radianas

Sveiki visi, taigi po trupucio poilsio pradejau piesti antraji dizaina ir noreciau isgirsti kritikos bei patarimu is jusu, ir suzinoti ar testi piesti dizaina, ar pradeti is naujo. :)
 
REDAGUOTAS: http://sta.sh/020ssfirggac

Nereikia taip karščiuotis ;-). Europos sąjungos šalys kiekviena turi savų interesų ir nei viena nenori tiesioginio konflikto su Putinu. Kartais peržvelgiu naujienas tiek pasiekiamas Lietuvoje tiek Rusijos TV laidas. Informacijos pateikimas labai jau skirtingas. Faktai kuriais manau nevertėtų abejoti - Rusija remia separatistus, o jų dauguma - duok pinigų ir į ką pašaudyti, dauguma vedami kiek kitokių nei patriotiniai jausmai kuriai nors iš šių dviejų šalių.
Jei Rusija būtų normali šalis - jau seniai būtų uždariusi sienas ir nesuteikusi galimybių patekti ne tik separatistams bet ir karinei technikai į šalį. Bet karinė pramonė labai pelninga sritis :-).
Separatistai negavę finansavimo, karinės technikos ir pastiprinimo - sudėtų ginklus ir kraujo praliejimas būtų nutrauktas, bet...
O mums tereikia tikėtis kad šis konfliktas bus numalšintas, kitu atveju gali tekti pradėti nerimauti ne dėl ES valstybių neveiksnumo o dėl mūsų šalies ateities.

Puikiai užbaigtas laiškas.

Labai geras straipsnis

Doneckietis Denisas Kazanskis parašė atvirą laišką Rusijai, kuriame išliejo savo širdies skausmą dėl Maskvos karinės agresijos prieš jo šalį. Laišką skelbia „Ukrainskaja pravda“
 
"Taip jau išėjo, kad aš esu tikras doneckietis. Gyvenčiau savo namuose ir dabar, jei saujelei išprotėjusių fanatikų, palaikomų Rusijos, nebūtų atėję į galvą mano gimtajame mieste sukelti karą ir atvežti čia rusų samdinių.
Dabar ten košmaras. Jūs apie tai žinote. Apie tai rodo per jūsų televizorius su visomis atstumiančiomis smulkmenomis dieną ir naktį.
 
Tad geriau pakalbėkime apie tai, ko jums neparodys.
 
Dar prieš septynerius metus aš galvojau taip, kaip ir dauguma rusų. Kaip tipiškas sovietinis žmogus. Turint omeny, kad aš nuo gimimo gyvenau Donecke – nieko keista.
 
Nors aš ir mokiausi jau po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo, mano išsilavinimas rusiškai sovietinis. Aš augau žiūrėdamas rusiškus filmus, klausydamas rusiškos muzikos, skaitydamas rusiškas knygas, ilgai laikiau Rusiją draugiška šalimi, gimtąja šalimi, bet dabar viskas jau – praeitis.
 
Dabar aš, mano artimieji, milijonai rusiškai kalbančių Ukrainos gyventojų ir Ukrainos rusų daugiau niekada negalės jūsų pavadinti broliška tauta.
 
Mes, jūsų mentaliniai dvyniai, augę su jumis skaitydami tas pačias knygas, žiūrėdami tuos pačius animacinius filmus, priėjome iki to, kad norime nuo jūsų atsitverti trijų metrų siena, kaip Izraelis nuo Palestinos.
 
Parduotuvėse mes tyrinėjame prekių kodus, kad nepirktume to, ką jūs gaminate, ir nefinansuotume karo.
Pirmą kartą per visą mūsų šalies istoriją dauguma ukrainiečių nori įstoti į NATO, nes supranta, kad tai vienintelis realus išsigelbėjimas nuo išprotėjusio „brolio“, kuris staiga nusprendė prieš mus pasiųsti savo kariuomenę.
 
Jums, žinoma, sunku suvokti šito reiškinio mastus. Jums per televizorių rodo žemėlapį, kur Ukrainą padalija pusiau, ir sako, kad pusė mūsų šalies – tai ne Ukraina, o kažkas kita. Kad ten gyvena ne ukrainiečiai, o rusai.
Jūs tikite, kad taip ir yra, ir nesuvokiate, kodėl ten vis dar nėra sukilimo. Sprendžiant iš rusiškų naujienų, sukilimas ten tuoj tuoj turi plykstelėti, o iš tiesų viskas vyksta atvirkščia
 
Gal V.Putinas – šėtonas?
Už Georgijaus juostelę Dniepropetrovske, Zaporožėje, Chersone gatvėje dabar gali ir į snukį duoti. Ne banderovcai – vietos rusai, vaikystėje studijavę Puškiną ir Bloką. Dėl politkorektiškumo sakoma, kad mes nekenčiame tik V.Putino, o rusai – tai visai kas kita. Štai išeis V.Putinas ir vėl sugrįš taika ir sutarimas. Vėl viskas bus gerai.
Bet tai – netiesa. Nebus gerai. Nes V.Putinas yra rusų mentaliteto esmė, materializuota jūsų nacionalinė idėja tuo pavidalu, kuriuo dabar ją matome.
 
Jūs mylite V.Putiną už tai, ką jis padarė su Ukraina. Todėl mes niekada daugiau negalėsime jūsų mylėti.
V.Putinas Rusijai padarė didžiulę skriaudą. Jis taip sumaniai sudegino tiltus tarp mūsų, kaip nebūtų padaręs niekas kitas pasaulyje. Jokiems amerikiečiams, žydams, lenkams niekada nebūtų pavykę to padaryti taip gerai, kaip padarė jis.
 
Visą jo darbo siaubą jūs suprasite kada nors vėliau, bet dabar jūs akli. V.Putinas magiškai privertė jus patikėti, kad jūsų moralinio nuopolio diena yra jūsų triumfo diena.
 
Jis jus įtikino, kad niekšiška draugiškos šalies dalies teritorijos okupacija, toks banalus žiurkiavimas yra didžioji pergalė, kuria verta didžiuotis.
 
Jis sukėlė patriotinį pasididžiavimą tuo, kas turėjo sukelti gėdą ir pasišlykštėjimą.
Ir už tai mes niekiniame ne tik V.Putiną. Mes niekiname Rusiją ir tuos 90 proc. jos gyventojų, kurie išpūtę akis šaukia: „Krymas mūsų“.
 
Kartais aš galvoju, kad V.Putinas – šėtonas. Jis moka profesionaliai apeliuoti į žmogaus silpnybes. Jis priverčia jus atverti savo tamsiąsias puses, sumaniai žadina jumyse bjaurastį, verčia jus sužvėrėjusiais gyvuliais, trokštančiais kraujo.
 
Nenoriu pasakyti, kad tik rusai yra tokie blogi, o visi kiti – šventi. Tokia yra žmogaus prigimtis, nesvarbu, kokios jis tautybės. Mes žinome, kaip skirtingais istorijos laikotarpiais šlykštynėmis virto vokiečiai, italai, kroatai, serbai ir t.t.
 
O V.Putinas šlykštynėmis pavertė jus. Privertė jus springti neapykanta forumuose, trokšti karo, džiaugtis okupacija ir mirtimis žmonių, kuriuos neseniai vadinote savo broliška tauta.
 
Jis sužadino jus primityviu populizmu, pasinaudojęs jūsų akimirksnio proto aptemimu, o mes, deja, visam gyvenimui įsiminsime jus būtent tokius, o ne kaip Sacharovo ir Dostojevskio naciją.
 
Tikriausiai, jūs net nesate dėl to kalti. Yra juk koks nors šitos masinės isterijos sukėlimo algoritmas – tiesiog spaudi reikiamus mygtukus, parodai per televizorių siaubo filmukus apie nukryžiuotus vaikus, ir viskas – toliau visuomenė elgiasi prognozuojamai. Tas, kuriam to reikia, tiesiog atlieka tam tikrus veiksmus.
 
Tikriausiai, apie jus reikia galvoti kaip apie socialinio eksperimento aukas, ir kada nors jums bus labai gėda už tai, kad jūs visi tame dalyvavote. Tikriausiai, reikėtų pabandyti jus suprasti. Bet atleisti jums ir įveikti savo panieką mes jau nebesugebėsime. Net jei jūs kada nors ir atgailausite.
 
