suvalgysiu

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

Pastaruoju metu forume atsirado žmonių, tikinčių, kad įmanoma rasti būdą nugalėti bene populiariausią kazino žaidimą - ruletę.
 
Šiuo pranešimu pabandysiu paaiškinti, kodėl tai yra neįmanoma, ir kodėl tiek daug žmonių, susižavėję iš pirmos pažiūros lengvais pinigais, vėliau praranda milžiniškas sumas, o kartais ir visą savo bei savo artimųjų gyvenimą.
 
Ruletės statymo laukas yra sudarytas iš 18 raudonų, 18 juodų ir 1 žalio laukelio (Amerikietiškoj ruletėj žali laukeliai yra 2).
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b9/European_roulette.svg/650px-European_roulette.svg.png
 
Būtent šis žalias laukelis ir yra kazino pranašumas prieš žaidėją. Jeigu ruletėje nebūtų žalio laukelio, žaidėjai turėtų 50/50 šansą laimėti ir vidutiniškai paėmus viskas stovėtų vietoje, tačiau 1 kartą iš 37-ių iškritus žaliai spalvai, kazino susižeria visus statymus už spalvas, tuzinus, eilutes, lyginius/nelyginius (kadangi 0 nėra nei lyginis, nei nelyginis) ir t.t.
 
Tikimybės ir longrun
 
Daugelis žmonių, kuriems pasisekė šiek tiek išlošti, kažkodėl įsivaizduoja, sugebėję nugalėti kazino. Vienintelis būdas nugalėti kazino, tai būti pliuse per "longrun" (ilgąjį laikotarpį). Longrun nėra nei vakaras, nei savaitė, nei mėnuo, nei metai - tai yra begalybė. Būti pliuse "longrun'e" - tai yra matematiškai palenkti tikimybes savo naudai. Kol nerasi tikimybių formulės, dėl kurios tavo sistema turi didesnį EV (matematinę viltiį) negu kazino, tol ruletės nugalėjęs nebūsi.
 
Variacija
 
Taigi, kodėl kai kurie žmonės laimi, o kiti pralaimi? Liaudiškai tai vadinama sėkme, matematiškai - variacija. Variacija, tai skirtingos tikimybių baigtys, per tam tikrą laiko tarpą. Paprastai šnekant, niekas negali garantuoti, jog sekantis kamuoliukas bus juodas, paskui raudonas, kad skaičius trys neiškris penkis kartus iš eilės, ir t.t. Tai lemia sėkmė, variacija. O jos kontroliuoti niekas negali. Variacija neturi atminties, neturi draugų ar priešų. Variacija nėra asmuo (pvz. Dievas), tai tėra atsitiktinių praeities įvykių virtinė.
 
Statymai
 
Populiariausia yra statyti už spalvas. Kadangi tiek raudonų, tiek juodų skaičių yra po 18-ą, o ruletėje yra viso 37 skaičiai, šansas laimėti 18/37 arba 48,6% - taigi kazino turi maždaug 51,4/48,6 pranašumą prieš žaidėją.
 
Dar vienas populiarus statymas - statyti už du tuzinus. Pacituosiu savo pranešimą apie šią sistemą:
Viskas paremta tuo, kad rizikuoji 2 unitais, bandydamas laimėti tris. Kadangi statai ant dviejų tuzinų (24 skaičių), tai laimėsi vidutiniškai 24 kartus iš 37.
Pralaimėsi vidutiniškai 13 kartų iš 37 (palikti skaičiai), tik šį kartą prarasi ne 1 unitą (kurį gauni laimėjimo atveju), o prarasi 2.
 
Taigi, visumoj išeina: 1 unitas * 24/37 (laimėjimas) + (-2) unitai * 13/37 (pralaimėjimas) = 24/37 - 26/37 = -2/37
Kaip matai, laimėjimas neatperka pralaimėjimo ir rezultate gaunam minusą. Taigi, kiekvienu statymu, vidutiniškai prarandi 2/37 unito, arba 5.4 cento nuo $1. (Kaip ir buvo rašyta mano ankstesniame pranešime).
 
Kaip matom visumoj neženkliai eini į minusą, o kadangi 1 unitą laimi beveik 2 kartus dažniau negu praloši 2, tai sukuria įspūdį, jog sistema veiksminga.
 
 
Tai tik du populiariausi statymai, tačiau bet kokio statymo tikimybes galima apskaičiuoti matematiškai ir pamatyti, jog kazino prieš mus visada turi pranašumą. Iš tiesų, kad ir kokį statymą atliktume ruletėje, mūsų šansas laimėti bus toks pat - 48,6%, o nuo kiekvieno pastatyto lito, vidutiniškai pralošime 5,4 cento (plačiau šaltinyje apie ruletę).
 
Sistemos
 
Kadangi pagal tikimybių teoriją neįmanoma rasti statymo, kuris žaidėjui atneštų pranašumą prieš kazino, visos ruletės "sistemos" vadovaujasi psichologiniu faktoriumi, vadinamu Lošėjo Argumentu. Lošėjo argumentas, tai manymas, jog praeities įvykiai daro įtaką ateities įvykiams, kurie iš tiesų tarpusavyje nėra susiję. Pvz.: jeigu praeitą kartą ruletėje iškrito juodas kamuoliukas, tai šansas, kad sekantis kamuoliukas bus juodas nepakinta, jis išlieka toks pats kaip ir pirmą kartą (18/37), kadangi lentoje vis dar yra 18-a juodų skaičių, 18-a raudonų ir 1 žalias.
 
Populiarūs lošėjo argumento pavyzdžiai ruletėje:
- statymo dvigubinimas pralošus
- statymo mažinimas laimėjus
- statymas už priešingą spalvą, kuri iškrito praeitą kartą
- statymas už spalvą, kuri dabar yra 'ant bangos'
- statymas už skaičių, kuris seniai neiškrito
 
ir t.t.
 
Plačiau galite pasiskaityti:
http://en.wikipedia.org/wiki/Roulette - čia rasite ir lentelę su tikimybėmis bei vidutiniu pralošimu per kiekvieną statymą.
http://en.wikipedia.org/wiki/Gambler%27s_fallacy
 
 
Jeigu šis pranešimas išgelbės bent 1-ą gyvenimą, manau buvo verta jį rašyti. Sėkmės ir žaiskite atsakingai :)

Aš dalyvavau, nors dabar šiek tiek pavargęs (tad sakiniai gali būti nerišlūs), bet aprašysiu savo nuomonę.
 
Suprantu, kad niekas negali pasakyti kažkokios formulės, kaip kurti geras reklamas - to ir nesitikėjau. Man asmeniškai įdomiausia yra išgirsti profesionalų asmenines patirtis, suprastas klaidas.
 
Pirmoji prezentacija: iš LoveAgency.lt atstovo - buvo labai gerų (užsienio) reklamų pavyzdžių, tačiau jas 'pildė' tokios banalios frazės kaip 'neturint pinigų, reikia daug entuziazmo' ir t.t.
 
Antroji: iš pačių Gykų - matosi, kad žmonės labai nepatogiai jaučiasi šnekėdami prieš minią ir apskritai prezentacijai buvo silpnai pasiruošę - na galima ir suprasti, tikriausiai daug turėjo reikalų dėl renginio organizavimo. Bet kam tada šnekėti iš vis - negi jie tikrai mano, kad bet koks PR yra geras PR? Save pristatė kaip naujokus, būtent taip ir pasirodė. Buvo labai sunku klausyti, nes prieš tai jau reikėjo atsėdėti 1.5h trukmės pirmąją prezentaciją. Netgi daug kas pradėjo išeidinėt. Nors man ir patiko tai, kad jie šiek tiek papasakojo apie tai, kaip jie atsirado ir kaip bandė apie save pranešti pasauliui savo socialinėmis akcijomis - bet po to likau supratęs, kad ši prezentacija jiems tėra dar viena proga pasireklamuoti patiems. Na visvien reikia pasveikinti už iniciatyvą.
 
Trečioji: - apie SEO.. na, kas nežinojo tiems pravertė, buvo išdėstyti pagrindai, kuriuos galima nesunkiai rasti internete. Iš atsakymų į klausimus prezentacijos pabaigoje matėsi, kad galėjo būti papasakota daug daugiau.
 
Ketvirtoji: apie facebook, na nesuprantu, kas ten naudingo buvo pasakyta. Pažerta statistikos, kuria aklai remtis niekada negalima.. likau nesupratęs. Galiu pagirt nebent už gražias skaidres.
 
Penktoji prezentacija: Milk atstovas Antonio. Gaila, tik to, kad nebuvo jo kolegos. Juos jau buvau girdėjęs žiemą, savo universitete per 'Startuojam' seminarus - tačiau pasirodymai buvo skirtingi. Universitete su studentais (ir moksleiviais) buvo kalbėta ne tik apie reklamų kūrimą, bet ir apie karjerą, jos pradžią.
Labiausiai patikusi prezentacija ir buvo ši: matosi žmogus nuoširdžiai papasakojo savo mintis apie reklamos kūrimą, apie skirtingus būdus kurti reklamą. Ši prezentacija berods vienintelė, kuria nebuvo siekiama asmeninės naudos - visi kiti pranešėjai nuolat minėdavo savo 'Brand'o vardą', kas yra labai standartiška ir įkyru. Milk atstovai to nedaro, skaidrėse niekur nėra prirašyta jų pavadinimo, linkų į jų puslapius. Jeigu žodis 'Milk' ir buvo paminėtas, tai tik vedėjo, per prezentacijos pristatymą.
Taip pat juokinga buvo tai, kad šis žmogus kritikavo 'robotiškus', standartinius reklamos kurimo būdus, o po jo šnekėjęs A. Karalius (kuris tikriausiai šios kalbos neklausė), nupasakojo būtent vieną iš šių standartinių būdų, kaip itin veiksmingą :D bet apie tai vėliau..
 
Šeštoji: A. Karalius.. na matosi žmogus ne iš kelmo spirtas, moka šnekėti prieš minią. Galiu pasakyti, kad kai ką išmokau, kai ką supratau - bet ne tiesiogine prasme klausydamas jo pamokymų, o stebėdamas jį - tai, kaip jis manipuliuoja žmonėmis, arba bent jau bando tai daryti. Tiesioginiai jo patarimai buvo lyg ir geri - užmegzti ryšį su klientu, įgyti jo pasitikėjimą ir tik tada siūlyti savo prekę. Įdomu tai, kad jo prezentacija buvo tiesioginis šios strategijos pavyzdys - netgi pats papasakojo apie tai, kad norint įgyti klientų pasitikėjimą reikia kažką jiems pasiūlyti nemokamai, pavyzdžiui apmokymus (seminarus); užsiminė apie Donald Trump, kuris atvyksta sakyti kalbą už $1.5 milijono dolerių per valandą, o kalbos metu tiesiog bando žiūrovams įsiūlyti nusipirkti jo nekilnojamojo turto.
O įdomiausiai pasirodė tai, kad jo duoti patarimai yra veiksmingi - tačiau ne iki galo. Buvo kalbama apie kliento pasitikėjimo įgavimą per e-mail, tačiau pats pripažino, kad tam, kad e-mail'ai būtų veiksmingi, kliento pasitikėjimą JAU reikia būti įgavusiam. Taigi, matosi specialiai paliktos skylės dėstomoje strategijoje, tačiau puikiai užmaskuotos oratorystės sugebėjimais. Tai supratau, kai viena mergina iš žiūrovų sukritikavo šią jo strategiją ir tuomet A. Karalius nevykusiai bandė nusukti temą kitą linkme. Taigi priėjau išvadą, kad pagrindinis prezentacijos tikslas - užverbuoti naujus pasekėjus, kurie, nepasiteisinus taip gražiai pateiktoms taktikoms dėl jose paliktų skylių, grįš antram seminarui.
 
Visumoj likau gan nusivylęs savo išleistais 45 litais, tačiau galiu pasidžiaugti, kad vis dėl to šį tą likau supratęs.

Aš dalyvavau, nors dabar šiek tiek pavargęs (tad sakiniai gali būti nerišlūs), bet aprašysiu savo nuomonę.
 
Suprantu, kad niekas negali pasakyti kažkokios formulės, kaip kurti geras reklamas - to ir nesitikėjau. Man asmeniškai įdomiausia yra išgirsti profesionalų asmenines patirtis, suprastas klaidas.
 
Pirmoji prezentacija: iš LoveAgency.lt atstovo - buvo labai gerų (užsienio) reklamų pavyzdžių, tačiau jas 'pildė' tokios banalios frazės kaip 'neturint pinigų, reikia daug entuziazmo' ir t.t.
 
Antroji: iš pačių Gykų - matosi, kad žmonės labai nepatogiai jaučiasi šnekėdami prieš minią ir apskritai prezentacijai buvo silpnai pasiruošę - na galima ir suprasti, tikriausiai daug turėjo reikalų dėl renginio organizavimo. Bet kam tada šnekėti iš vis - negi jie tikrai mano, kad bet koks PR yra geras PR? Save pristatė kaip naujokus, būtent taip ir pasirodė. Buvo labai sunku klausyti, nes prieš tai jau reikėjo atsėdėti 1.5h trukmės pirmąją prezentaciją. Netgi daug kas pradėjo išeidinėt. Nors man ir patiko tai, kad jie šiek tiek papasakojo apie tai, kaip jie atsirado ir kaip bandė apie save pranešti pasauliui savo socialinėmis akcijomis - bet po to likau supratęs, kad ši prezentacija jiems tėra dar viena proga pasireklamuoti patiems. Na visvien reikia pasveikinti už iniciatyvą.
 
