Giedrius

Na, kam gi tokie pesimistiški komentarai, juk ne trečiojo pasaulio šaly gyvenam. Daug kas priklauso nuo konkrečios kompanijos, kurioje darbiniesi. Man asmeniškai darbinantis pergyventi dėl atlyginimo išmokėjimo net nekilo mintis ir tokie komentarai apskritai kelia nuostabą, bet tiesa, jog visko pasitaiko (tai ypač priklauso nuo veiklos sektoriaus).
 
Kasmetinių atostogų suteikimą reglamentuoja LR Darbo kodeksas (166, 169 ir kt. straipsniai), tad dėl jų suteikimo sąlygų gali pasiskaityti ir jame. Dabar tiksliai nepamenu ar darbo sutartimi galima tą tvarką koreguoti, gali būti, kad ji laikoma pakankamai svarbia ir net ir abipusiu sutarimu nekoreguotina (pavyzdiui, tikrai negalima vietoje kasmetinių atostogų paiimti papildomos išmokos iš darbdavio, net jei abi pusės dėl to sutiktų). Per metus tipiniu atveju mums priklauso 28 dienos atostogų. Vienu metu turi būti suteikiama ne mažiau kaip 14 dienų atosotogų, atostogos suteikiamos du kartus per metus, pirmą kartą po pusės metų nuo įsidarbinimo (niekas dienomis preciziškai nežiūri, o dažnai tai priklauso nuo projektų eigos ir pan. dalykų). Lygiai taip pat teisiškai reglamentuoti ir darbuotojo bei darbdavio santykiai darbuotojo ligos atveju.
 
Jei esi studentas, tau bus labai įdomus šis straipsnis:
 
Tad į tokius techninius klausimus siūlyčiau atsakymų visų pirma ieškoti Darbo kodekse ir kituose darbo santykius reguliuojančiuose dokumentuose bei, žinoma, pačioje darbo sutartyje prieš ją pasirašant. Darbo kodeksą turėtų būti perskaitęs bet kuris dirbantis pilietis, nes ten sudėtos žinios yra būtinos norint kokybiškai atstovauti save ir ginti savo teises darbdavio atžvilgiu. Dėl šių teisinių niuansų nežinojimo darbdaviai dažnai išnaudoja darbuotojus arba dėl to darbuotojai lieka nepasinaudoję daugybe jiems teisėtai priklausančių galimybių. O darbdavio galima teirautis su tam tikru galbūt netgi neformalizuotu darbo santykių lankstumu susijusiais klausimais (pavyzdžiui, "man kartą per mėnesį gali 2h prireikti išvykti į universitetą, ar dėl to nekils problemų?", t.t.).
 
P.S. Aktualią Darbo kodekso redakciją rasi čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404220

Na, kam gi tokie pesimistiški komentarai, juk ne trečiojo pasaulio šaly gyvenam. Daug kas priklauso nuo konkrečios kompanijos, kurioje darbiniesi. Man asmeniškai darbinantis pergyventi dėl atlyginimo išmokėjimo net nekilo mintis ir tokie komentarai apskritai kelia nuostabą, bet tiesa, jog visko pasitaiko (tai ypač priklauso nuo veiklos sektoriaus).
 
Kasmetinių atostogų suteikimą reglamentuoja LR Darbo kodeksas (166, 169 ir kt. straipsniai), tad dėl jų suteikimo sąlygų gali pasiskaityti ir jame. Dabar tiksliai nepamenu ar darbo sutartimi galima tą tvarką koreguoti, gali būti, kad ji laikoma pakankamai svarbia ir net ir abipusiu sutarimu nekoreguotina (pavyzdiui, tikrai negalima vietoje kasmetinių atostogų paiimti papildomos išmokos iš darbdavio, net jei abi pusės dėl to sutiktų). Per metus tipiniu atveju mums priklauso 28 dienos atostogų. Vienu metu turi būti suteikiama ne mažiau kaip 14 dienų atosotogų, atostogos suteikiamos du kartus per metus, pirmą kartą po pusės metų nuo įsidarbinimo (niekas dienomis preciziškai nežiūri, o dažnai tai priklauso nuo projektų eigos ir pan. dalykų). Lygiai taip pat teisiškai reglamentuoti ir darbuotojo bei darbdavio santykiai darbuotojo ligos atveju.
 
Jei esi studentas, tau bus labai įdomus šis straipsnis:
 
Tad į tokius techninius klausimus siūlyčiau atsakymų visų pirma ieškoti Darbo kodekse ir kituose darbo santykius reguliuojančiuose dokumentuose bei, žinoma, pačioje darbo sutartyje prieš ją pasirašant. Darbo kodeksą turėtų būti perskaitęs bet kuris dirbantis pilietis, nes ten sudėtos žinios yra būtinos norint kokybiškai atstovauti save ir ginti savo teises darbdavio atžvilgiu. Dėl šių teisinių niuansų nežinojimo darbdaviai dažnai išnaudoja darbuotojus arba dėl to darbuotojai lieka nepasinaudoję daugybe jiems teisėtai priklausančių galimybių. O darbdavio galima teirautis su tam tikru galbūt netgi neformalizuotu darbo santykių lankstumu susijusiais klausimais (pavyzdžiui, "man kartą per mėnesį gali 2h prireikti išvykti į universitetą, ar dėl to nekils problemų?", t.t.).
 
P.S. Aktualią Darbo kodekso redakciją rasi čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404220

Na, kam gi tokie pesimistiški komentarai, juk ne trečiojo pasaulio šaly gyvenam. Daug kas priklauso nuo konkrečios kompanijos, kurioje darbiniesi. Man asmeniškai darbinantis pergyventi dėl atlyginimo išmokėjimo net nekilo mintis ir tokie komentarai apskritai kelia nuostabą, bet tiesa, jog visko pasitaiko (tai ypač priklauso nuo veiklos sektoriaus).
 
Kasmetinių atostogų suteikimą reglamentuoja LR Darbo kodeksas (166, 169 ir kt. straipsniai), tad dėl jų suteikimo sąlygų gali pasiskaityti ir jame. Dabar tiksliai nepamenu ar darbo sutartimi galima tą tvarką koreguoti, gali būti, kad ji laikoma pakankamai svarbia ir net ir abipusiu sutarimu nekoreguotina (pavyzdiui, tikrai negalima vietoje kasmetinių atostogų paiimti papildomos išmokos iš darbdavio, net jei abi pusės dėl to sutiktų). Per metus tipiniu atveju mums priklauso 28 dienos atostogų. Vienu metu turi būti suteikiama ne mažiau kaip 14 dienų atosotogų, atostogos suteikiamos du kartus per metus, pirmą kartą po pusės metų nuo įsidarbinimo (niekas dienomis preciziškai nežiūri, o dažnai tai priklauso nuo projektų eigos ir pan. dalykų). Lygiai taip pat teisiškai reglamentuoti ir darbuotojo bei darbdavio santykiai darbuotojo ligos atveju.
 
Jei esi studentas, tau bus labai įdomus šis straipsnis:
 
Tad į tokius techninius klausimus siūlyčiau atsakymų visų pirma ieškoti Darbo kodekse ir kituose darbo santykius reguliuojančiuose dokumentuose bei, žinoma, pačioje darbo sutartyje prieš ją pasirašant. Darbo kodeksą turėtų būti perskaitęs bet kuris dirbantis pilietis, nes ten sudėtos žinios yra būtinos norint kokybiškai atstovauti save ir ginti savo teises darbdavio atžvilgiu. Dėl šių teisinių niuansų nežinojimo darbdaviai dažnai išnaudoja darbuotojus arba dėl to darbuotojai lieka nepasinaudoję daugybe jiems teisėtai priklausančių galimybių. O darbdavio galima teirautis su tam tikru galbūt netgi neformalizuotu darbo santykių lankstumu susijusiais klausimais (pavyzdžiui, "man kartą per mėnesį gali 2h prireikti išvykti į universitetą, ar dėl to nekils problemų?", t.t.).
 
P.S. Aktualią Darbo kodekso redakciją rasi čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404220

Na, kam gi tokie pesimistiški komentarai, juk ne trečiojo pasaulio šaly gyvenam. Daug kas priklauso nuo konkrečios kompanijos, kurioje darbiniesi. Man asmeniškai darbinantis pergyventi dėl atlyginimo išmokėjimo net nekilo mintis ir tokie komentarai apskritai kelia nuostabą, bet tiesa, jog visko pasitaiko (tai ypač priklauso nuo veiklos sektoriaus).
 
