suvalgysiu

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

Peržiūrėjau šitą video prieš kelias dienas, pasirodė eilinis smegenų plovimas, norint susirinkt gražaus pinigėlio iš aukų. Dabar atrodo, kad čia viskas yra daug rimčiau.
 
Netgi keista, kaip lengvai manipuliuojami yra žmonės. Jeigu šiek tiek pasigilintume į video, pamatysim, kad jame naudojamos populiariausios šiuolaikinės manipuliacijos taktikos:
 


 
Visų pirma pradėkim nuo vaiko (režisieriaus sūnaus geltonais plaukais). Ką jis iš vis veikia šiame video? Apie Ugandą ar tą patį Konį jis žino tiek pat kiek ir mes (žiūrovai) - nieko. Atsakymas akivaizdus, tai yra klasikinė taktika palenkti žiūrovus į savo pusę, imponuojant jų emocijoms. Kuomet žiūrovas pasiduoda emocijoms, nustoja veikti logika. Vaiko nekaltumas ir nuoširdumas (jis svajoja tapti aktorium, jis tiki šviesia ateitimi..) verčia mus stoti į jo pusę, tad kuomet vaikui yra parodomos dvi nuotraukos ir pasakoma: šitas yra gerietis, šitas yra blogietis,- jis nuoširdžiai tuo patiki. Tuo pačiu momentu tuo patikime ir mes.
 
Antra, visos tos kalbos apie Facebook. Na, gal Inception lygio ir nepasieksim, bet tai be abejo yra pasąmoningas skatinimas pasidalinti šiuo video su savo draugais internete. Aišku, nieko čia bloga. Ypač žinant kaip dabar pusė pasaulio yra pamišę dėl socialinių tinklų. Jau žmonės ten seniai patikėjo, kad pasidalindami nuotrauka ar pa"like"indami statusą, gali išgelbėti vaiko gyvybę, nors jis ir serga nepagydoma liga..
 
Pereikim prie mūsų žvaigždės Kony pristatymo. Tiesą sakant, peržiūrėjęs video užėjau į www.kony2012.com internetinę svetainę ir likau pasipiktinęs. Pirmas sakinys:
  
"Joseph Kony is one of the World's worst war criminals" - svarus argumentas.. panašiau į scam'o puslapius, siūlančius nusipirkti jaunystės serumą arba Hario Poterio nematomąjį apsiaustą. Žodžiu, nepateikiami joki faktai, tik vienpusė nuomonė.
 
Galiausiai, mums teigiama, jog Kony nesulaukia pakankamai dėmesio iš pasaulio, nebaudžiamas jis daro ką nori. Tačiau štai, vėliau, norint mus įtikinti jo blogiu, parodoma, jog jis kažkokios organizacijos yra pripažintas Nr. 1 pasaulio nusikaltėliu.
 
Nuolat kartojama, kad JAV neturi interesų medžioti Kony, kadangi Ugandoje "nėra ekonominių išteklių" (nors daug kas sako kitaip), tačiau vėliau sužinome, jog ten jau pasiųsta keli šimtai karių.

 
Atrodo ką tik pasaulis kritikavo JAV, kad šie kariauja Irake tik dėl naftos, bet dabar jau kažkodėl į Afriką važiuosim dėl vaikų? Ypač patys amerikiečiai, negi jie pamiršo, kaip viskas vyko su Osama Bin Ladenu? - Žmogumi, kuris gyvena urve, tačiau kažkaip sugeba "kelti grėsmę visam pasauliui". Ne atsitiktinumas, ką tik pasibaigė karas Irake, ir štai JAV jau turi naują taikinį - dar vieną urvinį žmogų, kurį žūtbūt reikia sumedžioti,- tik šįkart kitoje įtakos zonų teritorijoje - Centrinėje Afrikoje, kurioje, kaip daugelis jau ir pradėjo šnekėti, yra naftos, deimantų.. Dar pasigirdo naujiena, kad šią įtakos zoną sau bando palenkti ir Kinija, tad JAV reikia nedelsiant imtis veiksmų.
 
Pamirškit Ugandą - medžiojamas žmogus yra nematomas (ironiška, kad tai siejasi su 'Invisible Children' organizacijos pavadinimu),- niekas nežino, kur jis yra. Šiandien karius siunčiam į Ugandą, rytoj į Keniją, poryt į Sudaną, Kongą, Tanzaniją..
 
Nesu aiškiaregis, tačiau prognozuoti galiu drąsiai, kad afrikietiškų genų turintis JAV prezidentas B. Obama (puikus veidas šiam judėjimui) paskelbs, jog reikia gelbėti Afrikos vaikus ir "bring Joseph Kony to justice". Tuomet prasidės dar vienas ilgai truksiantis karas (bin Ladeną medžiojom kiek, 10 metų?), iš pradžių medžiosim J. Kony (tačiau jo niekaip nerasim), tuomet perkelsim karą iš Ugandos į kaimynines valstybes, karui įpusėjus bus įvykdytas kažkoks didesnis (tačiau ne galutinis) pasiekimas (Afganistane tai buvo S. Huseino kartuvės), tuomet bandysim "įvesti demokratiją Afrikos valstybėse" (suprask, į valdžią pastatyti JAV šalininkus),- žodžiu, vidurinių rytų karo analogas.
 
Dar vienas dalykas, kuris atkreipė mano dėmesį: kaip šitas filmas sugebėjo taip greitai sulaukti tiek dėmesio? Sakykit jūs ką norit, tačiau joks video, nesvarbu koks jis būtų juokingas, informatyvus ar kitaip įdomus, nesulaukia virš 40 milijonų peržiūrų per tris dienas. Ir ypač jeigu jis yra 30 minučių trukmės. Sutinku, kad "feisbukas" ir kiti socialiniai tinklai turi galią išpopuliarinti vaizdo įrašus ir kitas naujienas naudojant metodą 'iš lūpų į lūpas', tačiau.. taip greitai? Vistiek paprastai užtrunka kažkiek laiko, kol peržiūros įsibėgėja, kol video yra atrandamas, kol jį peržiūri įvairių soc. grupių atstovai, kurie juo pasidalina su savo draugais. O čia jau praktiškai nuo pirmos dienos apie jį šnekėjo žmonės iš įvairių pasaulio dalių. Be profesionalaus ir gerai finansuoto marketingo nemanau, kad galima būtų taip prasisukti.
 
P.S. beje, kas kaltinsit mane beširdiškumu, kadangi aš nepritariu Konio medžioklei (ar aš vienas tame įžvelgiu šiokį tokį paradoksą?), ir nenoriu gelbėti Afrikos vaikų.. Pagalvokim, kiek vaikų Afrikoje miršta kiekvieną dieną? Jau porą dešimtmečių mes žinome apie šią problemą, tačiau būtent dabar kažkodėl atėjo metas pradėti veikti? Beje, nesu patikrinęs faktų, tačiau spėju, kad iš bado miršta daug daugiau vaikų negu jų mirė nuo to Kony rankos.

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

Ten tas "savęs atradimas" nė prie ko. Dirbti reikia: video žiūrėt, rankas analizuot, softą naudot. Nors ten tokius microlimitus beatint nėra kas. Užsispyrimo turbūt trūksta pas tave. Nori eiti, kur manai, kad lengviaus bus. Bet iš esmės visur tas pats. Jei neturėsi strategijos ir žinių, nebeatinsi net tų fifty50, tada galvosi, kad kur nors kitur tau geriau seksis :) Tokia esmė.

Pokeris – kortų žaidimas, kuriame laimėtoją lemia įgūdžiai ir tikimybės.
 
Su šiuo žaidimu susipažinau 9 klasėje ant palangės, tuo metu net nesupratau, kas vyksta, nes nežinojau taisyklių ar kombinacijų – tiesiog draugas išdalino kortas ir pasakė: laimėjai 50 centų :D Vėliau žaidėme iš netikrų pinigų internete, atradome „freeroll‘us“ ir galiausiai išsvajotuosius „no deposit bonusus“ – nemokami doleriai sąskaitoje, kuriuos gali „užkelti“ ir išsiimti. Man dar nebuvo 18 m., tad sąskaitas kurdavau brolio vardu. Jis žinojo, kad „žaidžia“ internetinį pokerį, tik nežinojo, kaip jam gerai sekasi :)
 
Kaip laimėti pokeryje
 
Nors visgi sakyti „sekasi“ būtų neteisinga, nes pokeryje sėkmės nėra – čia laimėtoją lemia įgūdžiai ir tikimybės. Deje, daugelis apie pastarąsias pamiršta ir mano, jog užtenka gerai žaisti. Tačiau tai nėra šachmatai, čia pralaimi ir geriausieji, ir tai daro labai dažnai. Iš tiesų geresnieji žaidėjai prieš prastesnius turi tik labai mažą pranašumą. Ir iš vis ką gi reiškia „gerai žaisti“? Pokeryje žaidi ne prieš sistema ar kazino, o prieš tokius pat kaip Tu: kai kurie žaidžia gerai, kai kurie dar geriau, kai kurie tenori atsipalaiduoti ar išbandyti savo laimę ir kai kurie net nesupranta, kas vyksta, kaip kad nesupratau aš 9-oje klasėje ant palangės. Tiesą sakant pastarųjų yra dauguma, kadangi suprasti šį žaidimą galima tik jį pažaidus ilgesnį laiko tarpą. Na bet pirma pripažinkime įgūdžius, kadangi juos kontroliuoti galime labiausiai. Taigi, norint laimėti pokeryje, visų pirma reikia mokėti geriau žaisti už savo priešininkus. Kaip išmokti žaisti aš jums nepasakosiu, tiesa, nenustebčiau jeigu didžioji dauguma skaitančių šį straipsnį save jau laiko geresniais už savo priešininkus savo pasirinktame žaidime – deje, jūs klystate. Yra toks pasakymas, kad gali būti 10-as pagal gerumą žaidėjas pasaulyje ir būsi pralaimėtojas, jeigu prie stalo sėsi su likusiais 9-iais geriausiais. Ir tai yra tiesa. Žinoma, gali laimėti, jeigu tau tą vakarą pasiseks, bet iš tiesų tu būsi pralaimėtojas. Kaip tai suprasti? Pokeryje į laimėjimus žiūrima dvejomis prasmėmis: jie būna trumpalaikiai ir ilgalaikiai.
 
Laimintys žaidėjai?
 
