SF man nepaliko didelio įspūdžio, čia buvo kreipinys į autorių. Klausyk, nepatinka tau ta JAV, tai ko tu lendi į tą temą? Aš nesuprantu. Aišku, kad ne vien dėl muziejaus važiuoji, bet tai yra dar vienas taškas, kurį verta aplankyti. Šis muziejus yra tarp 3 geriausių pasaulyje. Aš spėju, kad tu sergi kažkokia protine liga, turbūt lygiavertis spėjimas, kaip ir taviškis, ne?
Kalbant apie Kaliforniją, mielai IR VĖL pakartočiau viską iš naujo. Taip, yra bomžai, brangu, karšta ir t.t., bet yra ir gerų dalykų. Pvz. man tie geri dalykai atsveria visus bomžus ir negatyvą. Man patinka pats tas Kalifornijos "vaibas", jei taip galima pavadinti, mane tenkina gamta (nuo vaikystės svajojau apie Kaliforniją ir gamta ten man kaip tik tokia, kokios ir norėčiau aplink save, nuvykęs ten įsitikinau tuo), gražūs ir miestai joje, parkai ir t.t. Ir jei man nepatinka koks ten Dubajus, aš tikrai neisiu į kažkokio bičo Dubajaus kelionės temą ir nep**iu visiem proto, kurie teigiamai žiūri į Dubajų.
Šiaip čia daug matau tokių kurie nebuvę JAV, bet nori ten gyventi, studentams siūlau išvaryti su work and travel programa vasarai ir tada spręsti norit jūs ten ar ne, nes pažįstu ne vieną kurie grįžę po šitos programos sako, kad smagu, bet gyventi ten nenorėtų. Bet kokiu atveju sėkmės ir susitiksim Floridoj laimėjusieji :thumbsup:
Žalios kortos DV2020 Registracija : Trečiadienis Spalio 3, 2018 (19:00) - Antradienis Lapkričio 6, 2018 Laimejimu tikrinimo laikotarpis : nuo Gegužės 7, 2019
SĖKMĖS!
https://www.dvlottery.state.gov Visos instrukcijos ir papildoma informacijahttps://travel.state.gov/content/dam/visas/Diversity-Visa/DV-Instructions-Translations/DV-2020-Instructions-Translations/DV-2020-Instructions-English.pdf(NAUJA 2020 VERSIJA)
*Galima registruotis tik viena karta! *Rekomenduojama nelaukti paskutiniu registracijos dienu. *Jaigu laimite turite viska susitvarkyti [nuo: Spalio 1, 2019 iki: Rugsejo 30, 2020](*Skaityti Taisykles) *Nors ir nelaimejus, registracijos kodus rekomenduojama issaugoti bent iki kitu loterijos metu.
Jaigu turite klausimu, klauskite! 2021 TEMA *Thanks to L33T 2020 TEMA 2019 TEMA 2018 TEMA 2017 TEMA 2016 TEMA 2015 TEMA 2014 TEMA
Pamačiau šviesą tunelio gale, tai kilo mintis ir pasidalinti istorija iki tos šviesos.
Viskas prasidėjo nuo beveik 2 metų Anglijoje. Dar grįždamas iš Anglijos pradėjau mastyti ką norėčiau dar nuveikti, ir užkliuvo porą temų čia uždarbyje ir užsinorėjau į Aziją. Labiausiai viliojo Japonija, Korėja, Tailandas. Bet su Kinija paprasčiau. TOdėl pasirinkau Kiniją. Radus temą šiame forume, atkrito problema kaip išsirinkti patikimą agentūrą tarp begalės kitų agentūrų. Kai kuriom agentūroms dėl įdomumo vistiek parašiau, bet dalis jų išvis neatrašė, dalis atrašė po savaitės, o dalis atrašė taip, kad net nelabai galėjau suprasti kas parašyta.
Agentūra
Su SII agentūra pradėjau bendrauti Vasario mėnesį. Pirma porą laiškų, prisistačiau aš, papasakojau apie save, nusiunčiau CV, agentūra daugiau pasakojo apie Kiniją, Chengdu miestą, kaip ten viskas gražu, pasakiška, ir kokia Kinija nuostabi šalis. Po poros savaičių ir pirmasis skype vaizdo skambutis su darbuotoja kuri atrinkinėja kandidatus, dar po savaitės antras pokalbis su darbuotoja kuri jau rūpinasi įdarbinimu. Ir kai jiems viskas tiko, atsiuntė krūvą formų ir popierių ką reikėjo užpildyti, tada susimokėti avansą už visus darbus. Prieš mokėdamas avansą pasidomėjau plačiau agentūra, radau ne vieną Lietuvį kuris per šią agentūrą išvyko ir visi atsiliepė gerai. Sumokėjus avansą, jie išvertė mano CV į Kiniečių kalbą, ir atsiuntė man pasižiūrėti ar viskas gerai, pradžioje atsiuntė skanuotą versiją, tai net išsiversti per google translate negalėjau, tai nieko ir nesupratau. Tada paprašiau normalesnio formato, gavau word, ir ten jau galėjau išsiversti, tai bent supratau kad į temą. Tada visokios sveikatos pažymos, dokumentų kopijos ir daug kito popierizmo. Visas šitas truko, iki kovo galo. Ir svarbiausia pažadai, kad jau gegužės pradžiai ieškokis bilietų parskristi į Kiniją.
Darbo pokalbiai
Balandžio pradžioje buvo pirmasis pokalbis su viešbučiu, kuris manęs panorėjo. Pokalbis buvo su kažkokiu viešbučio vadovu, kuris anglų kalbą mokėjo tikrai neblogai, kol šnekėdavo lėtai viską suprasdavau, kai klausdavo suprasdavau, bet kai pradėdavo pasakoti kažką savo ilgsnio ir greitai, didžiosios dalies nesuprasdavau nes akcentas tada labai išryškėdavo. Dažnai pertraukdavau sakydmas kad sustrigo skype, todėl gal galėtų pakartoti, kad bent kažką suprasdavau, nes pertrauktas sulėtindavo kalbėjimą. Bet nuo vidurio pokalbio jau supratau, kad tikrai netiksiu, nes pasakė kad reikalauja 5 metų patirties viešbutyje, o aš ten išvis nedirbęs. Po to jau tik formalumas buvo pabaigti pokalbį. Po 3 dienų iš agentūros gavau atsakymą, kad manęs nepasirinko. Po poros savaičių sekė antras pokalbis, kur bendravau su vyru ir moterimi, moteris buvo atsakinga už personalą o vyriškis kažkoks vadovas, pokalbis buvo geresnis, reikalavimai mažesni, atsirado vltis, bet po poros dienų gavau atsakymą, kad pasirinko kitą, nes kita buvo mergina, o vadovas labiau nori merginos iš europos. Tada buvo 3 pokalbis, kur vadovas kuris mane kalbino net nemokėjo anglų kalbos, tai pokalbis buvo sunkus. Ir smagiausia dalis, kad po 5 minučių pokalbio, ir poros klausimų bei viešbučio pristatymo, jis tiesiog pora min mikčiojo ir padėjo pokalbį ir tada pradėjo tiesiog rašyti, rašydavo lėtai, taisydamas savo sakinius po 3 kart, spėju naudojosi kokiu translate programa. Šitiem aš pasakiau ne, nes ir atsiliepimai apie tą viešbutį internete buvo nekokie. Dar kitame pokalbyje viskas pavyko ir susitarėme kad manęs nori, bet po to atsisakė, nes viesšbutis priklauso tai pačiai grupei kaip ir viešbutis anksčiau manęs atsisakęs, todėl negalėjau net kandidatuoti pagal vidaus taisykles. Labiausiai nustebinęs dalykas, kada jie užduoda klausimą į temą, pradedi pasakoti ir po poros sakinių tave pertraukia ir šauna klausimą ne į temą, kaip pvz:"koks pas tave oras","kiek tavo mieste gyventoju","kur randasi Lietuva", sulaukiau net skambučių į telefoną, kada 2 valandos prieš sutartą laiką skamba telefonas, o telefono numeris net netelpa ekrane, ir atsiliepus išgirsti spiegiantį balselį, kuris prisistato, paklausia kur tu randiesi, kiek pas tavę valandų ir porą minučių bando ištarti Lithuania, tada atsisveikina ir pasako kad neužilgo paskabins per skype. Balandžio pabaigoje manęs panorėjo viešbutis visai ne iš Chengdu miesto o iš Tianjin. Pasakiau, kodėl ne. Pokalbio pradžioje ekrane pamačiau 3 kinietes, kurios prisistatinėjo ~10 minučių, kol visos išvardino visas savo pareigas ir atsakomybes, ir kiekviena po 5 kart mažiausiai pakartojo hello. Ir kas juokingiausia visų 3 vardai buvo vienodi. Visos 3 Ados. Po poros dienų gaunu atsakymą, kad tikau, ir kad nori ne pusės metų kontrakto, o metams. Sutinku.