Kasmetinių atostogų suteikimą reglamentuoja LR Darbo kodeksas (166, 169 ir kt. straipsniai), tad dėl jų suteikimo sąlygų gali pasiskaityti ir jame. Dabar tiksliai nepamenu ar darbo sutartimi galima tą tvarką koreguoti, gali būti, kad ji laikoma pakankamai svarbia ir net ir abipusiu sutarimu nekoreguotina (pavyzdiui, tikrai negalima vietoje kasmetinių atostogų paiimti papildomos išmokos iš darbdavio, net jei abi pusės dėl to sutiktų). Per metus tipiniu atveju mums priklauso 28 dienos atostogų. Vienu metu turi būti suteikiama ne mažiau kaip 14 dienų atosotogų, atostogos suteikiamos du kartus per metus, pirmą kartą po pusės metų nuo įsidarbinimo (niekas dienomis preciziškai nežiūri, o dažnai tai priklauso nuo projektų eigos ir pan. dalykų). Lygiai taip pat teisiškai reglamentuoti ir darbuotojo bei darbdavio santykiai darbuotojo ligos atveju.
 
Jei esi studentas, tau bus labai įdomus šis straipsnis:
 
Tad į tokius techninius klausimus siūlyčiau atsakymų visų pirma ieškoti Darbo kodekse ir kituose darbo santykius reguliuojančiuose dokumentuose bei, žinoma, pačioje darbo sutartyje prieš ją pasirašant. Darbo kodeksą turėtų būti perskaitęs bet kuris dirbantis pilietis, nes ten sudėtos žinios yra būtinos norint kokybiškai atstovauti save ir ginti savo teises darbdavio atžvilgiu. Dėl šių teisinių niuansų nežinojimo darbdaviai dažnai išnaudoja darbuotojus arba dėl to darbuotojai lieka nepasinaudoję daugybe jiems teisėtai priklausančių galimybių. O darbdavio galima teirautis su tam tikru galbūt netgi neformalizuotu darbo santykių lankstumu susijusiais klausimais (pavyzdžiui, "man kartą per mėnesį gali 2h prireikti išvykti į universitetą, ar dėl to nekils problemų?", t.t.).
 
P.S. Aktualią Darbo kodekso redakciją rasi čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404220

Na, kam gi tokie pesimistiški komentarai, juk ne trečiojo pasaulio šaly gyvenam. Daug kas priklauso nuo konkrečios kompanijos, kurioje darbiniesi. Man asmeniškai darbinantis pergyventi dėl atlyginimo išmokėjimo net nekilo mintis ir tokie komentarai apskritai kelia nuostabą, bet tiesa, jog visko pasitaiko (tai ypač priklauso nuo veiklos sektoriaus).
 
Kasmetinių atostogų suteikimą reglamentuoja LR Darbo kodeksas (166, 169 ir kt. straipsniai), tad dėl jų suteikimo sąlygų gali pasiskaityti ir jame. Dabar tiksliai nepamenu ar darbo sutartimi galima tą tvarką koreguoti, gali būti, kad ji laikoma pakankamai svarbia ir net ir abipusiu sutarimu nekoreguotina (pavyzdiui, tikrai negalima vietoje kasmetinių atostogų paiimti papildomos išmokos iš darbdavio, net jei abi pusės dėl to sutiktų). Per metus tipiniu atveju mums priklauso 28 dienos atostogų. Vienu metu turi būti suteikiama ne mažiau kaip 14 dienų atosotogų, atostogos suteikiamos du kartus per metus, pirmą kartą po pusės metų nuo įsidarbinimo (niekas dienomis preciziškai nežiūri, o dažnai tai priklauso nuo projektų eigos ir pan. dalykų). Lygiai taip pat teisiškai reglamentuoti ir darbuotojo bei darbdavio santykiai darbuotojo ligos atveju.
 
Jei esi studentas, tau bus labai įdomus šis straipsnis:
 
Tad į tokius techninius klausimus siūlyčiau atsakymų visų pirma ieškoti Darbo kodekse ir kituose darbo santykius reguliuojančiuose dokumentuose bei, žinoma, pačioje darbo sutartyje prieš ją pasirašant. Darbo kodeksą turėtų būti perskaitęs bet kuris dirbantis pilietis, nes ten sudėtos žinios yra būtinos norint kokybiškai atstovauti save ir ginti savo teises darbdavio atžvilgiu. Dėl šių teisinių niuansų nežinojimo darbdaviai dažnai išnaudoja darbuotojus arba dėl to darbuotojai lieka nepasinaudoję daugybe jiems teisėtai priklausančių galimybių. O darbdavio galima teirautis su tam tikru galbūt netgi neformalizuotu darbo santykių lankstumu susijusiais klausimais (pavyzdžiui, "man kartą per mėnesį gali 2h prireikti išvykti į universitetą, ar dėl to nekils problemų?", t.t.).
 
P.S. Aktualią Darbo kodekso redakciją rasi čia: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=404220

Dėl bendravimo viešoje erdvejė: kiekvienas konfliktas rodo silpnumą abiejų žmonių, kurie į jį įsivelia.
 
Dale Carnegie praėjusio amžiaus pradžioje praleido dešimtmetį analizuodamas daugiausia gyvenime pasiekusių žmonių – nuo Antikos filosofų iki JAV prezidentų – bendravimo įgūdžius ir 1936 metais viską sudėjo į vieną knygą.
 
Tą knygą perskaitė milijonai ir šiandien ją išverstą į lietuvių kalbą (nors visada geriau originalas) gali rasti kiekvienoje didesnėje Maximoje.
 
Warren Buffett, trečias turtingiausias žmogus pasaulyje, jaunystėje lankė Dale Carnegie seminarus ir yra pasakęs, jog jis pakeitė jo gyvenimą.
 
Padarysi didelę paslaugą sau (ir aplinkiams), jei įsisavinsi toje knygoje išdėstytas mintis.

Šiandien sueina lygiai 2 metai, kai esu šio forumo narys. Pirmąjį įspūdį tikriausiai palikau prastą, nes daugiau kaip metus laiko rašiau bet kur ir apie bet ką, dažnai įsiveldavau į beprasmiškus ginčus ir apskritai nedaviau beveik jokios naudos šiam forumui.
 
Prieš daugiau kaip pusmetį daviau viešą pažadą, kad neberašinėsiu nesąmonių ir jį iki šiol sėkmingai tęsiu. Jau senai nebeturiu įspėjimų, kuriuos ir gaudavau per savo ilgą liežuvį. Pliusų skaičius auga proporcingiau mano postų skaičiui (galbūt jie tampa vertingesni). Dabar tapau labiau skaitytoju, nei rašytoju. Užsuku čia tik pasiskaityti naudingos informacijos ir retais atvejais palieku komentarą. Stengiuosi aplenki dažniausiai beprasmiškas "Ne į temą" temas, nors mano nuomone jos ir sudaro didžiąją dalį šio forumo turinio.
 
Džiaugiuosi būdamas šio forumo dalimi ir tikiuosi laikui bėgant visi, kuriems palikau blogą pirmąjį įspūdį, pakeis nuomonę apie mane.

Manau, idėja turi šansų, kadangi tokio tipo turinys yra labai gajus, todėl tinkamas virusinei reklamai/platinimui. Jūs turėtumėt integruoti puslapį su socialinių tinklų įrankiais. Visų pirma jums būtinas puslapis FB ir galimybė šitas "mėmes" "mėgti" (ir taip jomis dalintis) per savo profilius (kiekvieną atskirai ir visą puslapį). Taip pat dešinėje šoninėje juostoje tiktų įterpti "Like box", o prie komentarų turėtų būti galimybė ir komentuoti socialiniuose tinkluose (panašiai į cha.lt naudojamą dviejų tipų komentarų variantą). Tinkamai integravus tokį tinklalapį su socialiniais įrankiais, su laiku jis, labai tikėtina, išpopuliarės pats. Aišku, priklausys nuo pateikiamo turinio kokybės, originalumo ir to, kiek ilgai šios "mėmės" laikysis ant bangos.
 
Turint omenyje, kad jūsų komiksais žmonės gali dalintis ne tik juos "mėgdami", bet ir siųsdami vieni kitiems tiesiogines nuorodas ar net pačius paveiksliukus arba keldami juos į savo blogus/puslapius, ant kiekvieno iš komiksų vertėtų automatiškai dėti vandens ženklą su jūsų puslapio nuoroda.
 
Puslapio dizainas pakenčiamas, ypač jeigu čia dar tik pradžia, tik aš keisčiau foną (turbūt tai subjektyvu). Be to siekiant uždirti iš reklamos su vienu reklaminiu skydeliu vargu ar bus apsieita, talpinčiau jos papildomai, kad ir komentarų puslapiuose ar dešinėje šoninėje juostoje, kadangi joje yra laisvos vietos. Galbūt per puslapio vidury tarp komiksų, čia reklamos formatas turėtų maždaug atitikti komikso įrašo formatą (vėlgi tinka cha.lt pavyzdys). Bet gal projekto paleidimo pradžioje neprikimšti puslapio reklama yra gera idėja.
 
Komiksus komentuoti turėtų būti galima ne tik paspaudus pavadinimą-nuorodą, bet ir patį paveiksliuką.
 
P.S. Paieškojau konkurentų ir kiek matau bent jau vieną - memes.lt - turite. Kurį gali būti jog mėginate kažkiek ir kopijuoti :) Įdomu, kad jie yra realizavęs didelę dalį mano pasiūlytų integracijos su soc. tinklais idėjų (pvz., komentavimas, "mėgimas", "Like box"). Matyt, tokiam turiniui tai tiesiog akivaizdus sprendimas. Kadangi tai nėra pirmas toks projektas, tai menkina idėjos patrauklumą.

