NerijusB

Sveiki,
Dažnokai apsilankau šioje skiltyje ir vis parašau asmenims, kurie ieško finansines injekcijos savo projektams. Kiek nustebino, kad visur išlenda panaši bėda. Parama ieškoma be verslo plano investuotojui. Dažniausiai pasigendu bent rinkos analizių, atsiperkamumo ir panašių dalykų. Kiti atsiunčia tikslų tarkim svetainės išdėstymą su vos ne mygtukų spalvomis, bet net ir dideliame aprašyme, nėra esminių punktų investuotojui.
Taip galbūt, aš nesuprantu visų IT techninių kalbų, bet šiuo atveju ne tai yra svarbiausia. O svarbiausia parduoti produktą nepažįstamam žmogui, kuris į parduodamą produktą žiūri skeptiškai.
 
Tad mano keli patarimai:
1. Aprašyk pagrindinę idėjos esmę 3 sakiniais. Parašyk taip, kad tie 3 sakiniai patrauktų dėmesį. Tik nieko nemeluok juose.
2. Pasidaryk Porterio 5 forces analizę (arba kokią kitą industry analizę). Kas joje analizuojama? Pirma, konkurencija - ar daug konkurentų yra, kokie jie, kokie jų pliusai/minusai; antra, galimi tavo prekės pakeitimai - turi surasti savo pažeidžiamas vietas ir sugalvoti kaip apsisaugoti nuo to (tarkim konkuruoji kavos rinkoje, tai klientas gali iškeisti kavą į arbatą, kuri šiuo atveju ir yra pakeitimas); trečia, pirkėjai – koks tipinis tavo paslaugos pirkėjas, kaip jam svarbu kaina/kokybė/etc., ar lengvai gali iškeisti į konkurento prekes; ketvirta, tiekėjai – kiek daug yra tiekėjų, kas jiems svarbu, ar gausi geras kainas jų, ar sunku pakeisti tiekėją; penkta, naujų rinkos žaidėjų atėjimo grėsmė – ar sunku atidaryti naują e-shopą, kokios kliūtys yra ateiti į rinką, kaip tu sukursi tas kliūtis, kad kiti sunkiau ateitų.
3. Pasidaryk vidinę projekto analizę. Tam puikiausiai tinka SWOT'as. Jame yra 4 punktai: Stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės. Kokios tavo projekto stiprybės? Šį rinka dar neužimta; ne tik parduosi, bet ir patarsi; dirbsi savo gerai išmanomoje srityje. Silpnybės? Trūksta programerio, kuris pigiai viską sukurtų; esi mažas ir negauni nuolaidos iš tiekėjo; nelegali veikla. Galimybės? Cloud computing – ateitis, tai galimybė mano kompanijai; didėjantis savižudybių skaičius teigiamas postūmis karstų gaminimo rinkai. Grėsmės? Atėjus krizei, man irgi bus krizė; o kas jei vartotojui nepatiks naujasis produktas.
4. Atsiperkamumas. Taip, čia kiek būrimas iš tirščių. Bet investuotojai to nori. Gali pasidaryti 3 scenarijus – optimistini, realistinį ir pesimistinį. Ir juos pateikti investuotojui. Jis matys, kad pagal pesimistinį scenarijų investuoti pinigai išgaruos, pagal realistinį – po 2 metų duos pliusą, o pagal optimistinį – jau kitą mėn investuoti pinigai pavers jį milijonieriumi.
5. Nepamirškit skaičiukų. Čia tinka ir 4 punktui. Aš pvz lb mėgstu skaičių kalbą. Man patinka, kai parašoma kiek reikia klientų, kad išeit ant nulio, kokios kainos bus, kiek tikėtis klientų ir pan. Tiesiog vietoj žodžių „pradžioj mažai klientų", parašykite „pradžioje 20 klientų". Sakot sunku atspėt? Pasidarykit 3 scenarijus.
6. Pridėkite marketingo planus, bendradarbiavimo galimybę, finansų planą. Nereikia eiti į visiškas smulkmenas, bet nors keletą eilučių apie tai reiktų paminėti.
7. Rašykite lietuviškomis raidėmis. Kurie net nemoka be gramatinių klaidų parašyti plano – nemanau, kad sukels pasitikėjimą ir parduos savo idėją.
 
 
 
p.s. nepriimkit asmeniškai, tai nėra skirta kažkuriam konkrečiam vartotojui :)

Esu 4 kurse ekonomikos programoje. Kadangi nestudijavau kituose LT univeruose, tai negaliu lyginti su kažkuo kitu. Stoti verta. Kodėl? Moko savo sričių specialistai, daug dėstytojų iš užsienio, mokymo metodai skatina team buildingą, prezentavimo meną, mokymosi aplinka viena naujausių šaly. Puikus dėstytojų požiūris į studentą. Man patinka gan griežta tvarka, plagijavimo, nusirašymo prevencinės priemonės. Ir dar svarbus dalykas - pažintys. Tikrai surasite daugybę žmonių, kurie ateity vienaip ar kitaip galės jums padėt :)
Dėl galimybių baigus, tai čia priklauso nuo paties. Jei parduosi save, hard workinsi, tai pastebės tave ir galimybės bus didelės. Kuo toliau, tuo daugiau darbdavių vertina lb stipriai ISM studentus. Bent kiek teko dirbti, jau net ir valstybinės įmonės deda prioritetus ISM studentams. Tačiau lb daug priklauso ir nuo darbdavių. Yra dar tokių, kurie užskaito tik VU. Iš kitos pusės, manau, tokių darbdavių jau greitai nebeliks.

Visos idėjos gimsta iš trūkumo. Kažko neradai internete, kažkoks daiktas/paslauga neišbaigta iki galo, visa tai supratęs, pradedi galvoti kaip patobulinti :) Tik kažkaip man tie trūkumai ant kiekvieno kampo matosi. O gal čia asmeninės problemos?
Mėgstu savo idėjas analizuoti per nuobodžias paskaitas. Tad sąsiuvinį pilna lapų su visokioms rinkų, produktų, paslaugų analizėm. Net savo darbotvarkėje pasiskyręs bent 7val per savaitę idėjų analizei. Idėjos taip pat įvairios, nuo pačių smulkiausiu, kažkokių soc. projektų, kurie beveik nk nekainuotų, iki Great Pacific Garbage Patch vertimu į naftą (kainą galite numatyti).
 
Dėl idėjų įgyvendinimo. Kokie 99% nėra įgyvendinami. Tačiau šį procentą paskutiniu metu stengiuosi mažinti. Sunkiausia nuspręsti kurią būtent idėją pasirinkti. Jeigu pvz kokia didesnė ir ne mano nosiai, tai tiesiog perduodu ją dideliems dėdėms (paskutinis pasiūlymas buvo siųstas Googlei). Patirtis sako, jog pasidalinus idėją su kažkuo, yra daugiau šansų, kad pradėsi įgyvendinti ją. Man kartais reikia paspardyti į užpakalį, atitraukti nuo svajonių su idėjomis ir sakyti "sėdam prie darbų". Dar įgyvendinimui padeda investuoti pinigai. Abydna viską mesti, kai jau įmerkei kažkokią dalį.
 
