Murmur333

Dėkui už palaikymą ;) Puikiai apibūdinai mano straipsnio tikslą - būtent mokomasis, o ne pramogai. Ir tikrai ne visiems pateikta informacija yra naudinga. Bet kam nors gali praversti :rolleyes:

Nepyk, bet susidarė įspūdis, kad pats nelabai supranti, apie ką kalbi. Patarčiau labiau pasidomėti, kas yra kalbos kultūra, įvairūs rašymo stiliai, kalbos turtingumas ir tuomet mielai apie tai padiskutuočiau. ;)

Tiesą sakant, man pačiai įdomu, ar visi komentatoriai yra tekstų kūrėjai, nes jei kai kurie iš jų nerašo patys, tai labai natūralu, jog straipsnis nepatiko. Gal reikės prirašyti pradžioj, kad nerašantys ir profesionalūs kūrėjai nesivargintų skaityti, nes neras jokios naudingos informacijos :rolleyes:

Visiems ačiū už išsakytą nuomonę ir konstruktyvią kritiką. Prastas "kabliukas" pasitaikė :lol:

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Sveikinu įkūrėjus, forumiečius ir save :) Toks pripažinimas yra, švelniai tariant, pakankamai rimtas ir manau, kad pirmame temos pranešime Kernius gerokai pasikuklino. Manau, kad šitas forumas užpildo tą nišą, kurios bent iš dalies nesugeba užpildyti viešasis sektorius, bent jau tokioje srityje kaip pats smulkiausias ir pats jauniausias verslas - tai vieta, kurioje žmonės gauna jiems reikalingą su verslumu susijusią informaciją nebiurokratiniu būdu. Geras pavyzdys yra zyzuolė ir jos nesibaigiančios konsultacijos mokesčių tematika. Tad jūs atliekat savotišką misiją. Tačiau Kerniui ir ko. siūlyčiau atkreipti dėmesį į šio forumo svarbą ir naudą, jo naudojimo mastą, kuris nėra toks mažas, ir pasistengti jo pagalba diegti jaunimo galvose dar geresnį ne tik verslumo, bet ir sąžiningo verslo principo suvokimą. Skatinti legalizuotis, pratinti mokėti mokesčius nuo savo veiklos, diegti sąžiningos konkurencijos principus ir susitarimo (sutarties) laikymosi svarbos suvokimą. Reikia mažiau visų tų šūdeliautojų, kurie renka centus dalyvaudami visokiose abejotinos reputacijos ir naudingumo "maigyk reklamą" kampanijose, taip pat mažiau spekuliacijų pirk-parduok, ir daugiau tų, kurie užsidirba realiai kartu sukurdami kažkokį produktą ar suteikdami realią paslaugą, taip pat labai svarbu skatinti kūrybingus žmones.
 
Manau, kad forumas galėtų įvesti papildomus kriterijus ir išskirti tam tikrus narius iš likusiųjų. Panašiai, kaip dabar yra VIP nariai (net nežinau, už ką konkrečiai tas statusas gaunamas), galėtų būti išskiriami ir tie nariai, kurie teikia realias paslaugas ar kuria realius produktus bei tą daro legaliai. Nežinau ar tą realu įgyvendinti ir kiek tai sudėtinga, bet būtų tikrai gerai, jei forumas pakiltų dar viena kokybės pakopa aukščiau tuo pačiu aukštyn tempdamas ir savo narius.
 
Gal šiandien daugeliui ir atrodo, jog legalizuotis nėra verta, jog tai papildomos "išlaidos", tačiau šiandien pasižaidžiant įgyta patirtis mokestinėje sistemoje ir visame tame biurokratiniame aparate bus naudinga ateityje, kai verslas iš epizodinės veiklos tiems žmonėms taps gyvenimo duona.
 
Šitas forumas turi daug daugiau įtakos nei jums atrodo. Būtina tą įtaką išnaudoti ir išnaudoti ją tinkamai. Ar kada bandėt pagalvot, kiek darbo vietų jis jau sukūrė? Labai gali būti, kad Kernius ir ko. sukūrė (sudarė aplinką joms susikurti) daugiau darbo vietų ir sugeneravo daugiau mokesčių nei, pavyzdžiui, koks nors šoumenas Seimo narys. O, jei dar nesukūrė, tai dar sukurs, todėl kad forumo auditorija yra, įvertinus vidurkį, labai jauna ir pasireikš dar ateityje. Uždarbis.lt - tai verslo inkubatorius ir, mano nuomone, jūs turėtumėte kreiptis į valstybę dėl finansinės paramos šį inkubatorių plėtojant, nes jo sėkme valstybė turėtų būti suinteresuota (aišku, ji reikalautų praktiškai absoliutaus jo ir jo narių veiklos legalumo ir skaidrumo). Nors ir nesu tikras, kad šiai dienai būtų galima tikėtis realios paramos iš tos pusės, bet bent jau mano logika vadovaujantis visos iniciatyvos, kurios ugdo veiklų, sąžiningą pilietį, turėtų būti remiamos. O valstybė gali tik svajoti, kad prie to prisidėtų ir privati iniciatyva, kokią čia ir matome.
 
VŠĮ Uždarbis.lt?

