fallender bach

Ne pasiteisinimas. O dėl mąstymo.. Aš linkęs manyt, kad žmogus visgi labiau biologinė ekologinė būtybė, gyvenanti pagal gamtos dėsnius, nei mąstantis super gyvūnas kažkoks. Žudymas, naikinimas, konkuravimas - ekologinės evoliucinės sąvokos. Tiesiog elgiamės kaip kiti gyvūnai. Labai daugeliu atveju. Tai va čia ir kabo klausimas, kam mes tą mąstymą naudojam ir ar išvis naudojam. Motuza savo knygoj rašė, kad žmonės yra protingi kaip individai, bet kaip populiacija elgiasi kaip ir kiti gyvūnai. O gal net blogiau. Galima pritarti tokiai nuomonei:). Šiaip bent man labai įdomus klausimas, kur ta

Vienas didžiausių planetos naikinimo (ar keitimo, juk fizinio naikino ir dabar kaip ir nėra) pvz istorijoje yra melsvabakterių atsiradimas. Iki tol Žemėje deguonies beveik nebuvo, visi organizmai (tiesa, vienaląsčiai) buvo anaerobai (gyveno bedeguonėj aplinkoj). Melsvabakterės pirmosios ėmė fotosintetint ir skirt į aplinką deguonį, kuris, kaip žinia, yra didis oksidatorius, žudantis visus anaerobus (deguonies ar jos atmainos - ozono pagalba dabar kovojama su žarnyno parazitais). Gyvybės formoms teko keistis iš esmės, įsivyravo aerobai, anaerobai išliko tik atskirose vietose, visi kiti žuvo, įv

Reiktų kažkaip apsibrėžti ką vadinam pasiekimais, ką jau rūšies protingumu. Vienas populiariausių matų ekologijoje yra rūšies dauginimosi efektyvumas - kiek naujagimių išgyvena iki brandos. Šiuo atveju žmogus tikrai yra daug pažengęs, ypač dėl išorinio - technologinio - progreso. Bet yra ir kitų matų, pvz rūšies paplitimas planetoje. Yra bakterijų, kurios gerokai plačiau apgyvendinusios Žemę. O kalbant apie dauginimosi efektyvumą, bakterijos, esant nepalankioms sąlygoms, išvis nesidaugina, o pasidauginusios bręsta labai greita, tai gal ir čia efektyvumas aukštesnis? Vertinti protą iš vienint

Galbūt dar ne per sena tema.. Man vis kyla toks klausimas - žmogui ieškant kur investuot pinigus, dažnai siūloma labiau investuoti laiką - į įvairius verslus, ypač jų kūrimą, į seminarus, mokymąsi. Kur realiai esmė yra skirtas laikas, pinigai dažnai būna antraeilis dalykas. Aš kaip suprantu iš temos, žmogus ieško kur padėti pinigus, o ne papildomo darbo. Ir taip daugelyje panašių temų. Ar čia mano požiūris į pasaulį sugedęs ar tiesiog daug nekonkretumo temoje?

Nelabai tiesą sakant suprantu ką nori pasakyt. Aš rašiau tik apie patį priežastinio ryšio paieškos principą, per anksti daromos išvados ir tiek. Kas sakė, kad tie rašytojai girti rašydavo? Gal jiems tik idėja ateidavo išgėrus, bet parašyti knygą - visai kas kita. O gal tai ir tiesa, kas žino, bet logika neleidžia paimti du atskirus faktus ir iškart susieti be dvejonių. O apie gėrimo ar negėrimo naudą nieko nesakiau. Iš esmės pritariu tau, kad alkoholis tikrai daug duoda (kaip ir turbūt bet kokia kita patirtis gyvenime), tik savo ribose. Metai tūsų ir po to metai meditacijos po medeliu mana

Jei išvardinčiau 10 dar žymesnių rašytojų, kurie mėgo žalią arbatą, klausimų dėl jos poveikio taip pat nebebūtų? Koreliacija ir priežastinis ryšys labai labai tolimi dalykai..