Trečioji: - apie SEO.. na, kas nežinojo tiems pravertė, buvo išdėstyti pagrindai, kuriuos galima nesunkiai rasti internete. Iš atsakymų į klausimus prezentacijos pabaigoje matėsi, kad galėjo būti papasakota daug daugiau.
 
Ketvirtoji: apie facebook, na nesuprantu, kas ten naudingo buvo pasakyta. Pažerta statistikos, kuria aklai remtis niekada negalima.. likau nesupratęs. Galiu pagirt nebent už gražias skaidres.
 
Penktoji prezentacija: Milk atstovas Antonio. Gaila, tik to, kad nebuvo jo kolegos. Juos jau buvau girdėjęs žiemą, savo universitete per 'Startuojam' seminarus - tačiau pasirodymai buvo skirtingi. Universitete su studentais (ir moksleiviais) buvo kalbėta ne tik apie reklamų kūrimą, bet ir apie karjerą, jos pradžią.
Labiausiai patikusi prezentacija ir buvo ši: matosi žmogus nuoširdžiai papasakojo savo mintis apie reklamos kūrimą, apie skirtingus būdus kurti reklamą. Ši prezentacija berods vienintelė, kuria nebuvo siekiama asmeninės naudos - visi kiti pranešėjai nuolat minėdavo savo 'Brand'o vardą', kas yra labai standartiška ir įkyru. Milk atstovai to nedaro, skaidrėse niekur nėra prirašyta jų pavadinimo, linkų į jų puslapius. Jeigu žodis 'Milk' ir buvo paminėtas, tai tik vedėjo, per prezentacijos pristatymą.
Taip pat juokinga buvo tai, kad šis žmogus kritikavo 'robotiškus', standartinius reklamos kurimo būdus, o po jo šnekėjęs A. Karalius (kuris tikriausiai šios kalbos neklausė), nupasakojo būtent vieną iš šių standartinių būdų, kaip itin veiksmingą :D bet apie tai vėliau..
 
Šeštoji: A. Karalius.. na matosi žmogus ne iš kelmo spirtas, moka šnekėti prieš minią. Galiu pasakyti, kad kai ką išmokau, kai ką supratau - bet ne tiesiogine prasme klausydamas jo pamokymų, o stebėdamas jį - tai, kaip jis manipuliuoja žmonėmis, arba bent jau bando tai daryti. Tiesioginiai jo patarimai buvo lyg ir geri - užmegzti ryšį su klientu, įgyti jo pasitikėjimą ir tik tada siūlyti savo prekę. Įdomu tai, kad jo prezentacija buvo tiesioginis šios strategijos pavyzdys - netgi pats papasakojo apie tai, kad norint įgyti klientų pasitikėjimą reikia kažką jiems pasiūlyti nemokamai, pavyzdžiui apmokymus (seminarus); užsiminė apie Donald Trump, kuris atvyksta sakyti kalbą už $1.5 milijono dolerių per valandą, o kalbos metu tiesiog bando žiūrovams įsiūlyti nusipirkti jo nekilnojamojo turto.
O įdomiausiai pasirodė tai, kad jo duoti patarimai yra veiksmingi - tačiau ne iki galo. Buvo kalbama apie kliento pasitikėjimo įgavimą per e-mail, tačiau pats pripažino, kad tam, kad e-mail'ai būtų veiksmingi, kliento pasitikėjimą JAU reikia būti įgavusiam. Taigi, matosi specialiai paliktos skylės dėstomoje strategijoje, tačiau puikiai užmaskuotos oratorystės sugebėjimais. Tai supratau, kai viena mergina iš žiūrovų sukritikavo šią jo strategiją ir tuomet A. Karalius nevykusiai bandė nusukti temą kitą linkme. Taigi priėjau išvadą, kad pagrindinis prezentacijos tikslas - užverbuoti naujus pasekėjus, kurie, nepasiteisinus taip gražiai pateiktoms taktikoms dėl jose paliktų skylių, grįš antram seminarui.
 
Visumoj likau gan nusivylęs savo išleistais 45 litais, tačiau galiu pasidžiaugti, kad vis dėl to šį tą likau supratęs.

Aš dalyvavau, nors dabar šiek tiek pavargęs (tad sakiniai gali būti nerišlūs), bet aprašysiu savo nuomonę.
 
Suprantu, kad niekas negali pasakyti kažkokios formulės, kaip kurti geras reklamas - to ir nesitikėjau. Man asmeniškai įdomiausia yra išgirsti profesionalų asmenines patirtis, suprastas klaidas.
 
Pirmoji prezentacija: iš LoveAgency.lt atstovo - buvo labai gerų (užsienio) reklamų pavyzdžių, tačiau jas 'pildė' tokios banalios frazės kaip 'neturint pinigų, reikia daug entuziazmo' ir t.t.
 
Antroji: iš pačių Gykų - matosi, kad žmonės labai nepatogiai jaučiasi šnekėdami prieš minią ir apskritai prezentacijai buvo silpnai pasiruošę - na galima ir suprasti, tikriausiai daug turėjo reikalų dėl renginio organizavimo. Bet kam tada šnekėti iš vis - negi jie tikrai mano, kad bet koks PR yra geras PR? Save pristatė kaip naujokus, būtent taip ir pasirodė. Buvo labai sunku klausyti, nes prieš tai jau reikėjo atsėdėti 1.5h trukmės pirmąją prezentaciją. Netgi daug kas pradėjo išeidinėt. Nors man ir patiko tai, kad jie šiek tiek papasakojo apie tai, kaip jie atsirado ir kaip bandė apie save pranešti pasauliui savo socialinėmis akcijomis - bet po to likau supratęs, kad ši prezentacija jiems tėra dar viena proga pasireklamuoti patiems. Na visvien reikia pasveikinti už iniciatyvą.
 
Trečioji: - apie SEO.. na, kas nežinojo tiems pravertė, buvo išdėstyti pagrindai, kuriuos galima nesunkiai rasti internete. Iš atsakymų į klausimus prezentacijos pabaigoje matėsi, kad galėjo būti papasakota daug daugiau.
 
Ketvirtoji: apie facebook, na nesuprantu, kas ten naudingo buvo pasakyta. Pažerta statistikos, kuria aklai remtis niekada negalima.. likau nesupratęs. Galiu pagirt nebent už gražias skaidres.
 
Penktoji prezentacija: Milk atstovas Antonio. Gaila, tik to, kad nebuvo jo kolegos. Juos jau buvau girdėjęs žiemą, savo universitete per 'Startuojam' seminarus - tačiau pasirodymai buvo skirtingi. Universitete su studentais (ir moksleiviais) buvo kalbėta ne tik apie reklamų kūrimą, bet ir apie karjerą, jos pradžią.
Labiausiai patikusi prezentacija ir buvo ši: matosi žmogus nuoširdžiai papasakojo savo mintis apie reklamos kūrimą, apie skirtingus būdus kurti reklamą. Ši prezentacija berods vienintelė, kuria nebuvo siekiama asmeninės naudos - visi kiti pranešėjai nuolat minėdavo savo 'Brand'o vardą', kas yra labai standartiška ir įkyru. Milk atstovai to nedaro, skaidrėse niekur nėra prirašyta jų pavadinimo, linkų į jų puslapius. Jeigu žodis 'Milk' ir buvo paminėtas, tai tik vedėjo, per prezentacijos pristatymą.
Taip pat juokinga buvo tai, kad šis žmogus kritikavo 'robotiškus', standartinius reklamos kurimo būdus, o po jo šnekėjęs A. Karalius (kuris tikriausiai šios kalbos neklausė), nupasakojo būtent vieną iš šių standartinių būdų, kaip itin veiksmingą :D bet apie tai vėliau..
 
Šeštoji: A. Karalius.. na matosi žmogus ne iš kelmo spirtas, moka šnekėti prieš minią. Galiu pasakyti, kad kai ką išmokau, kai ką supratau - bet ne tiesiogine prasme klausydamas jo pamokymų, o stebėdamas jį - tai, kaip jis manipuliuoja žmonėmis, arba bent jau bando tai daryti. Tiesioginiai jo patarimai buvo lyg ir geri - užmegzti ryšį su klientu, įgyti jo pasitikėjimą ir tik tada siūlyti savo prekę. Įdomu tai, kad jo prezentacija buvo tiesioginis šios strategijos pavyzdys - netgi pats papasakojo apie tai, kad norint įgyti klientų pasitikėjimą reikia kažką jiems pasiūlyti nemokamai, pavyzdžiui apmokymus (seminarus); užsiminė apie Donald Trump, kuris atvyksta sakyti kalbą už $1.5 milijono dolerių per valandą, o kalbos metu tiesiog bando žiūrovams įsiūlyti nusipirkti jo nekilnojamojo turto.
O įdomiausiai pasirodė tai, kad jo duoti patarimai yra veiksmingi - tačiau ne iki galo. Buvo kalbama apie kliento pasitikėjimo įgavimą per e-mail, tačiau pats pripažino, kad tam, kad e-mail'ai būtų veiksmingi, kliento pasitikėjimą JAU reikia būti įgavusiam. Taigi, matosi specialiai paliktos skylės dėstomoje strategijoje, tačiau puikiai užmaskuotos oratorystės sugebėjimais. Tai supratau, kai viena mergina iš žiūrovų sukritikavo šią jo strategiją ir tuomet A. Karalius nevykusiai bandė nusukti temą kitą linkme. Taigi priėjau išvadą, kad pagrindinis prezentacijos tikslas - užverbuoti naujus pasekėjus, kurie, nepasiteisinus taip gražiai pateiktoms taktikoms dėl jose paliktų skylių, grįš antram seminarui.
 
Visumoj likau gan nusivylęs savo išleistais 45 litais, tačiau galiu pasidžiaugti, kad vis dėl to šį tą likau supratęs.

Aš dalyvavau, nors dabar šiek tiek pavargęs (tad sakiniai gali būti nerišlūs), bet aprašysiu savo nuomonę.
 
Suprantu, kad niekas negali pasakyti kažkokios formulės, kaip kurti geras reklamas - to ir nesitikėjau. Man asmeniškai įdomiausia yra išgirsti profesionalų asmenines patirtis, suprastas klaidas.
 
Pirmoji prezentacija: iš LoveAgency.lt atstovo - buvo labai gerų (užsienio) reklamų pavyzdžių, tačiau jas 'pildė' tokios banalios frazės kaip 'neturint pinigų, reikia daug entuziazmo' ir t.t.
 
Antroji: iš pačių Gykų - matosi, kad žmonės labai nepatogiai jaučiasi šnekėdami prieš minią ir apskritai prezentacijai buvo silpnai pasiruošę - na galima ir suprasti, tikriausiai daug turėjo reikalų dėl renginio organizavimo. Bet kam tada šnekėti iš vis - negi jie tikrai mano, kad bet koks PR yra geras PR? Save pristatė kaip naujokus, būtent taip ir pasirodė. Buvo labai sunku klausyti, nes prieš tai jau reikėjo atsėdėti 1.5h trukmės pirmąją prezentaciją. Netgi daug kas pradėjo išeidinėt. Nors man ir patiko tai, kad jie šiek tiek papasakojo apie tai, kaip jie atsirado ir kaip bandė apie save pranešti pasauliui savo socialinėmis akcijomis - bet po to likau supratęs, kad ši prezentacija jiems tėra dar viena proga pasireklamuoti patiems. Na visvien reikia pasveikinti už iniciatyvą.
 
Trečioji: - apie SEO.. na, kas nežinojo tiems pravertė, buvo išdėstyti pagrindai, kuriuos galima nesunkiai rasti internete. Iš atsakymų į klausimus prezentacijos pabaigoje matėsi, kad galėjo būti papasakota daug daugiau.
 
Ketvirtoji: apie facebook, na nesuprantu, kas ten naudingo buvo pasakyta. Pažerta statistikos, kuria aklai remtis niekada negalima.. likau nesupratęs. Galiu pagirt nebent už gražias skaidres.
 
Penktoji prezentacija: Milk atstovas Antonio. Gaila, tik to, kad nebuvo jo kolegos. Juos jau buvau girdėjęs žiemą, savo universitete per 'Startuojam' seminarus - tačiau pasirodymai buvo skirtingi. Universitete su studentais (ir moksleiviais) buvo kalbėta ne tik apie reklamų kūrimą, bet ir apie karjerą, jos pradžią.
Labiausiai patikusi prezentacija ir buvo ši: matosi žmogus nuoširdžiai papasakojo savo mintis apie reklamos kūrimą, apie skirtingus būdus kurti reklamą. Ši prezentacija berods vienintelė, kuria nebuvo siekiama asmeninės naudos - visi kiti pranešėjai nuolat minėdavo savo 'Brand'o vardą', kas yra labai standartiška ir įkyru. Milk atstovai to nedaro, skaidrėse niekur nėra prirašyta jų pavadinimo, linkų į jų puslapius. Jeigu žodis 'Milk' ir buvo paminėtas, tai tik vedėjo, per prezentacijos pristatymą.
Taip pat juokinga buvo tai, kad šis žmogus kritikavo 'robotiškus', standartinius reklamos kurimo būdus, o po jo šnekėjęs A. Karalius (kuris tikriausiai šios kalbos neklausė), nupasakojo būtent vieną iš šių standartinių būdų, kaip itin veiksmingą :D bet apie tai vėliau..
 
