinkt is tu kreditu ir i uzsieni varyt,prasimustum,grazintum,o dabar tik egzistuoji lietuvoje,sedi namie ir nezinai kas rytoj bus

Del psichologu as ji pilnai suprantu.

Nei uz nieka negaleciau svetimiem zmonem issipasakoti, jausciau kazkoki gedos jausma, kad man nesiseka, kad negaliu su kazkuo kovoti, kad kazkas manes nemyli.

Daugumai vyriskos lyties atstovu tas issipasakojimas yra labai sunku, net ne visi savo antrom pusem gali issipasakoti.

Patarčiau paskaityti motyvacinių knygų , aišku atrodys #####, bet pabandyk , juk sakiai viskam pasiruošęs. Robyn Sharma - 'Vienuolis kuris pardavė ferrari.' Paskaityk, ten kaiptik panaši situacija į tavo . O be knygų galiu patarti tik pakeist rutiną , bent jau minimaliai , kiek įmanoma.

19 metų, sportuojantis (fiziškai stiprus) vyras negali susirasti darbo daugiau nei už minimumą? Gėda.

Visa sita istorija is dalies primene drauga. Su kuriuo vakar kalbejau, jis dabar uzsienije.

Pirmi puse metu buvo laimingi, atrode atsigaves, laimingas, lyg ir mate savo ateiti.

Staiga viskas griuvo, deja kaip keista ne piniguose, bet galvoje.

Turejo jis tu pinigu, bet kam jam jie jei jis dirbo su 1 iseigine. Darbo valandos ilgos ir budavo visada pavarges.

Pradejo rauti stoga, pykciai su mergina, draugais.

Dabar jis uzsienyje, merginos nera, draugu nera. Pinigai kazkur iseina ir pats to nesupranta. Mato tik darba ir namus.

Po jo pasakojimo supratau, kad tikrai uzsienis zmogaus laimingu nepadarys.

Pinigai kazkur iseina ir pats to nesupranta.

 

narkomanas gal paliko?

narkomanas gal paliko?

Nesamoningai pradejo elgtis parduotuvese is tos depresijos.

Siūlau pabandyti...

lengva pasakyt-sunku padaryti.temos autoriui patarciau ieskot kito darbo.nerast vilniui darbo daugiau kaip uz minimuma,tai ka as zinau........

Siulau eiti per visus pazystamus/draugus klausinet ar nepadetu uzsienyje darbo susirast, jeigu pasiseks emi kredita ir leki lauk is lietuvos ;)

Ne visu gyvenimas kaip cia kaskas sake yra rozem klotas. Yra trys zmoniu grupes kuriems visada sekasi, kuriems visada nesiseka, ir kuriems kartais sekasi\kartais ne. Todel teks suiimti i rankas, nes ne vienas toks esi..Lengviausia pabaiga pasidavimas, bet niekada nelinkiu niekam tokios pabaigos, o rizikuoti, rizikuoti ir dar karta rizikuoti, kol galu gale pasiseks ir viskas pasikeis i geraja puse. Tam ir gyvenam visi mes :)

Kaip vienoje dainoje.. "MIRTI LENGVA, GYVENT SUNKU" :)

O jeigu stot i savanorius ir lekt į kokį Afganistaną? Manau daug kas užsimirštu, susirastum draugų, neblogas atlyginimas ir pan. :)

Pasiulyciau tiesiog pasistengti daugiau bendrauti su zmonemis realybei. Susitikti su draugais, pazystamais arba rasti nauju draugu. Paciam buna ne ka lengviau kai pasedziu namuose savaite ar daugiau nieko neveikdamas ne su kuo nebendraudamas. Gyvenimas turi buti ivairapusis nes vienoda rutina labai vargina ir pradeda depresuoti...

O jeigu stot i savanorius ir lekt į kokį Afganistaną? Manau daug kas užsimirštu, susirastum draugų, neblogas atlyginimas ir pan. :)

Bandžiau porą mėnesių atgal. Sakiau, kad buvau iškritęs iš 5 aukšto.. Jiems to užteko, to, kad tai yra ligų istorijoje. Nors vos nerėkiau, kad fizinis pas mane geras. Bet atrėžė, kad jie nenori rizikuoti kario sveikata. Ypač kai problemos liečia nugaros...

erikxx, pažįstamų turiu pakankamai, dažnai lauke budavau. Bet gyvenu tokiam rajone, kad pas mus 2 grupės žmonių: Vieni - geria. Kiti - rūko žolę. Nei vienas nei kitas dalykas man nesiderina su sporto sale. Iš pradžių buvau prie antrų, vėliau supratau, kad man tai nepadės.