V.Putinas pažadino ir mūsų bjaurastį
Taip, ką čia slėpti, V.Putinas pažadino ir mūsų bjaurastį. Ir mes džiaugiamės, kai dar vienas krovinys „200“ kerta sieną ir važiuoja į Rostovo sritį arba kai viena kita dešimtis jūsiškių virsta koše. Tai baisu, bet tai tiesa.
Mes džiaugiamės iš pragmatiškų sumetimų – todėl, kad kiekvienas miręs „koloradas“ jau niekada negalės nužudyti nieko iš mūsų. Todėl, kad jūs dabar priešai ir okupantai, atėję į mūsų žemę, atėmę iš mūsų Krymą ir važiuojantys mūsų žudyti į Donbasą.
 
Baisu, kad jūs, užpuolę mus, privertėte mus tapti tokiais, jog kartais būna šlykštu nuo to, kaip mes elgiamės. Ir tai dar viena priežastis visiems laikams baigti su jumis.
Jūs įsikišote į nepriklausomos valstybės vidaus reikalus. Jūs šaudote į Ukrainos piliečius jų žemėje iš savo ginklų ir tai pateisinate per savo televizorius. Kad ir kaip jūs sau nemeluotumėte, kad visa tai darote su fašistais, kad visa tai pateisinama ir teisinga, – viso pasaulio akyse jūs agresoriai.
 
Visiems laikams išnyko šalis išvaduotoja, šalis, nugalėjusi fašizmą. Visa tai jau praeitis. Dabar jūs okupantai, jūs baudėjai, dėl kurių kaltės žūsta nekalti žmonės, krenta raketos ant miestų, kurie gyveno taikiai tol, kol neatėjote jūs.
Jūsų gegužės 9-osios paradai, tas patosas, karinės dainos, amžinosios ugnys – visa tai daugiau neverta nė sudilusio skatiko. Tai melas.
 
Gavote Krymą, o praradote visą draugišką Ukrainą
Mes buvome glaudžiai susiję bendromis šventėmis, bendrais pralaimėjimais, bendromis tradicijomis, bet dabar tai neturi reikšmės. Jūs atplėšėte regioną, kuriame yra du milijonai gyventojų, dar trims ar keturiems milijonams išpudrinote smegenis „nukryžiuotais berniukais“, bet keturiasdešimt milijonų ukrainiečių, didžiulę žmonių jūrą, visiems laikams atskyrėte nuo savęs bedugne.
 
Veltui jūs kaltinate klastingomis užmačiomis Ameriką, Britaniją ir Izraelį. Patikėkite manimi, rusu iš Donecko, niekas daugiau nenusipelnė mūsų abipusei neapykantai, kaip begalviai rėksniai Glazjevas, Kurginianas ir Duginas, kviečiantys žudyti ukrainiečius ir skandinti Ukrainą kraujyje, arba Putinas, pasiuntęs į mūsų šalį savo „mandagius žmogelius“.
 
Mes visa tai matėme, visa tai įsiminėme, mes to neatleisime. Taip, žinoma, Rusija – pati didžiausia pasaulio galybė, prieš kurią Ukraina – tik taškas žemėlapyje. Jūs turite branduolinių raketų, mes – ne.
Jei jums atrodo herojiška užpulti silpnesnį, kuris nesitikėjo iš jūsų niekšiško smūgio į nugarą ir nesirengė su jumis kariauti, – jūsų valia. Bet nei pagarbos, nei atjautos ir mūsų daugiau nelaukite. Mums Rusija nuo šiol – niekinga „bananinė blogio respublika“
 
Jūsų žiniasklaida jums, žinoma, to nepapasakos. Ji kuria didžiulio ukrainiečių fašistų ir rusų susipriešinimo, kurio iš tiesų nėra Ukrainoje, iliuziją.
Yra pora milijonų marginalų – komunistų, stalinistų, juodašimčių, stačiatikių fundamentalistų, kurie visada nekentė Ukrainos ir dabar atlieka kolaborantų vaidmenį.
 
Ir yra 39–40 milijonų ukrainiečių, kurie su jais nesutinka.
 
Putinas visus mus privertė rinktis radikaliai – už arba prieš Ukrainą. Ir mes privalėjome pasirinkti. Įvyko tai, ko jūs dar nesuprantate – Rusijos agresiją Ukrainoje palaikė tie, kurie ir taip visada buvo jūsų pusėje, bet 40 milijonų, kurie jums visuomet buvo lojalūs arba bent neutralūs, dėl šios agresijos tapo jūsų priešais.
Keturiasdešimt milijonų ukrainiečių prievarta tapo „banderovcais“, taip, kaip jūs suprantate šį žodį. Štai pagrindinis V.Putino pasiekimas.
 
Būna nedraugiškų vyriausybių. Su jomis galima konfliktuoti. Galima jas bausti sankcijomis. Bet nevalia žeminti tautų, nes valdovai keičiasi, o tautos liks.
 
Porošenka ir Turčynovas išeis. Tikriausiai – labai greitai. O melu grįstas Krymo užgrobimas, jūsų niekšiškas įsiveržimas, jūsų tankai ir prieštankinės raketos Donbase – visa tai nepraeis be pėdsako.
Mes tiesiog negalėsime savo vaikams paaiškinti vadovėliuose, kodėl jūs su mumis taip pasielgėte.
 
Rytų ir Pietų Ukrainą, kurią jūs laikote sava, jūs tik atstūmėte. Todėl kad, įsivaizduokite, „chocholai“ irgi turi išdidumo. Kai jūs svaigstate nuo to, kad „Krymas – jūsų“, mums tai reiškia tik viena – kad Krymas – ne mūsų.
Jūs jį atėmėte ir iš „banderovcų“ ir iš „rusakalbių tėvynainių“. Jūs atėmėte Krymą iš Jarošo, bet jūs taip pat jį atėmėte ir iš charkoviečių, poltaviečių, odesiečių. Jūs spjovėte į visus nesirinkdami, nepriklausomai nuo kalbos ar tikėjimo.
 
Anksčiau jūs sakydavote: slavai – broliai. Ir mes sutikdavome. Dabar jūs sakote „lašinių valgytojai“, „ukrai“ ir tai žemina visus, kurių pavardės ukrainietiškos, kurių pasai ukrainietiški, nesvarbu, ar jie už ES ar už Muitų sąjungą.
 
Jūs nepalikote mums pasirinkimo, žemindami visus iš eilės.
Pavasarį rusų „turistai“ Donecke plėšė ir trypė Ukrainos vėliavas ir vietoj jų kabino savas. Tuo jūs skiriatės nuo europiečių – jie niekuomet netrypė mūsų simbolių.
 
Tie, kurie už Europos Sąjungą – kabina savo vėliavas šalia Ukrainos, bet ne vietoj jos. Todėl mes ir pasirinkome Europą, ir dabar jau nesitrauksime. Tai vienintelis kelias, nes integruotis su jumis dabar gali tik visiškas beprotis ir savižudis.
 
Karo parodija
Jei jūs vis dar tikite, kad Donbase vyksta karas tarp „sukilėlių“ ir „chuntos“, skubu jus nuliūdinti – tai netiesa. Karas, kuris vyksta pas mus, nuo pradžios iki galo primestas jūsų.
 
Galima manimi netikėti, bet paklauskite patys savęs, kodėl „Donecko respublikai“ vadovauja rusai? Kodėl mano gimtajame Donecke dabar įsakinėja maskviečiai Girkinas (Strelkovas) ir Borodajus? Aš, tikras doneckietis, jų nepažinojau ir nekviečiau. Aš už juos nebalsavau. Jei tai ne Rusijos įvykdyta Donbaso okupacija, tai kodėl jie čia? Ir kuo jie skiriasi nuo vokiečių gauleiterių? Sunku surasti dešimt skirtumų?
Jei jūs pritariate „sukilėliams“ dėl to, kad jie rusai, tai aš jus užtikrinu – yra šimtai tūkstančių rusų, kurie su jais nesutinka, kurie patys kenčia nuo jų veiksmų.
 
Atjauskite geriau juos. Tuos, kurių mašinas atiminėja, kuriuos dėl kvailų kaltinimų uždaro rūsiuose, kuriais prisidengia jūsų Igoris Strelkovas, kuris mieste elgiasi taip, kaip Šamilis Basajevas Budionovske.
 