Šeštoji: A. Karalius.. na matosi žmogus ne iš kelmo spirtas, moka šnekėti prieš minią. Galiu pasakyti, kad kai ką išmokau, kai ką supratau - bet ne tiesiogine prasme klausydamas jo pamokymų, o stebėdamas jį - tai, kaip jis manipuliuoja žmonėmis, arba bent jau bando tai daryti. Tiesioginiai jo patarimai buvo lyg ir geri - užmegzti ryšį su klientu, įgyti jo pasitikėjimą ir tik tada siūlyti savo prekę. Įdomu tai, kad jo prezentacija buvo tiesioginis šios strategijos pavyzdys - netgi pats papasakojo apie tai, kad norint įgyti klientų pasitikėjimą reikia kažką jiems pasiūlyti nemokamai, pavyzdžiui apmokymus (seminarus); užsiminė apie Donald Trump, kuris atvyksta sakyti kalbą už $1.5 milijono dolerių per valandą, o kalbos metu tiesiog bando žiūrovams įsiūlyti nusipirkti jo nekilnojamojo turto.
O įdomiausiai pasirodė tai, kad jo duoti patarimai yra veiksmingi - tačiau ne iki galo. Buvo kalbama apie kliento pasitikėjimo įgavimą per e-mail, tačiau pats pripažino, kad tam, kad e-mail'ai būtų veiksmingi, kliento pasitikėjimą JAU reikia būti įgavusiam. Taigi, matosi specialiai paliktos skylės dėstomoje strategijoje, tačiau puikiai užmaskuotos oratorystės sugebėjimais. Tai supratau, kai viena mergina iš žiūrovų sukritikavo šią jo strategiją ir tuomet A. Karalius nevykusiai bandė nusukti temą kitą linkme. Taigi priėjau išvadą, kad pagrindinis prezentacijos tikslas - užverbuoti naujus pasekėjus, kurie, nepasiteisinus taip gražiai pateiktoms taktikoms dėl jose paliktų skylių, grįš antram seminarui.
 
Visumoj likau gan nusivylęs savo išleistais 45 litais, tačiau galiu pasidžiaugti, kad vis dėl to šį tą likau supratęs.

Aš dalyvavau, nors dabar šiek tiek pavargęs (tad sakiniai gali būti nerišlūs), bet aprašysiu savo nuomonę.
 
Suprantu, kad niekas negali pasakyti kažkokios formulės, kaip kurti geras reklamas - to ir nesitikėjau. Man asmeniškai įdomiausia yra išgirsti profesionalų asmenines patirtis, suprastas klaidas.
 
Pirmoji prezentacija: iš LoveAgency.lt atstovo - buvo labai gerų (užsienio) reklamų pavyzdžių, tačiau jas 'pildė' tokios banalios frazės kaip 'neturint pinigų, reikia daug entuziazmo' ir t.t.
 
Antroji: iš pačių Gykų - matosi, kad žmonės labai nepatogiai jaučiasi šnekėdami prieš minią ir apskritai prezentacijai buvo silpnai pasiruošę - na galima ir suprasti, tikriausiai daug turėjo reikalų dėl renginio organizavimo. Bet kam tada šnekėti iš vis - negi jie tikrai mano, kad bet koks PR yra geras PR? Save pristatė kaip naujokus, būtent taip ir pasirodė. Buvo labai sunku klausyti, nes prieš tai jau reikėjo atsėdėti 1.5h trukmės pirmąją prezentaciją. Netgi daug kas pradėjo išeidinėt. Nors man ir patiko tai, kad jie šiek tiek papasakojo apie tai, kaip jie atsirado ir kaip bandė apie save pranešti pasauliui savo socialinėmis akcijomis - bet po to likau supratęs, kad ši prezentacija jiems tėra dar viena proga pasireklamuoti patiems. Na visvien reikia pasveikinti už iniciatyvą.
 
Trečioji: - apie SEO.. na, kas nežinojo tiems pravertė, buvo išdėstyti pagrindai, kuriuos galima nesunkiai rasti internete. Iš atsakymų į klausimus prezentacijos pabaigoje matėsi, kad galėjo būti papasakota daug daugiau.
 
Ketvirtoji: apie facebook, na nesuprantu, kas ten naudingo buvo pasakyta. Pažerta statistikos, kuria aklai remtis niekada negalima.. likau nesupratęs. Galiu pagirt nebent už gražias skaidres.
 
Penktoji prezentacija: Milk atstovas Antonio. Gaila, tik to, kad nebuvo jo kolegos. Juos jau buvau girdėjęs žiemą, savo universitete per 'Startuojam' seminarus - tačiau pasirodymai buvo skirtingi. Universitete su studentais (ir moksleiviais) buvo kalbėta ne tik apie reklamų kūrimą, bet ir apie karjerą, jos pradžią.
Labiausiai patikusi prezentacija ir buvo ši: matosi žmogus nuoširdžiai papasakojo savo mintis apie reklamos kūrimą, apie skirtingus būdus kurti reklamą. Ši prezentacija berods vienintelė, kuria nebuvo siekiama asmeninės naudos - visi kiti pranešėjai nuolat minėdavo savo 'Brand'o vardą', kas yra labai standartiška ir įkyru. Milk atstovai to nedaro, skaidrėse niekur nėra prirašyta jų pavadinimo, linkų į jų puslapius. Jeigu žodis 'Milk' ir buvo paminėtas, tai tik vedėjo, per prezentacijos pristatymą.
Taip pat juokinga buvo tai, kad šis žmogus kritikavo 'robotiškus', standartinius reklamos kurimo būdus, o po jo šnekėjęs A. Karalius (kuris tikriausiai šios kalbos neklausė), nupasakojo būtent vieną iš šių standartinių būdų, kaip itin veiksmingą :D bet apie tai vėliau..
 
Šeštoji: A. Karalius.. na matosi žmogus ne iš kelmo spirtas, moka šnekėti prieš minią. Galiu pasakyti, kad kai ką išmokau, kai ką supratau - bet ne tiesiogine prasme klausydamas jo pamokymų, o stebėdamas jį - tai, kaip jis manipuliuoja žmonėmis, arba bent jau bando tai daryti. Tiesioginiai jo patarimai buvo lyg ir geri - užmegzti ryšį su klientu, įgyti jo pasitikėjimą ir tik tada siūlyti savo prekę. Įdomu tai, kad jo prezentacija buvo tiesioginis šios strategijos pavyzdys - netgi pats papasakojo apie tai, kad norint įgyti klientų pasitikėjimą reikia kažką jiems pasiūlyti nemokamai, pavyzdžiui apmokymus (seminarus); užsiminė apie Donald Trump, kuris atvyksta sakyti kalbą už $1.5 milijono dolerių per valandą, o kalbos metu tiesiog bando žiūrovams įsiūlyti nusipirkti jo nekilnojamojo turto.
O įdomiausiai pasirodė tai, kad jo duoti patarimai yra veiksmingi - tačiau ne iki galo. Buvo kalbama apie kliento pasitikėjimo įgavimą per e-mail, tačiau pats pripažino, kad tam, kad e-mail'ai būtų veiksmingi, kliento pasitikėjimą JAU reikia būti įgavusiam. Taigi, matosi specialiai paliktos skylės dėstomoje strategijoje, tačiau puikiai užmaskuotos oratorystės sugebėjimais. Tai supratau, kai viena mergina iš žiūrovų sukritikavo šią jo strategiją ir tuomet A. Karalius nevykusiai bandė nusukti temą kitą linkme. Taigi priėjau išvadą, kad pagrindinis prezentacijos tikslas - užverbuoti naujus pasekėjus, kurie, nepasiteisinus taip gražiai pateiktoms taktikoms dėl jose paliktų skylių, grįš antram seminarui.
 
Visumoj likau gan nusivylęs savo išleistais 45 litais, tačiau galiu pasidžiaugti, kad vis dėl to šį tą likau supratęs.

Pastaruoju metu forume atsirado žmonių, tikinčių, kad įmanoma rasti būdą nugalėti bene populiariausią kazino žaidimą - ruletę.
 
Šiuo pranešimu pabandysiu paaiškinti, kodėl tai yra neįmanoma, ir kodėl tiek daug žmonių, susižavėję iš pirmos pažiūros lengvais pinigais, vėliau praranda milžiniškas sumas, o kartais ir visą savo bei savo artimųjų gyvenimą.
 
Ruletės statymo laukas yra sudarytas iš 18 raudonų, 18 juodų ir 1 žalio laukelio (Amerikietiškoj ruletėj žali laukeliai yra 2).
 
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b9/European_roulette.svg/650px-European_roulette.svg.png
 
Būtent šis žalias laukelis ir yra kazino pranašumas prieš žaidėją. Jeigu ruletėje nebūtų žalio laukelio, žaidėjai turėtų 50/50 šansą laimėti ir vidutiniškai paėmus viskas stovėtų vietoje, tačiau 1 kartą iš 37-ių iškritus žaliai spalvai, kazino susižeria visus statymus už spalvas, tuzinus, eilutes, lyginius/nelyginius (kadangi 0 nėra nei lyginis, nei nelyginis) ir t.t.
 
Tikimybės ir longrun
 
Daugelis žmonių, kuriems pasisekė šiek tiek išlošti, kažkodėl įsivaizduoja, sugebėję nugalėti kazino. Vienintelis būdas nugalėti kazino, tai būti pliuse per "longrun" (ilgąjį laikotarpį). Longrun nėra nei vakaras, nei savaitė, nei mėnuo, nei metai - tai yra begalybė. Būti pliuse "longrun'e" - tai yra matematiškai palenkti tikimybes savo naudai. Kol nerasi tikimybių formulės, dėl kurios tavo sistema turi didesnį EV (matematinę viltiį) negu kazino, tol ruletės nugalėjęs nebūsi.
 
Variacija
 
Taigi, kodėl kai kurie žmonės laimi, o kiti pralaimi? Liaudiškai tai vadinama sėkme, matematiškai - variacija. Variacija, tai skirtingos tikimybių baigtys, per tam tikrą laiko tarpą. Paprastai šnekant, niekas negali garantuoti, jog sekantis kamuoliukas bus juodas, paskui raudonas, kad skaičius trys neiškris penkis kartus iš eilės, ir t.t. Tai lemia sėkmė, variacija. O jos kontroliuoti niekas negali. Variacija neturi atminties, neturi draugų ar priešų. Variacija nėra asmuo (pvz. Dievas), tai tėra atsitiktinių praeities įvykių virtinė.
 
Statymai
 
Populiariausia yra statyti už spalvas. Kadangi tiek raudonų, tiek juodų skaičių yra po 18-ą, o ruletėje yra viso 37 skaičiai, šansas laimėti 18/37 arba 48,6% - taigi kazino turi maždaug 51,4/48,6 pranašumą prieš žaidėją.
 
Dar vienas populiarus statymas - statyti už du tuzinus. Pacituosiu savo pranešimą apie šią sistemą:
Viskas paremta tuo, kad rizikuoji 2 unitais, bandydamas laimėti tris. Kadangi statai ant dviejų tuzinų (24 skaičių), tai laimėsi vidutiniškai 24 kartus iš 37.
Pralaimėsi vidutiniškai 13 kartų iš 37 (palikti skaičiai), tik šį kartą prarasi ne 1 unitą (kurį gauni laimėjimo atveju), o prarasi 2.
 
Taigi, visumoj išeina: 1 unitas * 24/37 (laimėjimas) + (-2) unitai * 13/37 (pralaimėjimas) = 24/37 - 26/37 = -2/37
Kaip matai, laimėjimas neatperka pralaimėjimo ir rezultate gaunam minusą. Taigi, kiekvienu statymu, vidutiniškai prarandi 2/37 unito, arba 5.4 cento nuo $1. (Kaip ir buvo rašyta mano ankstesniame pranešime).
 
Kaip matom visumoj neženkliai eini į minusą, o kadangi 1 unitą laimi beveik 2 kartus dažniau negu praloši 2, tai sukuria įspūdį, jog sistema veiksminga.
 
 
Tai tik du populiariausi statymai, tačiau bet kokio statymo tikimybes galima apskaičiuoti matematiškai ir pamatyti, jog kazino prieš mus visada turi pranašumą. Iš tiesų, kad ir kokį statymą atliktume ruletėje, mūsų šansas laimėti bus toks pat - 48,6%, o nuo kiekvieno pastatyto lito, vidutiniškai pralošime 5,4 cento (plačiau šaltinyje apie ruletę).
 
Sistemos
 
Kadangi pagal tikimybių teoriją neįmanoma rasti statymo, kuris žaidėjui atneštų pranašumą prieš kazino, visos ruletės "sistemos" vadovaujasi psichologiniu faktoriumi, vadinamu Lošėjo Argumentu. Lošėjo argumentas, tai manymas, jog praeities įvykiai daro įtaką ateities įvykiams, kurie iš tiesų tarpusavyje nėra susiję. Pvz.: jeigu praeitą kartą ruletėje iškrito juodas kamuoliukas, tai šansas, kad sekantis kamuoliukas bus juodas nepakinta, jis išlieka toks pats kaip ir pirmą kartą (18/37), kadangi lentoje vis dar yra 18-a juodų skaičių, 18-a raudonų ir 1 žalias.
 
Populiarūs lošėjo argumento pavyzdžiai ruletėje:
- statymo dvigubinimas pralošus
- statymo mažinimas laimėjus
- statymas už priešingą spalvą, kuri iškrito praeitą kartą
- statymas už spalvą, kuri dabar yra 'ant bangos'
- statymas už skaičių, kuris seniai neiškrito
 
ir t.t.
 
Plačiau galite pasiskaityti:
http://en.wikipedia.org/wiki/Roulette - čia rasite ir lentelę su tikimybėmis bei vidutiniu pralošimu per kiekvieną statymą.
http://en.wikipedia.org/wiki/Gambler%27s_fallacy
 
 
Jeigu šis pranešimas išgelbės bent 1-ą gyvenimą, manau buvo verta jį rašyti. Sėkmės ir žaiskite atsakingai :)

Įdomu, ką pasakys. Tikriausiai nedaug pacientų skundžiasi dėl tokių dalykų, kaip priklausomybė energetiniams. Manau gali būti "energetinių n-18" judėjimų Lietuvoje iniciatorius :) Manau įvairios TV laidos greit susidomės šita problema.
 
