whiteproject

Vedu su draugeliu ir aš tokius konspektus trumpus, turiu šiek tiek autorių, nėra tobula, bet gal kam pravers. :)
Konspektai

Čia užsiregistravau norėdama sužinoti jūsų nuomone.:) Ir gauti patarimų. Esu 10-tokė, Dabar paskutinis mokslo metų mėnesis. Kitais metais planuoju stoti į profesine mokykla . Į siuvėjas- dizaineres. Gal galite patarti ar verta?:)

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

Vaikeli, baik maivytis, eik mokintis. Karys mat atsirado pamates krauja apsivemtum po to apsiverktum... motyvacijos jam reikia mat... Pasiziurek i pinigine ir i veidrodi, atrasi motyvacijos... O jei jau toks beviltiskas, yra legionai ir t.t. kur duchins visa sutarties laikotarpi, aisku duchins maziau nei kariuomineje Lietuvoje, bet vistiek duchins. Baik mokslus ir susirask paprasta darba. Jeigu turi gebejimu pries tai ir panele susirask. Uzuosi maksties kvapa ir kariuomeniu nebereikes. :)

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

prikeliam temą, kadangi netikėtai perskaičiau/atradau šią temą ir noriu pasidalinti savo istorija
2010 metais dirbau šitame pačiame fabrike apie menesi laiko
isisdarbinau per įdarbinimo agentūrą quattro recruitment esančią Norwich mieste (žiūrėti nuorodą žemiau)
http://www.quattrorecruitment.co.uk/
dar ir dabar jie siūlo darbą waton'e pasižiūrėkite patys (search jobs)
beje tai buvo pirmas mano darbas uk.
agentūrai vadovavo Draghamir ar kažkoks panašus vardas, anglų kalba jo nepriekaištinga, bet jis ne anglas, važinėja su trečios klasės apynauju BMW, dar lietuvis vienas dirbo tomas berods. na neesmė. pradžia maždauk tokia: atėjau, pakalbėjau, pasiūlė darbą, sekančią dieną važiavom į fabriką apmokymams (training)
vieną kolegą iš mūsų automobilio iškart išmetė net neįdarbinus, nes nusispjovė automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra kitoje gatvės pusėje. priėjus prie fabriko per apie 50 metrų jau jaučiasi "mirties kvapas", kraujo, kiaulių, skerdienos, net neįsivaizduoju kaip vasarą, bet žiemą kad taip dvokt. prieš pereinant gatvę pravažiuoja gyvulius tranportuojanti "fura", kiaulės žviegia,- pirmos mintys: na ir papuoliau...
trainingas praeitas, ryt pirma darbo naktis, pasakė taip: dirbsit po 12 valandų, 4 dirbat, keturias laisva, kadangi dabar labai daug darbo nes artėja kalėdos gali būt ir daugiau.pirma diena buvo dešrelių ceche (pastato dydis ir plotas tikrai nemažas).
įeinam į valgyklą, pasitinka lietuvis Tomas paaiškina kaip apsirengti, pasiimi kelnes, chalatą baltą, guminius botu, tinklinę kepuraitę ir statybininko šalmą, einame į rūbinę, pasirodo kad rūbinėje nėra laisvų spintelių susidėti daiktams, visi naujokai viską meta ant suoliuko, esame perspėjami kad darbo vietoje negalime turėt pašalinių daiktų: telefonų, piniginių ir t.t. taip pat galit būt iškratyti ir patikrinti. bet negi paliksiu,- teko pasiimt, kad nepavogtų. dešrelių ceche +3 laipsniai, prie pat faršą darbo su maišyklėm ten 0 (zjbys su guminiais dirbti...) klaiki naktis 12 valandų su viena 20 minučių pertrauka per kurią 10 minučių valgiau 5 lipau laiptais iš trečio į pirmą ir atgal kad parūkyt. visi sustoja prie ilgo stalo, turi žirkles ir karpai dešreles po 10 iš aparato važiuojančias, pamatė kad nespeju, po pusvalandžio stovėjau kitam linijos gale ir pakavau viską į akcijines