Popierizmas ir biurokratija
Ir kai jau galvoji kad pradžioje buvo daug popierizmo, supranti, kad ten buvo niekas. Pradeda prašyti diplomų, teistumo pažymų, medicininių pažymų, viskas turi būti išversta į Anglų kalbą (dar gerai, kad ne kiniečių) ir dar patvirtinta Kinijos ambasadoje kad ne klastotė. Ir tada prasideda malonumai su valstybinėmis institucijomis. Kinijos ambasada telefonu ir el. paštu nebendrauja išvis, tik gyvai, dirba tik 6 valandas per savaitę. Nuvykęs sužinau, kad jie jokių popierių netvirtina, kol jų nepatvritina URM. URM patvirtino viską išskyrus medicininę pažymą, nes ją prieš tai turi patvirtinti sveikatos apsaugos ministerija. Nuvykus į SAM sužinau, kad tvirtinimas trunka 21 darbo dieną ir jokių skubių nėra. Ir dar smagiausia dalis, kad kievienas tas patvirtinimas, ar antspaudas kainuoja, ir ne pigiai. Galų gale pasitvirtinęs visus popierius išsiunčiu viską kiniečiams. Jau Liepa. Po poros savaičių gaunu atsakymą, kad medicininė netinka, reikia kitos formos, bet kiniečiai negali man pasakyti tiksliai kokios. Tada ieškodamas internete susirandu didžiulę formą kinų/anglų kalba nusiunčiu ir paklausiu ar tokia tiktų, atsakymas teigiamas. Aišku poliklinikoje niekas man tokios nepildo, nes ji nesuprantama kalba, pradedant lysti, kad gal kaip nors, randama daktarė kuri moka anglų kalbą ir galėtų supildyti. Daktarė pamačiusi formą iš pradžių išsigando, bet po to pusę laiko kol buvau kabinete juokėsi. Nes ten reikalauja tyrimo dėl tokių ligų, kaip pasakė daktarė, kurios europoje neegzistuoja jau šimtmečius ir net tyrimų niekas nebedaro. Tai pasidarau kraujo tyrimą, rentgeną ir per savaitę susitvarkau pažymą. Tada vėl visas tas malonumas per visas ministerijas, bet šį kartą, kadangi forma ne ES, SAM jos netvirtina, tai po didelių ginčų ir klausimų tai ką daryti, jie pasiūlo, kad gali šalia prisegti savo formos lapą ir ant jo sudėti antspaudus, surizikuoju, gal tiks. Išsiunčiu. Jau rugsėjis.
Atostogos ir laiko tempimas
Tada prasidėjo gumos tempimas. Reikia visus mano popierius išversti į kinų kalbą, ir pateikti imigracijos tarnybai. Bet kaip po to sužinojau kas kiniečius daug švenčių ir jos trunka ne po 1-2 dienas o po 1-2 savaitęs, ir tada valstybinės institucijos nedirba. Pradėjau net nebenorėti aš ten vykti. Kas porą savaičių jie vis atsiųsdavo kokį popierių kurį reikia pasirašyti, aš tiesiog pasirašydavau ir išsiųsdavau atgal. Prieš pat kalėdas sulaukiau skambučio, bet telefonas buvo išjungtas, tai skambučio sulaukė mano mama, nes sutartyje buvo nurodyta kaip nelaimės atveju kontaktas. 4 valandą ryto mamai skamba telefonas su netelpančiu ekrane numeriu, mamai atsiliepus pasigirsta cypiantis balselis kurio net neina suprasti (mano mama anglų kalbos nemoka), padeda ragelį ir toliau bando miegoti, po kiek laiko sulaukia žinutės, anglų kalba, nespėjus nieko suprasti ateina kita žinutė, auto translate būdu parašyta lietuviškai, tada mama suprato kas čia gali būti ir persiunčia viską man. Sužinau, ka labai skubiai, turiu visus dokumentų originalus išsiųsti į Kiniją, nes sausio 2 baigia galioti visi legaizavimai ir antpsaudai. O jie nori, kad aš jiems gaučiau dar vieną popierių ir su esamais išsiųsčiau taip kad gautų iki naujų metų. Pasakau, kad tai neįmanoma. Bet jie vistiek prašo ASAP visko. Viską pavyko išsiųsti jau tik sausio pradžioje ir jie gauna sausio 11. Sužinau, kad pvėlavau ir tiesiog numoju ranka.
Naujienos
Vasario pradžioje gaunu visus popierius su kveitimu iš Kinijos valdžios, ir naujieną,kad jei atvyksiu net algą pakels. Nuvažiuoju iki ambasados, sužinau, kad tiesiog reikia darbdavio įmonės regsitracijos dokumento ir viskas kitkas gerai. Kvietimas galioja tik kovo pabaigos. Pradedu darytis vizą. Prasideda vėl problemos, kad reikia bilietų pirmyn atgal, kitaip net negaliu prašyt vizos, pradedu aiškintis, kaip aš galiu dabar pirkti bilietus po metų atgal. Tada jie nusprendžia, kad atgal nereikia, apsieis. Pateikus popierius po savaitės gaunu vizą ir suprantu, kad tai patapo realu.
Galvos skausmai
Tada jau kai supranti, kad viskas realu prasideda kiti galvos skausmai. Draudimas, kelionė, bagažas, kinų kalba, informacija apie šalį, visokia kita reikalinga informacija. Ir sutvarkyti visus savo popierizmus Lietuvoje, įgaliojimai, darbai, įmonės, veiklos..... P.S. vis dar netikiu, kad ten vykstu.
Patarimai
Gal kas galėtų pasidalinti kokiais patarimais?
Šiuo metu labiausiai kylantys klausimai:
1. Draudimas, kur draustis? šiuo metu atrodo geriausias variantas 2. Kokį VPN naudoti, nes be jo Kinijoje sunku 3. Bet kokie patarimai, padėsiantys ir suteiksiantys informacijos
P.S. atsiprašau už klaidasir ne visur gal labai tvarkingą minčių dėliojimą.
P.s.s. Kadangi čia uždarbio forumas, gal kas turi kokių idėjų, pasiūlymų, kaip iš šios kelionės būtų galima dar kažkaip uždirbti kokį eurą. Visada lauksiu protingų pasiūlymų.
PYPT koks ilgas tekstas gavosi, o taip atrodo stengiausi trumpinti
O... Neseniai užmačiau, kad dar vienas galiūnas ateina "Hella" https://www.vz.lt/pramone/2017/07/10/hella-gamyklos-kaune-projektas-galutiniame-etape-2000-darbo-vietu
Stiprindama pajėgumus Europoje Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė „Continental“ naują gamyklą statys Kauno regione. Per ateinančius penkerius metus į naują elektronikos komponentų gamybos padalinį bendrovė planuoja investuoti 95 mln. eurų ir sukurti 1000 naujų darbo vietų, skelbiama pranešime spaudai.
„Kaunas mums yra tobula lokacija, nes tai modernus industrinis regionas su puikia infrastruktūra ir aukštos kvalifikacijos specialistais. Džiaugiamės, kad pagaliau turėsime pirmąją „Continental“ gamyklą Lietuvoje. Padedant Lietuvos vyriausybei planuojame baigti gamyklos statybas ir pradėti gamybą iki 2019 metų vidurio“, – teigia Kaune įsikursiančios „Continental“ gamyklos vadovas Shayanas Ali.
16 tūkst. kvadratinių metrų dydžio gamybos padalinyje „Continental“ gamins keleivių saugumo bei išmaniosios pagalbos vairuotojui sistemų padalinių vystomą produkciją. Kaune Vokietijos bendrovė gamins durų ir sėdynių kontrolės elementus, išmanias automatines langų užtamsinimo sistemas, adaptyvios greičio palaikymo sistemos sensorius bei priekinius radarus automatinio stabdymo funkcijai.
„Vokietijos automobilių pramonės milžinės „Continental“ sprendimas įgyvendinti didžiausią tiesioginių užsienio investicijų projektą Lietuvos istorijoje ir kurtis Kaune yra didelis žingsnis šiai industrijai Lietuvoje. Užtikrinu, kad Vyriausybė yra pasirengusi bendradarbiauti su bendrovės vadovybe tam, kad gamykla pradėtų veikti kuo anksčiau ir kad regiono gyventojai galėtų prisidėti prie inovatyvios, aukščiausius standartus atitinkančios produkcijos gamybos kuo greičiau“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis.
2016 metais „Continental“ pardavimų pajamos siekė 40,5 mlrd. eurų. Bendrovė šiuo metu įdarbina 227 tūkst. žmonių 56 pasaulio šalyse. Lietuvoje gaminti planuojami informacijos valdymo, susijusio su automobilio vidaus sistemomis ir išorės aplinkos elementais, sprendimai yra vienas kertinių bendrovės verslų. Bendrovė įkurta 1871 metais.
Tai turbut as irgi laimejau 2002, kaip ir rasiau neatsimenu tikslei, reiskia pirma karta patekau i USA 2001 metais, taigi mano istorija:
2000 pradziu pradzia.
Buvau pirmo kurso KTU studentas, ir kadangi norejau gerai viska ismokti pirma kursa mokiaus antrus metus su savo vienu draugu, pavadinkim ji Egiu, kuris irgi antrus metus pirma kursa mokes kaip ir as :) nuejau i pasaulio lietuviu centra Kaune prie fontano, ten buvo kompanija kuri organizuodavo work and travel i amerika. Tikriausia ir dabar organizuoja. Tuo metu buvo sunkus laikai vizu atzvilgiu, Lietuva dar nebuvo nei ES nei NATO nare ir gauti viza i Amerika buvo kazkas tokio. Man pasake, kad tu tik 1 kursa mokais ir gauti J1 viza i Amerika tau mazai sansu, sako geriau pasimokyk dar viena kursa ir tada ateik kitais metais. As kiek laiko pasvarstes taip ir padariau, o mano draugelis nesvarste daug ir vistiek tvarkesi popierius vizai ir paskui su juo kartu i ambasada vaziavom akmenu gatvej, tik jis su dokumentu paketu, o as be. Atsimenu kai laukiau jo prie slaudbaumo, iseina visas raudonas, nu nu ar gavai? gavau atsako Egis ramiu tonu. As mintyse wtf, galejau ir as tvarkytis popierius. Na bet nieko.
