tomuex

http://www.efoto.lt/files/images/5905/spyga.jpg

Gal kad pažadintų viduje tūnantį žvėrį, kuris visgi pasakytų NE, aš NESU šūdžus ir aš MOKU pastovėti už save? :ph34r:

Paviešinu nauja scam būda gauni laišką kad paypalas limituotas ir liepia atsisiūst failą ir taip paypalas ale atsilimituos. Aišku parsisiuntus tą failą antivirusinė pradeda kaukt o jei nepradeda tai reiškias pasigauni virusą.

As galiu pradeti, bet nesu tikras kad cia bus 100% visi.. Jei ko nors truksta, papildykit!

Neseniai grįžau iš Maljorkos todėl norėčiau pasidalinti trumpa apybraiža.
Visų lankytinų "taškų" neminėsiu, "pakūriau" puslapiuką http://www.pigikelione.com/ kur viskas aprašyta (pats ten nedalyvausiu dėl laiko stokos, dalyvaus tokia mergaitė, todėl jei "grybą nupjaus" ir į lankas nubris, labai jos "nespardykite"), ir aplamai postringaut ir pilstyti iš tuščio į kiaurą nėra ko, ten reikia važiuoti ir ilsėtis. Trumpai drūtai - idealus oras, ganėtinai šilta jūra, tobula infrastruktūra, viskas ko reikia puikiai atostogų nuotaikai sukurti, o "trinamą" Basanvičiaus gatvę su VIP personažais palikime tiems kam ji ir skirta.
Žodelis Maljorka pas mus asocijuojasi su prabangiom "elitinių produktų " atostogom, norėčiau negailestingai suplakt šį niekinį mitą kaip omleto kiaušinį.
Mes skridome keturiese, mums gavosi 60 eur skrydis (pirmyn/atgal žmogui) + ganėtinai solidžių naujų apartamentų nuoma (36 kv.m. LCD TV , pilna virtuvė, baseinai, futbolo aikštė, teniso aikštynas, teminiai vakarai ) kaina 5 eur. žmogui už parą ( 4 paros 84 eur) + auto nuoma 4 paros 47 eurai. (11 eur.žmogui)
Vienintelė neordinari situacija, kuri nutiko kelionėje, tai kalnuose, reikalui jau einant į naktį, vos nepasibaigė benzinas. Serpantinai statūs , kaip supratom mūsų naujas Fiatukas benzulį pradėjo siurbti kibirais, todėl pipiec... prisėlino labai neikėtai ir nelauktai. :)
Po "kabakus" labai nesitrainiojom, ką reikėdavo pasigamindavome namuose. Labai pravertė vokiečių parduotuvių tinklo "LIDL" iš anksto suvesti GPS geografiniai taškai. "LIDL" parduotuvių tinklo produktų kainos tai "puntuko" akmuo į mūsų persidavusių oligopolinių krautuvininkų daržą . Maljorka sala, mažmeninį produktą į salą dar nuplukdyti reikia, su bet kokia prakiurusia barža iki Balearų rojaus nenuirkluosi, automatiškai logistikos kaštai tik didėje, o kainos trinktelėjo mums visiems per galvą, kaip su šlapiu maišu, po šiai dienai aš eidamas į "Maximą" maitintoją, į sekmadieninę bažnyčią atiduoti duoklę mūsų oligarhams, neatsigaunu nuo patirto mūsų kainų "pasiutpolkės" šoko. Teko viena ausimi girdėti, kad pas "maksmistus" jei naujas prekybos taškas neatsiperka per 3 mėnesius, jiems jau galvos skausmas...
 
LIDL prekybos centro apytikslės kainos:
Natūralaus pieno litras 0.50 eur.
12 L kiaušinių 1.20
Supjaustyto girežinėliais sūrio sumuštiniams 250 gr. 1.10 Eur
Jogurtai išvis kapeikos
Sangrija 1.5 litro buteliuks 1.40
Alus 0,33 skardinė 4,7 stiprumo 0.22 eur. ,o mes gavome net "free" (pakuotę įmūšė kaip 1 "skarbonkės" kainą)
Ir t.t.
Praktiškai visos maisto pozicijos pigesnės, o kai kas net dvigubai.
 
Kitaip sakant prisikraudavome pilnus maišus, o sumokėdavome 7-11 eurų.
Kabakauose maitintis brangu, porcijų kaina prasideda nuo 7 eurų. Geras turkiškas Doner Kebabas 4,5-5 eurai. Ir neskanus, Vokietijoje skanesni.
Dar norėčiau paminėti, kad netoli oro uosto yra švedų baldų prekybos centras IKEA, tai ten tradiciškai kaip ir visuose IKEA, yra tos taip vadinamos "Carito valgyklėlės", kur kainos visur identiškos ir pažeistos agresyvaus baldų prekybos centro dempingo ir visai nepriklauso nuo parduotuvės geolokacinio taško.
Galima ir ten užkasti labai pukiai. Kompleksinia pietūs berods 3 eurai .
Bet čia tik Palmoje.
 