dėžutes. dirbo ten lietuviai, latviai, lenkų nebuvo ten, ceche iškart už akių užkliuvo dvi akmens amžiaus kameros(paklausus seniau dirbančio darbuotojo jis teigė: neveikia, čia dėl vaizdo). darbo greitis nežmoniškas, varo visi kaip išprotėję, jau buvau lietuvoje dirbęs pakavime, tai nebuvo man naujiena. liniją net pastoviai tekdavo stabdyti, nes nespėdavo žmonės. baigėsi pamaina, laimingas, kad atkentėjau lekiu iki parkingo ir važiuojam namo. mašinoje visi dvokė fabriku, rūbų skalbimas po savaitės nepanaikino kvapo.
gyvenome Norwich mieste. Miestas man patiko ir net labai: centras didelis, senų pilių yra, klubų gatvė, visgi kažkada šis miestas buvo Anglijos sostine, einant per centrą juodžių ir babajų nesimato, ko nepasakysi apie kad ir Londoną. nuo Norwich iki Watton apie 25 mylios, tai man apie valandą kelionė į vieną galą tik su automobiliu+ dar turėjau daeiti iki centro kad mane paimtų automobilis apie pusvalandis. pamainos keisdavosi 4 ir 16 valandą. miegot nelabai būdavo kada, kai darbui sugaišdavau ~15 valandų. atidirbau 4 dienas, jaučiausi permuštas, skambina vėl sako ateik ir ryt į naktinę nes labai daug dabo, kas belieka, reikia eit, nesispardysi juk tik atvažiavęs. nusiuntė su tokiu lietuviu į kambariuką, atveža ten biną su kiaulių skrandžiais ir sako va maišiukai, va skrandžiai, dekit po 5. aš jautrus kvapams, pradėjau žiaugčiot, vos nevemiu, o šalia latviai dirba ir žvengia, atėjo leaderis sako ko taip lėtai dirbi, pasakiau situaciją, sako gerai kitą darbą duosim, atvežė kitą biną, plastikinių dežių, kitam bin'e kiaulių kojos. sako dėk po 30 į dežė ir ant linijos, na tai jau nebuvo taip žiauru, bet geriau net negalvoti ką darai.
kitą dieną pasakiau nuėjęs į agentūrą, kad manęs daugiau ten nesiūstų, nesiuntė, nusiuntė kitur, dirbau karbonadų ar kažkas panašaus ceche. dirbam o virš linijos kambariukas, sėdi vaizeriai ir stebi, jei kas nepatinka rėkia iškart, pasirodo kad ta stora boba su baltu šalmu yra lenkė,- smagu. Dirbau mėsos pjaustymo ceche, užsimauni metalinę pirštinę, peilį į kitą ranką ir pirmyn. Dėl šaltos temperatūros mane pradejo varyt į tualetą, dirbu pirmame aukšte, o WC trečiame, dar pabandyk dažniau pavaikščiot, tai rėkt pradeda, tipo tu stabdai liniją, per tave mes nepadarysim target‘o. Po 10 dienų pasijutau blogai, pakilo tempertūra, pamatavus rodė 40,5 nelabai juokinga, paskambinau į agentųrą ir pasakiau kad noriu laisvų, tie putotis pradėjo, sako pas mus tiek daug darbo o tu neateini, aš jiem pasakiau kad sergu, na šiaip taip davė dvi išeigines. Iki kalėdų taip ir vargau, prisižiūrėjau tokių dalykų, kad dešreles valgyti praėjo noras, kaip spjaudo į mėsą, snargliuoja. Vieną kart pritrūko mėsos, tada atvežė gražinimo dešrelių paletę, liepė keliems mūsų viką ištraukt iš celofanų, o smirda tos dešrelės neapsakomai, kitos atrodo kad jau pradėję pūti, suvertė viską į maišyklę, karštu vandeniu praplovė, dadėjo šviežios mėsos ir dšrelės vel kaip naujos. Dieną kaip tik Lidl parduotuvėje buvau, kai pamačiau tas dešreles žiaugčioti pradėjau, net kramtoma guma nepadėjo. Mėsoje kaulai mažesni ir kremzlės ne bėda, nes maišyklė puikiai juos sutvarko... prisiklausiau įvairių istorijų kaip žmonės ten atsidūrė, kiek ir kokių darbų pakeitė. Lengviausias darbas buvo plauti bin‘us su šlanga, kurį dirbau gal 2 dienas.
 