2001 pirmas kartas amerikoj
As jau antram kurse, siaip ne taip, vel atejau i ta pacia kompanija, pradejau tvarkytis popierius is naujo, gavau J1 viza. Mano darbas buvo $6 miestuke, kuris vadinas Panama City Beach, Floridoje:
Isskridau is Vilniaus i NYC, kisenej 300 doleriu. Is NYC autobusu 25 valandas iki to miestuko. Sitas skrydis buvo man pirmas gyvenime, ir kas buvo labai keista, kad pasake reikia i oro uosta atvaziuoti ne maziau kaip 3 valandas pries isskridima. As priprates buvau, kad i autobusa ar traukini atvaziuoji 10 min pries isvaziavima, ir tuo metu tikrai labai keista buvo, ko taip anksti belstis i ta oro uosta? nes minties nebuvo, kad bus kazkokie patikrinimai, kazkokios eiles...
Taigi nusileidziu NYC, islendu is oro uosto i gatve, o ten judesys, masinu milijonas, zmoniu milijardas, visi kazkur bega, skuba, buvo didelis kontrastas palyginus su Lietuva. Mums buvo paskirtas susitikimas su organizatoriais ir rezervuota viena naktis studentu bendrabutyje pernakvot. Per susitikima susipazinau dar su 3 lietuviais kurie vaziavo i ta pati miestuka, tik pas kitus darbdavius. Tai buvo 2 vaikinai, abu mokes KKI, ir viena mergina. Ta vakara pabendravom turputi ir nuejom i savo kambarius miegot, mano kambarys buvo 3 lovu, bet miegojau as vienas. Nueinu prie lango, atidarau langa, o ten uz 0.5 metro raudonu plytu siena, istiesiu ranka ir palieciu kita nama... iskisu galva per langa, paziuriu i kaire, i desine.. o ten dumai kazkokie ruksta abejose pusese is zemes... nieko sau galvoju, viskas taip kaip filmuose :D mes visi 4 kita diena isejom is barako, ir isejom i gatve, tais laikais smartfonu dar nebuvo, ir vienas is musu is kazkur zemelapi buvo istraukes, ziurejom ziurejom i ta zemelapi ir nei vienam neaisku, kur ta autobusu stotis ir kaip iki jos dasikasti :) tai ka vaziuojam su taksi? nu okei vaziuojam su taksi, sustabdem geltona taksi, visi 4 sulipom i ta taksi, plius dar visi cemodanai i bagazine, kurie vos tilpo. Vaziuoti buvo visai netoli, gal 20 minuciu, ir kaip dabar atsimenu taxi skaitliukas rodo 15 doleriu ir 15 centu, visi 4 susimetem, ir lygiai centas i centa padavem taksistui. Isedom i autika ir 25 valandas vaziavom, autikas didelis ir sustodavo kas 3-4 valandas kokioj benzo kolonkej, visi isbega nusipirkti maisto ir i tualeta. Buvo labai salta autobuse, nes kondicionierius veike nesustodamas. Jau privazinejam prie savo miesto, ir gatves pilnos palmiu, mes ziurim per langus didelem akim. Atvaziuojam iki galines stoteles, ir mes visi susiguze, labai salta, atsidaro durys ir as iseinu i lauka, ir nuo iprocio Lietuvoj pasiruosiu, kad lauke bus dar salciau, bet cia tokia karscio banga i veida...buvo birzelio pradzia ir buvo labai karsta. Is stoties is karto nuvarau pas savo darbdavi, kuris man parodo kur as gyvensiu, nuveda mane i kazkoki moteli, kur vienam kambary po 3 dviaukstes lovas ir po 6 zmones. Prie iejimo sutinku viena mergina, su kuria gyvendamas Jonavoj draugavau, ir po issiskyrimo nemaciau keleta metu. Labas, labas, ka tu cia veiki? Tai turbut ta pati kaip ir tu :) atvaziavau dirbti, mkay... mazas pasaulis. Nusimetes savo smutkes kambaryje, nusileidziu pas darbdavi i ofisa, o ten tokia moteris sako man, zinai tu pavargai kol atskridai, pailsek pora savaiciu, paskui galesi dirbti. Pasirodo, kad tuo metu, birzelio pradzioj priguzejo labai daug studentu vienu metu, ir paprasciausia neuztenka visiem darbo pas juos. Su savo draugeliais isejom i gatve ir pradejom vaiksciot po gatves ir galvot kaip cia greiciau pradet dirbti, vienu paklausem ka daryti, kitu paklausem. Vienas sako durnas, eini i bele kokia parde ar restorana ir sakai, kad nori dirbti ir viskas, o jei dar uzrasas kaba prie duru "help wanted" tai isvis lengva rasti darba. As galvoju sau, nu negali buti viskas taip lengvai, na bet nieko isejau i gatve ir is pradziu nedrasiai, bet paskui vis drasiau ir drasiau pradejau eiti i bele kokia parduotuve/restorana ir klausti ar neturi man darbo. Viskas buvo mazdaug taip, pasiemi kokia gatve ir ten pilna parduotuviu, parduotuveliu, kepykleliu ir panasiu, per visus prasieini ir visur atejes sakai noriu dirbi, sako ka nori dirbti? sakau bet ka kas yra. Ir taip bevaiksciodamas uzejau i kazkoki vidutinio dydzio fabrika, kuris spausdino uzrasus ant maikuciu, kepuriu. Su savininku pakalbejau 10 min, sako ateik rytoj i darba, dirbsi pagalbiniu. Grizau i savo moteli, sakau tai moteriskei as pas jus nedirbsiu, radau kita darba, ta sako, kadangi nedirbsi tai ir gyventi pas mus negali, rytoj ryte turi issikraustyt. Susitikau su tais vaikinais su kuriais atvaziavau, tie irgi be darbo, sakau as jau turiu darba, papasakojau kas kaip, tie sako negali buti. Sakau gali gali :) su jais dar viena rata praejom per miesta, jie irgi susirado darbus. Sakau einam 3se issinuomosim kanors ir gyvensim kartu. Nu okei, issinuomavom paluzusi treileri, bet uztat per gatve nuo darbu ir labai pigiai :) man buvo i darba nueiti 3 min, praktiskai pereiti gatve ir as darbe. Buvo viena dvigule lova, ir viena viengule. Pradejau dirbti fabrike ir vakarais po darbo ieskoti dar vieno darbo, mokejo $6.25 per valanda minus mokesciai. Susiradau dar viena darba vakarais pardavineti ledus prie iejimo i walmart parduotuve, po kiek laiko susiradau 3cia darba savaitgaliais atrakcionu parke. Per savaite iseidavo 100 valandu darbo, o savaitej iskaitant naktis yra 168 valandos :) Mano draugai su kuriais gyvenom treileryje nusprende isvaziuot i kita miesta pas kazkokius pazistamus, ka jie ir padare, susirinko manatkes ir as likau vienas treileryje gyventi. Darbuose taip pervargdavau, kad per pietu pertrauka kuri buvo 1 valanda, pareidavau greitai namo, pavalgydavau kas yra per 3 min, ir uzsistates zadintuva spedavau pamiegot 45 minutes, po to atgal i gamykla. Gyvenau kuri laika vienas, bet moket reikejo tai uz visa treileri, nusprendziau ieskotis kur kitur gyventi, kad butu pigiau. Susipazinau su kitais lietuviais, ir issinuomavom 3 kambariu buta per gatve nuo vandenyno 9 zmones. Buvo 6 paneles ir 3 bachurai, kiekvienam po 2 vienu zodziu :) ko dar noret is gyvenimo? Veliau viena is ju tapo mano zmona, na bet apie viska is pradziu :) 2 merginos is Latvijos, 2 merginos is Lietuvos, 1 is Rusijos, vardu Liuda ir dar 1 is kazkur, neatsimenu jau. Mes vaikinai buvom 2 is Lietuvos ir vienas rusas is Maskvos. Mes visi dirbom kaip isproteje, tik ruselis taske babkes i kaire ir i desine, ir vis skambindavo tevui i Maska, kad dar atsiustu :) Gerai atsimenu, kai jau buvom isikele i buta, jau buvom 7iese, ir draugelis sako, va dar 2 lietuves atvaziuoja, gyvens su mumis. Atvaziavo tos 2 lietuves, ir as pamaciau ja pirma karta... auksta, liekna, 100% mano tuometinio skonio :) Labas, as Alanas, labas as Natalija (tikras vardas ir pavarde, redakcijai zinomi :) gyvenom visi kartu labai linksmai, nors visi daug dirbo, bet iseidavo pasitusinti namie arba nueiti vakare prie okeano, net ir nakti budavo silta, galedavai su maikute vaiksciot. Pastatui priklause baseinas, i kuri taip pat kartas nuo karto nueidavom. Isigijom dviracius ir i darba vazinejom su dviraciais. beveik visos merginos dirbo kambarinemis, ir pastoviai prinesdavo namo visokio maisto, alaus, kartais net sampano, neatidarytuose buteliuose. Tai buvo is saldytuvu hoteliuose, ten produktus palikdavo zmones. Maistas praktiskai nieko nekainavo mums, o kiekvienam zmogui nuoma iseidavo $25 per savaite su viskuo. Natalija taip pat dirbo kambarine, ir dazniausia jau budavo namie kai as grizdavau is darbo. Vienas i kita ziuredavom paslapcia ir mergdavom aki, bet kaip nieko