Girtautas

Gal kartais kasnors žinote koks buvo ar mazdaug buna minimalus balas stojant i kolegijas?
Pavyzdzžiui stojant į SMK(Socialinių Mokslų Kolegija)ir pasirenkant transporto ir logistikos verslas ar galimetu uztekti konkursinio balo 8.(į nefinansuojama vieta aišku)

Sveiki,
 
Manau butu įdomu paskaityti, jei pasireikštumėt šios skilties temose http://uzdarbis.lt/f223/asmeninis-tobulejimas/
 
Daug kam sunku, depresuoja ir t.t.

Nesamonė su tokiais grabais užsiiminėt. Kad ir nemokamai paimsi 3 golfą, sumokėsi už tralą 300-400eur ir kas tau jį nupirks, kai autogide pilna golfų po 1000lt.

Jei automobilį perki Lietuvai, tai užpildyti sutartį gali paprašyti kaimynų šuns - nesvarbu. Jeigu registruosi Vokietijoj, tai sutartis išvis nereikalinga. Ji pasirašoma tik tam, kad būtų pardavėjo atsakomybė dėl auto.
 
O šiaip džiaugiuosi, kad tokie dantų išmušinėtojai iš Lietuvos išvažiuoja. Tik vokiečių gaila.

Cia man vienam nera ne vieno kuris 100% patiktu? Yra graziu, bet ne i tema arba atvirksciai i tema, bet prastai nupiesti..

Asmeniskai butu geda iseit i gatve su bet kuriuo, ant maikutes, is cia esanciu logotipu.

Nežinau kaip kitiem, bet aš tai nei vienų marškinėlių nenešiočiau apart tų esamų kur užrašyta paprastai uždarbis.lt
 
Šiuo kartu kažkoks vaikų darželis: tik pingvino ir krabo trūksta į visą vandenyno komplektą

Čia kažkada mano panai rašytas eilėraštis, tiesa, nepilnas, nes išsitrynė :D
 
Aš tavo hard diskas,
Tu mano esmė,
Aš tau firewall'as,
Jei kyla grėsmė.
 
Tu mano vaizduškė,
Ryškiau už anas,
Kai prisiconnectini,
Rodo šviesas.
 
Tu kaip ramų kaulas,
Papildai mane,
Iš karto ryškėja
Šviesa ekrane.
 
Užpildai mintis man,
Kaip system32,
Be taves aš niekas,
Tu kaip CPU.
 
Toliau nebėra :D

Su 500k dar nesu pirkęs, nes realiai tokių mašinų niekas net neparduoda. Bet bet koks auto tinkamai prižiūrint nuvažiuos ir milijoną km, šiais laikais nieko čia ypatingo nėra. O kitas gali turėti 100k ridą, bet ne karto tepalų nepakeitęs, drožtas šaltas ir t.t. Kas iš Skandinavijos mašinas varo tai ten net kelių metų senumo auto jau būna rida virš 400k, o mašinų būklė lyg naujų, nes ten žmonės važinėja ilgais atstumais. O dėl tokių kaip tu pardavėjams tenka sukti ridą. Jeigu perki ne mašiną, o skaičiukus ant odometro, tai sėkmės tau ir tavo klientams. Dar pasakyk kad ir į metus žiūri - busi vertas metų tipinio pirkėjo titulo :D

Nejaugi jūs iš tikro galvojat kad užsienyje yra kažkokios slaptos vietos, į kurias suvaryti automobiliai už pusę kainos ir apie kurias žino tik išrinktieji? Nesąmonė. Tas pats kas ir Lietuvoj, tiesiog pasiseka rast pigiai, ar nugriebia ką tik išėjusį skelbimą, neblogai nusidera - va tau ir maža kaina.

Sveikas,
 
Neslėpsiu ir neneigsiu - man tu vienas iš juokingiausių forumo narių.
 
Sakai, kad automobiliai tavo hobis - tai kaip čia tas hobis pasireiškia? Patinka pirkti brangias mašinas? Kolekcionuoji mašinų foto telefone? Ar ką?

Jeigu atvirai, tai net neplanavau rašyti trečios dalies. Mintys per daug padrikos ir dažnai nevisai linksmos (nenoriu transliuoti neigiamų dalykų į eterį). Bet šiandien paskambino artimas žmogus ir priminė skaudžią tiesą, kurioje gyvenu.
 