Jei jums rūpi Pietų ir Rytų Ukrainos gyventojai, atjauskite geriau 38 kariškius iš Dniepropetrovsko, kurie žuvo, kai iš rusų ginklo paleista raketa pataikė į lėktuvą. Atjauskite gyvus sudegusius šarvuočiuose karius iš Nikolajevo. Kaip manote, jų tėvai, giminės, draugai mylės Rusiją?
Jei jūs norite žinoti tiesą apie tai, kas yra „Donecko respublika“, pabandykite išjungti televizorių, užsidenkite akis ir bent minutei įsivaizduoti, kad kažkas apginklavo visus jūsų miesto narkomanus ir kriminalinius nusikaltėlius.
 
Kad bepročiai Čečėnijos karų veteranai, prasigėrę buvę mentai, išsitatuiravę recidyvistai, įmitę apsaugininkai, išprotėję kazokai, tolkienistai, limonovcai, skinhedai staiga gavo ginklus ir neribotą valdžią.
Įsivaizdavote? Jei taip, tuomet jums nebereikia nieko daugiau aiškinti. Sukurti tokią respubliką palyginti lengva bet kur. Tiesiog ištrinkite žodį „Donecko“ ir įrašykite „Saratovo“, „Čeliabinsko“, „Rostovo“.
Manote, šmeižiu „sukilėlius“? Tuomet sumodeliuokite situaciją – milicijos nėra, valdžios nėra, ginklų kiek nori. Kas nutiks jūsų mieste? Būkite sąžiningi, prisipažinkite bent patys sau.
 
Įsiūbuoti situaciją, sukelti beprasmį ir negailestingą maištą sunkiai gyvenančiame regione, kuriame pilna liumpenų ir bedarbių, ganėtinai paprasta.
Borodajai, strelkovai, babajai, motorolos tik uždegė degtukus, toliau įsiplieskė kaip per Pilietinį karą.
 
„Melžk respubliką“, „Grobk tai, kas jau sugrobta“, „Sukursime naują rojų – Novorusiją“. Užtenka pasakyti, kad Luhanske teroristų represinį padalinį vadina „KGB SMERŠ“. Tai ne pokštas. Pridėję ranką prie širdies prisipažinkite sau – ar tai normalu, ar norėtumėte, kad jūsų kaimynystėje būtų tokia „įstaiga“?
 
Pastarųjų dviejų mėnesių Donecko kasdienybė – plėšikavimai ir grobimai. Paskaitykite vietines Donecko naujienas. Tik per savaitę nuo birželio 16 iki 23 nuvaryti ir atimti 47 automobiliai ir vienas motociklas. 42 automobiliai gatvėse buvo užgrobti ginkluotų asmenų. Nežinomieji pagrobė 14 žmonių. Tai tik oficiali informacija.
 
Prablaivėjimas bus baisus
Tęsti galima ilgai, bet ar yra prasmės? Euforinė būsena turi savo specifiką. Ją išgyvenantis subjektas, tegul tai būna net visa tauta, prastai reaguoja į išorinius dirgiklius. „Krymas mūsų“ – kaip narkotikas, kaip įsimylėjimas, užtemdęs jūsų sąmonę
 
Reikia laiko, kad atgautumėte protą, kad suprastumėte, kad niekas nepasikeitė. Kad Krymas netapo artimesnis, netapo pigesnis, švaresnis ir patogesnis poilsiui.
O štai jūs, visa tauta, pati didžiausia pasaulio valstybė, išsipurvinote agresijos gėda ir savo vaikams užkrovėte okupantų ir gauleiterių Girkino ir Borodajaus palikuonių naštą.
Laimingai pasilikti."

Savigalbos literatūra (angl. self help) gali ne tik nuvilti siekiančius greito būdo išspręsti asmenines bėdas, bet ir sukelti priklausomybę.
 
Psichologas dr. Alfredas Laurinavičius
Sociologė Gražina Rapolienė
Rinkodaros vadovė Asta Mikelionytė-Čechovskienė
Leidyklos direktorė Danguolė Viliūnienė
Psichologas dr. Marius Daugelavičius
 
Pirmąją savigalbos knygą prieš 155 metus išleido škotų rašytojas Samuelis Smilesas. 1859 m. jis pardavė 20 tūkst. kopijų, dar po 50 metų parduotų kopijų skaičius išaugo iki 250 tūkst. Dabar, remiantis theguardian.com duomenimis, tai – vienas perkamiausių literatūros žanrų.
 
Galimybė „pataisyti“ save skaitant knygas populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nymag.com apžvalgininkės Kathryn Schulz žodžiais, nepaisant self help literatūros, žmogus taip ir neišmoko „susitvarkyti su savimi“, tačiau išmoko iš to užsidirbti – kasmet šių knygų parduodama už 11 milijardų dolerių. Vien JAV knygų pelnas siekia 563 mln. dolerių.
 
„Tokio pobūdžio literatūra dažnai yra komercinė ir orientuota į kuo platesnę auditoriją. Joje siekiama viską pateikti suprantamai, kiek supaprastintai, panašiai kaip naudojimosi instrukcijoje. Instrukcijoje negali būti daugiareikšmiškumo, negali būti abejojama tuo, kas ten parašyta. Skaitydamas instrukciją žmogus turi tikėti, kad joje rašoma absoliuti tiesa, ir tokiu atveju yra didžiausia tikimybė, kad jis imsis veiksmo. Tačiau psichologiniuose moksliniuose tyrimuose mes nerandame vienareikšmių atsakymų, kurie pateikiami populiariosios psichologijos knygose“
 
„Kiekvienas yra savo laimės kalvis, nusišypsok, keisk mąstymą, ir tavo gyvenimas pasikeis. Bet visuomenėje egzistuoja nelygybė. Vieno žmogaus startinės pozicijos labai skiriasi nuo kito, pavyzdžiui, kiek pastangų reiktų užsidirbti pirmąjį milijoną darbininko vaikui ir milijardieriaus? Pastarajam galbūt tėvai padovanotų 16-ojo gimtadienio proga. Bet jei ir nedovanotų, jis turi visas galimybes verslo pradžiai – pasiskolinti lėšų, yra tėvų ryšiai, verslumo įgūdžiai, net kalbos prie pietų stalo nuo mažens jį greičiausiai mokė verslumo. Viso to neturi minėtas darbininko vaikas“
 
Ironiška, specialistės įsitikinimu, ir tai, kad knygoje „kaip tapti milijonieriumi“ nebus parašyta, kaip tai padaryti. O jei ir būtų, vien skaitydamas neišmoksi. Anot G. Rapolienės, aišku viena – pirkdami tokias knygas neabejotinai didiname autorių pajamas, o paskaitę įvairius teiginius – gauname dar vieną pasiteisinimą sau.
 
„Psichologai kalba apie narcizų kartą. Bet ko link tai veda, niekas iš tikrųjų nežino. Amerikiečiai pastebi, kad jaunoji karta darbe elgiasi kitaip, kelia aukštus reikalavimus darbdaviui ir pan. Bet jei jie sugeba rasti savo vietą pasaulyje, tarpusavyje sugyventi – kodėl tai turėtų būti blogai? Pasitikėjimas savimi ir tolerancija kitam, mano manymu, puikios savybės. Pasaulis bus kitoks, o koks – pamatysime"
 
Temos priklauso nuo laikotarpio
Anot leidyklos „Vaga“ pardavimų ir rinkodaros vadovės Astos Mikelionytės-Čechovskienės, motyvacinė literatūra Lietuvoje išlieka tarp skaitomiausių. Daugėja ne tik skaitytojų, bet ir knygas rašančių autorių. O temų pasirinkimas priklauso nuo laikotarpio.
 
„Krizės metu buvo itin populiari motyvacinė literatūra, kuri siūlė „receptus“, kaip tapti turtingam, tačiau šiandien skaitytojas didesnį dėmesį skiria savo vidiniam pasauliui, saviugdai, harmoningo gyvenimo kūrimui“, – teigė A. Mikelionytė-Čechovskienė.
 