nesigauna taip nieko nesigauna, ji turejo vaikina Lietuvoje, kuris jos lauke, apie kuri as nieko nezinojau.... vasara kaip ir praleke, sezonas miestuke baiginejos, darbu labai sumazejo, pradejau dirbti daug maziau nei po 100 valandu per savaite ir naujo darbo arba antro darbo jau nebuvo imanoma susirasti. Paskambinau Egiui, kuris jau antra vasaara buvo amerikoj ir paklausiau, gal pas ji yra koks darbas? arba kur gyvent? sako darba gali rasti, tik sunku bus rasti, o gyventi pas mus gali musu barake studentu. As pradejau svarstyti, vaziuoti? nevaziuoti? Nutariau isvaziuoti, pamatyti daugiau amerikos, bet is tikro pagrindine priezastis buvo ta, kad nebegalejau daugiau tverti tos valahitos su Natalija, kuri ryte apkabina, o vakare atstumia. Kita diena, ryte atsikeliau, susirinkau smutkes ir paprasiau Natalijos, kad palydetu iki autobusu stoties, isvaziavom su dviraciais ir vaziuodami visa kelia tylejome. Ir sugebek tu man taip, kad pakeliui buvo gulintis policininkas, ir as per ji vaziuodamas sugebejau nusiversto nuo dviracio, ir ne juokais nusiversti, o taip persiversti 3 kartus ore kaip ninze ir nusileisti ant asfalto and desines alkunes, ranka istino, ir sustingo 90 laipsniu kampu per alkune, galejau ja pajudinti 5 laipsnius i viena puse ir 5 i kita. Atsisveikinome ir as isedau i autobusa, isvaziavau i Cape Cod, kuris yra prie Bostono:
vaziavau 32 valandas, su kruva sustojimu ir persedimu. Egis pasitiko stoteleje ir nuvaziaom i studentu baraka. Jo darbdavys turejo restorana, ir nupirko 1 auksto pastata salia restorano, kur apgyvendino visus savo samdomus studentus, buvo 5-6 kambariai, kiekviename po 3 zmones. Lovos kaina savaitei buvo 84 doleriai barake buvo ivairus ivairiausi studentai, lietuviai, bulgarai, vengrai, lenkai. Jei tai atvaziuoja, tai isvaziuoja. Su vis dar skaudancia ranka susiradau darba motelyje ukvedziu, darbas buvo priziureti moteli ir tai lemputes pakeisti, tai augala israuti, tai siuksles isvezti, tai rankena prisukti, motelyje buvo 3 pastatai, ir dar gal kokie 5 mazi namukai motelis pagal moteliu dydi buvo toks nelabai didelis, gal 30 kambariu, bet aplinkui savo teritorija, ir darbdavys viena diena man dave masina, reikejo ten kazka pervesti is vienos vieots i kita vazineju as su ta masina pirmyn atgal, radija ijungta, ir tuo metu as angliskai blogai kalbejau, kanors suprasti ka ten marmaliuoja per radija isvis sunku buvo, supratau tik kazka terror, teroristai ir t.t. vienu zodziu nieko as nesupratau, kad tai buvo rugsejo 11 ivykiai niu jorke. Atbega savininkas motelio pas mane, sako zinai tie 2 pastatai yra niu jorke? Sakau nea, nezinau apie jokius pastatus, nu sako nesvarbu, tai va jie nugriuvo. griztu vakare namo, visi vien tik ir kalba apie rugsejo 11 ivykius, visi kanalai per telika rodo viena ir ta pati, kaip nugriuvo, kaip lektuvai ir taip toliau. Pagyvenau Cape Code apie menesi, beveik kasdiena vazinejau i biblioteka panarsyt interneta ir susirasinet su Natalija emeilais :) Isskridau i Lietuva is NY, ir atskridau be nuotykiu.
Ir stai, as susitikau su Egiu Kaune laisves alejoje, ir nuejome pasikeisti jav dolerius i litus, tada kursas buvo 4:1. Ieinam i keitykla, ir ka jus sau manote? Eileje stovi mano Natalija! kuri irgi pries kelias dienas atskrido i Lietuva ir atejo pasikeisti dolerius i litus, As ja apkabinau, o ji vel salta kaip ledas, nors susirasinejom labai siltais emeilais visa menesi... o salta ji buvo, nes jos vaikinas lauke jos lauke, apie kuri vel gi, as nieko nezinojau.
po poros dienu susirasem emeilais, apsikeitem telefonais ir pradejom susitikineti.
2002 atgal i Cape Cod
dirbdamas hotelyje labai stengiaus, planavau grizti i Cape Cod. Motelio savininkas gerai pazinojo restorano savininka, kuriame dirbo Egis, uztare uz mane zodi ir jis padare man H2B viza, pakviete mane pas ji dirbti restorane vireju. Natalija tu metu susitvarke dokumentus ir gavo J1 viza antra karta. Kartu mes isskridome i Bostona ir nuvaziavom gyventi i Cape Cod. per pazistamu pazistamus susipazinom su viena moterim kur gyveno viena dideliame name, ji mums isnuomavo kambari. pas mane buvo 2 darbai, vienas restorane vireju, antras - tam paciam motelyje ukvedziu Natalija irgi dirbo per 2-3 darbus visa laika. viena diena paskambinau i Lietuva ir mano mociute sako, tau cia atejo kazkoks didelis laiskas, atrodo kaip is amerikos. Mano sirdis nusirito i kulnus... sakau atplesk ir paskaityk kas ten parasyta, ji atplese ir perskaite pirma zodi - congratulations! Tai buvo pasveikinimo laiskas, kad as laimejau zalios kortos loterijoje, man pasiseke is 3 karto. Mano draugai tuo metu ruosesi skristi i Lietuva atsivezti savo vaika, paprasiau ju kad atveztu man ta laiska. Ji atveze, ten buvo isdestyta, kad mol buvot atrinkti zaliai kortai ir sekantys zingsniai ka daryt. Tada pas mane buvo tik 2 variantai, arba tvarkytis popierius ir gauti zalia korta vienam, arba tuoktis su Natalija ir gauti zalias kortas kartu ir gyventi kartu. Po keliu dienu apmastymu nuvaziavau i juvelyrikos parduotuve ir isrinkau suzadetuviu zieda, vaziuoju namo ir keliai linksta, blogos mintys kankina, kaip ten ka reikes pasipirsti, ka sakyt ir kuo daugiau galvoju apie tai tuo baisiau daros :) nusprendziau, kad kai grisiu namo is karto eisiu pas Natalija, ir nesvarbu ka ji daro ir kur, is karto nueisiu pas ja ir pasipirsiu. Griztu namo, o Natalija virtuveje.... plauna indus.... as tiesiausiu keliu atejau prie jos, padejau dezute su ziedu ant stalo salia jos, atidariau ja ir pasakiau be jokiu uzuolanku: Noriu, kad butum mano zmona. ji sustojo, padejo nedaplautus indus atgal i kriaukle, nusiplove rankas ir nuejo atsisedo prie televizoriaus. As atejau paskui ja sakau, koks tavo atsakymas? sako gerai, sutinku :) issiaiskinome ka reikia padaryt, kad susituokt ir po keliu dienu susituokeme be dideliu ceremoniju. Santuoka pagrinde buvo tam, kad dokumentus kartu priduot ir, kad abu gautume zalias kortas. Ryte i vestuves, vakare i darba :) Ta vasara taip ir pragyvenome Cape Code be didesniu ivykiu, apart vestuviu.
2003 bilietas i viena puse
susitvarkem visus dokumentus, atsventem vestuves su visom baltom suknelem ir t.t. Lietuvoje :) gavom zalias kortas JAV ambasadoj Varsuvoje. Nusipirkome bilietus i viena puse i Bostona. Atskridom i Bostona su dideliais geltonais vokais, kuriuose zalios kortos dokumentai. Oro uoste mus nuvede i atskira kambari, kur nueme pirstu antspaudus ir idejo stampus, kad galetume dirbti kol dar negavome paciu zaliu kortu. Pas mane 50 doleriu kisenej, ir pas zmona 50 doleriu kisenej, per abu - lygiai simtukas :) Vel atsikrausteme pas ta pacia moteri i ta pati kambari ir jame apsigyvenome, kambari ji mums dave i skola, pazadejom kai tik uzsidirbsim, kad atiduosim sutarta suma. Pirma diena nuvaziavom i parduotuve, nusipirkom maisto produktu, ir is 100 doleriu liko 30 per abu. Masinos nera, darbo nera, uztat yra stiprus stimulas imti ir dirbti. Pradejom dirbti ivairius darbus, is pradziu as isidarbinau vienam supermarkete, darbas buvo nesunkus, reikejo is saugyklu atvezti maisto produktus ir juos graziai sudelioti i lentynas, suzymeti ant visu ju kainas. viena maza problema buvo ta, kad tas supermarketas buvo uz 10km nuo mano namu. Ejau i darba pesciom kelias dienas ir pirmyn ir atgal, po keliu dienu is kazkur istraukiau dvirati, ir vazinejau i darba dviraciu. praejo gal kelios savaites, ir atsiunte musu zalias kortas pastu, paprasciausia imete i pasto deze lauke ir tiek. Mes jas gave kraipem galva, kaip galima toki aukso vertes dokumenta issiusti paprastu pastu, nei registruotu nei ka? buvo keista.
