NerijusB

Kaip tik šiuo metu vystau panašų projektą, tik kad Vilniuje. Iš patirties galiu pasakyti, kad labai svarbu yra vieta. Gal geriau paieškoti brangesnio sklypo, bet paskui už namą gauti ženkliai daugiau? Taip pat linkiu statyti kuo paprastesnį namą. Panašiai kaip Tavo pavyzdyje, tik be stogo terasai. Pati terasa prideda vertės, o stogas nebus įvertintas taip brangiai kiek už jį sumokėsi. Dėl įrengimo, tai stenkis nepersistengti. Pvz koks bus pečius palieku nuspręsti būsimam savininkui. Dėl to namas kainuoja mažiau, plius klientas turi pasirinkimo laisvę. Net gi pertvarų nemūrijau, nes galbūt

Tai su didelėmis įmonėmis kiek kitaip - jos turi pakankamai lėšų šiam dalykui ir netgi nekyla klausimų ar to reikia. Iš kitos pusės šis auditas puikiai pasitelkiamas lobizme. Dažnai paviršutiniškas auditas eina prie pasiūlymo (nors kiti net ir tą charge'na), o turint sutartį daromas gilesnis auditas ir taip pritempiama prie idėjos. Kai teko darbuotis šioje sferoje už auditus (+pasiūlymas) kainos nuo kokių 2-3k prasidėdavo. Bet klientai būdavo tikrai didelės įmonės. Su tokia nauja firmele internete niekas nepasirašys. Čia nebent prašytis pas didžiuosius website gamintojus, kad jie išoutsourcint

Norėčiau ir aš pamatyti audito pavyzdį. Kalbant apie kainas, tai 10Lt/val tikrai per maža kaina, kad ir ką bedarytum turbūt :) Consulting eina nuo kokio 100Lt/val, na čia galima su 50Lt/val pradėti (žinoma norisi pamatyti pavyzdį, kad įsivaizduoti apie kokią kokybę čia kalbame). Per dieną gal 5 ir galima įvertinti projektus, bet reikia įvertinti, kad turbūt pusę ar dar daugiau laiko praleistum ne vertindamas projektus, o ieškodamas klientų. Tad visas šis darbas neduodantis tiesioginių pajamų turi atsigulti į valandos darbo savikainą. Na bet čia turbūt ir taip akivaizdu.

Priregina tik jau esančias. Taigi sakome, užregistruok pats ir niekam nemokėsi papildomų mokesčių.

Jokių įmonių, kurios steigia VšĮ tikrai nereikia. Net neregistruojant el. būdu ten viskas paprasta. Be jokios ankstesnės patirties steigiant juridinius asmenis viską susitvarkiau per 3 dienas. Čia su visais notarais etc. Ir sutaupiau kelis šimtus Lt. Internete visi pvz dokumentai yra, tad tik nepatingėk pagooglinti:)

Kaip suprantu per cargo.lt tik surandami kontaktai ir tada jau privažiai vėžėjas su klientu kalbasi? Nes jei visi mokėjimai per sistemą būtų pajungti, tai startuojant naują produktą reiktų siūlyti pinigų už naudojimąsi paslauga. Tu pats primokėtum, kad naudotųsi sistema ir vyktų krovinių apsikeitimai. Bet tam reikia didelių cashflow. Čia gaunasi network verslo modelis. Turi pasiekti kritinę masę, kad tavimi susidomėtų. O ją pasiekti gali tik duodamas kažką išskirtinio. Ir kaip matome, nemokama versija nepadeda. Belieka pačiam primokėti, arba sugalvoti tokių paslaugų, kurių norėtų besinaudojant

Teko taip darbuotis Škotijoje. Geriausiai veikė tiesioginė rinkodara. Pradėjus snigti prisigaminom skrajučių ir išdalinom nuosavų namų turtingesniame rajone. Dalinome daugiausia naktį. Ryte buvo keli, kurie paskambino. Tiesa, dar net neturėjome kastuvų, tai teko apgauti, kad daug užsakymų ir galėsim tik vakare valyti. Per dieną šiaip ne taip radome kastuvus ir nukasėme kelis kiemus. Vėliau atsisakėme skrajučių, nes geriausiai veikė pasibeldimas į duris ir klausimas ar nenorėtų, jog nukastume. Skrajutes darėme universalias, kur kiekvienam kiemui užrašydavome jam konkrečią kainą (dėl skirtingų k

Šį klausimą tau atsakys Google Analytics:) Bet manau apie pusė turėtų nedaskaityti.