Jai pritaria ir „Alma littera“ leidyklos direktorė Danguolė Viliūnienė, kurios nuomone, skaitytojus vis labiau domina ne tik saviugda, bet ir tai, kaip sumažinti įtampą, planuoti laiką. „Šiais nuolatinio bėgimo, bruzdėjimo laikais žmogus ieško patarimų, kaip susikurti ramybės oazę, kaip taupyti laiką, kaip nors valandėlei nustoti bėgti ir t.t. Žmogus nebeturi laiko ne tik pabūti su savimi, bet neberanda laiko ir artimiesiems, draugams. Nebemoka arba nebeturi laiko susirasti partnerio, draugų, todėl ieško patarimo knygose.“, – LRT.lt sakė D. Viliūnienė.
 
Nusivylimas laukia nekantriųjų
Kaip LRT.lt teigė psichologas dr. A. Laurinavičius, savigalbos literatūros veikimas priklauso nuo to, kiek skaitytojas yra subrendęs problemos sprendimui.
„Dauguma tokio pobūdžio literatūros skaitytojų nori pokyčių ir gyvenimo kokybės pagerėjimo. Taigi jeigu iki tikslo žmogui trūksta nedaug, o jam į rankas papuola gera knyga, tai pokyčiai gali prasidėti. Knygų skaitymas yra tik intelektualinė medžiaga, bet jeigu po jos seka veiksmas, dažniausiai tam žmogui naujas, nebūdingas, lydimas stiprių išgyvenimų, tai tada žmogaus gyvenimas gali pasikeisti“, – sako psichologas.
 
Tuo metu, anot specialisto, jei asmuo tik skaito, ir tarp esamos bei trokštamos situacijos yra per didelis skirtumas, tai bandymas pasikeisti gali baigtis nusivylimu. Kartais esą neužtenka tik žmogaus pastangų.
 
Psichologas dr. Marius Daugelavičius priduria, kad savigalbos literatūros funkcija yra sukelti motyvaciją, o viskas priklauso nuo to, kiek žmogus ugdosi savo įgūdžius. Tiesa ta, kad žmogus dažniausiai nedaro to, kas parašyta, o knygos sukelta motyvacija tuoj nuslūgsta.
„Ką nors pakeisti žmogui yra sunku, nes jis dažniausiai viduje yra „užsikonservavęs“. [...] Jeigu, sukilus motyvacijai, nėra impulso iš šalies, tuomet, kaip ir visi geri impulsai, nugęsta ir šis. Trumpai tariant, jeigu tokios knygos veikia, tai tik kaip pradinis impulsas“, – LRT.lt aiškina psichologas.
 
A. Laurinavičius pasakoja, jog daug žmonių puoselėja viltis, kad, perskaičius knygą, gyvenimas pasikeis kaipmat. Specialisto žodžiais, praktikoje psichologai gali tam tikriems žmonėms rekomenduoti kokią nors knygą, tačiau ši rekomendacija remiasi pagalbos ieškančio žmogaus situacijos ir jo gebėjimų ją įveikti supratimu.
 
„Tai tarsi recepto išrašymas: konkrečioms problemoms – konkretūs jų sprendimai. Tačiau tai dažniausiai yra tik dalis pagalbos. Tuomet savigalbos knyga gali būti labai veiksminga. [...] Antai Robino Norwoodo knygoje „Moterys, kurios myli per stipriai“ aprašytos moterų istorijos, kurios gyvena su priklausomais asmenimis, kaip jos aukoja savo gyvenimą ir žaloja save. Ši knyga gali padėti skaitytojui pamatyti savo situaciją iš šono ir priimti sprendimus. Taip pat yra daug knygų, skirtų alkoholikams ir narkomanams. Aišku, jos nesukuria stebuklo, tačiau, jei jų skaitymas yra lydimas ir ilgalaikių veiksmų, bendraminčių paramos, žmogaus gyvenimas gali neįtikėtinai pasikeisti. [...] Knygą galima perskaityti ir per dvi dienas, o tam, kad tikslai būtų įgyvendinti, gali prireikti ne vienerių metų“, – tikina A. Laurinavičius.
 
Tampa priklausomybe?
Nenuostabu, kad savigalbos knygose perskaitęs istorijų, žmogus ima fantazuoti apie sėkmingesnį „aš“, o net knygoms neveikiant, jų skaitoma vis daugiau.
„Kad ir kokia būtų savigalbos knyga, ji būna supaprastinta. Labai dažnai remiamasi asmeninėmis žmonių patirtimis ar sėkmės istorijomis, kurios kitiems žmonės ne visada pritaikomos“, – teigia A. Laurinavičius.
 
Psichologijos mokslo tyrimai rodo, kad atskiro žmogaus, atskiros istorijos pateikimas turi didesnę įtikinamą galią, negu apibendrinta, tikslesnė mokslinio tipo informacija. A. Laurinavičiaus nuomone, atvejų aprašymus lengva skaityti, jie įtraukia skaitytoją. Tačiau dažnai skaitymo nelydi pokyčiai, viskas tampa fantazijomis apie sėkmingą save: ką aš daryčiau, jeigu daryčiau, kad viskas būtų sėkmingiau ir t.t.
 
„Skaitymas sukelia laikiną palengvėjimą, po to skaudi realybė vėl gali priminti apie save, o tada nauja knyga ir vėl gali padėti laikinai užsimiršti. Tai tikrai panašu į priklausomybę“, – tikina psichologas.

Laikas jau ir 'biznieriu gamintojus' pakritikuot, nes dabar teigiama, kad gali kalnus verst, aisku pozityvumas gerai, bet tai daugiau galutinai suzlugdyt gali, nei kad padet, o dar ir finansiskai i bala..

Savigalbos literatūra (angl. self help) gali ne tik nuvilti siekiančius greito būdo išspręsti asmenines bėdas, bet ir sukelti priklausomybę.
 
Psichologas dr. Alfredas Laurinavičius
Sociologė Gražina Rapolienė
Rinkodaros vadovė Asta Mikelionytė-Čechovskienė
Leidyklos direktorė Danguolė Viliūnienė
Psichologas dr. Marius Daugelavičius
 
Pirmąją savigalbos knygą prieš 155 metus išleido škotų rašytojas Samuelis Smilesas. 1859 m. jis pardavė 20 tūkst. kopijų, dar po 50 metų parduotų kopijų skaičius išaugo iki 250 tūkst. Dabar, remiantis theguardian.com duomenimis, tai – vienas perkamiausių literatūros žanrų.
 
Galimybė „pataisyti“ save skaitant knygas populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nymag.com apžvalgininkės Kathryn Schulz žodžiais, nepaisant self help literatūros, žmogus taip ir neišmoko „susitvarkyti su savimi“, tačiau išmoko iš to užsidirbti – kasmet šių knygų parduodama už 11 milijardų dolerių. Vien JAV knygų pelnas siekia 563 mln. dolerių.
 
„Tokio pobūdžio literatūra dažnai yra komercinė ir orientuota į kuo platesnę auditoriją. Joje siekiama viską pateikti suprantamai, kiek supaprastintai, panašiai kaip naudojimosi instrukcijoje. Instrukcijoje negali būti daugiareikšmiškumo, negali būti abejojama tuo, kas ten parašyta. Skaitydamas instrukciją žmogus turi tikėti, kad joje rašoma absoliuti tiesa, ir tokiu atveju yra didžiausia tikimybė, kad jis imsis veiksmo. Tačiau psichologiniuose moksliniuose tyrimuose mes nerandame vienareikšmių atsakymų, kurie pateikiami populiariosios psichologijos knygose“
 
„Kiekvienas yra savo laimės kalvis, nusišypsok, keisk mąstymą, ir tavo gyvenimas pasikeis. Bet visuomenėje egzistuoja nelygybė. Vieno žmogaus startinės pozicijos labai skiriasi nuo kito, pavyzdžiui, kiek pastangų reiktų užsidirbti pirmąjį milijoną darbininko vaikui ir milijardieriaus? Pastarajam galbūt tėvai padovanotų 16-ojo gimtadienio proga. Bet jei ir nedovanotų, jis turi visas galimybes verslo pradžiai – pasiskolinti lėšų, yra tėvų ryšiai, verslumo įgūdžiai, net kalbos prie pietų stalo nuo mažens jį greičiausiai mokė verslumo. Viso to neturi minėtas darbininko vaikas“
 
Ironiška, specialistės įsitikinimu, ir tai, kad knygoje „kaip tapti milijonieriumi“ nebus parašyta, kaip tai padaryti. O jei ir būtų, vien skaitydamas neišmoksi. Anot G. Rapolienės, aišku viena – pirkdami tokias knygas neabejotinai didiname autorių pajamas, o paskaitę įvairius teiginius – gauname dar vieną pasiteisinimą sau.
 