Iki kalėdų pradirbau, paskui buvo taip 3 kart iš eilės pakviečia į darbą, keliesi anksčiausiai, atvažiuoji, padirbi nuo 15 minučių iki valandos, ateina superwaizeris, perskaičiuoja žmones, tada sako tu tu ir tu eini namo, nes šiandien nėra toks didelis užsakymas, pradėjau pykt ant agentūros, skambinu jiems vos nesikolioju kam jie gaišina mano laiką, juk kiekvienas nuvažiavimas kainuoja ( mokėdavom vairuotojui po 6 svarus už kiekvieną reisą į abu galus)
paskui į darbą agentūra nebekvietė sako: nėra darbo. tris savaites vaikščiojau po miesta, bet taip nieko ir neradau, niekas nenorėjo manęs priimti, nes neturėjau Home office ir National insurance, o agentūrų ten nemažai Norwich mieste. Šiaip netaip susiradau seną pažįstamą kitame mieste, pakalbėjau, susitariau kad laikinai atsikelsiu pasjį, nes man jau bankrotas artėja, taip ir padariau, po 2 savaičių dirbau kitame darbe, po 8 valandas per dieną po 5-6 dienas per savaitė, tai buvo rojus po mėsos fabriko, vat tokia vat istorija.
susidaryta nuomonė apie ten dirbančius IMHO (mano kuklia nuomone vert. iš anglu k.)
Normaliausi žmonės ten anglai
Lenkai- nususėliai ir tinginiai,
Latviai- netradiciško mąstymo visi iki šiol sutikti
Lietuviai- visų rankos į save, labai mažai normalių buvo, visi parazitai, o ypač turintys full time (pilną darbo sutartį) Mariau (line leader) tik neduok die aš tave dar kart sutiksiu gyvenime, kad šitap iš tautiečiu savo tyčiotis.
 
Ar verta ten dirbti?- spręskite patys, aš nerekomenduoju, sveikatos gadinimas. Vaistai brangiau kainuos, nei tie svarai verti.
Nepirkite crankswich foods produkcijos
http://www.cranswick.plc.uk/
 
galvojate apie emigraciją?
Skaičiuojate ir verčiate svarus į litus bei galvojate oho kiek uždirbau, juk kiek laiko Lietuvoje taupyčiau šiuos pinigus. Dabar pagalvokite iš naujo, anglijos mastu jus gavote pencus, įsikalkite sau į galvą kad nei UK, nei norvegijoj, nei šveicarijoje, niekur už minimumą gerai negyvensite, būsite atmatos ir ubagai, tad jei turite darbą lietuvoje ir gaunate bent kiek daugiau nei minimumą, turite šeimą, antrą pusę, savo būstą, automobilį (kad ir seną) nevažiuokite niekur art į jokius fabrikus, nebent su tikslu kaip studentas vytenis, pinigais čia nesninga tikrai!!!
 
p.s. šiame tekste gali būti klaidų, nepykite, neturiu laiko jo redaguot ir tvarkyt, manau esmė aiški. Sėkmės renkantis tarp emigracijos ir pastovaus gyvenimo :rolleyes:

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

Dirbau sitam paciam fabrike beveik metus, dirbau beveik viska, maciau visko. Tik as gyvenau Norwiche, tekdavo keltis 4.30 nes kol nuvaziuoji.. o as kai megejas pamiegoti, tai iki pirmo breako vaiksciodavau kaip zombis. Darbai buvo sunkus, tik gale kokia puse metu dirbau traywashe, kuriame reikejo plauti treisus, nors ten masina plauna, man juos tik isimti reikedavo. Tik, kad jame dirbo Cranswicko elitas- 4 anglai ir as, bet tie anglai nepaprasi vienas su trumpa rankyte, du kazkokie neuzaugos, man kazkur iki bambos. Dar vienas tai geriausias Jasonas, kurio niekada nepamirsiu- vyrukas su baltu bilietu, kuris del kiekvieno menkniekio psichuodavo ir viska dauzydavo, bei rekdavo ant kiekvieno, kuris atvezdavo isplauti treisu ar binu. Jo zvilgsnis, lyg noretu nuzudyti. Tas su trumpa rankyte, vardu Saimonas, mane visuomet uzstodavo, ir siaip buvo malonus vyrukas. Ten dirbant budavo daugiau breaku nei kitiems, kartais net nebudavo darbo ir tekdavo slampineti tam traywashe, tik psichopatas nezinodavo kur detis ir vaiksciodavo kaip isiutes bulius. Dar gerai ten buvo tuo, kad buvo silciausia fabriko vieta, binu plovimo masina kartais pridarydavo tiek garu, kad net nematydavai psycho stovincio uz keliu zingsniu. Man dar kartais paskambindavo Dimitrijus ir sakydavo, kad reikia dirbti sestadieni, bet kadangi as ten budavau vienas ir negaledavo ideti treiso ir begti i kita masinos gala pagauti isplauto treiso, todel as isemes treisus is furos nuvezdavau juos su pontraku i kita fabriko gala kur buna nuvezami nesvarus treisai ir vezami pas mane, o is ten sukraudavo tuos pacius treisus i fura ir vel man vezdavo, kol as sededavau valgykloj, ir taip ratu..;D aisku galejau taip dar testi, bet nemaciau prasmes ir jauciau kaip mane toks gyvenimas bukina ir gryzau i lt.

Daugiau video http://www.youtube.com/playlist?list=PL4A6732F07E09875B

Ir stai pagaliau zmogus, kuris tiesa pasake. Kazkada su tevu vazinejom po jo firmos dukterines imones, jis dirba didziausiam padalinyje. Kame esme? Ten zmones yra puikus darbininkai, turi daug patirties, bet kaip sake tevas, niekas Lietuvoje is firmos vadu nemoka tiek, kiek jie verti. Visi gauna po 2.5k kazkur i rankas, taciau darbas yra sunkus ir be to su darbo patirtim atlyginimas turi tik kilti. Tie zmones darba padaro penkiese taip greitai, kad jaunimas keturis kart didesnej komandoj leciau padarytu. O darbas inzinerinis, sudetingas. Lietuvos verslininkai pinigu turi, bet nemato prasmes moketi savo darbininkam tiek, kad galetu padoriai gyventi. Va cia ir yra beda.
 
Kol mentalitetas nepasikeis, toliau visi emigruos. Toks jausmas, kad verslininkai nemokedami padoriu pinigu puikiem darbuotojam nori, kad butu is ko specialistus rinktis. Taigi daug zmoniu isvaziuoja, per metus isvaziavo Utenos dydzio populiacija is Lietuvos. Pazistamas baige IT, yra puikus programuotojas, nuo 10 metu programavo...tereikejo ta matematika univero ismokti. Nugi nuejo darbo interviu, pasiule 1.5k lt pries mokescius :D Susikrove daiktus ir isvaziavo i Sveicarija, kur uzdirba 100k franku per metus ir kuria savo versla tuo paciu.
 
