Europidas1

Kaip sako liberalai, kad visi laisvi ir turi tiek teisių, kiek jos nepažeidžia kitų žmonių teisių. Tačiau kuomet kalbama apie vaikus, įsivaikinimą, tai ši taisyklė tiesiog yra ignoruojama. Juk ne sunku suprasti, kad mažas vaikas, pavyzdžiui, 2 metų, negali suvokti, kas yra tėtis, kas yra mama ir jam pasirinkti nėra suteikiama galimybė. Kitaip sakant, mes visi dalyvaujame loterijoje, kuomet gimimo metu tau pasiseka arba nepasiseka gimti geroje šeimoje, gali neturėti tėvo arba mamos, gali apskritai gyventi vaikų namuose. Bet esmė tame, kad jeigu du gėjai ar dvi lesbietės kuria šeimą, vaikas negaus dviejų skirtingų lyties tėvų ir jie juk nesikeis lyties.
 
Aišku ne visada vyras-tėvas ir moteris-mama yra idealūs tėvai. Ne vienam norisi tikrai geresnio tėvo, ar geresnės mamos. Vien tai, kad jie yra moteris ar vyras, dar nepadaro jų geresniais tėvais. Tačiau vien dėl to, kad gėjus yra vyras ir turi partnerį vyrą, irgi nesuteikia šiems vyrams moteriškų bruožų. Jų šeima yra kitokia ir ten nėra moteriškumo. Tarkim jeigu Petriukas buvo įsivaikintas ir augo gėjų šeimoje. Žinoma, kad jam tai normalu buvo, kol jis nelygino savęs su kitais vaikais. Tačiau užaugęs jis supras, kad neturi moters-motinos, o turi du vyrus-tėvus, kurių vyriškumas irgi gal būt toli nuo idealo.
 
Toks vaikas, kai užauga ir tampa pilnamečiu, turi visas teises paduoti valstybę į teismą, kuri leido jam gauti tokius tėvus, jeigu jis norėjo ne dviejų vyrų-tėvų, o norėjo turėti ir moterį-mamą. Valstybė įteisino kitokią santuoką ir Petriuko visas gyvenimas tapo to įstatymo taikymo pasekme. Jis būdamas mažas negalėjo pasirinkti, taigi ta neva garantuota teisė į pasirinkimą buvo grubiai pažeista. Aišku galima tik spėlioti, kaip Petriukas atsidūrė vaikų namuose, ar jis paduotų į teismą ir biologinius savo tėvus, ar ieškotų teisybės ir toliau. Tačiau pats akivaizdžiausias pažeidimas - konkrečiu atveju jam nebuvo suteika teisė turėti moterį-mamą.
 
Jeigu valstybė neįrodo, kad gėjus turi ir moteriai-motinai būdingų bruožų, tai ta pati valstybė turi sumokėti Petriukui kompensaciją, kad su juo buvo eksperimentuojama. Ar jis kitoks
būtų užaugęs - esmė ne tame. Esmė tame, kad gyvenimas iš jo atėmė galimybę turėti tikrą biologinę motiną, o valstybė vietoj to, kad sudarytų sąlygas turėti bent jau netikrą moterį-motiną, nuėjo lengviausiu keliu - suteikė laisvių gėjams tėvams ir davė jiems tai, ko jie norėjo. Čia ir yra pažeidžiamos teisės. Tai kieno teisės tokiu
atvejų iš tikrųjų yra ginamos? Vaiko ar gėjaus? Tikrai geriau, kad vaikų namų nebūtų ir jeigu gėjams tikrai rūpėtų vaikai, tai jie sudarytų sąlygas vaikui turėti pastovų kontaktą su moteriškos lyties atstove. Kas ji būtų - teorinė motina ar globėja? Tai jau susitarimo klausimas.

Kaip sako liberalai, kad visi laisvi ir turi tiek teisių, kiek jos nepažeidžia kitų žmonių teisių. Tačiau kuomet kalbama apie vaikus, įsivaikinimą, tai ši taisyklė tiesiog yra ignoruojama. Juk ne sunku suprasti, kad mažas vaikas, pavyzdžiui, 2 metų, negali suvokti, kas yra tėtis, kas yra mama ir jam pasirinkti nėra suteikiama galimybė. Kitaip sakant, mes visi dalyvaujame loterijoje, kuomet gimimo metu tau pasiseka arba nepasiseka gimti geroje šeimoje, gali neturėti tėvo arba mamos, gali apskritai gyventi vaikų namuose. Bet esmė tame, kad jeigu du gėjai ar dvi lesbietės kuria šeimą, vaikas negaus dviejų skirtingų lyties tėvų ir jie juk nesikeis lyties.
 
Aišku ne visada vyras-tėvas ir moteris-mama yra idealūs tėvai. Ne vienam norisi tikrai geresnio tėvo, ar geresnės mamos. Vien tai, kad jie yra moteris ar vyras, dar nepadaro jų geresniais tėvais. Tačiau vien dėl to, kad gėjus yra vyras ir turi partnerį vyrą, irgi nesuteikia šiems vyrams moteriškų bruožų. Jų šeima yra kitokia ir ten nėra moteriškumo. Tarkim jeigu Petriukas buvo įsivaikintas ir augo gėjų šeimoje. Žinoma, kad jam tai normalu buvo, kol jis nelygino savęs su kitais vaikais. Tačiau užaugęs jis supras, kad neturi moters-motinos, o turi du vyrus-tėvus, kurių vyriškumas irgi gal būt toli nuo idealo.
 
Toks vaikas, kai užauga ir tampa pilnamečiu, turi visas teises paduoti valstybę į teismą, kuri leido jam gauti tokius tėvus, jeigu jis norėjo ne dviejų vyrų-tėvų, o norėjo turėti ir moterį-mamą. Valstybė įteisino kitokią santuoką ir Petriuko visas gyvenimas tapo to įstatymo taikymo pasekme. Jis būdamas mažas negalėjo pasirinkti, taigi ta neva garantuota teisė į pasirinkimą buvo grubiai pažeista. Aišku galima tik spėlioti, kaip Petriukas atsidūrė vaikų namuose, ar jis paduotų į teismą ir biologinius savo tėvus, ar ieškotų teisybės ir toliau. Tačiau pats akivaizdžiausias pažeidimas - konkrečiu atveju jam nebuvo suteika teisė turėti moterį-mamą.
 
Jeigu valstybė neįrodo, kad gėjus turi ir moteriai-motinai būdingų bruožų, tai ta pati valstybė turi sumokėti Petriukui kompensaciją, kad su juo buvo eksperimentuojama. Ar jis kitoks
būtų užaugęs - esmė ne tame. Esmė tame, kad gyvenimas iš jo atėmė galimybę turėti tikrą biologinę motiną, o valstybė vietoj to, kad sudarytų sąlygas turėti bent jau netikrą moterį-motiną, nuėjo lengviausiu keliu - suteikė laisvių gėjams tėvams ir davė jiems tai, ko jie norėjo. Čia ir yra pažeidžiamos teisės. Tai kieno teisės tokiu
atvejų iš tikrųjų yra ginamos? Vaiko ar gėjaus? Tikrai geriau, kad vaikų namų nebūtų ir jeigu gėjams tikrai rūpėtų vaikai, tai jie sudarytų sąlygas vaikui turėti pastovų kontaktą su moteriškos lyties atstove. Kas ji būtų - teorinė motina ar globėja? Tai jau susitarimo klausimas.

Šitie seksualinių mažumų paradai kažkuo primena sovietinius darbo liaudies paradus. Ir tai, ir šiai ideologijai reikalingi paradai - ar tai sutapimas? Aišku sovietiniai darbo liaudies paradai buvo priverstiniai, o dabartiniai paradai savanoriški. Bet ar tikrai tik savanoriški? Jeigu žmogus nepasiduoda bendrajai nuomonei, madai, turi savo atskirą nuomonę - juk prievartos mechanizmas suveikia lygiai taip pat tik iš kitos pusės. Ne komunistas dabar liepia eiti ir bara, kad tu neeini į paradą, o kažkoks balsas už nugaros, tarsi sakantis "tu atsilikęs, tu ne modernus, kodėl neeini...". Savotiškas nematomas neokomunistas-liberalas, kuris nori tave diskriminuoti, nes tu nenori būti "kaip visi, kaip vaivorykštinė minia".
 
Šitas vaivorykštinis paradas turi kitokią filosofiją nei sovietinis raudonasis darbo liaudies paradas. Kuo daugiau keistenybių, nuogumo, tuo geriau - čia jaučiamas pasitenkinimas, kai esi kitoks. Paradas sujungia skirtingus žmones ir klijuoja naują bendrų interesų neturinčių žmonių visuomenę. Juk nebus darbo liaudies parado, ideologija ne ta. Bet net įvertinus tai, kad žmogus yra riboto mąstymo biologinė būtynė, vis tiek tokie paradai anksčiau ar vėliau turės išnykti. Žmogus tiesiog per daug laiko švaisto visokioms nesąmonėms ir pasmerkia save išnykimui. Aišku niekas nedraudžia rengti alternatyvių paradų, tačiau juk tai ne madinga. Madinga ir nemadinga - kur eisi tu, juk nebūsi ne madingas, atsilikęs?
 
Kažkada JAV KKK judėjime buvo daug žmonių ir jie marširuodavo masiškai. Kuo čia šitas judėjimas galingesnis? Vien dėl to, kad įtraukia daug skirtingų žmonių? Per silpni klijai - pramogos, nuogybės, skirtumai. Tai nėra rimtas pagrindas ilgalaikiam judėjimui. Anksčiau ar vėliau šitas judėjimas išsigims ir žmonės ten dalyvaudami nesupras, kodėl taip daro. Juk ir dabar ten šimtai dalyvauja tik dėl dar vienos pramogos jų pramogų pilname gyvenime. Vartotojiška visuomenė pirma nori pramogų, tada gal darbo. Gal todėl ir negali būti darbininkų paradų šiandieniniame pasaulyje? Juk darbas - kaip keiksmažodis. O kiek dar pašalpas gaunančių ir jaunimas - kuris nedirba. Užtat juos visus bent trumpam sujungs pramogos.
 
Tai pramogų, vaivorykštės ideologija paremtas paradas. Tarsi nieko nėra tvirto, tik pramoga ir laikinumas. Ne šitie žmonės kurs ateities pasaulį. Jei taip būtų, tai Europa seniausiai būtų aplenkusi JAV, Kiniją ir kitus, kurie už mus neva tai kvailesni, ne tokie tolerantiški. Parade jie moka pramogauti, bet nemoka būti lyderiais. Kova už teises ir už pramogas, bet ne už galią. Jei ne paradas, tai kas daugiau suvienytų juos? Tuos žmones, kurie per daug skirtingi. Tegu paradus rengia ir pramogauja, nuogi vaikšto. Juk žmogui nedraudžiama būti silpnam, daryti nesąmones, čia jo pasirinkimas. Jų vietas užims stipresni individai, gal būt kompiuteriai.