„Psichologai kalba apie narcizų kartą. Bet ko link tai veda, niekas iš tikrųjų nežino. Amerikiečiai pastebi, kad jaunoji karta darbe elgiasi kitaip, kelia aukštus reikalavimus darbdaviui ir pan. Bet jei jie sugeba rasti savo vietą pasaulyje, tarpusavyje sugyventi – kodėl tai turėtų būti blogai? Pasitikėjimas savimi ir tolerancija kitam, mano manymu, puikios savybės. Pasaulis bus kitoks, o koks – pamatysime"
 
Temos priklauso nuo laikotarpio
Anot leidyklos „Vaga“ pardavimų ir rinkodaros vadovės Astos Mikelionytės-Čechovskienės, motyvacinė literatūra Lietuvoje išlieka tarp skaitomiausių. Daugėja ne tik skaitytojų, bet ir knygas rašančių autorių. O temų pasirinkimas priklauso nuo laikotarpio.
 
„Krizės metu buvo itin populiari motyvacinė literatūra, kuri siūlė „receptus“, kaip tapti turtingam, tačiau šiandien skaitytojas didesnį dėmesį skiria savo vidiniam pasauliui, saviugdai, harmoningo gyvenimo kūrimui“, – teigė A. Mikelionytė-Čechovskienė.
 
Jai pritaria ir „Alma littera“ leidyklos direktorė Danguolė Viliūnienė, kurios nuomone, skaitytojus vis labiau domina ne tik saviugda, bet ir tai, kaip sumažinti įtampą, planuoti laiką. „Šiais nuolatinio bėgimo, bruzdėjimo laikais žmogus ieško patarimų, kaip susikurti ramybės oazę, kaip taupyti laiką, kaip nors valandėlei nustoti bėgti ir t.t. Žmogus nebeturi laiko ne tik pabūti su savimi, bet neberanda laiko ir artimiesiems, draugams. Nebemoka arba nebeturi laiko susirasti partnerio, draugų, todėl ieško patarimo knygose.“, – LRT.lt sakė D. Viliūnienė.
 
Nusivylimas laukia nekantriųjų
Kaip LRT.lt teigė psichologas dr. A. Laurinavičius, savigalbos literatūros veikimas priklauso nuo to, kiek skaitytojas yra subrendęs problemos sprendimui.
„Dauguma tokio pobūdžio literatūros skaitytojų nori pokyčių ir gyvenimo kokybės pagerėjimo. Taigi jeigu iki tikslo žmogui trūksta nedaug, o jam į rankas papuola gera knyga, tai pokyčiai gali prasidėti. Knygų skaitymas yra tik intelektualinė medžiaga, bet jeigu po jos seka veiksmas, dažniausiai tam žmogui naujas, nebūdingas, lydimas stiprių išgyvenimų, tai tada žmogaus gyvenimas gali pasikeisti“, – sako psichologas.
 
Tuo metu, anot specialisto, jei asmuo tik skaito, ir tarp esamos bei trokštamos situacijos yra per didelis skirtumas, tai bandymas pasikeisti gali baigtis nusivylimu. Kartais esą neužtenka tik žmogaus pastangų.
 
Psichologas dr. Marius Daugelavičius priduria, kad savigalbos literatūros funkcija yra sukelti motyvaciją, o viskas priklauso nuo to, kiek žmogus ugdosi savo įgūdžius. Tiesa ta, kad žmogus dažniausiai nedaro to, kas parašyta, o knygos sukelta motyvacija tuoj nuslūgsta.
„Ką nors pakeisti žmogui yra sunku, nes jis dažniausiai viduje yra „užsikonservavęs“. [...] Jeigu, sukilus motyvacijai, nėra impulso iš šalies, tuomet, kaip ir visi geri impulsai, nugęsta ir šis. Trumpai tariant, jeigu tokios knygos veikia, tai tik kaip pradinis impulsas“, – LRT.lt aiškina psichologas.
 
A. Laurinavičius pasakoja, jog daug žmonių puoselėja viltis, kad, perskaičius knygą, gyvenimas pasikeis kaipmat. Specialisto žodžiais, praktikoje psichologai gali tam tikriems žmonėms rekomenduoti kokią nors knygą, tačiau ši rekomendacija remiasi pagalbos ieškančio žmogaus situacijos ir jo gebėjimų ją įveikti supratimu.
 
„Tai tarsi recepto išrašymas: konkrečioms problemoms – konkretūs jų sprendimai. Tačiau tai dažniausiai yra tik dalis pagalbos. Tuomet savigalbos knyga gali būti labai veiksminga. [...] Antai Robino Norwoodo knygoje „Moterys, kurios myli per stipriai“ aprašytos moterų istorijos, kurios gyvena su priklausomais asmenimis, kaip jos aukoja savo gyvenimą ir žaloja save. Ši knyga gali padėti skaitytojui pamatyti savo situaciją iš šono ir priimti sprendimus. Taip pat yra daug knygų, skirtų alkoholikams ir narkomanams. Aišku, jos nesukuria stebuklo, tačiau, jei jų skaitymas yra lydimas ir ilgalaikių veiksmų, bendraminčių paramos, žmogaus gyvenimas gali neįtikėtinai pasikeisti. [...] Knygą galima perskaityti ir per dvi dienas, o tam, kad tikslai būtų įgyvendinti, gali prireikti ne vienerių metų“, – tikina A. Laurinavičius.
 
Tampa priklausomybe?
Nenuostabu, kad savigalbos knygose perskaitęs istorijų, žmogus ima fantazuoti apie sėkmingesnį „aš“, o net knygoms neveikiant, jų skaitoma vis daugiau.
„Kad ir kokia būtų savigalbos knyga, ji būna supaprastinta. Labai dažnai remiamasi asmeninėmis žmonių patirtimis ar sėkmės istorijomis, kurios kitiems žmonės ne visada pritaikomos“, – teigia A. Laurinavičius.
 
Psichologijos mokslo tyrimai rodo, kad atskiro žmogaus, atskiros istorijos pateikimas turi didesnę įtikinamą galią, negu apibendrinta, tikslesnė mokslinio tipo informacija. A. Laurinavičiaus nuomone, atvejų aprašymus lengva skaityti, jie įtraukia skaitytoją. Tačiau dažnai skaitymo nelydi pokyčiai, viskas tampa fantazijomis apie sėkmingą save: ką aš daryčiau, jeigu daryčiau, kad viskas būtų sėkmingiau ir t.t.
 
„Skaitymas sukelia laikiną palengvėjimą, po to skaudi realybė vėl gali priminti apie save, o tada nauja knyga ir vėl gali padėti laikinai užsimiršti. Tai tikrai panašu į priklausomybę“, – tikina psichologas.

Savigalbos literatūra (angl. self help) gali ne tik nuvilti siekiančius greito būdo išspręsti asmenines bėdas, bet ir sukelti priklausomybę.
 
Psichologas dr. Alfredas Laurinavičius
Sociologė Gražina Rapolienė
Rinkodaros vadovė Asta Mikelionytė-Čechovskienė
Leidyklos direktorė Danguolė Viliūnienė
Psichologas dr. Marius Daugelavičius
 
Pirmąją savigalbos knygą prieš 155 metus išleido škotų rašytojas Samuelis Smilesas. 1859 m. jis pardavė 20 tūkst. kopijų, dar po 50 metų parduotų kopijų skaičius išaugo iki 250 tūkst. Dabar, remiantis theguardian.com duomenimis, tai – vienas perkamiausių literatūros žanrų.
 
Galimybė „pataisyti“ save skaitant knygas populiarėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nymag.com apžvalgininkės Kathryn Schulz žodžiais, nepaisant self help literatūros, žmogus taip ir neišmoko „susitvarkyti su savimi“, tačiau išmoko iš to užsidirbti – kasmet šių knygų parduodama už 11 milijardų dolerių. Vien JAV knygų pelnas siekia 563 mln. dolerių.
 