Sudariau šiokią tokią pigiai keliaujančio Lietuvos piliečio "gelžbetoninę" atmintinę, gal kam pravers :)
 
* Skrydžio bilietus būtina užsisakinėti savarankiškai. Pigiausi skrydžio bilietai, kaip taisyklė būna su tranzitiniais persėdimais. Natūraliai kyla klausimas kodėl taip yra, juk pasirinkto kelionės tikslo atstumas tik didėja, aviakompanijų išlaidos kurui taip pat didėja, o mūsų pasirinktos kelionės kaštai pinga. Priežastis labai paprasta. Ryanair pigių oro skrydžių kompanija per dieną vykdo vidutiniškai po 1300 reisų. Kiekvienas jų lėktuvas darbo dienos metu į orą pakyla vidutiniškai po 6-8 kartus. Įmonės paslaugų pardavimo marketingo skyrius neslepia, kad nemažą pelno dalį sudaro papildomos keleivio paslaugos, tai ir kelionės draudimai, automobilių nuoma (sutartis su HERTZ ) įvairios loterijos, "tax free" parfumerija ir begalė kitų smulkių paslaugėlių.Todėl laikomasi tos nuomonės, kad lėktuvai neturi skristi apytušti. Bilietą apsimoka parduoti net po 10 eur, ar net atiduoti dykai, kad tik įkišti žmogų į lėktuvą. Todėl naudodami tą paty bilietų pardavimo algoritmą, ir tam tikru metu neužpildžius lėktuvo keleiviais , bilietai parduodami labai pigiai. Nereikėtų bijoti persėdimų, nes "Ryanair" kompanija skraido 93 proc.tikslumu", kai tuo tarpu antroje vietoje esanti vokiečių "Lufthansa" turi tik 86 proc.taip vadinamą "Flight accuracy" skrydžių statistiką. Ryanair lėktuvų parkas naujas, maksimalus lėktuvų nusidėvėjimas 3 metai, todėl visi vėlavimai priskiriami "force major" faktoriui, kitaip sakant gamtos išdaigom, kurios dažniausiai pasitaiko šaltuoju periodu.
* Bandykite skristi tik su rankiniu bagažu. Yra prekybos centruose pirkti lagaminų pažymėtų " Cabine size" logotipu. Tai reiškia, kad išmatavimai idealiai atitinka nustatytas rankinio bagažo normas. Eidami į oro uostą vien tik su rankiniu bagažu, nereikia tampyti sunkių lagaminų, ilgai laukti prie bagažo registracijos vartų, o atskridus ieškoti salės, kur atsimti bagažą. Ryanair retai kada sveria turimą jūsų lagaminą, bet dažnai kiša į tam tikrą rėmą, kuris neleis jums išskristi jei jūsų bagažo išmatavimai viršys nustatytas formas. Todėl būtina naudoti vakuminius maišus. Vakuminis maišas jūsų turimo bagažo turiny sumažina iki 75 proc., net patys nustebsite, kiek galima į jį sutalpinti. Nusipirkti jų galima "JYSK" prekybos centruose.
*Užsakinėjant bilietus reikėtų bandyti išvengti administracinio mokesčio, taip vadinamo "administration fees", kuris sudaro nemažą bilietuko kainą. Yra tam tikra kreiditinių kortelių kategorija, kurių pagalba administracinis mokestis neįkalkuliuojamas į bendrą bilietuko kainą. Todėl skrendant su persėdimu galima sutaupyti labai ženkliai.
* Būtina viešbučius užsisakinėti savarankiškai. Kelionių agentūra kaip taisyklė ima mokestį už "galvą", o užsisakius tiesiogiai, viešbutis skaičiuoja mokestį už kambarį, nepriklausomai nuo jame atostogaujančių keliautojų kiekio. Todėl 4 asmenų šeima ar bendraminčių draugų didesnė kompanija viešbučio kambario nuomos sąskaita gali sutaupyti tikrai daug. Siūlyčiau visada nuomotis apartamentų tipo kambarius, kurie retai kada būna mažesni nei 36 kv.m ir sukuria jaukią įprastą namų atmosferą. Kaip taisyklė visi jie būna su įprasta virtuve, viryklėm, mikrobangėm krosnelėm, tosteriais, lygintuvais, lyginimo lentomis, kitaip sakant viską ką turite savo namuose turėsite ir atostogų vietoje. Pasigamindami perkąsti ką nors savo namuose sutaupysite brangių kurortinių kavinių sąskaita.