Kernius rašė, jog skelbiami tokie idėjų sąrašai internete viešai. Prieš kelis mėn norėjau ir aš tą padaryt, bet susilaikiau. Baigsiu univerą, bus daugiau laiko, lengviau atsirinksiu kas perspektyvu, o ką viešint :)
 
Pastebėjau, jog labiausiai idėjos kyla ir jas analizuoji, kai gresia koks atsiskaitymas ir idėjų generavimas tampa įdomesniu dalyku nei mokymasis.
Pushinant jokia idėja negimsta, jau geriau pasikviesti draugų, pasiimti flip chartą ir brainstorminti.

Įdomios patirtys uždarbiečių tarpe :)
 
Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
 
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
 
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara.
Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
 
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
 
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
 
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
 
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)

Kaip tik šiuo metu vystau panašų projektą, tik kad Vilniuje. Iš patirties galiu pasakyti, kad labai svarbu yra vieta.
Gal geriau paieškoti brangesnio sklypo, bet paskui už namą gauti ženkliai daugiau?
 
Taip pat linkiu statyti kuo paprastesnį namą. Panašiai kaip Tavo pavyzdyje, tik be stogo terasai. Pati terasa prideda vertės, o stogas nebus įvertintas taip brangiai kiek už jį sumokėsi.
 
Dėl įrengimo, tai stenkis nepersistengti. Pvz koks bus pečius palieku nuspręsti būsimam savininkui. Dėl to namas kainuoja mažiau, plius klientas turi pasirinkimo laisvę. Net gi pertvarų nemūrijau, nes galbūt kažkiek norės pasikeisti išplanavimą. Jokių tvorų, trinkelių ar sodų. Max - veja. Ji gražiai nuotraukose atrodo, nėra labai brangi.
 
Sunkiausia yra su sąmata. Siūlau ją sudarant skambinėtis tiekėjams ir klausti realių kainų pagal realius parametrus. O ne aklai užmetinėti. Aš sudarinėjau eurų tikslumu, t.y. sąmatoje yra eilutė 1573 EUR, o ne ~1500 EUR. Bet kokiu atveju, kad ir kaip tiksliai būtų, užsidėk 10-15 proc nenumatytų išlaidų. Nepamiršk, kad turėsi ir tokių išlaidų kaip skelbimas, dokumentų forminimas, kuras ir t.t.
 
Galiausiai, ką siūlau pasidaryti jau dabar, tai įdėti fake'nį skelbimą. Pamatysi kiek skambina besidominančių. Jeigu sulauksi vieno-dviejų skambučių per savaitę, pasvarstyk ar verta kažką daryti, nes nėra labai didelė rinka. Aš pats pasitestavau rinką, sulaukiau 2-3 skambučių per dieną su noru atvažiuoti apžiūrėti. Bet dabar jau pastačius, skambučių sumažėjo iki 2-3 per savaitę. Tai vėl gi reikia įvertinti, kad situacija keičiasi (atsiranda kitų projektų šalia, keičiasi perkamoji galia ir t.t.).
 
Beje dar labai svarbu yra planavimas. Kai kurios medžiagos važiuoja 2-3 savaites, tai reikia žinoti iš ansksto, kurią dieną ką užsakinėsi. Darbininkai irgi būna nepasirodo darbe. Reikia užsimesti buferius. Taip pat ir pinigų srautus pagal tai reikia valdyti. Iš kitos pusės, viską suplanavus, namą nuo nulio iki dalinės apdailos galima pastatyti per 3-4 mėn. Tad greitai pardavus, gaunasi tikrai greita grąža.

Įdomios patirtys uždarbiečių tarpe :)
 
Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
 
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
 
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara.
Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
 
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
 
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
 
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
 
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)

Scriptas yra gerai. Bet tik juo neapsiribokite.
Leiskite įsimesti jūsų atsiėmimo adresą ir el. parduotuvėms be scripto. Tik su prierašu, kad prekė bus už n dienų nuo pirkimo. Šitai galėtų tikti el. parduotuvėms, kurios turi ribotą prekių skaičių ir dažniausiai siunčia paštu, bet dalį galbūt norėtų pas jus užvežti kai tik parduotų.
Aišku jeigu jūs perimtumėte ir siuntimo paštu paslaugas, tai nuimtumėte didelį galvos skausmą el. parduotuvei.
Todėl ir pozicionuoti save galėtumėte visai kitaip. Maždaug "Palikite logistikos rūpesčius mums, koncentruokitės į pardavimus".

Scriptas yra gerai. Bet tik juo neapsiribokite.
Leiskite įsimesti jūsų atsiėmimo adresą ir el. parduotuvėms be scripto. Tik su prierašu, kad prekė bus už n dienų nuo pirkimo. Šitai galėtų tikti el. parduotuvėms, kurios turi ribotą prekių skaičių ir dažniausiai siunčia paštu, bet dalį galbūt norėtų pas jus užvežti kai tik parduotų.
Aišku jeigu jūs perimtumėte ir siuntimo paštu paslaugas, tai nuimtumėte didelį galvos skausmą el. parduotuvei.
Todėl ir pozicionuoti save galėtumėte visai kitaip. Maždaug "Palikite logistikos rūpesčius mums, koncentruokitės į pardavimus".

Įdomios patirtys uždarbiečių tarpe :)
 
Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
 
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
 
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara.
Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
 
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
 
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
 
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
 
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)

Kūno kalba yra geras dalykas:) tik neaišku kiek giliai reiktų į jo analizavimą įlysti. Aš irgi būdamas dar mokiniu perskaičiau Peaso knygą "Kūno kalba", užsikabliavau, pradėjau žiūrėti seminarus, net keliuose sudalyvavau. Vėliau netgi teko pačiam pora lb lengvų seminarų klasiokams ir grupiokams pravest apie kūno kalbą.
Bet tada ateina momentas, kai pradedi per daug matyti. Pvz tau neutraliose situacijose pamatai kaip du žmonės diskutuoja ir matai visiškai skirtingas jų intensijas. Net negirdėdamas jų pokalbio. Arba pvz. vakarėliuose matai, kas kam simpatizuoja ir kad pvz Jonas stengiasi "pakabinti" Oną, o Ona iš tikrųjų visiškai nekreipia į jį dėmesio (nors ir kalbasi kartu), o savo dėmesį rodo Petrui. Šį perdėtą pastebėjimą parodė ir "Lie to me" (aka "Melo teorija") vienoje iš pirmųjų serijų. Kadangi dabar neskiriu daug laiko kūno kalbai, tad per kelis metus tas "per daug matymas" savaime mažėja:) Db nebent kojų kūno kalbą žiūriu, nes jos daug ką pasako.
Jei kas klausiate ar šis kūno kalbos supratimas davė naudos, atsakymas būtų teigiamas. Kelis basic'us panaudojau keliuose darbo pokalbiuose ir jie puikiai suveikė.
 
p.s. nuorodas į šaltinius privaloma dėti :)

Sveiki visi,
 
Kaip matome ši forumo skiltis šiek tiek aprimo. Kadangi mūsų pažintis su Kalifornijos sliekais prasidėjo šiame forume, nusprendėme trumpai pasidalinti savo patirtimi ir tuo, ką patyrėme per pastaruosius du veiklos metus. Galbūt perskaičius šią temą, daliai Jūsų praeis noras užsiimti Kalifornijos sliekų auginimu, o tiems, kurie vis dėl to imsis šios veiklos, bus „maistas smegenims“.
 