O dabar išdėstysiu savo istoriją: nors kofeino negeriu (kavos skonis šlykščiai kartus, o Redbull skardinę esu tik vieną išgėręs per gyvenimą ir netraukia jis manęs), bet taip pat turėjau šitą nesveikų produktų valgymo per pertraukas sindromą. Mano atveju tai būdavo snickers, twix, sprite, cola, pakeliui užėjimas į mcdonalds ir t.t. Svorio problemų niekada neturėjau. Esu 186cm ūgio ir sveriu ~79kg (tiesa, tada svėriau ~82.5kg). Tad nesveikai valgydavau ramia sąžine.
 
Gal tai pasirodys nelabai į temą su autoriaus energetiniais gėrimais, bet 'junk food' taip pat vadinčiau priklausomybe, ir netgi labai stipria, kadangi ji iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta. Bet: po vizito į mcdonaldą pasijausdavau sotus, tačiau po kokiu 15-20 minučių sotumas dingdavo ir vėl baisiai užsinorėdavo valgyti, ir valgyti būtent tas pačias bulvytes, o tiksliau į jas dedamus priedus. Ar gi tai ne priklausomybės ženklas?
 
Bet maždaug prieš metus nusprendžiau viso to šlamšto atsisakyti. Taip, storas gal ir nebuvau, bet iki kokio lygio reikia nusivažiuoti, kol suprasi, jog reikia kažką keisti? Manau standartas, į kurį reikia lygiuotis turi būti ne nenutukęs peraugęs šliužas, o puikios fizinės formos žmogus. Maždaug: "ai, dar nepriaugau iki klinikinio viršsvorio, dar drąsiai galiu valgyti". Kritinis taškas tikriausiai buvo, kai paskutinius tris kartus užvalgius mcdonalde, iš jų du kartus pasidarė bloga. Pirmą kartą ėmė skaudėti pilvą ir mirtinai traukti ant miego užvalgius bulvyčių, antrą - skaudėti pilvą išgėrus patižusį pieno kokteilį (hamburgerių nemėgstu, tad bulvytės ir kokteilis ir buvo vieninteliai mano ten perkami produktai :D).
 
Taigi, šiek tiek pasiskaitęs internete apie mitybą ir sportą (per daug savo žinių nedemonstruosiu, nes žinau, kad šita tema visada atsiranda jautrių ir gudresnių), ėmiau vadovautis šiais pagrinidiais principais:
 
Vanduo. Išgerti reikia bent 3 litrus į dieną, bet aš 'apsidraudimui' išgeriu daugiau. Vanduo iš organizmo išvalo druskas ir kitą š.. Ėmiau nešiotis su savimi buteliukus. Iš perkamų labiausiai mėgstu Tichė, taip pat nusiperku sulčių, bet pagrinde vandenį nešiojuosi iš namų. Po pastarosios reklaminės kampanijos visi ėmė gerti Vytautą (arba bent jau sakyti, kad jį geria), bet man jis persūrus, apskritai geriausia yra grynas vanduo. Vandens negalima keisti tokiais dalykais kaip arbata, kava, coca-cola, nes šiti gėrimai patys dehidratuoja organizmą, ir juos geriant reikia išgerti dar daugiau gryno vandens. Girdėjau istoriją apie vieną amerikietį, kuris per dieną išgerdavo tiek coca-colos, kad vos neapako (cukrus kaupiasi akių kanaluose ir gadina regėjimą). Kai daktarai jo paklausė, kiek per dieną šis išgeria vandens, jis atsakė: tai aš coca-colą geriu vietoj vandens :D
 
Užkandžiai. Pagrinde vaisiai. Vietoj snickerio ar bulvių fri, ėmiau pirkti bananus, apelsinus, kivius, greipfrutus, morkas, vynuoges, razinas, riešutus... - pasirodo rinktis yra iš ko. Užkandžiai yra geras būdas palaikyti greitą medžiagų apykaitą, tik valgį reikia pasirinkti tinkamą.
 
Druska. Anksčiau ant betkokio karšto patiekalo užsiberdavau bent žiupsnelį net neragavęs (įprotis), dabar kartais virdamas net į vandenį neįberiu ir galiu pasakyti, kad psichologiškai skonis tapo toks pat. Druska taip pat kaupia kūne vandenį, tai prideda kelis kilogramus, o ypač matosi veido srityje.
 
Riebalai. Apskritai ėmiau vengti bet kokio riebaus, sūraus maisto.
 
Sportas. Suvartoti kalorijų galima kiek nori, jeigu tas kalorijas kažkur išnaudosi :) Kitaip organizmas jas sukaups ateičiai - lašinių pavidalu.
 
Ir ką, galiu pasakyti, kad niekada nekilo noras grįžti. Galbūt tai nebuvo tokia priklausomybė, kokią sukelia nikotinas, alkoholis ar kofeinas: niekada negirdėjau jokių balsų, skatinančių nesveikai užvalgyti dar paskutinį kartelį; niekada niekas nepargriovė, neatėmė piniginės ir už kojų nenutempė į mcdonaldą; niekada niekas nepravėrė burnos ir nesugrūdo į ją buteliuko sprite. Iš vis man yra sunkiai suprantama, kaip gali būti sunku kažko nedaryti (negerti, nerūkyti) - tiesiog nedarai, ir viskas. Jeigu parduotuvėje pamatau šokolado batonėlį, tiesiog praeinu, ir rami galva :) Na, atsisakius nikotino ir kofeino, dėl jų trūkumo ima reikštis simptomai (skaudėti galvą ir t.t.), bet simptomai visuomet tėra tik ledkalnio viršūnė. Čia tas pats kaip pirkti kremus nuo spuogų, bet toliau šlamšti riebų š..., nesportuoti ir dejuoti, kad kremas nepadeda. Kaip piktžoles, taip ir visas problemas reikia rauti nuo šaknų.

Sėkmės profesionaliajam kaperiui su 1000e banku, sugebančiam šeimą išlaikyti, svečias šalis aplankyti ir gabalėlį pyrago Unicef paaukoti!

Įdomu, ką pasakys. Tikriausiai nedaug pacientų skundžiasi dėl tokių dalykų, kaip priklausomybė energetiniams. Manau gali būti "energetinių n-18" judėjimų Lietuvoje iniciatorius :) Manau įvairios TV laidos greit susidomės šita problema.
 
O dabar išdėstysiu savo istoriją: nors kofeino negeriu (kavos skonis šlykščiai kartus, o Redbull skardinę esu tik vieną išgėręs per gyvenimą ir netraukia jis manęs), bet taip pat turėjau šitą nesveikų produktų valgymo per pertraukas sindromą. Mano atveju tai būdavo snickers, twix, sprite, cola, pakeliui užėjimas į mcdonalds ir t.t. Svorio problemų niekada neturėjau. Esu 186cm ūgio ir sveriu ~79kg (tiesa, tada svėriau ~82.5kg). Tad nesveikai valgydavau ramia sąžine.
 
Gal tai pasirodys nelabai į temą su autoriaus energetiniais gėrimais, bet 'junk food' taip pat vadinčiau priklausomybe, ir netgi labai stipria, kadangi ji iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta. Bet: po vizito į mcdonaldą pasijausdavau sotus, tačiau po kokiu 15-20 minučių sotumas dingdavo ir vėl baisiai užsinorėdavo valgyti, ir valgyti būtent tas pačias bulvytes, o tiksliau į jas dedamus priedus. Ar gi tai ne priklausomybės ženklas?
 
Bet maždaug prieš metus nusprendžiau viso to šlamšto atsisakyti. Taip, storas gal ir nebuvau, bet iki kokio lygio reikia nusivažiuoti, kol suprasi, jog reikia kažką keisti? Manau standartas, į kurį reikia lygiuotis turi būti ne nenutukęs peraugęs šliužas, o puikios fizinės formos žmogus. Maždaug: "ai, dar nepriaugau iki klinikinio viršsvorio, dar drąsiai galiu valgyti". Kritinis taškas tikriausiai buvo, kai paskutinius tris kartus užvalgius mcdonalde, iš jų du kartus pasidarė bloga. Pirmą kartą ėmė skaudėti pilvą ir mirtinai traukti ant miego užvalgius bulvyčių, antrą - skaudėti pilvą išgėrus patižusį pieno kokteilį (hamburgerių nemėgstu, tad bulvytės ir kokteilis ir buvo vieninteliai mano ten perkami produktai :D).
 
Taigi, šiek tiek pasiskaitęs internete apie mitybą ir sportą (per daug savo žinių nedemonstruosiu, nes žinau, kad šita tema visada atsiranda jautrių ir gudresnių), ėmiau vadovautis šiais pagrinidiais principais:
 
Vanduo. Išgerti reikia bent 3 litrus į dieną, bet aš 'apsidraudimui' išgeriu daugiau. Vanduo iš organizmo išvalo druskas ir kitą š.. Ėmiau nešiotis su savimi buteliukus. Iš perkamų labiausiai mėgstu Tichė, taip pat nusiperku sulčių, bet pagrinde vandenį nešiojuosi iš namų. Po pastarosios reklaminės kampanijos visi ėmė gerti Vytautą (arba bent jau sakyti, kad jį geria), bet man jis persūrus, apskritai geriausia yra grynas vanduo. Vandens negalima keisti tokiais dalykais kaip arbata, kava, coca-cola, nes šiti gėrimai patys dehidratuoja organizmą, ir juos geriant reikia išgerti dar daugiau gryno vandens. Girdėjau istoriją apie vieną amerikietį, kuris per dieną išgerdavo tiek coca-colos, kad vos neapako (cukrus kaupiasi akių kanaluose ir gadina regėjimą). Kai daktarai jo paklausė, kiek per dieną šis išgeria vandens, jis atsakė: tai aš coca-colą geriu vietoj vandens :D
 
Užkandžiai. Pagrinde vaisiai. Vietoj snickerio ar bulvių fri, ėmiau pirkti bananus, apelsinus, kivius, greipfrutus, morkas, vynuoges, razinas, riešutus... - pasirodo rinktis yra iš ko. Užkandžiai yra geras būdas palaikyti greitą medžiagų apykaitą, tik valgį reikia pasirinkti tinkamą.
 
Druska. Anksčiau ant betkokio karšto patiekalo užsiberdavau bent žiupsnelį net neragavęs (įprotis), dabar kartais virdamas net į vandenį neįberiu ir galiu pasakyti, kad psichologiškai skonis tapo toks pat. Druska taip pat kaupia kūne vandenį, tai prideda kelis kilogramus, o ypač matosi veido srityje.
 
Riebalai. Apskritai ėmiau vengti bet kokio riebaus, sūraus maisto.
 
Sportas. Suvartoti kalorijų galima kiek nori, jeigu tas kalorijas kažkur išnaudosi :) Kitaip organizmas jas sukaups ateičiai - lašinių pavidalu.
 
Ir ką, galiu pasakyti, kad niekada nekilo noras grįžti. Galbūt tai nebuvo tokia priklausomybė, kokią sukelia nikotinas, alkoholis ar kofeinas: niekada negirdėjau jokių balsų, skatinančių nesveikai užvalgyti dar paskutinį kartelį; niekada niekas nepargriovė, neatėmė piniginės ir už kojų nenutempė į mcdonaldą; niekada niekas nepravėrė burnos ir nesugrūdo į ją buteliuko sprite. Iš vis man yra sunkiai suprantama, kaip gali būti sunku kažko nedaryti (negerti, nerūkyti) - tiesiog nedarai, ir viskas. Jeigu parduotuvėje pamatau šokolado batonėlį, tiesiog praeinu, ir rami galva :) Na, atsisakius nikotino ir kofeino, dėl jų trūkumo ima reikštis simptomai (skaudėti galvą ir t.t.), bet simptomai visuomet tėra tik ledkalnio viršūnė. Čia tas pats kaip pirkti kremus nuo spuogų, bet toliau šlamšti riebų š..., nesportuoti ir dejuoti, kad kremas nepadeda. Kaip piktžoles, taip ir visas problemas reikia rauti nuo šaknų.

Įdomu, ką pasakys. Tikriausiai nedaug pacientų skundžiasi dėl tokių dalykų, kaip priklausomybė energetiniams. Manau gali būti "energetinių n-18" judėjimų Lietuvoje iniciatorius :) Manau įvairios TV laidos greit susidomės šita problema.
 
O dabar išdėstysiu savo istoriją: nors kofeino negeriu (kavos skonis šlykščiai kartus, o Redbull skardinę esu tik vieną išgėręs per gyvenimą ir netraukia jis manęs), bet taip pat turėjau šitą nesveikų produktų valgymo per pertraukas sindromą. Mano atveju tai būdavo snickers, twix, sprite, cola, pakeliui užėjimas į mcdonalds ir t.t. Svorio problemų niekada neturėjau. Esu 186cm ūgio ir sveriu ~79kg (tiesa, tada svėriau ~82.5kg). Tad nesveikai valgydavau ramia sąžine.
 
Gal tai pasirodys nelabai į temą su autoriaus energetiniais gėrimais, bet 'junk food' taip pat vadinčiau priklausomybe, ir netgi labai stipria, kadangi ji iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta. Bet: po vizito į mcdonaldą pasijausdavau sotus, tačiau po kokiu 15-20 minučių sotumas dingdavo ir vėl baisiai užsinorėdavo valgyti, ir valgyti būtent tas pačias bulvytes, o tiksliau į jas dedamus priedus. Ar gi tai ne priklausomybės ženklas?
 