„Tokio pobūdžio literatūra dažnai yra komercinė ir orientuota į kuo platesnę auditoriją. Joje siekiama viską pateikti suprantamai, kiek supaprastintai, panašiai kaip naudojimosi instrukcijoje. Instrukcijoje negali būti daugiareikšmiškumo, negali būti abejojama tuo, kas ten parašyta. Skaitydamas instrukciją žmogus turi tikėti, kad joje rašoma absoliuti tiesa, ir tokiu atveju yra didžiausia tikimybė, kad jis imsis veiksmo. Tačiau psichologiniuose moksliniuose tyrimuose mes nerandame vienareikšmių atsakymų, kurie pateikiami populiariosios psichologijos knygose“
 
„Kiekvienas yra savo laimės kalvis, nusišypsok, keisk mąstymą, ir tavo gyvenimas pasikeis. Bet visuomenėje egzistuoja nelygybė. Vieno žmogaus startinės pozicijos labai skiriasi nuo kito, pavyzdžiui, kiek pastangų reiktų užsidirbti pirmąjį milijoną darbininko vaikui ir milijardieriaus? Pastarajam galbūt tėvai padovanotų 16-ojo gimtadienio proga. Bet jei ir nedovanotų, jis turi visas galimybes verslo pradžiai – pasiskolinti lėšų, yra tėvų ryšiai, verslumo įgūdžiai, net kalbos prie pietų stalo nuo mažens jį greičiausiai mokė verslumo. Viso to neturi minėtas darbininko vaikas“
 
Ironiška, specialistės įsitikinimu, ir tai, kad knygoje „kaip tapti milijonieriumi“ nebus parašyta, kaip tai padaryti. O jei ir būtų, vien skaitydamas neišmoksi. Anot G. Rapolienės, aišku viena – pirkdami tokias knygas neabejotinai didiname autorių pajamas, o paskaitę įvairius teiginius – gauname dar vieną pasiteisinimą sau.
 
„Psichologai kalba apie narcizų kartą. Bet ko link tai veda, niekas iš tikrųjų nežino. Amerikiečiai pastebi, kad jaunoji karta darbe elgiasi kitaip, kelia aukštus reikalavimus darbdaviui ir pan. Bet jei jie sugeba rasti savo vietą pasaulyje, tarpusavyje sugyventi – kodėl tai turėtų būti blogai? Pasitikėjimas savimi ir tolerancija kitam, mano manymu, puikios savybės. Pasaulis bus kitoks, o koks – pamatysime"
 
Temos priklauso nuo laikotarpio
Anot leidyklos „Vaga“ pardavimų ir rinkodaros vadovės Astos Mikelionytės-Čechovskienės, motyvacinė literatūra Lietuvoje išlieka tarp skaitomiausių. Daugėja ne tik skaitytojų, bet ir knygas rašančių autorių. O temų pasirinkimas priklauso nuo laikotarpio.
 
„Krizės metu buvo itin populiari motyvacinė literatūra, kuri siūlė „receptus“, kaip tapti turtingam, tačiau šiandien skaitytojas didesnį dėmesį skiria savo vidiniam pasauliui, saviugdai, harmoningo gyvenimo kūrimui“, – teigė A. Mikelionytė-Čechovskienė.
 
Jai pritaria ir „Alma littera“ leidyklos direktorė Danguolė Viliūnienė, kurios nuomone, skaitytojus vis labiau domina ne tik saviugda, bet ir tai, kaip sumažinti įtampą, planuoti laiką. „Šiais nuolatinio bėgimo, bruzdėjimo laikais žmogus ieško patarimų, kaip susikurti ramybės oazę, kaip taupyti laiką, kaip nors valandėlei nustoti bėgti ir t.t. Žmogus nebeturi laiko ne tik pabūti su savimi, bet neberanda laiko ir artimiesiems, draugams. Nebemoka arba nebeturi laiko susirasti partnerio, draugų, todėl ieško patarimo knygose.“, – LRT.lt sakė D. Viliūnienė.
 
Nusivylimas laukia nekantriųjų
Kaip LRT.lt teigė psichologas dr. A. Laurinavičius, savigalbos literatūros veikimas priklauso nuo to, kiek skaitytojas yra subrendęs problemos sprendimui.
„Dauguma tokio pobūdžio literatūros skaitytojų nori pokyčių ir gyvenimo kokybės pagerėjimo. Taigi jeigu iki tikslo žmogui trūksta nedaug, o jam į rankas papuola gera knyga, tai pokyčiai gali prasidėti. Knygų skaitymas yra tik intelektualinė medžiaga, bet jeigu po jos seka veiksmas, dažniausiai tam žmogui naujas, nebūdingas, lydimas stiprių išgyvenimų, tai tada žmogaus gyvenimas gali pasikeisti“, – sako psichologas.
 
Tuo metu, anot specialisto, jei asmuo tik skaito, ir tarp esamos bei trokštamos situacijos yra per didelis skirtumas, tai bandymas pasikeisti gali baigtis nusivylimu. Kartais esą neužtenka tik žmogaus pastangų.
 
Psichologas dr. Marius Daugelavičius priduria, kad savigalbos literatūros funkcija yra sukelti motyvaciją, o viskas priklauso nuo to, kiek žmogus ugdosi savo įgūdžius. Tiesa ta, kad žmogus dažniausiai nedaro to, kas parašyta, o knygos sukelta motyvacija tuoj nuslūgsta.
„Ką nors pakeisti žmogui yra sunku, nes jis dažniausiai viduje yra „užsikonservavęs“. [...] Jeigu, sukilus motyvacijai, nėra impulso iš šalies, tuomet, kaip ir visi geri impulsai, nugęsta ir šis. Trumpai tariant, jeigu tokios knygos veikia, tai tik kaip pradinis impulsas“, – LRT.lt aiškina psichologas.
 
A. Laurinavičius pasakoja, jog daug žmonių puoselėja viltis, kad, perskaičius knygą, gyvenimas pasikeis kaipmat. Specialisto žodžiais, praktikoje psichologai gali tam tikriems žmonėms rekomenduoti kokią nors knygą, tačiau ši rekomendacija remiasi pagalbos ieškančio žmogaus situacijos ir jo gebėjimų ją įveikti supratimu.
 
„Tai tarsi recepto išrašymas: konkrečioms problemoms – konkretūs jų sprendimai. Tačiau tai dažniausiai yra tik dalis pagalbos. Tuomet savigalbos knyga gali būti labai veiksminga. [...] Antai Robino Norwoodo knygoje „Moterys, kurios myli per stipriai“ aprašytos moterų istorijos, kurios gyvena su priklausomais asmenimis, kaip jos aukoja savo gyvenimą ir žaloja save. Ši knyga gali padėti skaitytojui pamatyti savo situaciją iš šono ir priimti sprendimus. Taip pat yra daug knygų, skirtų alkoholikams ir narkomanams. Aišku, jos nesukuria stebuklo, tačiau, jei jų skaitymas yra lydimas ir ilgalaikių veiksmų, bendraminčių paramos, žmogaus gyvenimas gali neįtikėtinai pasikeisti. [...] Knygą galima perskaityti ir per dvi dienas, o tam, kad tikslai būtų įgyvendinti, gali prireikti ne vienerių metų“, – tikina A. Laurinavičius.
 
Tampa priklausomybe?
Nenuostabu, kad savigalbos knygose perskaitęs istorijų, žmogus ima fantazuoti apie sėkmingesnį „aš“, o net knygoms neveikiant, jų skaitoma vis daugiau.
„Kad ir kokia būtų savigalbos knyga, ji būna supaprastinta. Labai dažnai remiamasi asmeninėmis žmonių patirtimis ar sėkmės istorijomis, kurios kitiems žmonės ne visada pritaikomos“, – teigia A. Laurinavičius.
 
Psichologijos mokslo tyrimai rodo, kad atskiro žmogaus, atskiros istorijos pateikimas turi didesnę įtikinamą galią, negu apibendrinta, tikslesnė mokslinio tipo informacija. A. Laurinavičiaus nuomone, atvejų aprašymus lengva skaityti, jie įtraukia skaitytoją. Tačiau dažnai skaitymo nelydi pokyčiai, viskas tampa fantazijomis apie sėkmingą save: ką aš daryčiau, jeigu daryčiau, kad viskas būtų sėkmingiau ir t.t.
 