* Iš anksto pasirinkti vietinius prekybos centrus, kur apsipirkinėsite. Svečiose vakarų šalyse labai didelės tų pačių produktų kainų taip vadinamos "žirklės". Teko matyti identišką ir to pačio gamintojo pieno produktą, kuris kainavo dvigubai brangiau, nei prekybos centre esančiame už 1500 m. Kaip ir pas mus, yra "Norfa" , yra ir "IKI". Kainų skirtumai daugiau priklauso nuo prekybos centro geolokacinės vietos, nuo bendrovės marketingo ar prekybos įmonės formuojamo imidžo, bet retai kada priklauso nuo pačio produkto kokybės ar pasiūlos. Pasigaminus maistą turimos virtuvėlės sąlygomis sutaupoma labai apčiuopiamai. maljorkoje tas pats pieanas litas prekybos centre "LIDL" kainavo 0.51 eur , o prekybos centre "Eroski" jau 1,05 eur.
Visada iš anksto susiplanuoti būsimas ekskursijas ir lankytinas vietas. Geriausia dar namuose susidėti prioritetus, ką norėsite pamatyti, kas bus įdomu ir kokie pojūčiai bus malonesni Jūsų kaip savarankiško keliautojo širdžiai.Bet koks planavimas jau atvykus į viešbutį tai tik bereikalingas laiko švaistymas ir nežymus galvos skausmas.
*Visada nuomotis automobilį ir nuomotis jį oro uoste tik atvykus. Nereikėtų bijoti nuomotis automobilį ir nepatyrusiam vairuotuojui, kadangi į nuomos kainą įkalkuliujamas ir pilnas draudimas (depozitai imami, tik už visokias padangas ar įbrėžimus ) o rimtesnė avarinė situacija tikrai nebus skausminga jūsų biudžetui. Savarankiškai keliaujant automobilio nuoma tiesiog būtina, kadangi, bet koks taip vadinamas "hotel transfer" su nepriklausomu "shuttle bus" nebus pigesnis nei 10 eur žmogui, kai tuo tarpu keliaujant 4 asmenims , už 40 Eur galima išsinuomoti automobily net 3 paroms. Nereikėtų užmiršti, kad skirtingos automobilių nuomos kompanijos taiko skirtingas kuro taisykles, taip vadinamas "fuel policies" Jos būna dvjeų rūšių - "Full-Full" ir " Full-Empty". Tai yra, jei paimi pilną baką, turi gražinti taip pat pilną, arba jei paimi pilną kuro baką turi gražinti tuščią, tuščia tokį, kad nors davažiuotum iki kompanijos ofiso. Situacija įdomi tuo, kad nuomos kompanija iš karto nuskaičiuoja pinigėlius už pilną kuro baką ir kuro kaina pas juos kaip visada "suapvalinta" ir skiriasi nuo kuro kainos benzino kolonėlėse. Todėl jei jūs viso kuro bako neišvažinėjate, o salose tai ganėtinai keblu, tenka sušelpti nuomos kompaniją ir sumokėti jiems už orą. Todėl mūsų patarimas būtų rinktis "compact "klasės automobilius, kurių kuro bakų talpa neviršyja 40 litrų ir kurių salonuose 4 žmonės su rankiniu bagažu jaučiasi pilnai komfortabiliai, kai tuo tarpu aukštesnės klasės automobiliuose kuro bako talpa prasideda nuo 55 litrų, kuriuos nori nenori reikės išvažinėti ir pinigėlių už nepanaudotą kurą niekas negražins. Bendrai sutaupoma apie 50 proc. nuo automobilio nuomos sąskaitos.
* GPS imtuvas keliaujant tiesiog neišvengiama būtinybė. Didžioji dali sukuriamų avarinių situacijų įvyksta kai nežinoma kur važiuoti ar pravažiuojamas reikalingas posūkis. Kiekvienas vairuotojas žino tą jausmą kai greitkeliuose pravažiuojamas reikalingas posūkis, po kurio seka konvulsiškos tragikomedijos, bandant apsisukti ir surasti teisingą vieškelį ar žvyrkelį, kurie suvalgo begalę laiko ir nervų, ko pasekoje sugadinta visa atostogų diena.