Bet maždaug prieš metus nusprendžiau viso to šlamšto atsisakyti. Taip, storas gal ir nebuvau, bet iki kokio lygio reikia nusivažiuoti, kol suprasi, jog reikia kažką keisti? Manau standartas, į kurį reikia lygiuotis turi būti ne nenutukęs peraugęs šliužas, o puikios fizinės formos žmogus. Maždaug: "ai, dar nepriaugau iki klinikinio viršsvorio, dar drąsiai galiu valgyti". Kritinis taškas tikriausiai buvo, kai paskutinius tris kartus užvalgius mcdonalde, iš jų du kartus pasidarė bloga. Pirmą kartą ėmė skaudėti pilvą ir mirtinai traukti ant miego užvalgius bulvyčių, antrą - skaudėti pilvą išgėrus patižusį pieno kokteilį (hamburgerių nemėgstu, tad bulvytės ir kokteilis ir buvo vieninteliai mano ten perkami produktai :D).
 
Taigi, šiek tiek pasiskaitęs internete apie mitybą ir sportą (per daug savo žinių nedemonstruosiu, nes žinau, kad šita tema visada atsiranda jautrių ir gudresnių), ėmiau vadovautis šiais pagrinidiais principais:
 
Vanduo. Išgerti reikia bent 3 litrus į dieną, bet aš 'apsidraudimui' išgeriu daugiau. Vanduo iš organizmo išvalo druskas ir kitą š.. Ėmiau nešiotis su savimi buteliukus. Iš perkamų labiausiai mėgstu Tichė, taip pat nusiperku sulčių, bet pagrinde vandenį nešiojuosi iš namų. Po pastarosios reklaminės kampanijos visi ėmė gerti Vytautą (arba bent jau sakyti, kad jį geria), bet man jis persūrus, apskritai geriausia yra grynas vanduo. Vandens negalima keisti tokiais dalykais kaip arbata, kava, coca-cola, nes šiti gėrimai patys dehidratuoja organizmą, ir juos geriant reikia išgerti dar daugiau gryno vandens. Girdėjau istoriją apie vieną amerikietį, kuris per dieną išgerdavo tiek coca-colos, kad vos neapako (cukrus kaupiasi akių kanaluose ir gadina regėjimą). Kai daktarai jo paklausė, kiek per dieną šis išgeria vandens, jis atsakė: tai aš coca-colą geriu vietoj vandens :D
 
Užkandžiai. Pagrinde vaisiai. Vietoj snickerio ar bulvių fri, ėmiau pirkti bananus, apelsinus, kivius, greipfrutus, morkas, vynuoges, razinas, riešutus... - pasirodo rinktis yra iš ko. Užkandžiai yra geras būdas palaikyti greitą medžiagų apykaitą, tik valgį reikia pasirinkti tinkamą.
 
Druska. Anksčiau ant betkokio karšto patiekalo užsiberdavau bent žiupsnelį net neragavęs (įprotis), dabar kartais virdamas net į vandenį neįberiu ir galiu pasakyti, kad psichologiškai skonis tapo toks pat. Druska taip pat kaupia kūne vandenį, tai prideda kelis kilogramus, o ypač matosi veido srityje.
 
Riebalai. Apskritai ėmiau vengti bet kokio riebaus, sūraus maisto.
 
Sportas. Suvartoti kalorijų galima kiek nori, jeigu tas kalorijas kažkur išnaudosi :) Kitaip organizmas jas sukaups ateičiai - lašinių pavidalu.
 
Ir ką, galiu pasakyti, kad niekada nekilo noras grįžti. Galbūt tai nebuvo tokia priklausomybė, kokią sukelia nikotinas, alkoholis ar kofeinas: niekada negirdėjau jokių balsų, skatinančių nesveikai užvalgyti dar paskutinį kartelį; niekada niekas nepargriovė, neatėmė piniginės ir už kojų nenutempė į mcdonaldą; niekada niekas nepravėrė burnos ir nesugrūdo į ją buteliuko sprite. Iš vis man yra sunkiai suprantama, kaip gali būti sunku kažko nedaryti (negerti, nerūkyti) - tiesiog nedarai, ir viskas. Jeigu parduotuvėje pamatau šokolado batonėlį, tiesiog praeinu, ir rami galva :) Na, atsisakius nikotino ir kofeino, dėl jų trūkumo ima reikštis simptomai (skaudėti galvą ir t.t.), bet simptomai visuomet tėra tik ledkalnio viršūnė. Čia tas pats kaip pirkti kremus nuo spuogų, bet toliau šlamšti riebų š..., nesportuoti ir dejuoti, kad kremas nepadeda. Kaip piktžoles, taip ir visas problemas reikia rauti nuo šaknų.

Artėja lietuvių kalbos egzaminas ir tikriausiai daugelis dvyliktokų dabar susiėmę už galvos bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Galiu papasakoti apie save - rašinius rašyti man visada patiko, tačiau niekada nesilaikydavau samprotavimo rašinio struktūros, naudodavau daug metaforų..; gerai, kad turėjau gerą lietuvių kalbos mokytoją, tai ji man rašydavo 6 už rašinį + 10 už kūrybingumą, bet nuolat kartojo, kad "per egzaminą kūrybingi nukentės".
 
Likus kažkur dviems mėnesiams iki egzamino susigriebiau, susiradau samprotavimo rašinio struktūrą, taisykles, triukus, kaip rašyti, ir iš egzamino gavau 96. Dabar šiomis taisyklėmis pasidalinsiu ir su jumis :)
 
Visų pirma, samprotavimo rašinio dalys:
 
1. Įžanga
 
2. Trys (arba daugiau)
3. dėstymo
4. pastraipos
 
5. Užsklanda
 
Pasiimk juodraščio lapą.
 
Sužinojęs pavadinimą, užsirašyk rašinio temą ir problemą.
 
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus kodėl pritari arba nepritari duotai temai.
 
Prie kiekvieno argumento pasirašyk galimą kontekstą. Kontekstai imami iš perskaitytų knygų arba istorinio/socialinio pasaulio. Stipriausi kontekstai yra Biblija bei Antika, juos praverstų žinoti. Dedant kontekstą reikia nurodyti, kur taip buvo pasakyta, iš kur tai paimta, o ne netikėtai numesti veikėjo vardą ir ką jis padarė ir tikėtis, kad visi supras, apie ką jūs šnekat. Taip pat kontekstas turi būti susijęs su ta knyga, o ne numesta pavienė situacija, kuri su bendra knygos esme neturi nieko bendra.
 
Tuomet išsirink ar būsi UŽ ar PRIEŠ.
 
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet tarpusavy susiję.
 
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia. Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų.
 
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
 
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
 
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
 
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
 
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį ;)
 
Pridėjau failą, kuriame parodyta, kaip rašoma esė. Tą planą sukūriau ne aš, o kažkas iš mano mokyklos, bet jis man labai pravertė ;)
 
Aišku yra dar daug kitokių taisyklių/patarimų, rašant pačias pastraipas, bet tai, ką aš dabar parašiau yra pagrindai, ir turėtų labai praversti tiems, kurie to nežinojo ir atisėdę pasiimdavo švarraštį ir spontaniškai rašydavo viską iš eilės.
Rasinio_juodrastis.rar

Įdomu, ką pasakys. Tikriausiai nedaug pacientų skundžiasi dėl tokių dalykų, kaip priklausomybė energetiniams. Manau gali būti "energetinių n-18" judėjimų Lietuvoje iniciatorius :) Manau įvairios TV laidos greit susidomės šita problema.
 
O dabar išdėstysiu savo istoriją: nors kofeino negeriu (kavos skonis šlykščiai kartus, o Redbull skardinę esu tik vieną išgėręs per gyvenimą ir netraukia jis manęs), bet taip pat turėjau šitą nesveikų produktų valgymo per pertraukas sindromą. Mano atveju tai būdavo snickers, twix, sprite, cola, pakeliui užėjimas į mcdonalds ir t.t. Svorio problemų niekada neturėjau. Esu 186cm ūgio ir sveriu ~79kg (tiesa, tada svėriau ~82.5kg). Tad nesveikai valgydavau ramia sąžine.
 
Gal tai pasirodys nelabai į temą su autoriaus energetiniais gėrimais, bet 'junk food' taip pat vadinčiau priklausomybe, ir netgi labai stipria, kadangi ji iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta. Bet: po vizito į mcdonaldą pasijausdavau sotus, tačiau po kokiu 15-20 minučių sotumas dingdavo ir vėl baisiai užsinorėdavo valgyti, ir valgyti būtent tas pačias bulvytes, o tiksliau į jas dedamus priedus. Ar gi tai ne priklausomybės ženklas?
 
Bet maždaug prieš metus nusprendžiau viso to šlamšto atsisakyti. Taip, storas gal ir nebuvau, bet iki kokio lygio reikia nusivažiuoti, kol suprasi, jog reikia kažką keisti? Manau standartas, į kurį reikia lygiuotis turi būti ne nenutukęs peraugęs šliužas, o puikios fizinės formos žmogus. Maždaug: "ai, dar nepriaugau iki klinikinio viršsvorio, dar drąsiai galiu valgyti". Kritinis taškas tikriausiai buvo, kai paskutinius tris kartus užvalgius mcdonalde, iš jų du kartus pasidarė bloga. Pirmą kartą ėmė skaudėti pilvą ir mirtinai traukti ant miego užvalgius bulvyčių, antrą - skaudėti pilvą išgėrus patižusį pieno kokteilį (hamburgerių nemėgstu, tad bulvytės ir kokteilis ir buvo vieninteliai mano ten perkami produktai :D).
 
Taigi, šiek tiek pasiskaitęs internete apie mitybą ir sportą (per daug savo žinių nedemonstruosiu, nes žinau, kad šita tema visada atsiranda jautrių ir gudresnių), ėmiau vadovautis šiais pagrinidiais principais:
 
Vanduo. Išgerti reikia bent 3 litrus į dieną, bet aš 'apsidraudimui' išgeriu daugiau. Vanduo iš organizmo išvalo druskas ir kitą š.. Ėmiau nešiotis su savimi buteliukus. Iš perkamų labiausiai mėgstu Tichė, taip pat nusiperku sulčių, bet pagrinde vandenį nešiojuosi iš namų. Po pastarosios reklaminės kampanijos visi ėmė gerti Vytautą (arba bent jau sakyti, kad jį geria), bet man jis persūrus, apskritai geriausia yra grynas vanduo. Vandens negalima keisti tokiais dalykais kaip arbata, kava, coca-cola, nes šiti gėrimai patys dehidratuoja organizmą, ir juos geriant reikia išgerti dar daugiau gryno vandens. Girdėjau istoriją apie vieną amerikietį, kuris per dieną išgerdavo tiek coca-colos, kad vos neapako (cukrus kaupiasi akių kanaluose ir gadina regėjimą). Kai daktarai jo paklausė, kiek per dieną šis išgeria vandens, jis atsakė: tai aš coca-colą geriu vietoj vandens :D
 
Užkandžiai. Pagrinde vaisiai. Vietoj snickerio ar bulvių fri, ėmiau pirkti bananus, apelsinus, kivius, greipfrutus, morkas, vynuoges, razinas, riešutus... - pasirodo rinktis yra iš ko. Užkandžiai yra geras būdas palaikyti greitą medžiagų apykaitą, tik valgį reikia pasirinkti tinkamą.
 
Druska. Anksčiau ant betkokio karšto patiekalo užsiberdavau bent žiupsnelį net neragavęs (įprotis), dabar kartais virdamas net į vandenį neįberiu ir galiu pasakyti, kad psichologiškai skonis tapo toks pat. Druska taip pat kaupia kūne vandenį, tai prideda kelis kilogramus, o ypač matosi veido srityje.
 
Riebalai. Apskritai ėmiau vengti bet kokio riebaus, sūraus maisto.
 
Sportas. Suvartoti kalorijų galima kiek nori, jeigu tas kalorijas kažkur išnaudosi :) Kitaip organizmas jas sukaups ateičiai - lašinių pavidalu.
 
Ir ką, galiu pasakyti, kad niekada nekilo noras grįžti. Galbūt tai nebuvo tokia priklausomybė, kokią sukelia nikotinas, alkoholis ar kofeinas: niekada negirdėjau jokių balsų, skatinančių nesveikai užvalgyti dar paskutinį kartelį; niekada niekas nepargriovė, neatėmė piniginės ir už kojų nenutempė į mcdonaldą; niekada niekas nepravėrė burnos ir nesugrūdo į ją buteliuko sprite. Iš vis man yra sunkiai suprantama, kaip gali būti sunku kažko nedaryti (negerti, nerūkyti) - tiesiog nedarai, ir viskas. Jeigu parduotuvėje pamatau šokolado batonėlį, tiesiog praeinu, ir rami galva :) Na, atsisakius nikotino ir kofeino, dėl jų trūkumo ima reikštis simptomai (skaudėti galvą ir t.t.), bet simptomai visuomet tėra tik ledkalnio viršūnė. Čia tas pats kaip pirkti kremus nuo spuogų, bet toliau šlamšti riebų š..., nesportuoti ir dejuoti, kad kremas nepadeda. Kaip piktžoles, taip ir visas problemas reikia rauti nuo šaknų.

Įdomu, ką pasakys. Tikriausiai nedaug pacientų skundžiasi dėl tokių dalykų, kaip priklausomybė energetiniams. Manau gali būti "energetinių n-18" judėjimų Lietuvoje iniciatorius :) Manau įvairios TV laidos greit susidomės šita problema.
 