Pradžių pradžia. Pirmasis žingsnis ir didesnis finansinis įsipareigojimas buvo gamybinių patalpų įsigijimas. Kadangi įtarėme, jog šia veikla užsiimsime ilgesnį laiko tarpą, buvo tvirtai nusprendę ne nuomotis, o pirkti pastatą. Šioje vietoje mums labai pasisekė, nes pavyko rasti, šiek tiek apleistą ir šiek tiek apgriuvusią fermą, tačiau pažvelgus į ją supratome, kad investavus dar šiek tiek pinigų ir turint laiko, bei didžiulį norą mes ją tikrai susitvarkysime ir turėsime puikias patalpas. Šiuo metu esame pusiaukelėje iki savo tikslo. Sekantis pirkinys buvo Kalifornijos sliekai. Juos pavyko įsigyti gan sklandžiai, tačiau vertinant iš dabartinės perspektyvos, mes už juos gan smarkiai permokėjome, nes pirkome ne gryną sliekų masę, o kiekį skaičiuojamą pagal teorinę formulę, tad ir kiekis nebuvo tas pagal, kurį skaičiavome verslo planą ir verslo atsipirkimą, tačiau tuo metu visi taip pirko ir tai buvo to meto norma, kuri iš esmės keičiasi. Taip pat vis dar turime nesuvestų skolų su savo tiekėjais, nes per 2 metus jie neįvykdė, savo papildomų įsipareigojimų.
Konkurencinė aplinka. Didžiausia konkurencija Lietuvos rinkoje buvo jaučiame praeitų metų pabaigoje bei šių metų pradžioje, tačiau ne dėl didelio kompetentingų konkurentų skaičiaus, o dėl didelio bankrutuojančių ir išsiparduodančių augintojų skaičiaus. Pabendravę su keletu iš jų įsitikinome, kad daugeliui kiti sliekų augintojai suteikė labai daug vilčių ir šį verslą nurodė, kad super pelningą ir laiko nereikalaujantį, tačiau, kad būtų taip paprasta... :) Šiuo metu vis dar išlenda vienas kitas prekeivis, kuris pabando konkuruoti kaina, tačiau neturėdami pigių pristatymo įkainių ir pastovaus užsakymo srauto, neišlaiko reikiamo pelningumo ir pasitraukia iš kovos. Didžiausią konkurenciją ir labiausiai iškraipo rinkos kainas, tie kurie prekiauja be sąskaitų ir nemokėdami mokesčių arba parduoda prekes klaidindami vartotoją. Trumpa istorija – vienu metu turėjome didelį užsakymą, tačiau kadangi lauko temperatūra buvo gan vėsi mūsų pačių sliekai buvo vis dar šiltesniuose ložės sluoksniuose ir juos rinkti buvo gan komplikuota, tad internete susiradome keletą pardavėjų, kurie Kalifornijos sliekus pardavinėjo už tokią kainą, kad net nusipirkę iš jų ir pardavę būtume galėję suteikti savo klientui gerą kainą ir susimokėjus mokesčius minimaliai iš to uždirbti. Tačiau perskambinus keletą pardavėjų paaiškėjo, kad didžioji jų dalis negali nei išrašyti sąskaitų, nei pasirašyti pirkimo / pardavimo sutarties, nes nenori oficialiai rodyti savo pardavimų. Kas labiausiai nustebino, kad buvo net gi stebimasi, kam tos sąskaitos, jeigu be jų galima nusipirkti pigiau.Kiti pardavėjai „atkrito“, nes deklaruodami, kad parduoda kilogramą Kalifornijos sliekų, vis dėl to parduodavo jų teorinį kiekį, o tai reiškia, kad pirkdami kilogramą, Jūs iš tikrųjų gausite tik 500 – 600 gr. Kalifornijos sliekų. Buvo ir vieni, kuri tiesiog sakė, kad iš akies įdės komposto su sliekais ir kiek jų ten bus, tiek bus. Žinoma mums šis variantas netiko, nes mes parduodame gryną sliekų masę ir jeigu klientas perka kilogramą Kalifornijos sliekų, tai jis ir gauna kilogramą Kalifornijos sliekų. Tokie principu dirbame tik mes ir dar 1 ar 2 oficialūs pardavėjai.
 
Tai vis dėl to kaip mums sekasi? Mums sekasi gerai ir pagal tiek vietinės rinkos, tiek pasaulines tendencijas, matome, kad bus geriau. Tačiau savęs vertinimas labai priklauso nuo keltų šiam verslui tikslų. Jeigu save vertintume kaip kompaniją, kuri ketino užsiimti pasauliniu eksportu ir būti šios veiklos lyderiu pasauliniu mastu, tada vertinimas būtų prastas ir ne dėl to, kad kažko nepadarėme ar šis verslas yra apgavystė, o tik dėl to, kad neinvestavome šimtatūkstantinių sumų į gamybinius įrengimus, tokius kaip pastovaus judėjimo sliekų ložės, traktoriai, krautuvai bei komposto paruošimo įranga. Tačiau tai darėme sąmoningai, mūsų užsibrėžtas tikslas, buvo išvystyti šį verslą su kuo mažesnėmis sąnaudomis, tačiau su sąlyga, kad tai neturės neigiamos įtakos produkcijos kokybei. Tai mums pavyko. Šiai dienai turime smulkų verslą / hobį, kuris leidžia turėti papildomas pajamas, oficialiai susimokant visus mokesčius, dėl ko galima ramiai miegoti naktį :) Didžiąją dalį produkcijos eksportuojame, turime mažą el. parduotuvę Lietuvos rinkoje, kurios pagalba komunikuojame ir informaciją Lietuvos gyventojams, apie kompostavimą, Kalifornijos sliekus ir Biohumuso naudą.
 
 
 
Tad norėtume palinkėti, nebūti patikliais, kad lengvai pavyks „uždirbti milijoną“, tačiau ir nebijoti iššūkių ir užsiimti šia veikla, ne tik dėl finansinės naudos, bet ir dėl galimybės prisidėti prie aplinkosaugos ir ekologiškesnio rytojaus.
 