Tau dar kyla klausimu kaip pasielgti?
 
Tas zasinas girtas vairavo, galejo kas nors smarkiai nukenteti. Padugne

Galiu suprasti abi diskusijos puses, abi turi realių argumentų. Naudojant vien tik lietuvišką domeną iš tikrųjų galima prarasti dalį (beraščių, o kartais ir dėl techninių problemų) lankytojų srauto. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai tokio domeno naudojimas turi papildomos motyvacijos, pavyzdžiui, tinklalapiui, reklamuojančiam teksto redagavimo paslaugas ar pan. Bet kuriuo atveju, manau, kad tokius domenus pagal galimybes turėtume stengtis naudoti visi (geriausiai būtų kombinacijoje su "šveplais" domenais). Ką aš pats ir darau :)
 
Keletas pastebėjimų iš mano pusės:
1. LinkedIn dalinimosi nuoroda mygtukas veikia su lietuvišku domenu, tačiau nuspaudus ant lietuviškos nurodos, kuria buvo pasidalinta, LinkedIn tinklalapyje naršyklė jo neatvėrė, kadangi nepavyko jos tiksliai iškoduoti;
2. Dalinantis tokia nuoroda el. paštu (mailto:są[email protected]?subject=tema&body=laiskas) "body" dalyje įterpus nuorodą į jūsų puslapį su lietuviškais rašmenimis, ta nuoroda nebus teisinga (nuorodos tekstas bus teisingas, tačiau paspaudžiama nuoroda bus tik teksto dalis iki pirmojo lietuviško simbolio). Pridėti HTML kodavimo nurodant nuorodos žymas (anchor) nebandžiau;
3. per Javascript pridėjus lietuvišką domeną į naršyklės žymas, vėliau per žymas puslapis neatsidaro.
 
Testuota su Firefox 8 ir MS Office Outlook 2010.
 
Facebook socialinė intergracija su lietuviškais domenais veikia gerai. Neturiu G+ sąskaitos, todėl su šiuo įrankiu neištestavau.
 
Atnaujinta:
 
Dar šiek tiek pasvarsčiau šia tema ir pagalvojau, kad užregistravus domeną, visos jo lietuviškos ar lietuviškos-lotyniškos alternatyvos turėtų būti priskirtos tam domenui automatiškai. Taip manau todėl, kad domenai "uždarbis.lt" ir "uzdarbis.lt" semantiškai yra vienodi. Tai paskatintų naudoti tokius domenus, leistų išvengti papildomų išlaidų. Sistema galėtų leisti rinktis, kuris iš domenų yra pagrindinis, o kurie likę į pagrindinį nukreipia ir pan.
 
Įsivaizduokite, jog šio forumo domenas yra uzdarbieciai.lt. Forumo savininkams panorėjus įsigyti visas lietuviškas-lotyniškas domeno alternatyvas, jiems jau reikėtų registruoti keturis domenus:
uzdarbieciai.lt
uždarbieciai.lt
uzdarbiečiai.lt
uždarbiečiai.lt
 
O kas, jeigu domene yra net trys galimi lietuviški simboliai? Jei neklystu, tuo atveju jau būtų 8 galimi variantai. Reikalingas registruoti domenų skaičius auga eksponentiškai. Tačiau juk niekam nesinorėtų užregistruoti domeno "uzdarbis.lt" ir kad projektui išpopuliarėjus koks nors gudrutis užregistruotų domeną "uždarbis.lt", nes, kaip minėjau, juk abu šie domenai iš esmės bent jau semantiškai yra visiškai vienodi ir sistema būtent taip juos turėtų traktuoti.
 
Lietuvoje tas galėtų galioti bent jau su .lt plėtiniu. Gal būtų galima kokia nors kita alternatyva, kad kiekvieną variantą vertintų koks nors DomReg dėdė ar pan, nežinau. Tiesiog manau, kad dabartinė sistema nėra teisinga ir kad šitaip besiskiriantys domenai neturėtų būti traktuojami kaip skirtingi, nes tai yra gera terpė piktnaudžiavimui kitų žmonių savo darbu pasiektam populiarumui, o, be to, tai demotyvuoja rinktis lietuviškus domenus.

Galiu suprasti abi diskusijos puses, abi turi realių argumentų. Naudojant vien tik lietuvišką domeną iš tikrųjų galima prarasti dalį (beraščių, o kartais ir dėl techninių problemų) lankytojų srauto. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai tokio domeno naudojimas turi papildomos motyvacijos, pavyzdžiui, tinklalapiui, reklamuojančiam teksto redagavimo paslaugas ar pan. Bet kuriuo atveju, manau, kad tokius domenus pagal galimybes turėtume stengtis naudoti visi (geriausiai būtų kombinacijoje su "šveplais" domenais). Ką aš pats ir darau :)
 
Keletas pastebėjimų iš mano pusės:
1. LinkedIn dalinimosi nuoroda mygtukas veikia su lietuvišku domenu, tačiau nuspaudus ant lietuviškos nurodos, kuria buvo pasidalinta, LinkedIn tinklalapyje naršyklė jo neatvėrė, kadangi nepavyko jos tiksliai iškoduoti;
2. Dalinantis tokia nuoroda el. paštu (mailto:są[email protected]?subject=tema&body=laiskas) "body" dalyje įterpus nuorodą į jūsų puslapį su lietuviškais rašmenimis, ta nuoroda nebus teisinga (nuorodos tekstas bus teisingas, tačiau paspaudžiama nuoroda bus tik teksto dalis iki pirmojo lietuviško simbolio). Pridėti HTML kodavimo nurodant nuorodos žymas (anchor) nebandžiau;
3. per Javascript pridėjus lietuvišką domeną į naršyklės žymas, vėliau per žymas puslapis neatsidaro.
 
Testuota su Firefox 8 ir MS Office Outlook 2010.
 
Facebook socialinė intergracija su lietuviškais domenais veikia gerai. Neturiu G+ sąskaitos, todėl su šiuo įrankiu neištestavau.
 
Atnaujinta:
 
Dar šiek tiek pasvarsčiau šia tema ir pagalvojau, kad užregistravus domeną, visos jo lietuviškos ar lietuviškos-lotyniškos alternatyvos turėtų būti priskirtos tam domenui automatiškai. Taip manau todėl, kad domenai "uždarbis.lt" ir "uzdarbis.lt" semantiškai yra vienodi. Tai paskatintų naudoti tokius domenus, leistų išvengti papildomų išlaidų. Sistema galėtų leisti rinktis, kuris iš domenų yra pagrindinis, o kurie likę į pagrindinį nukreipia ir pan.
 
Įsivaizduokite, jog šio forumo domenas yra uzdarbieciai.lt. Forumo savininkams panorėjus įsigyti visas lietuviškas-lotyniškas domeno alternatyvas, jiems jau reikėtų registruoti keturis domenus:
uzdarbieciai.lt
uždarbieciai.lt
uzdarbiečiai.lt
uždarbiečiai.lt
 
O kas, jeigu domene yra net trys galimi lietuviški simboliai? Jei neklystu, tuo atveju jau būtų 8 galimi variantai. Reikalingas registruoti domenų skaičius auga eksponentiškai. Tačiau juk niekam nesinorėtų užregistruoti domeno "uzdarbis.lt" ir kad projektui išpopuliarėjus koks nors gudrutis užregistruotų domeną "uždarbis.lt", nes, kaip minėjau, juk abu šie domenai iš esmės bent jau semantiškai yra visiškai vienodi ir sistema būtent taip juos turėtų traktuoti.
 
Lietuvoje tas galėtų galioti bent jau su .lt plėtiniu. Gal būtų galima kokia nors kita alternatyva, kad kiekvieną variantą vertintų koks nors DomReg dėdė ar pan, nežinau. Tiesiog manau, kad dabartinė sistema nėra teisinga ir kad šitaip besiskiriantys domenai neturėtų būti traktuojami kaip skirtingi, nes tai yra gera terpė piktnaudžiavimui kitų žmonių savo darbu pasiektam populiarumui, o, be to, tai demotyvuoja rinktis lietuviškus domenus.