Per vakar vykusį Login 2012 uždarymo vakarą buvo įteikti Lietuvos interneto apdovanojimai.
 
Rinkimų pirmajame etape balsuoti galėjo visi internautai, o antrajame savo lemiamą žodį atrinkdama nugalėtojus tarė komisija. Jos nuomonė kai kuriose kategorijose smarkiai skyrėsi nuo internautų (statulėles gavo ne tie, kurie pirmavo savo kategorijose po viešo balsavimo), bet džiugu, kad "Geriausio forumo" nominacijoje tiek internautų, tiek komisijos vertinimai sutapo:
 

 
Atsiimdamas statulėlę sakiau, kad jei Login yra didžiausia technologijų konferencija Lietuvoje, tai Uždarbis.lt yra didžiausia technologijų bendruomenė Lietuvoje, – ir šis apdovanojimas skirtas visiems 50 000 mūsų narių.
http://g4.delfi.lt/images/pix/file58841831_bc70bff3.jpg
 
Pačius apdovanojimus galima vertinti įvairiai, bet faktas, kad Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 100 populiarių interneto forumų, kurie turi tūkstančius narių, ir Uždarbis.lt buvo išskirtas iš visų, yra tikrai malonus.
 
Tai pirmas rimtesnis Uždarbis.lt pripažinimas nuo pat 2004 metų, kai šis forumas buvo sukurtas.
 
Ačiū visiems, kad esate :)

Sveiki,
 
kadangi esu šimtą kartų bandęs dėstyt savo mintis raštu ir šimtą kartų visai nepavyko, nusprendžiau pabandyt savo mintis papasakot prieš kamerą:
 

 
Update 19/05/2012
 
Po pirmo vlog'o sulaukiau daugybės klausimų apie studijas užsieny, kaip pats stojau, ar patinka ar nepatinka. Nusprendžiau padaryt apie tai savo antrą vlog'ą.
 
Pamatęs galutinį rezultatą supratau, kad pats sau energijos prieš kamerą kalbėt pritrūkau ir... nors labai stengiausi karpyt daug daug dar visokių minčių iš vlogo, vistiek gavosi žiauriai ilgas. Na, bet džiaugsiuos, jei bent kam nors tos miglotos UK studijos pasidarys bent šiek tiek aiškesnės :)
 

 
Update 26/05/2012
 
http://www.youtube.com/watch?v=NqVvJiwHMbA
 
Štai jau trečiasis video blog'as, šį kartą pasimokęs iš ankstesnių klaidų nusprendžiau lakoniškai nušviesti jaunimą apie marketingą ir kodėl tai svarbi kasdienio gyvenimo dalis :)

O kodėl būtinai kam nors dirbti? Kodėl tiek daug žmonių Lietuvoje įsitikinę, kad turi rasti kitą žmogų, kuriam galėtų parduoti savo laiką? O jei neranda - tai bloga šalis. Kas trukdo susikurti sau darbo vietą patiems? Lietuvoje vienas žmogus iš šimto turi savo verslą, o yra šalių, kur sau vadovauja kas penktas. Jei tu esi pakankamai protingas, kad tave norėtų kas nors įdarbinti daugiau nei fiziniam darbui, tai turėtum būti pakankamai protingas, jog pats atrastum nišų ir galimybių. Dėl tokių "duokite man darbo arba aš išvykstu" darbo vietų ir nėra - nes visi tik jų laukia, o patys nieko nekuria.
 
Geras straipsnis šia tema: Menkas verslumas atsilieps šalies ūkiui
 
Paprasčiausias verslumo pavyzdys: http://manomeistras....ie-mano-meistra

Neabejoju, kad grįšiu visam laikui, bet tik tuomet, kai pamatysiu pasaulį ir pagyvensiu skirtinguose žemynuose (informatiko galimybės - gali dirbti gyvendamas bet kur). Kol kas nebuvau šaly, kurią iškeisčiau į Lietuvą.
 
Be to, net ir studijuojant užsienyje mano namai yra Lietuvoje - Škotijoje praleidžiu mažiau nei 26 savaites per metus ir išskrendu tą pačią dieną, kai baigiasi paskaitos ar egzaminai.
 
UK mane erzina tiek klimatas, tiek žmonės ir neįsivaizduoju, kaip ten galima norėti gyventi.
 
Sutinku. Tikrai sėkmės istorijų yra pilna ir jos kartais per daug skatina emigruoti. Todėl šis straipsnis man ir pasirodė vertas dėmesio - tiesiog kitoks nei visi.

Pats straipsnis parodo, kad kiekvienam įdomi sava sritis. ;)

Ech kokia tema...nuo mažens mylių gyvūnus, ypač šunis, žmogaus tikruosius draugus(jokiu būdų nenoriu išskirti kitų gyvūnų).Mano požiūriu ir patirimu, tai yra labai gilus dalykas, pats niekada "nepernešiau" smurto prieš gyvūnus, buvau,esu ir būsiu nusiteikęs labai priešiškai. Taigi pateiksiu savo nuomonę ir apmastymus :)
 
Kodėl kartais santykis tarp žmogaus ir gyvūno būna kurkas "gilesnis", nei tarp žmonių?
 