Paprasta zmogaus psichologija: mes kiekvienas trokstam buti pastebeti, ivertinti, liaupsinami uz pastangas. Niekas taip nepakelia darbuotojo noro dirbti ir tobuleti, kaip pagyrimai ir nuosirdus dziaugsmas darbdavio, kai issprendi ta ir ta problema ir esi padoriai atlyginamas uz savo laika. Deja, daug kur dar tebeklesti labai klaidingas poziuris, kad kritika ir mazas atlyginimas mokamas, pades tobuleti zmogui. Zmogus yra nekvailas. Jis mato, kai ji gerbia ir skaitosi ir kai esi tik dar vienas smagratis darbdavio imperijoje...kiekvienas nori but individu, bet didele klaida daro tie, kurie to nenori ar tiesiog nepastebi.
 
Nemanau, kad vien del pinigu begama is Lietuvos. Begama del nesiskaitymo kaip su zmogum. Savo akim maciau, ta pati ir tevas sake.

“Become good at cheating and you never need to become good at anything else.”
-Banksy

http://goo.gl/maps/3IMTZ
 
Kas nori numeriuko į pm, mano sesuo draugiška :D

Kol jaunas tol atrodo, kad visas pasaulis tau po kojom :lol:. Pažinsi truputį gyvenimo ir suprasi, kad tu turi prisitaikyti prie aplinkos, o ne atvirkščiai.
Ir tuos visus sakinius, kaip "Likimas – tai tik silpnavalių žmonių išgalvotas pasiteisinimas", pasakyk šešiems milijonams žydų kurie buvo nužudyti antro pasaulinio karo metu, tūkstančiams jaunuolių, kurie grįžo po to pačio karo suluošinti ir rado sugriautus namus bei nulį galimybių gauti darbą. Pasakyk tą patį mano vaikystės draugei, kuriai švietėsi studijos universitete ir padorus viduriniosios klasės gyvenimas, tačiau susirgo vėžiu ir galiausiai nebaigė jokių mokslų - dabar dirba kasininke. Aš šių žmonių tikrai nepavadinčiau silpnavaliais, o tiesiog aplinkybių aukomis. Ar tu gali juos kaltinti dėl to?

Gal bandyk užeit į vaizdopamokos.lt

Kalbant apie valgį tai būtų viena tikrai šauni vietelė, labiausiai visam Kaune turbūt patinka. Kinų restoranas "Pas Ali" senamiestyje. Skanu ir gan pigu iš tiesų.
O iš bėdos ir Akropolis visai tinka. :D