„Skaitymas sukelia laikiną palengvėjimą, po to skaudi realybė vėl gali priminti apie save, o tada nauja knyga ir vėl gali padėti laikinai užsimiršti. Tai tikrai panašu į priklausomybę“, – tikina psichologas.

Nežinau kurią pusę palaikyti tačiau viską pasako citata iš Delfi:
 
""Hamas" judėjimas yra prisiekęs sunaikinti žydų valstybę ir pagrasino atnaujinsiantis Izraelyje mirtininkų sprogdintojų atakas."
 
Nežinau ar galima palaikyti grupuotes su tokiu tikslu, grupuotes kuriose skatinama paaukoti gyvybę vardan susisprogdinimo ir naikinimo.
 
Labiausiai gaila civilių gyventojų.

nu jei kas nezinot, tai senais laikais zydu teritorija buvo, kur dabar gazos ruozas, bet tai buvo labai senai, tad ten isikure palestinieciai. O dabar kaskaip atsikovojo zydai savo zemes, kad nebutu klajokliai ir jie nieko nenori uzpulti, jie tenori normaliai gyventi savo teritorijoje, nors ji ir taip maza... Ir ten prikista ir zydu ir palestinieciu, tad trintis neisvengiama...
O seip sakoma, kad musulmonui ka nors irodyti gali tik su ginklu! Karas neisvengiamas, nes su laukiniais neimanoma susitarti.
 
Ir beje apie zydus, nepagalvojat kodel vyko zydu genocidas? Ogi todel, kad ne vien rusija, ne vien vokietija, o ir zydai norejo uzkariauti pasauli. Tik dabar taip snekama atlaidziai, nes juos beveik isnaikino... Jeigu dabar, kai beveik visa ju tauta isnaikinta, jie vistiek sugeba daryti milziniska itaka pasauliui. Vien amerikoj kiek zydu valdzioj... Jeig ant kaskokiu susiktu kapiniu, kuriu net nera, norejo pastatyt kaskoki pastata, tai tas daejo iki to, jog amrika pradejo grasinti lietuvai sankcijomis, vien del to, kad zydas leptelejo kam reikia!
Taip kad susimastykit, kas butu, jeigu nebutu buve zydu genocido... Gi ju gyvenimo tikslas yra pinigai ir valdzia.

O jūs nematėt, ką daro palestiniečiai prieš izraeliečius? Jie gali bet kokį savo žmogų atiduot, kad susisprogdintų, kai Izraeliui bent jau brangi žmogaus gyvybė, kai užgrobė arabai Izraeliečių karį, tai izraeliai labai daug išteklių išnaudojo, kad bent jau kario kūną atiduotų palaidoti...
Pakankamai ilgą laiką buvau Izraelyje šią vasarą, ir sužinojau nemažai apie tai. Kai ką nors susprogdina Izraelyje paslestiniečiai, tai beveik tyla, o kai ką nors padaro Palestinai tai jau..koks skandalas...
Ar jūs žinot, kad Izraelyje ten kur yra įsikūrę vien arabai, jiems yra skiriama ir elektra ir vanduo, ir jie labai ilgai sprendė ar išjungti TRUMPAM paslaugas, tik tam, kad apsiramintų ir nesprogdintų autobusų, kavinių tuose kvartaluose aplink, kur gyveno Izraeliečiai...
Izraeliečiai pirmi šeip sau šaudyt nepradėtų, jeigu nebūtų priežasties.

Pabandyk pakalbėt su tarkim Visagino arba kai kurių Latvijos vietovių gyventojais.
Kam iš pažįstamų ten tenka būti tai pasakoja kad jų nuotaikos tokios pat kaip kai kurių Krymo rusų. Tai ką jeigu rusija užsinorės tą kraštą paimti viskas bus tvarkoje?
 
Kalbi apie Krymą, bet tarkim totorių tai visiškai nepaminėjai. Kurie istoriškai ir yra tos vietos šeimininkai..

https://www.youtube.com/watch?v=9ff_LTlZZI8

man tai kvailai skamba krymas buvo rusu, ir todel dabar putinas gali ji jega atimt, zudydamas zmones. atidave kryma patys rusai ukrainai, ne ukraina ji okupavo ar per jega pasiime. jei graziuoju atidave, tegul graziuoju ir tariasi del salygu kaip ji atsiimt, uz tai kazka davus ukrainai (ar dujas pigesnias, ar dar kazka), jeigu ukraina sutiks. jei turi rimtu pagristu pretenziju, tam yra visokios tarptautines organizacijos, kurios sprendzia tokius dalykus, viska issamiai istyrus.
 
pavyzdys - kazkam pries 15-20 metu padovanoju (oficialiai, su dokumentais) koki soda, 6 arai zemes ir pavesine. po 20 metu man kazkas uzeina, prisimenu ta soda, nuvaziuoju, isdauzau snukius sodo savininkam, isvarau juos, nugriaunu ka jie pasistate buvo, ir dar kaimynam pasakau - ateis ir jusu eile.
 
tas pats su krymu ir ukraina, leis putinui padaryt dabar savo reikalus, ateis ir kitu eile, anksciau ar veliau, vienokia ar kitokia forma

man tai kvailai skamba krymas buvo rusu, ir todel dabar putinas gali ji jega atimt, zudydamas zmones. atidave kryma patys rusai ukrainai, ne ukraina ji okupavo ar per jega pasiime. jei graziuoju atidave, tegul graziuoju ir tariasi del salygu kaip ji atsiimt, uz tai kazka davus ukrainai (ar dujas pigesnias, ar dar kazka), jeigu ukraina sutiks. jei turi rimtu pagristu pretenziju, tam yra visokios tarptautines organizacijos, kurios sprendzia tokius dalykus, viska issamiai istyrus.
 
pavyzdys - kazkam pries 15-20 metu padovanoju (oficialiai, su dokumentais) koki soda, 6 arai zemes ir pavesine. po 20 metu man kazkas uzeina, prisimenu ta soda, nuvaziuoju, isdauzau snukius sodo savininkam, isvarau juos, nugriaunu ka jie pasistate buvo, ir dar kaimynam pasakau - ateis ir jusu eile.
 
tas pats su krymu ir ukraina, leis putinui padaryt dabar savo reikalus, ateis ir kitu eile, anksciau ar veliau, vienokia ar kitokia forma

man tai kvailai skamba krymas buvo rusu, ir todel dabar putinas gali ji jega atimt, zudydamas zmones. atidave kryma patys rusai ukrainai, ne ukraina ji okupavo ar per jega pasiime. jei graziuoju atidave, tegul graziuoju ir tariasi del salygu kaip ji atsiimt, uz tai kazka davus ukrainai (ar dujas pigesnias, ar dar kazka), jeigu ukraina sutiks. jei turi rimtu pagristu pretenziju, tam yra visokios tarptautines organizacijos, kurios sprendzia tokius dalykus, viska issamiai istyrus.
 
pavyzdys - kazkam pries 15-20 metu padovanoju (oficialiai, su dokumentais) koki soda, 6 arai zemes ir pavesine. po 20 metu man kazkas uzeina, prisimenu ta soda, nuvaziuoju, isdauzau snukius sodo savininkam, isvarau juos, nugriaunu ka jie pasistate buvo, ir dar kaimynam pasakau - ateis ir jusu eile.
 
tas pats su krymu ir ukraina, leis putinui padaryt dabar savo reikalus, ateis ir kitu eile, anksciau ar veliau, vienokia ar kitokia forma

As apakes :ph34r: nu liktais sis forumas nera uzdarbis.ru :huh: Slykstu net skaityti. Tas laiskas tebuvo tokio pat zmogaus nuomone, kaip ir jus. Ir tas laiskas pasirode labai nuosirdus, gilus ir jis neturi buti juk kaip zurnalistinis tyrimas. As tikrai manau, kad 30 milijonu ukrainieciu taip pat masto, nes kitaip cia ir neismastysi gyvendamas Ukrainoj. Siai dienai svarbu kas ka pazeide ir kas su kuo kariauja. Jus, Putino garbintojai sakot, kad Krymas buvo rusu. Bet as dristu pasakyti, kad tokie manytojai, jus esat zemes kirminai, akli, kurti padarai. Suprask, amerikieciu propaganda neveikia tik tokiu saliu kaip Rusija, Venesuela, Sirija, S.Koreja, Vanuatu ir dar ten kaskokia Chunuatu. Kurie salies pilieciai esate jus?
Kadangi jus tokie neismaneliai, tai gal reiktu pamokyti, kad dovanotu dalyku atsiimti zmones paprastai nesiuncia ginkluotu zmoniu su kaukemes. Cia ir arkliui aisku. Arkliui taip pat aisku, kaip pasauli daromi referendumai. Jeigu jums dar neaisku, tai balsavima turi iskelti vietiniai zmones, o ne Maskva. Kaskodel apie tai niekas net nesusimaste, kol neatejo Maskva.
 