Bent šiek tiek įsivaizduokite, jauskite ir apmastykite ką jaučia Jūsų augintinis, galbūt net draugas :) Pirma, tai, kad gyvūnas yra savotiškai protinga asmenybė, jis jaučia, moka suprasti, paguosti žmogų kurkas prasmingiau, nei kitas žmogus. Aišku dabar nežeminu žmonių, nenori teigti jog žmogus tai savanaudė ir nieko nesuprantanti butybė, taip nėra. Bet ar teko Jums kada toks išgyvenimas, kai esi liūdnas, ar netiki savimi pats dėl kažko ir užsitveri tylos siena nuo kitų, tiesiog nenori pasakoti kitiems žmonėms, net artimiesiams, viską laikai savyje ir tomis akimirkomis turėjot pastebėti kas dėl Jūsų daugiausiai "pergyvena" kas lyžteldamas Jūsų veidą tarytum Jus padrasina, kas kartu liūdi su jumis, galbūt to nepastebite, bet dažnai tai būna Jūsų augintinis, kai pažvelgi į jį, ironija, bet jo akys taip pat būna liūdnos, lyg suprastu Tave geriau už bet ką kitą. Kadangi pats turiu šunį, juo rūpinuosi, branginu jį, tikrai kartais būna tokių akimirkų, kai pasijunti tarsi būdamas filme, dėl savo augintinio elgesio. Todėl, jis nėra man tik augintinis, tai tarsi draugas, kuris tave supranta be žodžių, kuris kiekvieną dieną sugeba Tave pradžiuginti ir nustebinti kažkuo. Išties manau, kad kaip Tu rūpiniesi ir kaip elgiesi su savo "draugu" taip jis elgiasi ir su tavim, juk nereikia, nei sakyt, patys žinot, kad moksliniais tyrimais yra pagrįsta, kad gyvūnas jaučia ir supranta ir turi tikrai ne mažą IQ :D O iš patirties galiu pasakyti, kad tai pat jis jaučia žmogaus tą vadinamąją aurą, tai geri ketinimai, žmogaus širdis ir visi šitokie panašūs dalykai, trumpiau, radikaliai ir su konkretinus tai - jaučia ar tai geras ar blogas žmogus. Būkim dėmesingi ir atidūs savo augintiniui, savo draugui :)
 
 
Kodėl mylimas augintinis mane sužalojo, už ką?
 
Taip, susiduriama ir su šiais atvėjais, galime juos išanalizuoti ir Jūs suprasite, kad tai nėra priežastis nekęsti gyvūno už tai. Rūpinates savo augintiniu, globojate ir mylite jį, atrodo visiškai jį pažystate, bet būna jog kartais gyvūnas pasielgia žiauriai. Kas tai įtakoja? Aiškiausia bus jei pateiksiu visiems suprantama pavizdį. Žiūrite žinias, domitės naujienomis? Retas, kuris nesidomi apie jį supančio pasaulio įvykius, o dar labiau mums rūpi kas vyksta būtent Mūsų aplinkoje. Kuo tai susiję su gyvūnais? Aiškinu. "Visą gyvenimą buvusi ramaus būdo moteris, be priežasties nužudė savo sugyventinį", "Dviejų vaikų mama nužudė savo naujagimius" Kas tai? Tai yra psychinis sutrikimas, tai reikia gydyti. Pavyzdys gali būti šiek tiek ir kitoks, norint kuo aiškiau apibrėžti ir palyginti du esminius dalykus tarp žmogaus ir gyvūno, situacija galime šiek tiek sušvelninti, minėtuose situacijose, minėti asmenys buvo sužaloti(tarkim). Ar mūsų valstybė už sužalojimą(netyčinį, tą situaciją kaltininką buvusį psychiškai nestabilų) baudžia mirties bausme? Ko gero ne, ar tokį žmogų nušauna vietoje ar jį nuskandina ar pakaria? Tikrai ne, esmė, kad vasltybė teisia žmogų už padarytus nusikaltimus. Dabar esminis skirtumas: žmogus, nors ir nubaustas turį teisę pasitaisyti, turi tesę į gyvenimą, turį teisę į gydimą, turi teisę reikšti norą gydytis ir turi galimybę nekartoti savo klaidų ateityje. Tai leiskit paklausti, kas mes tokie, budeliai? Dievai? Kad rengtume "linčo teismą" gyvūnams? Gyvūnas, sužalojęs savo šeimininką ar bet ką kitą negali būti už tai baudžiamas mirties bausme(labai dažnai taip būna, ypač kaimuose), kodėl atimame iš gyvūno teisę gyventi?
 
 
Ar nužudytum savo artimą?
 