Šitie seksualinių mažumų paradai kažkuo primena sovietinius darbo liaudies paradus. Ir tai, ir šiai ideologijai reikalingi paradai - ar tai sutapimas? Aišku sovietiniai darbo liaudies paradai buvo priverstiniai, o dabartiniai paradai savanoriški. Bet ar tikrai tik savanoriški? Jeigu žmogus nepasiduoda bendrajai nuomonei, madai, turi savo atskirą nuomonę - juk prievartos mechanizmas suveikia lygiai taip pat tik iš kitos pusės. Ne komunistas dabar liepia eiti ir bara, kad tu neeini į paradą, o kažkoks balsas už nugaros, tarsi sakantis "tu atsilikęs, tu ne modernus, kodėl neeini...". Savotiškas nematomas neokomunistas-liberalas, kuris nori tave diskriminuoti, nes tu nenori būti "kaip visi, kaip vaivorykštinė minia".
 
Šitas vaivorykštinis paradas turi kitokią filosofiją nei sovietinis raudonasis darbo liaudies paradas. Kuo daugiau keistenybių, nuogumo, tuo geriau - čia jaučiamas pasitenkinimas, kai esi kitoks. Paradas sujungia skirtingus žmones ir klijuoja naują bendrų interesų neturinčių žmonių visuomenę. Juk nebus darbo liaudies parado, ideologija ne ta. Bet net įvertinus tai, kad žmogus yra riboto mąstymo biologinė būtynė, vis tiek tokie paradai anksčiau ar vėliau turės išnykti. Žmogus tiesiog per daug laiko švaisto visokioms nesąmonėms ir pasmerkia save išnykimui. Aišku niekas nedraudžia rengti alternatyvių paradų, tačiau juk tai ne madinga. Madinga ir nemadinga - kur eisi tu, juk nebūsi ne madingas, atsilikęs?
 
Kažkada JAV KKK judėjime buvo daug žmonių ir jie marširuodavo masiškai. Kuo čia šitas judėjimas galingesnis? Vien dėl to, kad įtraukia daug skirtingų žmonių? Per silpni klijai - pramogos, nuogybės, skirtumai. Tai nėra rimtas pagrindas ilgalaikiam judėjimui. Anksčiau ar vėliau šitas judėjimas išsigims ir žmonės ten dalyvaudami nesupras, kodėl taip daro. Juk ir dabar ten šimtai dalyvauja tik dėl dar vienos pramogos jų pramogų pilname gyvenime. Vartotojiška visuomenė pirma nori pramogų, tada gal darbo. Gal todėl ir negali būti darbininkų paradų šiandieniniame pasaulyje? Juk darbas - kaip keiksmažodis. O kiek dar pašalpas gaunančių ir jaunimas - kuris nedirba. Užtat juos visus bent trumpam sujungs pramogos.
 
Tai pramogų, vaivorykštės ideologija paremtas paradas. Tarsi nieko nėra tvirto, tik pramoga ir laikinumas. Ne šitie žmonės kurs ateities pasaulį. Jei taip būtų, tai Europa seniausiai būtų aplenkusi JAV, Kiniją ir kitus, kurie už mus neva tai kvailesni, ne tokie tolerantiški. Parade jie moka pramogauti, bet nemoka būti lyderiais. Kova už teises ir už pramogas, bet ne už galią. Jei ne paradas, tai kas daugiau suvienytų juos? Tuos žmones, kurie per daug skirtingi. Tegu paradus rengia ir pramogauja, nuogi vaikšto. Juk žmogui nedraudžiama būti silpnam, daryti nesąmones, čia jo pasirinkimas. Jų vietas užims stipresni individai, gal būt kompiuteriai.

Galingiausia pasaulio valstybė - JAV. Seksualinių mažumų (LGBT - lesbiečių, gėjų, biseksualų, transeksualų) teisės ten labiau standartinės - daug valstijų draudžia tos pačios lyties santuokas, galioja tradicinės vyro ir moters santuokos gynybos aktas (Defense of Marriage Act). Antra pagal galingumą valstybė-gamykla - Kinija. Seksualinių mažumų padėtis blogesnė nei JAV. Taigi remiantis kai kurių piliečių "logika", JAV ir Kinija turėtų būti Afrikos lygio valstybės, nes ten gėjai negyvena taip gerai, kaip Švedijoje ar Norvegijoje, o Švedija ir Norvegija turėtų būti pasaulinio lygio lyderiai, kurie gamintų beveik viską planetos gyventojam. Taip, Kinijoje gyventi mes nenorėtume, bet JAV gal ir norėtume.
 
Beje, kodėl santuoka tik tarp dviejų žmonių? Suprantama, kad su gyvūnais nesituoksi, su vaikais irgi, bet kas nustatė skaičių - 2? Kuo 3, 8 ar 15 blogiau nei 2? Juk pagrindinis kriterijus - meilė. Na, tai Onutė atitinką jį, nes myli Janę, Bronę ir Leokadiją. Jos visos gerai sutaria, myli, mylisi ir nori bendrai vesti savo ūkį, įteisinti savo "meilę", savo "pasirinkimą". Joms nepatinka pusiau oficiali padėtis ir jos prašo nelysti į jų miegamąjį. Tai gal reikėtų neriboti skaičiaus - padaryti, kad santuoka yra bet kokio kiekio pilnamečių fizinių asmenų sąjunga. Meilė juk negali turėti ribų - kartais žmonės vienu metu myli ne vieną žmogų. Juk šiandieniniame vaikiškame pasaulyje meilė ir tolerancija svarbiausia.
 
Be to, vien dėl to, kad Vakarų Europoje seksualinių mažumų teisės užtikrinamos, dar nereiškia, kad šis regionas ir po 30 metų bus toks pat sėkmingas. Juk nieko nėra pastovaus, tad gali būti visko. Dėl žmonių depopuliacijos, senėjimo, šis regionas gali atsilikti ir prarasti konkurencingumą. O gal reiks "gėjų indeksą" skaičiuoti, kiek gėjų tenka 1 000 000 gyventojų valstybėje. Kuo daugiau - tuo geresnis gyvenimas. "Duok gėjų mum daugiau, mes norime gyventi dar geriau". Tuo metu galingi kiniečiai užsiima tuo, kuo reikia - stato galingą valstybę ir ateityje pirks Švediją, Norvegiją. Užtat kiti laimingi su nuogais užpakaliais lakstys parade, kai juos ir jų valstybę pirks kiniečiai.
 
Pabaigai norisi prisiminti tą juokingą darželinuko lygio pasakymą: "kuo daugiau gėjų, tuo daugiau panų man liks". Tačiau augant gėjų skaičiui, lygiai taip pat augs ir lesbiečių skaičius. Homoseksualizmas, tai ne tik vyrų orientacija, o ir moterų. Todėl rizika, kad tavo nauja mylimoji - lesbietė, bus gan reali. Be to, yra dar liūdnesnė naujiena - geriausias draugas gali būti gėjus ir duše keistai tave nužiūrinės su savo stovinčiu organu. Aišku yra ir teigiamas dalykas: gėjams juk nepatinka panos, bet kažkodėl kažkieno galva nemąsto - panai-lesbietei patinka tik panos, o kažkuris iš Petriuko vyrukų draugų gali būti gėjus ir draugauti su juo tik dėl to, jog norės patikrinti, ar Petriukas bent jau biseksualus.

Galingiausia pasaulio valstybė - JAV. Seksualinių mažumų (LGBT - lesbiečių, gėjų, biseksualų, transeksualų) teisės ten labiau standartinės - daug valstijų draudžia tos pačios lyties santuokas, galioja tradicinės vyro ir moters santuokos gynybos aktas (Defense of Marriage Act). Antra pagal galingumą valstybė-gamykla - Kinija. Seksualinių mažumų padėtis blogesnė nei JAV. Taigi remiantis kai kurių piliečių "logika", JAV ir Kinija turėtų būti Afrikos lygio valstybės, nes ten gėjai negyvena taip gerai, kaip Švedijoje ar Norvegijoje, o Švedija ir Norvegija turėtų būti pasaulinio lygio lyderiai, kurie gamintų beveik viską planetos gyventojam. Taip, Kinijoje gyventi mes nenorėtume, bet JAV gal ir norėtume.
 
Beje, kodėl santuoka tik tarp dviejų žmonių? Suprantama, kad su gyvūnais nesituoksi, su vaikais irgi, bet kas nustatė skaičių - 2? Kuo 3, 8 ar 15 blogiau nei 2? Juk pagrindinis kriterijus - meilė. Na, tai Onutė atitinką jį, nes myli Janę, Bronę ir Leokadiją. Jos visos gerai sutaria, myli, mylisi ir nori bendrai vesti savo ūkį, įteisinti savo "meilę", savo "pasirinkimą". Joms nepatinka pusiau oficiali padėtis ir jos prašo nelysti į jų miegamąjį. Tai gal reikėtų neriboti skaičiaus - padaryti, kad santuoka yra bet kokio kiekio pilnamečių fizinių asmenų sąjunga. Meilė juk negali turėti ribų - kartais žmonės vienu metu myli ne vieną žmogų. Juk šiandieniniame vaikiškame pasaulyje meilė ir tolerancija svarbiausia.
 
Be to, vien dėl to, kad Vakarų Europoje seksualinių mažumų teisės užtikrinamos, dar nereiškia, kad šis regionas ir po 30 metų bus toks pat sėkmingas. Juk nieko nėra pastovaus, tad gali būti visko. Dėl žmonių depopuliacijos, senėjimo, šis regionas gali atsilikti ir prarasti konkurencingumą. O gal reiks "gėjų indeksą" skaičiuoti, kiek gėjų tenka 1 000 000 gyventojų valstybėje. Kuo daugiau - tuo geresnis gyvenimas. "Duok gėjų mum daugiau, mes norime gyventi dar geriau". Tuo metu galingi kiniečiai užsiima tuo, kuo reikia - stato galingą valstybę ir ateityje pirks Švediją, Norvegiją. Užtat kiti laimingi su nuogais užpakaliais lakstys parade, kai juos ir jų valstybę pirks kiniečiai.
 
Pabaigai norisi prisiminti tą juokingą darželinuko lygio pasakymą: "kuo daugiau gėjų, tuo daugiau panų man liks". Tačiau augant gėjų skaičiui, lygiai taip pat augs ir lesbiečių skaičius. Homoseksualizmas, tai ne tik vyrų orientacija, o ir moterų. Todėl rizika, kad tavo nauja mylimoji - lesbietė, bus gan reali. Be to, yra dar liūdnesnė naujiena - geriausias draugas gali būti gėjus ir duše keistai tave nužiūrinės su savo stovinčiu organu. Aišku yra ir teigiamas dalykas: gėjams juk nepatinka panos, bet kažkodėl kažkieno galva nemąsto - panai-lesbietei patinka tik panos, o kažkuris iš Petriuko vyrukų draugų gali būti gėjus ir draugauti su juo tik dėl to, jog norės patikrinti, ar Petriukas bent jau biseksualus.

Galingiausia pasaulio valstybė - JAV. Seksualinių mažumų (LGBT - lesbiečių, gėjų, biseksualų, transeksualų) teisės ten labiau standartinės - daug valstijų draudžia tos pačios lyties santuokas, galioja tradicinės vyro ir moters santuokos gynybos aktas (Defense of Marriage Act). Antra pagal galingumą valstybė-gamykla - Kinija. Seksualinių mažumų padėtis blogesnė nei JAV. Taigi remiantis kai kurių piliečių "logika", JAV ir Kinija turėtų būti Afrikos lygio valstybės, nes ten gėjai negyvena taip gerai, kaip Švedijoje ar Norvegijoje, o Švedija ir Norvegija turėtų būti pasaulinio lygio lyderiai, kurie gamintų beveik viską planetos gyventojam. Taip, Kinijoje gyventi mes nenorėtume, bet JAV gal ir norėtume.
 