Veliau as isidarbinau elektriku, pagal specialybe is KTU mano bakalauras buvo mechatronika, praktiskai kaip elektrikas :) uzdarbis buvo $14 per valanda, kas tuo metu man atrode kosminiai pinigai, pirma savaite buvo labai intensyvi, buvo daug darbo, pradirbau 40 valandu savaite plius dar apie 20 valandu virsvalandziu. O visi virsvalandziai 1.5x tarifu. Pirma ceki gavau $750 uz savaite ir maniau, kad tuoj akys iskris is akiduobiu vien beziurint i mano grazuoli ceki :) ir siai dienai 750 doleriu visai neblogai eiliniam amerikieciui, o tada kai benzinas buvo $1.5 uz galona - tai isvis kosmosas. Kelias savaites dirbome salose, kurios salia cape cod, bet i jas nera tilto. Gali arba laivu atplaukti, arba lektuviuku atskristi. Musu bosas, pasieme savo didele masina, sukrove ten visus irankius ir medziagas ir isvaziavo i laiva, su laivu perplauke i sala. O mes, 3 darbuotojai kiekviena ryta vaziuodavom i maza oro uosta salia, ir su mazu 10 vieciu lektuveliu nuskrisdavom i ta sala, visa diena dirbdavom ir vakare parskrisdavom namo. tai buvo labai brangi sala, ir buvo pigiau skraidyt, nei kad ten ten apsigyvent ir gyventi kol vyko darbai. Prikolas buvo tame, kad kai ateini skristi tai taves klausia kiek tu sveri, nes reikia lektuva subalansuoti daug maz kad butu po ligiai svorio abejose lektuvo pusese :)
Situacija su musu namo savininke pasikeite, ji susirado vyra ir paprase, kad mes issikraustytume. Issikraustem i Natalijos darbdavio gyvenama plota, ten gyveno hotelio darbuotojai. Buvo nemazas namas per 2 aukstus. Mes apsigyvenom kambaryje dviese, plius dar viena rusaite. Viena diena dirbome lauke, tieseme elektros kabelius, as buvau su sortais, ir "susipazinau" su augalu, vadinamu poison ivy, nieuzlys prasidejo nuo koju ir isplito per visa kuna, kaip tai atrodo, galima paziuret cia:
per pora savaiciu issigydziau, ir jau labaiiii idemiai landziojau po krumus kai reikedavo :) nusipirkom masina, Honda Accord, sena sena, bet vaziuojanti :) kaina $200 doleriu, su ja nuvaziuodavom kur toleliau apsidairyt. Vasara pasibaige ir oras truputi atveso, mano Natalija kuda ir jai visur visada salta, ji pradejo mane ikalbinet kad persikrausytume kur i siltesnia vieta. Pasidejom JAV zemelapi ant stalo pradejom ziuret, kur cia butu galima persikraustyt gyventi? Pradejome svarstyti tarp San Diego ir tarp Miami. Niekaip negalejome apsispresti kur vaziuot. Miami pliusas buvo tas, kad ten persikrauste musu bendra pazistama Liuda, su kuria gyvenome kartu Panama City Beach. susidejom visus skudurus i masina ir isvaziavom, masina uz tokia kaina aisku buvo su skylem ir vos vaziuojanti, stabde 1 ratas kai is 3 karto uzpompuoji, bet vistiek vaziuojanti masina :) jau isvazinejam is Cape Codo, ir jau pakeliui, bet vis dar nezinom kur vaziuojam. Pasiemem moneta ir ismetem i ora, atverciu ja ant delo - iskrito San Diego. Mes vaziuojam i San Diego. Vaziavom neskubedami, pasibimbinedami, tai ten uzsukam tai ten, pinigu buvom jau uzsidirbe, ne tai kad kalnus, bet biski buvo. Kas antra nakti nakvodavom masinoj o ne viesbutyje, kad butu pigiau.
Iki San Diego vaziavom 2 savaites, pakeliui aplankem Las Vegas, didyji kanjona, meteorito krateri Arizonoje. Atvaziavom, vaikstom po miesta ir kazkaip baltu zmoniu nera, nei vieno. Susizvalgem vienas i kita, ir? Ka darom? gal velniop tas San Diego? vaziuojam kur toliau? ok nuejom atgal i masina ir isvaziavom. Paskambinom draugam i i Lietuva, buvo vienas draugelis kuris gyveno Kalifornijoj, as jo klausiu, kur baltu zmoniu yra Kalifornijoj? sako vaziuok i siaure, ten daugiau baltu zmoniu. vaziavom i siaure ir apsistojom miestuke pavadinimu Napa Valley, tai yra vyno sostine Amerikoje. Pagyvenom 2 savaites ten ir mums nepatiko, kad nuobodu, ir negalejom darbu rasti. Paskambinom Liudai i Miami, Liuda sako joo... atvaziuokit, as turiu jums laisva kambari, galesim kartu gyventi.
2003 Hola Miami!
Kas per Hola? Hola ispaniskai - labas, sveikas. Ispanu kalba Miami dominuojanti, angliskai ne per daugiausia kas kalba. is Kalifornijos i Miami atvaziavom labai greitai, per 2 su biskiu dienos, nes baiginejos pinigai kuriuos uzdirbom per vasara. Apsistojom pas Liuda, kuri gyveno 2 kambariu bute, ji dirbo barmene salia esanciame restorane. Su Natalija pradejom ieskot darbu, is pradziu ieskojau pagal specialybe susirasti darba, bet niekaip nesiseke, po ilgu ieskojimu nusprendziau eiti dirbti bele ka, nes jau isvis 2 doleriai buvo like. As isidarbinau hostu restorane, tipo ateina zmones valgyt, tu jiems duodi meniu ir nuvedi prie stalo pasodini, o Natalija isidarbino padaveja kitam restorane. Liudos nuomos sutartis po keliu menesiu pasibaige ir mes issikraustem i kita kompleksa gyventi jau 2, mazo butuko kaina buvo 600 usd per men. Po 1 metu issikrustem is to butuko ir persikraustem arciau Miami centro, salia rusu rajono. Dirbom visokius meslinus mazai apmokamus darbus, as vis stengiaus susirasti darba pagal lietuviska diploma, po 2 metu paiesku priejau isvados, kad lietuviska diploma galima susukti i trubele, ir patys zinot kur sukisti... Nusprendem eiti mokytis i univera, as istojau i http://www.fiu.edu/ univera, o Natalija i kita. Abu isivertinom lietuviskus bakalaurus, abieju uzskaite ir abu istojom i magistraturas, tik aisku i skirtingas programas ir i skirtingus universitetus. Abu pasiemem paskolas mokslams, man magistraturos diplomas atsiejo $30k, Natalijai panasiai. Mano specialybe - Master of Science, Management Information Systems.
2007 naujas puslapis
2007 ruduo, as vel vienas. Po 2000 dienu ir naktu (6 metai), issiskyriau su Natalija, kur ji dabar ir ka ji veikia is tikro ir nezinau.... Atsiemu diploma is univero, su visom ceremonijom, ir vaziuoju namo.... ir sirdyje taip bloga, jauciuos toks vienisas, is tikro ir esu vienas svetimoje salyje... tuo metu dirbau vairuotoju kol mokiaus ir veziojau geles po visa Miami.. ratais... Po diplomo gavimo, as pradejau inetnsyviai ieskoti darbo pagal specialybe, mano darbdavys kuriam as vezioju geles tai supranta ir mane atleidzia is darbo. Man ir taip bloga sirdyje del skirybu su Natalija... o cia dar is darbo atleidzia.
As uzsidarau savo bute, ir 1 menesi praktiskai niekur neiseinu. Visa menesi geriau kaip nesveikas, kiekviena diena girtas iki zemes graybymo. Kyla mintys mesti viska ir vaziuot atgal i Lietuva. Vejus jas salin.... Be jokiu abejoniu - pats sunkiausias menuo mano gyvenime.
2007 Nauji Horizontai
Kiek galima? Uztenka gerti, ir kazkaip stebuklingai atsiverciau i nauja gyvenima. Pradejau intensyviai ieskoti darbo Miami ir aplink, problema Miami tame, kad technologiniu kompaniju yra labai mazai, ir kompiuterastui kaip man darbu irgi labai mazai. As nenuleidziu ranku ir is visu jegu siuntineju resume kur tik galiu, klausineju draugu kur rasti darba ir niekaip neiseina. Ispleciu savo paieskos rata iki visos Floridos valstijos, praeina dar vienas menesis ir nieko. Ispleciu savo paieskos rata per visa Amerika, nors taip nenoriu isvaziuoti is Miami . Nenoriu visai nenoriu. Po keliu savaiciu gaunu darbo pasiulyma Baltimoreje, siuloma alga 65k metams. Atsiuntia oficialu darbo pasiulyma su antspaudais ir parasais pastu greituoju pastu per nakti. Atbulomis as pradedu rinkti savo daigtus, ir man taip neisnori niekur vaziuoti, na bet ka padarysi, Miami sedet be darbo as amzinai taip pat negaliu. Tuo metu gyvenau su kambarioku, su juo atsisveikinau, palikau jam raktus, isedau i savo masina ir isvaziuoju i siaure is pacio ryto. Pakeliui apie 100km nuo savo namu uzsuku pas drauga isgret kavos atsisveikinimui.