O dabar išdėstysiu savo istoriją: nors kofeino negeriu (kavos skonis šlykščiai kartus, o Redbull skardinę esu tik vieną išgėręs per gyvenimą ir netraukia jis manęs), bet taip pat turėjau šitą nesveikų produktų valgymo per pertraukas sindromą. Mano atveju tai būdavo snickers, twix, sprite, cola, pakeliui užėjimas į mcdonalds ir t.t. Svorio problemų niekada neturėjau. Esu 186cm ūgio ir sveriu ~79kg (tiesa, tada svėriau ~82.5kg). Tad nesveikai valgydavau ramia sąžine.
 
Gal tai pasirodys nelabai į temą su autoriaus energetiniais gėrimais, bet 'junk food' taip pat vadinčiau priklausomybe, ir netgi labai stipria, kadangi ji iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta. Bet: po vizito į mcdonaldą pasijausdavau sotus, tačiau po kokiu 15-20 minučių sotumas dingdavo ir vėl baisiai užsinorėdavo valgyti, ir valgyti būtent tas pačias bulvytes, o tiksliau į jas dedamus priedus. Ar gi tai ne priklausomybės ženklas?
 
Bet maždaug prieš metus nusprendžiau viso to šlamšto atsisakyti. Taip, storas gal ir nebuvau, bet iki kokio lygio reikia nusivažiuoti, kol suprasi, jog reikia kažką keisti? Manau standartas, į kurį reikia lygiuotis turi būti ne nenutukęs peraugęs šliužas, o puikios fizinės formos žmogus. Maždaug: "ai, dar nepriaugau iki klinikinio viršsvorio, dar drąsiai galiu valgyti". Kritinis taškas tikriausiai buvo, kai paskutinius tris kartus užvalgius mcdonalde, iš jų du kartus pasidarė bloga. Pirmą kartą ėmė skaudėti pilvą ir mirtinai traukti ant miego užvalgius bulvyčių, antrą - skaudėti pilvą išgėrus patižusį pieno kokteilį (hamburgerių nemėgstu, tad bulvytės ir kokteilis ir buvo vieninteliai mano ten perkami produktai :D).
 
Taigi, šiek tiek pasiskaitęs internete apie mitybą ir sportą (per daug savo žinių nedemonstruosiu, nes žinau, kad šita tema visada atsiranda jautrių ir gudresnių), ėmiau vadovautis šiais pagrinidiais principais:
 
Vanduo. Išgerti reikia bent 3 litrus į dieną, bet aš 'apsidraudimui' išgeriu daugiau. Vanduo iš organizmo išvalo druskas ir kitą š.. Ėmiau nešiotis su savimi buteliukus. Iš perkamų labiausiai mėgstu Tichė, taip pat nusiperku sulčių, bet pagrinde vandenį nešiojuosi iš namų. Po pastarosios reklaminės kampanijos visi ėmė gerti Vytautą (arba bent jau sakyti, kad jį geria), bet man jis persūrus, apskritai geriausia yra grynas vanduo. Vandens negalima keisti tokiais dalykais kaip arbata, kava, coca-cola, nes šiti gėrimai patys dehidratuoja organizmą, ir juos geriant reikia išgerti dar daugiau gryno vandens. Girdėjau istoriją apie vieną amerikietį, kuris per dieną išgerdavo tiek coca-colos, kad vos neapako (cukrus kaupiasi akių kanaluose ir gadina regėjimą). Kai daktarai jo paklausė, kiek per dieną šis išgeria vandens, jis atsakė: tai aš coca-colą geriu vietoj vandens :D
 
Užkandžiai. Pagrinde vaisiai. Vietoj snickerio ar bulvių fri, ėmiau pirkti bananus, apelsinus, kivius, greipfrutus, morkas, vynuoges, razinas, riešutus... - pasirodo rinktis yra iš ko. Užkandžiai yra geras būdas palaikyti greitą medžiagų apykaitą, tik valgį reikia pasirinkti tinkamą.
 
Druska. Anksčiau ant betkokio karšto patiekalo užsiberdavau bent žiupsnelį net neragavęs (įprotis), dabar kartais virdamas net į vandenį neįberiu ir galiu pasakyti, kad psichologiškai skonis tapo toks pat. Druska taip pat kaupia kūne vandenį, tai prideda kelis kilogramus, o ypač matosi veido srityje.
 
Riebalai. Apskritai ėmiau vengti bet kokio riebaus, sūraus maisto.
 
Sportas. Suvartoti kalorijų galima kiek nori, jeigu tas kalorijas kažkur išnaudosi :) Kitaip organizmas jas sukaups ateičiai - lašinių pavidalu.
 
Ir ką, galiu pasakyti, kad niekada nekilo noras grįžti. Galbūt tai nebuvo tokia priklausomybė, kokią sukelia nikotinas, alkoholis ar kofeinas: niekada negirdėjau jokių balsų, skatinančių nesveikai užvalgyti dar paskutinį kartelį; niekada niekas nepargriovė, neatėmė piniginės ir už kojų nenutempė į mcdonaldą; niekada niekas nepravėrė burnos ir nesugrūdo į ją buteliuko sprite. Iš vis man yra sunkiai suprantama, kaip gali būti sunku kažko nedaryti (negerti, nerūkyti) - tiesiog nedarai, ir viskas. Jeigu parduotuvėje pamatau šokolado batonėlį, tiesiog praeinu, ir rami galva :) Na, atsisakius nikotino ir kofeino, dėl jų trūkumo ima reikštis simptomai (skaudėti galvą ir t.t.), bet simptomai visuomet tėra tik ledkalnio viršūnė. Čia tas pats kaip pirkti kremus nuo spuogų, bet toliau šlamšti riebų š..., nesportuoti ir dejuoti, kad kremas nepadeda. Kaip piktžoles, taip ir visas problemas reikia rauti nuo šaknų.

Įdomu, ką pasakys. Tikriausiai nedaug pacientų skundžiasi dėl tokių dalykų, kaip priklausomybė energetiniams. Manau gali būti "energetinių n-18" judėjimų Lietuvoje iniciatorius :) Manau įvairios TV laidos greit susidomės šita problema.
 
O dabar išdėstysiu savo istoriją: nors kofeino negeriu (kavos skonis šlykščiai kartus, o Redbull skardinę esu tik vieną išgėręs per gyvenimą ir netraukia jis manęs), bet taip pat turėjau šitą nesveikų produktų valgymo per pertraukas sindromą. Mano atveju tai būdavo snickers, twix, sprite, cola, pakeliui užėjimas į mcdonalds ir t.t. Svorio problemų niekada neturėjau. Esu 186cm ūgio ir sveriu ~79kg (tiesa, tada svėriau ~82.5kg). Tad nesveikai valgydavau ramia sąžine.
 
Gal tai pasirodys nelabai į temą su autoriaus energetiniais gėrimais, bet 'junk food' taip pat vadinčiau priklausomybe, ir netgi labai stipria, kadangi ji iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta. Bet: po vizito į mcdonaldą pasijausdavau sotus, tačiau po kokiu 15-20 minučių sotumas dingdavo ir vėl baisiai užsinorėdavo valgyti, ir valgyti būtent tas pačias bulvytes, o tiksliau į jas dedamus priedus. Ar gi tai ne priklausomybės ženklas?
 
Bet maždaug prieš metus nusprendžiau viso to šlamšto atsisakyti. Taip, storas gal ir nebuvau, bet iki kokio lygio reikia nusivažiuoti, kol suprasi, jog reikia kažką keisti? Manau standartas, į kurį reikia lygiuotis turi būti ne nenutukęs peraugęs šliužas, o puikios fizinės formos žmogus. Maždaug: "ai, dar nepriaugau iki klinikinio viršsvorio, dar drąsiai galiu valgyti". Kritinis taškas tikriausiai buvo, kai paskutinius tris kartus užvalgius mcdonalde, iš jų du kartus pasidarė bloga. Pirmą kartą ėmė skaudėti pilvą ir mirtinai traukti ant miego užvalgius bulvyčių, antrą - skaudėti pilvą išgėrus patižusį pieno kokteilį (hamburgerių nemėgstu, tad bulvytės ir kokteilis ir buvo vieninteliai mano ten perkami produktai :D).
 
Taigi, šiek tiek pasiskaitęs internete apie mitybą ir sportą (per daug savo žinių nedemonstruosiu, nes žinau, kad šita tema visada atsiranda jautrių ir gudresnių), ėmiau vadovautis šiais pagrinidiais principais:
 
Vanduo. Išgerti reikia bent 3 litrus į dieną, bet aš 'apsidraudimui' išgeriu daugiau. Vanduo iš organizmo išvalo druskas ir kitą š.. Ėmiau nešiotis su savimi buteliukus. Iš perkamų labiausiai mėgstu Tichė, taip pat nusiperku sulčių, bet pagrinde vandenį nešiojuosi iš namų. Po pastarosios reklaminės kampanijos visi ėmė gerti Vytautą (arba bent jau sakyti, kad jį geria), bet man jis persūrus, apskritai geriausia yra grynas vanduo. Vandens negalima keisti tokiais dalykais kaip arbata, kava, coca-cola, nes šiti gėrimai patys dehidratuoja organizmą, ir juos geriant reikia išgerti dar daugiau gryno vandens. Girdėjau istoriją apie vieną amerikietį, kuris per dieną išgerdavo tiek coca-colos, kad vos neapako (cukrus kaupiasi akių kanaluose ir gadina regėjimą). Kai daktarai jo paklausė, kiek per dieną šis išgeria vandens, jis atsakė: tai aš coca-colą geriu vietoj vandens :D
 
Užkandžiai. Pagrinde vaisiai. Vietoj snickerio ar bulvių fri, ėmiau pirkti bananus, apelsinus, kivius, greipfrutus, morkas, vynuoges, razinas, riešutus... - pasirodo rinktis yra iš ko. Užkandžiai yra geras būdas palaikyti greitą medžiagų apykaitą, tik valgį reikia pasirinkti tinkamą.
 
Druska. Anksčiau ant betkokio karšto patiekalo užsiberdavau bent žiupsnelį net neragavęs (įprotis), dabar kartais virdamas net į vandenį neįberiu ir galiu pasakyti, kad psichologiškai skonis tapo toks pat. Druska taip pat kaupia kūne vandenį, tai prideda kelis kilogramus, o ypač matosi veido srityje.
 
Riebalai. Apskritai ėmiau vengti bet kokio riebaus, sūraus maisto.
 
Sportas. Suvartoti kalorijų galima kiek nori, jeigu tas kalorijas kažkur išnaudosi :) Kitaip organizmas jas sukaups ateičiai - lašinių pavidalu.
 
Ir ką, galiu pasakyti, kad niekada nekilo noras grįžti. Galbūt tai nebuvo tokia priklausomybė, kokią sukelia nikotinas, alkoholis ar kofeinas: niekada negirdėjau jokių balsų, skatinančių nesveikai užvalgyti dar paskutinį kartelį; niekada niekas nepargriovė, neatėmė piniginės ir už kojų nenutempė į mcdonaldą; niekada niekas nepravėrė burnos ir nesugrūdo į ją buteliuko sprite. Iš vis man yra sunkiai suprantama, kaip gali būti sunku kažko nedaryti (negerti, nerūkyti) - tiesiog nedarai, ir viskas. Jeigu parduotuvėje pamatau šokolado batonėlį, tiesiog praeinu, ir rami galva :) Na, atsisakius nikotino ir kofeino, dėl jų trūkumo ima reikštis simptomai (skaudėti galvą ir t.t.), bet simptomai visuomet tėra tik ledkalnio viršūnė. Čia tas pats kaip pirkti kremus nuo spuogų, bet toliau šlamšti riebų š..., nesportuoti ir dejuoti, kad kremas nepadeda. Kaip piktžoles, taip ir visas problemas reikia rauti nuo šaknų.

Įdomu, ką pasakys. Tikriausiai nedaug pacientų skundžiasi dėl tokių dalykų, kaip priklausomybė energetiniams. Manau gali būti "energetinių n-18" judėjimų Lietuvoje iniciatorius :) Manau įvairios TV laidos greit susidomės šita problema.
 
O dabar išdėstysiu savo istoriją: nors kofeino negeriu (kavos skonis šlykščiai kartus, o Redbull skardinę esu tik vieną išgėręs per gyvenimą ir netraukia jis manęs), bet taip pat turėjau šitą nesveikų produktų valgymo per pertraukas sindromą. Mano atveju tai būdavo snickers, twix, sprite, cola, pakeliui užėjimas į mcdonalds ir t.t. Svorio problemų niekada neturėjau. Esu 186cm ūgio ir sveriu ~79kg (tiesa, tada svėriau ~82.5kg). Tad nesveikai valgydavau ramia sąžine.
 
Gal tai pasirodys nelabai į temą su autoriaus energetiniais gėrimais, bet 'junk food' taip pat vadinčiau priklausomybe, ir netgi labai stipria, kadangi ji iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta. Bet: po vizito į mcdonaldą pasijausdavau sotus, tačiau po kokiu 15-20 minučių sotumas dingdavo ir vėl baisiai užsinorėdavo valgyti, ir valgyti būtent tas pačias bulvytes, o tiksliau į jas dedamus priedus. Ar gi tai ne priklausomybės ženklas?
 