Beje, kodėl santuoka tik tarp dviejų žmonių? Suprantama, kad su gyvūnais nesituoksi, su vaikais irgi, bet kas nustatė skaičių - 2? Kuo 3, 8 ar 15 blogiau nei 2? Juk pagrindinis kriterijus - meilė. Na, tai Onutė atitinką jį, nes myli Janę, Bronę ir Leokadiją. Jos visos gerai sutaria, myli, mylisi ir nori bendrai vesti savo ūkį, įteisinti savo "meilę", savo "pasirinkimą". Joms nepatinka pusiau oficiali padėtis ir jos prašo nelysti į jų miegamąjį. Tai gal reikėtų neriboti skaičiaus - padaryti, kad santuoka yra bet kokio kiekio pilnamečių fizinių asmenų sąjunga. Meilė juk negali turėti ribų - kartais žmonės vienu metu myli ne vieną žmogų. Juk šiandieniniame vaikiškame pasaulyje meilė ir tolerancija svarbiausia.
 
Be to, vien dėl to, kad Vakarų Europoje seksualinių mažumų teisės užtikrinamos, dar nereiškia, kad šis regionas ir po 30 metų bus toks pat sėkmingas. Juk nieko nėra pastovaus, tad gali būti visko. Dėl žmonių depopuliacijos, senėjimo, šis regionas gali atsilikti ir prarasti konkurencingumą. O gal reiks "gėjų indeksą" skaičiuoti, kiek gėjų tenka 1 000 000 gyventojų valstybėje. Kuo daugiau - tuo geresnis gyvenimas. "Duok gėjų mum daugiau, mes norime gyventi dar geriau". Tuo metu galingi kiniečiai užsiima tuo, kuo reikia - stato galingą valstybę ir ateityje pirks Švediją, Norvegiją. Užtat kiti laimingi su nuogais užpakaliais lakstys parade, kai juos ir jų valstybę pirks kiniečiai.
 
Pabaigai norisi prisiminti tą juokingą darželinuko lygio pasakymą: "kuo daugiau gėjų, tuo daugiau panų man liks". Tačiau augant gėjų skaičiui, lygiai taip pat augs ir lesbiečių skaičius. Homoseksualizmas, tai ne tik vyrų orientacija, o ir moterų. Todėl rizika, kad tavo nauja mylimoji - lesbietė, bus gan reali. Be to, yra dar liūdnesnė naujiena - geriausias draugas gali būti gėjus ir duše keistai tave nužiūrinės su savo stovinčiu organu. Aišku yra ir teigiamas dalykas: gėjams juk nepatinka panos, bet kažkodėl kažkieno galva nemąsto - panai-lesbietei patinka tik panos, o kažkuris iš Petriuko vyrukų draugų gali būti gėjus ir draugauti su juo tik dėl to, jog norės patikrinti, ar Petriukas bent jau biseksualus.

Kadangi gėjų tema yra susijusi ne tik su paradais, bet ir su šeimomis, o šeimų tema yra susijusi su demografiniais dalykais, pavyzdžiui, gimstamumas, todėl analizuokime: 1989 metais Lietuvoje gyveno 3 674 802 , 2001 m. - 3 483 972, o 2011 m. - kiek daugiau nei 3 mln. gyventojų. Gyventojųnuosekliai mažėja. Logiškai mastant - valstybės išlikimas pavojuje. Imigracija nėra didelė, be to, kas norės važiuoti į valstybę ES narę, kai kitose ES narėse yra kur kas geresnės sąlygos gyventi? Todėl gimstamumo didinimas yra Nr. 1 ir, kad žmogus po to liktų čia gyventi, dirbti, būtų ką veikti ir t.t. Tai labai sunku padaryti, neesant uždarytom sienom ir stambiom Maskvos dotacijom neefektyviom gamyklom. ES dotacijos, matyt, ne tiek reikšmingos, kad išlaikyti tuos, kurie mato geresnes algas ir galimybes vos už kelių tūkstančių km, lengvai įveikiamų lėktuvu. Aišku, kad 5 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, bet kur kas svarbiau, kad ekonomika veiktų ir jaunimo būtų. Ar liberastai, gėjų aktyvistai ir draugai socialistai ką nors realiai padarė, kad gimstamumas augtų, o ne mažėtų ir, kad gyvenimas būtų geresnis ne tik parado metu? Jie žino tik imigraciją, jiems ir emigracija neblogai. Todėl logiška, kad jie rūpinasi 5 proc. gyventojų, nes 95 proc. gyventojų teisės į darbą, į ES atlyginimą Lietuvoje, į normalų gyvenmą, jiems tiesiog per sunku įgyvendinti. Juk 100 kartų lengviau su nuogu užpakaliu eiti per Gedimino pr. ir šūkalioti, spręsti 5 proc. piliečių problemas. Per sunku spręsti likusių problemas, tad žaiskime su lengvesnėm - įteisinti santuoką, įvaikinimą ir t.t. Tauta nyksta, valstybė traukiasi, bet balionai svarbiau. Čia tokia liberastinė logika - paprastai paaiškinus tai skambėtų maždaug taip: "mažėja gimstamumas? Tai gerai, gi žmonių nepriversi gimdyti. Nėra darbo? Tai gerai, gi žmonės gali emigruoti. Daugėja pensininkų? Tai gerai, gi pensininkai dirbs vietoj jaunimo. Mažėja žmonių? Tai gerai, gi imigrantų atvažiuos. Auga narkotikų vartojimas? Gi žmogus laisvas, nesustabdysi to, įteisinkime gal". Tokia logika - žmogus laisvas ir nesuvaržytas, todėl kam dėl kažko kovoti, jeigu laisvė geriausias rezultatas? Keista laisvė, kuomet žmonės išmiršta gyvendami joje. Laisvė nuo pareigų. Bet pažaisti su balioniukais vis tiek smagu.
 
Kai kurie forumo nariai nelabai suprato, ką reiškia sąvoka "normalumas". Tradiciškai tai yra vyro ir moters santykiai, kurių rezultatas - vaikai. Mes esame tų santykių rezultatas, nes kol kas vaikas laboratorijoje nebuvo sukurtas. Nors tai nebūtų taip jau blogai, bet tai atskiros temos. Taigi dėl to, kad čia rašote forume, yra atsakingas jūsų tėvas, nes jei jis būtų santykiavęs su negyvu daiktu arba su tos pačios lyties asmeniu, tai jūsų čia nebūtų (neskaitant įvaikinimo galimybės ar motinos iš šalies). Galima gilintis į žodžio "normalus" sąvoką, pavyzdžiui, ar normalu +30 temp eiti su žiemine striuke, ar normalu plaukti naudojant tik kojas, ar normalu tarkim parado metu eiti apsinuoginus, ar normalu gyventi iš pašalpų, ar normalu nesimokyti ir t.t. Paprastai žmogus nujaučia, kas yra normalu, o kas ne. Kiekvienas žmogus tai gali savaip suprasti, bet yra tam tikros tradicijos, auklėjimas ir kultūra. Žinoma, kad uždrausti gėjų neįmanoma, nes jų tam tikras procentas yra. Bet tolerancijos ideologija nebūtinai turi visiems patikti vien dėl to, kad deklaruoja gerus tikslus. Logiškai mastant sąvoka "normalus" gali kisti, todėl ir ta tolerancijos ideologija nebūtinai po 100 metų bus tokia pat "madinga", kokia yra šiandien. Apskritai žmogus kaip biologinė būtybė turi per daug trūkumų, todėl skeptiškai reik vertinti visokias jo kuriamas ideologijas, o tie visokie paradai, nuogos subinės ir panašūs keisti dalykai, tai tikriausiai būsiems žmonėms po 100 ar 200 metų, kai gyvens, atrodys kaip mums dabar atrodo urviniai žmonės - labai didelis atsilikimas. Gal būt kai kam tai progreso ženklas, bet progresas bus tada, kai sistemą kurs ne žmogus, o tas, kuris išnaudota tik protą ir logiką, nedaro klaidų. "Neuždrausi žmogui mylėti" - skamba tarsi kažkoks vaikui pasakymas "gi neuždrausi vaikui čiulpti piršto, gi neuždrausi vaikui tingėiti". Na neuždrausi gi vaikiškoje visuomenėje daryti vaikams, ką jie nori.
 
Dažniausiai liberastai ir gėjų aktyvistai bei draugai socialistai pateikia propogandinius palyginimus, kad parodyti savo "tiesą". Dviejų protingų moterų šeima (liberastinė logika - lesbietės nebūna kvailos) jiems geriau ne alkoholiko tėvo ir protingos moters (liberastinė logika - tradicinė šeima netobula, nors apie tobulų ir nebūna, būna darnios). Iš esmės toks palyginimas yra labai kvailas, nes nėra logikos jame. Žiūrint iš biologinės pusės vaikas turėtų turėti tėvą ir motiną - abu skirtingų lyčių su savo skirtumais (biologiniais). Liberastai ir gėjų aktyvistai bei draugai socialistai lygindami socialinius dalykus, pamiršta, kad pirmiausiai yra ir biologiniai, taip darydami grubias klaidas. Remiantis jų iškreipta logika, vaikui tada dar geriau, kai yra keturios motinos, nes keturios motinos uždirbs daugiau pinigų nei dvi, jeigu, kuri mirs arba nebenorės būti kartu, tai liks dar trys, todėl socialine prasme tokia "šeima" dar geriau, kodėl tada negalima leisti tokių šeimų? Pagrindinis kriterijus - jos mylinčios ir laimingos. Juk ir tokių yra "šeimų". Nes kas nustato skaičių - 2 nariai šeimoje? Čia minimalus ar maksimalus? Ar tradicijomis paremtas? Be to, jeigu imi pavyzdžius, tai stengiesi imti vienodus pavyzdžius. Biologiškai vyras nėra moteris, todėl vyras gėjus negali būti moterimi, bet gali irgi būti ir alkoholikas, ir narkomanas, ir asocialas. Biologiškai populiariausios seksualinės orientacijos vyras yra vyras, bet jis gali būti visoks: turtingas, ne turtingas, narkomanas ir ne narkomanas. Dėl mokslinių tyrimų, tai tegu prabėga nors 50 metų, kai užaugs ta nauja karta (bandomieji žmonės) ir tada matysis, kaip ten buvo su tom šeimom. Ir žinoma, tokie tyrimai turi būti objektyvūs. Nes juk jei Nacių Vokietijoje būtų tyrimas su klausimu "ar žydas yra toks pat geras pilietis?" tai toks tyrimas jau iš karto turėtų aiškią baigtį. Ar nebus ir čia taip? Tolerancijos ideologija juk negali būti bloga ir negali būti blogų rezultatų. Todėl skeptiškai ir reik žiūrėti į tuos mokslinius tyrimus, nes vien neigiamos jų išvados būtų nepripažįstamos, tai reikštų, kad sistema bloga, o sistema juk negali būti bloga. Tai sugriautų kažkieno taip stropiai kurtą tobulo pasaulio su tolerancijos ideologijos vaizdą.