Su tokiu požiūriu geriau važiuok į užsienį tu, nereik čia tokių... :)

http://www.part.lt/img/92c6a70c15078ad52d324a632a03610f102.JPG
 
 
 
Nu va ir mano metiniai pazymiai,moksliuko is manes nera tikrai :D isvis kazkaip nera noro mokintis,namu darbu niekada nedarau....
 
P.S taciau jei butu galima atsukti laika atgal tikrai mokinciaus normaliai ;D

Perskaičiau visą temą. Nustebęs... Įžvelgiu problemą. Mūsų mąstymas iškreiptas, kurį iškreipė tikriausiai dar mokykloje mokydami, mokytojai pasakojantis kiek daug pasieksim kai baigsim universitetus, kolegijas, turėsim aukštojo mokslo diplomus. Gyvenimas yra gyvenimas, kuris bėga, o mes esame tas - kas esame dabar. Ne kas buvome anksčiau ir ne kas būsime, BET KAS ESAME. Dirbate fabrike - esate paprastas darbininkas, turite savo verslą - esate verslininkas. Dirbate statybose - valio jūs statybininkas. Kiekvienas valgo savo duona, t.y. tai ką mato ant stalo. (Perkeltine prasme šneku, kad kiekvienas gyvena savo gyvenimą). Atminkite kuo greičiau susitaikysite su tuo kas esate, tuo laimingesni būsit. Visi mes kalbam apie gerą gyvenimą, aukštus laipsnius ir siekius, bet visi juk nesulipsim ant Everesto k. viršūnės. Dauguma kalbėjo apie rutiną darbas - namai - namai - darbas ir buvot labai nusiminę tuo. O kur rutinos nėra? Ji visur yra: Lietuvoje, Meksikoje, UK, Amerikoje visur. Visur reikia dirbti. Fabrike, banke, policijos nuovodoje, ligoninėje, šachtuose - visur. Darbo diena yra 10 valandų, nesvarbu ką dirbi - pavargsta visi. Todėl siūlau mažiau vergti apie rutiną ale kuri čia taip nepalieka gyvenančių UK. Iš karto pasakau, kad skirta ne visiems, bet kai kurie dar iki dabar nesupranta, kad visos problemos ir kyla dėl jų. Vienas verkia, o mūsų niekas UK nemėgsta, t.y. britai konservatyvūs mūsų atžvilgiu, komentuoja ir šneka apie emigrantus už nugarų, o mes dirbam kaip arkliai 7 dienas per savaitę. Iš karto tokiems keliu klausimą: kas būtų jai britai į Lietuvą važiuotu dirbti? Tikriausiai ne už nugaros atsistoję rėkautumet: O tas ryžas, o tas storas eina i KFC, o tos bobos kokie papai ir t.t., bet su pagaliais trankyt mieli tautiečiai pradėtų, nes Lietuva juk lietuviams! Kiti burnoja sunkaus gyvenimo, sunkaus darbo, bet net nesusimąsto, kad kitaip ir būti negali, nes atvažiavo čia su apskritu 0 - nėra namų, draugų, giminių, pažinčių, anglų kalbos. Tai ko jus norit? Po mėnesio nusipirkti namą, susirasti draugų ir dar po mėnesio tapti anglais? Ir dar sakot, tai tikrai ne man. Aš taip negyvensiu, susikursiu geresnę ateitį. Turėčiau pasakyti, neskubėkite taip sakyti, nes vietoje to, kad darytumėte kažką rašote į forumą, pakabinę nosis kaip negerai UK. Atsiminkit vieną, kad atvažiavom čia, visada būsim emigrantai, kol gyvensim svetimoje šalyje, o jei norim gyventi turim prisitaikyti ir išmokti gyventi taip kaip čia gyvena žmonės, kuriems UK yra gimtoji žemė.
Išmokit kalbą tam, kad suprastumėte kas vyksta aplinkui. Kad neliktų sienų bendraujant, padėkit, būkit mandagūs ir tolerantiški, nes kaip elgsitės jūs taip ir su jumis. Nešvaistykit pinigų veltui, nebūkit ta vartotojų masių auka - pirkti, pirkti. Pataupykit savo sunkiai ar lengvai uždirbtus pinigus ir investuokit juos į save, į mokslą, pasaulio bei kultūrų pažinimą, ir jai turit svajonių ar norit įsigyti bilietą į "geresnį gyvenimą", turit užsidirbti tai savo kailių, nes tik 1 iš kelių milijonų pasiseka, kuris nieko nedarydamas gyvena kaip žuvis vandenyje. Bet svarbiausia yra daryti, o ne diskutuoti, kaip šiais laikais madoje. Žmonės, darykit!
 
Ir pabaigai norėčiau pasakyti dar kai ką: "Nesidairyk toli, nes viską rasi čia, lai kasdienybė tampa tavo šventykla."
 
Visur yra ir gėrio ir blogio, egzistuoja pusiausvyrą pasaulyje, o kokią spalvą įžvelgiame labiau čia jau nuo mūsų pačių priklauso.

Tas vaikas bus tada laimingas, kai po keliolikos metu jau visi viska bus uzmirse, ji gyvens savarankiskai, bus uzsiemus savais dalykais ir jeigu kas nors paklaus apie vaikyste, tai ji situos ivykius jau bus uzmirsus ir susitaikius ir apie tai nei zodzio neuzsimins.
O cia visa Lietuva susoko, vaika ateme is seneliu, o ne is kokiu nors teroristu ir tu sakai, kad vaikas turi is laimes dziauktis?
 
 
Ir isvis, kokios dar rankytes? Cia stankunaite turetu but priserta, jeigu ji i toki klausima atsakytu, del to kad vakaras. Jau tautai sizofrenija :]
Ten sako astuonios vakaro, o ne rankytes...