Trumpalaikius laimėjimus lemia variacija. Visiems turbūt aišku, kad gali būti geriausias žaidėjas pasaulyje, bet niekaip nesugebėsi laimėti kiekvienos padalintos rankos. Tačiau naujokams būtų sunku suvokti, kad gali būti laimintis žaidėjas ir sėdėti minuse po 10,000 ar net 50,000 padalintų rankų. To neįmanoma suvokti tol, kol nepatiri savo kailiu. Bet dabar atskleisiu jums linksmesnę, atvirkštinę variacijos pusę – tu gali laimėti.. gali būti laimėtoju po 10,000, net 50,000 padalintų rankų, bet būti pralaiminčiu žaidėju – pralaiminčiu ilgame laikotarpyje. Tai suvokti turbūt yra dar sunkiau. Tie, kurie patiria pergalės skonį, niekuomet nepripažins, kad jiems tiesiog pasisekė. „Aš jį apžaidžiau“ – štai, kas kirba jų galvose. Atsimenu vieno pokerio žaidėjo ištartą frazę: „Pokeris kaip seksas - visi galvoja, kad yra nepakartojami, o iš tikrųjų nė velnio nesupranta ką daro“. Priimdami kiekvieną sprendimą mes galvojame, jog tai yra geriausias galimas variantas. Dažnai mūsų pasirinkimus lemia mūsų patirtis, kuri yra labai menka. Tris kart pralošęs su ta pačia kortų kombinaciją, ketvirtą kartą jau vengsi su ja žaisti,- tačiau matematiškai tai gali būti neteisingas sprendimas ir ilgame laikotarpyje tave vers pralaimėtojų. Iš tiesų, pokeris yra darbas. Tai yra labai sunkus kelias gauti „lengvų“ pinigų. Dabar kreipsiuos į skaitytojus tiesiai šviesiai: manai, kad esi geresnis žaidėjas už savo priešininkus vien todėl, kad perskaitei kelis straipsnius ir pažiūrėjai porą video? Smarkiai klysti.. VISI JIE TAI DARĖ. Nė vienas žmogus nežais iš tikrų pinigų šalia pasidėjęs atspausdintą lapą su pokerio kombinacijomis iš wikipedi‘jos. Visi jie turi savo taktiką, kai kurie geresnę, kai kurie blogesnę. Kai kurie yra blogesni už tave (galbūt jie naujokai, o galbūt žaidžia girti?), tačiau kai kurie yra visa galva aukštesni, nors ir žaidžia iš smulkių įpirkų. Kiekvieną kartą prie stalo sutinki kitus žaidėjus,- tai, kas veikė praeitą kartą, šįkart gali tau pralošti pinigus. Vien dėl to, jog praeityje tau pasisekė šiek tiek laimėti, nereiškia, jog esi laimintis žaidėjas. Galvoji, kad esi geras žaidėjas, tiesiog tau iki šiol nesisekė, nes kelis kartus pralaimėjai su AA? Vėl klysti. Kad esi laimintis žaidėjas, bet tau tiesiog nepasisekė galėsi teigti tada, kai savo teiginį galėsi paremti praeities laimėjimais. Iki tol tai tėra tavo pasąmonės bandymas pateisinti pralaimėjimus. Praėjo daug laiko, kol aš supratau, koks sunkus darbas iš tiesų yra pokeris. Tai nėra rožėmis klotas kelias. Naujokai įsivaizduoja, kad galės krautis turtus žaisdami – maloniai leisdami laiką – jie klysta.
 
Mano patirtis
 
Taigi, pasidalinsiu savo asmenine patirtimi pokerio pasaulyje. Kurgi mane nuvedė visi tie freerollai ir no deposit bonusai? Na, pradžia buvo turbūt kaip ir daugelio – gauni bonusą ir praloši. Vėliau atradau tokį gerą kambarį „Battlefield poker“ kur kasdien vyko dideli freerollai su labai mažai žmonių – neskubėkit jo google‘inti, kadangi jis bankrutavo.. kartu nusinešė ir nemažą sumą pinigų, laimei didžiąją dalį jų buvau išsiėmęs. Čia sau pažadėjau daugiau niekada nežaisti kažkokiuose neaiškiuose kambariuose. Tuomet kitame kambaryje ėmiau žaisti vieno stalo turnyrus, viskas vyko dar žiloje senovėje, kuomet nebuvo žinomi toki dalykaip kaip ICM ir pan., didžioji dalis žaidėjų buvo labai prasti, tad pavyko greitai susikrauti turtus. Tačiau netrukus pokeris ėmė smarkiai tobulėti, išpopuliarėjo naujos strategijos, mokyklos, žaidimas darėsi vis sunkesnis. Iš pradžių nesupratau, kaip smarkiai kilo priešininkų lygis. Persikėliau į naują kambarį Full Tilt, kuriame niekaip nepavyko laimėti. „RIGGED“ – pagalvojau, ir nešiau kailį lauk. Per daug neišsiplėsdamas ir nenukrypdamas nuo straipsnio minties tiesiog paminėsiu, jog ėmiau žaisti mažesniuose kambariuose, kur renkasi prastesni žaidėjai - vėl ėmiau laimėti. Ėmiau medžioti bonusus – įsineši į kambarį pinigų, pažaidi, gauni bonusą ir eini į kitą kambarį. Papildomi pinigai buvo labai didelis booster‘is. Vėliau, dėl tam tikrų priežasčių, nebežaidžiau pokerio virš metų. Medžiojant bonusus užtaikiau ant dar dviejų kambarių, kurie bankrutavo – tai tiesiog atėmė visą norą žaisti. Kai grįžau, niekaip nesugebėjau stabiliai pliusuoti, grįžau į tą nelemtą „RIGGED“ FullTilt poker‘į, kur bendras žaidėjų lygis buvo labai aukštas. Nors ir patyriau daug nesėkmių, tačiau galiausiai supratau, kad kaltos ne kortos, o aš. Virš metų laiko nežaidęs pokerio smarkiai atsilikau nuo bendros pokerio lygio evoliucijos ir nebesugebėjau žaisti taip gerai, kaip priešininkai. Žinoma, tai pripažinti buvo sunku, tačiau aš turėjau du pasirinkimus: arba įdėti labai daug darbo, kad pasivyčiau ir aplenkčiau savo priešininkus, arba nutraukti savo pokerio „karjerą“. Pasirinkau pastarąjį variantą, kadangi pokeris būtų reikalavęs labai daug laiko, o jį aš nusprendžiau skirti kitoms veikloms, kurių noriu siekti gyvenime. Pasirinkti taip pat padėjo ir FullTilt pokerio bankrotas (4-as bankrutavęs mano kambarys..), kuris nusinešė, laimei, nebedidelę mano ten laikytų pinigų dalį. Nio šiol karts nuo karto pažaidžiu tik dėl savo malonumo - uždirbti nebesitikiu.
 
Išvados
 
Apibendrinant, pakartosiu, jog dauguma naujokų susipažinę su pokeriu, tikisi susikrauti turtus, maloniai leisdami laiką. Deje jie klysta. Pokeris reikalauja labai daug pastangų, daug valandų, praleistų analizuojant savo ir priešininkų žaidimą, analizuojant duomenų bazes, skaitant straipsnius apie naujas strategijas, diskutuojant forumuose, stebint nuolat kylantį žaidėjų lygį. Tai yra be galo daug intelekto reikalaujantis žaidimas - jo pagrindas yra matematika. Jeigu mokykloje prastai mokeisi, tai susimąstyk, ar sugebėsi savo žiniomis aplenkti priešininkus, tarp kurių bus daug „moksliukų“. Jau žinau - kontraargumentuosi, kad čia labai svarbu ir psichologija, na taip – ypač tavo paties, tik greičiausiai tai sakysi bandydamas pateisinti savo pokerio žinių spragas. Žinoma, visuomet bus naujokų, kurie ateis atiduoti savo pinigų geresniems žaidėjams. Tačiau turbūt net negalvojote, jog tas naujokas esate Jūs? Visi tikisi tik laimėti.. Na žinoma, kitaip juk nežaistų. Bet tiesa yra tokia, kad pokeryje laimintys yra mažiau nei 2% žaidėjų, na o save laiminčiais laiko turbūt visi :)
 
Dėkui skaičiusiems.
 
Naudingos nuorodos:
 
Pokerio terminai naujokams
Senas mano pokerio blogas
Prie ko priveda lošimai - vieno forumiečio istorija

Pokeris – kortų žaidimas, kuriame laimėtoją lemia įgūdžiai ir tikimybės.
 
Su šiuo žaidimu susipažinau 9 klasėje ant palangės, tuo metu net nesupratau, kas vyksta, nes nežinojau taisyklių ar kombinacijų – tiesiog draugas išdalino kortas ir pasakė: laimėjai 50 centų :D Vėliau žaidėme iš netikrų pinigų internete, atradome „freeroll‘us“ ir galiausiai išsvajotuosius „no deposit bonusus“ – nemokami doleriai sąskaitoje, kuriuos gali „užkelti“ ir išsiimti. Man dar nebuvo 18 m., tad sąskaitas kurdavau brolio vardu. Jis žinojo, kad „žaidžia“ internetinį pokerį, tik nežinojo, kaip jam gerai sekasi :)
 
Kaip laimėti pokeryje
 
Nors visgi sakyti „sekasi“ būtų neteisinga, nes pokeryje sėkmės nėra – čia laimėtoją lemia įgūdžiai ir tikimybės. Deje, daugelis apie pastarąsias pamiršta ir mano, jog užtenka gerai žaisti. Tačiau tai nėra šachmatai, čia pralaimi ir geriausieji, ir tai daro labai dažnai. Iš tiesų geresnieji žaidėjai prieš prastesnius turi tik labai mažą pranašumą. Ir iš vis ką gi reiškia „gerai žaisti“? Pokeryje žaidi ne prieš sistema ar kazino, o prieš tokius pat kaip Tu: kai kurie žaidžia gerai, kai kurie dar geriau, kai kurie tenori atsipalaiduoti ar išbandyti savo laimę ir kai kurie net nesupranta, kas vyksta, kaip kad nesupratau aš 9-oje klasėje ant palangės. Tiesą sakant pastarųjų yra dauguma, kadangi suprasti šį žaidimą galima tik jį pažaidus ilgesnį laiko tarpą. Na bet pirma pripažinkime įgūdžius, kadangi juos kontroliuoti galime labiausiai. Taigi, norint laimėti pokeryje, visų pirma reikia mokėti geriau žaisti už savo priešininkus. Kaip išmokti žaisti aš jums nepasakosiu, tiesa, nenustebčiau jeigu didžioji dauguma skaitančių šį straipsnį save jau laiko geresniais už savo priešininkus savo pasirinktame žaidime – deje, jūs klystate. Yra toks pasakymas, kad gali būti 10-as pagal gerumą žaidėjas pasaulyje ir būsi pralaimėtojas, jeigu prie stalo sėsi su likusiais 9-iais geriausiais. Ir tai yra tiesa. Žinoma, gali laimėti, jeigu tau tą vakarą pasiseks, bet iš tiesų tu būsi pralaimėtojas. Kaip tai suprasti? Pokeryje į laimėjimus žiūrima dvejomis prasmėmis: jie būna trumpalaikiai ir ilgalaikiai.
 