Jeigu kas nors norėsite plačiau padiskutuoti šia tema, privačiai, lauksime žinučių forume, o jeigu gyvai prie puodelio arbatos arba mūsų fermoje, kontaktus rasite mūsų svetainėje www.balticworm.lt

Kaip tik šiuo metu vystau panašų projektą, tik kad Vilniuje. Iš patirties galiu pasakyti, kad labai svarbu yra vieta.
Gal geriau paieškoti brangesnio sklypo, bet paskui už namą gauti ženkliai daugiau?
 
Taip pat linkiu statyti kuo paprastesnį namą. Panašiai kaip Tavo pavyzdyje, tik be stogo terasai. Pati terasa prideda vertės, o stogas nebus įvertintas taip brangiai kiek už jį sumokėsi.
 
Dėl įrengimo, tai stenkis nepersistengti. Pvz koks bus pečius palieku nuspręsti būsimam savininkui. Dėl to namas kainuoja mažiau, plius klientas turi pasirinkimo laisvę. Net gi pertvarų nemūrijau, nes galbūt kažkiek norės pasikeisti išplanavimą. Jokių tvorų, trinkelių ar sodų. Max - veja. Ji gražiai nuotraukose atrodo, nėra labai brangi.
 
Sunkiausia yra su sąmata. Siūlau ją sudarant skambinėtis tiekėjams ir klausti realių kainų pagal realius parametrus. O ne aklai užmetinėti. Aš sudarinėjau eurų tikslumu, t.y. sąmatoje yra eilutė 1573 EUR, o ne ~1500 EUR. Bet kokiu atveju, kad ir kaip tiksliai būtų, užsidėk 10-15 proc nenumatytų išlaidų. Nepamiršk, kad turėsi ir tokių išlaidų kaip skelbimas, dokumentų forminimas, kuras ir t.t.
 
Galiausiai, ką siūlau pasidaryti jau dabar, tai įdėti fake'nį skelbimą. Pamatysi kiek skambina besidominančių. Jeigu sulauksi vieno-dviejų skambučių per savaitę, pasvarstyk ar verta kažką daryti, nes nėra labai didelė rinka. Aš pats pasitestavau rinką, sulaukiau 2-3 skambučių per dieną su noru atvažiuoti apžiūrėti. Bet dabar jau pastačius, skambučių sumažėjo iki 2-3 per savaitę. Tai vėl gi reikia įvertinti, kad situacija keičiasi (atsiranda kitų projektų šalia, keičiasi perkamoji galia ir t.t.).
 
Beje dar labai svarbu yra planavimas. Kai kurios medžiagos važiuoja 2-3 savaites, tai reikia žinoti iš ansksto, kurią dieną ką užsakinėsi. Darbininkai irgi būna nepasirodo darbe. Reikia užsimesti buferius. Taip pat ir pinigų srautus pagal tai reikia valdyti. Iš kitos pusės, viską suplanavus, namą nuo nulio iki dalinės apdailos galima pastatyti per 3-4 mėn. Tad greitai pardavus, gaunasi tikrai greita grąža.

Kaip tik šiuo metu vystau panašų projektą, tik kad Vilniuje. Iš patirties galiu pasakyti, kad labai svarbu yra vieta.
Gal geriau paieškoti brangesnio sklypo, bet paskui už namą gauti ženkliai daugiau?
 
Taip pat linkiu statyti kuo paprastesnį namą. Panašiai kaip Tavo pavyzdyje, tik be stogo terasai. Pati terasa prideda vertės, o stogas nebus įvertintas taip brangiai kiek už jį sumokėsi.
 
Dėl įrengimo, tai stenkis nepersistengti. Pvz koks bus pečius palieku nuspręsti būsimam savininkui. Dėl to namas kainuoja mažiau, plius klientas turi pasirinkimo laisvę. Net gi pertvarų nemūrijau, nes galbūt kažkiek norės pasikeisti išplanavimą. Jokių tvorų, trinkelių ar sodų. Max - veja. Ji gražiai nuotraukose atrodo, nėra labai brangi.
 
Sunkiausia yra su sąmata. Siūlau ją sudarant skambinėtis tiekėjams ir klausti realių kainų pagal realius parametrus. O ne aklai užmetinėti. Aš sudarinėjau eurų tikslumu, t.y. sąmatoje yra eilutė 1573 EUR, o ne ~1500 EUR. Bet kokiu atveju, kad ir kaip tiksliai būtų, užsidėk 10-15 proc nenumatytų išlaidų. Nepamiršk, kad turėsi ir tokių išlaidų kaip skelbimas, dokumentų forminimas, kuras ir t.t.
 
Galiausiai, ką siūlau pasidaryti jau dabar, tai įdėti fake'nį skelbimą. Pamatysi kiek skambina besidominančių. Jeigu sulauksi vieno-dviejų skambučių per savaitę, pasvarstyk ar verta kažką daryti, nes nėra labai didelė rinka. Aš pats pasitestavau rinką, sulaukiau 2-3 skambučių per dieną su noru atvažiuoti apžiūrėti. Bet dabar jau pastačius, skambučių sumažėjo iki 2-3 per savaitę. Tai vėl gi reikia įvertinti, kad situacija keičiasi (atsiranda kitų projektų šalia, keičiasi perkamoji galia ir t.t.).
 
Beje dar labai svarbu yra planavimas. Kai kurios medžiagos važiuoja 2-3 savaites, tai reikia žinoti iš ansksto, kurią dieną ką užsakinėsi. Darbininkai irgi būna nepasirodo darbe. Reikia užsimesti buferius. Taip pat ir pinigų srautus pagal tai reikia valdyti. Iš kitos pusės, viską suplanavus, namą nuo nulio iki dalinės apdailos galima pastatyti per 3-4 mėn. Tad greitai pardavus, gaunasi tikrai greita grąža.

Kaip tik šiuo metu vystau panašų projektą, tik kad Vilniuje. Iš patirties galiu pasakyti, kad labai svarbu yra vieta.
Gal geriau paieškoti brangesnio sklypo, bet paskui už namą gauti ženkliai daugiau?
 
Taip pat linkiu statyti kuo paprastesnį namą. Panašiai kaip Tavo pavyzdyje, tik be stogo terasai. Pati terasa prideda vertės, o stogas nebus įvertintas taip brangiai kiek už jį sumokėsi.
 
Dėl įrengimo, tai stenkis nepersistengti. Pvz koks bus pečius palieku nuspręsti būsimam savininkui. Dėl to namas kainuoja mažiau, plius klientas turi pasirinkimo laisvę. Net gi pertvarų nemūrijau, nes galbūt kažkiek norės pasikeisti išplanavimą. Jokių tvorų, trinkelių ar sodų. Max - veja. Ji gražiai nuotraukose atrodo, nėra labai brangi.
 