Dėl šio dalyko, taip pat kuris yra pasibaisėtinas, dėl kurio plyšta širdis, tai seno augintinio "pribaigimas" idant "jau vistiek senas, kankinasi, lygotas, dar kąnors apkrės, padėt reikia pabaigt kančias" Ar susimastot koks yra žiaurus toks poelgis? Kodėl būtent pabrėžiu šitai? Štai Jums pavyzdys. Turit ligotų artimųjų? Neturit? Bet kokiu atvėju turbūt žiūrit laidas, ne per seniausiai, vienoje TV3 laidoje buvo kalbama apie tai, nematėt laidos? Tuomet pabandykit įsivaizduoti. Turit ligotą ir seną senelę ar senelį, galbūt kitus asmenis, mamą arba tėtį, kurie jau senai dėl ligos ir senatvės nebesidžiaugia gyvenimu taip, kaip norėtų tai daryti. Kaip Jūs elgiatės? Drįsčiau sakyti daugumai, tokioje situacijoje būtų(būna) skaudu, juk daugelis nori paskutinėmis dienomis, kuo daugiau laiko praleisti su savo sunkiai sergančiais ar tiesiog senais žmonėmis, tarsi nori gražinti skolą, kurią turi savo širdyje jiems, atpirkti visas nuoskaudas švelnumu, dėmesiu ir būvimu šalia. Dabar artimas žmogus senas, taip, bet vis labiau pamirštame praeitį, žiūrime į tai pro pirštus. Ar Mama neatidavė Jums savo laiko, meilės, švelnumo? Ar seneliai nepraleisdavo laiko su Jumis? Ne paguosdavo, kai būdavo sunku, ne patardavo? Tai ar Jūs tai pat pasielgtumėte su savo artimu? Taigi supraskim tai, kad amžinai žmogus negyveną, taipogi ir gyvūnas. Ar nebūtų geriau savo seną, ligotą ar ne, augintinį - draugą išsivesti pasivaikščioti, kuo daugiau laiko su juo praleisti drauge, suteikti jam džiaugsmo numetant tą paprastą žaislą ar tiesiog išsivešti kartu į gamtą, pasivaikščioti, gyvūnas tai supras, supras, kad jis Jums yra brangus. Jaunystėje jis atidavė Jums viską ką galėjo, prieraišumą, pralinksmindavo Jus, leisdavo Jums džiaugtis kiekviena smulkmena. Ar mes tikrai galim vadintis žmonėmis, jei nusprendžiam augintinio gyvenimą už jį? Susimastot ką gyvūnas jaučia ir ką galvoja kai į jį būna nutaikytas ginklas, ginklas kurį laiko jo šeimininkas, jo viso gyvenimo aplinkos žmogus, ar žmogus kuriam buvo ištikimas, kurį mylėjo, kuriam atidavė visą savo gyvenimą ir dėmesį? Esat matę augintinio žvilgsnį tą akimirką? Ar negalvojat, kad gyvūnui kyla klausimai kodėl ir už ką?...
 
 
Apibendrinimas: Gyvūnas yra draugas, ne žaislas, kurį pasenus gali išmesti ar sunaikinti...Kas apgins juos nuo tų būtybių kurie vadina save žmonėmis, besielgiančių taip, jei ne patys Męs. Mylėk, Gerbk, Suprask.
 
 
Galbūt pagalvojot, kas man "įskiepijo" šitokį požiūri? Jis susiformavo pats, domėjimusi ir žiniomis jį sau padėjau suformuoti pats. Gyvenime buvo skaudžių atsitikimų, ar yra tekę laikyti kruviną, besikamuojantį savo augintinį rankose? Man teko. Ar yra tekę matyti kaip Tavo augintinis inkščia iš skausmo, paskutinėmis savo gyvenimo akimirkos glaudžiasi Tau prie kojų ir tu jam negali nieko padėti? Man teko. Galbūt dėl to mano požiūris ir apmastymai yra būtent tokie.

Sveiki,
 
Daugeliui iš Jūsų teko parduoti ar pirkti daiktą ar paslaugas iš kitų žmonių. Vieni buvo malonūs, o su kitais daugiau reikalų turėti nenorėjote. Kodėl? Pamėginkime apžvelgti Bendravimo tarp kliento ir pardavėjo (paslaugų teikėjo) niuansus. Pateiksiu viską savo patirtais pavyzdžiais.
 
Kultūra
 
Prireikė man pasikeisti akinių rėmelius, nes senieji galutinai sulūžo. Pradėjau akinių parduotuvių reidą, siekiant išsiaiškinti rinkos kainas. Į daugelį parduotuvių įėjęs susidurdavau su tiriančiu pardavėjų žvilgsniu, pamačiusios jog aš nesu tas pirkėjas kuris ims domėtis adidas ar gucci akiniais, jos nudelbdavo žvilgsnius į skaitomus žurnalus, suprask - "apsitarnauk pats".
Lankydamas šeštą parduotuvę, nustebau, kuomet tik įėjus pro duris išgirdau "Laba diena, ponaiti". Būtent taip. Pasimečiau net, moteris priėjo ir maloniai pasiūlė savo pagalbą išsirenkant akinių rėmelius. Buvo paklausta apie turimą biudžetą, norimą stilių bei spalvą. Užsisakęs akinius išėjau šypsodamasis tarsi kažką būčiau laimėjęs (o paklojau 600Lt).
 
Moralas: mandagumas nieko nekainuoja, o naudą generuoja milžinišką. Mandagumu grindžiamas produkto ar paslaugos pardavimas visuomet bus vykęs ir klientas norės pabendrauti su jumis dar kartą. Tad, netingėkite praverti burnos ir ištarti "Sveiki, kuo galiu padėti?".
 