Skambutis! skambutis i mano telefona, dar vienas darbdavys man pradeda pasakoti apie darba i kuri as issiunciau resume, as jam sakau, kad jau viskas as turiu darbo pasiulyma Baltimoreje, ir as jau pakeliui ir as pas ji neateisiu i joki pokalbi, ir kad man jau bloga nuo tu visu pokalbiu per paskutinius 3 menesius. Turiu priminti, kad i kvalifikuota darba isidarbinti uztrunka daug laiko, nes nori su visais pakalbeti, o kandidatu gali but 10 ar daugiau, paskui apsvarstyti kas kur ir kuriam duoti pasiulyma darbo. As jam sakau gerai, atvaziuosiu i pokalbi ir jus man turit pasakyt jei priemat mane i darba ta pacia diena iki 4 dienos. issitraukiau is masinos lagamina, is lagamino kostiumines kelnes ir marskinius. Apsirengiau, pasiemiau darbo pasiulyma ir nuvaziavau i pokalbi. Prasidejo interviu, as issitraukiau darbo pasiulyma ir padejau ji ant stalo, sakau va mano darbo pasiulymas ir jei jus man darbo siandiena nepasiulot as isvaziuoju. pokalbis truko apie 1 valanda, po kurio atsisveikinom, ir as isvaziavau atgal pas savo drauga. Sedim ziurim telika, geriam kava, o as laukiu skambucio. Ir vel skabmutis! paskambino sako tu man tinki, mes tau duodam oficialu darbo pasiulyma, na ir tada prasidejo derybos, as norejau issidereti, kad prie algos ir automobili pridetu. Derejomes 2 valandas, bet automobilio neissiderejau :( anyways, sutikau su alga 52k metams. Kai kuriems gali pasirodyt, kad 52k yra daug maziau nei 65k, bet 52k Miami yra praktiskai tas pats kaip 65k Baltimoreje, del to kad baltimoreje viskas daug brangiau nei Miami, o be to ir oras sux, na ir pagrindine priezastis, kad as labai nenorejau isvazineti is Miami. Paskambinau savo kambariokui, tas sako nu kaip kelione? kur jau esi? sakau as netoli nuo taves 100km kazkur, atvaziuoju atgal :D atvaziavau atgal i savo namus ta pati vakara, is kuriu ryte isvaziavau su viskam. Vel susinesiojau visa slamsta is masinos namo, tas jau buvo spejes mano kambari uzimti, zaraza...
pradirbau tame darbe 6 menesius, ir buvo visai neblogai, man patiko. Kompanija buvo maza, mes buvom apie 10 darbuotoju. Jie neislose vieno didelio tenderio, ir viena ryta atejus i darba, mane bosas pasikviete ir sako, sorry tu atleistas. Ne del to, kad blogai dirbi, bet paprasciausia mes tau neturim darbo, mes tau sumokesim uz 2 savaites i prieki, bet tu gali neiti i darba jei nenori. taigi atvaziavau ryte 9 ryto i darba, o ta pacia diena as jau sedejau namie per pietus ir krapsciau galva ka cia toliau daryt. Bosas man parase rekomendacini laiska, kad mol geras darbuotojas ir taip toliau. Tai buvo berods pirmadienis, pradejau guglint interneta ir radau viena savo srities asociacija, na tipo specialistai susirenka paziuret prezentacija, po to visi eina i bara, kala alu ir aptarineja reikalus, kur beje ir vyksta visas biznis. Ta diena buvo bicelis is kompanijos Terremark, kuris pristatinejo prezentacija apie kazkokias naujas IT technologijas, ir vienu momentu leptelejo, kad va mes atidarinejam nauja skyriu ir ieskome 6 nauju specialistu. Terremark - tai duomenu centras, kurio plotas 70k m2, tai milziniskas pastatas, 6 aukstu, kuriame yra praktiskai visos pasaulio technologijos kokias tik galima sugalvoti. va kaip jis atrodo:
gerai, kad buvau su savim pasiemes savo resume, tai po presentacijos pagavau ji vos ne uz gerkles, sakau labas, va mano resume, jis perziurejo per 5 sekundes, sako ok, parasyk man emaila, ir dave man savo biznio kortele. Grizes namo is karto parasiau emaila, po keliu dienu perskambino, sako atvaziuok pas mus pakalbesim. Atvaziavau, pasitiko mane dviese, aprode teritorija, prisedom pakalbet, paskutinis klausimas buvo, tai kiek tu nori algos? sakau, ka as zinau, 60k metams man uzteks, jie susizvalge vienas i kita. Sako mes pakalbesim tarpusavyje ir perskambinsim. Praejo kelios dienos, paskambino, sako mes tave priemam i darba, i kad tu nepabegtum labai greitai mes tau mokesim 75k. as buvau biski soke, bet negi atsisakysi nuo didesnes algos? Sitoj kompanijoj pradirbau 4 metus, vienu metu dirbau naktines pamainas, 4 dienas dirbi naktimis po 12 valandu, paskui 3 laisvos, man visai patiko. Tuo metu as gyvenau 75km nuo savo darbo ir buvo toloka vazinet, bet kadangi buvo nakties pamainos, ir vaziuot reikejo per autostrada atvaziuodavau gan greitai be jokiu kamsciu. rekordas nuo namu iki darbo - 25 min. Paskui perejau i kita skyriu, ir darbas buvo grynai 9-5 monday to friday, darbo tai budavo tai ne, bangomis, arba uzsikases arba isvis nieko neveiki savaiciu savaitem, o kartais ir menesiais. mazdaug atvaziuoji i darba, paziuri jutuba su ausinem, pasirasineji su mergom per interneta ir mini namo, vsio darbas padarytas :) 1 diena per savaite leido dirbti is namu. po keturiu metu sitam darbe pradejau ieskot kito darbo, nes Terremarkas visai nenorejo kelti algos, per metus pakeldavo 2-3 procentus, o tai vos padengia infliacija. Isejau is Terremarko kai vel per tuos kontuperastu meetingus susipazinau su vienu biceliu is didelio banko. Atvaziavau pas i ji pokalbi, darbo pokalbis buvo su 5 zmonem vienu metu, tik spek atsisaudyt :) dave darbo pasiulyma daug didesnei algai, taigi perejau dirbti i banka. Nuo pirmu dienu mane uzkniso tas darbas, visur pilna indu, kurie dirbti nenori, ir nemoka, daro viska kaip papuola, ir mano bosas buvo indas, ir mano boso bosas irgi indas. po mazdaug vieno menesio tame darbe budavo atsikeli ir sprendi dilema, vaziuot i darba ar gal jau nevaziuot? gal paskimbin ir pasakyt, kad jau vsio daugiau neisiu i sita meslina darba? taip tesesi gan ilgai, ir mazdaug po 6 menesiu neistveriau, budamas ofise parasiau emaila savo komandai ir bosui, kad mol aciu kad priemet, bet mum ne pakeliui, susirinkau manatkes, susidejau viska i kuprine ir paspaudziau "send". ant stalo palikau darbuotojo kortele ir isejau is savo ofiso per duris, i kolidoriu, mano bosas stovi savo kabinete tarpduryje, as jam parodziau ciau ciau su rankyte, jis tik nusisypsojo ir nieko nespejo pasakyt, as neriau per duris ir i masina. atsidariau visus langus ir ijungiau muzona ant viso garso ir vaziavau namo. Atrode, lyg buciau grandines nuo peciu nusimetes, buvau pats laimingiausias zmogus visame Miami ta diena. sekancius pora metu dirbau su savo asmenine kompanija, samdziau zmones kai reikejo. Po kazkur 2 metu vel nusprendziau, kad gal reikia vel eiti i corporate bulshit darba, pradejau neskubedamas ziurinetis kazkoki nauja darba. Ir kaip jus manote, kur as suradau reikiamus kontaktus? aisku kad tuose paciuose kontuperastu susitikimuose, vienas bicelis, kuri as jau zinojau, ir su kuriuo anksciau buvo interviu i kita pozicija, kuri buvo panasi i tai ka as moku, bet truputi skirtinga. Tada jis man pasake, kad nepriims manes i darba. Tuomet kai sake, kad nepriims manes i darba man sake, jei as tik tureciau laisva vieta tokiam darbui, kuriame tu specas, priimciau tave is karto, bet tada jis neturejo laisvos pozicijos. Ji netycia sutikau tame meetinge, sakau ieskau darbo, o tai sako good news, tuoj as perkalbesiu su savo bosu ir padarysim tau interviu telefonu, nes jo bosas buvo Bostone ofise, o jis pats Miami ofise. Po keliu dienu as jau turejau darbo pasiulyma dar didesnei algai nei kad banke.
2015 Kur as gyvenu?
Sitam darbe as jau beveik 5 metai, is pradziu vazinejau i ofisa, pirmus 2 metus mazdaug. Paskui viena tilta pradejo remontuoti Miami per kuri man reikejo i darba vazinet, ir bosas sako, tu padirbk is namu biski, kol ta tilta suremontuos, o kai pabaigs remonta turesi vel vazinet i ofisa. as sakau nu mkkay, ka jau su tavim. Sitas "laikinai" jau tesias kazkur 3 metus ir tai yra didziausias pliusas sitame darbe, realiai man reikia laptopo ir interneto, ir galiu dirbti is bet kurios pasaulio vietos. Kaip pavyzdi pateiksiu, kad per paskutinius 3 menesius dirbau is Ukrainos, Chicagos, Miami, Lenkijos, Belgijos, Prancuzijos, Maltos, o dabar esu Makedonijoj. Sekmadieni lektuvas i Vengrija, ir biski veliau i Kieva. Siu metu kaip ir Kieve gyvenu, gavau Ukrainietiska zalia korta - leidima gyventi ir dirbti salyje. Kai kurie man sako, kad as nuo proto nusokes, kodel tu negyveni Amerikej? o kam man toj Amerikej gyventi? man labiau patinka gyventi pigiose salyse su amerikietiska alga :)
Ka buciau dares kitaip, jei buciau vel jaunas ir vel buciau katik atskrides i USA?