Kelių eismo taisyklių požiūriu gali. T.y. gali vairuoti bet kokį automobilį jei turi tam teisę (kategoriją), jo registracijos dokumentus ir kriterijus atitinkantį draudimą.
 
Bet darbo inspekcijos ir VMI požiūriu negali. VDI pripieš nelegalų darbą (nes nesiįmonės darbuotojas, o vairuoji įmonei priklausantį automobilį, tai kas gali paneigti, kad tu nevažiuoji įmonės reikalais). VMI rūpinasi, kad naudojamas įmonės turtas neštų ekonominę naudą (o nuo ekonominės naudos yra mokami mokesčiai). Taigi VMI požiūriu - ne įmonės darbuotojas "drengia" įmonės automobilį neatnešdamas įmonei jokios naudos, reiškia reikia apmokestinti.
 
O tada kada išsinuomoji arba naudoji pagal panaudą tu įsipareigoji (bent jau formaliai) įmonei padengti automobilio eksploatacines išlaidas ir yra įrodymas, kad tu nedirbi įmonėje nelegaliai. Tada visos institucijos yra ramios :).
 
Ir dar pamiršau: nesvarbu, kad tai tavo tėvo įmonės automobilis.
Vėl, jei žiūrint formaliai pagal teisės aktus, įmonės savininko turtas yra atskirtas nuo įmonės turto.
 
Tai va jei vykdyti visa tai pagal raidę, išeitų taip, kad įmonės savininkas darbo reikalais važiuoja įmonės automobiliu, o asmeniniais - savo arba įmonei padengia eksploatacines išlaidas, jei važiuoja įmonės auto.
 
Žinoma tai skamba juokingai, bet valdžios institucijos tos raidės laikosi. dažniausiai tada, kai automobiliai yra brangesni ir nuo jų nesumokėtų eksploatacinių išlaidų galima daugiau mokesčių nuskaičiuoti.

Dauguma žmonių, tarp jų buvau ir aš. Net neįsivaizduoja kuo skiriasi studijos kolegijoje nuo universiteto? Aš asmeniškai supratau tik visai nesenai, tad nusprendžiau paaiškinti ir Jums. Esmė atrodo ta pati, tiesiog vienur studijos trunka 4 metus, kitur 3. Bandysiu viską paaiškinti.
 
Kolegijos ir Universitetai.
 
Kolegijos tikrai nėra geresnės už universitetus, o universitetai tikrai nėra geresni už kolegijas. Šitos dvi mokymosi įstaigos dirba visiškai skirtingai. Žmonės galvoja, kad kolegija tai labai prastai, ten stoja tik tuomet kai nepavykta įstoti į universitetą. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Kolegijos ruošia specialistus rinkai, kurie išėję iš mokymosi įstaigos iškart turėtų darbą. O universitetai ruošia mastančius, plačios pasaulėžiūros žmones, kurie yra prigrūsti daugybe teorinių žinių ir tik truputi praktikos. Žinoma galite teigti, kad nenorite būtų siauro mąstymo žmonėmis ir apsistoti tik vienoje srityje. Bet juk niekas ir neliepia taip daryti. Tiesiog Jūs turėsite stiprų pagrindą po kojomis ir galėsite domėtis kitais, Jums įdomiais dalykais.
 
Darbo rinka
 
Pasaulinė darbo rinka yra piramidės formos. Apatinėje ir plačiausioje dalyje yra žmonės kurie baigę proftechnines mokyklas. Realiai paėjus jų darbo jėga yra pigesnė ir jų daugiausia reikia (kaip mes gyventume be stalių, statybininkų, siuvėjų, virėju ir t.t.). Vidurinėje dalyje yra kolegijos, jų darbo jėga yra brangesnė. Jie turi diplomą, žino savo vertę, turi puikią profesiją ir jų tikrai reikia daug (įsivaizduokite pasaulį be technikų, programuotojų ir t.t.). Piramidės viršūnė ir pati brangiausia darbo jėga yra tie, kurie baigę universitetus. Jų reikia nedaug (kam reikalinga 100 mokslininkų vienoje firmoje?) ir reikia labai gabių.
 
Tačiau mūsų darbo rinka yra apsivertus. Pas mus kas antras yra baigęs universitetą ir niekas nenori eiti dirbti į maximą ar kokiu staliumi. Visi tikisi gauti iškarto darbą už 4000lt.
 
Gandai ir mitai
 
Buvo kalbama, kad per vieną viešą konferenciją, vienas vieno universiteto dėstytojas, viešai kritikavo kolegijas. Jis teigė, kad jeigu nori išmokti ką nors turi stoti tik į Universitetą, nes kolegijos neparuošia. Jo argumentas buvo "Na gi koks karys nenori būti generolu?". O dabar pagalvokime, jeigu visi būtu vien generolais, tai kas kariautų per karą? Generolai vienas kitam komanduotų ir nieko nevyktų. Generolų reikia tik kelia tos. Tačiau papulkininkių, pėstininkų, grandinių, pulkininkų ir t.t. reikia daugybės. Mano nuomonę tokius žmones ir ruošia kolegijos.
 