Laisva diena po ilgos darbo savaites, tai sakau uzsuksiu i interneto platybes ir pasidomesiu kaip mano tautieciams sekasi tiek anglijoje, tiek lietuvoje. Atradau sia tema, skaitinejau ir supratau ,kad kiekvienas cia esantis apraso savo gyvenimo nesekmes, pasisekimus ir kitas gyvenimo eilutes kaip atskiras asmuo ,bet kalbantis apie visuma... Kiekvienas mes esame unikalus ,taciau gyvename tame paciame katile. Todel savo mintis reikia reiksti objektyviai. Tai as pabandysiu savo mintis isreiksti tokiu budu. Esu devyniolikmetis. Gyvenau mazame Lietuvos miestelyje. Budamas moksleiviu iki 12 klases mokiausi labai gerais pazymiais, buvau pavyzdingas mokinys niekada neturejas problemu su mokytojais ar direktoriais. Svajojau apie universiteta, studijas. Atejo 12 klase ir mastymas visiskai pasikeite. Jokiu universitetu, nereikia man to verslo ir vadybos popieriaus... Pasirinkau emigracija. Norvegija, Anglija, Vokietija, daug minciu buvo mano galvoje. Sustojau ties Anglija ,nes turejau 2 kartos pussesere ar kaip ji ten, vienu zodziu, kazkas labai tolimo. Suzinojau apie ja savaite pries isvykima... Atvaziuok, darbo yra, per skype kalbejo ji. Nu kagi, nusipirkau paskutinia laisva vieta lektuve ir po 2 valandu skrydzio as jau kitoje salyje. Anglu kalba buvo neprasta, zinojau daug zodziu ,tiesiog truko bedravimo igudziu, liezuvis buvo uzristas. Pirmoji savaite nebuvo kupina nuotykiu ar patirties ,todel kad sedejau namie, ziurejau tv. I lauka mane bijodavo isleisti... Sumus, pasiklysiu ir pns. Po kiek laiko ,su pussere ir jos 1 metu vaikuciu, pradejome vaikscioti po agenturas ir ieskoti darbo man. Nusivylimu buvo daug. Tos agenturos sakiusios ,kad darbo yra pakeite nuomone. Uzsiregistruok ir lauk. Taip ir padariau. Uzsiregistravau visose imanomose agenturuose mano miestelyje ir laukiau. 1, 2 savaites prabego , jokio skambucio. Nutariau pasirinkti kita buda. KAZKA REIKIA DARYTI. NESEDESIU BE DARBO! Pasirasiau CV ir ejau pro visas imanomas parduotuves, sandelius ir pns. Jokio atsako. Nu ka sakau, nejaugi as toks blogas? Domiuosi absoluciai viskuo, sugebu dirbti viska, man nera ribu. Toks buvo mano mastymas. Nusipirkau autobuso bilieta ir pradejau ieskoti darbo kitame mieste. Vel agenturos... Vel nieko... Siek tiek nusivyliau. 4 kartus didesnis miestas nei tas kuriame gyvenau ,bet vistiek jokiu sansu pasireiksti? Nu kagi, tiesiog pasigrozek anglijos baznyciomis... Vaiksciojau po miesta ir staiga, uz akiu uzkliuvo skelbimas. URGENTLY NEED, AMAZON.CO.UK. O ! Cia gi ta didele internetine parduotuve, gal cia pasiseks? Uzsiregistravau,atlikau Amazon testus (42/42 taskai) Buvau geriausias is visos grupes kurioje apie 30 zmoniu. Atlikau alkoholio ir narkotiku testus ( gyvenime nesu isgeres nei laso, nerukau, net kavos negeriu ). Praejau. Ta pacia diena gryztant namo, suskambo telefonas. TU MUMS REIKALINGAS, DARBAS NAKTIMIS... Teko atsisakyti, gyvenu 20 myliu nuo tuo miesto kuriame tureciau laukti agenturos autobusiuko. Naktimis negaliu. Laukiau savaite, dvi. Nieko naujo. Tik staiga, skambutis is batu parduotuves, kurioje buvau padaves CV. Ateik i interviu sake jie. Nuejau. Tai buvo mano pirmas interviu... Absoliuciai nesijaudinau. AS CIA BOSAS! Parduotuves vadybininkams patikau ir jie man siule darba uz 5.30 £/val 16val per savaite. Darbas prie prekystalio, bendrauti su klientais, pardavineti batus ir ebay. Darbas tikrai ne pats geriausiai apmokamas, nelabai gerai , juk as cia dirbti ,o ne ilsetis... Bet ka darysi, juk pirmas darbas, gal ir neblogai. Vadybininkai paprase palaukti ir apie sprendima priimti ar ne pranes telefonu kita savaite. Buvau kupinas vilciu. Atejo kita savaite... Skambutis. TU MUMS