Sunkiausia yra su sąmata. Siūlau ją sudarant skambinėtis tiekėjams ir klausti realių kainų pagal realius parametrus. O ne aklai užmetinėti. Aš sudarinėjau eurų tikslumu, t.y. sąmatoje yra eilutė 1573 EUR, o ne ~1500 EUR. Bet kokiu atveju, kad ir kaip tiksliai būtų, užsidėk 10-15 proc nenumatytų išlaidų. Nepamiršk, kad turėsi ir tokių išlaidų kaip skelbimas, dokumentų forminimas, kuras ir t.t.
 
Galiausiai, ką siūlau pasidaryti jau dabar, tai įdėti fake'nį skelbimą. Pamatysi kiek skambina besidominančių. Jeigu sulauksi vieno-dviejų skambučių per savaitę, pasvarstyk ar verta kažką daryti, nes nėra labai didelė rinka. Aš pats pasitestavau rinką, sulaukiau 2-3 skambučių per dieną su noru atvažiuoti apžiūrėti. Bet dabar jau pastačius, skambučių sumažėjo iki 2-3 per savaitę. Tai vėl gi reikia įvertinti, kad situacija keičiasi (atsiranda kitų projektų šalia, keičiasi perkamoji galia ir t.t.).
 
Beje dar labai svarbu yra planavimas. Kai kurios medžiagos važiuoja 2-3 savaites, tai reikia žinoti iš ansksto, kurią dieną ką užsakinėsi. Darbininkai irgi būna nepasirodo darbe. Reikia užsimesti buferius. Taip pat ir pinigų srautus pagal tai reikia valdyti. Iš kitos pusės, viską suplanavus, namą nuo nulio iki dalinės apdailos galima pastatyti per 3-4 mėn. Tad greitai pardavus, gaunasi tikrai greita grąža.

Kaip tik šiuo metu vystau panašų projektą, tik kad Vilniuje. Iš patirties galiu pasakyti, kad labai svarbu yra vieta.
Gal geriau paieškoti brangesnio sklypo, bet paskui už namą gauti ženkliai daugiau?
 
Taip pat linkiu statyti kuo paprastesnį namą. Panašiai kaip Tavo pavyzdyje, tik be stogo terasai. Pati terasa prideda vertės, o stogas nebus įvertintas taip brangiai kiek už jį sumokėsi.
 
Dėl įrengimo, tai stenkis nepersistengti. Pvz koks bus pečius palieku nuspręsti būsimam savininkui. Dėl to namas kainuoja mažiau, plius klientas turi pasirinkimo laisvę. Net gi pertvarų nemūrijau, nes galbūt kažkiek norės pasikeisti išplanavimą. Jokių tvorų, trinkelių ar sodų. Max - veja. Ji gražiai nuotraukose atrodo, nėra labai brangi.
 
Sunkiausia yra su sąmata. Siūlau ją sudarant skambinėtis tiekėjams ir klausti realių kainų pagal realius parametrus. O ne aklai užmetinėti. Aš sudarinėjau eurų tikslumu, t.y. sąmatoje yra eilutė 1573 EUR, o ne ~1500 EUR. Bet kokiu atveju, kad ir kaip tiksliai būtų, užsidėk 10-15 proc nenumatytų išlaidų. Nepamiršk, kad turėsi ir tokių išlaidų kaip skelbimas, dokumentų forminimas, kuras ir t.t.
 
Galiausiai, ką siūlau pasidaryti jau dabar, tai įdėti fake'nį skelbimą. Pamatysi kiek skambina besidominančių. Jeigu sulauksi vieno-dviejų skambučių per savaitę, pasvarstyk ar verta kažką daryti, nes nėra labai didelė rinka. Aš pats pasitestavau rinką, sulaukiau 2-3 skambučių per dieną su noru atvažiuoti apžiūrėti. Bet dabar jau pastačius, skambučių sumažėjo iki 2-3 per savaitę. Tai vėl gi reikia įvertinti, kad situacija keičiasi (atsiranda kitų projektų šalia, keičiasi perkamoji galia ir t.t.).
 
Beje dar labai svarbu yra planavimas. Kai kurios medžiagos važiuoja 2-3 savaites, tai reikia žinoti iš ansksto, kurią dieną ką užsakinėsi. Darbininkai irgi būna nepasirodo darbe. Reikia užsimesti buferius. Taip pat ir pinigų srautus pagal tai reikia valdyti. Iš kitos pusės, viską suplanavus, namą nuo nulio iki dalinės apdailos galima pastatyti per 3-4 mėn. Tad greitai pardavus, gaunasi tikrai greita grąža.

Visos idėjos gimsta iš trūkumo. Kažko neradai internete, kažkoks daiktas/paslauga neišbaigta iki galo, visa tai supratęs, pradedi galvoti kaip patobulinti :) Tik kažkaip man tie trūkumai ant kiekvieno kampo matosi. O gal čia asmeninės problemos?
Mėgstu savo idėjas analizuoti per nuobodžias paskaitas. Tad sąsiuvinį pilna lapų su visokioms rinkų, produktų, paslaugų analizėm. Net savo darbotvarkėje pasiskyręs bent 7val per savaitę idėjų analizei. Idėjos taip pat įvairios, nuo pačių smulkiausiu, kažkokių soc. projektų, kurie beveik nk nekainuotų, iki Great Pacific Garbage Patch vertimu į naftą (kainą galite numatyti).
 
Dėl idėjų įgyvendinimo. Kokie 99% nėra įgyvendinami. Tačiau šį procentą paskutiniu metu stengiuosi mažinti. Sunkiausia nuspręsti kurią būtent idėją pasirinkti. Jeigu pvz kokia didesnė ir ne mano nosiai, tai tiesiog perduodu ją dideliems dėdėms (paskutinis pasiūlymas buvo siųstas Googlei). Patirtis sako, jog pasidalinus idėją su kažkuo, yra daugiau šansų, kad pradėsi įgyvendinti ją. Man kartais reikia paspardyti į užpakalį, atitraukti nuo svajonių su idėjomis ir sakyti "sėdam prie darbų". Dar įgyvendinimui padeda investuoti pinigai. Abydna viską mesti, kai jau įmerkei kažkokią dalį.
 
Kernius rašė, jog skelbiami tokie idėjų sąrašai internete viešai. Prieš kelis mėn norėjau ir aš tą padaryt, bet susilaikiau. Baigsiu univerą, bus daugiau laiko, lengviau atsirinksiu kas perspektyvu, o ką viešint :)
 
Pastebėjau, jog labiausiai idėjos kyla ir jas analizuoji, kai gresia koks atsiskaitymas ir idėjų generavimas tampa įdomesniu dalyku nei mokymasis.
Pushinant jokia idėja negimsta, jau geriau pasikviesti draugų, pasiimti flip chartą ir brainstorminti.