Laimintys žaidėjai?
 
Trumpalaikius laimėjimus lemia variacija. Visiems turbūt aišku, kad gali būti geriausias žaidėjas pasaulyje, bet niekaip nesugebėsi laimėti kiekvienos padalintos rankos. Tačiau naujokams būtų sunku suvokti, kad gali būti laimintis žaidėjas ir sėdėti minuse po 10,000 ar net 50,000 padalintų rankų. To neįmanoma suvokti tol, kol nepatiri savo kailiu. Bet dabar atskleisiu jums linksmesnę, atvirkštinę variacijos pusę – tu gali laimėti.. gali būti laimėtoju po 10,000, net 50,000 padalintų rankų, bet būti pralaiminčiu žaidėju – pralaiminčiu ilgame laikotarpyje. Tai suvokti turbūt yra dar sunkiau. Tie, kurie patiria pergalės skonį, niekuomet nepripažins, kad jiems tiesiog pasisekė. „Aš jį apžaidžiau“ – štai, kas kirba jų galvose. Atsimenu vieno pokerio žaidėjo ištartą frazę: „Pokeris kaip seksas - visi galvoja, kad yra nepakartojami, o iš tikrųjų nė velnio nesupranta ką daro“. Priimdami kiekvieną sprendimą mes galvojame, jog tai yra geriausias galimas variantas. Dažnai mūsų pasirinkimus lemia mūsų patirtis, kuri yra labai menka. Tris kart pralošęs su ta pačia kortų kombinaciją, ketvirtą kartą jau vengsi su ja žaisti,- tačiau matematiškai tai gali būti neteisingas sprendimas ir ilgame laikotarpyje tave vers pralaimėtojų. Iš tiesų, pokeris yra darbas. Tai yra labai sunkus kelias gauti „lengvų“ pinigų. Dabar kreipsiuos į skaitytojus tiesiai šviesiai: manai, kad esi geresnis žaidėjas už savo priešininkus vien todėl, kad perskaitei kelis straipsnius ir pažiūrėjai porą video? Smarkiai klysti.. VISI JIE TAI DARĖ. Nė vienas žmogus nežais iš tikrų pinigų šalia pasidėjęs atspausdintą lapą su pokerio kombinacijomis iš wikipedi‘jos. Visi jie turi savo taktiką, kai kurie geresnę, kai kurie blogesnę. Kai kurie yra blogesni už tave (galbūt jie naujokai, o galbūt žaidžia girti?), tačiau kai kurie yra visa galva aukštesni, nors ir žaidžia iš smulkių įpirkų. Kiekvieną kartą prie stalo sutinki kitus žaidėjus,- tai, kas veikė praeitą kartą, šįkart gali tau pralošti pinigus. Vien dėl to, jog praeityje tau pasisekė šiek tiek laimėti, nereiškia, jog esi laimintis žaidėjas. Galvoji, kad esi geras žaidėjas, tiesiog tau iki šiol nesisekė, nes kelis kartus pralaimėjai su AA? Vėl klysti. Kad esi laimintis žaidėjas, bet tau tiesiog nepasisekė galėsi teigti tada, kai savo teiginį galėsi paremti praeities laimėjimais. Iki tol tai tėra tavo pasąmonės bandymas pateisinti pralaimėjimus. Praėjo daug laiko, kol aš supratau, koks sunkus darbas iš tiesų yra pokeris. Tai nėra rožėmis klotas kelias. Naujokai įsivaizduoja, kad galės krautis turtus žaisdami – maloniai leisdami laiką – jie klysta.
 
Mano patirtis
 
Taigi, pasidalinsiu savo asmenine patirtimi pokerio pasaulyje. Kurgi mane nuvedė visi tie freerollai ir no deposit bonusai? Na, pradžia buvo turbūt kaip ir daugelio – gauni bonusą ir praloši. Vėliau atradau tokį gerą kambarį „Battlefield poker“ kur kasdien vyko dideli freerollai su labai mažai žmonių – neskubėkit jo google‘inti, kadangi jis bankrutavo.. kartu nusinešė ir nemažą sumą pinigų, laimei didžiąją dalį jų buvau išsiėmęs. Čia sau pažadėjau daugiau niekada nežaisti kažkokiuose neaiškiuose kambariuose. Tuomet kitame kambaryje ėmiau žaisti vieno stalo turnyrus, viskas vyko dar žiloje senovėje, kuomet nebuvo žinomi toki dalykaip kaip ICM ir pan., didžioji dalis žaidėjų buvo labai prasti, tad pavyko greitai susikrauti turtus. Tačiau netrukus pokeris ėmė smarkiai tobulėti, išpopuliarėjo naujos strategijos, mokyklos, žaidimas darėsi vis sunkesnis. Iš pradžių nesupratau, kaip smarkiai kilo priešininkų lygis. Persikėliau į naują kambarį Full Tilt, kuriame niekaip nepavyko laimėti. „RIGGED“ – pagalvojau, ir nešiau kailį lauk. Per daug neišsiplėsdamas ir nenukrypdamas nuo straipsnio minties tiesiog paminėsiu, jog ėmiau žaisti mažesniuose kambariuose, kur renkasi prastesni žaidėjai - vėl ėmiau laimėti. Ėmiau medžioti bonusus – įsineši į kambarį pinigų, pažaidi, gauni bonusą ir eini į kitą kambarį. Papildomi pinigai buvo labai didelis booster‘is. Vėliau, dėl tam tikrų priežasčių, nebežaidžiau pokerio virš metų. Medžiojant bonusus užtaikiau ant dar dviejų kambarių, kurie bankrutavo – tai tiesiog atėmė visą norą žaisti. Kai grįžau, niekaip nesugebėjau stabiliai pliusuoti, grįžau į tą nelemtą „RIGGED“ FullTilt poker‘į, kur bendras žaidėjų lygis buvo labai aukštas. Nors ir patyriau daug nesėkmių, tačiau galiausiai supratau, kad kaltos ne kortos, o aš. Virš metų laiko nežaidęs pokerio smarkiai atsilikau nuo bendros pokerio lygio evoliucijos ir nebesugebėjau žaisti taip gerai, kaip priešininkai. Žinoma, tai pripažinti buvo sunku, tačiau aš turėjau du pasirinkimus: arba įdėti labai daug darbo, kad pasivyčiau ir aplenkčiau savo priešininkus, arba nutraukti savo pokerio „karjerą“. Pasirinkau pastarąjį variantą, kadangi pokeris būtų reikalavęs labai daug laiko, o jį aš nusprendžiau skirti kitoms veikloms, kurių noriu siekti gyvenime. Pasirinkti taip pat padėjo ir FullTilt pokerio bankrotas (4-as bankrutavęs mano kambarys..), kuris nusinešė, laimei, nebedidelę mano ten laikytų pinigų dalį. Nio šiol karts nuo karto pažaidžiu tik dėl savo malonumo - uždirbti nebesitikiu.
 
Išvados
 
Apibendrinant, pakartosiu, jog dauguma naujokų susipažinę su pokeriu, tikisi susikrauti turtus, maloniai leisdami laiką. Deje jie klysta. Pokeris reikalauja labai daug pastangų, daug valandų, praleistų analizuojant savo ir priešininkų žaidimą, analizuojant duomenų bazes, skaitant straipsnius apie naujas strategijas, diskutuojant forumuose, stebint nuolat kylantį žaidėjų lygį. Tai yra be galo daug intelekto reikalaujantis žaidimas - jo pagrindas yra matematika. Jeigu mokykloje prastai mokeisi, tai susimąstyk, ar sugebėsi savo žiniomis aplenkti priešininkus, tarp kurių bus daug „moksliukų“. Jau žinau - kontraargumentuosi, kad čia labai svarbu ir psichologija, na taip – ypač tavo paties, tik greičiausiai tai sakysi bandydamas pateisinti savo pokerio žinių spragas. Žinoma, visuomet bus naujokų, kurie ateis atiduoti savo pinigų geresniems žaidėjams. Tačiau turbūt net negalvojote, jog tas naujokas esate Jūs? Visi tikisi tik laimėti.. Na žinoma, kitaip juk nežaistų. Bet tiesa yra tokia, kad pokeryje laimintys yra mažiau nei 2% žaidėjų, na o save laiminčiais laiko turbūt visi :)
 
Dėkui skaičiusiems.
 
Naudingos nuorodos:
 
Pokerio terminai naujokams
Senas mano pokerio blogas
Prie ko priveda lošimai - vieno forumiečio istorija

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

sita labai pravercia. for free, crackinta, pilnas naudojimas begalini laika.

Jei neklystu.
 
O man labiausiai istrigusi: Gyvenime labiausiai gailimes ne del to, ka padareme, o del to, ko nepadareme.

Labas vakaras,
 
šiandien grįžau visas „nusikalęs“ po geros vakarinės krepšinio treniruotės, atsiguliau į lovą ir kaip tik tuo metu į galvą šovė įdomi idėja, kuria nutariau pasidalinti su visais, nelaukdamas ryto. Ne paslaptis, jog krepšinis – tarsi antroji lietuvių religija ir dažnas mūsų šalies gyventojas laisvu laiku mėgsta pamėtyti oranžinį kamuolį į krepšį. Uždarbis.lt bendruomenė – nemanau, jog išimtis. Iš daugiau nei pusės šimto tūkstančių registruotų „uždarbiečių“, tikiu, jog tikrai atsiras žmonių, laisvalaikiu mėgstančių pažaisti krepšinį, o galbūt ir tokių, kurie tuo užsiima profesionaliai.
 
Taigi einu tiesiai prie reikalo: siūlau suorganizuoti Uždarbis.lt krepšinio turnyrą, tačiau prieš tai reikėtų aptarti kelis organizacinius klausimus.
 

Kada ir kokiame mieste turėtų įvykti toks renginys?
Koks turėtų būti turnyro tipas – 5x5 ar 3x3?
Kur būtų rengiamas turnyras – po atviru dangumi ar sporto salėje?
Ar reikėtų klasifikuoti komandas pagal amžių, sugebėjimus ir t.t.?

Asmeniškai aš, nors ir esu šiaulietis, manau, jog tokį renginį logiškiausia būtų surengti Vilniuje. Tai Lietuvos sostinė, o ir nemaža forumiečių dalis gyvena šiame mieste. Laikas: kažkiek atšilus orams. Patogiausias variantas būtų – gegužės pradžioje, kol abiturientams (tame tarpe ir man pačiam) neprasidėjo baigiamųjų egzaminų sesija ir panašūs reikalai. Nors ir nelabai įsivaizduoju, kiek turėtumėme dalyvių, bet manau, jog protingiausia būtų pasirinkti 3x3 turnyro tipą. Jeigu užsiregistruotų daug komandų, toks tipas sutrumpintų turnyro trukmę, nes dvi ekipos žaistų prie vieno krepšio, o tuo tarpu kitos dvi galėtų rungtyniauti prie antrojo. Vieta: išnuomota sporto salė, nes niekada negali numatyti, koks konkrečią dieną bus oras, o ir didelės šilumos gegužės pradžioje nereikia tikėtis.
 