PATIKAI, BET RADOME GERESNI. Vel nusivylimas. Atrodo zeme tapo ledu. Jau menesis Anglijoje, jokio darbo, gyvenu kitiems ant sprando. BLOGAI. Reikia kazka daryti... Vel nuvaziavau i ta miesta kurioje buvo Amazon.co.uk agentura. Vienam darbuotojui siuliau 100 £, tik prasau priimkit. Nebuvo kito varianto. Jis neeme mano kysiu ( visgi ne lietuva ). Laukiau toliau. Sedejau ant suoliuko pries agentura. Isejo daili panele, siek tiek vyresne nei as, dirbanti toje agenturoje. Uzsiruke... Nekenciu rukaliu, ypac moteru, sakau uzkalbinsiu. Uzkalbinau, pasakiau kad tokios grazios paneles negali rukyti ir pazadejau sokolado ,jei mes :) Uzsikalbejome. Uzsiminiau ,kad niekaip nerandu darbo. Ir pasirodo, kad atsirado laisva vieta Amazon.co.uk dienos metu nuo 8 ryto iki 4 vakaro. Pasaulis apsiverte auktyn kojomis. GAVAU DARBA, PIRMAJI SAVO GYVENIME, KITOJE SALYJE. Buvau labai laimingas. Tai merginai, nupirkau geri sokolado ir bilietus i moteriska kino filma is vampyru serijos... Taigi, pradejau dirbti. 4:55 ryto zadintuvas sauke, kelkis, laikas i darba. 5:35 autobusas i viena miesta. 6:45 agenturos autobusas i kita miesta. 8:00 darbas. Pirma diena buvo idomi, sutikau daug zmoniu (Amazon.co.uk sandelyje piko metu dirbo apie 2000 zmoniu). Gavau dirbti PICKER kaip jie sako, rinkau knygas, filmus, zaidimus, zaislus ir visa kita, ko tik galima uzsisakyti Amazon.co.uk puslapyje. Pirmoji savaite buvo lyg lengvas pasivaiksciojimas. Darbo kirterijai kilo ir daresi vis sunkesni. 50%, 64% 84%. Po 3 savaiciu buvo taip sunku ,kad visa darbo diena (8 valandos su dvejomis pertraukomis ,kurios trukdavo 35 minutes kartu sudejus, neskaitant trumpas pertaukeles toletui bei vandeniui kurias gali pasiimti kada panorejas) begiojau po prakaitu. Buvo labai sunku. Dirbau sunkiai nes pazadejo ,kad geriausi gaus kontrakta ir nebus atleisti po didziuju svenciu. Buvo ziauriai sunku. Namo gryzdavau 18:20 vakare. Vakariene ir i lova. Buvau laimingas! Juk dirbu! Stai praejo du menesiai. Simtai zmoniu buvo atleisti. O as, visas dar cia. Vis dar dirbu. Baigesi sventes, pasibaige sunkus laikai. Dirbti tapo taip lengva ,kad dabar vaikstau krapstant nosi, paskaitau knygas, pavartau nuogu moteru zurnalus :) Smagu. Susiradau draugu, nauja trannsprota. Keliausi dabar jau 5:35! Gryztu 17:40!!! Na ir geri laikai atejo. ESU LABAI LAIMINGAS. Zada pakelti atlyginima (Dabar 240£/savaite atskaicius visus mokescius) iki 275£ per savaite. Vien geros naujienos. Bet... Namu ilgesys vis stipreja, su namiskiais susikalbame per skype... Pasiilgau savo ziguliuko ,kuri palikau namie, pasiilgau katinu, kuriu turejau du, pasiilgau mamos ir tecio, net seses su kuria istisai pykdavomes :) Pasiilgai gero maisto, draugu. Visa tai lemia ,kad ilgai Anglijoje tikrai neuzsibusiu. Siek tiek uzsidribau, bandysiu kazkur investuoti, kazka kurti, galvoti kaip prasisukti... Anglija puiki salis, zmones linksmesni, kulturingesni. Neidomu man ,kad jie dviveidziai, man svarbu kaip jie su manimi bendrauja ir kaip jie sypsosi, o kas darosi uz mano nugaros nesvarbu. Neziuriu uz nugaros, ziuri tik i ateiti. Po sios ilgso minciu audros noreciau patarti jums ,emigrantams ir ne tik. Visuomet svajokite ,turekite tiksla ir jo visais imanomais budais siekite ( patartina legaliais ) ir jums visuomet pasiseks. Nesvarbu kaip sunku kazkur gyventi, svarbu kokie jus esate stiprus ir kiek turite jegu plaukti pries srove. Gyvenu tokia mintimi: Dziaukis sia diena ,kad ir kokia sunki ji bebutu ,nes rytoj gali buti dar sunkiau. Linkiu ir jums pozityviu minciu ir jegu savo tikslo siekimui. Aciu uz demesi.

“Become good at cheating and you never need to become good at anything else.”
-Banksy