Iskarto buciau ejes i univera mokytis, Lietuvos bakalauras + USA univero magistratura man labai pagelbejo mano karjeroje. Be to daugiau demesio buciau skyres snekamosios anglu kalbos mokymuisi. As kaip kontuperastas nuo vaikystes neblogai mokejau skaityti ir rasyti angliskai, bet buvo problematiska susisneket su zmonem.
tai va tokia trumpa mano istorija, jau pirstus skauda :)
Sveiki, norėjau pasidalinti nauju kūriniu kurį sukūrėme su garso prodiuseriu, vokalistu, geru gitaristu bei geru draugu Matas Ligeika. Pats esu atlikėjas, dažniausiai repuojantis, bet šį kartą neprisidėjau prie šios dainos kaip reperis, prisidėjau kaip garso prodiuseris. Švilpukas kurį girdite - jį įrašyti truko 4-5 val. :D Dar prie viso to - karštoje ir tvankioje studijoje :D Žodžiu buvo krachas, bet tuo pačiu buvo ir labai smagu. Įkvėpti buvome westerno filmų, visų matytų westerno personažų bei važiavimu keliu Klaipėda - Vilnius, kai besileidžiant saulei Lietuvos laukai ir lygumos įgauna neregėta, kvapą gniaužiantį grožį. Na o kodėl angliškai? Nes bekuriant pastebėjome, kad lietuviškai ši daina skambėtų gan neskoningai, žodžiai skambėjo lyg visai praradę prasmę. Na, o dabar, ilgiau neaušinęs burnos, pristatau jum - 'All Alone'! B-) :)
Žalios kortos DV2019 Registracija : Spalio 18, 2017 (19:00) - Lapkricio 22 trečiadienio, 2017 *BAIGTA* Laimejimu tikrinimo laikotarpis : nuo Gegužės 15, 2018 SEKMES! https://www.dvlottery.state.gov
Visos instrukcijos ir papildoma informacijahttps://travel.state.gov/content/dam/visas/Diversity-Visa/DV-Instructions-Translations/DV-2019-Instructions-Translations/DV-2019-Instructions-English.pdf(NAUJA 2019 VERSIJA)
*Galima registruotis tik viena karta! *Rekomenduojama nelaukti paskutiniu registracijos dienu. *Jaigu laimite turite viska susitvarkyti [nuo: Spalio 1, 2018 iki: Rugsejo 30, 2019](*Skaityti Taisykles) *Nors ir nelaimejus, registracijos kodus rekomenduojama issaugoti bent iki kitu loterijos metu.
Jaigu turite klausimu, klauskite! 2018 TEMA 2017 TEMA 2016 TEMA 2015 TEMA 2014 TEMA
Sveiki, nusprendžiau prisistatyti ir pristatyti tai ką veikiu. Esu Mindaugas, man 23 metai. Jau senai žinojau, kad užsiimsiu verslu baigęs stdudijas, baigiau elektroninio verslo technologijas. Šiuo metu užsiimu keliomis veiklomis, viena iš jų: lazerinio pjovimo, graviravimo paslaugos, www.lazerio.eu arba tiesiog fb: https://www.fb.com/lazerioeu/ Prasidėjo viskas nuo to, kad gamindavau sąsagas, tiek metalines tiek iš medžio graviruotas lazeriu. Tad užsimaniau nusipirkti ir savo lazerį. Pradėjau ieškoti galimybiu ir radau darbo biržos siūlomą programą, „sau darbo vietos kūrimas", tad pradėjau rašyti šį projektą. Sėkmingai gavau 14 000 Eur ir įsigijau CO2, 150w ir 1300x900 darbiniu stalu. Išsinuomavau porą ofisų, vieną centre Vilniaus kolegijoje, kitą Mokslininkų g 12 g. Vu universitete kur pastačiau stakles. Pradėjau gaminti daugybę skirtingų gaminių, nuo suvenyrų iki konstruktorių ar stendų ir teikiau lazerinio pjovimo, graviravimo paslaugas. Pasitesino tikrai ne viskas, daugiausiai produktai skirti įmonėms, medinės dėžutės, prekybiniai stendai, prekybinės salelės ar paslaugos, ties tuo daugiausiai ir dirbame.
Šiuo metu šiek tiek plečiuosi ir gaminam holograminius stendus ir šviesdėžes, porą žmonių prisijungė prie projekto turintys šioje srityje kompetencijos.
Taip pat pardavinėju ir gaminu tautinius aksesuarus, tam esu dar studijų metais pasidaręs e-shopą www.ponaspovas.lt ar tiesiog fb: www.fb.com/ponaspovaslt/ prasidėjo viskas nuo sąsagų su pinigais, vėliau pradėjau gaminti tautines sąsagas ir t.t. Taip pat retkarčiais mėgstu fotografuoti, dažniausiai nuo stogų ar aukštų vietų: www.fullofspace.com
kur jus istraukiate tokius zmones, kuriu issilavinimas lygus nuliui ir pasakoja jums bet ka. cia is serijos kad valdzia yra ateiviai, zeme plokscia ir 9/11 yra fake
p.s. paziurejau jau ir kita jo video kur apie energetinius vampyrus kalba kurie minta zemom vibracijom. legit saltiniai jusu informacijos
Protinis darbas vargina? Vajei, vargšeliai vadybininkėliai pavargo, reikia turbūt pas psichoterapeutą nueiti, ane? Matosi, kad kaikas nė iš tolo neįsivaizduoja kas yra fizinis darbas. Kai žmogus pastoviai grįžta namo fiziškai išsekęs, nuo turi problemas su kaulais, raumenim ir sąnariais. Kvepuoja ar liečia kenksmingas medžiagas, nuo kurių vėliau išsivysto visokios ligos. Jeigu dirba lauke, tai dažnai peršala. Turi nemažą tikimybę patirti traumas. Ir streso turi ne ką mažiau nei ofiso darbuotojas, nes jis irgi už savo darbą atsako ir turi jį padaryti gerai, taip pat valdo įvairią gamybinę techniką, kurią bijo sugadinti, kad po to nereiktų atlyginti nuostolių. O jūs sakot, kad protinis darbas sunkus...
Visokie Forum One, gyvenimo mokytojų seminarai, gražios knygutės ir internetiniai puslapiai mėgsta pasakoti žmonėms, ką daryti, kad taptum turtingu. Dažniausiai jie pripasakoja apie motyvaciją, savo verslo kūrimą, sunkų darbą ir kelią į sėkmę. Bet čia naiviems.Realiai, turtingieji dažniausiai būna tie, kurie paveldi pinigus. Nedidelė dalis turtingųjų sugeba prasimušti patys. Tačiau, žiūrint iš statistinės pusės, tokio atvejo tikimybė labai nedidelė.Turtas yra kaupiamas paprastai. Reikia nuoseklaus ilgalaikio darbo, kapitalo auginimo ir pinigų srautus generuojančių aktyvų. Tuos pinigų srautus reikia investuoti į kitus srautus generuojančius aktyvus ir taip darant pakankamai ilgą laiką, galima bus nusipirkti salą ir jachtą.Čia problema tokia, kad iki galutinio tikslo reikia keliauti labai ilgai. Jei gimėte šeimoje, kuri negali suteikti pradinio kapitalo, Jums teks jį sukaupti patiems. Atėmus laiką, kurį praleisite eidami į mokyklą, universitetą ir pirmame (mažai apmokamame) darbe, dažniausiai kapitalo galima tikėtis turėti tik po 25 ar 30 gyvenimo metų.Tarkime sulaukę 30 metų jau turite kažkokio kapitalo, kurį galite investuoti. Investicija Jums generuos stulbinančius 24 procentų per metus. Grąžą Jūs reinvestuosite ir nieko iš investicijos neimsite. Priedo kas mėnesį dar įdėsite po 1000 litų. Kada pagaliau turėsite pakankamai pinigų?Pirmiausia sąvoka pakankamai pinigų yra abstrakti. Bet imam tokį sąlyginį minimumą. Ne, ne milijoną. Už tiek svajonių namo net šiais laikais nenusipirksit. Milijonas – viduriniosios klasės reikalas. Pakelkim viską vienu nuliu. Pradėkim nuo dešimties milijonų.Tad sakykime, kad iki 30 sukaupėte 100 tūkstančių. Dabar turite auksinę galimybę juos investuoti už 24% metinių. Tokiu atveju 10 milijonų sukaupsite po 15-20 metų. Kodėl su tokiu intervalu? Nes gyvenime visko nutinka.Taigi, savo turtingu gyvenimu galėsite džiaugtis būdami maždaug 45-50 metų. Iki tol investicijos Jums jokios laimės nesuteiks, nes negalėsite nieko pasiimti iš savo investicinės sąskaitos. Priešingai, visą tą laiką ji Jums kainuos. Nes reikės mokėti administracinius mokesčius, pervedinėti ten pinigus ir vargti dėl milijono kitų dalykų.Būdami 50-ties galėsite džiaugtis pinigais ir eiti į pensiją. Tačiau net tokiu atveju būsite tik mažai turtingas. Ir, būdamas protingu žmogumi, greičiausiai didžiąją dalį pinigų paliksite vaikams, kad jie galėtų juos dar labiau padidinti ir Jūsų anūkai jau galėtų gyventi iš tikro turtingai.