Taktas
 
Daugeliui yra tekę pirkti proginius rūbus, ne išimtis ir mano atveju. Įstrigo atvejis perkant kostiumą. Rinkausi jau pasiūtą kostiumą, tad matavausi jų ne vieną toje pačioje parduotuvėje. Išsirinkau iš pažiūros gražų kostiumą, pardavėjas nusišypsojo ir tarstelėjo "Jog ši spalva jums nėra tinkama, gal galėčiau pasiūlyti kita?". Parinkome kitą spalvą, ir išties, šventėje sulaukiau nemažai komplimentų.
 
Moralas: pastaba vietoje ir laiku visuomet atneš naudos ir kliento simpatiją dėl Jūsų įžvalgos esamame reikale. Visuomet galvokite ką kalbate ir su kuo.
 
Dedikacija
 
Man visuomet keldavo nepaaiškinamą nuostabą tie žmonės kurie pasineria į savo reikalą "visa galva". Prireikė išsinuomoti serverį iš užsienio. Radau kompaniją kuri, kaip man rekomendavo, yra patikima. Susisiekęs su operatoriumi pradėjau kalbą dėl "Custom package". Buvau paklaustas kam naudosiu serverį, atsakiau jog tai bus serveris naudojamas komercinei veiklai. Buvo pasiūlytas variantas kuris man tiko.
Pradėjęs eksploatuoti serverį, sulaukiau skambučio iš to paties operatoriaus su kuriuo bendravau pradžioje. Klausė kaip paslaugos, ar viskas veikia taip kaip tikėjausi. Atsakiau jog nemoku kai kurių funkcijų įdiegti, operatorius maloniai pasisiūlė įdiegti tas funkcijas ir paaiškino kaip, kas ir dėl ko.
Per mėnesį operatorius man skyrė 56 valandas konsultacijų kurios susijusios su serverio turiniu (programavimo puse).
 
Moralas: sveikas fanatizmas garantuos sėkmę, lojalumą, bei gerus atsiliepimus bet kurioje veikloje kurios Jūs imsitės. Skirkite laiko klientų išsamiai konsultacijai, gautais rezultatais nenusivilsite.

Sveiki,
 
Daugeliui iš Jūsų teko parduoti ar pirkti daiktą ar paslaugas iš kitų žmonių. Vieni buvo malonūs, o su kitais daugiau reikalų turėti nenorėjote. Kodėl? Pamėginkime apžvelgti Bendravimo tarp kliento ir pardavėjo (paslaugų teikėjo) niuansus. Pateiksiu viską savo patirtais pavyzdžiais.
 
Kultūra
 
Prireikė man pasikeisti akinių rėmelius, nes senieji galutinai sulūžo. Pradėjau akinių parduotuvių reidą, siekiant išsiaiškinti rinkos kainas. Į daugelį parduotuvių įėjęs susidurdavau su tiriančiu pardavėjų žvilgsniu, pamačiusios jog aš nesu tas pirkėjas kuris ims domėtis adidas ar gucci akiniais, jos nudelbdavo žvilgsnius į skaitomus žurnalus, suprask - "apsitarnauk pats".
Lankydamas šeštą parduotuvę, nustebau, kuomet tik įėjus pro duris išgirdau "Laba diena, ponaiti". Būtent taip. Pasimečiau net, moteris priėjo ir maloniai pasiūlė savo pagalbą išsirenkant akinių rėmelius. Buvo paklausta apie turimą biudžetą, norimą stilių bei spalvą. Užsisakęs akinius išėjau šypsodamasis tarsi kažką būčiau laimėjęs (o paklojau 600Lt).
 
Moralas: mandagumas nieko nekainuoja, o naudą generuoja milžinišką. Mandagumu grindžiamas produkto ar paslaugos pardavimas visuomet bus vykęs ir klientas norės pabendrauti su jumis dar kartą. Tad, netingėkite praverti burnos ir ištarti "Sveiki, kuo galiu padėti?".
 
Taktas
 
Daugeliui yra tekę pirkti proginius rūbus, ne išimtis ir mano atveju. Įstrigo atvejis perkant kostiumą. Rinkausi jau pasiūtą kostiumą, tad matavausi jų ne vieną toje pačioje parduotuvėje. Išsirinkau iš pažiūros gražų kostiumą, pardavėjas nusišypsojo ir tarstelėjo "Jog ši spalva jums nėra tinkama, gal galėčiau pasiūlyti kita?". Parinkome kitą spalvą, ir išties, šventėje sulaukiau nemažai komplimentų.
 
Moralas: pastaba vietoje ir laiku visuomet atneš naudos ir kliento simpatiją dėl Jūsų įžvalgos esamame reikale. Visuomet galvokite ką kalbate ir su kuo.
 
Dedikacija
 
Man visuomet keldavo nepaaiškinamą nuostabą tie žmonės kurie pasineria į savo reikalą "visa galva". Prireikė išsinuomoti serverį iš užsienio. Radau kompaniją kuri, kaip man rekomendavo, yra patikima. Susisiekęs su operatoriumi pradėjau kalbą dėl "Custom package". Buvau paklaustas kam naudosiu serverį, atsakiau jog tai bus serveris naudojamas komercinei veiklai. Buvo pasiūlytas variantas kuris man tiko.
Pradėjęs eksploatuoti serverį, sulaukiau skambučio iš to paties operatoriaus su kuriuo bendravau pradžioje. Klausė kaip paslaugos, ar viskas veikia taip kaip tikėjausi. Atsakiau jog nemoku kai kurių funkcijų įdiegti, operatorius maloniai pasisiūlė įdiegti tas funkcijas ir paaiškino kaip, kas ir dėl ko.
Per mėnesį operatorius man skyrė 56 valandas konsultacijų kurios susijusios su serverio turiniu (programavimo puse).
 