Galiu suprasti abi diskusijos puses, abi turi realių argumentų. Naudojant vien tik lietuvišką domeną iš tikrųjų galima prarasti dalį (beraščių, o kartais ir dėl techninių problemų) lankytojų srauto. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai tokio domeno naudojimas turi papildomos motyvacijos, pavyzdžiui, tinklalapiui, reklamuojančiam teksto redagavimo paslaugas ar pan. Bet kuriuo atveju, manau, kad tokius domenus pagal galimybes turėtume stengtis naudoti visi (geriausiai būtų kombinacijoje su "šveplais" domenais). Ką aš pats ir darau :)
 
Keletas pastebėjimų iš mano pusės:
1. LinkedIn dalinimosi nuoroda mygtukas veikia su lietuvišku domenu, tačiau nuspaudus ant lietuviškos nurodos, kuria buvo pasidalinta, LinkedIn tinklalapyje naršyklė jo neatvėrė, kadangi nepavyko jos tiksliai iškoduoti;
2. Dalinantis tokia nuoroda el. paštu (mailto:są[email protected]?subject=tema&body=laiskas) "body" dalyje įterpus nuorodą į jūsų puslapį su lietuviškais rašmenimis, ta nuoroda nebus teisinga (nuorodos tekstas bus teisingas, tačiau paspaudžiama nuoroda bus tik teksto dalis iki pirmojo lietuviško simbolio). Pridėti HTML kodavimo nurodant nuorodos žymas (anchor) nebandžiau;
3. per Javascript pridėjus lietuvišką domeną į naršyklės žymas, vėliau per žymas puslapis neatsidaro.
 
Testuota su Firefox 8 ir MS Office Outlook 2010.
 
Facebook socialinė intergracija su lietuviškais domenais veikia gerai. Neturiu G+ sąskaitos, todėl su šiuo įrankiu neištestavau.
 
Atnaujinta:
 
Dar šiek tiek pasvarsčiau šia tema ir pagalvojau, kad užregistravus domeną, visos jo lietuviškos ar lietuviškos-lotyniškos alternatyvos turėtų būti priskirtos tam domenui automatiškai. Taip manau todėl, kad domenai "uždarbis.lt" ir "uzdarbis.lt" semantiškai yra vienodi. Tai paskatintų naudoti tokius domenus, leistų išvengti papildomų išlaidų. Sistema galėtų leisti rinktis, kuris iš domenų yra pagrindinis, o kurie likę į pagrindinį nukreipia ir pan.
 
Įsivaizduokite, jog šio forumo domenas yra uzdarbieciai.lt. Forumo savininkams panorėjus įsigyti visas lietuviškas-lotyniškas domeno alternatyvas, jiems jau reikėtų registruoti keturis domenus:
uzdarbieciai.lt
uždarbieciai.lt
uzdarbiečiai.lt
uždarbiečiai.lt
 
O kas, jeigu domene yra net trys galimi lietuviški simboliai? Jei neklystu, tuo atveju jau būtų 8 galimi variantai. Reikalingas registruoti domenų skaičius auga eksponentiškai. Tačiau juk niekam nesinorėtų užregistruoti domeno "uzdarbis.lt" ir kad projektui išpopuliarėjus koks nors gudrutis užregistruotų domeną "uždarbis.lt", nes, kaip minėjau, juk abu šie domenai iš esmės bent jau semantiškai yra visiškai vienodi ir sistema būtent taip juos turėtų traktuoti.
 
Lietuvoje tas galėtų galioti bent jau su .lt plėtiniu. Gal būtų galima kokia nors kita alternatyva, kad kiekvieną variantą vertintų koks nors DomReg dėdė ar pan, nežinau. Tiesiog manau, kad dabartinė sistema nėra teisinga ir kad šitaip besiskiriantys domenai neturėtų būti traktuojami kaip skirtingi, nes tai yra gera terpė piktnaudžiavimui kitų žmonių savo darbu pasiektam populiarumui, o, be to, tai demotyvuoja rinktis lietuviškus domenus.

Visų pirma, "šalį nuvarė" globali krizė. Globali reiškia tai, jog jos užuomazgos neturi nieko bendro su vietos politikų sprendimais. Antra, problema, kurią turėtume nagrinėti, yra ne tai ar ta krizė buvo ir kas dėl jos kaltas (nes kalti yra ne Lietuvoje), o tai, kaip tokiai krizei buvo pasiruošta ir kaip buvo elgiamasi jai jau tapus akivaizdžiai. Tokiame kontekste pensijų ir atlyginimų didinimas yra žalingas sprendimas. Duosiu pavyzdį, Estija savo ruožtu sukaupė finansinį rezervą, dėl tos priežasties krizės metu savo biudžeto deficitą jie lopė ne iš užsienio besiskolinamais pinigais, o būtent savo pačių juodai dienai atidėtomis lėšomis. Dėl šios priežasties Estija dabar yra euro zonoje, dėl šios priežasties Estijos BVP smuko mažiau ir greičiau pradėjo atsistatinėti. Tuo tarpu socdemai priiminėjo populiarius sprendimus, populizmu maitino liaudį ir tebemaitina. O pastaroji sėkmingai jauką ryja. Jeigu nepopuliarūs taupymo sprendimai nebūtų priimti ryžtingai ir laiku, Lietuva būtų bankrutavusi. Turėkime omenyje, kad krizės piko metu Lietuvos bankroto tikimybė buvo vertinama 20 procentų.
 
Kodėl kai kurie žmonės mano, jog politikai nedidina pensijų ar atlyginimų, nes to nenori? Patikėkite, kiekvienas politikas žino, jog toks sprendimas visuomenėje būtų sutiktas labai palankiai ir sukrautų jam daug dividendų prieš rinkimus. Tad kodėl jie tokių sprendimų nepriima kada panorėję? Gal jie nenori būti populiarūs, gal jie mazochistai? Jie tiesiog orientuojasi į ilgąją perspektyvą ir elgiasi atsakingai. Kas iš to, jei metus pagyvensi sočiu pilvu, o paskui kaip kad Graikija (jos laimė, kad priklauso euro zonai) pulsi iki dugno. Aišku, ne apie visus politikus taip pasakysi, kad ir tuos pačius socdemus, kurie valstybės finansų visiškai neparuošė galimai krizei ir net jai jau pasirodžius Lietuvoje ją vis dar neigė, kol pralaimėjo rinkimuose, užleido tokią prastą situaciją konservatoriams ir ko. ir vėliau tuo naudodamiesi visą laiką juos drabstė purvais dėl jų priiminėjamų nepopuliarių bet būtinų sprendimų manipuliuodami tautos polinkiu godžiai ryti visą demagogiją.
 
Atlyginimus ir pensijas reikia kelti, kai užsidirbi lėšas, iš kurių tai darysi. Kol mūsų biudžetas yra deficitinis, apie jokias papildomas išlaidas negali būti nei kalbos. Kalba gali eiti tik apie efektyvesnį turimų išlaidų panaudojimą, taupymą arba naujų pajamų pritraukimą.
 
Nesu didelis konservatorių gerbėjas (tą galėčiau pasakyt bet kurios partijos atžvilgiu), nors tai viena geresnių Lietuvos partijų (iš ne daugelio tų organizacijų, kurias aš apskritai laikau partijomis, o ne projektais). Tačiau kokie jie bebūtų, mums tikrai pasisekė, kad reikiamu momentu buvo priimti tie sprendimai, kurių populistai nebūtų priėmę. Galbūt tie sprendimai ne visada buvo optimalūs, bet atsižvelgiant kokioje įtemptoje situacijoje (tiek socialiai, tiek ekonomiškai) ir kaip skubiai juos reikėjo priimti, aš jais esu visiškai patenkintas ir galėčiau parašyti man visiškai priimtiną 8-etą.
 
Jei kas paklaustų manęs, aš kur kas mieliau gyvensiu Lietuvoje, kurioje vykdoma atsakinga politika ir jos išlaidos yra adekvačios pajamoms, šalyje, kur orientuojamasi į stabilų ir ant tvirto pagrindo pastatytą vystymąsi (angl. sustainable development) nei tokioje šalyje kaip Graikija, kuri pramito keleto ateities kartų sąskaitą ir dabar vemia ir triedžia ant visų Europos Sąjungos bei Euro zonos pakraščių (atleiskit už išsireiškimą).

Nesu tikras, kad tu gali "Snorą" vadinti lietuvišku banku, kai 68% jo akcijų valdo "Ivanas".
 
 
Tai būtų gana ženkli problema, jei darytume prielaidą, jog visus šiuos indėlius valstybė turės dengti iš savo (mūsų) kišenės. Nors "Snoro" finansinė situacija ir nėra patenkinama, jo aktyvai toli gražu nėra niekiniai. Didesnioji dalis indėlių bus grąžinta "Snoro" lėšomis, o valstybė dengs tik mažąją trūkstamą dalį.
 
Žinoma, konkrečių skaičių aš nežinau ir negaliu viso to tvirtinti užtikrintai, tačiau manau, kad būtent toks variantas yra kur kas realesnis, nei manymas, kad buvo laukta, kol šis bankas atsidurs ties visišku nemokumu ir nebeturės jokių finansinių rezervų (šis valstybės žingsnis tam ir buvo žengtas, kad prie tokios situacijos neprieitume, nes, matyt, buvo pastebėta, kad reikalai juda būtent ta linkme).
 
---
 
Visiems, pergyvenantiems dėl savo lėšų. Kaip jau ne sykį buvo minėta šioje temoje ir kaip net ne po sykį rašoma šiuos įvykius komentuojančiuose žiniasklaidos straipsniuose, indėliai iki 345000 litų yra 100% apdrausti valstybės. Abejoju ar daug gyventojų gali pasigirti tokiomis santaupomis, ar daug gyventojų jas laikė būtent šiame banke, o, be to, žmonės, kurie turi tiek santaupų, yra ganėtinai protingi ir savo indėlius diversifikuoja skirstydami juos dalimis ir laikydami skirtinguose bankuose. Todėl:
 
a) nuostolių patirs tik turčiai (nesakau, kad tai gerai, bet man asmeniškai dėl to širdies pernelyg neskauda);
b) tie nuostoliai mus palyginti menko masto.
 