Man jis tiesiog per tamsus. Ir jei nuscrolinu žemyn, tai labai bado akį:) anyway, iki jo nuscrolinant greičiausiai skaitai tekstą, tai jei jau "daskaito" iki pabaigos, gal ir nenusimuš lankytojo dėmesys.

Keli komentarai: 1. Kam toks didelis headeris? Tas tamsus fonas neduoda kažko gražaus. Plius ant mažų įstrižainių turbūt pusę ekrano užims ta tamsuma. Sumažiničiau iki Logotipo pločio. 2. Kategorijos bet kaip išmėtytos. Tai atkartota meniu info, kuri nėra būtina - skipinu akimis. 3. Su tokiu įrašų išdėstymu maniau eis ir responsive dizainas, deja.. Ir apskritai jau tie laikai, kai save gerbiantis website'as darosi responsivą. 4. Turinyje trūksta pavyzdžių. Visuose metoduose. Plius gan trumpoki aprašymai jei kažkas nori gilintis stipriau. Bent jau references listų prikabink - jei norės pasiskai

Taigi jau nemažai kartų Lietuvoje minėtas restoranas yra atidarytas su nuliniu biudžetu viską atidedant ar pasidarant savaip/kažko atsisakant. Čia blogas, kaip jie viską darė - http://horecagroup.blogas.lt/

O tai panašumų matrica nerodo tik kiek daug skiriasi nuo kitų bankų ir neanalizuoja teigiamų/neigiamų rodiklių? Nes pagal tavo nupasakojimą susidaro vaizdas, kad Nordea yra tiesiog labiausiai kitokia (savo rodikliais) nuo kitų bankų. Bet galbūt ji yra daug geresnė? Papasakok plačiau apie matricos apskaičiavimą, kokie duomenys imti?

Niša sakyčiau yra, užsienio pavyzdžiai parodo, kad galima tik iš bėgiojimo pragyventi :) Pats kažkiek pabėgioju, tai tikrai norėtųsi specializuotose parduotuvėse išsirinkti viską, kur tau pamatuotų koją ir pan. Kol kas tik VCUPe Vilniuje (winner sport) yra aparatas matuojantis pėdos išlenkimą. Bet kedai ten brangoki. Modelis, kurį išsirinkau parduotuvėje kainavo beveik 600Lt, tuo tarpu iš UK parsisiunčiau vos už kiek daugiau nei 400Lt. Ir Sports directas nevisada pigiausias, Wiggle.co.uk nemažai prekių pigiau už Sports direct. Bet galbūt pradžioje pagalvočiau apie tiesiog eshopo bėgikams a

Sutinku su prieš tai rašiusiu kolega :) Appsų kainos prasideda ~10k. Jeigu pats vadybini reikalą, randi dizainerį ir programerį, derini viską, tai galima kainą susimažinti maždaug dvigubai. Bet ir tai kainos "nuo". Iš kitos pusės jei tai dviejų langų appsas, kur info nesikeičia, nebendrauja su išore, tai žinoma galima viską pigiau padaryti. Bet čia jau reiktų daugiau info ko norima.

Nes kaip sakiau, galbūt tos įmonės siunčia paštu pačios. Tarkime gaminu vienetinius dirbinius ir 70proc išsiunčiu į JAV/Australiją/etc., tai jeigu jūs to siuntimo neperimat, aš geriau jausiuos pas save laikydamas inventorių. Bet čia tokie hipotetiniai pamąstymai, spėju veiklos metu paaiškės įvairių niuansų.