Moralas: sveikas fanatizmas garantuos sėkmę, lojalumą, bei gerus atsiliepimus bet kurioje veikloje kurios Jūs imsitės. Skirkite laiko klientų išsamiai konsultacijai, gautais rezultatais nenusivilsite.

Taip, klaidų darai, reiktų pasitempti.

Labai nuoširdus prisistatymas. Sėkmės įgyvendinant savo svajones ;)

Kai kuriuos tekstus perskaitome vienu įkvėpimu, o kiti jau po pirmosios pastraipos sukelia nenumaldomą žiovulį. Tad pažiūrėkime, kurgi autoriai paslepia įtrauklumo „kabliuką“, užkabinantį ir neleidžiantį atsiplėšti iki paskutinio skyrybos ženklo.
 
Intriguojanti antraštė
Antraštė turi sužadinti smalsumą ir norą perskaityti straipsnį. Reikia užsiminti apie rutuliojamą temą, bet palikti intrigą – siūlo galą, kurio laikydamasis skaitytojas įsipainiotų į gerai suregztą minčių tinklą. Pavyzdžiui, „Dar vienas Katalikų Bažnyčios nužmogėjimas“ (Apostazė.blogspot.com) suintriguoja labiau nei „Bažnyčios nurodymu Olandijoje būdavo kastruojami berniukai“ (Delfi.lt). Antruoju atveju pavadinime pateikta informacija pakankama, kad smulkmenomis nesidomintis skaitytojas nebesigilintų į temą ir neskaitytų viso straipsnio, o būtent taip ir elgiasi dauguma laiką itin taupančių žmonių.
Antraštės mintį svarbu perteikti glaustai ir efektingai, kad daugiažodžiavimas neatbaidytų galimo skaitytojo. Pripažinkit, juk pernelyg ilgų straipsnio pavadinimų akys kartais tiesiog nesivargina skaityti ir apsistoja ties trumpesniais.
O kai antrašte susidomėjęs skaitytojas ryžtasi užmesti akį į patį tekstą, reikia jau pirmaisiais sakiniais užkariauti jo dėmesį, nes turite 20 sekundžių „kabliukui užmesti“. Tai padaryti padės laiko patikrintas masalas – TTT.
 
Trys didieji „T“
Taiklumas, Tikslingumas, Turtingumas – tai trys straipsnį laikantys banginiai, užtikrinantys jo įtaigumą. Kad tekstas būtų tvirtas, reikalingi visi kartu ir vienodai stiprūs.
Taiklumas. Kiekvienas straipsnis turi taikliai pasiekti potencialių skaitytojų taikinio centrą – adresatą. Neverta galvoti, kad itin įdomų straipsnį skaitys bet kas. Informacijos pertekliaus laikais kruopščiai atsirenkame, ką verta skaityti, o ko ne. Pavyzdžiui, šis straipsnis skirtas tekstų kūrėjams, nes pateikiama informacija gali būti naudinga tik jiems. Numačius adresatą ir suvokus jo poreikius imamas konstruoti informacinis pranešimas.
Tikslingumas. Bet kokio teksto tikslas – perduoti konkrečią žinią (informaciją). Jos turi būti pakankamai, kad vertėtų kurti naują diskursą. Kalbėjimas ir nieko nepasakymas – tuščiažodžiaujančių politikų užsiėmimas, tad jiems ir palikime. Gero tekstų kūrėjo darbuose informacija yra pagrindas – namo „dėžutė“, o kalbinė išraiška – tik apdaila. Bet ji ne mažiau svarbi, nes tik originaliai ir įdomiai pateiktos mintys tekstą daro patrauklų.
Turtingumas. Būtent taip pavadinau trečiąjį banginį – kokybišką ir įdomų temos pateikimą. Va čia ir prasideda tikrai gero kūrėjo triumfas. Kalbos turtingumas – ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas, pasiekiamas po kelerių metų nuolatinio įdirbio. Intuityvus kalbos pojūtis labai padeda parinkti išraiškingiausius žodžius, tinkamiausias frazes ar net emociškai stiprius skyrybos ženklus. Kai moki gerai „vairuoti“ kalbą, nebijai rizikuoti ir lėkti didesniu greičiu ar važiuoti šlaito pakraščiu. Pasitikėjimo savimi taip pat įpučia kokybiškos literatūros skaitymas, nes skaitant pasąmonė užfiksuoja netikėtas ir unikalias kalbos išraiškos formas ir reikiamu metu – kuriant tekstą – mesteli jas į sąmonę. Taip ir gimsta tikri šedevrai.
 