Diena prieš "homofobiją", kaip ir homoparadai yra tam tikros ideologijos dalis, kuri yra komunistinė-socialistinė (kairėje pusėje), arba liberalizmas (nauja dešinė). Todėl tie, kurie nepritaria šiai naujųjų laikų religijai-ideologijai bus niekinami, pavyzdžiui, vadinami fašistais, nacionalistais, homofobais, naciais, skustagalviais. Ši sistema nenaikina fiziškai ar netremia į lagerius, bet baudžia baudomis ir švelniąja jėga, nes pagrindinis šios keistos sistemos ramstis ir yra švelnumas, tie paradai su balionais ir nuogom šiknom, savotiškai primenantys komunistinius darbo liaudies paradus. Tada ir dabar reikėjo bendros idėjos, kad vienyti visiškai skirtingus žmones, ypač imigrantų maišalynėje, kad projektas liktų gyvybingas. Tai yra komunistų pusbroliai, kurie yra labiau "pažengę" laiko tekmėje ir nenaudoja brutalių metodų savo planams pasiekti. Šioje sistemoje pats žmogus išsikasa sau duobę, ja papuošia, išgražina ir pats atsigula bei paprašo, kad jį nušautų.
 
Dėl tradicinio požiūrio į šeimą, į dauginimąsį ir kitus dalykus, kyla daug pykčio dėl gėjų paradų, nes tikslas yra provokuoti pyktį, tol, kol piliečiai nebesipriešins, bus abejingi - tolerantiški. Abejingumas ir tolerancija yra tarsi broliai dvyniai. Juk net ten, kur gėjų teisės labiau vertinamos, ten irgi paradai vyksta, tiesiog jų lygis kitoks - labiau atviresni, labiau seksualizuoti, ta ideologija labiau kraštutinė. Ne nuostabu, kad apetitas atsiranda bevalgant, o ribų nustatymas, kai esi "skriaudžiamas", nėra malonus dalykas, nes tu juk ta tariama auka, o aukoms šioje išsigimusioje sistemoje leidžiama labai daug. Teisės, be ne pareigos. Sistema, kurioje auka ir mažuma valdo. Daugumos čia diskriminuojamos. Žiūrima iškreiptai.
 
Bėda ta, kad konservatoriai nespėja su laiku ir per daug tikisi iš "tradicinės šeimos", nes jiems nesiseka suvokti, jog šeimos turi būti skatinamos ne tik įstatymais ir pinigais. Gimstamumas turi būti skatinamas ir kitais metodais, pavyzdžiui, klonavimu, daugpatyste, mokėjimu už daugkartinį gimdymą (motinų fabrikai). Tradicinės šeimos užbetonavimas arba dar blogiau - vien tik imigracija, tai neveikiantys sprendimai naujo tipo problemai spręsti išlaikant valstybę tokią pat kokia ji buvo vakar, keičiant ją iš vidaus, ne iš išorės. Miestas - ne kaimas, čia nebus daugiavaikių šeimų tiek daug, daug mamų nenori gimdyti, o vyrų nenori ar negali turėti šeimų, dar pridėkime tuos gėjus, kurie natūraliai irgi negimdo, tai liūdnas paveikslas. Todėl čia lieka vienintelis brutalus požiūris, kad primiršta gimdymo funkcija turi būti patikėta specialistėms, kaip ir bet kuris darbas, kurio paprasti žmonės nebenori dirbti šiandien. Gimdymas ir dauginimasis yra ne tik valstybės išlikimo garantas, bet ir civilizuoto pasaulio išlikimo garantas. Tai negalioja puslaukiniams kraštams, kur dauginimasis nėra ribojamas, bet ten išlieka problemų dėl kokybinio požiūrio, kas turėtų būti atmesta žiūrint į tai ne tik kiekybiškai, bet ir būtinai kokybiškai jau naujoviškai.
 
Civilizuotame pasaulyje gimstamumas per mažas, visuomenė senėja. Kokia tokio projekto kaip Europos Sąjunga ateitis be jaunimo? Imigrantų importas? Bet jie kalba apie 5 proc. piliečių teises, tarsi jos dabar yra svarbiau nei 95 proc. Tai yra pagrindinė šios sistemos problema - kovoti ne ten, kur reikia. Kad parodyti, koks tai yra idiotiškas projektas - 2012 metai yra "Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metai". Kaip matote jie pagrindinę problemą tiesiog ignoruoja, o sprendžia šalutinę, nes jie tiesiog nemoka skatinti gimstamumo pirma suteikę begales laisvių piliečiams, prieš tai nesutarę, ką už tai gaus atgal, o atsarginio plano tiesiog nėra, tad belieka tik imigracija, kuri anksčiau ar vėliau sukels rimtų problemų. Jie kovoja ne su problemų priežastimis (mažas gimstamumas), o su pasekmėm (senėjimas, senų žmonių integruoti į visuomenę). Pyktį sukelia ne tik seksualinės mažumos, bet pyktį sukelia ir pati sistema, kurioje žmonės nesijaučia gerai. O seksualinės mažumos kaip ir žmogaus teisės yra naujo tipo religija, kuriai privalu melstis, nes tada tu esi modernus žmogus, ne "-fobas". Tai klijai, kurie neleidžia projektui sugriūti.

Diena prieš "homofobiją", kaip ir homoparadai yra tam tikros ideologijos dalis, kuri yra komunistinė-socialistinė (kairėje pusėje), arba liberalizmas (nauja dešinė). Todėl tie, kurie nepritaria šiai naujųjų laikų religijai-ideologijai bus niekinami, pavyzdžiui, vadinami fašistais, nacionalistais, homofobais, naciais, skustagalviais. Ši sistema nenaikina fiziškai ar netremia į lagerius, bet baudžia baudomis ir švelniąja jėga, nes pagrindinis šios keistos sistemos ramstis ir yra švelnumas, tie paradai su balionais ir nuogom šiknom, savotiškai primenantys komunistinius darbo liaudies paradus. Tada ir dabar reikėjo bendros idėjos, kad vienyti visiškai skirtingus žmones, ypač imigrantų maišalynėje, kad projektas liktų gyvybingas. Tai yra komunistų pusbroliai, kurie yra labiau "pažengę" laiko tekmėje ir nenaudoja brutalių metodų savo planams pasiekti. Šioje sistemoje pats žmogus išsikasa sau duobę, ja papuošia, išgražina ir pats atsigula bei paprašo, kad jį nušautų.
 
Dėl tradicinio požiūrio į šeimą, į dauginimąsį ir kitus dalykus, kyla daug pykčio dėl gėjų paradų, nes tikslas yra provokuoti pyktį, tol, kol piliečiai nebesipriešins, bus abejingi - tolerantiški. Abejingumas ir tolerancija yra tarsi broliai dvyniai. Juk net ten, kur gėjų teisės labiau vertinamos, ten irgi paradai vyksta, tiesiog jų lygis kitoks - labiau atviresni, labiau seksualizuoti, ta ideologija labiau kraštutinė. Ne nuostabu, kad apetitas atsiranda bevalgant, o ribų nustatymas, kai esi "skriaudžiamas", nėra malonus dalykas, nes tu juk ta tariama auka, o aukoms šioje išsigimusioje sistemoje leidžiama labai daug. Teisės, be ne pareigos. Sistema, kurioje auka ir mažuma valdo. Daugumos čia diskriminuojamos. Žiūrima iškreiptai.
 
Bėda ta, kad konservatoriai nespėja su laiku ir per daug tikisi iš "tradicinės šeimos", nes jiems nesiseka suvokti, jog šeimos turi būti skatinamos ne tik įstatymais ir pinigais. Gimstamumas turi būti skatinamas ir kitais metodais, pavyzdžiui, klonavimu, daugpatyste, mokėjimu už daugkartinį gimdymą (motinų fabrikai). Tradicinės šeimos užbetonavimas arba dar blogiau - vien tik imigracija, tai neveikiantys sprendimai naujo tipo problemai spręsti išlaikant valstybę tokią pat kokia ji buvo vakar, keičiant ją iš vidaus, ne iš išorės. Miestas - ne kaimas, čia nebus daugiavaikių šeimų tiek daug, daug mamų nenori gimdyti, o vyrų nenori ar negali turėti šeimų, dar pridėkime tuos gėjus, kurie natūraliai irgi negimdo, tai liūdnas paveikslas. Todėl čia lieka vienintelis brutalus požiūris, kad primiršta gimdymo funkcija turi būti patikėta specialistėms, kaip ir bet kuris darbas, kurio paprasti žmonės nebenori dirbti šiandien. Gimdymas ir dauginimasis yra ne tik valstybės išlikimo garantas, bet ir civilizuoto pasaulio išlikimo garantas. Tai negalioja puslaukiniams kraštams, kur dauginimasis nėra ribojamas, bet ten išlieka problemų dėl kokybinio požiūrio, kas turėtų būti atmesta žiūrint į tai ne tik kiekybiškai, bet ir būtinai kokybiškai jau naujoviškai.
 
Civilizuotame pasaulyje gimstamumas per mažas, visuomenė senėja. Kokia tokio projekto kaip Europos Sąjunga ateitis be jaunimo? Imigrantų importas? Bet jie kalba apie 5 proc. piliečių teises, tarsi jos dabar yra svarbiau nei 95 proc. Tai yra pagrindinė šios sistemos problema - kovoti ne ten, kur reikia. Kad parodyti, koks tai yra idiotiškas projektas - 2012 metai yra "Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metai". Kaip matote jie pagrindinę problemą tiesiog ignoruoja, o sprendžia šalutinę, nes jie tiesiog nemoka skatinti gimstamumo pirma suteikę begales laisvių piliečiams, prieš tai nesutarę, ką už tai gaus atgal, o atsarginio plano tiesiog nėra, tad belieka tik imigracija, kuri anksčiau ar vėliau sukels rimtų problemų. Jie kovoja ne su problemų priežastimis (mažas gimstamumas), o su pasekmėm (senėjimas, senų žmonių integruoti į visuomenę). Pyktį sukelia ne tik seksualinės mažumos, bet pyktį sukelia ir pati sistema, kurioje žmonės nesijaučia gerai. O seksualinės mažumos kaip ir žmogaus teisės yra naujo tipo religija, kuriai privalu melstis, nes tada tu esi modernus žmogus, ne "-fobas". Tai klijai, kurie neleidžia projektui sugriūti.

Įdomi tema, įdomios žinutės. Kokie žmonės tiki netobula valstybe ir jos teisine sistema?Ar tas tikėjimas paremtas faktais? Ar tai kaip religinis tikėjimas į tai, ko nėra, tai kas nematoma? Šie žmonės patys niekada nesusiduria su tos sistemos netobulumais arba susidūrę stengiasi nutylėti, jie yra siauro mąstymo, tokie, kurie paprastai mažai kuom domisi, nežino, ne tik kas yra Gatajevų šeima, bet nežino ir kodėl mirė A. Ūsas, bet jie tikrai žino, kad "patvoriniai blogi". Šitie žmonės yra tipiniai sovietiniai piliečiai, tokie paklusnūs sistemos sraigteliai. Gali jie save ir liberalais, ir socialdemokratais vadinti, kuo tik nori, bet esmė yra ta pati - genuose yra užfiksuotas tas sovietinio piliečio kodas.
 