Kas liečia tą visuomenės paniką ir skubėjimą atsiimti indėlius, man tai tik parodo, koks primityvus ir emocinis yra žmogaus mąstymas. Panašiai kaip su akcijų rinkomis, Obama nusičiaudėjo, akcijos krenta, nafta brangsta. Dėl "Snoro" problemų nuostolių turbūt patirs ir kiti bankai, kadangi žmonės arba vengs dėti į juos indėlius arba bijodami problemos sklaidos atsiims indėlius ir iš jų. O bankus dažnai ta masinė panika ir sužlugdo. Visi gerai žinom banko veikimo principą: surenka pinigus ir juos kažkur reinvestuoja, realiai tuo duotuoju metu jis tų iš gyventojų priimtų pinigų neturi. Normaliu atveju pinigų srautų cirkuliacija būna tokia, kad ir neturėdamas visų lėšų bankas gali sėkmingai vykdyti savo operacijas, tačiau kai panikuojančios masės vienu metu lekia atsiimti indėlių, bankas nebegali patenkinti jų reikalavimų. Šis principas primena dinaminio IP veikimo principą, kai IP adresų yra mažiau už jų vartotojus, tačiau tam tikru konkrečiu laiku IP adresų paklausa neviršija pasiūlos, tačiau kas būtų, jei visi potencialūs vartotojai sumanytų jungtis vienu metu (na, principas bent jau panašus) :)
 
Dabar belieka laukti naujienų apie masiškai siuntinėjamomis SMS žinutėmis eskaluojamą paniką ar pan.
 
Aišku, mane ši naujiena kažkiek pribloškė. Ji buvo tikrai netikėta, o be to ir ne eilinė. Tačiau situacijos aš visiškai nelinkęs dramatizuoti. Kaip skelbia viena "Delfi" straipsnių antraščių, bankas tiesiog pakeitė šeimininką. Jis bus restruktūrizuotas, optimizuota jo veikla. Tuo viskas ir baigtųsi. Jeigu kas nors pagadins reikalą, tai bus būtent ta pati panikuojanti visuomenė. Todėl siūlau reaguoti santūriau.
 
Rašydamas šį komentarą prisiminiau šį straipsnį: Iš Japonijos sugrįžęs A.Mamontovas siūlo pasimokyti nepanikuoti.

Nesu tikras, kad tu gali "Snorą" vadinti lietuvišku banku, kai 68% jo akcijų valdo "Ivanas".
 
 
Tai būtų gana ženkli problema, jei darytume prielaidą, jog visus šiuos indėlius valstybė turės dengti iš savo (mūsų) kišenės. Nors "Snoro" finansinė situacija ir nėra patenkinama, jo aktyvai toli gražu nėra niekiniai. Didesnioji dalis indėlių bus grąžinta "Snoro" lėšomis, o valstybė dengs tik mažąją trūkstamą dalį.
 
Žinoma, konkrečių skaičių aš nežinau ir negaliu viso to tvirtinti užtikrintai, tačiau manau, kad būtent toks variantas yra kur kas realesnis, nei manymas, kad buvo laukta, kol šis bankas atsidurs ties visišku nemokumu ir nebeturės jokių finansinių rezervų (šis valstybės žingsnis tam ir buvo žengtas, kad prie tokios situacijos neprieitume, nes, matyt, buvo pastebėta, kad reikalai juda būtent ta linkme).
 
---
 
Visiems, pergyvenantiems dėl savo lėšų. Kaip jau ne sykį buvo minėta šioje temoje ir kaip net ne po sykį rašoma šiuos įvykius komentuojančiuose žiniasklaidos straipsniuose, indėliai iki 345000 litų yra 100% apdrausti valstybės. Abejoju ar daug gyventojų gali pasigirti tokiomis santaupomis, ar daug gyventojų jas laikė būtent šiame banke, o, be to, žmonės, kurie turi tiek santaupų, yra ganėtinai protingi ir savo indėlius diversifikuoja skirstydami juos dalimis ir laikydami skirtinguose bankuose. Todėl:
 
a) nuostolių patirs tik turčiai (nesakau, kad tai gerai, bet man asmeniškai dėl to širdies pernelyg neskauda);
b) tie nuostoliai mus palyginti menko masto.
 
Kas liečia tą visuomenės paniką ir skubėjimą atsiimti indėlius, man tai tik parodo, koks primityvus ir emocinis yra žmogaus mąstymas. Panašiai kaip su akcijų rinkomis, Obama nusičiaudėjo, akcijos krenta, nafta brangsta. Dėl "Snoro" problemų nuostolių turbūt patirs ir kiti bankai, kadangi žmonės arba vengs dėti į juos indėlius arba bijodami problemos sklaidos atsiims indėlius ir iš jų. O bankus dažnai ta masinė panika ir sužlugdo. Visi gerai žinom banko veikimo principą: surenka pinigus ir juos kažkur reinvestuoja, realiai tuo duotuoju metu jis tų iš gyventojų priimtų pinigų neturi. Normaliu atveju pinigų srautų cirkuliacija būna tokia, kad ir neturėdamas visų lėšų bankas gali sėkmingai vykdyti savo operacijas, tačiau kai panikuojančios masės vienu metu lekia atsiimti indėlių, bankas nebegali patenkinti jų reikalavimų. Šis principas primena dinaminio IP veikimo principą, kai IP adresų yra mažiau už jų vartotojus, tačiau tam tikru konkrečiu laiku IP adresų paklausa neviršija pasiūlos, tačiau kas būtų, jei visi potencialūs vartotojai sumanytų jungtis vienu metu (na, principas bent jau panašus) :)
 
Dabar belieka laukti naujienų apie masiškai siuntinėjamomis SMS žinutėmis eskaluojamą paniką ar pan.
 
Aišku, mane ši naujiena kažkiek pribloškė. Ji buvo tikrai netikėta, o be to ir ne eilinė. Tačiau situacijos aš visiškai nelinkęs dramatizuoti. Kaip skelbia viena "Delfi" straipsnių antraščių, bankas tiesiog pakeitė šeimininką. Jis bus restruktūrizuotas, optimizuota jo veikla. Tuo viskas ir baigtųsi. Jeigu kas nors pagadins reikalą, tai bus būtent ta pati panikuojanti visuomenė. Todėl siūlau reaguoti santūriau.
 
Rašydamas šį komentarą prisiminiau šį straipsnį: Iš Japonijos sugrįžęs A.Mamontovas siūlo pasimokyti nepanikuoti.

Jie 1,2km įveikia per 2 minutes. Norint paversti greitį iš metrų per minutes į kilometrus per valandas (to daryti nebūtina, man tiesiog tokioje išraiškoje patogiau skaičiuoti), man reikia konvertuoti tiek metrus į kilometrus, tiek minutes į valandas ir paskaičiuoti santykį.
 
1200 m = 1,2 km
2 min = 1/30 h
 
Taigi, 1,2km jie kartu įveikia per 1/30h dalį. Norėdamas paskaičiuoti greitį (tiksliau, įveikiamą atstumą) per visą valandą tiesiog dauginu 1,2 iš 30.
 
Skolinga neliekate, bet siūlau pasistengti surasti atsakymus savo galva ir taip lengvai sutikus iš pirmo žvilgsnio neaiškų uždavinį nepasiduoti. Sėkmės :)

Distancijos ilgis - 1200 metrų. Važiuojant priešpriešais visa distancija nukeliaujama per 2 minutes, todėl suminis dviratininkų greitis 1,2km * 30 = 36km/h.
 
Važiuojant ta pačia kryptimi per 8 minutes tarp dviratininkų susidaro 1200 m. nuvažiuoto atstumo skirtumas. Per valandą - 9 km arba dar kitaip - 4 kartų skirtumas nei važiuojant ta pačia kryptimi (36/9=4).
 
x+y - ta pati kryptis
x-y - priešinga važiavimo kryptis
 
x+y=36
(x-y)*4=36
 
(x-y)*4 = x+y
 
x=36-y
 
((36-y)-y)*4=36
(4*36-y)-4y=36
(36-y)-y=9
36-2y=9
-2y=-27
y=13.5km/h
36-13.5=22.5=x
 
Ats.: Vienas dviratininkas važiuoja 13,5 km/h, o kitas - 22,5 km/h greičiu.
 
Patikrinimas:
 
13500/60*2=450 metrų.
22500/60*2=750 metrų.
Per dvi minutes abu dviratininkai nuvažiuoja 450+750=1200 metrų ir susitinka.
 
13500/60*8=1800 metrų.
22500/60*8=3000 metrų.
Po 8 minučių vienas jų būna nuvažiavęs 1800 metrų, o kitas - 3km. Susidaro 3000-1800=1200 metrų arba vieno rato distancijos skirtumas ir greitesnis aplenkia lėtesnįjį.