Dar girdėjau gandus, kad pabaigus kolegija negalima mokytis magistro laipsnio. Tai yra melas, nes kai kuriuose specialybėse baigus kolegija nereikia net išlyginamųjų studijų, galima stoti iškarto į magistrą.
 
Įsidarbinimas
 
Procentaliai labai daug žmonių įsidarbina iškart po kolegijos baigimo. Tai vyksta dėl to, kad per 3 studijų metus studentas gauna apie pusmetį praktikos. Baigiamoji (gamybinė) praktika visada vyksta firmose ir dauguma studentų būna jau užsigarantavę vietas tame darbo, kuriame atliko praktika. Jie baigę kolegijos neišeina į gatvę ir negalvoję "Ką dabar reiks veikt gyvenime?".
 
Pabaiga
 
Nereikia žiūrėti stereotipų, niekada nereikia klausytis gandų. Reikia pačiam atsisėsti ir išsiaiškinti, kodėl kolegija yra prasčiau o kodėl geriau. Juk ne diplomas tau atveria kelius į sėkmę o žinios ir įgūdžiai. O kolegijose jų tikrai netrūksta.
 
Sėkmės, Nerijus.org

Sveiki,
Šią savaitę Harvardo ir MIT universitetai pristatė naują mokymosi platformą edX. Atrodo, kas čia tokio, bet ši naujiena mane lb sužavėjo ir tik db susivokiau, kad pasaulis stovi ant mokymo sistemos lūžio linijos. Nors pats jau kelis mėnesius studijuoju online Stanford kursus Courseroje, tačiau pačių pačiausių univerų atėjimas į šią free-online mokymo rinką daug ką pasako. Nenoriu kalbėti apie pinigus, nes jūs paklausite, kodėl Coursera gavo 16 mln. dolerių fundingą iš VC arba kodėl MIT ir Harvardas investuoja po 30 mln dolerių į edX, nors jie nk negaus iš studentų. Norėčiau padiskutuoti apie visos mokslo sistemos pokytį. Apie tai kas šią minutę atrodo neįtikėtina, bet galimai po 10 metų, tai bus naujas standartas. Online universitetai dar tik įgauna pagreitį, bet jau dabar galima rasti puikių pavyzdžių, kai kuriais tenka pasinaudoti: jau minėta Coursera, Udacity, University of the People, Khan Academy, Academic Earth ir t.t.
 
Paklausite, koks dar pokytis, juk tai tik online studijos, kurios neduoda oficialaus diplomo su kreditais ir jos mūsų krašte nieko nereiškia. Tačiau, tikiu, jog tai tik laiko klausimas. Todėl kiekvienas galės įgyti aukštąjį išsilavinimą Harvarde neišėję iš namų. Nuostabu, ane? Kviečiu pagalvoti, pasvajoti ne tik apie aukštojo mokslo revoliuciją, bet pradedant ir nuo žemesniojo lygio, t.y. mokyklų. Pasidalinsiu savo vizija, kaip galėtų atrodyti mokslo sistema. Kadangi esu optimistas, tai sakau, jog ji jau galėtų būti įgyvendinta per artimiausius 10 metų Lietuvoje.
 
Darželis: vaikai mokomi reikšti savo mintis, nemokami „ko negalima daryti“, bet supažindinami su supančiu pasauliu. Darželyje kalbama anglų ir/ar lietuvių kalba.
 
Pradinė mokykla (1-4 klasės): pradedama mokytis nuo 5 metų. Per 2-3 metus išeinamas dabartinis 4 metų kursas. Kiekvienas mokosi individualiai, t.y. pasirenka mokymosi tempą – gali pasibaigti per 2, gali pasibaigti per 4 metus. Yra suteikiama galimybė pažangiems mokiniams „spurtuoti“ į priekį. Specialos pamokos skatina kūrybiškumą, mokymosi optimizavimą, naujų įgūdžių formavimą. Galbūt netgi nebenaudojamos knygos ir sąsiuviniai – viskas yra tabletuose. Trečdalį pamokų sudaro anglų kalba. Skatinama užsirašyti į visokius būrelius, kad atrasti sportą, meną (jie yra pilnai finansuojami valstybės/rėmėjų).
 