Kuomet jis privalo paklusti, kaip šuo paklūsta savo šeimininkui, net kai jį muša. Sovietiniai piliečiai negali kritikuoti savo sistemos - teisinės, politinės ar kultūrinės - nes jie yra jos dalis, o sistema ar tobula, ar ne, koks skirtumas - nes jie yra jos dalis ir taškas. Jie primena Rusijos piliečius, nes tie irgi už Rusijos imperiją numirtų. Kadangi tikrai laisvi žmonės negali ir neprivalo mylėti netobulos sistemos, o turi mylėti save ir teisybę, turi kurti sistemą nuo savęs, tai pritariu tiems, kurie nėra sovietinių piliečių minia, kartu dedantys pliusiukus, kad štai pagaliau teisinė valstybė "laimėjo". Laimės tada, kai tūkstančiai kitų teismo sprendimų bus įvykdyti, nes vienas teismo sprendimas "įvykdytas" tai tik lašelis jūroje. Kol kas neteisybė virsta dar viena statistika lentelėje (savižudybe ar emigracija), ar tai "teisinėss valstybės" pavyzdys?
 
Kad taip turėjo baigtis, tai yra logiška, nes pagrindinė liudininkė privalo būti su motina, kuri nėra įtariamoji ir pan. Tai yra tokios sistemos pasekmė - įtariamasis ir jo draugė ne įtariamoji. Tokių nesąmonių sunku būtų surasti civilizuotoje teisinėje valstybėje, bet tiek to, apsimeskime, kad pas mus teisėsauga yra tarsi Vokietijos teisėsaugas klonas, dirbanti labai ir labai gerai. Šiaip tai normalus pilietis, kuris yra laisvas, turi kritinį mąstymą, veikia kaip opozicija valdžiai ir stengiasi rasti būdų, kaip gerinti padėtį, o ne pastoviai linksėti galva ir pritarti viskam, kas yra daroma. Bet kaip ir pradžioje rašiau - sovietiniams piliečiams tai nėra būdinga. Jų tėvai, seneliai ir jie patys nėra tvarkingi piliečiai. Priežastis yra mąstymo defekte, genuose.
 
Žinoma, kad Sabonio boteliai ar Vilniaus rajone nelegalios lenkiškos gatvių lentelės yra ne taip svarbu, kaip mažoji mergaitė, nes ten nėra žmogiškojo faktoriaus. Ten nukenčia paprasti piliečiai kita prasme, bet tokių pavyzdžių rastume ir daugiau, tiesiog šis buvo labiausiai žinomas. Ir tokiu istorijų bus daug, nes tai tik viena iš daugelio, kurią labiau rodė per TV. Tiesiog laisvi piliečiai kovoja su problemų priežastim, o ne pasekmėm ir tada problemų nebūna. Sovietinis pilietis ar jo atžala iš sovietblokio pripratę slėptis, nematyti problemų, meldžiasi, kad jos baigtųsi. Abejingumas, tai dar vienas tipinis sovietinio piliečio bruožas. Juos visus riša ne tik bendras fanatiškas tikėjimas valstybe ir jos sistema (čia kaip jie kritikuoja fanatiškumu patvorinius), bet ir abejingumas, naivumas. Nes tam, kad kritikuoti, mąstyti laisvai reik tam tikro mentaliteto, o kai jo nėra, tada belieka tyliai ramiai kamputyje tupėti.

Kai nereik per daug susikoncentruojama į smulkmenas, o kai reik jų nepastebi piliečiai. Esmė yra tokia, kad reik žiūrėti į reikalo esmę kiek įmanoma plačiau, o ne skaidyti į šį teismo sprendimą ir juo tik apsiriboti. Reikalo esmė yra tokia, kad šalia šios bylos yra pedofilijos byla, kuri yra pagrindinė. Kaip žinia, valstybės saugomas pilietis A. Ūsas nebuvo apsaugotas, todėl mirė nelaimingo galimai surežisuoto įvykio metu. Kodėl nebuvo apsaugos? Jeigu būtų buvus, tai nebūtų mirties. Ar toks atvejis nepasikartos dar kartą? Jeigu konkrečiau, tai tada apsauga buvo valstybinė, po to privati, o po to jokios nebuvo. Kas samdė ir kodėl nebuvo? Tai yra esmė visos problemos. Stebina, kodėl šio atvejo netyrė tiek smulkiai, kiek kartais koncentruojasi ties pedofilijos bylos tam tikrais momentais.
 
Ten yra visi atsakymai į rūpimus klausimus. Kad teismo sprendimus reik vykdyti, tai yra teorija, kuri yra graži, bet tūkstančius kartų tai nebūna padaryta. Kodėl? Kodėl kiti teismo sprendimai nėra vykdomi? Tai irgi klausimas atviras. Gal būt todėl, kad ten paprasti piliečiai? Ten nėra tokios biologinės motinos. Ir nereik idealizuoti teisinės sistemos. Čia gal komunistų partijos auklėjimo pasekmė? Čia tikrai logiška išvada būtų. Tada buvo viena teisinga partija, viena teisinga nuomonė, viena teisinga sistema ir t.t. Nes buvo ne demokratinė sistema. Kad vaiką imti reik prievarta, tai čia sistemos metodas kovoti. Jeigu sistema taip kovotų ir kitais atvejais (Sabonio boteliai su buldozeriais) tada būtų tikrai pagirtina.
 
Bet esmė tame, kad čia kažkoks parodomasis šou. Gal kai kas tuo ir susivilios, paplos, net kai kas šampano taures pakels, tai gal tiems žmonėms tiek ir rūpi teisinė valstybė. Jei aš ją taip idealizuočiau, tai kiekvieną nevykdomą teismo sprendimą atmintinai žinočiau ir kovočiau dėl jų. Paprasčiausiai posovietinė teisėsaugos sistema nėra tobula, pas ja neveikia tam tikri mechanizmai, neatspari oligarchų įtakai. Ar tai ne tiesa? Politinė korupcija? Kodėl tai susiję? Nes gali būti, kad ta sistema gina save - pradinės klaidos bylos pradžioje yra dabar taisomos, nes nebuvo ieškoma tiesa, todėl dabar reik tiesiog grąžinti į pradinę padėtį. Reiškias reikia baigti bylą, kuri neturėjo būti pradėta. O po to kaip sako piliečiai tam tikri - pasimirš viskas.
 
Taip. Jūs pamiršote EBSW, prichvatizacijas, jūs pamiršote Alitą, nacionalinį stadioną, Valdovų rūmus ir daug kitų atvejų. Dalis net balsavo už tuos pačius vagis, beje socdemai juk bus antri, nors LEO LT jie kūrė. Reikėtų tokio šūkio prie "teisinė valstybė" ir "negriaukite jos pamatų patvoriniai". Būtų naujas šūkis: "pamirškime ir gyvenkime toliau". Tebūnie vagystės ir problemos pamirštos, tegu visi ir viskas juda toliau, o mes irgi gyvensime kaip gyvenę. Čia prasideda nuo šeimos, kai vyras užvožia savo žmonai, tada jis būdamas politiku pavagia kokį milijoną, o jau toliau vėl nuo pradžių. Gal tokia tradicija? Pamirškime istorijas, kad gyventi būtų ramiau. Nes juk gyvenimas ir neturi būti sudėtingas. Koks nors serialas naujas, projektas vakare, pramogos ir malonus gyvenimas. Kam gadinti jį problemomis? Juk problemos vargina. Tikėkime sistema, tikėkimė teisine valstybe. Čia kaip tikėti Dievu, taip kažkas tiki Teisėju, o kažkas visagaliu Televizoriumi. Tikėti savimi? Ne, tai per daug sunku.

Įdomi tema, įdomios žinutės. Kokie žmonės tiki netobula valstybe ir jos teisine sistema?Ar tas tikėjimas paremtas faktais? Ar tai kaip religinis tikėjimas į tai, ko nėra, tai kas nematoma? Šie žmonės patys niekada nesusiduria su tos sistemos netobulumais arba susidūrę stengiasi nutylėti, jie yra siauro mąstymo, tokie, kurie paprastai mažai kuom domisi, nežino, ne tik kas yra Gatajevų šeima, bet nežino ir kodėl mirė A. Ūsas, bet jie tikrai žino, kad "patvoriniai blogi". Šitie žmonės yra tipiniai sovietiniai piliečiai, tokie paklusnūs sistemos sraigteliai. Gali jie save ir liberalais, ir socialdemokratais vadinti, kuo tik nori, bet esmė yra ta pati - genuose yra užfiksuotas tas sovietinio piliečio kodas.
 
Kuomet jis privalo paklusti, kaip šuo paklūsta savo šeimininkui, net kai jį muša. Sovietiniai piliečiai negali kritikuoti savo sistemos - teisinės, politinės ar kultūrinės - nes jie yra jos dalis, o sistema ar tobula, ar ne, koks skirtumas - nes jie yra jos dalis ir taškas. Jie primena Rusijos piliečius, nes tie irgi už Rusijos imperiją numirtų. Kadangi tikrai laisvi žmonės negali ir neprivalo mylėti netobulos sistemos, o turi mylėti save ir teisybę, turi kurti sistemą nuo savęs, tai pritariu tiems, kurie nėra sovietinių piliečių minia, kartu dedantys pliusiukus, kad štai pagaliau teisinė valstybė "laimėjo". Laimės tada, kai tūkstančiai kitų teismo sprendimų bus įvykdyti, nes vienas teismo sprendimas "įvykdytas" tai tik lašelis jūroje. Kol kas neteisybė virsta dar viena statistika lentelėje (savižudybe ar emigracija), ar tai "teisinėss valstybės" pavyzdys?
 
Kad taip turėjo baigtis, tai yra logiška, nes pagrindinė liudininkė privalo būti su motina, kuri nėra įtariamoji ir pan. Tai yra tokios sistemos pasekmė - įtariamasis ir jo draugė ne įtariamoji. Tokių nesąmonių sunku būtų surasti civilizuotoje teisinėje valstybėje, bet tiek to, apsimeskime, kad pas mus teisėsauga yra tarsi Vokietijos teisėsaugas klonas, dirbanti labai ir labai gerai. Šiaip tai normalus pilietis, kuris yra laisvas, turi kritinį mąstymą, veikia kaip opozicija valdžiai ir stengiasi rasti būdų, kaip gerinti padėtį, o ne pastoviai linksėti galva ir pritarti viskam, kas yra daroma. Bet kaip ir pradžioje rašiau - sovietiniams piliečiams tai nėra būdinga. Jų tėvai, seneliai ir jie patys nėra tvarkingi piliečiai. Priežastis yra mąstymo defekte, genuose.
 