Visas popsas, kurio nori, paprastai elementariais trigarsiais, koks 90 proc dainų tenaudoja 1 6 4 5 kombinaciją, tonaciją pasirenki kokia tau patogiau dainuot ir laisvė :D. Per vakarą gali tas pozicijas susižiūrėt. O tai kompozijos mokina jau kokioj nors aukštojoj tik? Jūs tiesiog grojot įvairius kūrinius, nelabai analizuodami struktūrų ?

Man tai vis kirba klausimas.. Kaip baigus muzikos mokyklą, dar metus pasimokius gitaros (o ypač klasikinės), galima nemokėti akordų (ta prasme ne jų pozicijų gitaroj)? Ir kad juos reiktų rodyt? Kaip įsivaizuoju, tu negali nežinoti, kur kokios natos gitaros skirsniuose, taip pat skersai išilgai turi būti išsistudijavusi akordų sudarymą, apvertimus, septakordus, nonakordus su savais apvertimais ir t.t. Tai kame problemos gitaroje užspausti kokį tik nori akordą? Ir kažkaip šita problema pas daugelį baigusių muzikos mokyklas.. Kame čia paslaptis?

Padiskutuokit pamąstę geriau apie religijos, tikėjimo vietą dabartiniam pasaulyje. Psichologo vaidmenį masėms, gyvenimo įprasminimą. Ką veiktų kaimo moterėlės, jei nebetikėtų niekuo? Kai esi tik tu, reumatu persukta nugara, devynios galybės darbų, kasdien girtas vyras, alkani vaikai. Vat tokiais atvejais tikėjimas yra ramstis, padeda galvoti, kad esi ne vienas, kad tavo kelias turi prasmę. Kuo gyventų masės, jei nebūtų religijų? Ar gali visi būti savarankiškai psichologiškai stiprūs? Kas būtų, jei visuomenę sudarytų vien savim pasitikintys, veiklūs savo likimo kalviai? Ar galėtų egzistuoti tok

O neprivešit taip į Lietuvą kokių invazinių rūšių? Kasnors turėtų tikrinti ir spręsti ar leisti tuo užsiimti. Yra gi ir Lietuvos pievose gražių, gal tik kad nedideli..:)

Iš genetinės pusės, vieni žmonės gimsta su aktyvesnėm vienom smegenų dalim, kiti kitom; pagal tai dažnai ir formuojasi polinkiai kas geriau sekasi (banalus pvz - realai ir humanitarai), kur galų gale ir darbo daugiau įdedi. Visgi mano manymų prigimtinis humanitaras savo darbu ir pastangom gali aplenkti 95 ar daugiau proc realiukų. Bet genetika turi savo vietą:)

Turiu omeny, kad kartais labai gilinamasi į smulkmenas, kurių vartotojai net nemato, mato tik patys dizaineriai. Patogumui to 10 proc ir užtenka.

Man tai per smulkus šriftas, bet visumoj gražu. Aš senamadiškas, webuose 90 proc turinys ir patogumas turi dirbt, o ne dizainas..:)

Kartais pasiklausti kaip atrodo studijuojančių akimis to pat dalyko studijos skirtinguose univeruose labai gerai.. Dažnai žmonės klausia siauriau, tik kartais taip jau visai beviltiškai. Manau žodžio laisvė turi būti.. Juk ir dauguma patarimų - mąstyti pačiam.

Abstraktūs tavo klausimai labai.. Bent sukonkretintum sritį. Apie pvz. biochemija būta uždarbyje temų.

Daug dirbant turbūt bet kas bus perspektyvu. Tai peržiūrėk viską, ką siūlo biomedicinos mokslai ir pasižiūrėk kas patiktų.

Va būtent, kam neigti nežinant:). Kad tikėti savimi ir veikti pačiam reikia 100 % - faktas. Bet kam taip supaprastinti pasaulį.