Tos šalys turi didelį augimo potencialą ir dėl savo konkurencingumo, pavyzdžiui, pakankamai kompetetinga darbo jėga, bet vis dar maži atlyginimai ir pan. Tačiau Baltijos šalių BVP augimo jau nebegalima nurašyti vien tik "bounce back" efektui, kadangi esamas BVP augimas jau stovi ant kito, metais ankstesnio augimo pagrindo, o nebe ant krizės dugno BVP rodiklių. Čia tam atvejui, jei mūsų augimo rodiklius būtų mėginama devalvuoti :) Aišku, BVP skaičiai yra viena, reikia, kad galiausiai imtų didėti reali gyventojų perkamoji galia, kuriai vis dar sunkiai sekasi, nes infliacija suvalgo atlyginimų didėjimą. Bet viskas savu laiku, einame geru keliu, tereikia laikytis taip ir toliau. Aš kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos vystymą visada išskiriu tris raktažodžius - aukšta pridėtinė vertė (1), eksportas (2), aukoštosios technologijos/inovacijos (3). Visų geriausia, jei tai būtų aukštos pridėtinės vertės inovatyvių produktų eksportas :) Inovacijos svarbios pramonės konkurencingumui ir "know how" žinių bazės plėtrai, eksportas reikalingas atsverti amžinam mūsų užsienio prekybos deficitui, kas reiškia, kad pravalgome daugiau nei uždirbame (nors to išvengti sunku, kai neturime gamtos išteklių, reikalingų energetikai, o alternatyvios energetikos dar neįsisavinome), aukšta pridėtinė vertė yra tiesiog aukštesnio lygio pajamų sektorius, į kurį pelninga orientuotis.
 
O kas liečia Graikiją, tai nepavadinčiau jos aukštai kilusia. Ši šalis per visą savo narystę Euro zonoje ir netgi visą narystę ES nuo 1981 taip niekada ir neatitiko Mastrichto kriterijų (žinoma, narystės ES pradžioje jie dar nebuvo suformuluoti). Lietuva pagal HDI jau pralenkė Portugaliją, neabejoju, jog pralenks ir Graikiją. Manau, dar po 10-20 metų mes deramai atstovausime šiaurės Europai (su sąlyga, kad Bernanke su savo pinigų spausdinimo politika, Rusija, su kokia nors netikėta nauja savo krize ar kurios nors populistinės savo finansų valdyti negebančios Europos valstybės nepakiš kojos).
 
Dovanok, bet tokią nuomonę, kokią tu "išsakei" savo ironija, nėra taip reta sutikti iš tikrųjų. Tad ši ironija pasirodė nepakankamai akivaizdi, ypač nepažįstant žmogaus, kurio mintis skaitai. Džiugu žinoti, kad savo pasisakymą parašiau visai be reikalo :)

Visų pirma, "šalį nuvarė" globali krizė. Globali reiškia tai, jog jos užuomazgos neturi nieko bendro su vietos politikų sprendimais. Antra, problema, kurią turėtume nagrinėti, yra ne tai ar ta krizė buvo ir kas dėl jos kaltas (nes kalti yra ne Lietuvoje), o tai, kaip tokiai krizei buvo pasiruošta ir kaip buvo elgiamasi jai jau tapus akivaizdžiai. Tokiame kontekste pensijų ir atlyginimų didinimas yra žalingas sprendimas. Duosiu pavyzdį, Estija savo ruožtu sukaupė finansinį rezervą, dėl tos priežasties krizės metu savo biudžeto deficitą jie lopė ne iš užsienio besiskolinamais pinigais, o būtent savo pačių juodai dienai atidėtomis lėšomis. Dėl šios priežasties Estija dabar yra euro zonoje, dėl šios priežasties Estijos BVP smuko mažiau ir greičiau pradėjo atsistatinėti. Tuo tarpu socdemai priiminėjo populiarius sprendimus, populizmu maitino liaudį ir tebemaitina. O pastaroji sėkmingai jauką ryja. Jeigu nepopuliarūs taupymo sprendimai nebūtų priimti ryžtingai ir laiku, Lietuva būtų bankrutavusi. Turėkime omenyje, kad krizės piko metu Lietuvos bankroto tikimybė buvo vertinama 20 procentų.
 
Kodėl kai kurie žmonės mano, jog politikai nedidina pensijų ar atlyginimų, nes to nenori? Patikėkite, kiekvienas politikas žino, jog toks sprendimas visuomenėje būtų sutiktas labai palankiai ir sukrautų jam daug dividendų prieš rinkimus. Tad kodėl jie tokių sprendimų nepriima kada panorėję? Gal jie nenori būti populiarūs, gal jie mazochistai? Jie tiesiog orientuojasi į ilgąją perspektyvą ir elgiasi atsakingai. Kas iš to, jei metus pagyvensi sočiu pilvu, o paskui kaip kad Graikija (jos laimė, kad priklauso euro zonai) pulsi iki dugno. Aišku, ne apie visus politikus taip pasakysi, kad ir tuos pačius socdemus, kurie valstybės finansų visiškai neparuošė galimai krizei ir net jai jau pasirodžius Lietuvoje ją vis dar neigė, kol pralaimėjo rinkimuose, užleido tokią prastą situaciją konservatoriams ir ko. ir vėliau tuo naudodamiesi visą laiką juos drabstė purvais dėl jų priiminėjamų nepopuliarių bet būtinų sprendimų manipuliuodami tautos polinkiu godžiai ryti visą demagogiją.
 
Atlyginimus ir pensijas reikia kelti, kai užsidirbi lėšas, iš kurių tai darysi. Kol mūsų biudžetas yra deficitinis, apie jokias papildomas išlaidas negali būti nei kalbos. Kalba gali eiti tik apie efektyvesnį turimų išlaidų panaudojimą, taupymą arba naujų pajamų pritraukimą.
 
Nesu didelis konservatorių gerbėjas (tą galėčiau pasakyt bet kurios partijos atžvilgiu), nors tai viena geresnių Lietuvos partijų (iš ne daugelio tų organizacijų, kurias aš apskritai laikau partijomis, o ne projektais). Tačiau kokie jie bebūtų, mums tikrai pasisekė, kad reikiamu momentu buvo priimti tie sprendimai, kurių populistai nebūtų priėmę. Galbūt tie sprendimai ne visada buvo optimalūs, bet atsižvelgiant kokioje įtemptoje situacijoje (tiek socialiai, tiek ekonomiškai) ir kaip skubiai juos reikėjo priimti, aš jais esu visiškai patenkintas ir galėčiau parašyti man visiškai priimtiną 8-etą.
 
Jei kas paklaustų manęs, aš kur kas mieliau gyvensiu Lietuvoje, kurioje vykdoma atsakinga politika ir jos išlaidos yra adekvačios pajamoms, šalyje, kur orientuojamasi į stabilų ir ant tvirto pagrindo pastatytą vystymąsi (angl. sustainable development) nei tokioje šalyje kaip Graikija, kuri pramito keleto ateities kartų sąskaitą ir dabar vemia ir triedžia ant visų Europos Sąjungos bei Euro zonos pakraščių (atleiskit už išsireiškimą).

Aš kaip absoliučiai kompiuteriniams žaidimams apatiškas žmogus publikuočiau ten įvairiausius mistinius pasakojimus, legendas, padavimus, mitus. Pateikčiau kokių nors fantaziją ar jausmus žadinančių iliustracijų. Manau, masės yra linkusios prie tokių dalykų, mistika, nežinomybė, senovė savotiškai traukia. Tokiam puslapiui labaitiktų senove ir paslaptimi dvelkiantis dizainas, kurį aš pavadinčiau "epiniu". Galų gale, tokį pusalpį palaikyti man net pačiam būtų įdomu, jo turinio paieškos ir rašymas netaptų vien tik darbu, tai galėtų būti ir šiokia tokia domėjimosi sritis (aišku, žiūrint iš pelno pusės, tai nėra argumentas). Su laiku būtų galima turėti pastovų lankytojų srautą. Ar jis būtų didesnis už žaidimų gerbėjų srautą, nežinau.
 
Arba galima žodį "legends" traktuoti kaip "kažką šaunaus/išskirtinio, gyvenusio praeityje". Pavyzdžiui, kalbant apie žmones-"legendas" (Elvis Presley ir pan.) aprašant jų biografijas, pateikiant kūrybos pavyzdžių. Tik neaišku, kiek žmonių tai domintų. Arba galbūt domintų kažkuri konkreti asmenybė, bet nedomintų tokie žmonės apskritai, tad lankytojai galbūt nebūtų nuolatiniai.
 
Duodu alternatyvių idėjų :) Be to reikėtų pasitikrinti ar lietuviškame internete tokių puslapių jau nėra (aš pats tokio nežinau, bet aš interneto neindeksuoju).
 