Žinoma, kad Sabonio boteliai ar Vilniaus rajone nelegalios lenkiškos gatvių lentelės yra ne taip svarbu, kaip mažoji mergaitė, nes ten nėra žmogiškojo faktoriaus. Ten nukenčia paprasti piliečiai kita prasme, bet tokių pavyzdžių rastume ir daugiau, tiesiog šis buvo labiausiai žinomas. Ir tokiu istorijų bus daug, nes tai tik viena iš daugelio, kurią labiau rodė per TV. Tiesiog laisvi piliečiai kovoja su problemų priežastim, o ne pasekmėm ir tada problemų nebūna. Sovietinis pilietis ar jo atžala iš sovietblokio pripratę slėptis, nematyti problemų, meldžiasi, kad jos baigtųsi. Abejingumas, tai dar vienas tipinis sovietinio piliečio bruožas. Juos visus riša ne tik bendras fanatiškas tikėjimas valstybe ir jos sistema (čia kaip jie kritikuoja fanatiškumu patvorinius), bet ir abejingumas, naivumas. Nes tam, kad kritikuoti, mąstyti laisvai reik tam tikro mentaliteto, o kai jo nėra, tada belieka tyliai ramiai kamputyje tupėti.

Kai nereik per daug susikoncentruojama į smulkmenas, o kai reik jų nepastebi piliečiai. Esmė yra tokia, kad reik žiūrėti į reikalo esmę kiek įmanoma plačiau, o ne skaidyti į šį teismo sprendimą ir juo tik apsiriboti. Reikalo esmė yra tokia, kad šalia šios bylos yra pedofilijos byla, kuri yra pagrindinė. Kaip žinia, valstybės saugomas pilietis A. Ūsas nebuvo apsaugotas, todėl mirė nelaimingo galimai surežisuoto įvykio metu. Kodėl nebuvo apsaugos? Jeigu būtų buvus, tai nebūtų mirties. Ar toks atvejis nepasikartos dar kartą? Jeigu konkrečiau, tai tada apsauga buvo valstybinė, po to privati, o po to jokios nebuvo. Kas samdė ir kodėl nebuvo? Tai yra esmė visos problemos. Stebina, kodėl šio atvejo netyrė tiek smulkiai, kiek kartais koncentruojasi ties pedofilijos bylos tam tikrais momentais.
 
Ten yra visi atsakymai į rūpimus klausimus. Kad teismo sprendimus reik vykdyti, tai yra teorija, kuri yra graži, bet tūkstančius kartų tai nebūna padaryta. Kodėl? Kodėl kiti teismo sprendimai nėra vykdomi? Tai irgi klausimas atviras. Gal būt todėl, kad ten paprasti piliečiai? Ten nėra tokios biologinės motinos. Ir nereik idealizuoti teisinės sistemos. Čia gal komunistų partijos auklėjimo pasekmė? Čia tikrai logiška išvada būtų. Tada buvo viena teisinga partija, viena teisinga nuomonė, viena teisinga sistema ir t.t. Nes buvo ne demokratinė sistema. Kad vaiką imti reik prievarta, tai čia sistemos metodas kovoti. Jeigu sistema taip kovotų ir kitais atvejais (Sabonio boteliai su buldozeriais) tada būtų tikrai pagirtina.
 
Bet esmė tame, kad čia kažkoks parodomasis šou. Gal kai kas tuo ir susivilios, paplos, net kai kas šampano taures pakels, tai gal tiems žmonėms tiek ir rūpi teisinė valstybė. Jei aš ją taip idealizuočiau, tai kiekvieną nevykdomą teismo sprendimą atmintinai žinočiau ir kovočiau dėl jų. Paprasčiausiai posovietinė teisėsaugos sistema nėra tobula, pas ja neveikia tam tikri mechanizmai, neatspari oligarchų įtakai. Ar tai ne tiesa? Politinė korupcija? Kodėl tai susiję? Nes gali būti, kad ta sistema gina save - pradinės klaidos bylos pradžioje yra dabar taisomos, nes nebuvo ieškoma tiesa, todėl dabar reik tiesiog grąžinti į pradinę padėtį. Reiškias reikia baigti bylą, kuri neturėjo būti pradėta. O po to kaip sako piliečiai tam tikri - pasimirš viskas.
 
Taip. Jūs pamiršote EBSW, prichvatizacijas, jūs pamiršote Alitą, nacionalinį stadioną, Valdovų rūmus ir daug kitų atvejų. Dalis net balsavo už tuos pačius vagis, beje socdemai juk bus antri, nors LEO LT jie kūrė. Reikėtų tokio šūkio prie "teisinė valstybė" ir "negriaukite jos pamatų patvoriniai". Būtų naujas šūkis: "pamirškime ir gyvenkime toliau". Tebūnie vagystės ir problemos pamirštos, tegu visi ir viskas juda toliau, o mes irgi gyvensime kaip gyvenę. Čia prasideda nuo šeimos, kai vyras užvožia savo žmonai, tada jis būdamas politiku pavagia kokį milijoną, o jau toliau vėl nuo pradžių. Gal tokia tradicija? Pamirškime istorijas, kad gyventi būtų ramiau. Nes juk gyvenimas ir neturi būti sudėtingas. Koks nors serialas naujas, projektas vakare, pramogos ir malonus gyvenimas. Kam gadinti jį problemomis? Juk problemos vargina. Tikėkime sistema, tikėkimė teisine valstybe. Čia kaip tikėti Dievu, taip kažkas tiki Teisėju, o kažkas visagaliu Televizoriumi. Tikėti savimi? Ne, tai per daug sunku.

Įdomi tema, įdomios žinutės. Kokie žmonės tiki netobula valstybe ir jos teisine sistema?Ar tas tikėjimas paremtas faktais? Ar tai kaip religinis tikėjimas į tai, ko nėra, tai kas nematoma? Šie žmonės patys niekada nesusiduria su tos sistemos netobulumais arba susidūrę stengiasi nutylėti, jie yra siauro mąstymo, tokie, kurie paprastai mažai kuom domisi, nežino, ne tik kas yra Gatajevų šeima, bet nežino ir kodėl mirė A. Ūsas, bet jie tikrai žino, kad "patvoriniai blogi". Šitie žmonės yra tipiniai sovietiniai piliečiai, tokie paklusnūs sistemos sraigteliai. Gali jie save ir liberalais, ir socialdemokratais vadinti, kuo tik nori, bet esmė yra ta pati - genuose yra užfiksuotas tas sovietinio piliečio kodas.
 
Kuomet jis privalo paklusti, kaip šuo paklūsta savo šeimininkui, net kai jį muša. Sovietiniai piliečiai negali kritikuoti savo sistemos - teisinės, politinės ar kultūrinės - nes jie yra jos dalis, o sistema ar tobula, ar ne, koks skirtumas - nes jie yra jos dalis ir taškas. Jie primena Rusijos piliečius, nes tie irgi už Rusijos imperiją numirtų. Kadangi tikrai laisvi žmonės negali ir neprivalo mylėti netobulos sistemos, o turi mylėti save ir teisybę, turi kurti sistemą nuo savęs, tai pritariu tiems, kurie nėra sovietinių piliečių minia, kartu dedantys pliusiukus, kad štai pagaliau teisinė valstybė "laimėjo". Laimės tada, kai tūkstančiai kitų teismo sprendimų bus įvykdyti, nes vienas teismo sprendimas "įvykdytas" tai tik lašelis jūroje. Kol kas neteisybė virsta dar viena statistika lentelėje (savižudybe ar emigracija), ar tai "teisinėss valstybės" pavyzdys?
 
Kad taip turėjo baigtis, tai yra logiška, nes pagrindinė liudininkė privalo būti su motina, kuri nėra įtariamoji ir pan. Tai yra tokios sistemos pasekmė - įtariamasis ir jo draugė ne įtariamoji. Tokių nesąmonių sunku būtų surasti civilizuotoje teisinėje valstybėje, bet tiek to, apsimeskime, kad pas mus teisėsauga yra tarsi Vokietijos teisėsaugas klonas, dirbanti labai ir labai gerai. Šiaip tai normalus pilietis, kuris yra laisvas, turi kritinį mąstymą, veikia kaip opozicija valdžiai ir stengiasi rasti būdų, kaip gerinti padėtį, o ne pastoviai linksėti galva ir pritarti viskam, kas yra daroma. Bet kaip ir pradžioje rašiau - sovietiniams piliečiams tai nėra būdinga. Jų tėvai, seneliai ir jie patys nėra tvarkingi piliečiai. Priežastis yra mąstymo defekte, genuose.
 
Žinoma, kad Sabonio boteliai ar Vilniaus rajone nelegalios lenkiškos gatvių lentelės yra ne taip svarbu, kaip mažoji mergaitė, nes ten nėra žmogiškojo faktoriaus. Ten nukenčia paprasti piliečiai kita prasme, bet tokių pavyzdžių rastume ir daugiau, tiesiog šis buvo labiausiai žinomas. Ir tokiu istorijų bus daug, nes tai tik viena iš daugelio, kurią labiau rodė per TV. Tiesiog laisvi piliečiai kovoja su problemų priežastim, o ne pasekmėm ir tada problemų nebūna. Sovietinis pilietis ar jo atžala iš sovietblokio pripratę slėptis, nematyti problemų, meldžiasi, kad jos baigtųsi. Abejingumas, tai dar vienas tipinis sovietinio piliečio bruožas. Juos visus riša ne tik bendras fanatiškas tikėjimas valstybe ir jos sistema (čia kaip jie kritikuoja fanatiškumu patvorinius), bet ir abejingumas, naivumas. Nes tam, kad kritikuoti, mąstyti laisvai reik tam tikro mentaliteto, o kai jo nėra, tada belieka tyliai ramiai kamputyje tupėti.

Įdomi tema, įdomios žinutės. Kokie žmonės tiki netobula valstybe ir jos teisine sistema?Ar tas tikėjimas paremtas faktais? Ar tai kaip religinis tikėjimas į tai, ko nėra, tai kas nematoma? Šie žmonės patys niekada nesusiduria su tos sistemos netobulumais arba susidūrę stengiasi nutylėti, jie yra siauro mąstymo, tokie, kurie paprastai mažai kuom domisi, nežino, ne tik kas yra Gatajevų šeima, bet nežino ir kodėl mirė A. Ūsas, bet jie tikrai žino, kad "patvoriniai blogi". Šitie žmonės yra tipiniai sovietiniai piliečiai, tokie paklusnūs sistemos sraigteliai. Gali jie save ir liberalais, ir socialdemokratais vadinti, kuo tik nori, bet esmė yra ta pati - genuose yra užfiksuotas tas sovietinio piliečio kodas.
 
Kuomet jis privalo paklusti, kaip šuo paklūsta savo šeimininkui, net kai jį muša. Sovietiniai piliečiai negali kritikuoti savo sistemos - teisinės, politinės ar kultūrinės - nes jie yra jos dalis, o sistema ar tobula, ar ne, koks skirtumas - nes jie yra jos dalis ir taškas. Jie primena Rusijos piliečius, nes tie irgi už Rusijos imperiją numirtų. Kadangi tikrai laisvi žmonės negali ir neprivalo mylėti netobulos sistemos, o turi mylėti save ir teisybę, turi kurti sistemą nuo savęs, tai pritariu tiems, kurie nėra sovietinių piliečių minia, kartu dedantys pliusiukus, kad štai pagaliau teisinė valstybė "laimėjo". Laimės tada, kai tūkstančiai kitų teismo sprendimų bus įvykdyti, nes vienas teismo sprendimas "įvykdytas" tai tik lašelis jūroje. Kol kas neteisybė virsta dar viena statistika lentelėje (savižudybe ar emigracija), ar tai "teisinėss valstybės" pavyzdys?
 
Kad taip turėjo baigtis, tai yra logiška, nes pagrindinė liudininkė privalo būti su motina, kuri nėra įtariamoji ir pan. Tai yra tokios sistemos pasekmė - įtariamasis ir jo draugė ne įtariamoji. Tokių nesąmonių sunku būtų surasti civilizuotoje teisinėje valstybėje, bet tiek to, apsimeskime, kad pas mus teisėsauga yra tarsi Vokietijos teisėsaugas klonas, dirbanti labai ir labai gerai. Šiaip tai normalus pilietis, kuris yra laisvas, turi kritinį mąstymą, veikia kaip opozicija valdžiai ir stengiasi rasti būdų, kaip gerinti padėtį, o ne pastoviai linksėti galva ir pritarti viskam, kas yra daroma. Bet kaip ir pradžioje rašiau - sovietiniams piliečiams tai nėra būdinga. Jų tėvai, seneliai ir jie patys nėra tvarkingi piliečiai. Priežastis yra mąstymo defekte, genuose.
 
Žinoma, kad Sabonio boteliai ar Vilniaus rajone nelegalios lenkiškos gatvių lentelės yra ne taip svarbu, kaip mažoji mergaitė, nes ten nėra žmogiškojo faktoriaus. Ten nukenčia paprasti piliečiai kita prasme, bet tokių pavyzdžių rastume ir daugiau, tiesiog šis buvo labiausiai žinomas. Ir tokiu istorijų bus daug, nes tai tik viena iš daugelio, kurią labiau rodė per TV. Tiesiog laisvi piliečiai kovoja su problemų priežastim, o ne pasekmėm ir tada problemų nebūna. Sovietinis pilietis ar jo atžala iš sovietblokio pripratę slėptis, nematyti problemų, meldžiasi, kad jos baigtųsi. Abejingumas, tai dar vienas tipinis sovietinio piliečio bruožas. Juos visus riša ne tik bendras fanatiškas tikėjimas valstybe ir jos sistema (čia kaip jie kritikuoja fanatiškumu patvorinius), bet ir abejingumas, naivumas. Nes tam, kad kritikuoti, mąstyti laisvai reik tam tikro mentaliteto, o kai jo nėra, tada belieka tyliai ramiai kamputyje tupėti.

Įdomi tema, įdomios žinutės. Kokie žmonės tiki netobula valstybe ir jos teisine sistema?Ar tas tikėjimas paremtas faktais? Ar tai kaip religinis tikėjimas į tai, ko nėra, tai kas nematoma? Šie žmonės patys niekada nesusiduria su tos sistemos netobulumais arba susidūrę stengiasi nutylėti, jie yra siauro mąstymo, tokie, kurie paprastai mažai kuom domisi, nežino, ne tik kas yra Gatajevų šeima, bet nežino ir kodėl mirė A. Ūsas, bet jie tikrai žino, kad "patvoriniai blogi". Šitie žmonės yra tipiniai sovietiniai piliečiai, tokie paklusnūs sistemos sraigteliai. Gali jie save ir liberalais, ir socialdemokratais vadinti, kuo tik nori, bet esmė yra ta pati - genuose yra užfiksuotas tas sovietinio piliečio kodas.
 
Kuomet jis privalo paklusti, kaip šuo paklūsta savo šeimininkui, net kai jį muša. Sovietiniai piliečiai negali kritikuoti savo sistemos - teisinės, politinės ar kultūrinės - nes jie yra jos dalis, o sistema ar tobula, ar ne, koks skirtumas - nes jie yra jos dalis ir taškas. Jie primena Rusijos piliečius, nes tie irgi už Rusijos imperiją numirtų. Kadangi tikrai laisvi žmonės negali ir neprivalo mylėti netobulos sistemos, o turi mylėti save ir teisybę, turi kurti sistemą nuo savęs, tai pritariu tiems, kurie nėra sovietinių piliečių minia, kartu dedantys pliusiukus, kad štai pagaliau teisinė valstybė "laimėjo". Laimės tada, kai tūkstančiai kitų teismo sprendimų bus įvykdyti, nes vienas teismo sprendimas "įvykdytas" tai tik lašelis jūroje. Kol kas neteisybė virsta dar viena statistika lentelėje (savižudybe ar emigracija), ar tai "teisinėss valstybės" pavyzdys?
 
Kad taip turėjo baigtis, tai yra logiška, nes pagrindinė liudininkė privalo būti su motina, kuri nėra įtariamoji ir pan. Tai yra tokios sistemos pasekmė - įtariamasis ir jo draugė ne įtariamoji. Tokių nesąmonių sunku būtų surasti civilizuotoje teisinėje valstybėje, bet tiek to, apsimeskime, kad pas mus teisėsauga yra tarsi Vokietijos teisėsaugas klonas, dirbanti labai ir labai gerai. Šiaip tai normalus pilietis, kuris yra laisvas, turi kritinį mąstymą, veikia kaip opozicija valdžiai ir stengiasi rasti būdų, kaip gerinti padėtį, o ne pastoviai linksėti galva ir pritarti viskam, kas yra daroma. Bet kaip ir pradžioje rašiau - sovietiniams piliečiams tai nėra būdinga. Jų tėvai, seneliai ir jie patys nėra tvarkingi piliečiai. Priežastis yra mąstymo defekte, genuose.
 
Žinoma, kad Sabonio boteliai ar Vilniaus rajone nelegalios lenkiškos gatvių lentelės yra ne taip svarbu, kaip mažoji mergaitė, nes ten nėra žmogiškojo faktoriaus. Ten nukenčia paprasti piliečiai kita prasme, bet tokių pavyzdžių rastume ir daugiau, tiesiog šis buvo labiausiai žinomas. Ir tokiu istorijų bus daug, nes tai tik viena iš daugelio, kurią labiau rodė per TV. Tiesiog laisvi piliečiai kovoja su problemų priežastim, o ne pasekmėm ir tada problemų nebūna. Sovietinis pilietis ar jo atžala iš sovietblokio pripratę slėptis, nematyti problemų, meldžiasi, kad jos baigtųsi. Abejingumas, tai dar vienas tipinis sovietinio piliečio bruožas. Juos visus riša ne tik bendras fanatiškas tikėjimas valstybe ir jos sistema (čia kaip jie kritikuoja fanatiškumu patvorinius), bet ir abejingumas, naivumas. Nes tam, kad kritikuoti, mąstyti laisvai reik tam tikro mentaliteto, o kai jo nėra, tada belieka tyliai ramiai kamputyje tupėti.

Įdomi tema, įdomios žinutės. Kokie žmonės tiki netobula valstybe ir jos teisine sistema?Ar tas tikėjimas paremtas faktais? Ar tai kaip religinis tikėjimas į tai, ko nėra, tai kas nematoma? Šie žmonės patys niekada nesusiduria su tos sistemos netobulumais arba susidūrę stengiasi nutylėti, jie yra siauro mąstymo, tokie, kurie paprastai mažai kuom domisi, nežino, ne tik kas yra Gatajevų šeima, bet nežino ir kodėl mirė A. Ūsas, bet jie tikrai žino, kad "patvoriniai blogi". Šitie žmonės yra tipiniai sovietiniai piliečiai, tokie paklusnūs sistemos sraigteliai. Gali jie save ir liberalais, ir socialdemokratais vadinti, kuo tik nori, bet esmė yra ta pati - genuose yra užfiksuotas tas sovietinio piliečio kodas.
 
Kuomet jis privalo paklusti, kaip šuo paklūsta savo šeimininkui, net kai jį muša. Sovietiniai piliečiai negali kritikuoti savo sistemos - teisinės, politinės ar kultūrinės - nes jie yra jos dalis, o sistema ar tobula, ar ne, koks skirtumas - nes jie yra jos dalis ir taškas. Jie primena Rusijos piliečius, nes tie irgi už Rusijos imperiją numirtų. Kadangi tikrai laisvi žmonės negali ir neprivalo mylėti netobulos sistemos, o turi mylėti save ir teisybę, turi kurti sistemą nuo savęs, tai pritariu tiems, kurie nėra sovietinių piliečių minia, kartu dedantys pliusiukus, kad štai pagaliau teisinė valstybė "laimėjo". Laimės tada, kai tūkstančiai kitų teismo sprendimų bus įvykdyti, nes vienas teismo sprendimas "įvykdytas" tai tik lašelis jūroje. Kol kas neteisybė virsta dar viena statistika lentelėje (savižudybe ar emigracija), ar tai "teisinėss valstybės" pavyzdys?
 
Kad taip turėjo baigtis, tai yra logiška, nes pagrindinė liudininkė privalo būti su motina, kuri nėra įtariamoji ir pan. Tai yra tokios sistemos pasekmė - įtariamasis ir jo draugė ne įtariamoji. Tokių nesąmonių sunku būtų surasti civilizuotoje teisinėje valstybėje, bet tiek to, apsimeskime, kad pas mus teisėsauga yra tarsi Vokietijos teisėsaugas klonas, dirbanti labai ir labai gerai. Šiaip tai normalus pilietis, kuris yra laisvas, turi kritinį mąstymą, veikia kaip opozicija valdžiai ir stengiasi rasti būdų, kaip gerinti padėtį, o ne pastoviai linksėti galva ir pritarti viskam, kas yra daroma. Bet kaip ir pradžioje rašiau - sovietiniams piliečiams tai nėra būdinga. Jų tėvai, seneliai ir jie patys nėra tvarkingi piliečiai. Priežastis yra mąstymo defekte, genuose.
 
Žinoma, kad Sabonio boteliai ar Vilniaus rajone nelegalios lenkiškos gatvių lentelės yra ne taip svarbu, kaip mažoji mergaitė, nes ten nėra žmogiškojo faktoriaus. Ten nukenčia paprasti piliečiai kita prasme, bet tokių pavyzdžių rastume ir daugiau, tiesiog šis buvo labiausiai žinomas. Ir tokiu istorijų bus daug, nes tai tik viena iš daugelio, kurią labiau rodė per TV. Tiesiog laisvi piliečiai kovoja su problemų priežastim, o ne pasekmėm ir tada problemų nebūna. Sovietinis pilietis ar jo atžala iš sovietblokio pripratę slėptis, nematyti problemų, meldžiasi, kad jos baigtųsi. Abejingumas, tai dar vienas tipinis sovietinio piliečio bruožas. Juos visus riša ne tik bendras fanatiškas tikėjimas valstybe ir jos sistema (čia kaip jie kritikuoja fanatiškumu patvorinius), bet ir abejingumas, naivumas. Nes tam, kad kritikuoti, mąstyti laisvai reik tam tikro mentaliteto, o kai jo nėra, tada belieka tyliai ramiai kamputyje tupėti.

Įdomi tema, įdomios žinutės. Kokie žmonės tiki netobula valstybe ir jos teisine sistema?Ar tas tikėjimas paremtas faktais? Ar tai kaip religinis tikėjimas į tai, ko nėra, tai kas nematoma? Šie žmonės patys niekada nesusiduria su tos sistemos netobulumais arba susidūrę stengiasi nutylėti, jie yra siauro mąstymo, tokie, kurie paprastai mažai kuom domisi, nežino, ne tik kas yra Gatajevų šeima, bet nežino ir kodėl mirė A. Ūsas, bet jie tikrai žino, kad "patvoriniai blogi". Šitie žmonės yra tipiniai sovietiniai piliečiai, tokie paklusnūs sistemos sraigteliai. Gali jie save ir liberalais, ir socialdemokratais vadinti, kuo tik nori, bet esmė yra ta pati - genuose yra užfiksuotas tas sovietinio piliečio kodas.
 
Kuomet jis privalo paklusti, kaip šuo paklūsta savo šeimininkui, net kai jį muša. Sovietiniai piliečiai negali kritikuoti savo sistemos - teisinės, politinės ar kultūrinės - nes jie yra jos dalis, o sistema ar tobula, ar ne, koks skirtumas - nes jie yra jos dalis ir taškas. Jie primena Rusijos piliečius, nes tie irgi už Rusijos imperiją numirtų. Kadangi tikrai laisvi žmonės negali ir neprivalo mylėti netobulos sistemos, o turi mylėti save ir teisybę, turi kurti sistemą nuo savęs, tai pritariu tiems, kurie nėra sovietinių piliečių minia, kartu dedantys pliusiukus, kad štai pagaliau teisinė valstybė "laimėjo". Laimės tada, kai tūkstančiai kitų teismo sprendimų bus įvykdyti, nes vienas teismo sprendimas "įvykdytas" tai tik lašelis jūroje. Kol kas neteisybė virsta dar viena statistika lentelėje (savižudybe ar emigracija), ar tai "teisinėss valstybės" pavyzdys?
 
Kad taip turėjo baigtis, tai yra logiška, nes pagrindinė liudininkė privalo būti su motina, kuri nėra įtariamoji ir pan. Tai yra tokios sistemos pasekmė - įtariamasis ir jo draugė ne įtariamoji. Tokių nesąmonių sunku būtų surasti civilizuotoje teisinėje valstybėje, bet tiek to, apsimeskime, kad pas mus teisėsauga yra tarsi Vokietijos teisėsaugas klonas, dirbanti labai ir labai gerai. Šiaip tai normalus pilietis, kuris yra laisvas, turi kritinį mąstymą, veikia kaip opozicija valdžiai ir stengiasi rasti būdų, kaip gerinti padėtį, o ne pastoviai linksėti galva ir pritarti viskam, kas yra daroma. Bet kaip ir pradžioje rašiau - sovietiniams piliečiams tai nėra būdinga. Jų tėvai, seneliai ir jie patys nėra tvarkingi piliečiai. Priežastis yra mąstymo defekte, genuose.
 
Žinoma, kad Sabonio boteliai ar Vilniaus rajone nelegalios lenkiškos gatvių lentelės yra ne taip svarbu, kaip mažoji mergaitė, nes ten nėra žmogiškojo faktoriaus. Ten nukenčia paprasti piliečiai kita prasme, bet tokių pavyzdžių rastume ir daugiau, tiesiog šis buvo labiausiai žinomas. Ir tokiu istorijų bus daug, nes tai tik viena iš daugelio, kurią labiau rodė per TV. Tiesiog laisvi piliečiai kovoja su problemų priežastim, o ne pasekmėm ir tada problemų nebūna. Sovietinis pilietis ar jo atžala iš sovietblokio pripratę slėptis, nematyti problemų, meldžiasi, kad jos baigtųsi. Abejingumas, tai dar vienas tipinis sovietinio piliečio bruožas. Juos visus riša ne tik bendras fanatiškas tikėjimas valstybe ir jos sistema (čia kaip jie kritikuoja fanatiškumu patvorinius), bet ir abejingumas, naivumas. Nes tam, kad kritikuoti, mąstyti laisvai reik tam tikro mentaliteto, o kai jo nėra, tada belieka tyliai ramiai kamputyje tupėti.

Įdomi tema, įdomios žinutės. Kokie žmonės tiki netobula valstybe ir jos teisine sistema?Ar tas tikėjimas paremtas faktais? Ar tai kaip religinis tikėjimas į tai, ko nėra, tai kas nematoma? Šie žmonės patys niekada nesusiduria su tos sistemos netobulumais arba susidūrę stengiasi nutylėti, jie yra siauro mąstymo, tokie, kurie paprastai mažai kuom domisi, nežino, ne tik kas yra Gatajevų šeima, bet nežino ir kodėl mirė A. Ūsas, bet jie tikrai žino, kad "patvoriniai blogi". Šitie žmonės yra tipiniai sovietiniai piliečiai, tokie paklusnūs sistemos sraigteliai. Gali jie save ir liberalais, ir socialdemokratais vadinti, kuo tik nori, bet esmė yra ta pati - genuose yra užfiksuotas tas sovietinio piliečio kodas.
 
Kuomet jis privalo paklusti, kaip šuo paklūsta savo šeimininkui, net kai jį muša. Sovietiniai piliečiai negali kritikuoti savo sistemos - teisinės, politinės ar kultūrinės - nes jie yra jos dalis, o sistema ar tobula, ar ne, koks skirtumas - nes jie yra jos dalis ir taškas. Jie primena Rusijos piliečius, nes tie irgi už Rusijos imperiją numirtų. Kadangi tikrai laisvi žmonės negali ir neprivalo mylėti netobulos sistemos, o turi mylėti save ir teisybę, turi kurti sistemą nuo savęs, tai pritariu tiems, kurie nėra sovietinių piliečių minia, kartu dedantys pliusiukus, kad štai pagaliau teisinė valstybė "laimėjo". Laimės tada, kai tūkstančiai kitų teismo sprendimų bus įvykdyti, nes vienas teismo sprendimas "įvykdytas" tai tik lašelis jūroje. Kol kas neteisybė virsta dar viena statistika lentelėje (savižudybe ar emigracija), ar tai "teisinėss valstybės" pavyzdys?
 
Kad taip turėjo baigtis, tai yra logiška, nes pagrindinė liudininkė privalo būti su motina, kuri nėra įtariamoji ir pan. Tai yra tokios sistemos pasekmė - įtariamasis ir jo draugė ne įtariamoji. Tokių nesąmonių sunku būtų surasti civilizuotoje teisinėje valstybėje, bet tiek to, apsimeskime, kad pas mus teisėsauga yra tarsi Vokietijos teisėsaugas klonas, dirbanti labai ir labai gerai. Šiaip tai normalus pilietis, kuris yra laisvas, turi kritinį mąstymą, veikia kaip opozicija valdžiai ir stengiasi rasti būdų, kaip gerinti padėtį, o ne pastoviai linksėti galva ir pritarti viskam, kas yra daroma. Bet kaip ir pradžioje rašiau - sovietiniams piliečiams tai nėra būdinga. Jų tėvai, seneliai ir jie patys nėra tvarkingi piliečiai. Priežastis yra mąstymo defekte, genuose.
 
Žinoma, kad Sabonio boteliai ar Vilniaus rajone nelegalios lenkiškos gatvių lentelės yra ne taip svarbu, kaip mažoji mergaitė, nes ten nėra žmogiškojo faktoriaus. Ten nukenčia paprasti piliečiai kita prasme, bet tokių pavyzdžių rastume ir daugiau, tiesiog šis buvo labiausiai žinomas. Ir tokiu istorijų bus daug, nes tai tik viena iš daugelio, kurią labiau rodė per TV. Tiesiog laisvi piliečiai kovoja su problemų priežastim, o ne pasekmėm ir tada problemų nebūna. Sovietinis pilietis ar jo atžala iš sovietblokio pripratę slėptis, nematyti problemų, meldžiasi, kad jos baigtųsi. Abejingumas, tai dar vienas tipinis sovietinio piliečio bruožas. Juos visus riša ne tik bendras fanatiškas tikėjimas valstybe ir jos sistema (čia kaip jie kritikuoja fanatiškumu patvorinius), bet ir abejingumas, naivumas. Nes tam, kad kritikuoti, mąstyti laisvai reik tam tikro mentaliteto, o kai jo nėra, tada belieka tyliai ramiai kamputyje tupėti.

Nebūtinai juk mokesčių nemokėjimas yra tik nesumokėti mokesčiai į biudžetą. Kuomet paslaugas teikianti įmonė ar prekybine veikla užsiimanti įmonė užsiima nelegalia veikla, trūksta skaidrumo, tai rizikuoja ir pats vartotojas. Kad valstybę apgaus - blogai, bet rizikuoja ir vartotojas. Iš kur jam žinoti, kad ta neskaidri įmonė ir jo neapgaudinėja? Juk čia tokia verslo kultūra. Gyvenime visko pasitaiko, gali būti vėlavimų, bankrotų ir tikrai per dideli būna mokesčiai. Bet reik pripažinti ir tą faktą - neskaidrus verslas kenkia ne tik dėl to, kad nemoka mokesčių, bet ir dėl to, kad apskritai yra kažkur už įstatymo ribų.
 
Nuo paprasto autoserviso galite pradėti. Atrodo, kad galite gauti paslaugas pigiau, tačiau rizikuosite, jog jos nebus kokybiškos. Arba čekio nepaimti mikroautobuse. O gal būt tokia įmonė taupo ir taisydama tą mikroautobusą? Juk tokas mąstymas - taupyti visur. Jeigu jis rizikuoti nebijo ir "taupo" nemokėdamas mokesčius visa apimtimi, tai gal tokiam įmonėms vadovui ar akcininkui nieko tokio ir pataupyti savo darbuotojų ar klientų sąskaita? Na plikos padangos - tiek to. Sutaupė ten keletą litų. Gal nebus avarijos. Arba servise - na pigiau padarysiu jam, nemokėsiu mokesčių, bet detalės kur nors pigiau gausiu, dar sutaupysiu.
 
Čia tokia logika. Neskaidrus verslas, kaip gatvės nusikaltėliai, kaip mafija. Nereik suabsoliutinti, kad staiga sumokėjus konkrečiai įmonei viską idealiai skaidriai ir biudžetas bus pilnesnis, ar staiga biurokratai pinigus pradės leisti tvarkingiau. Tiesiog skaidri aplinka, kur yra civilizuoti santykiai, kur žinai, kad normalus verslininkas neapgaudinėja. Juk apgaudinėdamas valstybę, jis gali ir tave apgauti, tik šypsotis tau į akis. Jeigu jis investuotų į verslą, mokytųsi, tai gal ir apgaudinėti nereikėtų? O jeigu kai kada ir nesumokėjo kažko, nepastebėjo ar pan., tai turėtų irgi būtų išlygos, kad nebausti stipriai ir iš karto. Tegu legalizuojasi, tegu moka, kad ir vėliau, bet moka viską. O ne slepia, bet vaizduoja, kad moka viską.
 
Verslas būdamas šešėlyje nekuria civilizuotos valstybės, nes tame šešelyjė atsiduria ir vartotojai, ir darbuotojai. Formuojasi keisti santykiai - šešėliniai. Todėl gerai, kad yra pranešama, informuojama. Dar geriau, kai tai daroma iš pilietinės pozicijos, o ne iš pavydo ar asmeninių principų. Siekti teisingumo nėra blogai. O gal kada nors tas verslininkas susipras, kad nebuvo teisus veikdamas šešėlyje. Gal praregės.