Vidurinė (5-8 klasės): 5 klasę pradeda 7-10 metų vaikai. Taikomas individualus mokymosi modelis. Tai reiškia, jog kiekvienas renkasi mokymosi tempą pagal save. Daug mokomasi individualiai, mokytojai yra daugiau konsultantai susitikimuose su klase (db vadinamose pamokose). Anglų kalba vyksta pusę užsiėmimų. Mokslą galima pasibaigti per 2-4 metus. Daug dėmesio skiriama vidinių savybių tyrinėjimui, mokoma greito skaitymo, atminties lavinimo ir kitų įdomių tobulėjimo dalykų. Vėl gi viskas kompiuterizuota.
 
Gimnazija (9-12 klasės): dauguma dalykų mokoma anglų kalba. Kiekvienas mokinys renkasi jam reikalingas ir patinkančias pamokas. Dar daugiau dėmesio skiriama „savęs atradimui“. Daug kviestinių lektorių, kurie dalijasi savo patirtimi ir galbūt nukreipia teisinga kryptimi žmogų. Kompanijos pradeda talentų paiešką. Mokslas trunka 3-4 metus. Daug pamokų vyksta video formatu, kada nori, kur nori.
 
Universitetas: aplikuojama į online programas keliose geriausiuose univeruose (per jau minėjas edX, Coursera ir pan. sistemas). Studijų intensyvumą pasirenka pats studentas. Įmonės „medžioja galvas“ ir dalis studentų pasirašo kontraktus dar studijų metais. Studijos orientuojamos į IT, paslaugų sektorius. Programos skatina kurti inovacijas. Žinoma viskas vyksta anglų kalba ir kompiuterių pagalba. Universitetuose (kaip fizinėj įstaigoje, aka campuse) vyksta tik nebūtini dalyvauti susitikimai su dėstytojais ir kolegomis studentais, jų metu aptariamos problemos, ieškoma sprendimų. Komandinis darbas labiausiai propaguojamas internetu. Universitetą galima pasibaigti būnant ~18 metų.
 
Suprantu, jog mūsų galvose per daug giliai yra įsišakniję visokie limitai ar stereotipai, bet visai norėčiau tokio modelio ateityje. Nors dauguma žmonių liktų prie standartinio 12 metų mokykloje modelio (tik prisidėtų anglų kalbos žinių greitesnis tobulėjimas ar video pamokos), bet atsirastų galimybė gabiems mokiniams nestovėti vietoje ir tobulėti daug greičiau. Tikslas būtų kurti tokią sistemą, kurią, reikalui esant, galėtum pasidėlioti pagal savo poreikius. Kompiuterizacija gadintų socialinius įgūdžius, bet tas neišvengiamai laukia.. Kad to išvengti būtų skatinamas komandinis darbas atliekant visokias užduotis. Sakote, baisu, jog visi taps anglistais ir prarasim LT identitetą - netiesa, tiek pats, tiek daugybė draugų studijuojame užsienyje ir mylime Lietuvą labiau nei vidutinis lietuvis. Ir po savų mokslų trauksime atgal į Lietuvą, nes čia visiems yra geriau, čia dauguma savo svajones įgyvendins. O besimokant mokykloje visada būsi Lietuvoje, tad ta rizika sumažėja. Anglų kalba - vardan pasaulio atvėrimo, pažinimo.
 
Aš manau, visuomenė yra pakankamai gabi greitai mokytis. Neverta praleisti 16-18 metų mokymosi įstaigose, kai gali tą padaryti per kokius 12-14. Tiesiog reikia suteikti galimybes tokiam dalykui. Aišku čia sudėliojau tik didelius rėmus, būtų smagu išgirsti iš jūsų apie didžiausias problemas mokymo įstaigose ar jo procese. Kaip spręsti tokias problemas kaip kūrybiškumo lavinimas, savo nuomonės kūrimas, pagalba išsirenkant sritį į kurią stoti, mokytojų kompetencija ir pan.
 
Aš pats mokymo įstaigose jau praleidau beveik 17 metų ir suprantu, jog visas šis laikotarpis galėjo būt trumpesnis kokias 3-4 metais. Ir greičiausiai įdomesnis bei prasmingesnis.
 
Tad norėčiau, jog pasidalintumėte savo įsivaizduojama ateities mokymo sistema. Nebijokit pasvajot. Kokioje mokymo sistemoje norėtumėte praleisti savo vaikystę bei paauglystę? Kokioje mokysis jūsų vaikai? Kokias problemas naujoji sistema spręstų? Kaip tai spręstų?
 
Labai pavydžiu šiais laikais bebaigiantiems mokiniams, jiems nebereikia galvoti ar įstosiu kažkur ar ne, nes visus nemokamai priima geriausi pasaulio univerai. Ar gi gali būt geriau? Belieka išsispręsti problemą su tėvais – įrodyti, jog nebūtina studijuoti kažkur VU, kad paskui gauti darbą. Bet jei ne mes, kas daugiau keis jų (kiek senoką) pasaulėžiūrą? Būkime tie, kurie neplaukiame pasroviui.