Čia yra standartinis ir prieinamas scenarijus. Žinoma, nemaža dalis žmonių iki 30 metų ne tik, kad nesukaupia 100 tūkstančių, tačiau prikaupia ir paskolų. Todėl net ir mano aprašytas planas nėra pasiekiamas.Nemaža dalis žmonių po mokslų jau turi paskolas. Taip pat privalo išsilaikyti save. Jei sukuria šeimą, reikia išlaikyti ir vaikus. Reikia rasti, kur gyventi, su kuo važinėti. Kartais išvažiuoti su šeima paatostogauti. Tad santaupos dažniausiai būna labai ribotos.Negalvokit, kad čia taip, nes gyvenate Lietuvoje. Imant išsvajotosios Jungtinės Karalystės pavyzdį, gavęs darbą pirmus kelis metus gausi 20-30k svarų per metus prieš mokesčius. Realiai į rankas čia bus 1,5-2k svarų. Londone tai yra nulis. Butas, kelionės, pragyvenimas suvalgys visus šiuos pinigus. Kažkiek atsidėti gal ir išeis. Kaip ir kartais išvažiuoti pailsėti. Tačiau realiai su tokiomis pajamomis Londone galima labiau išgyventi, nei gyventi.Aišku, kol tinka studentiškas gyvenimas su keliais draugais viename bute/name ir pinigai reikalingi tik šventėms, gyvenimas gali pasirodyti visai ne prastas. Bet realiai, ypač dirbant rimtoje įmonėje, kur teks nemažai išleisti reprezentacinėms išlaidoms, gyvensite nuo algos iki algos. Normalus profesionalo gyvenimas su tokiais pinigais yra tik tolima svajonė.Taip taip, ginčykitės, kad gyvenat ten labai gerai už tiek. Aš ten buvau, alų midų gėriau ir ne, 1500 svarų nėra gerai. Net būnant studentu, o ne dirbant. Todėl nepasakokit pro sukąstus dantis šypsodamiesi.Žiūrint į pasaulį realistiškai ir vadovaujantis statistika, tikimybė susitaupyti šešiaženklę sumą iki ketvirtos dešimties yra labiau privilegija.Visuomet galima galvoti apie verslą. Nuosavas verslas nuo jaunystės, kuris ilgainiui viską atpirktų. Bet pirmiausia reikia pripažinti realybę – ne visi yra verslininkai. Be to daugelis žmonių turi įsipareigojimų, kuriuos tenka vykdyti. Todėl jie tiesiog privalo eiti į darbą ir negali visą dieną statyti savo verslo.Bet net jei randama laiko, tikrai ne kiekvienam išeis pastatyti VP Market. Gal būt pasiseks prasigyventi ir turėti vidutinę įmonę, kuri garantuotų visai patogų gyvenimą. Tačiau vėl, tai bus ilgas ir sudėtingas darbas, kuris pinigus atneš tik po 10-20 metų.Nekalbu apie stebuklingus start-up’us, kurie sukuria mobilią aplikaciją ir po 6 mėnesių ją parduoda už 2 milijardus. Čia nėra planas. Čia yra daugiau sėkmė. Reikia būti gabiu, inovatyviu ir dar tinkamu laiku atsirasti tinkamoje vietoje. Nors kai kuriems žmonėms šis variantas yra geriausias, tačiau tokių išskirtinių žmonių yra tiek mažai, jog net neverta plačiau aptarinėti. Be to, dažniausiai jie pakankamai protingi, kad patys viską suprastų.Kad ir kaip būtų liūdna, didžioji dauguma žmonių tiesiog neturi galimybių tapti turtingais. Jei nėra galimybės nuo labai jauno amžiaus pradėti judėti ta linkme – greičiausiai nieko ir neišeis.Nes turtas nėra generuojamas iš oro. Kapitalas gamina papildomą kapitalą. Tai yra universali taisyklė. Jei turi 3 citrinas ir jas parduodi už 6 savikainą, tai reikės labai daug pardavimų, kol pradėsi pardavinėti citrinas tūkstančiais. Tuo tarpu žmogus, kuris pradeda su 1000 cintrinų per tą patį laiką pardavinės jau milijonus citrinų.Reinvestavimas, pinigų srautai, palūkanos ir palūkanos ant palūkanų yra pagrindinis turto kaupimo šaltinis. Su kuo daugiau pradedi, tuo daugiau ir greičiau turėsi. Čia yra universalios tiesos, bet absoliučiai didžioji dauguma žmonių kažkodėl jų nežino.Tada perka knygas, vaikšto į seminarus ir taip visiškai švaisto sunkiai uždirbtus pinigus. Seminaras, knygutė ar daug kalbantis mokytojas turtų susikrauti nepadės. Gali padėti darbas, sėkmė ir geras ilgalaikis strateginis planas.Tie, kurie tampa turtingais su nuliniu baziniu kapitalu, dažniausiai dirbti ir kaupti kapitalą pradeda nuo ankstyvos jaunystės. Tai nereiškia, kad jie tiesiog dirba visokius darbus ir todėl tampa turtingi, nes būna darbštūs. Jie tampa turtingi, nes dirba tuos darbus tam, kad galėtų pirkti kapitalą, kuris generuoja pinigų srautus. Arba tam tikrais atvejais jau nuo mažens, dirbdami paprastus darbus, kuria organizacinę strukūrą, kuri generuotų pinigų srautus.Pavyzdžiui, pardavinėdami limonadą, jie įdarbina visus savo draugus. Jiems tiekia limonadą, reikalingą įrangą ir iš jų ima procentą pelno. Frančizė. Arba vežioja laikraščus ir taupo pinigus tam, kad galėtų nusipirkti akcijų. Abu pavyzdžiai yra realūs. Pirmasis – Gary Vaynerchuk, antrasis Warren Buffett.Jie nuo pat pradžių galvoja apie plėtrą ir reinvesticijas. Skirtingai nei daugelis tų, kurie tiesiog dirba nuo mažens ir galvoja, kad tai yra gerai, nes visi turtingi dirbo nuo mažens. Dirbti daug ir išleisti visus pinigus nereikšmingiems dalykams, neturint ilgalaikio plano, yra tas pats, kas visai nedirbti. Na nereikšmingų menkiekių bus daugiau, bet tuo ir viskas pasibaigs.Viskas susiveda į tai, kad daugelis gimę neturtingais, tokiais ir numirs. Dėl realybės, galimybių ar paprasčiausios sėkmės (sėkmė = tail event) trūkumo daugelis žmonių net neturės realios galimybės tapti turtingais.Dėl to liūdėti nereikia. Laimė su turtais koreliuoja tik iki tam tikros ribos. Vėliau turtai laimės nebeprideda. Bet jei labai norėjote tapti turtingais, tai greičiausiai netapsite. Suvokite elementarią realybę ir bus ramiau gyventi.Nustokite pirkti visokias knygas ir mokėti už nesąmoningas kalbas. Jos Jums niekuo nepadės. Sėkmės mokytojai yra nieko verti. Sėkmė yra tail event. Tai yra įvykis, kurio tikymybė ypatingai maža. Gyvenime Jūs galite elgtis taip, kad tokių įvykių tikimybė taptų didesnė. Tačiau sėkmės mokymai su tuo nėra niekuo susiję. Su tuo susijęs geras strateginis planas, nusiteikimas ir nuoseklus darbas.Keli svarbiausi dalykai. Realiai, neturint išskirtinių gabumų, sėkmės ir super galių, realūs būdai tapti turtingu yra du:1) kapitalas, reinvesticijos, palūkanos ant palūkanų (investavimas/verslas)2) paveldėjimasSėdėjimas CInn’e ir aiškinimasis, kokį revoliucinį apps’ą sukurti neveikia. Neveikia ir bet kokio darbo dirbimas, nes tai ugdo darbštumą. Genialus protas taip pat nieko negarantuoja. Reikia turėti ilgalaikį tikslą ir sugebėjimą judėti link jo.Aišku, jei toks poreikis yra. Žymiai geriau, jei jo nėra. Bet dabar dažniausiai visi nori būti baisiai turtingais. Nors pinigai yra tik popieriukai. Beverčiai popieriukai, kuriuos naudojam tam, kad nereikėtų keisti elnio šonkaulio į bokalą alaus bare. Viskas. Spalvoti popieriukai ir tiek.Tikslas turėti daug pinigų yra iš savęs kvailas, nes pinigai yra paprasčiausiais įrankis. Čia tas pats, kas norėti turėti daug plaktukų. Jei nemokėsi jais naudotis, tai laimės daug tau jie neatneš.Suvokę ir susitaikę, kad netapsit išskirtinai turtingais, nenusiminkit. Tiesiog susiraskit normalių gyvenimo tikslų. Tokių, kurie bent kažką reikštų ir būtų įdomūs. Karjera, pinigai ir panašūs dalykai yra neįdomiausi ir nereikalingiausi gyvenimo aspektai.Susigalvokit ką nors normalaus ir įdomaus. Tada ir didelių turtų nereikės.
Ar tik jo nebuvo sudirbęs Arnoldas Lukošius? Įrašas buvo, bet dingo. Kodėl? Kaip toks žmogus kaip Lunskis, kuris nė rašyti nemoka sugeba susikurti kultą aplink save? Žmogus kalba apie skraidančias lėkštes, paneiginėja fizikos ĮRODYTAS teorijas ŽODŽIAIS. Matematinės lygtys turbūt taip pat vakarų propaganda? https://www.youtube.com/watch?v=xfrr0tEdtKY
Na, gerai kad diskutuojat, turit savo nuomonę, bet ta nuomonė turi remtis akademinėm nuostatom ir teorijom, kitaip galit ne tik, kad patys klaidingai interpretuot, bet šiuo atvėju ir kitus klaidint. Patarčiau Pastudijuot Gellner'i. B.Anderson'a, Hobsbawm, A.D.Smith, White susipažint su vakarieišku požiūriu, šiaip kokįa regionizmo monografiją praverst, anglų kalbą rast šiais laikais tikrai nesunku, jei jau tuo domitės. Ką esat skaitę šia tema?
Socialiniuose moksluose išlikti objektyviu labai sunku ir iškart matosi kas to nebaigė.
Manas gavo reakciją nuo Auksinis Įdarbinimo agentūros
Manas gavo reakciją nuo ThomasRay Žalios Kortos Loterija (DV-2019)