Apie svajones
 
Visi mes turime svajonių. Norime gražios ir protingos antros pusės, norime gražaus ir jaukaus būsto, norime gerų ir patikimų draugų (su kuriais į karą drąsiai), norime gražios šeimos. Kartais norisi prabangiai pagyventi, pailsėti, pašėlti, viską užmiršti. Tačiau. Tačiau realybė kitokia, negu mes svajojame. Norisi vairuoti Bentley, bet vairuoji Golfą, norisi atostogų karibuose, tačiau atostogauji Palangoje. Bet tai ką gali nupirkti už pinigus yra nulis, nes vistiek gyvenimo pabaigoje skaičiuoji akimirkas, o ne pinigus (na, kai kurie būna tokie neturtingi, kad viskas, ką jie turi yra pinigai). Baisiausia, kai tas akimirkas tau reguliuoja kiti. Žinau, kad kai kurie skaitančių per kūčias dirbo, nes šeimai reikia pinigų. Kai kurių tėvai neatėjo į išleistuves, diplomų teikimą ar gynimą, baigiamąjį koncertą vien dėl to, kad reikėjo dirbti. Kažkas galbūt nenuvažiavo į savo tėvų laidotuves ar kitų artimų žmonių, nes reikėjo dirbti kažkam kitam, kažkas neišleido. Skauda. Labai pakerta per širdį ir atrodo niekas netenka prasmės. Tačiau tokiais momentais atsiranda ta pirminė, natūrali motyvacija. Siekti savo svajonių, kad ir kokios beprotiškos jos bebūtų. Nėra nieko neįmanoma, neįmanoma tik užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau, tik tiek. Turtingas esi tada, kai niekas tau nereguliuoja tokių akimirkų. Ir kuo daugiau jų, tuo geriau, tuo laimingesnis jautiesi. Dirbkit ir stenkitės dėl savo svajonių, nes kitu atveju kažkas jus samdys, kad įgyvendintumėt jų svajones. Ar Jūs to norit? Būkit savo gyvenimo kalviais.
 
Čia tikriausiai paskutinis postas uždarbio forume. Daugiau jau nebeturiu apie ką papasakoti - mačiau ir patyriau per mažai :)
 
Ačiū už jūsų laiką :)

Tu man patinki. Man patinka kaip Tu kalbi, kaip reiški savo mintis, dažniausiai su Tavo pasisakymais sutinku 100%.
Tekstas labai emocionalus ir gyvenimiškas :)
 
Labai norėčiau išgirsti iš Tavęs daugiau, nuoširdžiai tikiuosi, kad taip ir atsitiks, nes tu esi vienas iš nedaugelio, kurio rašliavą verta skaityti.

Apie neturėjimą ką veikti ir procrastination
 
Žinot, pastebėjau, kad laimės priešingybė yra nuobodulys. Taip taip, kai nuobodu, esi nelaimingas. Tada ir postini visokius šūdus "Ką man veikti?", "Pasiūlykit filmą", "Gal kas alaus?". Sprendimas: sporto salė. Dabar "Neturiu ką veikti" pakeitė "Nebeturiu jėgų ką nors veikti".
 
Kitas dalykas, dažnai stengiesi daryti bet ką, kad tik nedirbtum. Bet ką. Būna, net namus susitvarkai (į tai įeina ir langų valymas). Sprendimas: Pažiūrėkit filmą "Revolver". Labai geras. O dar geresnė citata iš to filmo:
"You've heard that voice for so long, you believe it to be you.... You believe it to be your best friend."
Kitaip tariant tas cypiantis balselis, kuris sako "Nedirbk, pailsėk, tu ir taip daug padarei" arba "Padarysi rytoj, čia sunku" nėra Jūs. Taip taip, tai ne jūsų balsas. Sunku pripažinti sau pačiam. Bet tai tiesa. Dabar aš tam balseliui sakau čiulpk b.y.b.į. ir einu dirbti darbų. O ar Jūs galite su savimi kariauti?
 