Aišku, visada sakau, jog .lt domenas turėtų būt lietuviškas arba angliškas domenas turėtų turėt atitinkamą plėtinį. Nors pateikiant kokybišką ir publiką dominantį turinį bei dirbant puslapio populiarinimo ir SEO prasme turbūt galima apsieit vos ne su bet kokiu domenu.

Visų pirma, "šalį nuvarė" globali krizė. Globali reiškia tai, jog jos užuomazgos neturi nieko bendro su vietos politikų sprendimais. Antra, problema, kurią turėtume nagrinėti, yra ne tai ar ta krizė buvo ir kas dėl jos kaltas (nes kalti yra ne Lietuvoje), o tai, kaip tokiai krizei buvo pasiruošta ir kaip buvo elgiamasi jai jau tapus akivaizdžiai. Tokiame kontekste pensijų ir atlyginimų didinimas yra žalingas sprendimas. Duosiu pavyzdį, Estija savo ruožtu sukaupė finansinį rezervą, dėl tos priežasties krizės metu savo biudžeto deficitą jie lopė ne iš užsienio besiskolinamais pinigais, o būtent savo pačių juodai dienai atidėtomis lėšomis. Dėl šios priežasties Estija dabar yra euro zonoje, dėl šios priežasties Estijos BVP smuko mažiau ir greičiau pradėjo atsistatinėti. Tuo tarpu socdemai priiminėjo populiarius sprendimus, populizmu maitino liaudį ir tebemaitina. O pastaroji sėkmingai jauką ryja. Jeigu nepopuliarūs taupymo sprendimai nebūtų priimti ryžtingai ir laiku, Lietuva būtų bankrutavusi. Turėkime omenyje, kad krizės piko metu Lietuvos bankroto tikimybė buvo vertinama 20 procentų.
 
Kodėl kai kurie žmonės mano, jog politikai nedidina pensijų ar atlyginimų, nes to nenori? Patikėkite, kiekvienas politikas žino, jog toks sprendimas visuomenėje būtų sutiktas labai palankiai ir sukrautų jam daug dividendų prieš rinkimus. Tad kodėl jie tokių sprendimų nepriima kada panorėję? Gal jie nenori būti populiarūs, gal jie mazochistai? Jie tiesiog orientuojasi į ilgąją perspektyvą ir elgiasi atsakingai. Kas iš to, jei metus pagyvensi sočiu pilvu, o paskui kaip kad Graikija (jos laimė, kad priklauso euro zonai) pulsi iki dugno. Aišku, ne apie visus politikus taip pasakysi, kad ir tuos pačius socdemus, kurie valstybės finansų visiškai neparuošė galimai krizei ir net jai jau pasirodžius Lietuvoje ją vis dar neigė, kol pralaimėjo rinkimuose, užleido tokią prastą situaciją konservatoriams ir ko. ir vėliau tuo naudodamiesi visą laiką juos drabstė purvais dėl jų priiminėjamų nepopuliarių bet būtinų sprendimų manipuliuodami tautos polinkiu godžiai ryti visą demagogiją.
 
Atlyginimus ir pensijas reikia kelti, kai užsidirbi lėšas, iš kurių tai darysi. Kol mūsų biudžetas yra deficitinis, apie jokias papildomas išlaidas negali būti nei kalbos. Kalba gali eiti tik apie efektyvesnį turimų išlaidų panaudojimą, taupymą arba naujų pajamų pritraukimą.
 
Nesu didelis konservatorių gerbėjas (tą galėčiau pasakyt bet kurios partijos atžvilgiu), nors tai viena geresnių Lietuvos partijų (iš ne daugelio tų organizacijų, kurias aš apskritai laikau partijomis, o ne projektais). Tačiau kokie jie bebūtų, mums tikrai pasisekė, kad reikiamu momentu buvo priimti tie sprendimai, kurių populistai nebūtų priėmę. Galbūt tie sprendimai ne visada buvo optimalūs, bet atsižvelgiant kokioje įtemptoje situacijoje (tiek socialiai, tiek ekonomiškai) ir kaip skubiai juos reikėjo priimti, aš jais esu visiškai patenkintas ir galėčiau parašyti man visiškai priimtiną 8-etą.
 
Jei kas paklaustų manęs, aš kur kas mieliau gyvensiu Lietuvoje, kurioje vykdoma atsakinga politika ir jos išlaidos yra adekvačios pajamoms, šalyje, kur orientuojamasi į stabilų ir ant tvirto pagrindo pastatytą vystymąsi (angl. sustainable development) nei tokioje šalyje kaip Graikija, kuri pramito keleto ateities kartų sąskaitą ir dabar vemia ir triedžia ant visų Europos Sąjungos bei Euro zonos pakraščių (atleiskit už išsireiškimą).

Aš kaip absoliučiai kompiuteriniams žaidimams apatiškas žmogus publikuočiau ten įvairiausius mistinius pasakojimus, legendas, padavimus, mitus. Pateikčiau kokių nors fantaziją ar jausmus žadinančių iliustracijų. Manau, masės yra linkusios prie tokių dalykų, mistika, nežinomybė, senovė savotiškai traukia. Tokiam puslapiui labaitiktų senove ir paslaptimi dvelkiantis dizainas, kurį aš pavadinčiau "epiniu". Galų gale, tokį pusalpį palaikyti man net pačiam būtų įdomu, jo turinio paieškos ir rašymas netaptų vien tik darbu, tai galėtų būti ir šiokia tokia domėjimosi sritis (aišku, žiūrint iš pelno pusės, tai nėra argumentas). Su laiku būtų galima turėti pastovų lankytojų srautą. Ar jis būtų didesnis už žaidimų gerbėjų srautą, nežinau.
 
Arba galima žodį "legends" traktuoti kaip "kažką šaunaus/išskirtinio, gyvenusio praeityje". Pavyzdžiui, kalbant apie žmones-"legendas" (Elvis Presley ir pan.) aprašant jų biografijas, pateikiant kūrybos pavyzdžių. Tik neaišku, kiek žmonių tai domintų. Arba galbūt domintų kažkuri konkreti asmenybė, bet nedomintų tokie žmonės apskritai, tad lankytojai galbūt nebūtų nuolatiniai.
 
Duodu alternatyvių idėjų :) Be to reikėtų pasitikrinti ar lietuviškame internete tokių puslapių jau nėra (aš pats tokio nežinau, bet aš interneto neindeksuoju).
 
Aišku, visada sakau, jog .lt domenas turėtų būt lietuviškas arba angliškas domenas turėtų turėt atitinkamą plėtinį. Nors pateikiant kokybišką ir publiką dominantį turinį bei dirbant puslapio populiarinimo ir SEO prasme turbūt galima apsieit vos ne su bet kokiu domenu.

Visų pirma, "šalį nuvarė" globali krizė. Globali reiškia tai, jog jos užuomazgos neturi nieko bendro su vietos politikų sprendimais. Antra, problema, kurią turėtume nagrinėti, yra ne tai ar ta krizė buvo ir kas dėl jos kaltas (nes kalti yra ne Lietuvoje), o tai, kaip tokiai krizei buvo pasiruošta ir kaip buvo elgiamasi jai jau tapus akivaizdžiai. Tokiame kontekste pensijų ir atlyginimų didinimas yra žalingas sprendimas. Duosiu pavyzdį, Estija savo ruožtu sukaupė finansinį rezervą, dėl tos priežasties krizės metu savo biudžeto deficitą jie lopė ne iš užsienio besiskolinamais pinigais, o būtent savo pačių juodai dienai atidėtomis lėšomis. Dėl šios priežasties Estija dabar yra euro zonoje, dėl šios priežasties Estijos BVP smuko mažiau ir greičiau pradėjo atsistatinėti. Tuo tarpu socdemai priiminėjo populiarius sprendimus, populizmu maitino liaudį ir tebemaitina. O pastaroji sėkmingai jauką ryja. Jeigu nepopuliarūs taupymo sprendimai nebūtų priimti ryžtingai ir laiku, Lietuva būtų bankrutavusi. Turėkime omenyje, kad krizės piko metu Lietuvos bankroto tikimybė buvo vertinama 20 procentų.
 
Kodėl kai kurie žmonės mano, jog politikai nedidina pensijų ar atlyginimų, nes to nenori? Patikėkite, kiekvienas politikas žino, jog toks sprendimas visuomenėje būtų sutiktas labai palankiai ir sukrautų jam daug dividendų prieš rinkimus. Tad kodėl jie tokių sprendimų nepriima kada panorėję? Gal jie nenori būti populiarūs, gal jie mazochistai? Jie tiesiog orientuojasi į ilgąją perspektyvą ir elgiasi atsakingai. Kas iš to, jei metus pagyvensi sočiu pilvu, o paskui kaip kad Graikija (jos laimė, kad priklauso euro zonai) pulsi iki dugno. Aišku, ne apie visus politikus taip pasakysi, kad ir tuos pačius socdemus, kurie valstybės finansų visiškai neparuošė galimai krizei ir net jai jau pasirodžius Lietuvoje ją vis dar neigė, kol pralaimėjo rinkimuose, užleido tokią prastą situaciją konservatoriams ir ko. ir vėliau tuo naudodamiesi visą laiką juos drabstė purvais dėl jų priiminėjamų nepopuliarių bet būtinų sprendimų manipuliuodami tautos polinkiu godžiai ryti visą demagogiją.
 