Bet maždaug prieš metus nusprendžiau viso to šlamšto atsisakyti. Taip, storas gal ir nebuvau, bet iki kokio lygio reikia nusivažiuoti, kol suprasi, jog reikia kažką keisti? Manau standartas, į kurį reikia lygiuotis turi būti ne nenutukęs peraugęs šliužas, o puikios fizinės formos žmogus. Maždaug: "ai, dar nepriaugau iki klinikinio viršsvorio, dar drąsiai galiu valgyti". Kritinis taškas tikriausiai buvo, kai paskutinius tris kartus užvalgius mcdonalde, iš jų du kartus pasidarė bloga. Pirmą kartą ėmė skaudėti pilvą ir mirtinai traukti ant miego užvalgius bulvyčių, antrą - skaudėti pilvą išgėrus patižusį pieno kokteilį (hamburgerių nemėgstu, tad bulvytės ir kokteilis ir buvo vieninteliai mano ten perkami produktai :D).
 
Taigi, šiek tiek pasiskaitęs internete apie mitybą ir sportą (per daug savo žinių nedemonstruosiu, nes žinau, kad šita tema visada atsiranda jautrių ir gudresnių), ėmiau vadovautis šiais pagrinidiais principais:
 
Vanduo. Išgerti reikia bent 3 litrus į dieną, bet aš 'apsidraudimui' išgeriu daugiau. Vanduo iš organizmo išvalo druskas ir kitą š.. Ėmiau nešiotis su savimi buteliukus. Iš perkamų labiausiai mėgstu Tichė, taip pat nusiperku sulčių, bet pagrinde vandenį nešiojuosi iš namų. Po pastarosios reklaminės kampanijos visi ėmė gerti Vytautą (arba bent jau sakyti, kad jį geria), bet man jis persūrus, apskritai geriausia yra grynas vanduo. Vandens negalima keisti tokiais dalykais kaip arbata, kava, coca-cola, nes šiti gėrimai patys dehidratuoja organizmą, ir juos geriant reikia išgerti dar daugiau gryno vandens. Girdėjau istoriją apie vieną amerikietį, kuris per dieną išgerdavo tiek coca-colos, kad vos neapako (cukrus kaupiasi akių kanaluose ir gadina regėjimą). Kai daktarai jo paklausė, kiek per dieną šis išgeria vandens, jis atsakė: tai aš coca-colą geriu vietoj vandens :D
 
Užkandžiai. Pagrinde vaisiai. Vietoj snickerio ar bulvių fri, ėmiau pirkti bananus, apelsinus, kivius, greipfrutus, morkas, vynuoges, razinas, riešutus... - pasirodo rinktis yra iš ko. Užkandžiai yra geras būdas palaikyti greitą medžiagų apykaitą, tik valgį reikia pasirinkti tinkamą.
 
Druska. Anksčiau ant betkokio karšto patiekalo užsiberdavau bent žiupsnelį net neragavęs (įprotis), dabar kartais virdamas net į vandenį neįberiu ir galiu pasakyti, kad psichologiškai skonis tapo toks pat. Druska taip pat kaupia kūne vandenį, tai prideda kelis kilogramus, o ypač matosi veido srityje.
 
Riebalai. Apskritai ėmiau vengti bet kokio riebaus, sūraus maisto.
 
Sportas. Suvartoti kalorijų galima kiek nori, jeigu tas kalorijas kažkur išnaudosi :) Kitaip organizmas jas sukaups ateičiai - lašinių pavidalu.
 
Ir ką, galiu pasakyti, kad niekada nekilo noras grįžti. Galbūt tai nebuvo tokia priklausomybė, kokią sukelia nikotinas, alkoholis ar kofeinas: niekada negirdėjau jokių balsų, skatinančių nesveikai užvalgyti dar paskutinį kartelį; niekada niekas nepargriovė, neatėmė piniginės ir už kojų nenutempė į mcdonaldą; niekada niekas nepravėrė burnos ir nesugrūdo į ją buteliuko sprite. Iš vis man yra sunkiai suprantama, kaip gali būti sunku kažko nedaryti (negerti, nerūkyti) - tiesiog nedarai, ir viskas. Jeigu parduotuvėje pamatau šokolado batonėlį, tiesiog praeinu, ir rami galva :) Na, atsisakius nikotino ir kofeino, dėl jų trūkumo ima reikštis simptomai (skaudėti galvą ir t.t.), bet simptomai visuomet tėra tik ledkalnio viršūnė. Čia tas pats kaip pirkti kremus nuo spuogų, bet toliau šlamšti riebų š..., nesportuoti ir dejuoti, kad kremas nepadeda. Kaip piktžoles, taip ir visas problemas reikia rauti nuo šaknų.

Įdomu, ką pasakys. Tikriausiai nedaug pacientų skundžiasi dėl tokių dalykų, kaip priklausomybė energetiniams. Manau gali būti "energetinių n-18" judėjimų Lietuvoje iniciatorius :) Manau įvairios TV laidos greit susidomės šita problema.
 
O dabar išdėstysiu savo istoriją: nors kofeino negeriu (kavos skonis šlykščiai kartus, o Redbull skardinę esu tik vieną išgėręs per gyvenimą ir netraukia jis manęs), bet taip pat turėjau šitą nesveikų produktų valgymo per pertraukas sindromą. Mano atveju tai būdavo snickers, twix, sprite, cola, pakeliui užėjimas į mcdonalds ir t.t. Svorio problemų niekada neturėjau. Esu 186cm ūgio ir sveriu ~79kg (tiesa, tada svėriau ~82.5kg). Tad nesveikai valgydavau ramia sąžine.
 
Gal tai pasirodys nelabai į temą su autoriaus energetiniais gėrimais, bet 'junk food' taip pat vadinčiau priklausomybe, ir netgi labai stipria, kadangi ji iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta. Bet: po vizito į mcdonaldą pasijausdavau sotus, tačiau po kokiu 15-20 minučių sotumas dingdavo ir vėl baisiai užsinorėdavo valgyti, ir valgyti būtent tas pačias bulvytes, o tiksliau į jas dedamus priedus. Ar gi tai ne priklausomybės ženklas?
 
Bet maždaug prieš metus nusprendžiau viso to šlamšto atsisakyti. Taip, storas gal ir nebuvau, bet iki kokio lygio reikia nusivažiuoti, kol suprasi, jog reikia kažką keisti? Manau standartas, į kurį reikia lygiuotis turi būti ne nenutukęs peraugęs šliužas, o puikios fizinės formos žmogus. Maždaug: "ai, dar nepriaugau iki klinikinio viršsvorio, dar drąsiai galiu valgyti". Kritinis taškas tikriausiai buvo, kai paskutinius tris kartus užvalgius mcdonalde, iš jų du kartus pasidarė bloga. Pirmą kartą ėmė skaudėti pilvą ir mirtinai traukti ant miego užvalgius bulvyčių, antrą - skaudėti pilvą išgėrus patižusį pieno kokteilį (hamburgerių nemėgstu, tad bulvytės ir kokteilis ir buvo vieninteliai mano ten perkami produktai :D).
 
Taigi, šiek tiek pasiskaitęs internete apie mitybą ir sportą (per daug savo žinių nedemonstruosiu, nes žinau, kad šita tema visada atsiranda jautrių ir gudresnių), ėmiau vadovautis šiais pagrinidiais principais:
 
Vanduo. Išgerti reikia bent 3 litrus į dieną, bet aš 'apsidraudimui' išgeriu daugiau. Vanduo iš organizmo išvalo druskas ir kitą š.. Ėmiau nešiotis su savimi buteliukus. Iš perkamų labiausiai mėgstu Tichė, taip pat nusiperku sulčių, bet pagrinde vandenį nešiojuosi iš namų. Po pastarosios reklaminės kampanijos visi ėmė gerti Vytautą (arba bent jau sakyti, kad jį geria), bet man jis persūrus, apskritai geriausia yra grynas vanduo. Vandens negalima keisti tokiais dalykais kaip arbata, kava, coca-cola, nes šiti gėrimai patys dehidratuoja organizmą, ir juos geriant reikia išgerti dar daugiau gryno vandens. Girdėjau istoriją apie vieną amerikietį, kuris per dieną išgerdavo tiek coca-colos, kad vos neapako (cukrus kaupiasi akių kanaluose ir gadina regėjimą). Kai daktarai jo paklausė, kiek per dieną šis išgeria vandens, jis atsakė: tai aš coca-colą geriu vietoj vandens :D
 
Užkandžiai. Pagrinde vaisiai. Vietoj snickerio ar bulvių fri, ėmiau pirkti bananus, apelsinus, kivius, greipfrutus, morkas, vynuoges, razinas, riešutus... - pasirodo rinktis yra iš ko. Užkandžiai yra geras būdas palaikyti greitą medžiagų apykaitą, tik valgį reikia pasirinkti tinkamą.
 
Druska. Anksčiau ant betkokio karšto patiekalo užsiberdavau bent žiupsnelį net neragavęs (įprotis), dabar kartais virdamas net į vandenį neįberiu ir galiu pasakyti, kad psichologiškai skonis tapo toks pat. Druska taip pat kaupia kūne vandenį, tai prideda kelis kilogramus, o ypač matosi veido srityje.
 
Riebalai. Apskritai ėmiau vengti bet kokio riebaus, sūraus maisto.
 
Sportas. Suvartoti kalorijų galima kiek nori, jeigu tas kalorijas kažkur išnaudosi :) Kitaip organizmas jas sukaups ateičiai - lašinių pavidalu.
 
Ir ką, galiu pasakyti, kad niekada nekilo noras grįžti. Galbūt tai nebuvo tokia priklausomybė, kokią sukelia nikotinas, alkoholis ar kofeinas: niekada negirdėjau jokių balsų, skatinančių nesveikai užvalgyti dar paskutinį kartelį; niekada niekas nepargriovė, neatėmė piniginės ir už kojų nenutempė į mcdonaldą; niekada niekas nepravėrė burnos ir nesugrūdo į ją buteliuko sprite. Iš vis man yra sunkiai suprantama, kaip gali būti sunku kažko nedaryti (negerti, nerūkyti) - tiesiog nedarai, ir viskas. Jeigu parduotuvėje pamatau šokolado batonėlį, tiesiog praeinu, ir rami galva :) Na, atsisakius nikotino ir kofeino, dėl jų trūkumo ima reikštis simptomai (skaudėti galvą ir t.t.), bet simptomai visuomet tėra tik ledkalnio viršūnė. Čia tas pats kaip pirkti kremus nuo spuogų, bet toliau šlamšti riebų š..., nesportuoti ir dejuoti, kad kremas nepadeda. Kaip piktžoles, taip ir visas problemas reikia rauti nuo šaknų.

Įdomu, ką pasakys. Tikriausiai nedaug pacientų skundžiasi dėl tokių dalykų, kaip priklausomybė energetiniams. Manau gali būti "energetinių n-18" judėjimų Lietuvoje iniciatorius :) Manau įvairios TV laidos greit susidomės šita problema.
 
O dabar išdėstysiu savo istoriją: nors kofeino negeriu (kavos skonis šlykščiai kartus, o Redbull skardinę esu tik vieną išgėręs per gyvenimą ir netraukia jis manęs), bet taip pat turėjau šitą nesveikų produktų valgymo per pertraukas sindromą. Mano atveju tai būdavo snickers, twix, sprite, cola, pakeliui užėjimas į mcdonalds ir t.t. Svorio problemų niekada neturėjau. Esu 186cm ūgio ir sveriu ~79kg (tiesa, tada svėriau ~82.5kg). Tad nesveikai valgydavau ramia sąžine.
 
Gal tai pasirodys nelabai į temą su autoriaus energetiniais gėrimais, bet 'junk food' taip pat vadinčiau priklausomybe, ir netgi labai stipria, kadangi ji iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta. Bet: po vizito į mcdonaldą pasijausdavau sotus, tačiau po kokiu 15-20 minučių sotumas dingdavo ir vėl baisiai užsinorėdavo valgyti, ir valgyti būtent tas pačias bulvytes, o tiksliau į jas dedamus priedus. Ar gi tai ne priklausomybės ženklas?
 
Bet maždaug prieš metus nusprendžiau viso to šlamšto atsisakyti. Taip, storas gal ir nebuvau, bet iki kokio lygio reikia nusivažiuoti, kol suprasi, jog reikia kažką keisti? Manau standartas, į kurį reikia lygiuotis turi būti ne nenutukęs peraugęs šliužas, o puikios fizinės formos žmogus. Maždaug: "ai, dar nepriaugau iki klinikinio viršsvorio, dar drąsiai galiu valgyti". Kritinis taškas tikriausiai buvo, kai paskutinius tris kartus užvalgius mcdonalde, iš jų du kartus pasidarė bloga. Pirmą kartą ėmė skaudėti pilvą ir mirtinai traukti ant miego užvalgius bulvyčių, antrą - skaudėti pilvą išgėrus patižusį pieno kokteilį (hamburgerių nemėgstu, tad bulvytės ir kokteilis ir buvo vieninteliai mano ten perkami produktai :D).
 
Taigi, šiek tiek pasiskaitęs internete apie mitybą ir sportą (per daug savo žinių nedemonstruosiu, nes žinau, kad šita tema visada atsiranda jautrių ir gudresnių), ėmiau vadovautis šiais pagrinidiais principais:
 
Vanduo. Išgerti reikia bent 3 litrus į dieną, bet aš 'apsidraudimui' išgeriu daugiau. Vanduo iš organizmo išvalo druskas ir kitą š.. Ėmiau nešiotis su savimi buteliukus. Iš perkamų labiausiai mėgstu Tichė, taip pat nusiperku sulčių, bet pagrinde vandenį nešiojuosi iš namų. Po pastarosios reklaminės kampanijos visi ėmė gerti Vytautą (arba bent jau sakyti, kad jį geria), bet man jis persūrus, apskritai geriausia yra grynas vanduo. Vandens negalima keisti tokiais dalykais kaip arbata, kava, coca-cola, nes šiti gėrimai patys dehidratuoja organizmą, ir juos geriant reikia išgerti dar daugiau gryno vandens. Girdėjau istoriją apie vieną amerikietį, kuris per dieną išgerdavo tiek coca-colos, kad vos neapako (cukrus kaupiasi akių kanaluose ir gadina regėjimą). Kai daktarai jo paklausė, kiek per dieną šis išgeria vandens, jis atsakė: tai aš coca-colą geriu vietoj vandens :D
 
Užkandžiai. Pagrinde vaisiai. Vietoj snickerio ar bulvių fri, ėmiau pirkti bananus, apelsinus, kivius, greipfrutus, morkas, vynuoges, razinas, riešutus... - pasirodo rinktis yra iš ko. Užkandžiai yra geras būdas palaikyti greitą medžiagų apykaitą, tik valgį reikia pasirinkti tinkamą.
 