Prizines vietas užėmusias komandas apdovanotumėme simboliniais prizais, o tai atšvęsti galėtumėme kokioje jaukioje kavinukėje. Manau, jog toks susitikimo būdas būtų kur kas įdomesnis ir įsimintinesnis už iki šiol vykusius tradicinius susirinkimus kavinėse, restoranuose.
 
Taigi būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę apie mano idėją. :)

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

nezinau ar kas jau rase, bet androidams (gal ir ios nzn) yra endomondo appsas. Atsisiuskit labai pravercia. :)

Nuo €10 iki $88 nemokamai (no deposit bonus) į daugelį pokerio kambarių

 
REGISTRACIJA
 
Sėkmės žaidžiant :)
 
http://www.pokerstrategy.com/media/tellafriend/en/Homepage/02-ISOxISO.gif?referrer=suvalgysiu
 
Kuris pokerio kambarys geriausias?
 
PokerStars, FullTilt Poker, Titan Poker... pasirinkimas didelis.
 
Tačiau kiti siūlomi kambariai taip pat nėra prasti. Juose galbūt nebus tiek daug žaidėjų, programinė įranga neturės tiek daug funkcijų palengvinti žaidimą per daug stalų - tačiau pradedantieji žaisti internetinį pokerį to net nepastebės, o ir žaidėjų lygis tuose kambariuose būna ženkliai žemesnis.
 
 
Dėmesio: No deposit bonus'ą galima gauti tik į tą pokerio kambarį, kuriame dar neturėjote atsidaręs saskaitos.
 
 
Svarbu žinoti:
 
BANKROLL MANAGEMENT
 
Pinigų valdymas. Daugelis naujokų (ir ne tik) daro fatališką klaidą sėsdami prie stalo su visais ar puse savo pinigų. Pokeris - matematinių tikimybių žaidimas - tai reiškia, jog anksčiau ar vėliau, Jūsų tūzai praloš silpnesnei kombinacijai. Tad prie stalo patariama sėsti su ne daugiau kaip 3% visu savo turimų pinigų, skirtų pokeriui. Tuomet po kelių nesėkmingų partijų neteks išvysti savo saskaitoje apvalios sumelės - nulio.
 
ID CHECK
 
No deposit bonusai vilioja visus ir visuomet atsiranda tokių, kurie bando apeiti taisykles. Dęl žmoniu, kurie sukčiavo imdami $50 pradinį kapitalą po keletą kartu, nuo šiol yra tikrinamos užsiregistravusiųjų tapatybės. Tai yra paskutinis žingsnis prieš gaunant $50 pradinį kapitala. Dažnai tapatybė yra patikrinama telefono skambučių. Taip pat Jums gali būti atsiųstas e-laiškas, kuriame bus prašoma atsiųsti savo vairuotojo pažymėjimo ar ID kortelės fotokopijas. Suprantama, kad nesinori bet kam dalinti savo asmeninių daiktu kopijas, tai Jūsų reikalas, tačiau jau virš 4 milijonų žmonių yra PokerStrategy nariai ir dar nebuvo kilę jokių skandalų dėl netinkamo fotokopijų panaudojimo. Tai patikima įmonė.
 
Ar galima pasiimti bonusą kelis kartus?
 
Bonusas duodamas 1 asmeniui, 1 kartą. Tam pačiam asmeniui 2 kartą no deposit bonuso gauti nepavyks, nepadės nei cookies ištrynimas, nei pc restartinimas, nei originalus naujas nick'as :) :)
 
Tačiau, iš to paties PC / IP yra galima gauti bonusa kelis kartus, tačiau tik skirtingiems asmenims (broliui, tėčiui ir t.t. - galima).
 
Taip pat kartais yra pasiūlomas antras no deposit bonusas tam pačiam asmeniui, tačiau reikia sulaukti jų pasiūlymo.
 
 
Užpildžiau duomenis, patvirtinau savo tapatybę, per kiek laiko gausiu pinigus?
 
Paprastai pradinis kapitalas pervedamas per 2-3 darbo dienas.
 
 
Kiti pokerio kambariai:
 
888poker: $88 no deposit bonus.
Betfair: $20 no deposit bonus.
NetBet: €20 no deposit bonus.
PKR: €10 no deposit bonus.
Unibet: €10 no deposit bonus.
Everest poker: €10 no deposit bonus.
 
http://www.pokerstrategy.com/media/tellafriend/en/Homepage/02-ISOxISO.gif?referrer=suvalgysiu
 
Sėkmės žaidžiant! :)
 
REGISTRACIJA

Is kur tokia nesamone istrauket? Nori pasakyt, jei pabegsiu maziau, nei 40 minuciu, tai mano organizmas nesunaudos, nei kiek energijos? Kuri gaunama is maisto?
 
O jei nesugebu isbegt 40 min, begsiu 30min x 5 kartus, tai irgi nieko nepades?:)
 
Svarbiausia metant svori, jei derini mityba, mazint bendra koloriju skaiciu, o ne uzsiciklint ties riebalu kiekiu maiste, ar dar kuom kitu.
 
Gerk labai daug vandens, bent jau 2-3 litrus i diena.

Peržiūrėjau šitą video prieš kelias dienas, pasirodė eilinis smegenų plovimas, norint susirinkt gražaus pinigėlio iš aukų. Dabar atrodo, kad čia viskas yra daug rimčiau.
 
Netgi keista, kaip lengvai manipuliuojami yra žmonės. Jeigu šiek tiek pasigilintume į video, pamatysim, kad jame naudojamos populiariausios šiuolaikinės manipuliacijos taktikos:
 


 
Visų pirma pradėkim nuo vaiko (režisieriaus sūnaus geltonais plaukais). Ką jis iš vis veikia šiame video? Apie Ugandą ar tą patį Konį jis žino tiek pat kiek ir mes (žiūrovai) - nieko. Atsakymas akivaizdus, tai yra klasikinė taktika palenkti žiūrovus į savo pusę, imponuojant jų emocijoms. Kuomet žiūrovas pasiduoda emocijoms, nustoja veikti logika. Vaiko nekaltumas ir nuoširdumas (jis svajoja tapti aktorium, jis tiki šviesia ateitimi..) verčia mus stoti į jo pusę, tad kuomet vaikui yra parodomos dvi nuotraukos ir pasakoma: šitas yra gerietis, šitas yra blogietis,- jis nuoširdžiai tuo patiki. Tuo pačiu momentu tuo patikime ir mes.
 
Antra, visos tos kalbos apie Facebook. Na, gal Inception lygio ir nepasieksim, bet tai be abejo yra pasąmoningas skatinimas pasidalinti šiuo video su savo draugais internete. Aišku, nieko čia bloga. Ypač žinant kaip dabar pusė pasaulio yra pamišę dėl socialinių tinklų. Jau žmonės ten seniai patikėjo, kad pasidalindami nuotrauka ar pa"like"indami statusą, gali išgelbėti vaiko gyvybę, nors jis ir serga nepagydoma liga..
 
Pereikim prie mūsų žvaigždės Kony pristatymo. Tiesą sakant, peržiūrėjęs video užėjau į www.kony2012.com internetinę svetainę ir likau pasipiktinęs. Pirmas sakinys:
  
"Joseph Kony is one of the World's worst war criminals" - svarus argumentas.. panašiau į scam'o puslapius, siūlančius nusipirkti jaunystės serumą arba Hario Poterio nematomąjį apsiaustą. Žodžiu, nepateikiami joki faktai, tik vienpusė nuomonė.
 
Galiausiai, mums teigiama, jog Kony nesulaukia pakankamai dėmesio iš pasaulio, nebaudžiamas jis daro ką nori. Tačiau štai, vėliau, norint mus įtikinti jo blogiu, parodoma, jog jis kažkokios organizacijos yra pripažintas Nr. 1 pasaulio nusikaltėliu.
 
Nuolat kartojama, kad JAV neturi interesų medžioti Kony, kadangi Ugandoje "nėra ekonominių išteklių" (nors daug kas sako kitaip), tačiau vėliau sužinome, jog ten jau pasiųsta keli šimtai karių.

 
Atrodo ką tik pasaulis kritikavo JAV, kad šie kariauja Irake tik dėl naftos, bet dabar jau kažkodėl į Afriką važiuosim dėl vaikų? Ypač patys amerikiečiai, negi jie pamiršo, kaip viskas vyko su Osama Bin Ladenu? - Žmogumi, kuris gyvena urve, tačiau kažkaip sugeba "kelti grėsmę visam pasauliui". Ne atsitiktinumas, ką tik pasibaigė karas Irake, ir štai JAV jau turi naują taikinį - dar vieną urvinį žmogų, kurį žūtbūt reikia sumedžioti,- tik šįkart kitoje įtakos zonų teritorijoje - Centrinėje Afrikoje, kurioje, kaip daugelis jau ir pradėjo šnekėti, yra naftos, deimantų.. Dar pasigirdo naujiena, kad šią įtakos zoną sau bando palenkti ir Kinija, tad JAV reikia nedelsiant imtis veiksmų.
 
Pamirškit Ugandą - medžiojamas žmogus yra nematomas (ironiška, kad tai siejasi su 'Invisible Children' organizacijos pavadinimu),- niekas nežino, kur jis yra. Šiandien karius siunčiam į Ugandą, rytoj į Keniją, poryt į Sudaną, Kongą, Tanzaniją..
 
Nesu aiškiaregis, tačiau prognozuoti galiu drąsiai, kad afrikietiškų genų turintis JAV prezidentas B. Obama (puikus veidas šiam judėjimui) paskelbs, jog reikia gelbėti Afrikos vaikus ir "bring Joseph Kony to justice". Tuomet prasidės dar vienas ilgai truksiantis karas (bin Ladeną medžiojom kiek, 10 metų?), iš pradžių medžiosim J. Kony (tačiau jo niekaip nerasim), tuomet perkelsim karą iš Ugandos į kaimynines valstybes, karui įpusėjus bus įvykdytas kažkoks didesnis (tačiau ne galutinis) pasiekimas (Afganistane tai buvo S. Huseino kartuvės), tuomet bandysim "įvesti demokratiją Afrikos valstybėse" (suprask, į valdžią pastatyti JAV šalininkus),- žodžiu, vidurinių rytų karo analogas.
 