Švarus tekstas
Man asmeniškai nėra nieko blogiau už informatyvų ir įdomų tekstą, suterštą rašybos ir kalbos kultūros „šiukšlėmis“. Jeigu jau rašai plačiajai visuomenei, būk malonus, parodyk daugiau pagarbos skaitytojui ir pasidomėk elementariausia kalbos kultūra. Juk kalbėdami, ypač prieš auditoriją, galvojame apie savo laikyseną ir kūno kalbą, stengiamės juos kontroliuoti. Tad gal metas atidžiau peržvelgti savo kūrinius ir jiems suteikti naują kokybės ženklą?
 
Jeigu jau užteko kantrybės perskaityti mano rašliavą iki galo, siūlau mintyse reikiamoje vietoje padėti kablelį straipsnio pavadinime. Kiek daug pakeičia toks mažas kablelis, tiesa?!

Sveiki,
 
Esu moteris, įkopusi į ketvirtą dešimtį. Nieko nesu pasiekusi, nesu linkusi labai rizikuoti, neturiu ir iš ko, tačiau vistiek mane domina verslas. Šioje svetainėje prisiregistravau tikėdamasi sužinoti, kaip galima verstis Lietuvoje susikuriant darbo vietą pačiam. Įdomu kaip verčiasi ir ko yra pasiekę kiti, kiek reikia lėšų pradėti, pradžiai, mažą versliuką ir plėstis toliau. Pasidalinkite patirtimi, man būtų labai įdomu :)

Truputį bijau, galiu pakenkti kažkam, o gal ir padėti. Kaip jau ir minėjo autorius - reikia kelti sau apskaičiuotus, pasvertus, įmanomus tikslus. Kad juos kelti reikia čia ir taip aišku. Tik kai "tikslų kėlimo meną" jau pažinote pakankamai ir įgavote pasitikėjimą savimi, galima kelti itin aukštus tikslus. Dėl ko tai sakau: pasiryžus pradėti kelti ir siekti savo tikslų, iškėlus pernelyg aukštą tikslą ir jo nepasiekus, visa motyvacija ir toliau siekti tikslo gali dingti. Mastyti reikėtų kryptingai, tikslas yra kur kas svarbiau nei daug kam atrodo.

Truputį bijau, galiu pakenkti kažkam, o gal ir padėti. Kaip jau ir minėjo autorius - reikia kelti sau apskaičiuotus, pasvertus, įmanomus tikslus. Kad juos kelti reikia čia ir taip aišku. Tik kai "tikslų kėlimo meną" jau pažinote pakankamai ir įgavote pasitikėjimą savimi, galima kelti itin aukštus tikslus. Dėl ko tai sakau: pasiryžus pradėti kelti ir siekti savo tikslų, iškėlus pernelyg aukštą tikslą ir jo nepasiekus, visa motyvacija ir toliau siekti tikslo gali dingti. Mastyti reikėtų kryptingai, tikslas yra kur kas svarbiau nei daug kam atrodo.

Vat vat...Įdomus gyvenimo ir žmogaus galimybių paradoksas - kuo didesni sunkumai užpuola - tuo geresnių rezultatų žmogus gali pasiekti. Man vis iš galvos neiškrenta Lietuvos gyvenimas okupacijos metais - niekada Lietuva nebuvo vieningesnė ir žmonės niekada labiau nepalaikė vieni kitų. Spaudos draudimas - niekada daugiau taip žmonės lietuviškų knygų nemylėjo. Daugybė tokių pavyzdžių yra.
 
Man šitų istorinių žinių pakanka, kad suprasčiau, jog man yra būtini sunkumai ir nepatogumai - kad pasiekčiau žymiai daugiau, nei patogiai įsitaisęs.
Kai jau yra 'gana' patogu, kam tada stengtis ir kažko siekti?

Apie tai ir kalbu ir ką norėjau užakcentuoti, tai
 
Didžiausia problema yra ta, kad daugelis žmonių neturi vaizduotės. Argi "normaliam" berankiui šautų į galvą, kad reikia mokytis skraidyti? Ne! "Normaliems" užtenka vaizduotės tik tiek, kad reikia raudoti ir visiems skųstis gyvenimu - kaip viskas blogai ir galop padaryti išvadą, kad "nieko neįmanoma pakeisti". Todėl jie visą gyvenimą ir lieka tik "normalūs" :)

Tema "Pažadai sau 2011", tapo gana populiari. Aš asmeniškai sau pažadų neduodu, todėl prie šios temos neprisidėjau, tačiau kitų žmonių norus buvo labai įdomu paskaityti. Radau panašių tikslų, kuriuos keliu ir sau, bet 'nepažadu' jų įvykdyti.
 
Aš sau tikslus keliu nuolat - išmokti groti vienu ar kitu instrumentu, pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, įkurti pelningą projektą. Tačiau susiduriu su daug sunkumų.
 
Pirmiausia - tų norų žiauriai daug. Nežinau nuo ko pradėt...todėl dažniausiai nė nepradedu.
Kitas sunkumas - jei ką ir pradedu, tai tuoj jėgos pasibaigia ir nė nepajaučiu, kaip vėl praleidžiu pusę dienos facebook'e, youtube, skype ar kokiam forume...
 
Pastaruoju metu ypač aktyviai pradėjau ieškoti būdų ir papildomų teorinių žinių, kaip savo tikslus visgi pasiekti. Suprasdamas, kad ši problema kamuoja ne tik mane, nusprendžiau pasidalinti tuo, ką sužinojau čia- su jumis. Labai tikiuosi, kažkam padėsiu. O jei turit kokių nors minčių nuo savęs - mestelkit post'ą - papildysiu čia.
 