Apie tinklinį marketingą
 
Ach taip, senai norėjau apie tai parašyti. Matot, bėda su tinkliniu marketingu, kad jis pats iš savęs yra... blogas... Sakysit ne. Ok, paaiškinsiu: daugumoje tinklinio marketingo schemų Jūs tampate tiesiog pardavėjais, tarpininkais, daugiau parduodate, renkate taškus, komandą, kylate luomo laiptais (yra ten visokios ten vienetų sistemos, "auksinis", "platininis", "huj pisi deimantinis" planai) ir esate... pardavėjas. O jums meluoja. Meluoja, kad jūs kuriate savo verslą. Sako, kad esate verslininkas, plekšnoja per petį ir sako, koks jūs fainas. Kuo ilgiau klausaisi, tuo maloniau širdžiai darosi. Juk malonu, kai giria? O kur dar visokie bonusai, kelionės, seminarai, etc. Viskuo pasirūpinta, apie viską pagalvota. Bet. Jus apgaudinėja nuo pradžių. Jūs ne verslininkas - jūs pardavėjas. Aišku, dabar užsipuls kralikai, sakys "Va, žiūrėk, čia mano mama gerai iš to uždirba, čia verslas". Ne mielieji, čia ne verslas. O pardavėjai irgi uždirba - nueikit į TOPO centrą, pamatysit, kiek pardavėjai gali prisukt. Bet tai ne verslas. Kitas dalykas, kurį tinklininkai man kartoja (dažnai pramogos tikslais nueinu jų schemų paklausyt, įvertinti žmogaus sugebėjimą įtikinti), kad nereikia investicijų ir nieko neprarasi. Što za chujne? Septinta klasė, fizikos pamoka, energijos tvermės dėsnis: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tai klausimas, kaip galima pradėti verslą iš nieko? Dažnai reikia kapitalo (kad ir minimalaus, bet reikia), arba reikia turėti Know-How įgūdžių (pvz. bėgiojimo instruktorius). Bet vėl, tas know-how iš niekur neatsiranda - reikia investuoti laiką, o dažnai ir lėšas. Tai jeigu nereikia pinigų, vadinasi reikia laiko. O jeigu tą laiką, kurį skiri tinkliniui marketingui skirtum knygų skaitymui arba ne "pasyvių pajamų", o "aktyvių pajamų" kūrimui.
Ech.. Žinau, kad šita vieta iššauks diskusijų, bet būkit malonūs, neaiškinkit, kad TR yra geriau nei normalus verslas, nes dienos pabaigoje TR yra tiems, kurie bijo kurti normalų verslą (nes verslas visada yra rizika, kaip mano draugas, kuris kadaise **** pardavinėjo yra pasakęs "nėra rizikos, nėra pelno"), tiems, kurie nežino, kaip tą verslą daryti. Nes jeigu žinotų, tai netaptų pardavėjais. Sakot reikia nuo kažko pradėti? Taip. Aš rekomenduoju: Apskaitos pradmenys, smulkaus verslo kūrimas ir valdymas. Pilna literatūros. Nori - turi.
 
Apie idėjų generavimą
 
Dažnai su kolegom/draugais šnekėdavom apie tai, kaip kažką užkurti. Bet viena bėda - nebuvo idėjos. Ir taip mąstai ir kitaip, vistiek nieko nesigauna. Jau kažkada rašiau apie tai, kad reikia pakeisti aplinką, pabandyti kažką naujo ir t.t. Kai viską tą padarai irgi ne visada eina generuoti. Na o bet tačiau, buvau idiotas, kad nesinaudojau google. Pvz random object game (kai turi random produktus ir random tikslines grupes, duri pirštu ir bandai tuos daiktus pardavinėti toms grupėms. Pradžioje pasižaidi, o vėliau imi jau normalius produktus ir normalias grupes. Šikau tapšnojau, bet veikia. Netikėjau, kol nepabandžiau) arba svajoji iki padebesų ir vėliau rašai step-by-step, kaip įgyvendinti. Note to self: dažniau naudotis google. Ir apskritai, pilna metodikų, tereikia tik pasiknaisiot, o kas svarbiausia - pabandyti. PA-BAN-DY-TI. Juk čia ir esmė verslo? Pabandyti.
 