Dar vienas dalykas, kuris atkreipė mano dėmesį: kaip šitas filmas sugebėjo taip greitai sulaukti tiek dėmesio? Sakykit jūs ką norit, tačiau joks video, nesvarbu koks jis būtų juokingas, informatyvus ar kitaip įdomus, nesulaukia virš 40 milijonų peržiūrų per tris dienas. Ir ypač jeigu jis yra 30 minučių trukmės. Sutinku, kad "feisbukas" ir kiti socialiniai tinklai turi galią išpopuliarinti vaizdo įrašus ir kitas naujienas naudojant metodą 'iš lūpų į lūpas', tačiau.. taip greitai? Vistiek paprastai užtrunka kažkiek laiko, kol peržiūros įsibėgėja, kol video yra atrandamas, kol jį peržiūri įvairių soc. grupių atstovai, kurie juo pasidalina su savo draugais. O čia jau praktiškai nuo pirmos dienos apie jį šnekėjo žmonės iš įvairių pasaulio dalių. Be profesionalaus ir gerai finansuoto marketingo nemanau, kad galima būtų taip prasisukti.
 
P.S. beje, kas kaltinsit mane beširdiškumu, kadangi aš nepritariu Konio medžioklei (ar aš vienas tame įžvelgiu šiokį tokį paradoksą?), ir nenoriu gelbėti Afrikos vaikų.. Pagalvokim, kiek vaikų Afrikoje miršta kiekvieną dieną? Jau porą dešimtmečių mes žinome apie šią problemą, tačiau būtent dabar kažkodėl atėjo metas pradėti veikti? Beje, nesu patikrinęs faktų, tačiau spėju, kad iš bado miršta daug daugiau vaikų negu jų mirė nuo to Kony rankos.

Peržiūrėjau šitą video prieš kelias dienas, pasirodė eilinis smegenų plovimas, norint susirinkt gražaus pinigėlio iš aukų. Dabar atrodo, kad čia viskas yra daug rimčiau.
 
Netgi keista, kaip lengvai manipuliuojami yra žmonės. Jeigu šiek tiek pasigilintume į video, pamatysim, kad jame naudojamos populiariausios šiuolaikinės manipuliacijos taktikos:
 


 
Visų pirma pradėkim nuo vaiko (režisieriaus sūnaus geltonais plaukais). Ką jis iš vis veikia šiame video? Apie Ugandą ar tą patį Konį jis žino tiek pat kiek ir mes (žiūrovai) - nieko. Atsakymas akivaizdus, tai yra klasikinė taktika palenkti žiūrovus į savo pusę, imponuojant jų emocijoms. Kuomet žiūrovas pasiduoda emocijoms, nustoja veikti logika. Vaiko nekaltumas ir nuoširdumas (jis svajoja tapti aktorium, jis tiki šviesia ateitimi..) verčia mus stoti į jo pusę, tad kuomet vaikui yra parodomos dvi nuotraukos ir pasakoma: šitas yra gerietis, šitas yra blogietis,- jis nuoširdžiai tuo patiki. Tuo pačiu momentu tuo patikime ir mes.
 
Antra, visos tos kalbos apie Facebook. Na, gal Inception lygio ir nepasieksim, bet tai be abejo yra pasąmoningas skatinimas pasidalinti šiuo video su savo draugais internete. Aišku, nieko čia bloga. Ypač žinant kaip dabar pusė pasaulio yra pamišę dėl socialinių tinklų. Jau žmonės ten seniai patikėjo, kad pasidalindami nuotrauka ar pa"like"indami statusą, gali išgelbėti vaiko gyvybę, nors jis ir serga nepagydoma liga..
 
Pereikim prie mūsų žvaigždės Kony pristatymo. Tiesą sakant, peržiūrėjęs video užėjau į www.kony2012.com internetinę svetainę ir likau pasipiktinęs. Pirmas sakinys:
  
"Joseph Kony is one of the World's worst war criminals" - svarus argumentas.. panašiau į scam'o puslapius, siūlančius nusipirkti jaunystės serumą arba Hario Poterio nematomąjį apsiaustą. Žodžiu, nepateikiami joki faktai, tik vienpusė nuomonė.
 
Galiausiai, mums teigiama, jog Kony nesulaukia pakankamai dėmesio iš pasaulio, nebaudžiamas jis daro ką nori. Tačiau štai, vėliau, norint mus įtikinti jo blogiu, parodoma, jog jis kažkokios organizacijos yra pripažintas Nr. 1 pasaulio nusikaltėliu.
 
Nuolat kartojama, kad JAV neturi interesų medžioti Kony, kadangi Ugandoje "nėra ekonominių išteklių" (nors daug kas sako kitaip), tačiau vėliau sužinome, jog ten jau pasiųsta keli šimtai karių.

 
Atrodo ką tik pasaulis kritikavo JAV, kad šie kariauja Irake tik dėl naftos, bet dabar jau kažkodėl į Afriką važiuosim dėl vaikų? Ypač patys amerikiečiai, negi jie pamiršo, kaip viskas vyko su Osama Bin Ladenu? - Žmogumi, kuris gyvena urve, tačiau kažkaip sugeba "kelti grėsmę visam pasauliui". Ne atsitiktinumas, ką tik pasibaigė karas Irake, ir štai JAV jau turi naują taikinį - dar vieną urvinį žmogų, kurį žūtbūt reikia sumedžioti,- tik šįkart kitoje įtakos zonų teritorijoje - Centrinėje Afrikoje, kurioje, kaip daugelis jau ir pradėjo šnekėti, yra naftos, deimantų.. Dar pasigirdo naujiena, kad šią įtakos zoną sau bando palenkti ir Kinija, tad JAV reikia nedelsiant imtis veiksmų.
 
Pamirškit Ugandą - medžiojamas žmogus yra nematomas (ironiška, kad tai siejasi su 'Invisible Children' organizacijos pavadinimu),- niekas nežino, kur jis yra. Šiandien karius siunčiam į Ugandą, rytoj į Keniją, poryt į Sudaną, Kongą, Tanzaniją..
 
Nesu aiškiaregis, tačiau prognozuoti galiu drąsiai, kad afrikietiškų genų turintis JAV prezidentas B. Obama (puikus veidas šiam judėjimui) paskelbs, jog reikia gelbėti Afrikos vaikus ir "bring Joseph Kony to justice". Tuomet prasidės dar vienas ilgai truksiantis karas (bin Ladeną medžiojom kiek, 10 metų?), iš pradžių medžiosim J. Kony (tačiau jo niekaip nerasim), tuomet perkelsim karą iš Ugandos į kaimynines valstybes, karui įpusėjus bus įvykdytas kažkoks didesnis (tačiau ne galutinis) pasiekimas (Afganistane tai buvo S. Huseino kartuvės), tuomet bandysim "įvesti demokratiją Afrikos valstybėse" (suprask, į valdžią pastatyti JAV šalininkus),- žodžiu, vidurinių rytų karo analogas.
 
Dar vienas dalykas, kuris atkreipė mano dėmesį: kaip šitas filmas sugebėjo taip greitai sulaukti tiek dėmesio? Sakykit jūs ką norit, tačiau joks video, nesvarbu koks jis būtų juokingas, informatyvus ar kitaip įdomus, nesulaukia virš 40 milijonų peržiūrų per tris dienas. Ir ypač jeigu jis yra 30 minučių trukmės. Sutinku, kad "feisbukas" ir kiti socialiniai tinklai turi galią išpopuliarinti vaizdo įrašus ir kitas naujienas naudojant metodą 'iš lūpų į lūpas', tačiau.. taip greitai? Vistiek paprastai užtrunka kažkiek laiko, kol peržiūros įsibėgėja, kol video yra atrandamas, kol jį peržiūri įvairių soc. grupių atstovai, kurie juo pasidalina su savo draugais. O čia jau praktiškai nuo pirmos dienos apie jį šnekėjo žmonės iš įvairių pasaulio dalių. Be profesionalaus ir gerai finansuoto marketingo nemanau, kad galima būtų taip prasisukti.
 
P.S. beje, kas kaltinsit mane beširdiškumu, kadangi aš nepritariu Konio medžioklei (ar aš vienas tame įžvelgiu šiokį tokį paradoksą?), ir nenoriu gelbėti Afrikos vaikų.. Pagalvokim, kiek vaikų Afrikoje miršta kiekvieną dieną? Jau porą dešimtmečių mes žinome apie šią problemą, tačiau būtent dabar kažkodėl atėjo metas pradėti veikti? Beje, nesu patikrinęs faktų, tačiau spėju, kad iš bado miršta daug daugiau vaikų negu jų mirė nuo to Kony rankos.

Tevas daug maz turejo atvesti i kelia, bet tu vel gryzti prie tu savo kalbu...

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

Peržiūrėjau šitą video prieš kelias dienas, pasirodė eilinis smegenų plovimas, norint susirinkt gražaus pinigėlio iš aukų. Dabar atrodo, kad čia viskas yra daug rimčiau.
 
Netgi keista, kaip lengvai manipuliuojami yra žmonės. Jeigu šiek tiek pasigilintume į video, pamatysim, kad jame naudojamos populiariausios šiuolaikinės manipuliacijos taktikos:
 


 
Visų pirma pradėkim nuo vaiko (režisieriaus sūnaus geltonais plaukais). Ką jis iš vis veikia šiame video? Apie Ugandą ar tą patį Konį jis žino tiek pat kiek ir mes (žiūrovai) - nieko. Atsakymas akivaizdus, tai yra klasikinė taktika palenkti žiūrovus į savo pusę, imponuojant jų emocijoms. Kuomet žiūrovas pasiduoda emocijoms, nustoja veikti logika. Vaiko nekaltumas ir nuoširdumas (jis svajoja tapti aktorium, jis tiki šviesia ateitimi..) verčia mus stoti į jo pusę, tad kuomet vaikui yra parodomos dvi nuotraukos ir pasakoma: šitas yra gerietis, šitas yra blogietis,- jis nuoširdžiai tuo patiki. Tuo pačiu momentu tuo patikime ir mes.
 
Antra, visos tos kalbos apie Facebook. Na, gal Inception lygio ir nepasieksim, bet tai be abejo yra pasąmoningas skatinimas pasidalinti šiuo video su savo draugais internete. Aišku, nieko čia bloga. Ypač žinant kaip dabar pusė pasaulio yra pamišę dėl socialinių tinklų. Jau žmonės ten seniai patikėjo, kad pasidalindami nuotrauka ar pa"like"indami statusą, gali išgelbėti vaiko gyvybę, nors jis ir serga nepagydoma liga..
 
Pereikim prie mūsų žvaigždės Kony pristatymo. Tiesą sakant, peržiūrėjęs video užėjau į www.kony2012.com internetinę svetainę ir likau pasipiktinęs. Pirmas sakinys:
  
"Joseph Kony is one of the World's worst war criminals" - svarus argumentas.. panašiau į scam'o puslapius, siūlančius nusipirkti jaunystės serumą arba Hario Poterio nematomąjį apsiaustą. Žodžiu, nepateikiami joki faktai, tik vienpusė nuomonė.
 