Druska. Anksčiau ant betkokio karšto patiekalo užsiberdavau bent žiupsnelį net neragavęs (įprotis), dabar kartais virdamas net į vandenį neįberiu ir galiu pasakyti, kad psichologiškai skonis tapo toks pat. Druska taip pat kaupia kūne vandenį, tai prideda kelis kilogramus, o ypač matosi veido srityje.
 
Riebalai. Apskritai ėmiau vengti bet kokio riebaus, sūraus maisto.
 
Sportas. Suvartoti kalorijų galima kiek nori, jeigu tas kalorijas kažkur išnaudosi :) Kitaip organizmas jas sukaups ateičiai - lašinių pavidalu.
 
Ir ką, galiu pasakyti, kad niekada nekilo noras grįžti. Galbūt tai nebuvo tokia priklausomybė, kokią sukelia nikotinas, alkoholis ar kofeinas: niekada negirdėjau jokių balsų, skatinančių nesveikai užvalgyti dar paskutinį kartelį; niekada niekas nepargriovė, neatėmė piniginės ir už kojų nenutempė į mcdonaldą; niekada niekas nepravėrė burnos ir nesugrūdo į ją buteliuko sprite. Iš vis man yra sunkiai suprantama, kaip gali būti sunku kažko nedaryti (negerti, nerūkyti) - tiesiog nedarai, ir viskas. Jeigu parduotuvėje pamatau šokolado batonėlį, tiesiog praeinu, ir rami galva :) Na, atsisakius nikotino ir kofeino, dėl jų trūkumo ima reikštis simptomai (skaudėti galvą ir t.t.), bet simptomai visuomet tėra tik ledkalnio viršūnė. Čia tas pats kaip pirkti kremus nuo spuogų, bet toliau šlamšti riebų š..., nesportuoti ir dejuoti, kad kremas nepadeda. Kaip piktžoles, taip ir visas problemas reikia rauti nuo šaknų.

Įdomu, ką pasakys. Tikriausiai nedaug pacientų skundžiasi dėl tokių dalykų, kaip priklausomybė energetiniams. Manau gali būti "energetinių n-18" judėjimų Lietuvoje iniciatorius :) Manau įvairios TV laidos greit susidomės šita problema.
 
O dabar išdėstysiu savo istoriją: nors kofeino negeriu (kavos skonis šlykščiai kartus, o Redbull skardinę esu tik vieną išgėręs per gyvenimą ir netraukia jis manęs), bet taip pat turėjau šitą nesveikų produktų valgymo per pertraukas sindromą. Mano atveju tai būdavo snickers, twix, sprite, cola, pakeliui užėjimas į mcdonalds ir t.t. Svorio problemų niekada neturėjau. Esu 186cm ūgio ir sveriu ~79kg (tiesa, tada svėriau ~82.5kg). Tad nesveikai valgydavau ramia sąžine.
 
Gal tai pasirodys nelabai į temą su autoriaus energetiniais gėrimais, bet 'junk food' taip pat vadinčiau priklausomybe, ir netgi labai stipria, kadangi ji iš pirmo žvilgsnio atrodo nerimta. Bet: po vizito į mcdonaldą pasijausdavau sotus, tačiau po kokiu 15-20 minučių sotumas dingdavo ir vėl baisiai užsinorėdavo valgyti, ir valgyti būtent tas pačias bulvytes, o tiksliau į jas dedamus priedus. Ar gi tai ne priklausomybės ženklas?
 
Bet maždaug prieš metus nusprendžiau viso to šlamšto atsisakyti. Taip, storas gal ir nebuvau, bet iki kokio lygio reikia nusivažiuoti, kol suprasi, jog reikia kažką keisti? Manau standartas, į kurį reikia lygiuotis turi būti ne nenutukęs peraugęs šliužas, o puikios fizinės formos žmogus. Maždaug: "ai, dar nepriaugau iki klinikinio viršsvorio, dar drąsiai galiu valgyti". Kritinis taškas tikriausiai buvo, kai paskutinius tris kartus užvalgius mcdonalde, iš jų du kartus pasidarė bloga. Pirmą kartą ėmė skaudėti pilvą ir mirtinai traukti ant miego užvalgius bulvyčių, antrą - skaudėti pilvą išgėrus patižusį pieno kokteilį (hamburgerių nemėgstu, tad bulvytės ir kokteilis ir buvo vieninteliai mano ten perkami produktai :D).
 
Taigi, šiek tiek pasiskaitęs internete apie mitybą ir sportą (per daug savo žinių nedemonstruosiu, nes žinau, kad šita tema visada atsiranda jautrių ir gudresnių), ėmiau vadovautis šiais pagrinidiais principais:
 
Vanduo. Išgerti reikia bent 3 litrus į dieną, bet aš 'apsidraudimui' išgeriu daugiau. Vanduo iš organizmo išvalo druskas ir kitą š.. Ėmiau nešiotis su savimi buteliukus. Iš perkamų labiausiai mėgstu Tichė, taip pat nusiperku sulčių, bet pagrinde vandenį nešiojuosi iš namų. Po pastarosios reklaminės kampanijos visi ėmė gerti Vytautą (arba bent jau sakyti, kad jį geria), bet man jis persūrus, apskritai geriausia yra grynas vanduo. Vandens negalima keisti tokiais dalykais kaip arbata, kava, coca-cola, nes šiti gėrimai patys dehidratuoja organizmą, ir juos geriant reikia išgerti dar daugiau gryno vandens. Girdėjau istoriją apie vieną amerikietį, kuris per dieną išgerdavo tiek coca-colos, kad vos neapako (cukrus kaupiasi akių kanaluose ir gadina regėjimą). Kai daktarai jo paklausė, kiek per dieną šis išgeria vandens, jis atsakė: tai aš coca-colą geriu vietoj vandens :D
 
Užkandžiai. Pagrinde vaisiai. Vietoj snickerio ar bulvių fri, ėmiau pirkti bananus, apelsinus, kivius, greipfrutus, morkas, vynuoges, razinas, riešutus... - pasirodo rinktis yra iš ko. Užkandžiai yra geras būdas palaikyti greitą medžiagų apykaitą, tik valgį reikia pasirinkti tinkamą.
 
Druska. Anksčiau ant betkokio karšto patiekalo užsiberdavau bent žiupsnelį net neragavęs (įprotis), dabar kartais virdamas net į vandenį neįberiu ir galiu pasakyti, kad psichologiškai skonis tapo toks pat. Druska taip pat kaupia kūne vandenį, tai prideda kelis kilogramus, o ypač matosi veido srityje.
 
Riebalai. Apskritai ėmiau vengti bet kokio riebaus, sūraus maisto.
 
Sportas. Suvartoti kalorijų galima kiek nori, jeigu tas kalorijas kažkur išnaudosi :) Kitaip organizmas jas sukaups ateičiai - lašinių pavidalu.
 
Ir ką, galiu pasakyti, kad niekada nekilo noras grįžti. Galbūt tai nebuvo tokia priklausomybė, kokią sukelia nikotinas, alkoholis ar kofeinas: niekada negirdėjau jokių balsų, skatinančių nesveikai užvalgyti dar paskutinį kartelį; niekada niekas nepargriovė, neatėmė piniginės ir už kojų nenutempė į mcdonaldą; niekada niekas nepravėrė burnos ir nesugrūdo į ją buteliuko sprite. Iš vis man yra sunkiai suprantama, kaip gali būti sunku kažko nedaryti (negerti, nerūkyti) - tiesiog nedarai, ir viskas. Jeigu parduotuvėje pamatau šokolado batonėlį, tiesiog praeinu, ir rami galva :) Na, atsisakius nikotino ir kofeino, dėl jų trūkumo ima reikštis simptomai (skaudėti galvą ir t.t.), bet simptomai visuomet tėra tik ledkalnio viršūnė. Čia tas pats kaip pirkti kremus nuo spuogų, bet toliau šlamšti riebų š..., nesportuoti ir dejuoti, kad kremas nepadeda. Kaip piktžoles, taip ir visas problemas reikia rauti nuo šaknų.

1. Norvegija
2. Pagalbinis slidinėjimo centre, o kai baigėsi kontraktas, pasiūlė kitą darbą - liepė tualetus ir kavines valyt naktim. Pradėjau ir mečiau, neapsikenčiau pats savęs, kad tai darau.. (keikiau visą pasaulį) Per vargus radau kitą darbą, projektuotoju (turėjau patirties LT), už pirmą projektą gavau 5000 lt (5 dienas dariau). Tada ir pajudėjo ledai.. Mečiau ir šitą darbą, įkūriau savo verslą, dabar mano klientai tie, kurie man liepė tualetus valyt..
3. Darbą gauti buvo sunku, lenkai už puse kainos visur sutinka dirbti..
4. Neparsivežiau nieko, nes dar negrįžau :) vežti bus ką.. B-)
 
Norintiems išvykti:
5. Ar būtumėte išvykęs iš Lietuvos, jei būtumėte žinojęs kas Jūsų lauks?
5. Ne, per vienus metus tokius kančios kelius praėjau, kiek per visą gyvenimą nekentėjau. Norit būti laikomi antrarūšiais, vergais ar samdiniais (pagražinau), pirmyn į kitas šalis..

Tapatybės patvirtinimas buvo sukurtas apsisaugoti nuo scammerių. Taip, patvirtinęs tapatybę gali kažką apgauti, bet tik vieną kartą.
 
Niekas ir nesakė, jog šitas forumas viską tau duos nemokamai, ir nežinau, kodėl tu manai, kad turėtų. Juk kiek žinau nepatvirtinti nariai gali matyti apsaugotų forumų antraštes, tad jeigu randi pasiūlymą, kuris tave domina, gali susimokėti kosminę 10 litų sumą ir pasinaudoti pasiūlymu.
 
Temos autorius į restoraną nuėjęs turbūt irgi piktinasi, kad reikia palikti arbatpinigius (arba nepalieka), arba kad autobuse reikia nusipirkti bilietėlį (tiek daug žmonių važinėja, bendrovės tiek uždirba, na negi jiems skauda, kad aš nemokamai pravažiuosiu?).

Nebelošk cs'o.

Krikščionybė praeity atliko daugelį veiksmų, kurie dabar atliekami atskirai:
 
1) Užvaldyti. 'Skiepyti krikščionybę' - tai tebuvo pretekstas užpulti, apiplėšti ir pavergti svetimtaučius. Tamplierių ordinas plėšdami svetimus kraštus tapo turtingesni už patį popiežių, taigi buvo paskelbti eretikais, sudeginti ir turtai pasisavinti Vatikano. Kiekvienas kryžiaus žygio karys būdavo atleidžiamas nuo visų savo nuodėmių ir mirties mūšyje atveju, pažadamas imti į dangų.
Dabartinis pretekstas užpulti, apiplėšti ir pavergti yra 'demokratijos skiepijimas'.
 
2) Kontroliuoti visuomenę. Rytą pradedi malda, tada eini dirbti, savaitgaliais, kai dirbti nereikia - į bažnyčią. Tai buvo ir žmonių užimtumo priemonė, kadangi neturintys ką veikti žmonės gali pridaryti bėdų, imti galvoti savo galva, kelti revoliucijas.
Dabar šią funkciją atlieka televizija, pramogų industrijos ir t.t.
 
3) Kontroliuoti kiekvieną individą. Visamatanti Dievo akis stebėjo ne tik tavo veiksmus, bet ir mintis. Turbūt nieko nestebins, jog didžiausia nuodėmė buvo išdavystė (kaip pavyzdį: jei neklystu, Dantės Pragare tai yra pažymima kaip didžiausia nuodėmė, o Judas - didžiausias kankinys). Kaip kitaip sukontroliuoti kunigaikščius, hercogus ir kitus galią turinčius žmones? Net karaliai turėjo paklusti popiežiui, jo galia buvo 'aukščiausia' ir jai pakluso visa Europa (neskaitant stačiatikių bei protestantų, kurie visi buvo persekiojami kaip eretikai).
Dabar visamatanti akis klausosi mūsų pokalbių, CCTV filmuoja, kur tik bežengsi, ateityje tai bus daroma dar didesniu lygiu - Meksikoj jau yra planai (o gal ir pradėta) naujagimiams implantuoti mikroschemas (pretekstas - Meksikoj yra milžiniškas turtingų tėvelių vaikų grobimas) ir t.t.
 
4) Krikščioniškos žemės tarpusavyje bendradarbiavo. Žinoma į Lietuvą dirbti atklysdavo tie, kurie nepritapdavo savo šalyse. Verslo istorijos dėstytoja pasakojo, kad pas mus atvažiuodavo daug nieko nesugebančių pijokų iš vakarų :) :) Bet turime ir teigiamų vakarų kultūros ženklų - kultūra, architektūra, etc.
Dabar tai skleidžiama per verslą, įvairias sąjungas (pvz. Europos sąjunga).