Visos idėjos gimsta iš trūkumo. Kažko neradai internete, kažkoks daiktas/paslauga neišbaigta iki galo, visa tai supratęs, pradedi galvoti kaip patobulinti :) Tik kažkaip man tie trūkumai ant kiekvieno kampo matosi. O gal čia asmeninės problemos?
Mėgstu savo idėjas analizuoti per nuobodžias paskaitas. Tad sąsiuvinį pilna lapų su visokioms rinkų, produktų, paslaugų analizėm. Net savo darbotvarkėje pasiskyręs bent 7val per savaitę idėjų analizei. Idėjos taip pat įvairios, nuo pačių smulkiausiu, kažkokių soc. projektų, kurie beveik nk nekainuotų, iki Great Pacific Garbage Patch vertimu į naftą (kainą galite numatyti).
 
Dėl idėjų įgyvendinimo. Kokie 99% nėra įgyvendinami. Tačiau šį procentą paskutiniu metu stengiuosi mažinti. Sunkiausia nuspręsti kurią būtent idėją pasirinkti. Jeigu pvz kokia didesnė ir ne mano nosiai, tai tiesiog perduodu ją dideliems dėdėms (paskutinis pasiūlymas buvo siųstas Googlei). Patirtis sako, jog pasidalinus idėją su kažkuo, yra daugiau šansų, kad pradėsi įgyvendinti ją. Man kartais reikia paspardyti į užpakalį, atitraukti nuo svajonių su idėjomis ir sakyti "sėdam prie darbų". Dar įgyvendinimui padeda investuoti pinigai. Abydna viską mesti, kai jau įmerkei kažkokią dalį.
 
Kernius rašė, jog skelbiami tokie idėjų sąrašai internete viešai. Prieš kelis mėn norėjau ir aš tą padaryt, bet susilaikiau. Baigsiu univerą, bus daugiau laiko, lengviau atsirinksiu kas perspektyvu, o ką viešint :)
 
Pastebėjau, jog labiausiai idėjos kyla ir jas analizuoji, kai gresia koks atsiskaitymas ir idėjų generavimas tampa įdomesniu dalyku nei mokymasis.
Pushinant jokia idėja negimsta, jau geriau pasikviesti draugų, pasiimti flip chartą ir brainstorminti.

Įdomios patirtys uždarbiečių tarpe :)
 
Aš pats pradėjau užsidirbti būnant apie 10 metų amžiaus. Tada atidariau parduotuvę namie, kur perparduodavau iš realios parduotuvės nusipirktus produktus, dažniausiai metais jaunesniam broliui. Dar turėjau atsidaręs loterijos punktą namie, kuris buvo lb panašus į Teleloto, tiesiog vietoj kamuoliukų ir jų aparato buvo lapeliai su numeriukais:) dalyvavo visa šeimyna, kažkada ir giminaičiai su kaimynais sudalyvavo. Kažkada panašaus metų leisdavau vasaras kaime, kur senelių kaimynas statė namą. Įsiprašiau būti pagalbiniu, dirbdavau kelias valandas (plytų nešiojimas ir pan) ir per dieną gaudavau po 5 Lt. Po poros savaičių tėvai sužinoję uždraudė kaimynui mane "išnaudot".
 
Vėliau būnant 14-15m prasidėjo internetiniai darbeliai, visokie spaudinėjimai už centus, registravimaisi į hyip (ar kaip jie vadinasi), netgi pats tokį vieną turėjau. Realiai nemokėjau daug ko daryti (nei programuoti normaliai, nei dizainus piešti ir pan.), tai galima sakyti tiesiog ėjau į minusą. Būnant 16 metų supratau, kad skiriu lb daug laiko sporto žiūrėjimui ir galėčiau tai panaudoti lažybose. Mamos vardu užsireginau kai kuriose bendrovėse, kitur melavau apie savo gimimo datą ir mėginau užsidirbti pritaikant tiek fundamentalias tiek technines žinias/analizes. Pavariau kelis šimtus į minusą ir supratau, kad lažybos į pliusą eina tik tada, kai į jas žiūriu kaip į hobį, o ne į uždarbio šaltinį. Su nauju požiūriu atsigriebiau su kaupu. Tada sekė pokeris, bet tik pora mėnesių. Rinkdavau bonusus su skirtingais vardais. Uždirbti galėjai apie 150Lt per dieną beveik, bet vienąkart prigavo, pagrasino Interpolu ir rišau :)
 
Mano realus CV. Dirbdavau tik vasaromis, nes mokslo metais buvau kelių non-profit organizacijų narys ir buvau užsivertęs darbais, na ir žinoma mokslai buvo. Vėliau pradėjau važinėti studijuoti į užsienį, tad vėl beliko tik vasara.
Pradėjau 17 metų, buvau vienos gydymo įstaigos pagalbinis darbininkas, bet realiai teko pavaduoti buhalterę iš dalies. Darbas prie pc suvesdinėjant duomenis. Kadangi buvau labiau susidraugavęs su pc nei buhalterė, tai dirbau pora kartų greičiau nei ji ir todėl leido man padirbėti pora mėn ilgiau nei planavau iš pradžių. Pliusai: išmokau suprasti daktarų raštą, išmokau ligų kodus :) ir žinoma darbas su Teritorinių kasų sistema.
 
18 metų po 12 klasės nuvariau padirbėti į statybas. Stačiau Panoramą. Tiksliau valiau statybų šiukšles. Pamačiau visą statybų "virtuvę" iš vidaus. Jau po savaitės "atkalėm sistemą" kaip dirbti tik po 4val per dieną, o gauti atlyginimą kaip už 12val. Per likusias valandas ieškodavom su draugais butų, kur gyvent studijų metais. Pamačiau kitokią kultūrą, supratau, kad mokytis verta, kad nebūti vienu iš statybininku. Po mėnesio išėjau iš darbo, vėl pora mėn pabuhalteriavau.
 
Sekančios dvi vasaros buvo aukštesniame levelyje. Vadovavau sandėliui vienai maisto produkcijos įmonei. Teko išmokti planuoti atsargas, bendrauti su klientais visom priemonėm, vadovavau 4 vairuotojams, darbas kasos aparatu ir pan. Teko ir po 13 valandų arti, teko patirti apgavysčių, teko susidurti su įvairiausiomis neplanuotomis situacijomis. Lb daug naudos davė. Apskritai bendravimas su nekvalifikuotais darbuotojais leidžia tolimesnėje karjeroje juos lengviau perprasti. Minusas: įmonė buvo "seno kirpimo", tad mano pasiūlymai kaip atsinaujinti nebuvo išgirsti ir įvertinti. Trečią vasarą nebėjau, nes nebeturėjau ką išmokti. Anyway, į CV galėjau daug ką įsirašyti.
 