Galiausiai, mums teigiama, jog Kony nesulaukia pakankamai dėmesio iš pasaulio, nebaudžiamas jis daro ką nori. Tačiau štai, vėliau, norint mus įtikinti jo blogiu, parodoma, jog jis kažkokios organizacijos yra pripažintas Nr. 1 pasaulio nusikaltėliu.
 
Nuolat kartojama, kad JAV neturi interesų medžioti Kony, kadangi Ugandoje "nėra ekonominių išteklių" (nors daug kas sako kitaip), tačiau vėliau sužinome, jog ten jau pasiųsta keli šimtai karių.

 
Atrodo ką tik pasaulis kritikavo JAV, kad šie kariauja Irake tik dėl naftos, bet dabar jau kažkodėl į Afriką važiuosim dėl vaikų? Ypač patys amerikiečiai, negi jie pamiršo, kaip viskas vyko su Osama Bin Ladenu? - Žmogumi, kuris gyvena urve, tačiau kažkaip sugeba "kelti grėsmę visam pasauliui". Ne atsitiktinumas, ką tik pasibaigė karas Irake, ir štai JAV jau turi naują taikinį - dar vieną urvinį žmogų, kurį žūtbūt reikia sumedžioti,- tik šįkart kitoje įtakos zonų teritorijoje - Centrinėje Afrikoje, kurioje, kaip daugelis jau ir pradėjo šnekėti, yra naftos, deimantų.. Dar pasigirdo naujiena, kad šią įtakos zoną sau bando palenkti ir Kinija, tad JAV reikia nedelsiant imtis veiksmų.
 
Pamirškit Ugandą - medžiojamas žmogus yra nematomas (ironiška, kad tai siejasi su 'Invisible Children' organizacijos pavadinimu),- niekas nežino, kur jis yra. Šiandien karius siunčiam į Ugandą, rytoj į Keniją, poryt į Sudaną, Kongą, Tanzaniją..
 
Nesu aiškiaregis, tačiau prognozuoti galiu drąsiai, kad afrikietiškų genų turintis JAV prezidentas B. Obama (puikus veidas šiam judėjimui) paskelbs, jog reikia gelbėti Afrikos vaikus ir "bring Joseph Kony to justice". Tuomet prasidės dar vienas ilgai truksiantis karas (bin Ladeną medžiojom kiek, 10 metų?), iš pradžių medžiosim J. Kony (tačiau jo niekaip nerasim), tuomet perkelsim karą iš Ugandos į kaimynines valstybes, karui įpusėjus bus įvykdytas kažkoks didesnis (tačiau ne galutinis) pasiekimas (Afganistane tai buvo S. Huseino kartuvės), tuomet bandysim "įvesti demokratiją Afrikos valstybėse" (suprask, į valdžią pastatyti JAV šalininkus),- žodžiu, vidurinių rytų karo analogas.
 
Dar vienas dalykas, kuris atkreipė mano dėmesį: kaip šitas filmas sugebėjo taip greitai sulaukti tiek dėmesio? Sakykit jūs ką norit, tačiau joks video, nesvarbu koks jis būtų juokingas, informatyvus ar kitaip įdomus, nesulaukia virš 40 milijonų peržiūrų per tris dienas. Ir ypač jeigu jis yra 30 minučių trukmės. Sutinku, kad "feisbukas" ir kiti socialiniai tinklai turi galią išpopuliarinti vaizdo įrašus ir kitas naujienas naudojant metodą 'iš lūpų į lūpas', tačiau.. taip greitai? Vistiek paprastai užtrunka kažkiek laiko, kol peržiūros įsibėgėja, kol video yra atrandamas, kol jį peržiūri įvairių soc. grupių atstovai, kurie juo pasidalina su savo draugais. O čia jau praktiškai nuo pirmos dienos apie jį šnekėjo žmonės iš įvairių pasaulio dalių. Be profesionalaus ir gerai finansuoto marketingo nemanau, kad galima būtų taip prasisukti.
 
P.S. beje, kas kaltinsit mane beširdiškumu, kadangi aš nepritariu Konio medžioklei (ar aš vienas tame įžvelgiu šiokį tokį paradoksą?), ir nenoriu gelbėti Afrikos vaikų.. Pagalvokim, kiek vaikų Afrikoje miršta kiekvieną dieną? Jau porą dešimtmečių mes žinome apie šią problemą, tačiau būtent dabar kažkodėl atėjo metas pradėti veikti? Beje, nesu patikrinęs faktų, tačiau spėju, kad iš bado miršta daug daugiau vaikų negu jų mirė nuo to Kony rankos.

Peržiūrėjau šitą video prieš kelias dienas, pasirodė eilinis smegenų plovimas, norint susirinkt gražaus pinigėlio iš aukų. Dabar atrodo, kad čia viskas yra daug rimčiau.
 
Netgi keista, kaip lengvai manipuliuojami yra žmonės. Jeigu šiek tiek pasigilintume į video, pamatysim, kad jame naudojamos populiariausios šiuolaikinės manipuliacijos taktikos:
 


 
Visų pirma pradėkim nuo vaiko (režisieriaus sūnaus geltonais plaukais). Ką jis iš vis veikia šiame video? Apie Ugandą ar tą patį Konį jis žino tiek pat kiek ir mes (žiūrovai) - nieko. Atsakymas akivaizdus, tai yra klasikinė taktika palenkti žiūrovus į savo pusę, imponuojant jų emocijoms. Kuomet žiūrovas pasiduoda emocijoms, nustoja veikti logika. Vaiko nekaltumas ir nuoširdumas (jis svajoja tapti aktorium, jis tiki šviesia ateitimi..) verčia mus stoti į jo pusę, tad kuomet vaikui yra parodomos dvi nuotraukos ir pasakoma: šitas yra gerietis, šitas yra blogietis,- jis nuoširdžiai tuo patiki. Tuo pačiu momentu tuo patikime ir mes.
 
Antra, visos tos kalbos apie Facebook. Na, gal Inception lygio ir nepasieksim, bet tai be abejo yra pasąmoningas skatinimas pasidalinti šiuo video su savo draugais internete. Aišku, nieko čia bloga. Ypač žinant kaip dabar pusė pasaulio yra pamišę dėl socialinių tinklų. Jau žmonės ten seniai patikėjo, kad pasidalindami nuotrauka ar pa"like"indami statusą, gali išgelbėti vaiko gyvybę, nors jis ir serga nepagydoma liga..
 
Pereikim prie mūsų žvaigždės Kony pristatymo. Tiesą sakant, peržiūrėjęs video užėjau į www.kony2012.com internetinę svetainę ir likau pasipiktinęs. Pirmas sakinys:
  
"Joseph Kony is one of the World's worst war criminals" - svarus argumentas.. panašiau į scam'o puslapius, siūlančius nusipirkti jaunystės serumą arba Hario Poterio nematomąjį apsiaustą. Žodžiu, nepateikiami joki faktai, tik vienpusė nuomonė.
 
Galiausiai, mums teigiama, jog Kony nesulaukia pakankamai dėmesio iš pasaulio, nebaudžiamas jis daro ką nori. Tačiau štai, vėliau, norint mus įtikinti jo blogiu, parodoma, jog jis kažkokios organizacijos yra pripažintas Nr. 1 pasaulio nusikaltėliu.
 
Nuolat kartojama, kad JAV neturi interesų medžioti Kony, kadangi Ugandoje "nėra ekonominių išteklių" (nors daug kas sako kitaip), tačiau vėliau sužinome, jog ten jau pasiųsta keli šimtai karių.

 
Atrodo ką tik pasaulis kritikavo JAV, kad šie kariauja Irake tik dėl naftos, bet dabar jau kažkodėl į Afriką važiuosim dėl vaikų? Ypač patys amerikiečiai, negi jie pamiršo, kaip viskas vyko su Osama Bin Ladenu? - Žmogumi, kuris gyvena urve, tačiau kažkaip sugeba "kelti grėsmę visam pasauliui". Ne atsitiktinumas, ką tik pasibaigė karas Irake, ir štai JAV jau turi naują taikinį - dar vieną urvinį žmogų, kurį žūtbūt reikia sumedžioti,- tik šįkart kitoje įtakos zonų teritorijoje - Centrinėje Afrikoje, kurioje, kaip daugelis jau ir pradėjo šnekėti, yra naftos, deimantų.. Dar pasigirdo naujiena, kad šią įtakos zoną sau bando palenkti ir Kinija, tad JAV reikia nedelsiant imtis veiksmų.
 
Pamirškit Ugandą - medžiojamas žmogus yra nematomas (ironiška, kad tai siejasi su 'Invisible Children' organizacijos pavadinimu),- niekas nežino, kur jis yra. Šiandien karius siunčiam į Ugandą, rytoj į Keniją, poryt į Sudaną, Kongą, Tanzaniją..
 
Nesu aiškiaregis, tačiau prognozuoti galiu drąsiai, kad afrikietiškų genų turintis JAV prezidentas B. Obama (puikus veidas šiam judėjimui) paskelbs, jog reikia gelbėti Afrikos vaikus ir "bring Joseph Kony to justice". Tuomet prasidės dar vienas ilgai truksiantis karas (bin Ladeną medžiojom kiek, 10 metų?), iš pradžių medžiosim J. Kony (tačiau jo niekaip nerasim), tuomet perkelsim karą iš Ugandos į kaimynines valstybes, karui įpusėjus bus įvykdytas kažkoks didesnis (tačiau ne galutinis) pasiekimas (Afganistane tai buvo S. Huseino kartuvės), tuomet bandysim "įvesti demokratiją Afrikos valstybėse" (suprask, į valdžią pastatyti JAV šalininkus),- žodžiu, vidurinių rytų karo analogas.
 
Dar vienas dalykas, kuris atkreipė mano dėmesį: kaip šitas filmas sugebėjo taip greitai sulaukti tiek dėmesio? Sakykit jūs ką norit, tačiau joks video, nesvarbu koks jis būtų juokingas, informatyvus ar kitaip įdomus, nesulaukia virš 40 milijonų peržiūrų per tris dienas. Ir ypač jeigu jis yra 30 minučių trukmės. Sutinku, kad "feisbukas" ir kiti socialiniai tinklai turi galią išpopuliarinti vaizdo įrašus ir kitas naujienas naudojant metodą 'iš lūpų į lūpas', tačiau.. taip greitai? Vistiek paprastai užtrunka kažkiek laiko, kol peržiūros įsibėgėja, kol video yra atrandamas, kol jį peržiūri įvairių soc. grupių atstovai, kurie juo pasidalina su savo draugais. O čia jau praktiškai nuo pirmos dienos apie jį šnekėjo žmonės iš įvairių pasaulio dalių. Be profesionalaus ir gerai finansuoto marketingo nemanau, kad galima būtų taip prasisukti.
 