Aš nesprendžiu 'kam' kažko reikia ar nereikia milijardams, tik bandau aiškinti ką jie turi omeny:). O kvaila ar nekvaila nežinau, aš tiesiog neatmetu labai tikėtinų dalykų (pasikartosiu - viskas tikimybių teorija). Nors atsižvelgus į visatos ir žmogaus amžių, prieš mus tikrai turėjo būt gyvybių visur, kurios turėjo daug daugiau laiko vystytis, todėl manau daugiau šansų kad visgi mes užsėti ar užsisėję, o ne patys susikūrę (kalbu apie gyvybę Žemėje apskritai, o ne tik žmogų, ir tam yra realių mokslinių hipotezių). Ir tai pagal tikimybių teoriją, o tu kalbi kuo tiki. Tai manau visgi nekvaila ne

Per stipri energija - ar tai nėra vėlgi savęs apribojimas dėl nežinojimo/nesupratimo? Ką stripresnio gali įsivaizduoti drugelis už galingą vėjo gūsį? Jei net įsivaizduot negali, tai vistiek nereiškia kad galima neigti. Čia jau nebe mokslas, jis nuo to apsiriboja, neleidžia metodologija:). Va būtent, kad religija aiškina kasdienius dalykus kitaip. Kitais vardais vadina. Pats pavidalas gimė tikriausiai tam, kad neišsilavinusiai 'liaudžiai nuo plūgo' būtų lengviau paaiškinti, kad reikia būti geram kitiems. Dėl visatos kūrimo, pasaulio sutvėrimo ir panašių Biblinių aiškinimų, aš asmeniškai Diev

Žiūrint į kvantinę fiziką ir didžiojo sprogimo teoriją, atsitiktinumo įvedimas tėra mūsų nesupratimas kažko. Jei negali paaiškinti - reiškia atsitiktunumas. Chaoso teorija, drugelio efektas - visa tai nurodo egzistuojant priežastinį ryšį. Tolimą ir nesuvokiamą, bet visgi. Ar fizikoj yra atsitiktunumai? Energija išmatuoja (atsiprašau, viso labo apskaičiuojama) iki nykstamai mažo dydžio. Didžiojo sprogimo metu atomai ir molekulės jungėsi atsitiktinai, ar visgi kažkurie jau turėjo šiek tiek daugiau energijos ir viskas buvo kryptinga? O jei buvo kryptinga, kodėl tuomet vėliau turėjo prasidėti atsi

maps.lt ir pasimatuok:)

Teko nakvynė Tier parke, patogiai ant žolės pasitiesus miegmaišį, nemanau kad prasčiau nei hostelį kokiam :D. Ryte dar lapė atėjo pasisveikint. Bėgikų ten gan nemažai ir vakare kol šviesu, ir ryte nuo kokių 6h, bet kita vertus tikrai yra kur užlįst.

Papasakokit prašau ką reiškia modernesnis univeras? Nauji stalai, kompai, smart board'ai? Ar naujos žinios, kitokios? Man teko VU porą kursų ekonomikos katedroj išklausyt, tai dėstytojai rėmėsi tiek naujais tyrimais, tiek ir senom gerom taisyklėm (o ekonomikos istorija manau svarbi ne tik ekonomistams, bet ir kiekvienam išsilavinusiam žmogui). ISM draugas studijavo. Tai susidariau tokį įspūdį - jie turi šiek tiek koleginę pakraipą, tai yra ruošia žmones rimtam darbui, didelėse ir rimtose įmonėse. O VU į ekonomiką žiūri iš pradinio taško - kaip visuomenės santvarkos aiškinimą daugiau mažiau pin

Parodykit kur tuos 20 proc ar nors 15 galima stabiliai imti 45 metus:). O dar ypač tokią investicinę priemonę, į kurią ramiai pervestumėtė po 25 metų sukauptą savo pusmilijonį :D. Bangos visur, o portfelio skaidymas mažina riziką, bet mažina ir uždarbį. Pats taupymo principas - lašas po lašo - geras. Tik nereikia daug svajot. Iš asmeninės patirties - per keletą studijų metų atsidėdavau po 20 lt kas mėnesį, gan greit po 70 lt, karts nuo karto susikaupusius pinigus dėdamas į draustą indėlį (apie 4proc metinių), kartais - į akcijas (bet pliuso nebuvo). Ir tokia nepastebima suma po kelių metų

O kaip muzikantui/kūrėjui nebūtų įdomu praeiti muzikos harmonijos detalesnį kursą (gaut kompozitoriaus bakalaurą)?