Po trečio kurso atlikinėjau praktiką vienoje didžiausioje valstybinėje įmonėje. Jiems patikau ir pasikvietė padirbėti toliau. Tai jie padarė, net žinodami, jog po mėnesio išvažiuoju į užsienį mokytis. Davė ir projektą pakuruoti. Kasdien ėjau pas skirtingų sričių specialistus darbe ir domėjausi jų veikla. Stengiausi pasiimti viską ką galėjau. Dar per praktiką dirbau ilgiau nei visi kiti darbuotojai, bet toks jau aš esu, kad stengiuosi dirbti 110proc. Pliusas valstybinėje įmonėje: tavo sprendimai dažnai paliedavo visus Lietuvos gyventojus. Minusas: didelė biurokratija.
 
Teko trumpais laikotarpiais ir kitas įmones pamatyti iš vidaus su įvairiais projektais. Galbūt neparašiau visiškai į temą, bet norėjau pasakyti, kad verta atiduoti visą širdį į dirbamą bet kokį darbą ir tai darbdaviai įvertins. Dar dažnas sako, kad lb Lietuvoje svarbu kontaktai ir pan, bet dažnai nk dėl to nedaro (juk jie iš oro neatsiranda). Aš tuo tarpu stengdavausi kad ir pietauti su skirtingais asmenimis, ypač aukštesnio rango. Tad.. darykite daugiau nei prašo. Pasakykite vadovams jų pliusus minusus ir paklauskite apie savuosius - abu tobulėsite. Dažnai klauskite kodėl aš tą darau. Galbūt kai kuriuos darbus dirbate be reikalo. Mokykites nuolat, domėkites sritimi, kur dirbat. Susirasti darbą nėra sunku, kiek daugiau pastangų prireikia kilti aukštyn darbe. Ir meskite darbus, vos tik baigsite eiti į juos su šypsena :)

Padažas yra nepagarba picai :) Kai su italu gyvenau, ir kartą valgydamas picą užsidėjau tą šviesų padažą, juokais sakė, kad Italijoj užmuštų mane :D nežinau kiek tame tiesos, bet itališkam restorane (bent jau ne Lietuvoje) padažų nesiūlo :)

Kadangi temos autorius nebijo ir nori naujoviškų priemonių pritraukti klientus, galima pamėginti ir taip: susiradus kažkokį naujos statybos namą, dalinti picas (jų gabaliukus) gyventojams. Tarkime, nuvažiuojate ir kokią 5-6val vakare dalinate picos gabaliukus žmonėms, nes jie dažniausiai po darbo būna alkani. Telieka išspręsti picos šiltumo ir šviežumo klausimą, ką daryti, kurie parkuojasi po namu ir eina laiptais į savo butą ir kaip apsisaugoti nuo ne tikrų gyventojų. Dar geriau, galima tai daryti su tais pačiais ofiso darbuotojais. Tarkime žinau, kad Verslo trikampio dauguma darbuotojų baigią darbą 5val, todėl tuo metu laukiama prie lauko durų ir duodamas gabalėlis picos plius kontaktai. Žmogus paragavęs galbūt netgi užsisakys picą tam pačiam vakarui.
Kitas dalykas, kontaktų perdavimas. Čia vėlgi galima ne tik duoti vizitinę su numeriu ir svetainės adresu. O galbūt įteikti picos pjaustymo peilį arba kažkokį prieskonį, ant kurio pakuotės būtų kontaktai. Tai turėtų tapti interjero detale ar praktiškas daiktas, kurio lengvai neišmesi :)
Visa tai kainuoja, bet jei geros picos, ateities klientai atpirks viską :)
 
Dar lb svarbu feedbacko rinkimas. Vėlgi priemonių yra visokių, bet reiktų skatinti palikti atsiliepimus. Tiek savai statistikai ir patobulinimams, tiek tų pačių gerų atsiliepimų rodymui kitiems galimiems klientams.

O kodėl nepadarius geriausių picų už didesnę kainą? Ir pozicionuoti, jog tai geriausios picos mieste. Orientuotis į tikslinę rinką (kas labiau mėgsta gerą kokybę ir gali išleisti daugiau pinigų dėl to). 5-10Lt daugiau už kokią 40cm picą nėra bėda, jeigu ji yra kokybiškai geresnė ir skanesnė.
 
Greičiausiai šie klientai nebus studentai (neskaitant kelių tikslinių mokymo įstaigų), nes jiems kiekvienas litas brangus. Reiškia lieka uždirbantys žmonės. Dirbantys ofisuose, skubantys, neturintys daug laiko gaminti. Mėgstantys kažką naują.
Turint šią tikslinę rinką, galima galvoti kaip prieiti prie jos. Kadangi verslas naujas ir skrajutė neįrodys kaip skanu yra ši pica, reikia daryti skaniųjų picų prezentacijas. Tarkime kiekvieną savaitę vis kitam ofisui duodate po kokias 5-20 picų. Kad kuo daugiau darbuotojų paragautų. Pridedate kontaktus, kaip jus susirasti. Jeigu skanios picos - ateis klientai, jeigu neateis - neskanios picos. Reklama turi būti picų skoniu, kas veda prie "iš lūpų į lūpas" marketingo. Kadangi to siekia ir temos autorius, šios prezentacijos su picomis galbūt pasitarnautų.

Teisingai sakai, kiekvienas turi savo nuomonę. Olandijoje nėr taip blogai. Jeigu esi studentas ir dirbi 40val per mėnesį (t.y. po 1-2dienas per savaitę), gali aplikuoti į valstybės grantą, kurio dydis 500eurų. Tai realiai dirbdamas gauni apie 200-300 eurų plius 500 eurų grantas. Viso 700-800, kurių pakanka mėnesiui pragyventi.
Dėl transporto, tą nemokamą gauna tik olandai, tačiau jeigu dirbi tas 40val per mėn, tai irgi gauni nemokamai arba darbo dienomis arba savaitgaliais viešąjį trasportą.
Mokesčių įvairių yra, bet pateikus dokus, kad negauni pajamų, juos susigrąžini :)
Rekomenduoju važiuoti prieš studijas, kad gauti darbą kokiam restorane ar drabužių parduotuvėje (kai kurie nereikalauja olandų kalbos net ir darbui su klientais), kol nesuvažiavo daugiau studentų. Žiemą lb sunku kažką rasti.
Man pačiam yra tekę ir Škotijoj ir Anglijoj gyventi, bet Olandija už šias šalis daug labiau patiko.
Kas dėl bendruomenių, tai visur visko yra:) reikia atsirinkti su kuo nori bendraut, su kuo - ne.