P.S. beje, kas kaltinsit mane beširdiškumu, kadangi aš nepritariu Konio medžioklei (ar aš vienas tame įžvelgiu šiokį tokį paradoksą?), ir nenoriu gelbėti Afrikos vaikų.. Pagalvokim, kiek vaikų Afrikoje miršta kiekvieną dieną? Jau porą dešimtmečių mes žinome apie šią problemą, tačiau būtent dabar kažkodėl atėjo metas pradėti veikti? Beje, nesu patikrinęs faktų, tačiau spėju, kad iš bado miršta daug daugiau vaikų negu jų mirė nuo to Kony rankos.

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

Peržiūrėjau šitą video prieš kelias dienas, pasirodė eilinis smegenų plovimas, norint susirinkt gražaus pinigėlio iš aukų. Dabar atrodo, kad čia viskas yra daug rimčiau.
 
Netgi keista, kaip lengvai manipuliuojami yra žmonės. Jeigu šiek tiek pasigilintume į video, pamatysim, kad jame naudojamos populiariausios šiuolaikinės manipuliacijos taktikos:
 


 
Visų pirma pradėkim nuo vaiko (režisieriaus sūnaus geltonais plaukais). Ką jis iš vis veikia šiame video? Apie Ugandą ar tą patį Konį jis žino tiek pat kiek ir mes (žiūrovai) - nieko. Atsakymas akivaizdus, tai yra klasikinė taktika palenkti žiūrovus į savo pusę, imponuojant jų emocijoms. Kuomet žiūrovas pasiduoda emocijoms, nustoja veikti logika. Vaiko nekaltumas ir nuoširdumas (jis svajoja tapti aktorium, jis tiki šviesia ateitimi..) verčia mus stoti į jo pusę, tad kuomet vaikui yra parodomos dvi nuotraukos ir pasakoma: šitas yra gerietis, šitas yra blogietis,- jis nuoširdžiai tuo patiki. Tuo pačiu momentu tuo patikime ir mes.
 
Antra, visos tos kalbos apie Facebook. Na, gal Inception lygio ir nepasieksim, bet tai be abejo yra pasąmoningas skatinimas pasidalinti šiuo video su savo draugais internete. Aišku, nieko čia bloga. Ypač žinant kaip dabar pusė pasaulio yra pamišę dėl socialinių tinklų. Jau žmonės ten seniai patikėjo, kad pasidalindami nuotrauka ar pa"like"indami statusą, gali išgelbėti vaiko gyvybę, nors jis ir serga nepagydoma liga..
 
Pereikim prie mūsų žvaigždės Kony pristatymo. Tiesą sakant, peržiūrėjęs video užėjau į www.kony2012.com internetinę svetainę ir likau pasipiktinęs. Pirmas sakinys:
  
"Joseph Kony is one of the World's worst war criminals" - svarus argumentas.. panašiau į scam'o puslapius, siūlančius nusipirkti jaunystės serumą arba Hario Poterio nematomąjį apsiaustą. Žodžiu, nepateikiami joki faktai, tik vienpusė nuomonė.
 
Galiausiai, mums teigiama, jog Kony nesulaukia pakankamai dėmesio iš pasaulio, nebaudžiamas jis daro ką nori. Tačiau štai, vėliau, norint mus įtikinti jo blogiu, parodoma, jog jis kažkokios organizacijos yra pripažintas Nr. 1 pasaulio nusikaltėliu.
 
Nuolat kartojama, kad JAV neturi interesų medžioti Kony, kadangi Ugandoje "nėra ekonominių išteklių" (nors daug kas sako kitaip), tačiau vėliau sužinome, jog ten jau pasiųsta keli šimtai karių.

 
Atrodo ką tik pasaulis kritikavo JAV, kad šie kariauja Irake tik dėl naftos, bet dabar jau kažkodėl į Afriką važiuosim dėl vaikų? Ypač patys amerikiečiai, negi jie pamiršo, kaip viskas vyko su Osama Bin Ladenu? - Žmogumi, kuris gyvena urve, tačiau kažkaip sugeba "kelti grėsmę visam pasauliui". Ne atsitiktinumas, ką tik pasibaigė karas Irake, ir štai JAV jau turi naują taikinį - dar vieną urvinį žmogų, kurį žūtbūt reikia sumedžioti,- tik šįkart kitoje įtakos zonų teritorijoje - Centrinėje Afrikoje, kurioje, kaip daugelis jau ir pradėjo šnekėti, yra naftos, deimantų.. Dar pasigirdo naujiena, kad šią įtakos zoną sau bando palenkti ir Kinija, tad JAV reikia nedelsiant imtis veiksmų.
 
Pamirškit Ugandą - medžiojamas žmogus yra nematomas (ironiška, kad tai siejasi su 'Invisible Children' organizacijos pavadinimu),- niekas nežino, kur jis yra. Šiandien karius siunčiam į Ugandą, rytoj į Keniją, poryt į Sudaną, Kongą, Tanzaniją..
 
Nesu aiškiaregis, tačiau prognozuoti galiu drąsiai, kad afrikietiškų genų turintis JAV prezidentas B. Obama (puikus veidas šiam judėjimui) paskelbs, jog reikia gelbėti Afrikos vaikus ir "bring Joseph Kony to justice". Tuomet prasidės dar vienas ilgai truksiantis karas (bin Ladeną medžiojom kiek, 10 metų?), iš pradžių medžiosim J. Kony (tačiau jo niekaip nerasim), tuomet perkelsim karą iš Ugandos į kaimynines valstybes, karui įpusėjus bus įvykdytas kažkoks didesnis (tačiau ne galutinis) pasiekimas (Afganistane tai buvo S. Huseino kartuvės), tuomet bandysim "įvesti demokratiją Afrikos valstybėse" (suprask, į valdžią pastatyti JAV šalininkus),- žodžiu, vidurinių rytų karo analogas.
 
Dar vienas dalykas, kuris atkreipė mano dėmesį: kaip šitas filmas sugebėjo taip greitai sulaukti tiek dėmesio? Sakykit jūs ką norit, tačiau joks video, nesvarbu koks jis būtų juokingas, informatyvus ar kitaip įdomus, nesulaukia virš 40 milijonų peržiūrų per tris dienas. Ir ypač jeigu jis yra 30 minučių trukmės. Sutinku, kad "feisbukas" ir kiti socialiniai tinklai turi galią išpopuliarinti vaizdo įrašus ir kitas naujienas naudojant metodą 'iš lūpų į lūpas', tačiau.. taip greitai? Vistiek paprastai užtrunka kažkiek laiko, kol peržiūros įsibėgėja, kol video yra atrandamas, kol jį peržiūri įvairių soc. grupių atstovai, kurie juo pasidalina su savo draugais. O čia jau praktiškai nuo pirmos dienos apie jį šnekėjo žmonės iš įvairių pasaulio dalių. Be profesionalaus ir gerai finansuoto marketingo nemanau, kad galima būtų taip prasisukti.
 
P.S. beje, kas kaltinsit mane beširdiškumu, kadangi aš nepritariu Konio medžioklei (ar aš vienas tame įžvelgiu šiokį tokį paradoksą?), ir nenoriu gelbėti Afrikos vaikų.. Pagalvokim, kiek vaikų Afrikoje miršta kiekvieną dieną? Jau porą dešimtmečių mes žinome apie šią problemą, tačiau būtent dabar kažkodėl atėjo metas pradėti veikti? Beje, nesu patikrinęs faktų, tačiau spėju, kad iš bado miršta daug daugiau vaikų negu jų mirė nuo to Kony rankos.

Peržiūrėjau šitą video prieš kelias dienas, pasirodė eilinis smegenų plovimas, norint susirinkt gražaus pinigėlio iš aukų. Dabar atrodo, kad čia viskas yra daug rimčiau.
 
Netgi keista, kaip lengvai manipuliuojami yra žmonės. Jeigu šiek tiek pasigilintume į video, pamatysim, kad jame naudojamos populiariausios šiuolaikinės manipuliacijos taktikos:
 


 
Visų pirma pradėkim nuo vaiko (režisieriaus sūnaus geltonais plaukais). Ką jis iš vis veikia šiame video? Apie Ugandą ar tą patį Konį jis žino tiek pat kiek ir mes (žiūrovai) - nieko. Atsakymas akivaizdus, tai yra klasikinė taktika palenkti žiūrovus į savo pusę, imponuojant jų emocijoms. Kuomet žiūrovas pasiduoda emocijoms, nustoja veikti logika. Vaiko nekaltumas ir nuoširdumas (jis svajoja tapti aktorium, jis tiki šviesia ateitimi..) verčia mus stoti į jo pusę, tad kuomet vaikui yra parodomos dvi nuotraukos ir pasakoma: šitas yra gerietis, šitas yra blogietis,- jis nuoširdžiai tuo patiki. Tuo pačiu momentu tuo patikime ir mes.
 
Antra, visos tos kalbos apie Facebook. Na, gal Inception lygio ir nepasieksim, bet tai be abejo yra pasąmoningas skatinimas pasidalinti šiuo video su savo draugais internete. Aišku, nieko čia bloga. Ypač žinant kaip dabar pusė pasaulio yra pamišę dėl socialinių tinklų. Jau žmonės ten seniai patikėjo, kad pasidalindami nuotrauka ar pa"like"indami statusą, gali išgelbėti vaiko gyvybę, nors jis ir serga nepagydoma liga..
 
Pereikim prie mūsų žvaigždės Kony pristatymo. Tiesą sakant, peržiūrėjęs video užėjau į www.kony2012.com internetinę svetainę ir likau pasipiktinęs. Pirmas sakinys:
  
"Joseph Kony is one of the World's worst war criminals" - svarus argumentas.. panašiau į scam'o puslapius, siūlančius nusipirkti jaunystės serumą arba Hario Poterio nematomąjį apsiaustą. Žodžiu, nepateikiami joki faktai, tik vienpusė nuomonė.
 
Galiausiai, mums teigiama, jog Kony nesulaukia pakankamai dėmesio iš pasaulio, nebaudžiamas jis daro ką nori. Tačiau štai, vėliau, norint mus įtikinti jo blogiu, parodoma, jog jis kažkokios organizacijos yra pripažintas Nr. 1 pasaulio nusikaltėliu.
 
Nuolat kartojama, kad JAV neturi interesų medžioti Kony, kadangi Ugandoje "nėra ekonominių išteklių" (nors daug kas sako kitaip), tačiau vėliau sužinome, jog ten jau pasiųsta keli šimtai karių.