Atlyginimus ir pensijas reikia kelti, kai užsidirbi lėšas, iš kurių tai darysi. Kol mūsų biudžetas yra deficitinis, apie jokias papildomas išlaidas negali būti nei kalbos. Kalba gali eiti tik apie efektyvesnį turimų išlaidų panaudojimą, taupymą arba naujų pajamų pritraukimą.
 
Nesu didelis konservatorių gerbėjas (tą galėčiau pasakyt bet kurios partijos atžvilgiu), nors tai viena geresnių Lietuvos partijų (iš ne daugelio tų organizacijų, kurias aš apskritai laikau partijomis, o ne projektais). Tačiau kokie jie bebūtų, mums tikrai pasisekė, kad reikiamu momentu buvo priimti tie sprendimai, kurių populistai nebūtų priėmę. Galbūt tie sprendimai ne visada buvo optimalūs, bet atsižvelgiant kokioje įtemptoje situacijoje (tiek socialiai, tiek ekonomiškai) ir kaip skubiai juos reikėjo priimti, aš jais esu visiškai patenkintas ir galėčiau parašyti man visiškai priimtiną 8-etą.
 
Jei kas paklaustų manęs, aš kur kas mieliau gyvensiu Lietuvoje, kurioje vykdoma atsakinga politika ir jos išlaidos yra adekvačios pajamoms, šalyje, kur orientuojamasi į stabilų ir ant tvirto pagrindo pastatytą vystymąsi (angl. sustainable development) nei tokioje šalyje kaip Graikija, kuri pramito keleto ateities kartų sąskaitą ir dabar vemia ir triedžia ant visų Europos Sąjungos bei Euro zonos pakraščių (atleiskit už išsireiškimą).

Tos šalys turi didelį augimo potencialą ir dėl savo konkurencingumo, pavyzdžiui, pakankamai kompetetinga darbo jėga, bet vis dar maži atlyginimai ir pan. Tačiau Baltijos šalių BVP augimo jau nebegalima nurašyti vien tik "bounce back" efektui, kadangi esamas BVP augimas jau stovi ant kito, metais ankstesnio augimo pagrindo, o nebe ant krizės dugno BVP rodiklių. Čia tam atvejui, jei mūsų augimo rodiklius būtų mėginama devalvuoti :) Aišku, BVP skaičiai yra viena, reikia, kad galiausiai imtų didėti reali gyventojų perkamoji galia, kuriai vis dar sunkiai sekasi, nes infliacija suvalgo atlyginimų didėjimą. Bet viskas savu laiku, einame geru keliu, tereikia laikytis taip ir toliau. Aš kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos vystymą visada išskiriu tris raktažodžius - aukšta pridėtinė vertė (1), eksportas (2), aukoštosios technologijos/inovacijos (3). Visų geriausia, jei tai būtų aukštos pridėtinės vertės inovatyvių produktų eksportas :) Inovacijos svarbios pramonės konkurencingumui ir "know how" žinių bazės plėtrai, eksportas reikalingas atsverti amžinam mūsų užsienio prekybos deficitui, kas reiškia, kad pravalgome daugiau nei uždirbame (nors to išvengti sunku, kai neturime gamtos išteklių, reikalingų energetikai, o alternatyvios energetikos dar neįsisavinome), aukšta pridėtinė vertė yra tiesiog aukštesnio lygio pajamų sektorius, į kurį pelninga orientuotis.
 
O kas liečia Graikiją, tai nepavadinčiau jos aukštai kilusia. Ši šalis per visą savo narystę Euro zonoje ir netgi visą narystę ES nuo 1981 taip niekada ir neatitiko Mastrichto kriterijų (žinoma, narystės ES pradžioje jie dar nebuvo suformuluoti). Lietuva pagal HDI jau pralenkė Portugaliją, neabejoju, jog pralenks ir Graikiją. Manau, dar po 10-20 metų mes deramai atstovausime šiaurės Europai (su sąlyga, kad Bernanke su savo pinigų spausdinimo politika, Rusija, su kokia nors netikėta nauja savo krize ar kurios nors populistinės savo finansų valdyti negebančios Europos valstybės nepakiš kojos).
 
Dovanok, bet tokią nuomonę, kokią tu "išsakei" savo ironija, nėra taip reta sutikti iš tikrųjų. Tad ši ironija pasirodė nepakankamai akivaizdi, ypač nepažįstant žmogaus, kurio mintis skaitai. Džiugu žinoti, kad savo pasisakymą parašiau visai be reikalo :)

Visų pirma, "šalį nuvarė" globali krizė. Globali reiškia tai, jog jos užuomazgos neturi nieko bendro su vietos politikų sprendimais. Antra, problema, kurią turėtume nagrinėti, yra ne tai ar ta krizė buvo ir kas dėl jos kaltas (nes kalti yra ne Lietuvoje), o tai, kaip tokiai krizei buvo pasiruošta ir kaip buvo elgiamasi jai jau tapus akivaizdžiai. Tokiame kontekste pensijų ir atlyginimų didinimas yra žalingas sprendimas. Duosiu pavyzdį, Estija savo ruožtu sukaupė finansinį rezervą, dėl tos priežasties krizės metu savo biudžeto deficitą jie lopė ne iš užsienio besiskolinamais pinigais, o būtent savo pačių juodai dienai atidėtomis lėšomis. Dėl šios priežasties Estija dabar yra euro zonoje, dėl šios priežasties Estijos BVP smuko mažiau ir greičiau pradėjo atsistatinėti. Tuo tarpu socdemai priiminėjo populiarius sprendimus, populizmu maitino liaudį ir tebemaitina. O pastaroji sėkmingai jauką ryja. Jeigu nepopuliarūs taupymo sprendimai nebūtų priimti ryžtingai ir laiku, Lietuva būtų bankrutavusi. Turėkime omenyje, kad krizės piko metu Lietuvos bankroto tikimybė buvo vertinama 20 procentų.
 
Kodėl kai kurie žmonės mano, jog politikai nedidina pensijų ar atlyginimų, nes to nenori? Patikėkite, kiekvienas politikas žino, jog toks sprendimas visuomenėje būtų sutiktas labai palankiai ir sukrautų jam daug dividendų prieš rinkimus. Tad kodėl jie tokių sprendimų nepriima kada panorėję? Gal jie nenori būti populiarūs, gal jie mazochistai? Jie tiesiog orientuojasi į ilgąją perspektyvą ir elgiasi atsakingai. Kas iš to, jei metus pagyvensi sočiu pilvu, o paskui kaip kad Graikija (jos laimė, kad priklauso euro zonai) pulsi iki dugno. Aišku, ne apie visus politikus taip pasakysi, kad ir tuos pačius socdemus, kurie valstybės finansų visiškai neparuošė galimai krizei ir net jai jau pasirodžius Lietuvoje ją vis dar neigė, kol pralaimėjo rinkimuose, užleido tokią prastą situaciją konservatoriams ir ko. ir vėliau tuo naudodamiesi visą laiką juos drabstė purvais dėl jų priiminėjamų nepopuliarių bet būtinų sprendimų manipuliuodami tautos polinkiu godžiai ryti visą demagogiją.
 
Atlyginimus ir pensijas reikia kelti, kai užsidirbi lėšas, iš kurių tai darysi. Kol mūsų biudžetas yra deficitinis, apie jokias papildomas išlaidas negali būti nei kalbos. Kalba gali eiti tik apie efektyvesnį turimų išlaidų panaudojimą, taupymą arba naujų pajamų pritraukimą.
 
Nesu didelis konservatorių gerbėjas (tą galėčiau pasakyt bet kurios partijos atžvilgiu), nors tai viena geresnių Lietuvos partijų (iš ne daugelio tų organizacijų, kurias aš apskritai laikau partijomis, o ne projektais). Tačiau kokie jie bebūtų, mums tikrai pasisekė, kad reikiamu momentu buvo priimti tie sprendimai, kurių populistai nebūtų priėmę. Galbūt tie sprendimai ne visada buvo optimalūs, bet atsižvelgiant kokioje įtemptoje situacijoje (tiek socialiai, tiek ekonomiškai) ir kaip skubiai juos reikėjo priimti, aš jais esu visiškai patenkintas ir galėčiau parašyti man visiškai priimtiną 8-etą.
 
Jei kas paklaustų manęs, aš kur kas mieliau gyvensiu Lietuvoje, kurioje vykdoma atsakinga politika ir jos išlaidos yra adekvačios pajamoms, šalyje, kur orientuojamasi į stabilų ir ant tvirto pagrindo pastatytą vystymąsi (angl. sustainable development) nei tokioje šalyje kaip Graikija, kuri pramito keleto ateities kartų sąskaitą ir dabar vemia ir triedžia ant visų Europos Sąjungos bei Euro zonos pakraščių (atleiskit už išsireiškimą).