Teks temos autoriui sutikti su visais, kad be 100k neprasidėk:) aš taip pat manau, kad sąmata perkops 100k (ir tai pačiam dirbant pagalbiniu darbininku). Ir jeigu turi tik tuos 40-50k, geriau neprasidėk, nes tiesiog užšaldysi pinigus pusiau pastatytoje pirtyje. Tačiau yra ir kitas kelias. Būti kūrybiškam. Sugalvojęs kažką originalaus, parašęs įdomų verslo planą, sudomink tiekėjus. Juk gali pasiūlyti atsiskaityti po kažkiek laiko. Gali Šiaulių ir Panevėžio įmonėms pažadėti pirtį kelis kartus per metus nemokamai įmonių šventėms, už tai kad jie nemokamai suteiktų paslaugų ir pan. Jei sugalvosi kažką originalaus, garsiai apie tai skelbkis pasauliui ir rašyk kaip sekasi įgyvendinti, taip prišauksi dar daugiau investicijų:) yra puikus pavyzdys - http://www.chucknorris.lt/. Baras atidarytas Vilniaus centre neinvestavus nė lito. Sakai neįmanoma? Siūlau pasiskaityt tą blogą :)
 
Populiarinant savo pirtį turėtum lysti klientui į šikną ir visais būdais parodyti, kad jis teisus. Tik tokiu būdų šioj rinkoj sulauksi grįžtančių klientų. Aišku yra ir kūrybiškesnis kelias skelbti žinia apie savo pirtį. Pvz gali apsiskelbti spaudai kokią nors įdomią info. Pvz, kad tavo pirtyje negalės švęsti gėjai ar lesbietės (o jei pasakytum, kad tik jie galės švęsti, iš vis būtų stipru). Nei tu tikrinsi, kuris ten toks, nei ką. Bet spauda parašys apie tai. Prisikabins ir kokia lygių teisių kontrolierė, bet iš to gali pasidaryti daug dėmesio sau. Na dar tuo pačiu apsidraustum pirtį, kad netyčia kažkokios grupės žmonės įsižeidę nepadegtų (+ galbūt užsidirbtum iš draudimo) :)
Yra neblogas pavyzdys JAV. Vasara NBA komanda Majamio Heat pasistiprino geriausiais NBA žaidėjais. Visi prakalbo, kad jie laimės viską. Vienas baras kažkokiame kaime pasiskelbė, kad pralošus Heat komandai, jie tą vakarą visiems stato. Per 56 rungtynes iki dabar Heat pralošė jau 15 kartų. Ir baras visada statė. Vien pirmi 8 pralošimai jiems kainavo apie 30 000 JAV dolerių. Ir manai jie dėl to bankrutuoja? Nė velnio, visa Amerika apie juos išgirdo ir minios žmonių plūsta į jį žiūrėti rungtynių. Puikus pavyzdys, kaip netradicinis marketingas veikia:)
Gal kiek per toli nuėjau su tuo populiarinimu, kai dar net nestatoma niekas, bet, manau, lb svarbu apie save skelbtis kuo anksčiau.
 
 
 
Dar pamąsčiau ar tikrai reikia 30 vietų? Manau, vakarėliai kur virš 20 žmonių, tai dažniausiai jubiliejai, kurie nori, kad būtų virtuvė bent jau maisto gaminimui, arba kokios studentų grupių tūsai. Tik ar norėsi įsileisti Panevėžio ar Šiaulių kolegijų pirmakursius į brand new pirtį? Tuo tarpu iki 20 asmenų dažniausiai būna draugų rato vakarėliai, kažkokie gimtadieniai.

Visos idėjos gimsta iš trūkumo. Kažko neradai internete, kažkoks daiktas/paslauga neišbaigta iki galo, visa tai supratęs, pradedi galvoti kaip patobulinti :) Tik kažkaip man tie trūkumai ant kiekvieno kampo matosi. O gal čia asmeninės problemos?
Mėgstu savo idėjas analizuoti per nuobodžias paskaitas. Tad sąsiuvinį pilna lapų su visokioms rinkų, produktų, paslaugų analizėm. Net savo darbotvarkėje pasiskyręs bent 7val per savaitę idėjų analizei. Idėjos taip pat įvairios, nuo pačių smulkiausiu, kažkokių soc. projektų, kurie beveik nk nekainuotų, iki Great Pacific Garbage Patch vertimu į naftą (kainą galite numatyti).
 
Dėl idėjų įgyvendinimo. Kokie 99% nėra įgyvendinami. Tačiau šį procentą paskutiniu metu stengiuosi mažinti. Sunkiausia nuspręsti kurią būtent idėją pasirinkti. Jeigu pvz kokia didesnė ir ne mano nosiai, tai tiesiog perduodu ją dideliems dėdėms (paskutinis pasiūlymas buvo siųstas Googlei). Patirtis sako, jog pasidalinus idėją su kažkuo, yra daugiau šansų, kad pradėsi įgyvendinti ją. Man kartais reikia paspardyti į užpakalį, atitraukti nuo svajonių su idėjomis ir sakyti "sėdam prie darbų". Dar įgyvendinimui padeda investuoti pinigai. Abydna viską mesti, kai jau įmerkei kažkokią dalį.
 
Kernius rašė, jog skelbiami tokie idėjų sąrašai internete viešai. Prieš kelis mėn norėjau ir aš tą padaryt, bet susilaikiau. Baigsiu univerą, bus daugiau laiko, lengviau atsirinksiu kas perspektyvu, o ką viešint :)
 
Pastebėjau, jog labiausiai idėjos kyla ir jas analizuoji, kai gresia koks atsiskaitymas ir idėjų generavimas tampa įdomesniu dalyku nei mokymasis.
Pushinant jokia idėja negimsta, jau geriau pasikviesti draugų, pasiimti flip chartą ir brainstorminti.

Sveiki, forumiečiai!
 
Noriu ir aš pasidalinti bei pasireklamuoti įgyvendinta idėja, kuria realizavau šeimos bei draugų pagalba. Tai yra stalo teniso klubas. Nuo ko viskas prasidėjo? Prasidėjo nuo to, kad labai mėgstu žaisti stalo tenisą. Važiuodavau į stalo teniso klubus (Kaune). Stebėjau situaciją, skaičiavau žmones. Na, pagalvojau, jeigu turėčiau savo klubą sugebėčiau prisitraukti tikrai daugiau stalo teniso mėgėjų. Nuo to viskas ir prasidėjo. Kelis mėnesius truko patalpų ieškojimas (tai buvo vienas neįdomiausiu darbų), rastas patalpas reikėjo skubiai remontuoti, nes būklė buvo kritinė. Remonto darbai truko apie 2,5 mėn. Buvo išties sunku, nes ant nosies kabėjo dvyliktos klasės egzaminai. Kadangi biudžetas buvo ribotas teko patalpose ir pačiam daug darbo įdėti. O naktim dar ir mokytis. Na bet sunkiausia praėjo. Egzaminai išlaikyti, klubas jau atidarytas maždaug vieną savaitę. Lankytojų po kol kas sulaukiam nedaug, visgi, vasara. Tai tiek. Įmesiu porą nuotraukų ir lauksiu jūsų įvertinimų.
Stalo teniso klubas randasi Pramonės prospekte 24a, Kaune. Lauksime atvykstant!
www.tennisclub.lt
Mob nr.: 865552224
El. paštas: [email protected]
Dirbame kiekvieną dieną nuo 12:00 - 21:00 (sekmadienį 12:00 - 20:00)
 
Pridedu Video: