wi_lius

Manau, svarbu turėt ką papasakot apie tą randą. Va tos istorijos, o ne pats randas, vyrus puošia. Nes jei paklaus mergina, iš kur šitas randas, o tu pasakysi: „Nu, forume skaičiau, kad gražu, tai su peiliu sau per veidą praėjau“, tai tiek to grožio ir tebus.

Manau, svarbu turėt ką papasakot apie tą randą. Va tos istorijos, o ne pats randas, vyrus puošia. Nes jei paklaus mergina, iš kur šitas randas, o tu pasakysi: „Nu, forume skaičiau, kad gražu, tai su peiliu sau per veidą praėjau“, tai tiek to grožio ir tebus.

Manau, svarbu turėt ką papasakot apie tą randą. Va tos istorijos, o ne pats randas, vyrus puošia. Nes jei paklaus mergina, iš kur šitas randas, o tu pasakysi: „Nu, forume skaičiau, kad gražu, tai su peiliu sau per veidą praėjau“, tai tiek to grožio ir tebus.

Tiksliai nežinau, bet jei vieną ar kelis kartus pažymėsi laišką iš tam tikro siuntėjo kaip „šlamštą“, tai GMail turėtų tolesnius laiškus automatiškai žymėti kaip „šlamštą“. Arba gali pasižymėti konkretų pranešimą, pasirinkti „Filtruoti tokius pranešimus, kaip šis“ ir filtre pažymėti varnelę „Ištrinti“. Bet vis dėlto geriau leisti į „šlamštą“, kad kartais koks naudingas pranešimas nedingtų.

Aš ir už „The Office“. Nors ši komedija ir turi daug absurdo, bet ji ne tokia kvaila, kaip dauguma bukų amerikietiškų komedijų. Vien ką sako IMDB reitingas: 9.1

There are only 10 types of people in the world: Those who understand binary, and those who don't

Kandidatai kompiuteriu atlieka praktines užduotis, įrašydami savo darbo rezultatus į kompiuterio kietojo disko aplanką C:\Egzaminas, ir suteikdami failams vardus, sudarytus pagal šabloną: R01_1.pas (pirmieji trys simboliai – kandidato darbo vietos žymė (grupė ir eilės numeris), atskiras skaitmuo – praktinės užduoties eilės numeris). Išėjimo, tvarkos pažeidimo, rašiklio keitimo atvejus vykdytojas fiksuoja vykdymo protokole.

Kandidatai kompiuteriu atlieka praktines užduotis, įrašydami savo darbo rezultatus į kompiuterio kietojo disko aplanką C:\Egzaminas, ir suteikdami failams vardus, sudarytus pagal šabloną: R01_1.pas (pirmieji trys simboliai – kandidato darbo vietos žymė (grupė ir eilės numeris), atskiras skaitmuo – praktinės užduoties eilės numeris). Išėjimo, tvarkos pažeidimo, rašiklio keitimo atvejus vykdytojas fiksuoja vykdymo protokole.

Su sandybridge imčiau. VGA Radeon'ą, nes kai vieną kartą NVidia tvarkykles sukaliua tai VGA vos neišsilakstė(sugedo), po to buvo paskelbta kad tvarkyklės gali kenkti kompui. Šiaip dar atkreipčiau dėmesį jei darbui normalesniam tai 2k arba 3k Intel VGA užtenka tiesa 3K VGA tik su i7 veikia, pliusas kad baterija ilgiau veikia. Šiaip greitu metu galvoju sau imtis naują NB tai MSI FX serijos plius hdd keisti į SSD(greičiau dirba mažiau iškrauna pc bateriją) ir su min 8Cel baterija.

Čia kur rašai 3K, turi omeny Intel HD3000? Nes tada "stebuklas", kaip pas mane ji puikiai veikia, nors procesorius yra i5 (žr. ČIA). Šiaip tai yra nemažai įvairių Sandy Bridge i3, i5 ir i7 atmainų (kaip senesnioje kartoje), kur nežymiai skiriasi L3 atmintinės kiekis, dažnis ir panašiai - tarp tų atmainų ir skiriasi, kur naudojamas Intel HD2000, o kur HD3000, o ne ar tik prie i5 ar i7 ar dar ko nors.
VGA nuo tvarkyklių savaime negali sugesti (nebent Nvidia būtų idiotų banda, sugalvojusi programiškai gerokai užkelti GPU bei GDDR ramų dažnius (kaip koks Riva Tuner) automatiškai pasileidus tvarkyklėms). Dažniausiai tai tiesiog brokas - teko tokių daug matyti ant Acer'ių su Nvidia Geforce GT310M vaizdo plokštėmis - begaliniai BSOD, begalės įvairių tvarkyklių instaliavimo, modifikavimo. Iš pradžių minimas kompas buvo pakeistas į naują, bet ir šis pradėjo ožiuotis, tik lengvesniu laipsniu. Šiam padėjo tik motininės plokštės pakeitimas. Nuo broko niekas nėra apsaugotas, visko būna ;). SSD gerai dėl greičio, bet daug blogiau ilgalaikiškumo atžvilgiu (greičiau susidėvi ir bijo intensyvių bei dažnų failų operacijų), o kaina bent jau Lietuvoje yra žiauri (nebent kalba eina apie mažos talpos diskus, bet supratau iš konteksto, kad ne).

1. Procesoriu imciau betkoki sandybridge ( na ta prasme kiek imanoma geresni pagal finansus)
 
2. vaizdo plokste rinkciausi tik pagal sita topa:
 
http://www.notebookcheck.net/Comparison-of-Laptop-Graphics-Cards.130.0.html (konkreciai tavo atveju 2 klases vaizdo plokste)
 
cia rasi visas laptopu vaizdo plokstes isdeliotas pagal galinguma zaidimuose, ir kaip jos velka kaikuriuos zaidimus :)
 
3. Rinkis ne firma, o daikta. Turi visi gamintojai vykusiu laptopu turi ir nevykusiu, tai kai nusiziuresi kazkoki modeli netingek pasiskaityti apie ji atsiliepimus.
 
4. Kreipti reikia i labai daug ka, ekrana, kiek laiko baterija, ausinima, kietaji diska ypac i jo greiti, geriau 7200 nei 5400.
 
 
 
 
Pavyzdzius susirasi pats :)
 
 

Su tokiu biudžetu tai būtinai siūlyčiau dairytis tik į Sandy Bridge (jie gan ženkliai greitesni nei praeitos kartos Core iX serija). Aš asmeniškai irgi esu linkęs labiau žiūrėti į AMD (ATI) pusę, bet šiuo metu Lietuvoje nėra gerų variantų, kur būtų šios vaizdo plokštės "suporuotos" su Sandy Bridge. Dažniausiai taip yra dėl to, kad Intel Sandy Bridge sukuria galimybes pasinaudoti Nvidia sukurta "Optimus" technologija (kadangi kiekvienas Sandy Bridge procesorius turi savyje integruotą Intel HD3000 vaizdo plokštę, nesant galingos diskrečios Nvidia vaizdo plokštės galios poreikio, įjungiama Intel'inė). Priklausomai nuo šios sistemos efektyvumo, tai kažkiek prailgina baterijos veikimo trukmę :).
Dėl populiarumo - taip, Asus patys populiariausi, Dell - antroj vietoj.
Prieš renkantis nešiojamą, siūlyčiau atsižvelgti ir plačiau pasidomėti tais ilgalaikiais dalykais, kurie retai kada būna žinomi prieš perkant - taip yra todėl, kad standartiniai pirkėjai pirmiausiai žiūri grynai tik į dalis (lyg nešiojamas būtų koks stacionaras). Lygiai tiek pat svarbios ir yra tokios smulkmenos kaip korpuso medžiagos, patvarumas, aušinimo sistemos našumas ir tylumas, baterijos darbas (jei tai aktualu). Man kažkada šie dalykai visiškai nerūpėjo (parametrai buvo pats svarbiausias kriterijus), tačiau dabar man tie paminėti dalykėliai tapo kone pirmaeiliais dalykais (pavyzdžiui, nemažai elektros susitaupė, kai neilgai su baterija dirbantį kompą pakeičiau į tokį, kuris turi daug geresnę bateriją :), taip pat nepakenčiu triukšmo, kuriuos skleidžia kompai - todėl jau seniai nelabai galiu sėdėti prie stacionarų). Aišku, čia jau subjektyvu :).
Jei siūlyti kokį realų variantą, tai yra keliais šimtais mažiau kainuojantis Asus K53SJ - pats tas kainos/kokybės santykis :).

Kadangi kūno judėjimas simetriškas kilimo ir leidimosi atžvilgiu, tai tereikia nagrinėti tik kylimą/leidimasį.
Kūnas bus pakilęs į aukščiausią tašką po
15 / 2 = 7,5 s
Tame taške jo greitis bus 0. Iš greičio lygties randame pradinį greitį:

v = v0 - gt; v0 = v + gt; v0 = 0 m/s + 10 m/s^2 * 7,5 s = 75 m/s
Tada galime rasti pakilimo aukštį:

h = v0t - (gt^2)/2; h = 75 m/s * 7,5 s - (10 m/s^2 * (7,5 s)^2) / 2 = 281,25 m

Jeigu atspėji vieną sprendinį, turi įrodyti, kad daugiau sprendinių nėra.

There are only 10 types of people in the world: Those who understand binary, and those who don't

Niekas labiau nepriverčia planuoti kaip pinigų trūkumas. Pasistenk neatsiskaitynėti banko kortele (žmonės daug labiau išlaidauja mokėdami kortele, nes fiziškai nejaučia, kaip dingsta pinigai), piniginėje turėk nedidelią sumą pinigų, tiek, kiek reikia būtiniausioms prekėms: taip apsaugosi save nuo impulsyvaus pirkimo, nes norėdamas ką nors nusipirkti, turėsi prieš tai pasirūpinti lėšomis.

Man irgi labiausiai tiko ši tema (negaliu patikėti, kad nėra jokios temos, tiesiogiai susijusios su technologijomis :angry: ). Pasidalinsiu, apie ką žadu šnekėti:
 


 
Įžanga: galvoju, sakysiu, kad kalba nuolat kinta, kad per paskutinį šimtmetį lietuvių kalbos laukė 2 išbandymai - sovietai ir technologijos. "Apie pastarasias ir kalbėsiu."
 
Dėstymas:
 
Kaip ir sakė laurike4c, kalbėsiu apie nuosiniuotas ir paukštuotas raides, kodėl žmonės jų nenaudoja (iš „kietumo“, telefono klaviatūra [arba nėra, arba turi spausti klavišą 4+ kartų], šiaip negabūs lietuvių kalbai, nemėgsta persijunginėti iš lietuvių į anglų kalbą klaviatūros ir pnš), kaip kartais jų prasmė priklauso nuo konteksto.
Technologijos nuolat keičiasi, atsiranda begalės naujų terminų, kurie būna angliški. Deja, kalbinikai nespėja dirbti tokiu tempu, todėl kai atsiranda lietuviškas žodžio pakaitalas, jo angliškoji versija būna gerai įsišaknijusį. Be to, dažnai lietuvybės būna gana nesąmoningos, netgi keliančios juoką, per ilgos ar sudarytos iš daugybės žodžių. Kita veruts, yra ir prigijusių lietuvybių (kas rodo, kad lietuvių kalbą nuolat papildo nauji, vartojami žodžiai): skaneris [angl.], bet spausdintuvas [liet.]. Taip pat būtinai paminėsiu cookies - slapukai, (tiem, kam sudėtingiau su kompiuteriais, aiškinu: tai nedidelės duomenų bylos/failai, kuriuose naršyklės saugo duomenis apie puslapį ir vartotoją), nes lietuviškas variantas yra daug tikslesnis ir labiau į temą, negu sausainėliai.
Žinoma, negalima pamiršti kalbos trumpėjimo, ne tik šnekamosios kalbos ("ką veiki? / kaip reikalai? / kaip sekasi?" -> "ką tu?"), bet ir rašytinės ("swx, k wk").
Pasiskaninimui paminėsiu socialinius tinklus, ypač mirštantį one.lt, kaip kalbos „mutageną“. Juose kalba dar labiau išdarkoma keičiant ir pridedant raides, taip pakeičiant žodžio tarimą.

[*]Išvada: dar tiksliai nežinau, bet turbūt kalbėsiu, kad šiais laikas lietuvių kalba susiduria su daugybę sunkumų, kad ją ypač intensyviai veikia įvairūs veiksniai, o blogiausia, kad viskas vyksta ne iš išorės (priverstinai, kaip Sovietų sąjungoje), bet iš vidaus, todėl tik nuo mūsų pačių priklauso kalbos likimas.


 
Taip pat galvoju padaryt skaidres, į kurias įdėsiu angliškų žodžių ir jų lietuviškų vertinių, kokį sakinį be nosinių ir varnelių, kurio reikšmę tebūtų galima suprasti pagal kontekstą (pvz. "ruošiame karštus" - "ruosiame karstus"), kokią nors ištrauką iš tipinio one.lt susirašinėjimo.
 
Tikiuosi pagelbėjau :rolleyes:

Man irgi labiausiai tiko ši tema (negaliu patikėti, kad nėra jokios temos, tiesiogiai susijusios su technologijomis :angry: ). Pasidalinsiu, apie ką žadu šnekėti:
 


 
Įžanga: galvoju, sakysiu, kad kalba nuolat kinta, kad per paskutinį šimtmetį lietuvių kalbos laukė 2 išbandymai - sovietai ir technologijos. "Apie pastarasias ir kalbėsiu."
 
Dėstymas:
 
Kaip ir sakė laurike4c, kalbėsiu apie nuosiniuotas ir paukštuotas raides, kodėl žmonės jų nenaudoja (iš „kietumo“, telefono klaviatūra [arba nėra, arba turi spausti klavišą 4+ kartų], šiaip negabūs lietuvių kalbai, nemėgsta persijunginėti iš lietuvių į anglų kalbą klaviatūros ir pnš), kaip kartais jų prasmė priklauso nuo konteksto.
Technologijos nuolat keičiasi, atsiranda begalės naujų terminų, kurie būna angliški. Deja, kalbinikai nespėja dirbti tokiu tempu, todėl kai atsiranda lietuviškas žodžio pakaitalas, jo angliškoji versija būna gerai įsišaknijusį. Be to, dažnai lietuvybės būna gana nesąmoningos, netgi keliančios juoką, per ilgos ar sudarytos iš daugybės žodžių. Kita veruts, yra ir prigijusių lietuvybių (kas rodo, kad lietuvių kalbą nuolat papildo nauji, vartojami žodžiai): skaneris [angl.], bet spausdintuvas [liet.]. Taip pat būtinai paminėsiu cookies - slapukai, (tiem, kam sudėtingiau su kompiuteriais, aiškinu: tai nedidelės duomenų bylos/failai, kuriuose naršyklės saugo duomenis apie puslapį ir vartotoją), nes lietuviškas variantas yra daug tikslesnis ir labiau į temą, negu sausainėliai.
Žinoma, negalima pamiršti kalbos trumpėjimo, ne tik šnekamosios kalbos ("ką veiki? / kaip reikalai? / kaip sekasi?" -> "ką tu?"), bet ir rašytinės ("swx, k wk").
Pasiskaninimui paminėsiu socialinius tinklus, ypač mirštantį one.lt, kaip kalbos „mutageną“. Juose kalba dar labiau išdarkoma keičiant ir pridedant raides, taip pakeičiant žodžio tarimą.

[*]Išvada: dar tiksliai nežinau, bet turbūt kalbėsiu, kad šiais laikas lietuvių kalba susiduria su daugybę sunkumų, kad ją ypač intensyviai veikia įvairūs veiksniai, o blogiausia, kad viskas vyksta ne iš išorės (priverstinai, kaip Sovietų sąjungoje), bet iš vidaus, todėl tik nuo mūsų pačių priklauso kalbos likimas.


 
Taip pat galvoju padaryt skaidres, į kurias įdėsiu angliškų žodžių ir jų lietuviškų vertinių, kokį sakinį be nosinių ir varnelių, kurio reikšmę tebūtų galima suprasti pagal kontekstą (pvz. "ruošiame karštus" - "ruosiame karstus"), kokią nors ištrauką iš tipinio one.lt susirašinėjimo.
 
Tikiuosi pagelbėjau :rolleyes:

Man irgi labiausiai tiko ši tema (negaliu patikėti, kad nėra jokios temos, tiesiogiai susijusios su technologijomis :angry: ). Pasidalinsiu, apie ką žadu šnekėti:
 


 
Įžanga: galvoju, sakysiu, kad kalba nuolat kinta, kad per paskutinį šimtmetį lietuvių kalbos laukė 2 išbandymai - sovietai ir technologijos. "Apie pastarasias ir kalbėsiu."
 
Dėstymas:
 
Kaip ir sakė laurike4c, kalbėsiu apie nuosiniuotas ir paukštuotas raides, kodėl žmonės jų nenaudoja (iš „kietumo“, telefono klaviatūra [arba nėra, arba turi spausti klavišą 4+ kartų], šiaip negabūs lietuvių kalbai, nemėgsta persijunginėti iš lietuvių į anglų kalbą klaviatūros ir pnš), kaip kartais jų prasmė priklauso nuo konteksto.
Technologijos nuolat keičiasi, atsiranda begalės naujų terminų, kurie būna angliški. Deja, kalbinikai nespėja dirbti tokiu tempu, todėl kai atsiranda lietuviškas žodžio pakaitalas, jo angliškoji versija būna gerai įsišaknijusį. Be to, dažnai lietuvybės būna gana nesąmoningos, netgi keliančios juoką, per ilgos ar sudarytos iš daugybės žodžių. Kita veruts, yra ir prigijusių lietuvybių (kas rodo, kad lietuvių kalbą nuolat papildo nauji, vartojami žodžiai): skaneris [angl.], bet spausdintuvas [liet.]. Taip pat būtinai paminėsiu cookies - slapukai, (tiem, kam sudėtingiau su kompiuteriais, aiškinu: tai nedidelės duomenų bylos/failai, kuriuose naršyklės saugo duomenis apie puslapį ir vartotoją), nes lietuviškas variantas yra daug tikslesnis ir labiau į temą, negu sausainėliai.
Žinoma, negalima pamiršti kalbos trumpėjimo, ne tik šnekamosios kalbos ("ką veiki? / kaip reikalai? / kaip sekasi?" -> "ką tu?"), bet ir rašytinės ("swx, k wk").
Pasiskaninimui paminėsiu socialinius tinklus, ypač mirštantį one.lt, kaip kalbos „mutageną“. Juose kalba dar labiau išdarkoma keičiant ir pridedant raides, taip pakeičiant žodžio tarimą.

[*]Išvada: dar tiksliai nežinau, bet turbūt kalbėsiu, kad šiais laikas lietuvių kalba susiduria su daugybę sunkumų, kad ją ypač intensyviai veikia įvairūs veiksniai, o blogiausia, kad viskas vyksta ne iš išorės (priverstinai, kaip Sovietų sąjungoje), bet iš vidaus, todėl tik nuo mūsų pačių priklauso kalbos likimas.


 
Taip pat galvoju padaryt skaidres, į kurias įdėsiu angliškų žodžių ir jų lietuviškų vertinių, kokį sakinį be nosinių ir varnelių, kurio reikšmę tebūtų galima suprasti pagal kontekstą (pvz. "ruošiame karštus" - "ruosiame karstus"), kokią nors ištrauką iš tipinio one.lt susirašinėjimo.
 
Tikiuosi pagelbėjau :rolleyes:

Man irgi labiausiai tiko ši tema (negaliu patikėti, kad nėra jokios temos, tiesiogiai susijusios su technologijomis :angry: ). Pasidalinsiu, apie ką žadu šnekėti:
 


 
Įžanga: galvoju, sakysiu, kad kalba nuolat kinta, kad per paskutinį šimtmetį lietuvių kalbos laukė 2 išbandymai - sovietai ir technologijos. "Apie pastarasias ir kalbėsiu."
 
Dėstymas:
 
Kaip ir sakė laurike4c, kalbėsiu apie nuosiniuotas ir paukštuotas raides, kodėl žmonės jų nenaudoja (iš „kietumo“, telefono klaviatūra [arba nėra, arba turi spausti klavišą 4+ kartų], šiaip negabūs lietuvių kalbai, nemėgsta persijunginėti iš lietuvių į anglų kalbą klaviatūros ir pnš), kaip kartais jų prasmė priklauso nuo konteksto.
Technologijos nuolat keičiasi, atsiranda begalės naujų terminų, kurie būna angliški. Deja, kalbinikai nespėja dirbti tokiu tempu, todėl kai atsiranda lietuviškas žodžio pakaitalas, jo angliškoji versija būna gerai įsišaknijusį. Be to, dažnai lietuvybės būna gana nesąmoningos, netgi keliančios juoką, per ilgos ar sudarytos iš daugybės žodžių. Kita veruts, yra ir prigijusių lietuvybių (kas rodo, kad lietuvių kalbą nuolat papildo nauji, vartojami žodžiai): skaneris [angl.], bet spausdintuvas [liet.]. Taip pat būtinai paminėsiu cookies - slapukai, (tiem, kam sudėtingiau su kompiuteriais, aiškinu: tai nedidelės duomenų bylos/failai, kuriuose naršyklės saugo duomenis apie puslapį ir vartotoją), nes lietuviškas variantas yra daug tikslesnis ir labiau į temą, negu sausainėliai.
Žinoma, negalima pamiršti kalbos trumpėjimo, ne tik šnekamosios kalbos ("ką veiki? / kaip reikalai? / kaip sekasi?" -> "ką tu?"), bet ir rašytinės ("swx, k wk").
Pasiskaninimui paminėsiu socialinius tinklus, ypač mirštantį one.lt, kaip kalbos „mutageną“. Juose kalba dar labiau išdarkoma keičiant ir pridedant raides, taip pakeičiant žodžio tarimą.

[*]Išvada: dar tiksliai nežinau, bet turbūt kalbėsiu, kad šiais laikas lietuvių kalba susiduria su daugybę sunkumų, kad ją ypač intensyviai veikia įvairūs veiksniai, o blogiausia, kad viskas vyksta ne iš išorės (priverstinai, kaip Sovietų sąjungoje), bet iš vidaus, todėl tik nuo mūsų pačių priklauso kalbos likimas.


 
Taip pat galvoju padaryt skaidres, į kurias įdėsiu angliškų žodžių ir jų lietuviškų vertinių, kokį sakinį be nosinių ir varnelių, kurio reikšmę tebūtų galima suprasti pagal kontekstą (pvz. "ruošiame karštus" - "ruosiame karstus"), kokią nors ištrauką iš tipinio one.lt susirašinėjimo.
 
Tikiuosi pagelbėjau :rolleyes:

Man irgi labiausiai tiko ši tema (negaliu patikėti, kad nėra jokios temos, tiesiogiai susijusios su technologijomis :angry: ). Pasidalinsiu, apie ką žadu šnekėti:
 


 
Įžanga: galvoju, sakysiu, kad kalba nuolat kinta, kad per paskutinį šimtmetį lietuvių kalbos laukė 2 išbandymai - sovietai ir technologijos. "Apie pastarasias ir kalbėsiu."
 
Dėstymas:
 
Kaip ir sakė laurike4c, kalbėsiu apie nuosiniuotas ir paukštuotas raides, kodėl žmonės jų nenaudoja (iš „kietumo“, telefono klaviatūra [arba nėra, arba turi spausti klavišą 4+ kartų], šiaip negabūs lietuvių kalbai, nemėgsta persijunginėti iš lietuvių į anglų kalbą klaviatūros ir pnš), kaip kartais jų prasmė priklauso nuo konteksto.
Technologijos nuolat keičiasi, atsiranda begalės naujų terminų, kurie būna angliški. Deja, kalbinikai nespėja dirbti tokiu tempu, todėl kai atsiranda lietuviškas žodžio pakaitalas, jo angliškoji versija būna gerai įsišaknijusį. Be to, dažnai lietuvybės būna gana nesąmoningos, netgi keliančios juoką, per ilgos ar sudarytos iš daugybės žodžių. Kita veruts, yra ir prigijusių lietuvybių (kas rodo, kad lietuvių kalbą nuolat papildo nauji, vartojami žodžiai): skaneris [angl.], bet spausdintuvas [liet.]. Taip pat būtinai paminėsiu cookies - slapukai, (tiem, kam sudėtingiau su kompiuteriais, aiškinu: tai nedidelės duomenų bylos/failai, kuriuose naršyklės saugo duomenis apie puslapį ir vartotoją), nes lietuviškas variantas yra daug tikslesnis ir labiau į temą, negu sausainėliai.
Žinoma, negalima pamiršti kalbos trumpėjimo, ne tik šnekamosios kalbos ("ką veiki? / kaip reikalai? / kaip sekasi?" -> "ką tu?"), bet ir rašytinės ("swx, k wk").
Pasiskaninimui paminėsiu socialinius tinklus, ypač mirštantį one.lt, kaip kalbos „mutageną“. Juose kalba dar labiau išdarkoma keičiant ir pridedant raides, taip pakeičiant žodžio tarimą.

[*]Išvada: dar tiksliai nežinau, bet turbūt kalbėsiu, kad šiais laikas lietuvių kalba susiduria su daugybę sunkumų, kad ją ypač intensyviai veikia įvairūs veiksniai, o blogiausia, kad viskas vyksta ne iš išorės (priverstinai, kaip Sovietų sąjungoje), bet iš vidaus, todėl tik nuo mūsų pačių priklauso kalbos likimas.


 
Taip pat galvoju padaryt skaidres, į kurias įdėsiu angliškų žodžių ir jų lietuviškų vertinių, kokį sakinį be nosinių ir varnelių, kurio reikšmę tebūtų galima suprasti pagal kontekstą (pvz. "ruošiame karštus" - "ruosiame karstus"), kokią nors ištrauką iš tipinio one.lt susirašinėjimo.
 
Tikiuosi pagelbėjau :rolleyes:

Man irgi labiausiai tiko ši tema (negaliu patikėti, kad nėra jokios temos, tiesiogiai susijusios su technologijomis :angry: ). Pasidalinsiu, apie ką žadu šnekėti:
 


 
Įžanga: galvoju, sakysiu, kad kalba nuolat kinta, kad per paskutinį šimtmetį lietuvių kalbos laukė 2 išbandymai - sovietai ir technologijos. "Apie pastarasias ir kalbėsiu."
 
Dėstymas:
 
Kaip ir sakė laurike4c, kalbėsiu apie nuosiniuotas ir paukštuotas raides, kodėl žmonės jų nenaudoja (iš „kietumo“, telefono klaviatūra [arba nėra, arba turi spausti klavišą 4+ kartų], šiaip negabūs lietuvių kalbai, nemėgsta persijunginėti iš lietuvių į anglų kalbą klaviatūros ir pnš), kaip kartais jų prasmė priklauso nuo konteksto.
Technologijos nuolat keičiasi, atsiranda begalės naujų terminų, kurie būna angliški. Deja, kalbinikai nespėja dirbti tokiu tempu, todėl kai atsiranda lietuviškas žodžio pakaitalas, jo angliškoji versija būna gerai įsišaknijusį. Be to, dažnai lietuvybės būna gana nesąmoningos, netgi keliančios juoką, per ilgos ar sudarytos iš daugybės žodžių. Kita veruts, yra ir prigijusių lietuvybių (kas rodo, kad lietuvių kalbą nuolat papildo nauji, vartojami žodžiai): skaneris [angl.], bet spausdintuvas [liet.]. Taip pat būtinai paminėsiu cookies - slapukai, (tiem, kam sudėtingiau su kompiuteriais, aiškinu: tai nedidelės duomenų bylos/failai, kuriuose naršyklės saugo duomenis apie puslapį ir vartotoją), nes lietuviškas variantas yra daug tikslesnis ir labiau į temą, negu sausainėliai.
Žinoma, negalima pamiršti kalbos trumpėjimo, ne tik šnekamosios kalbos ("ką veiki? / kaip reikalai? / kaip sekasi?" -> "ką tu?"), bet ir rašytinės ("swx, k wk").
Pasiskaninimui paminėsiu socialinius tinklus, ypač mirštantį one.lt, kaip kalbos „mutageną“. Juose kalba dar labiau išdarkoma keičiant ir pridedant raides, taip pakeičiant žodžio tarimą.

[*]Išvada: dar tiksliai nežinau, bet turbūt kalbėsiu, kad šiais laikas lietuvių kalba susiduria su daugybę sunkumų, kad ją ypač intensyviai veikia įvairūs veiksniai, o blogiausia, kad viskas vyksta ne iš išorės (priverstinai, kaip Sovietų sąjungoje), bet iš vidaus, todėl tik nuo mūsų pačių priklauso kalbos likimas.


 
Taip pat galvoju padaryt skaidres, į kurias įdėsiu angliškų žodžių ir jų lietuviškų vertinių, kokį sakinį be nosinių ir varnelių, kurio reikšmę tebūtų galima suprasti pagal kontekstą (pvz. "ruošiame karštus" - "ruosiame karstus"), kokią nors ištrauką iš tipinio one.lt susirašinėjimo.
 
Tikiuosi pagelbėjau :rolleyes:

Man irgi labiausiai tiko ši tema (negaliu patikėti, kad nėra jokios temos, tiesiogiai susijusios su technologijomis :angry: ). Pasidalinsiu, apie ką žadu šnekėti:
 


 
Įžanga: galvoju, sakysiu, kad kalba nuolat kinta, kad per paskutinį šimtmetį lietuvių kalbos laukė 2 išbandymai - sovietai ir technologijos. "Apie pastarasias ir kalbėsiu."
 
Dėstymas:
 
Kaip ir sakė laurike4c, kalbėsiu apie nuosiniuotas ir paukštuotas raides, kodėl žmonės jų nenaudoja (iš „kietumo“, telefono klaviatūra [arba nėra, arba turi spausti klavišą 4+ kartų], šiaip negabūs lietuvių kalbai, nemėgsta persijunginėti iš lietuvių į anglų kalbą klaviatūros ir pnš), kaip kartais jų prasmė priklauso nuo konteksto.
Technologijos nuolat keičiasi, atsiranda begalės naujų terminų, kurie būna angliški. Deja, kalbinikai nespėja dirbti tokiu tempu, todėl kai atsiranda lietuviškas žodžio pakaitalas, jo angliškoji versija būna gerai įsišaknijusį. Be to, dažnai lietuvybės būna gana nesąmoningos, netgi keliančios juoką, per ilgos ar sudarytos iš daugybės žodžių. Kita veruts, yra ir prigijusių lietuvybių (kas rodo, kad lietuvių kalbą nuolat papildo nauji, vartojami žodžiai): skaneris [angl.], bet spausdintuvas [liet.]. Taip pat būtinai paminėsiu cookies - slapukai, (tiem, kam sudėtingiau su kompiuteriais, aiškinu: tai nedidelės duomenų bylos/failai, kuriuose naršyklės saugo duomenis apie puslapį ir vartotoją), nes lietuviškas variantas yra daug tikslesnis ir labiau į temą, negu sausainėliai.
Žinoma, negalima pamiršti kalbos trumpėjimo, ne tik šnekamosios kalbos ("ką veiki? / kaip reikalai? / kaip sekasi?" -> "ką tu?"), bet ir rašytinės ("swx, k wk").
Pasiskaninimui paminėsiu socialinius tinklus, ypač mirštantį one.lt, kaip kalbos „mutageną“. Juose kalba dar labiau išdarkoma keičiant ir pridedant raides, taip pakeičiant žodžio tarimą.

[*]Išvada: dar tiksliai nežinau, bet turbūt kalbėsiu, kad šiais laikas lietuvių kalba susiduria su daugybę sunkumų, kad ją ypač intensyviai veikia įvairūs veiksniai, o blogiausia, kad viskas vyksta ne iš išorės (priverstinai, kaip Sovietų sąjungoje), bet iš vidaus, todėl tik nuo mūsų pačių priklauso kalbos likimas.


 
Taip pat galvoju padaryt skaidres, į kurias įdėsiu angliškų žodžių ir jų lietuviškų vertinių, kokį sakinį be nosinių ir varnelių, kurio reikšmę tebūtų galima suprasti pagal kontekstą (pvz. "ruošiame karštus" - "ruosiame karstus"), kokią nors ištrauką iš tipinio one.lt susirašinėjimo.
 
Tikiuosi pagelbėjau :rolleyes:

Jei anglų kalba netrukdo, tai:
Kinect
PS Move
Wii Remote
 
Šiaip, neprošal būtų susidraugautu su Google. Viską surast užtruko ~3 min.

Jei anglų kalba netrukdo, tai:
Kinect
PS Move
Wii Remote
 
Šiaip, neprošal būtų susidraugautu su Google. Viską surast užtruko ~3 min.