Deja, jusu ziniai apie amerikieciu propaganda, jus esate ne visai teisus. Pvz Lietuva Europoje eina pirmu numeriu informuodama pasauli apie Rusijos agresija.
Kol dar nebuvo siu ivykiu, pasaulyje tebuvo tik kelios salys kurios tai numate, kurios bande ispeti pasauli ir kurios bande nutraukti svarbius rysius su Rusija, pradejo statytis tokius laivus kaip "Independence", nacionalizavo duju tinklus is Rusijos ir t.t. Ta salis, jusu ziniai, buvo Lietuva, taip pat Lenkija, zinoma Latvija ir Estija.
 
Jus gyvenate toje salyje, kuri pati pirma stoja piestu pries Rusijos veiksmus. Tai jus gal viska vadinkit tikrais vardais, jeigu nekenciat vakaru politikos, tai gal sakykit, "man nusibodo sita lietuviska propaganda, kuria palaiko visas pasaulis"
 
Lietuvos diplomatai yra taip stipriai nusivyle vakarais, kad net siulo padaryti diplomatu pasisakymu irasus, padarytus anksciau, kur Lietuva nuolat kartojo, nuolat patarinejo ka darys Rusija, kaip reikia elgtis ir t.t. Niekas neklause, nors Lietuva buvo visiskai teisi. O vakaru poziuris pasikeicia ne tada, kai lietuvis pataria, o kai pvz nukrenta civilinis laineris. Taip pat Lietuva yra atskleidusi labai daug saliu, kurios tiesiog yra nupirktos Maskvos, tai Austrija, Vengrija, Rumunija, o Prancuzija ir Vokietija tiesiog daug prekiauja, nereikia nei ju pirkti.
O dabar tos salys keicia nuomone ir pripazysta, kad Lietuva buvo visiskai teisi, nors Lietuva tu rysiu turi netgi daugiau, bet mes pirmi aukojomes. O dabar visi lenda lietuviams i siknas. Skystablauzdziu armija. Gaila kad Lietuva tokia maza o Lenkija tokia skysta. Mes gelbstim Europieciu siknas, budami buferine zona, o jie sitaip atsidekoja, prekiauja kaip niekur niekur su agresorium. Slykstu.
 
 
Taip kad vaikyciai, kalbesami apie vakaru propaganda, visu pirma snekekit apie Lietuvos propaganda, o tik po to apie Amerikonu, ar ES, nes jie stipriai atsilieka. Bet vistiek priversti padaryti tai, ka Lietuva liepe ir zyze nuolat.
 
Jeigu jus sito nesuprantat, tai man jusu gaila. Speju jusu pasiaiskinimas butu toks, Lietuva zyzia del to, kad taip liepia Amerika? Bet kad kaip tik, vakarai nepatenkinti musu zyzimu. Bet kodel musu zyzimai visuomet issipildo?
 
Gal atsiras koks koloradas, kuris man tai paaiskins? Ar gal jau ruosetes atostogu i savo gimtaja Sirija ar ten kokia Osetija ar Vanuatu? :lol: Kur nepasiekia slyksti Lietuvos propaganda, kurios priverstinai klauso visas pasaulis. Nenori, bet klauso!

ko tikėtis iš sašos, pašos ar aliošos. O jei žema šnekėt ir esi toksai protingas tai bent rašyk be klaidų.

aš turiu visame kame daug patirties, ir patarčiau klientui su mielu noru, kaip padaryti geriau, kaip taisyti UI, ką reikėtų keisti, ko atsisakyti, kaip didinti konversiją ir pan., bei tuo pačiu, sutikčiau padaryti tuos pakeitimus beprogramuojant, bet.. niekad to nedarau. kodėl? nes didžioji 'lietuviškų' užsakovų, patys yra visų galų meistrai, ir jie 'geriau žino' už mane. dažniausiai būna, 'jei ką, tai laukiu įvairių pasiūlymų iš tavęs, patarimų' ir pan., o kai parodai, kas blogai - 'ai, bet gi čia nėra labai svarbu, davai tegul geriau vistiek taip būna' - tebūnie :)

Matai kame reikalas, bent jau pas mane labai dažnai užsakovai būna tokie kurie galima sakyt nieko nenusimano IT srityje, ką jau kalbėt apie hostingus ir t.t. Tai čia jau žmogiškai padėt galima pastatyt tą tinklapį į hostingą. Kitas dalykas žmogus pirkdamas sako, kad jam reikia svetainės, nū tai galima suprast, kad nori su hostingais ir domenais visais.
 
Su normaliais klientais visada susitarsi. Na, o su lohais prasidėt neverta :) Kad ir suma patenkinama ar net labai gera - nėra galutinis faktorius, kaip sakau visada - geriau neuždirbt, bet patausot nervus. Ir dėl šito, ankščiau dirbdavau su visais kas $$ duodavo ko pasekoje tiesiog negalėjau n laiko žiurėt į kodą, tai taip išeidavo, kad labiau apsimokėdavo nedirbt negu dirbt :D

Šiaip mano nuomone, dauguma lietuvos klientų nesupranta laiko ir darbo pobudžio būtent iš programuotojo/kūrėjo pusės, Jiems atrodo, kad paprasčiausias kainos konvertavimas į eurus (pagal naujausią įstatymą LT/EUR rodymas) yra kažkas lengvai padaroma. Na kas čia tėra, prirašai ir viskas. Net ir tam pačiam opencart'e keitimų skaičius yra didžiulis, ir padaryti vienos f-jos tiesiog neužtenka, kalbame apie front-end, back-end, faktūras, o jei viskas exportuojama dar į apskaitą kuri neturi normalaus API - tai išvis košmaras.
 
Esu susilaukęs nesenai vieno gero komentaro, sutvarkau vieną f-ją (viskas veikė gerai, bet norėjosi geriau) ir už 1h darbo (čia billing hour, kai aš StackOverflow skaitinėjau kaip ką daryti 2h - nerašau į laiką kurį dirbau) ir faktūrą buvo išrašyta būtent tam laikui už XXX Lt, kliento atsakymas gavus sąskaitą: "Bet kai už 1h darbo tu nori XXX Lt, apsurdas kažkoks, man jei reiktu statybininkam mokėti už valandas, tai jie temptų tą gumą."
 
Bjauriausias dalykas - tai lyginamas kūrybinis protinis darbas su fizine monotonija...

Čia senas geras posakis galioja - kad protinio darbo atveju klientas moka ne už 5 minutes darbo, o už žinias, kurios leidžia tą darbą padaryti per 5 minutes o ne per 24 valandas.

Nepabandęs nesužinosi

nelabai daug, bet vis kazkas
http://rekvizitai.vz.lt/
http://www.info.lt
http://www.verslobanga.lt/
http://www.visasverslas.lt/
http://kaunas21.lt
http://vilnius21.lt/
http://www.ltkatalogas.lt/
http://www.118.lt/
http://www.verslas-info.lt/
http://www.miestas.lt/
http://www.spec.lt
http://infobirza.lt/
http://www.europages.lt/
http://www.visainfo.lt/
http://www.auk.lt/
http://imoniugidas.lt/
http://online.lt
http://www.jumsinfo.lt/
http://www.miestas24.lt
http://www.miestugatves.lt/
http://www.1588.lt
http://www.imones.lt/
http://www.diena.lt/katalogas
http://www.infoplius.lt/
http://www.infolinija.lt/
http://imone.eu/
http://www.uabinfo.lt/
http://imones.org/
http://www.ktc.lt/
http://www.visalietuva.lt/
http://www.apie.biz
http://www.statybaplius.lt/
http://www.reals.lt/
http://www.ekspertai.lt/
http://www.meistras.com/
http://www.statyba.lt
http://www.infostatyba.lt/
https://nuorodos.mystrikingly.com/