Apie sveikatą ir nuotaiką
 
Nesenai čia sirgau. Nieko ten ypatingo - paprasčiausias peršalimas. Bet kai sergi, pradedi mąstyti truputį kitaip. Kadangi buvau taip ūmiai-stipriai pasiligojęs, tai supratau, kad jeigu šiandien nerandi laiko sveikatai, tai rytoj turėsi rasti laiko ligoms. Kitas dalykas, man atrodo ne vieną forumietį kankina taip vadinama žieminė depresija - atrodo viskas pilka ir liūdna, nieko nebenori daryti, esi pasiklydęs gyvenime ir šiaip, kur mano alus. Nepergyvenkit, jūs ne vieni, domėjausi, tai čia paprasčiausias saulės trūkumas - taip jau būna. O kad taip nebūtų žiūrėkit, ką valgot. Pabandykit vieną savaitę pramisti bulvėm ir mėsa, o kitą - šviežiom daržovėm ir šiaip, sveiku maistu, kiek tai įmanoma. Chebra, veikia. No shit. Ne veltui juk sako "You are what you eat". Steak'o neatsisakau niekada. Bet šaldyti koldūnai jau išnyko iš mano raciono. Pabandykit patys, galbūt čia pas mane sistema kitokia. Ir šiaip, kai pradedi daugiau valgyti žalio maisto (ta prasme prie kepsnio kai atsiranda daug žalių dalykų) ir geriau jautiesi.
 
Apie galią ir įtaką
 
"Being powerful is like being a lady. If you have to tell people you are, you aren't."
Margaret Thatcher
 
Visada žavėjausi filmais kaip Godfather ar American Gangster iki tol kol... Supratau, kad daugiau pinigų uždirbsi legaliai. Kažkaip nebežavi gangsteriai ir jų rodoma galia - jie galios turi tiek, kiek jiems jos suteikia valdžia. Nesvarbu ar už pinigus ar ne, bet galia jiems yra duota. Face it. Ilgai teko blaivytis nuo šitų marazmų. Tačiau man labiausiai patinka mano mylimai kaimynai - kiekvieną penktadenį penki pacukai sėdi juodame 97 BWM tamsintais stiklais, klausosi repo apie gangsterius (įvariom kalbom) ir galvoja, kad yra gangsteriai. Praeidamas visada pasisveikinu pamodamas ranka, jie piktais veidais pasižiūri pro priekinį stiklą irgi taip mosteli ranka, neva, mes čia viską prižiūrim. Ech, gangsteriai gangsteriai, tikrieji gangsteriai sėdi dangoraižio viršutiniuose aukštuose su marškiniais, geru viskiu ir brangiom boboms, nes žmonos namuose. O jūs šąlat subines automobilyje, mąstydami, kaip čia "prasukt varkę". Nevaidinkit to, kuom nesat, nes šviečia iš tolo.
 
Pradžios pabaiga
 
Pabaigai, citata pamąstymui - kodėl Jūs darote tai, ką darote? Tikiuosi, kad šita rašliava kažkam įkando, lengvai pistelėjo per galvą ir privertė pamąstyti. Mielai padiskutuosiu :)
 
“There is something about yourself that you don’t know. Something that you will deny even exists until it’s too late to do anything about it. It’s the only reason you get up in the morning. The only reason you suffer the shitty boss. The blood, sweat, and the tears. This is because you want people to know how good, attractive, generous, funny, wild, and clever you really are. Fear or revere me, but please think I’m special. We share an addiction. We’re approval junkies. We’re all in it for the slap on the back and the gold watch, the hip, hip, hoo-######ing-rah. Look at the clever boy with the badge, polishing his trophy. Shine on, you crazy diamond, because we’re just monkeys wrapped in suits, begging for the approval of others. If we knew this, we wouldn’t do this. Someone is hiding it from us, and if you had a second chance you would ask, why?”

Tiesiog gėda būtų nepasidalint..
Kiekvienam galvojančiam apie savo verslą IT srityje ir ne tik :)
 

Jei kas turit atliekamų pinigų parašykit į PM duosiu sąskaitos nr.
 
Lauksiu jūsų žinučių :)

Nors esu is tu zmoniu kurie automobili lepina ir myli labiau nei dauguma, bet kazkaip sito pribombaso nenoreciau pas save deti.

Kaimo tiurlingas :D

Kažką tu čia maišai, prieš mėnesį pirkom vieną sunkvežimį, prieš dvi savaites kitą, išėmem geltonus numerius ant savo vardo ir niekas nieko nesakė kaip ir seniau, viskas taip pat.