 
Atrodo ką tik pasaulis kritikavo JAV, kad šie kariauja Irake tik dėl naftos, bet dabar jau kažkodėl į Afriką važiuosim dėl vaikų? Ypač patys amerikiečiai, negi jie pamiršo, kaip viskas vyko su Osama Bin Ladenu? - Žmogumi, kuris gyvena urve, tačiau kažkaip sugeba "kelti grėsmę visam pasauliui". Ne atsitiktinumas, ką tik pasibaigė karas Irake, ir štai JAV jau turi naują taikinį - dar vieną urvinį žmogų, kurį žūtbūt reikia sumedžioti,- tik šįkart kitoje įtakos zonų teritorijoje - Centrinėje Afrikoje, kurioje, kaip daugelis jau ir pradėjo šnekėti, yra naftos, deimantų.. Dar pasigirdo naujiena, kad šią įtakos zoną sau bando palenkti ir Kinija, tad JAV reikia nedelsiant imtis veiksmų.
 
Pamirškit Ugandą - medžiojamas žmogus yra nematomas (ironiška, kad tai siejasi su 'Invisible Children' organizacijos pavadinimu),- niekas nežino, kur jis yra. Šiandien karius siunčiam į Ugandą, rytoj į Keniją, poryt į Sudaną, Kongą, Tanzaniją..
 
Nesu aiškiaregis, tačiau prognozuoti galiu drąsiai, kad afrikietiškų genų turintis JAV prezidentas B. Obama (puikus veidas šiam judėjimui) paskelbs, jog reikia gelbėti Afrikos vaikus ir "bring Joseph Kony to justice". Tuomet prasidės dar vienas ilgai truksiantis karas (bin Ladeną medžiojom kiek, 10 metų?), iš pradžių medžiosim J. Kony (tačiau jo niekaip nerasim), tuomet perkelsim karą iš Ugandos į kaimynines valstybes, karui įpusėjus bus įvykdytas kažkoks didesnis (tačiau ne galutinis) pasiekimas (Afganistane tai buvo S. Huseino kartuvės), tuomet bandysim "įvesti demokratiją Afrikos valstybėse" (suprask, į valdžią pastatyti JAV šalininkus),- žodžiu, vidurinių rytų karo analogas.
 
Dar vienas dalykas, kuris atkreipė mano dėmesį: kaip šitas filmas sugebėjo taip greitai sulaukti tiek dėmesio? Sakykit jūs ką norit, tačiau joks video, nesvarbu koks jis būtų juokingas, informatyvus ar kitaip įdomus, nesulaukia virš 40 milijonų peržiūrų per tris dienas. Ir ypač jeigu jis yra 30 minučių trukmės. Sutinku, kad "feisbukas" ir kiti socialiniai tinklai turi galią išpopuliarinti vaizdo įrašus ir kitas naujienas naudojant metodą 'iš lūpų į lūpas', tačiau.. taip greitai? Vistiek paprastai užtrunka kažkiek laiko, kol peržiūros įsibėgėja, kol video yra atrandamas, kol jį peržiūri įvairių soc. grupių atstovai, kurie juo pasidalina su savo draugais. O čia jau praktiškai nuo pirmos dienos apie jį šnekėjo žmonės iš įvairių pasaulio dalių. Be profesionalaus ir gerai finansuoto marketingo nemanau, kad galima būtų taip prasisukti.
 
P.S. beje, kas kaltinsit mane beširdiškumu, kadangi aš nepritariu Konio medžioklei (ar aš vienas tame įžvelgiu šiokį tokį paradoksą?), ir nenoriu gelbėti Afrikos vaikų.. Pagalvokim, kiek vaikų Afrikoje miršta kiekvieną dieną? Jau porą dešimtmečių mes žinome apie šią problemą, tačiau būtent dabar kažkodėl atėjo metas pradėti veikti? Beje, nesu patikrinęs faktų, tačiau spėju, kad iš bado miršta daug daugiau vaikų negu jų mirė nuo to Kony rankos.

Peržiūrėjau šitą video prieš kelias dienas, pasirodė eilinis smegenų plovimas, norint susirinkt gražaus pinigėlio iš aukų. Dabar atrodo, kad čia viskas yra daug rimčiau.
 
Netgi keista, kaip lengvai manipuliuojami yra žmonės. Jeigu šiek tiek pasigilintume į video, pamatysim, kad jame naudojamos populiariausios šiuolaikinės manipuliacijos taktikos:
 


 
Visų pirma pradėkim nuo vaiko (režisieriaus sūnaus geltonais plaukais). Ką jis iš vis veikia šiame video? Apie Ugandą ar tą patį Konį jis žino tiek pat kiek ir mes (žiūrovai) - nieko. Atsakymas akivaizdus, tai yra klasikinė taktika palenkti žiūrovus į savo pusę, imponuojant jų emocijoms. Kuomet žiūrovas pasiduoda emocijoms, nustoja veikti logika. Vaiko nekaltumas ir nuoširdumas (jis svajoja tapti aktorium, jis tiki šviesia ateitimi..) verčia mus stoti į jo pusę, tad kuomet vaikui yra parodomos dvi nuotraukos ir pasakoma: šitas yra gerietis, šitas yra blogietis,- jis nuoširdžiai tuo patiki. Tuo pačiu momentu tuo patikime ir mes.
 
Antra, visos tos kalbos apie Facebook. Na, gal Inception lygio ir nepasieksim, bet tai be abejo yra pasąmoningas skatinimas pasidalinti šiuo video su savo draugais internete. Aišku, nieko čia bloga. Ypač žinant kaip dabar pusė pasaulio yra pamišę dėl socialinių tinklų. Jau žmonės ten seniai patikėjo, kad pasidalindami nuotrauka ar pa"like"indami statusą, gali išgelbėti vaiko gyvybę, nors jis ir serga nepagydoma liga..
 
Pereikim prie mūsų žvaigždės Kony pristatymo. Tiesą sakant, peržiūrėjęs video užėjau į www.kony2012.com internetinę svetainę ir likau pasipiktinęs. Pirmas sakinys:
  
"Joseph Kony is one of the World's worst war criminals" - svarus argumentas.. panašiau į scam'o puslapius, siūlančius nusipirkti jaunystės serumą arba Hario Poterio nematomąjį apsiaustą. Žodžiu, nepateikiami joki faktai, tik vienpusė nuomonė.
 
Galiausiai, mums teigiama, jog Kony nesulaukia pakankamai dėmesio iš pasaulio, nebaudžiamas jis daro ką nori. Tačiau štai, vėliau, norint mus įtikinti jo blogiu, parodoma, jog jis kažkokios organizacijos yra pripažintas Nr. 1 pasaulio nusikaltėliu.
 
Nuolat kartojama, kad JAV neturi interesų medžioti Kony, kadangi Ugandoje "nėra ekonominių išteklių" (nors daug kas sako kitaip), tačiau vėliau sužinome, jog ten jau pasiųsta keli šimtai karių.

 
Atrodo ką tik pasaulis kritikavo JAV, kad šie kariauja Irake tik dėl naftos, bet dabar jau kažkodėl į Afriką važiuosim dėl vaikų? Ypač patys amerikiečiai, negi jie pamiršo, kaip viskas vyko su Osama Bin Ladenu? - Žmogumi, kuris gyvena urve, tačiau kažkaip sugeba "kelti grėsmę visam pasauliui". Ne atsitiktinumas, ką tik pasibaigė karas Irake, ir štai JAV jau turi naują taikinį - dar vieną urvinį žmogų, kurį žūtbūt reikia sumedžioti,- tik šįkart kitoje įtakos zonų teritorijoje - Centrinėje Afrikoje, kurioje, kaip daugelis jau ir pradėjo šnekėti, yra naftos, deimantų.. Dar pasigirdo naujiena, kad šią įtakos zoną sau bando palenkti ir Kinija, tad JAV reikia nedelsiant imtis veiksmų.
 
Pamirškit Ugandą - medžiojamas žmogus yra nematomas (ironiška, kad tai siejasi su 'Invisible Children' organizacijos pavadinimu),- niekas nežino, kur jis yra. Šiandien karius siunčiam į Ugandą, rytoj į Keniją, poryt į Sudaną, Kongą, Tanzaniją..
 
Nesu aiškiaregis, tačiau prognozuoti galiu drąsiai, kad afrikietiškų genų turintis JAV prezidentas B. Obama (puikus veidas šiam judėjimui) paskelbs, jog reikia gelbėti Afrikos vaikus ir "bring Joseph Kony to justice". Tuomet prasidės dar vienas ilgai truksiantis karas (bin Ladeną medžiojom kiek, 10 metų?), iš pradžių medžiosim J. Kony (tačiau jo niekaip nerasim), tuomet perkelsim karą iš Ugandos į kaimynines valstybes, karui įpusėjus bus įvykdytas kažkoks didesnis (tačiau ne galutinis) pasiekimas (Afganistane tai buvo S. Huseino kartuvės), tuomet bandysim "įvesti demokratiją Afrikos valstybėse" (suprask, į valdžią pastatyti JAV šalininkus),- žodžiu, vidurinių rytų karo analogas.
 
Dar vienas dalykas, kuris atkreipė mano dėmesį: kaip šitas filmas sugebėjo taip greitai sulaukti tiek dėmesio? Sakykit jūs ką norit, tačiau joks video, nesvarbu koks jis būtų juokingas, informatyvus ar kitaip įdomus, nesulaukia virš 40 milijonų peržiūrų per tris dienas. Ir ypač jeigu jis yra 30 minučių trukmės. Sutinku, kad "feisbukas" ir kiti socialiniai tinklai turi galią išpopuliarinti vaizdo įrašus ir kitas naujienas naudojant metodą 'iš lūpų į lūpas', tačiau.. taip greitai? Vistiek paprastai užtrunka kažkiek laiko, kol peržiūros įsibėgėja, kol video yra atrandamas, kol jį peržiūri įvairių soc. grupių atstovai, kurie juo pasidalina su savo draugais. O čia jau praktiškai nuo pirmos dienos apie jį šnekėjo žmonės iš įvairių pasaulio dalių. Be profesionalaus ir gerai finansuoto marketingo nemanau, kad galima būtų taip prasisukti.
 
P.S. beje, kas kaltinsit mane beširdiškumu, kadangi aš nepritariu Konio medžioklei (ar aš vienas tame įžvelgiu šiokį tokį paradoksą?), ir nenoriu gelbėti Afrikos vaikų.. Pagalvokim, kiek vaikų Afrikoje miršta kiekvieną dieną? Jau porą dešimtmečių mes žinome apie šią problemą, tačiau būtent dabar kažkodėl atėjo metas pradėti veikti? Beje, nesu patikrinęs faktų, tačiau spėju, kad iš bado miršta daug daugiau vaikų negu jų mirė nuo to Kony rankos.