Sveiki,taigi su tevuku nusprendem pirkti mini traktoriuka/ekskavatoriuka ir bandyti uzsiimti sia veikla. Taciau niekaip nenusprendziam kas geriau ar pirkti kazka tokio: http://www.part.lt/img/aca9df489ccf722a5988379a75ae1057554.jpg ar : http://www.part.lt/img/76e80f4119d699236cfa891c023f905b737.jpg
 
Tiek vienas,tiek kitas turi savu pliusu,savu minusu.
 
Gal kas is jusu jau verciates tokia veikla?
Butu idomu suzinoti jusu nuomone :)

ai kam čia išvis specialių priemonių?
pasiimi lengvąją, susisodini, kondicionierius svarbu kad veiktų, diržai yra.. :D

Galėčiau daugybę priežasčių išvardinti kodėl Lietuvoje gyventi gera:
Todėl, kad Lietuva - gražus, žalias kraštas, turim puikų pajūrį ir daugybę švarių ežerų.
 
Mūsų kaimai - vis dar beveik tokie patys kaip ir prieš dvidešimt metų. Su tokiomis pačiomis geromis senučiukėmis, šuliniais ir gatvėj besisveikinančiais su visais sutiktais vietiniais. Su ekologiškus kaimiškus kiaušinius perinčiomis vištomis, natūraliai augančiomis daržovėmis, ir šiltu šviežiu karvutės pienu be jokių "E".
 
Ne visi lietuviai susiraukę, ir nevisada. Kiekvienas pažįstame nuostabų draugišką kaimyną, malonią padavėją kavinėje, paslaugų policininką - yra daugybė šiltų žmonių, kurie padeda vieni kitiems.
 
Lietuviai turi neįtikėtiną sugebėjimą susivienyti, būti patriotiški, ir iškovoti laisvę ne ginklu, o daina. Galime didžiuotis savo turtinga istorija, mūsų protėviai buvo tikri didžiavyriai, ir kiekvienas iš mūsų turime tai savo kraujyje.
 
Nuostabi ne tik mūsų juoda duona. Nuostabūs šaltibarščiai, cepelinai, naminė gira, alus, varškės sūris, žemaitiškas kastinys, rūgpienis ir daugybė kitų patiekalų, kurių labai ilgisi emigravę tautiečiai.
 
Mes turime braliukus - latvius. Mes mylime juos, o jie - mus. Ar daug šalių gali pasigirti tokiais broliškais santykiais su kaimynais? Turėtumėm dar vienus braliukus - prūsus, deja istorija taip susiklostė, kad pasaulyje likom tik mes ir latviai - daugiau baltų šioje žemėje nebėra...
 
Vilnius - nuostabus miestas. Jį giria turistai, kaip labai jaukų, žalią, su nuostabiu senamiesčiu. Aš taip pat tai matau kiekvieną kartą eidama senamiesčio gatvele - dievaži koks jis gražus. Kas gali būti smagiau už riedėjimą dviračiu, saulėtą dieną, savo mieste?
 
Mes kalbame viena seniausių ir viena mažiausiai pakitusių pasaulio kalbų. Tai turbūt reiškia, kad turime vertybes, jeigu sugebėjome išsaugoti savo kalbą net per visus karus ir okupacijas, ar ne? Mūsų kalba giriama kaip labai daininga ir turtinga, o išmokti jos yra gerokai sudėtingiau nei daugelio kitų kalbų (taip jau būna su turtingomis kalbomis) :)
 
Mes mokame labai nuoširdžiai ir triukšmingai sirgti už šalies sportininkus. Visi būname tikri patriotai kai vyksta rimtas krepšinis, nesvarbu ar tu moksleivis, ar verslininkas, ar Prezidentė :)
 
Čia mano draugai, giminės, pažįstami veidai, panašios aktualijos. Jokioje kitoje šalyje nesijausčiau "savesnė" nei jaučiuosi čia. Juokinga, bet net su užpuoliku gatvėje aš turėčiau daugiau bendrumų, nei su kokiu kitos šalies piliečiu. Juk mes abu užaugome čia, kalbame ta pačia kalba - aš dar turiu šansą su juo susikalbėti :)
 
Mes turime karštas vasaras, ir baltas žiemas. Galime džiaugtis tikromis Kalėdomis, kokias rodo filmuose, važinėtis rogutėmis, slidėmis ir snieglentėmis, o paskui su nekantrumu laukti vasaros. Jai atėjus kiekvienais metais būname tokie laimingi - pagaliau šilta, saulė, ežeras, šašlykas su draugais. Mėgstu šilumą, bet gyvendama kokioje Ispanijoje pasiilgčiau sniego. Ir Kalėdos man nebūtų Kalėdos, jeigu aplink auga palmės...
 
Čia mano namai. Net nebūdama emigrante galiu drąsiai pasakyti kad myliu savo Tėvynę, nepaisant ekonominių ar kitokių sunkumų.