Gerus pirkejus uzgaudai jei 13metu masina ir verkia kad 230 begus. Pilna skelbimu yra kur masina kokiu 5 metu o ji begus jau virs 250.. Dyzeliai tam ir yra, Vokieciams, austrams ir visiems avakru europieciams tas 50-100km vaziuot i darba nera daug, o tokiu yra daug kurie vaziuoja tokius atstumus kiekviena diena. Juokingiausia kai masina 15metu o rida 190.. vairas sudroztas, racegos sijonelis irgi visas suplyses.. Tai tik durnius gali patiket kad tai tikra rida, jei jau perekupai atsuka rida tj tegul ir nepatingi pakeist vairo ir racegos sijonelio. O rida lengva patikrint, pasakai perekupui kad varaisi i serviza ir viskas, ten per kompa patikrina. Pas mane tikrino, ir ten kazkokia mikroschema yra ar kas, pas mane jos nebuvo. Tai viskas aisku kad rida sukta. Pats pirkau pasata 99metu rida 190.. vairas sudroztas bele kaip, zinojau kad ji atsukta, bet buvo priziureta kiek tikrinom, ir visai nesigailiu kad tokia pirkau ;) Cia kaip kazkas minejo ne ridoj esmej yra

Del ridu, tai teisingai zmogus sako. Tikras lietuvis perka skaiciukus, o ne masina. Pas mane pirkejai verke, kad 16m senumo dyzelinej masinoj 260k km yra didele rida, kad 13m senumo dyzelinej masinoj 230k km per didele rida ir t.t. Del tokiu "egzpertu" kiti pardavejai ir sukineja ridas. O kad neskambina, tai iskiskit nosi i lauka, ar patys tokiu oru vaziuotumet masinos pirkt? Dabar visi pavasario laukia. Pats du menesius negaliu geros pigios masinos parduot, nors beveik kasdien skambina, jau sako tikrai ima, zada rytoj rankpinigius atvezt, bet taip ir dingsta.

Tai cia gal is tos operos ? :
 
Perka naujas rusas Fokusa, klausia pardavejo , - masina kaip masina bet kame fokusas ? tas jam sako sesk vaziuojam parodysiu, seda abutu , rusas uz vairo . vaziuoja aleja, medziu pilna , pardavejas sako, suk link medzio , paleisk vaira, uzsimerk , ir pamatysi vos priartejus prie medzio fokusas pats apvaziuos medi. Nu ka rusas uzsimerke , vaira paleido, prie pat medzio pardavejas pats uz barankos paeme ir apvaziavo medy. Rusas apakaes , aisku sumokejo uz fokusa grynais ir isvaziavo. Cia draugeliu prisisodines, lekia panasia aleja, sako - chebra norit fokusa parodysiu . Va matot medy as paspausiu , mes visi uzsimerksim , vaira paleisiu, o pats fokusas apvaziuos ta medi, tie achujieline bet pasitiki draugeliu, visi uzsimerke , rusas tik paleido vaira ir trenkesi visi i medi . Kruvini gale, prieki rusas irgi su perskelta nosim, vos gyvi, rusas nuo vairo galva pakelia - Tai kur*a kuris Neuzsimerket ?? !!!

Super pranešimas, labai pritariu.
 
Nestoti iškart pabaigus mokyklą daug kam atrodo keista - o ypač tėvams, bet tai tikrai geriau, nei įstoti ir supratus, kad nepatinka, nepasiryžti mesti, baigti tai, kas tavęs nedomina ir visą gyvenimą dirbti darbą, kuris tavęs netraukia. Jei nori būti laimingas, stenkis būti nuo pradžių. Jei žmogus studijų metais susitaiko su požiūriu "tiek to, normalu, jei nejaučiu malonumo tai mokydamasis, pakentėsiu", tai po to dažnai kenčia ir visą gyvenimą.
 
Tiesa, tik mano pastebėjimas: labai daug nestudijuojančių žmonių išvažiuoja dirbti į UK ir ten užsibūna ilgiau nei turėtų - nei darbas suteikia ilgalaikių naudingų įgūdžių (nes būna mechaninis), nei įspūdžių parsiveža (nes nekeliauja). Gap year esmė turėtų būti ne kuo daugiau sutaupyti ariant (save išlaikyti gali ir susiradęs pusės etato darbą jau studijuodamas), bet suprasti, ką nori veikti gyvenime. Tad siūlyčiau šiek tiek užsidirbus dingti iš UK ir stengtis pamatyti kuo daugiau pasaulio, gyvenimo - neskubėti grįžti į Lietuvą, bet ir nelikti šitam nuobodžiam Britanijos salyne. Pasaulis didelis.
 
Galima net būtų lietuvių tinklą internete sukurti (mažų mažiausiai Facebook grupę), kurie keistųsi gap year idėjomis - tiek darbo, tiek kelionių - drauge būtų lengviau pasiryžti, lengviau atrasti įdomius dalykus ir išnaudoti galimybes :)

Man buvo panaši problema. Norėjau labai daug specialybių studijuot - mąsčiau apie teisę, žurnalistiką, filosofiją, psichologiją, kultūros vadybą, muzikos technologijas, dizainą... Niekaip negalėjau išsirinkt. Poto jau kai radau, kas man tikrai patinka - viešoji komunikacija (na, iš aprašymo atrodė, kad patiktų) - neįstojau. Pritrūkau informatikos pažymio, nes mokykloje nebuvau pasirinkęs šio dalyko, neatrodė labai reikalinga, kadangi buvau pabaigęs kompiuterių mokyklą su kur kas platesniu kursu, nei dėstoma informatikos pamokose. Tačiau čia, Lietuvoje, niekam tai nebuvo įdomu, todėl įstojau į filosofiją. Po 3 mėnesių maždaug supratau klydęs ir studijas nutraukiau. Pinigų neiššvaisčiau daug, nes studijavau nemokamai, o studijos atvėrė man akis, kiek mažai žinojau apie universitetus prieš stodamas.
 
Ką noriu šia istorija pasakyti - jei nežinai, ką studijuoti - nesimokyk metus. Žinau, neįprasta tai Lietuvoje, bet tai labai naudingas dalykas. Esu šiuo metu Jungtinėj Karalystėj ir gyvenu su dar pora studenčių, kurios taip pat nėra patenkintos tuo, ką studijuoja ir nori pasikeisti kursus. Šiandien kaip tik kalbėjom, kaip gerai būtų buvę pasiimti vadinamuosius Gap Year - metus be studijų.
 
Atrodo, kad tai laiko švaistymas, tačiau tai gali būt naudingiausi metai gyvenime, jei tinkamai juos išnaudosi. Jei dabar aš būčiau tavo situacijoje, susikraučiau daiktus į kuprinę ir iškeliaučiau kur nors į Europą. Mėnesiui ar dviem. Kelionės labai praplečia akiratį, o žmonės, su kuriais susipažįsti - įkvepia. Jei galvoji apie studijas užsieny, tuomet siūlyčiau nukeliaut į tą šalį, susirast nedidelį darbelį, pagyvent ten - patikėk, tai nėra taip sunku, kaip visi nemėginę kalba, tačiau tikrai ir ne medum šis kelias pateptas.
 
Siūlyčiau apkeliaut dominančius universitetus, pakalbėt su studentais, pasiklaust jų nuomonės. O geriausias būdas sužinot, ką nori studijuot - stebėk, ką tu nuoširdžiai veiki niekieno neverčiamas. Aš irgi esu labai smalsus žmogus, viskas man įdomu, visko noriu, tačiau pastebėjau, kad univero bibliotekoj ruošdamasis paskaitoms praleisdavau marias laiko skaitydamas marketingo ir psichologijos vadovėlius. Valandų valandas praleisdavau. O namuose vien internetiu verslu domiuosi. Na, didžiąją laiko dalį. Nusprendžiau nebemąstyt apie tai, kaip teisininkai daug uždirba ir koks įdomus žurnalistų darbas, o studijuoti ir vėliau veikti tai, kas įdomu ir kuo užsiemu jau dabar - psichologija ir marketingas :)
 
Tiesą sakant, pats ir padariau beveik taip, kaip čia aprašiau. Nutraukiau studijas, susikroviau daiktus, pasiemiau šiek tiek pinigų ir iškeliavau. Atkeliavau tiesiai į JK, gyvenu, domiuosi universitetais, bendrauju su studentais, iki 15 sausio turiu išsiųsti dabar savo universitetų pasirinkimus ir motyvacinį laišką.
 
Neskubėk, lėkdamas į universitetą ir rinkdamasis bet kokias studijas gali nudegti kaip daugelis jaunų žmonių nudegė - švaistyti savo brangų laiką tavęs nevertom studijom. Gyvenimas per trumpas. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tačiau metus visai nestudijuodamas, tu greičiausiai susitrumpinsi savo studijų laiką :)
 
Sėkmės!

Daugiau video http://www.youtube.com/playlist?list=PL4A6732F07E09875B