Sėkmė man, tai nuolatinė kova dėl man svarbaus tikslo.
 
Sėkmė nėra tik tikslo pasiekimas, nes tokiu atveju niekada negalėtume būt tiesiog sėkmingi. Savo gyvenime kiekvienas žinom žmogų, kuris atrodo sėkmingas. Tiesiog sėkmingas. Tačiau jis irgi klysta ir labai stipriai…bet vistiek atrodo sėkmingas.
 
 
Ankščiau sau keldavau tikslus labai paprastai – pagalvoji, ko norėtum ir pasakai sau – va, čia bus mano tikslas, reik siekt. Kas atsitikdavo? Kokių 90% tokių tikslų nė nepradėdavau, nekalbant apie jų įvykdymą.
 
Kaip stengiuosi išsikelti savo tikslus dabar:
 
1) Išsikeliu sau labai konkrečius, detaliai apgalvotus tikslus. Jei mąstai apie sveikesnę mitybą, susirask internete konkrečius patiekalus, kuriuos valgysi, kaip juos ruoši, kada juos valgysi ir pan. Pagalvok apie kiekvieną smulkmeną, susijusią su šiuo tikslu.
 
2)Išsikeliu sau apskaičiuojamus tikslus. T.y turi būti įmanoma pamatuoti patobulėjai ar ne, kadangi "sveikiau maitintis" nėra savaime tikslas, kadangi negali pasakyti ar jau "sveikiau" maitiniesi ar ne. Apskaičiuojamas tikslas gali būti - mėnesį laiko nevalgysiu picos, vietoje jos rinkdamasis vaisius.
 
3)Išsikeliu sau pasiekiamus tikslus. Pasaulis nuolat skamba nuo visokių “self-developerių” šūkių, kaip kiekvienas gali pasiekt bet ko. Tik jau nereikia, aklas žmogus niekada nebus lakūnu. Kaip ten bebūtų, kiekvienas žmogus gali pasiekti kur kas daugiau, nei įsivaizduoja. Jei kažko labai labai labai nori, ko gero, gali tai ir pasiekti. Yra geras žinomos firmos šūkis: “Just do it”.
 
4)Jei tikslas bus konkretus, apskaičiuojamas ir pasiekiamas - laiko klausimas, kada jį pasieksi.
 
Tikslai gali būti trumpo, vidutinio arba ilgo laikotarpio.
 
* Trumpalaikiai tikslai – tai tikslai, kuriuos pasiekt užtrukt turėtum ne ilgiau kaip 12 savaičių.
 
*Vidutinio ilgumo tikslai – tikslai, kuriuos turėtum pasiekt per pusę metų (6 mėn)
 
*Ilgo laikotarpio tikslai – tai tokie tikslai, kuriems pasiekt prireiks ne mažiau, kaip metų (12 mėn)
 
Jei į klausimą “ Ką aš nuveikiau šiandien, kad būčiau vienu žingsniu arčiau savo tikslo?” – turėsi kažkokį atsakymą, kad "taip, šiandien dėl savo padariau [x]" - nėra įmanoma, kad savo tikslo nepasieksi.
 
Klausimas “Ką aš nuveikiau šią savaitę?” skirtas vidutinio ilgumo tikslui.
“Ką aš nuveikiau šį mėnesį?" - ilgalaikiam tikslui.
 
***
Dealeris:
Turi aiškiai matyti savo kelią link tikslo, galvoje negali būti minčių maišalynė, į tai įeina:


 
Aiškūs darbai ir užduotys, kuriuos reikia įgyvendinti, įvertinti pagal svarbumą, suskirstyti prioritetais, kad nereikėtų tikslo siekimo priemonių kiekvieną kartą prisiminti ir bandyt iškrapštyti iš galvos.
Aiškūs finansai, jeigu tikslui pasiekti reikalingi pinigai, turi nusistatyti biudžetą, išlaidas įvairioms sritims, įplaukas, kad visi balansai ir finansiniai skaičiai nekabėtų tavo galvoje.
Aiškus laiko paskirstymas, kad visą laiką žinotum kur tavo darbo ir poilsio ribos, pats dienos darbų grafiko nesusidarinėju, bet visą laiką žinau, kad bent 3 dienas per savaitę skirsiu darbui.
 

 
Apibendrinant tikslų siekime yra svarbiausia: aiškumas ir švarus mastymas, nes viską laikant galvoje atsiranda stresas, motyvacijos trūkumas, nesijaučia judėjimo į priekį, laikas neoptimaliai išnaudojamas.

Man šis straipsnis labai padėjo. Turiu keletą idėjų, bet visada nusivildavau, kai bandydavau jas įgyvendinti. Gal tiesiog atrodė per daug rizikos... Bet nusprendžiau rizikuoti ir bandyti. Labiausiai patiko ir padrasino žodžiai, kuriuose sakoma, jog norint realizuoti idėją, reikia tūkstantį kartų bandyti ir dar tiek pat klysti. Tai mane paskatino labiausiai
 
Didelis AČIŪ straipsnio autoriui. :rolleyes: