twea

Ne soriukas, o eik ir atnaujink seno acc slaptažodį. Šis bus išmestas, o anas gaus įspėjimą.

Ne soriukas, o eik ir atnaujink seno acc slaptažodį. Šis bus išmestas, o anas gaus įspėjimą.

Jei pavogei vieną kartą kažką - tai gali ir toliau vogt? Manyčiau kad ne, juolab kad jei vagystės prieitų iki teismų - už kiekvieną baustų atskirai. :rolleyes:
 
Faktiškai yra, kaip Arnas jau minėjo - mokami ir nemokami resursai.
Nemokami dar skirstosi į tuos, kuriuos leidžiama naudoti tik nekomerciniams tikslams (savo tinklalaraščio dizainui, fotomanipuliacijai, kurią darai pasipraktikavimui ar pan.), tačiau komerciniams neleidžiama - parduoti darbo, kurį kurdamas panaudojai resursą negali, negana to - negali naudoti net ir savo tinklalapyje ar tinklaraštyje, jei šis yra komercinio pobūdžio. Čia atsiranda slidumai, kuriuos ne iki galo išmanau, bet tarkime mano asmeninis tinklaraštis, kaip suprantu yra nekomercinis tol, kol aš iš jo neužsidirbu pinigų, vadinasi vos įdėsiu vieną reklaminį skydelį - jau nebegaliu naudoti nekomercinių resursų. Ar ne?
 
Kitas dalykas - kai kurie resursų autoriai nurodo ir daugiau sąlygų - vieni prašo kad susisiektum ir paklaustum ar gali naudoti elementą, kiti - kad praneštum kur panaudojai ir t.t. Kiekvienu atveju reikia skaityti licensiją.
 
Geriausia mano supratimu dizaineriui pačiam fotografuoti, ir naudoti kiek įmanoma dažniau savo medžiagą. Jeigu nesi tikras dėl resurso panaudojimo - visada susisiek su jo autorium, paprastai jie labai geranoriški, ir viską išsiaiškinsit. Dar galima pirkti resursus, tada būsi tikras kad juos naudoti gali kaip nori - tačiau paprastai jie nepigūs - tarkim iStock'e yra ir tokių nuotraukų, kurių viena gali kainuoti 50 dolerių... Aišku yra ir pigesnių, Shutterstock'as skaitosi pigesnis fotobankas.
 
Aš naudoju svetimus resursus komerciniams darbams minimaliai. Praktiškai viską nusipiešiu pati, o kai reikia fotografijų - perkam iš fotobankų, kartais užsakovas turi kažką savo. Fotomanipuliacijoms perkam visas nuotraukas, kurias naudojam. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, ir jeigu fotomanipuliacijoje ketina panaudoti kažkokį nereikšmingą fotografijos elementą - teoriškai gali paimt, atsisiųst nekomerciniams tikslams skirtą fotografiją ir išsikirpt iš jos, tikėdamasis kad niekas nesužinos. Tačiau realiai tai yra autorinių teisių pažeidimas.
 
Reklamos agentūros neretai turi nusipirkusios fotografijų ir vektorių katalogus, taip pat aktyviai naudojasi fotobankų paslaugomis, kartais turi ir savo fotografus su fotostudija, kad galėtų nusifotografuoti kažką patys, arba prireikus samdo fotografą iš šalies.
 
Tik naujokėliai ima bet ką iš google vaizdų ir naudoja savo darbuose - jie paprastai dar nežino kas yra autorinės teisės, ir kaip galima stipriai nusvilti nagus, be to - kol nieko gero nesukuria patys, nesupranta kad reikia gerbti kito kūrybą...
Be to - įpratę naudoti ant lėkštutės patiektais stock'ais jie sunkiai išmoksta piešti, generuoti idėjas - nedaug tobulėja. Tuo tarpu kai pieši pats - kaskart laviniesi, ir kaupi savo asmeninius resursus, ilgainiui turėsi visą kolekciją įvairios grafikos. Kai ko žinoma antrą kartą naudoti nebegalėsi dėl to, kad turtines teises pardavei kartu su darbu, bet tau bus juoko darbas nusipiešt dar vieną panašų objektą, kai būsi pripiešęs ne vieną šimtą įvairių darbų :) Practice makes perfect, kaip sakoma ;)

Pirma - narys nebuvo nubaustas, buvo tik žodinis perspėjimas.
Antra - atsiradus vienai tokiai temai, iš paskos pasipila dar dvidešimt - kiek galima tas temas kilnoti?
Trečia - yra taisyklės, arba jų laikomasi, arba jos pažeidžiamos - jei pažeidžiamos - bausti galima ir taškas.
 
P.S. sutinku, kad būtų geriau, jei ir apie žodinius įspėjimus nariui būtų automatiškai pranešama. Kitaip to įspėjimo galima net nepastebėti, ir jis praranda savo prasmę.

Visiškai nepritariu. Tai diskriminacija jaunesnių atžvilgiu, nepaisant to, kad žmogaus gabumai nuo amžiaus nedaug priklauso. Be to - diktatūrinė prievarta atskleisti savo amžių. Kas nori - tas yra profilyje užsirašęs datą - galima nueiti ir pasižiūrėti.
 
Nepritarčiau jokiai idėjai, kuri remiasi prievarta, o ši dar ir daugiau minusų turi, nei tai.

Galėčiau daugybę priežasčių išvardinti kodėl Lietuvoje gyventi gera:
Todėl, kad Lietuva - gražus, žalias kraštas, turim puikų pajūrį ir daugybę švarių ežerų.
 
Mūsų kaimai - vis dar beveik tokie patys kaip ir prieš dvidešimt metų. Su tokiomis pačiomis geromis senučiukėmis, šuliniais ir gatvėj besisveikinančiais su visais sutiktais vietiniais. Su ekologiškus kaimiškus kiaušinius perinčiomis vištomis, natūraliai augančiomis daržovėmis, ir šiltu šviežiu karvutės pienu be jokių "E".
 
Ne visi lietuviai susiraukę, ir nevisada. Kiekvienas pažįstame nuostabų draugišką kaimyną, malonią padavėją kavinėje, paslaugų policininką - yra daugybė šiltų žmonių, kurie padeda vieni kitiems.
 
Lietuviai turi neįtikėtiną sugebėjimą susivienyti, būti patriotiški, ir iškovoti laisvę ne ginklu, o daina. Galime didžiuotis savo turtinga istorija, mūsų protėviai buvo tikri didžiavyriai, ir kiekvienas iš mūsų turime tai savo kraujyje.
 
Nuostabi ne tik mūsų juoda duona. Nuostabūs šaltibarščiai, cepelinai, naminė gira, alus, varškės sūris, žemaitiškas kastinys, rūgpienis ir daugybė kitų patiekalų, kurių labai ilgisi emigravę tautiečiai.
 
Mes turime braliukus - latvius. Mes mylime juos, o jie - mus. Ar daug šalių gali pasigirti tokiais broliškais santykiais su kaimynais? Turėtumėm dar vienus braliukus - prūsus, deja istorija taip susiklostė, kad pasaulyje likom tik mes ir latviai - daugiau baltų šioje žemėje nebėra...
 
Vilnius - nuostabus miestas. Jį giria turistai, kaip labai jaukų, žalią, su nuostabiu senamiesčiu. Aš taip pat tai matau kiekvieną kartą eidama senamiesčio gatvele - dievaži koks jis gražus. Kas gali būti smagiau už riedėjimą dviračiu, saulėtą dieną, savo mieste?
 
Mes kalbame viena seniausių ir viena mažiausiai pakitusių pasaulio kalbų. Tai turbūt reiškia, kad turime vertybes, jeigu sugebėjome išsaugoti savo kalbą net per visus karus ir okupacijas, ar ne? Mūsų kalba giriama kaip labai daininga ir turtinga, o išmokti jos yra gerokai sudėtingiau nei daugelio kitų kalbų (taip jau būna su turtingomis kalbomis) :)
 
Mes mokame labai nuoširdžiai ir triukšmingai sirgti už šalies sportininkus. Visi būname tikri patriotai kai vyksta rimtas krepšinis, nesvarbu ar tu moksleivis, ar verslininkas, ar Prezidentė :)
 
Čia mano draugai, giminės, pažįstami veidai, panašios aktualijos. Jokioje kitoje šalyje nesijausčiau "savesnė" nei jaučiuosi čia. Juokinga, bet net su užpuoliku gatvėje aš turėčiau daugiau bendrumų, nei su kokiu kitos šalies piliečiu. Juk mes abu užaugome čia, kalbame ta pačia kalba - aš dar turiu šansą su juo susikalbėti :)
 
Mes turime karštas vasaras, ir baltas žiemas. Galime džiaugtis tikromis Kalėdomis, kokias rodo filmuose, važinėtis rogutėmis, slidėmis ir snieglentėmis, o paskui su nekantrumu laukti vasaros. Jai atėjus kiekvienais metais būname tokie laimingi - pagaliau šilta, saulė, ežeras, šašlykas su draugais. Mėgstu šilumą, bet gyvendama kokioje Ispanijoje pasiilgčiau sniego. Ir Kalėdos man nebūtų Kalėdos, jeigu aplink auga palmės...
 
Čia mano namai. Net nebūdama emigrante galiu drąsiai pasakyti kad myliu savo Tėvynę, nepaisant ekonominių ar kitokių sunkumų.

Šiame forume nusikaltėliai, sąžiningus žmones laikantys kvailais, nepageidaujami, viso gero.

Nors dauguma maršrutų visada pigiai galima nukeliauti ir su SimpleExpress, LUX Express leidžia už kelis eurus pasiekti net Sankt Peterburgą, kur gegužės viduryje prasideda Baltosios naktys.
 
Iki kovo 18 dienos parduodami akcijiniai autobuso bilietai: http://www.luxexpres.../march_campaign

Čia bandyk paskaityt:
Mano nuoroda
Visko nežiūrėjau, bet vienam pranešime rašo, kad skiriasi locked ir unlocked iPhone 4 model number'is, jei gerai suprantu, unlocked iš UK turi būti toks:
Pasižiūrėk ant dėžutės, arba iPhone / Settings / General / About. Maniškis irgi iš UK, factory unlocked, patikrinau - tikrai toks kodas :)

Šaunūs patarimai, sutinku praktiškai su viskuo, jei laikome pavyzdį reliatyviu - ne visiems netalentingiems sekasi, o talentingiems - nesiseka. :)
 
Man užkliuvo vieta, kurią pacitavau. Pati, būdama laisvai samdoma dizainere jau ne vienerius metus, pastebėjau, kad visada būti pasiekiama - ne išeitis. Bent jau - ne mano atveju. Kažkada būtent taip, kaip rašai ir elgiausi - vos gaunu e-meilą - puolu dirbt, nesvarbu ar šeštadienis, ar vienuolikta valanda vakaro - maniau kad tai sustiprins pasitikėjimą manimi, kad taip elgtis teisinga ir profesionalu. Anaiptol - užsakovui tai dažnai nėra mirtinai būtina, o kitą dieną, parašius kitam užsakovui, nebegalėsiu pasakyti kad esu neišsimiegojusi, nes vakar naktį dirbau iki trečios valandos su kitu klientu - teisintis juk negalima. :)
Reikia protingai apskaičiuoti savo darbo grafiką, pasiliekant laiko poilsiui, ir tas grafikas turi būti gana griežtas, keičiamas tik esant neišvengiamai būtinybei, papildomam užmokesčiui. Pavyzdžiui aš nedirbu savaitgaliais, o paprastomis dienomis dirbu iki tam tikros valandos. Mano klientai žino mano darbo grafiką, ir gerbia mano teisę į poilsį - neturiu jokių problemų, kiek žinau visi patenkinti. Žinoma, tai nėra visiškai absoliutu, kartais sutinku imtis degančio projekto, ir dirbu ties juo savaitę po 16 valandų per dieną - bet tai jau priklauso nuo atskiro susitarimo. Kartais užsisėdžiu prie kompiuterio ilgiau - tuomet neignoruoju "per vėlai" parašiusio kliento - jei darbelis nedidelis - atlieku, jei didesnis - parašau kada galėsiu atlikti, pasiteirauju ar tinka mano terminas.
 
Reziumė - manau būtina turėti konkretų darbo grafiką (bent jau tiems freelanceriams, kurie turi darbų pastoviai), kitaip nebepavyks visko sukontroliuoti, atsiras ir tokių klientų kurie tiesiog užlips ant galvos - pamatę kad esi pasiekiamas kiaurą parą, išsisemsi, prarasi motyvaciją, nuvilsi kitus klientus (kurie be viso kito galbūt būtų buvę geresni, nes gerbė Tavo laiką nuo pat pradžių). :)
 
Žinoma tai, kad dizaineris turi darbo grafiką nereiškia kad jis gali būti nepareigingas. Pati laikausi principo - padaryti viską, kad kiekvienas darbas būtų atliktas kiek įmanoma geriau, ir kiek įmanoma greičiau. Laikytis žodžio privaloma visuomet, o jei dėl kažkokiu force major'ų neįmanoma - reikia nedelsiant informuoti apie tai klientą, kaip dealeris rašė, pasiūlant sprendimą.
 
Dar vienas dalykėlis - taip, kiekvienas klientas yra svarbus, bet kiekvieno užsakymo neaprėpsi. Reikia mokėti rinktis, ir ne tik pagal užsakymo dydį, projekto kainą, termino ilgumą - dar ir pagal patį klientą. Esu turėjusi užsakovą, kuris mokėdavo nedaug, bet nuolat reikalaudavo kad viską mesčiau, spausdavo, terorizavo visomis prasmėmis. Maniau - pakentėsiu šiek tiek, jis pradės mokėti geriau, būsim susidirbę... Kur tau :)
 
Džiaugiuosi, kad dabar dirbu su žmonėmis, kurie moka maloniai bendrauti, gerbia mane, stengiasi derinti laiką iš anksto, įvertindami faktą, kad galiu turėti ir kitų užsakymų, ir apskritai - ne patys spręsdami kiek laiko užtruks sukurti vieną ar kitą darbą, bet tardamiesi kiek laiko tam dizainui atlikti reikės. Žodžiu manau kad dirbti su žmonėmis kurie vargina tiek protiškai, tiek fiziškai - neverta. Net jei jie moka neblogai (nors kiek man teko sutikti - būtent tokie ir nemoka daug).
 
Yra daugybė fainų žmonių, su kuriais dirbt bus vienas malonumas, tiesiog jų niekada nesutiksi, o jei ir sutiksi - atsisakysi jų užsakymo, jei ant galvos turėsi vieną ar kelis klientus-teroristus, su besikartojančiomis frazėmis: "tu dabar prie kompiuterio? Man reikia už valandos čia tokio logotipo, padaryk. Ir būtų gerai kad padarytum vardan ateities mūsų bendradarbiavimo - nemokamai... Na gerai, šimtą litų sumokėsiu".
 
Pabaigai pridurti galėčiau tiek, kad viskas susiveda į vieną vienintelę tiesą - Tau turi patikti tai, kuo užsiimi. Tada Tu dirbsi "kaip sau" ir darbai bus kokybiški, tada neatidėliosi, nes dirbsi su malonumu, užsidegęs, tada - pastoviai tobulėsi, augsi, būsi kasdien profesionalesnis ir t.t. Raskite mėgstamą darbą, ir nei vienos dienos nebereikės dirbti - gaila nepamenu kieno ši citata, bet ji tobula.

Pagaliau normalių patarimų atsirado, ne tik "primušk, užmušk, sumušk"...
 
Gal man lengva kalbėti, nes mokykloj jau nesimokau, bet mano nuomone - nereikėtų nusileisti iki jų lygio. Ir aš pati mokykloj taip elgiausi - nekreipdavau dėmesio į kvailius (tokių kone kiekvienoj klasėj atsiranda), bendravau su įdomiais žmonėmis, jei mane pastumdavo - gaudavo atgal (voždavau kaip reikiant, buvau sportiška mergiotė :D), o iki tol - jokio kontakto.
 
Pritariu tiems, kurie siūlo susirasti sau įdomių draugų, užklasinės veiklos. Ir tai nebūtinai turi būti kovos menai, geriausia - jei darysi tai, ką mėgsti. Tuomet būsi laimingesnis, o laimingesni žmonės labiau pasitiki savimi ir geriau jaučiasi. Jei imsi vaikščiot mokyklon su šypsena ir iškelta galva - jau turėtų sumažėt patyčių, tave tarsi apgaubs teigiamos energijos aura - tai pastebės ne tik pašaipūnai, kuriuos tai ims šiek tiek gąsdinti, bet ir merginos ;) Be to - jei veiksi tai, ką mėgsti veikti kažkokiame būrelyje - ten sutiksi tokį patį pomėgį turinčių žmonių, su kuriais bus smagu bendrauti - štai ir nauji draugai.
 
Man dailės mokykla buvo tarsi rojus, kuriame niekas niekada iš nieko nesišaipė, vienoj kompanijoj puikiai sutarė tokia marga pagal mėgstamą muziką ir aprangos stilių kompanija, kad nepatikėtumėt :D Pabuvus ten kurį laiką, bendrojo lavinimo mokykloj kai kurie žmonės ėmė atrodyt tokie riboti, kad jiems ką nors atseit užgauliai leptelėjus belikdavo palinguoti atlaidžiai galva ir pareikšti užuojautą - tikrai, nepikta būdavo, o gaila jų...

Pagaliau normalių patarimų atsirado, ne tik "primušk, užmušk, sumušk"...
 
Gal man lengva kalbėti, nes mokykloj jau nesimokau, bet mano nuomone - nereikėtų nusileisti iki jų lygio. Ir aš pati mokykloj taip elgiausi - nekreipdavau dėmesio į kvailius (tokių kone kiekvienoj klasėj atsiranda), bendravau su įdomiais žmonėmis, jei mane pastumdavo - gaudavo atgal (voždavau kaip reikiant, buvau sportiška mergiotė :D), o iki tol - jokio kontakto.
 
Pritariu tiems, kurie siūlo susirasti sau įdomių draugų, užklasinės veiklos. Ir tai nebūtinai turi būti kovos menai, geriausia - jei darysi tai, ką mėgsti. Tuomet būsi laimingesnis, o laimingesni žmonės labiau pasitiki savimi ir geriau jaučiasi. Jei imsi vaikščiot mokyklon su šypsena ir iškelta galva - jau turėtų sumažėt patyčių, tave tarsi apgaubs teigiamos energijos aura - tai pastebės ne tik pašaipūnai, kuriuos tai ims šiek tiek gąsdinti, bet ir merginos ;) Be to - jei veiksi tai, ką mėgsti veikti kažkokiame būrelyje - ten sutiksi tokį patį pomėgį turinčių žmonių, su kuriais bus smagu bendrauti - štai ir nauji draugai.
 
Man dailės mokykla buvo tarsi rojus, kuriame niekas niekada iš nieko nesišaipė, vienoj kompanijoj puikiai sutarė tokia marga pagal mėgstamą muziką ir aprangos stilių kompanija, kad nepatikėtumėt :D Pabuvus ten kurį laiką, bendrojo lavinimo mokykloj kai kurie žmonės ėmė atrodyt tokie riboti, kad jiems ką nors atseit užgauliai leptelėjus belikdavo palinguoti atlaidžiai galva ir pareikšti užuojautą - tikrai, nepikta būdavo, o gaila jų...

Pagaliau normalių patarimų atsirado, ne tik "primušk, užmušk, sumušk"...
 
Gal man lengva kalbėti, nes mokykloj jau nesimokau, bet mano nuomone - nereikėtų nusileisti iki jų lygio. Ir aš pati mokykloj taip elgiausi - nekreipdavau dėmesio į kvailius (tokių kone kiekvienoj klasėj atsiranda), bendravau su įdomiais žmonėmis, jei mane pastumdavo - gaudavo atgal (voždavau kaip reikiant, buvau sportiška mergiotė :D), o iki tol - jokio kontakto.
 
Pritariu tiems, kurie siūlo susirasti sau įdomių draugų, užklasinės veiklos. Ir tai nebūtinai turi būti kovos menai, geriausia - jei darysi tai, ką mėgsti. Tuomet būsi laimingesnis, o laimingesni žmonės labiau pasitiki savimi ir geriau jaučiasi. Jei imsi vaikščiot mokyklon su šypsena ir iškelta galva - jau turėtų sumažėt patyčių, tave tarsi apgaubs teigiamos energijos aura - tai pastebės ne tik pašaipūnai, kuriuos tai ims šiek tiek gąsdinti, bet ir merginos ;) Be to - jei veiksi tai, ką mėgsti veikti kažkokiame būrelyje - ten sutiksi tokį patį pomėgį turinčių žmonių, su kuriais bus smagu bendrauti - štai ir nauji draugai.
 
Man dailės mokykla buvo tarsi rojus, kuriame niekas niekada iš nieko nesišaipė, vienoj kompanijoj puikiai sutarė tokia marga pagal mėgstamą muziką ir aprangos stilių kompanija, kad nepatikėtumėt :D Pabuvus ten kurį laiką, bendrojo lavinimo mokykloj kai kurie žmonės ėmė atrodyt tokie riboti, kad jiems ką nors atseit užgauliai leptelėjus belikdavo palinguoti atlaidžiai galva ir pareikšti užuojautą - tikrai, nepikta būdavo, o gaila jų...

Pagaliau normalių patarimų atsirado, ne tik "primušk, užmušk, sumušk"...
 
Gal man lengva kalbėti, nes mokykloj jau nesimokau, bet mano nuomone - nereikėtų nusileisti iki jų lygio. Ir aš pati mokykloj taip elgiausi - nekreipdavau dėmesio į kvailius (tokių kone kiekvienoj klasėj atsiranda), bendravau su įdomiais žmonėmis, jei mane pastumdavo - gaudavo atgal (voždavau kaip reikiant, buvau sportiška mergiotė :D), o iki tol - jokio kontakto.
 
Pritariu tiems, kurie siūlo susirasti sau įdomių draugų, užklasinės veiklos. Ir tai nebūtinai turi būti kovos menai, geriausia - jei darysi tai, ką mėgsti. Tuomet būsi laimingesnis, o laimingesni žmonės labiau pasitiki savimi ir geriau jaučiasi. Jei imsi vaikščiot mokyklon su šypsena ir iškelta galva - jau turėtų sumažėt patyčių, tave tarsi apgaubs teigiamos energijos aura - tai pastebės ne tik pašaipūnai, kuriuos tai ims šiek tiek gąsdinti, bet ir merginos ;) Be to - jei veiksi tai, ką mėgsti veikti kažkokiame būrelyje - ten sutiksi tokį patį pomėgį turinčių žmonių, su kuriais bus smagu bendrauti - štai ir nauji draugai.
 
Man dailės mokykla buvo tarsi rojus, kuriame niekas niekada iš nieko nesišaipė, vienoj kompanijoj puikiai sutarė tokia marga pagal mėgstamą muziką ir aprangos stilių kompanija, kad nepatikėtumėt :D Pabuvus ten kurį laiką, bendrojo lavinimo mokykloj kai kurie žmonės ėmė atrodyt tokie riboti, kad jiems ką nors atseit užgauliai leptelėjus belikdavo palinguoti atlaidžiai galva ir pareikšti užuojautą - tikrai, nepikta būdavo, o gaila jų...

Juk esi jaunas, visas gyvenimas prieš akis - nuotykiai, kelionės, merginos! Atsipalaiduok šiek tiek, šviečia saulė, atėjo pavasaris. ;)
Nesakau, kad turi imti krykštauti, jei esi ne toks, bet nepamiršk, kad gyvenime yra ne tik rimti dalykai, bet ir akimirkos grožis - ypač, kai esi tokio amžiaus. Vėliau spėsi apsikrauti atsakomybėmis - kaip uždirbti pinigų, sukurti šeimą, suprasti moteris... Nors iš tiesų ir tame yra daug džiaugsmo, jei žvelgsi pozityviau - tai tarsi nuolatinis žaidimas, stebinantis vis naujais "leveliais". Sėkmės ;)

Pagaliau normalių patarimų atsirado, ne tik "primušk, užmušk, sumušk"...
 
Gal man lengva kalbėti, nes mokykloj jau nesimokau, bet mano nuomone - nereikėtų nusileisti iki jų lygio. Ir aš pati mokykloj taip elgiausi - nekreipdavau dėmesio į kvailius (tokių kone kiekvienoj klasėj atsiranda), bendravau su įdomiais žmonėmis, jei mane pastumdavo - gaudavo atgal (voždavau kaip reikiant, buvau sportiška mergiotė :D), o iki tol - jokio kontakto.
 
Pritariu tiems, kurie siūlo susirasti sau įdomių draugų, užklasinės veiklos. Ir tai nebūtinai turi būti kovos menai, geriausia - jei darysi tai, ką mėgsti. Tuomet būsi laimingesnis, o laimingesni žmonės labiau pasitiki savimi ir geriau jaučiasi. Jei imsi vaikščiot mokyklon su šypsena ir iškelta galva - jau turėtų sumažėt patyčių, tave tarsi apgaubs teigiamos energijos aura - tai pastebės ne tik pašaipūnai, kuriuos tai ims šiek tiek gąsdinti, bet ir merginos ;) Be to - jei veiksi tai, ką mėgsti veikti kažkokiame būrelyje - ten sutiksi tokį patį pomėgį turinčių žmonių, su kuriais bus smagu bendrauti - štai ir nauji draugai.
 
Man dailės mokykla buvo tarsi rojus, kuriame niekas niekada iš nieko nesišaipė, vienoj kompanijoj puikiai sutarė tokia marga pagal mėgstamą muziką ir aprangos stilių kompanija, kad nepatikėtumėt :D Pabuvus ten kurį laiką, bendrojo lavinimo mokykloj kai kurie žmonės ėmė atrodyt tokie riboti, kad jiems ką nors atseit užgauliai leptelėjus belikdavo palinguoti atlaidžiai galva ir pareikšti užuojautą - tikrai, nepikta būdavo, o gaila jų...

Pagaliau normalių patarimų atsirado, ne tik "primušk, užmušk, sumušk"...
 
Gal man lengva kalbėti, nes mokykloj jau nesimokau, bet mano nuomone - nereikėtų nusileisti iki jų lygio. Ir aš pati mokykloj taip elgiausi - nekreipdavau dėmesio į kvailius (tokių kone kiekvienoj klasėj atsiranda), bendravau su įdomiais žmonėmis, jei mane pastumdavo - gaudavo atgal (voždavau kaip reikiant, buvau sportiška mergiotė :D), o iki tol - jokio kontakto.
 
Pritariu tiems, kurie siūlo susirasti sau įdomių draugų, užklasinės veiklos. Ir tai nebūtinai turi būti kovos menai, geriausia - jei darysi tai, ką mėgsti. Tuomet būsi laimingesnis, o laimingesni žmonės labiau pasitiki savimi ir geriau jaučiasi. Jei imsi vaikščiot mokyklon su šypsena ir iškelta galva - jau turėtų sumažėt patyčių, tave tarsi apgaubs teigiamos energijos aura - tai pastebės ne tik pašaipūnai, kuriuos tai ims šiek tiek gąsdinti, bet ir merginos ;) Be to - jei veiksi tai, ką mėgsti veikti kažkokiame būrelyje - ten sutiksi tokį patį pomėgį turinčių žmonių, su kuriais bus smagu bendrauti - štai ir nauji draugai.
 
Man dailės mokykla buvo tarsi rojus, kuriame niekas niekada iš nieko nesišaipė, vienoj kompanijoj puikiai sutarė tokia marga pagal mėgstamą muziką ir aprangos stilių kompanija, kad nepatikėtumėt :D Pabuvus ten kurį laiką, bendrojo lavinimo mokykloj kai kurie žmonės ėmė atrodyt tokie riboti, kad jiems ką nors atseit užgauliai leptelėjus belikdavo palinguoti atlaidžiai galva ir pareikšti užuojautą - tikrai, nepikta būdavo, o gaila jų...

Kaip suprantu esi uždaro būdo, ne agresyvus, paprastas geras vaikinas. Tokiem mokykloj, priklausomai nuo klasės ir mokinių sudėties bei socialinės padėties, dažniausiai būną pyzdiec.
 
Kodėl jie iš tavęs tyčiojasi?
 
Greičiausiai iš jų tyčiojasi jų tėvai, vyresni broliai ar kiti žmonės. Tokių yra vos keletas, visa kita banda seka dėl to, kad žmonės mėgsta jaustis viršesni ir kai yra kažkokia auka, atpirkimo ožys visi tą žmogų ir pasirenka, kaip lengviausią variantą.
 
Kadangi esi uždaro būdo ir ramus vaikinas, nei vienas nesitiki, kad pulsi į atlapus ar panašiai, esi labai tinkamas grobis.
 
Ką gali padaryti dėl to?
 
Paprasčiausias būdas būtų...tapk visai kitu žmogum. Jei nori, kad tau neliptų ant galvos, turi užsitarnaut pagarbą. Pagarba užsitarnaujama per drąsą ir atsidavimą. Taip pat labai labai labai labai labai (ir dar kartą labai) yra svarbu žmonės, su kuriais esi. Laimi dauguma. Jei turėsi draugų, kurie nebūtinai tave fiziškai užstos, bet morališkai palaikys - tavo situacija bus visai kitokia.
 
Todėl:
Pradėk sportuot. Geriausia jei pradėtum eit į kovos menų klubą. Nesvaik tu apie tuos savarankiškus mokymusis. Tam reikia per daug valios. Jei jos turėtum tiek, kad užtektų savarankiškai išmokt kovos meną, dabar jau tie kietuoliai savo galvom tau kojas kasytų. Lankyti kokį nors kovos meną yra tikrai sunku, ištverti 2-3 kartus per savaitę alinančių treniruočių tikrai nelengva, bet kitaip pagarbos ir neužsitarnausi. Sporto klubas tau padėtų nebent psichologiškai geriau jaustis. Muštis ten tu niekada neišmoksi.
 
Susirask draugų mokykloj. Tai gali būt tiek vaikinai tiek merginos. Jei negali susirasti draugų ar žmonės tavęs vengia, čia jau galėsim pradėt spręst kitas problemas. Nueik į vakarėlį kokį, kitas bendraamžių susibūrimo vietas, užmegzk pažintis.
 
Taip pat turėtum pramokt šiek tiek save užstoti ir žodžiais. Geriausiai turbūt tam padėtų koks nors debatų klubas. Apskritai klubai ir bendruomenės tau būtų viena geriausių išeičių šiuo atveju.
Žodžiu, jei tai, ką darai dabar veda prie patyčių rezultato, vadinasi turi pradėt elgtis kažkaip visai kitaip.
 
Sėkmės

Kiek perskaičiau, taip ir nesupratau kokia priežastis buvo, kad iš tavęs pradėjo tyčiotis? Jei atsakymas "šiaip", tai jis tikrai neteisingas. Buvo priežastis dėl kažko pradėjo tyčiotis. Dažnos patyčių priežastys būna tos, kad tiesiog laisvalaikiu nieko neveiki (pvz. didžiąją dalį laiko skiri kažkokiam tai kompiuteriniui žaidimui), bent jau pas mane klasėje taip būdavo. Turim klasioką kuris grįžęs namo visą laiką praleisdavo prie Counter Strike Source'o, per 2 savaites prie jo praleisdavo po ~90-100 valandų, nuo to ir prasidėjo patyčios, užgauliojimai, visa laime, kad tai buvo tik mūsų klasėje (jaunesni, vyresni nesikišdavo). Kentė jis 2 metus, 10-toje klasėje pradėjo užsiimti sportu (beroc rūtulio stumima lankė), ir patyčios pasibaigė.
 
Ką tuo norėjau pasakyti?
Tai, kad bandyk surasti savyje, tai, kas kitiems nepatinka. Taip, mes esam laisvi žmonės, galime daryti tai ką mes mėgstame, tačiau šiais laikais frazė "aš esu laisvas žmogus" tarp jaunimo nėra populiari, tad stenkis pritapti prie kitų. Tik nepradėk rūkyti, ar kitaip svaigintis, tiesiog nuklysi šunkeliais, nors iš tavo minčių dėstymo nepanašu, kad tave tai trauktu. Kaip Justinas minėjo, tapk kitu žmogumi.
 
"Duok į galvą, pabesk, nupuršk" ir t.t. nebūkit super herojais ir nedalinkit patarimų kurie ne pagerins padėti, o tik pablogins. Taip būna tik filmouse, kad viena uždaužai, kita diena prieš tave jis ant kelių klaupiasi. Aš pilnai suprantu, kad mes visi sugebame labai spalvingomis spalvomis fantazuoti, tik kartais, tas fantazijas geriau jau palikti savyje (sakau tam kuris čia į burną pripurkštu dūjų, su kėde trenktu per pamoka, ar pabestu vidury dienos), tokiais patarimais tik jaunuoliui tėvų piniginę paploninsit.
 
Kitas svarbu aspektas, tas kad daug ką reiškia kokioje mokykloje mokais. Jei mokais mokykloje kurioje tvarkingai apsirengusiu mokinių nepamatysi t.y. tokia mokykla kurioje vien forsai, tai bent jau mano patarimas būtų rinktis kitą, tvarkingą mokyklą. Dabar galėčiau lengvai palyginti savo mokylą su kita mano mieste esančia mokykla (žinoma jų yra begalo daug). Pas mus per mėnesį bus labai retas atvėjis jei kažkas susimuš, retas atvėjis jei valgykloje užlis be eilės, tiesiog visi tolerantiški, sekantis pliusas yra aprangos (turbut priežastį, kodėl tai yra didelis pliusas, patys žinot). Kita mokyla, kurioje dominuoja treningai tiesiog viskas būtų priešingai: užlindęs valgykloj į liustrą gautum, atėjęs su džinsais ir baltinukais - į liustrą gautum, jei kažkas susimuš - dar padės vieną iš jų daspardyt.
 
Kaip supratau, jei jau greitai baigsi mokylą esi 11-tokas, kažkaip keista... Visi "kiečiakai" jau po 10 išeina į profkes.

Sveiki,
 
Pakalbėkim apie idėjas, kurias lietuviai taip mėgsta ir vertina - tame tarpe ir aš pats. Nors apie save šia tema turėčiau kalbėti būtuoju laiku, kadangi kąsnelis patirties atvėrė akis.
 
Kodėl idėjos nieko vertos?
 
Ilgą laiką, kaip daugelis šiame forume, labai norėjau sukurti savo verslą, uždirbti daug pinigų, tad užsiregistravau čia ir pradėjau skaityti... ir perskaitęs begalybes įvairiausių žmonių pranešimų supratau, kad norint tai padaryti, svarbiausia yra "rasti gerą/orginalią/perspektyvią (įterpkit savo žodį) idėją!". Kadangi man su fantazija problemų nėra, tai aš ir pradėjau - įvairiausios idėjos pradėjo pas mane piltis. Tiesą sakant jų pradėjo atsirasti tiek daug, kad net atskirą sąsiuvinį užsivedžiau:
 
http://img38.imageshack.us/img38/996/20120303072531.jpghttp://img849.imageshack.us/img849/5027/20120303072349.jpg
 
Kiek tai tęsėsi? Bent porą metų. Kuo tai baigėsi? Dar didesniu kalnu idėjų, bet nei vienos neįgyvendinau. Bet palikim mane sekundei ir peržvelkim kitus forumo narius, čia "idėjų" irgi, atrodo, netrūksta:
 
Galime pastebėti, kad visur tiesiog sprogsta šitas skambus žodis. Pagrindinės problemos čia atsiskleidžia:

Žmonės apsėsti sugalvoti kokią nors idėją
Mano, kad jų sugalvota idėja iškarto neš nerealius pinigus ir visi bandys ją pavogti
Idėją aprašo vos pora sakinių per daug niekur nesigilindami, nes ji juk pati savaime nereali, visi tie skaičiavimai ir apmąstymai tėra smulkemos
Dauguma galvoja, kad savo idėjai įgyvendint jiems būtinai reikės partnerio. Taip, mintis gera, tačiau ieškodami daro dar vieną klaidą - ieško žmonių "norinčių prisidėt", o taip atsitinka todėl, kad žmonių galinčių prisidėt jie tiesiog tingi ieškot, nes norisi savo idėją įgyvendint greičiau nei kiti, kol niekas bloga akim nenužiūrėjo ir nepavogė.

 
Ką iš to gauname? Užburtą nuolatinį idėjų generavimą ir komentavimą, tačiau vos keli procentai piliečių pereina prie idėjos įgyvendinimo fazės. Taip gaunasi todėl, kad pats idėjų mąstymas ir lyg narkotikas - kai sugalvoji vieną, pabandai į ją pasigilinti, supranti, kad ji ##### ir galvoji antrą, tada pakapstai antrą idėją ir supranti, kad ši taip pat #####, todėl mąstai trečią, o, kad sutaupytum laiko sumąstai dar ir ketvirtą bei penktą, nes jei kuri nors idėja pasirodys vėl nieko verta, turėsi dar dvi likusias.
 
Žodžiu taip ir žaidi mąstydamas vis daugiau ir daugiau idėjų, bet nustoji jas vertint ir bandyt/galvot kaip įgyvendint, todėl tiesiog lieki prie jų generavimo.
 
Kas yra kažko verta?
 
Kas tikrai yra kažko verta, tai darbas ir veiksmai. Jei turit idėjų susijusių su svetainių kūrimu, nustokit malt šūdą ir ieškot suknistų partnerių, sėskit mokytis programuot ir piešt. Gana verkt, kad matematikoj nesat gabūs ir gimėt su abiem kairėm rankom todėl piešt nemokat ar "neturit meninių gebėjimų", todėl jūsų dizainai atrodo lyg iš atsilikėlių mokyklos konkurso. Viskas įmanoma. Jei sugebat valdyt abi rankas ir turit pilnai funkcionuojančią galvą tai tik laiko klausimas, kada abiejų dalykų išmoksit. JEI BANDYSIT.
 
Jei turi idėjų susijusių su pirkimais-pardavimais, tai nustok ieškot tų tobulų prekių (juokingiausia, kad tokios paieškos yra paklaust forume "a kas daba gerai aina?"), o pasitaupykit pinigų - t.y negerkit ir nerūkykit savaitgalį, arba tėvų duodamus "pietų" pinigus taupykit ir ieškokit ką dabar galit nusipirkt gana nebrangiai ir parduot su šiokiu tokiu antkainiu. Esmė nėra iš karto pasidaryt 10 000 per mėnesį, o suprast kaip pirkėjas mąsto, kaip galit gaut geresnes kainas, kaip tinkamai reklamuot savo prekes ir tūkstantį kitų esminių verslo elementų.
 
Jei turit kitokių minčių, ne ieškokit tos savo "tobulosios nušvitimo akimirkos", kada verslo planas tiesiog pats pasirašys ir visi jums neš milijonus, bet imkitės daryti bet ką, kas nors truputėlį suvokimo visoj toj srity atneštų. Ką nors remontuot - išrinkit savo dviratį ir bandykit surinkt, kad neliktų laisvų dalių, vest renginius - suorganizuokit kam nors gimtadienį tokį, kad visas kaimas atsimintų, verst knygas - pasiimkit anglišką knygą patinkančia tema ir išverskit pirmą skyrių.
 
Idėjos dažnai labai gražiai atsisijoja, kai savo fantaziją šiek tiek pagardini realybe. Atsiranda patirtis, naujos idėjos, pažintys, pinigai na ir tada normalus idėjų įgyvendinimas bei pinigai, apie kuriuos visi svajojam.
 
O jei po viso šito jūs vistiek norėsit rasti tuos savo milijonais besišvaistančius investuotojus, juos vistiek turėsit įtikint ne tik idėja, bet ir kodėl būtent TU gali ją įgyvendint. O ją įgyvendinti galėsi tik tūkstantį kartų bandęs ir dar tiek pat suklydęs. Nes tai neišvengiama. Jei nori kažką mokėti, turi turėti daug patirties, o vienintelis kelias jos įgyti - daryti kažką ir mokytis iš savo padarytų klaidų.
 
Galvokit apie mums jau gerai žinomus pavyzdžius, Gates'ą, Jobs'ą - juk tokias kompanijas sukūrė, bet pradžioj Bill'ui forumuose nereikėjo rašinėti, ką kiti mano ir ar įmanoma uždirbti, jei kompiuteris turėtų operacinę sistemą, nei Jobs'as klausė "kur būtų galima realizuot asmeninį kompiuterį"? Jie kūrė, mokėsi ir darė ir ne su "norinčiais prisidėti prie projekto", bet su tais, kurie galėjo ir mokėjo kažką daryti ir tikėjo ta pačia idėja.
 
Ką daryti toliau?
 
Paskaitykit:
Kodėl neverta bijoti, kad kas nors pavogs jūsų idėją. Bei kaip visada šaunų Kerniaus komentarąta pačia tema.
 
Pažiūrėkit:
 
Kaip visad gera Ilja Laurs kalba. Rekomenduoju šitą, nes jis mėgsta save vis kartoti kiekvienam video, o čia dauguma jo idėjų sudėta į vieną. O jei esat tikrai alkani, tai pažiūrėkit dar ir šitą, kuris yra gana panašus į pirmąjį, bet su keletu naujų įžvalgų, bei šitą, mano mėgstamiausią, peržiūrėtą gal 3 kartus.
 
Šitą būtinai - apie verslininkų didžiausias klaidas ir svarbiausias savybes.
 
Mokymuisi:
Programuoti galit pradėti mokytis:
http://www.codecademy.com
http://www.theninjaofweb.com/ - šiek tiek įvairių web develop'inimo pradmenų
http://www.codeschool.com/courses - čia yra tiek mokamų, tiek nemokamų kursų. Jei tikrai norit išmokt programuot, tačiau vis negalit normaliai prisiverst, siūlau nepagailėt šiek tiek pinigėlių. Motyvacija visai kitokia bus, kai žinosit, kad jau susimokėjot.
Įvairių mokamų/nemokamų kursų, kurie padės jums tobulėti galit rasti čia:
http://www.khanacademy.org/
http://www.udemy.com/ - čia vis akcijos programavimo kursam pasitaiko.
 
Jei kas dar nesinaudojat:
laisvą laiką labai verta leisti http://www.ted.com ir http://ecorner.stanford.edu/
 
Jei vistiek nežinot nuo kurio galo pradėt:
http://uzdarbis.lt/t157323/verslo-internete-ideju-schema/
http://uzdarbis.lt/t43883/rimti-darbo-budai-internete/
http://uzdarbis.lt/t149675/investicijos-i-ateiti-it-verslas/
 
Ką turit pridėti?
 
Pabaigai...
 
Niekieno nenorėjau įžeisti šituo pavadinimu, nes forume yra tikrai labai stiprių asmenybių senokai sukūrusių savo verslus ir sėkmingai juos plėtojančių. Čia skirta visiems tiems "idėjų medžiotojams" laukiantiems išganingosios minties. Nes žinau, ką tai reiškia, kadangi pats ten buvau. Taip pat žinau, kad iš to pagyti beveik neįmanoma, tačiau įmanoma su tuo susigyventi ir šio bei to pasiekti. Įmanoma kurti naujas idėjas, tačiau išmokti kartų vieną po kitos jas įgyvendinti. Didžiausias vaistas nuo šitos bjaurasties yra savo idėjos užauginimas ir pavertimas jos sėkmingu verslu.
 
Labai džiaugsiuos, jei bent vieną žmogų tai įkvėps imtis darbo pagaliau
 
Justinas

Iš anksto atsiprašau - neturėjau laiko perskaityti visų 8 puslapių komentarų, tad nepykit, jei kai kur pasikartosiu.
 
Pirmiausia - pagarba temos autoriui už pasidalinimą šia istorija, ir nesavanaudišką norą kažką švelniai stumtelt, kad susimąstytų, atsimerktų, imtų dirbti su savimi.
 
Iš tiesų man labai svetima tai, ką DjiXas daro, ir kaip jis tai daro, bet tai yra visiškai nesvarbu. Kas svarbu - tai, kad kiekvienas turėtų suprasti, jog esame skirtingi - ne tik atrodome kitaip, turime skirtingus pomėgius, tikslus, vertybes, svajones, galų gale - mylime skirtingus žmones. Taigi mano vertybės, svajonės, tikslai - labai kitokie, nei DjiXo, bet aš neturiu jokios teisės teisti, smerkti ir apskritai vertinti jo pasirinkimo, taip pat, kaip niekas negali vertinti maniškio. Čia visai kaip "dėl skonio nesiginčijama", tik dar rimčiau - kas gali už mane nuspręsti, kaip gyventi aš turėčiau? Niekas, mes kiekvienas sprendžiame patys, bent jau, jei esam nebe mažamečiai. :) - tai juk MŪSŲ gyvenimai!
 
Esame labai unikalūs, kiekvienas su savo EGO, kuris formuojasi nuo vaikystės, įtakojamas aplinkos, tėvų, mokytojų, draugų, įvairių situacijų į kurias papuolame, TV ir t.t. - vardint ir vardint. EGO ir aš - nėra tas pats, tai tik maža dalelė manęs, nevisada teisinga, dažnai savanaudiška, suformuota aplinkos, iškreipta, pasipūtusi... Nesakau, kad to reikia atsikratyt, bet reiktų išmokt išgirsti gilesnį save, nei tas "aš pats kiečiausias, manęs įžeidinėt niekas neturi teisės" - tai pernelyg žemiška, neprotinga, žema. Geriau išmokti įsijausti ir į kitus, pažvelgti plačiau, suvokti, kad tavo pasirinkimas - nebūtinai tinka ir kitam, ir nėra tokio dalyko, kaip absoliuti tiesa.
 
Taip pat turim įvairius talentus, pašaukimus, gabumus - vieni esam tiksliukai, kiti - humanitarai, treti - menininkai, būna ir tokių, kurie gabūs kone viskam, arba atvirkščiai - kol kas nerado kam jie gabūs (tačiau tikrai yra kažkam gabūs). :)
 
Kiekvienas turim temperamentą, kuris yra keturių pagrindinių tipų mišinys, ir nelengvai rasit žmogų, kurio mišinio proporcijos sutaptų. Taip pat esam ekstravertai arba intravertai. Turim sudėtingus charakterius, skirtingą kiekį charizmos, esam linkę lyderiauti, arba norim turėti lyderį...
 
Nenoriu labai išsiplėsti, lenkiu prie to, kad kiekvienas esam kitoks, ir negali būti vieno recepto. Net ir milijono receptų būtų per mažai :) Kiekvienas turime rasti SAVO kelią. Ir panašu, kad DjiXas šiuo metu daro tai, ką jis turi daryti - nežinau, ar jo pasirinkimas logiškas, ar intuityvus, ar dar kažkoks - jis jaučia tam aistrą, nemato savęs niekur kitur, ir būtent todėl jis tai daro, ir darys, kad ir ką kiti besakytų. Ta aistra ir jaučiasi, todėl jūs ir lenkiate galvas - prieš jus žmogus, kurio ryžto negali užgesinti praktiškai niekas - tai užburia ir įkvepia. :)
 
Jei esate to priblokšti - tikriausiai patys savo kelio dar neradote, todėl tai ir kelia begalinį susižavėjimą. Jei savo kelią (bent jau šiam gyvenimo etapui) radote - patys elgiatės ne mažiau ryžtingai, tik savose srityse, tikite tuo, ką darote, jaučiatės laimingi, ir tas tekstas buvo tiesiog atvirai išdėstyta kitokia kito žmogaus istorija. Gal net pagalvojote skaitydami - "man pasisekė labiau... esu laimingesnis". Ne? :)
 
Tik nepulkite mėgdžioti, elgtis taip pat, ar net panašiai - DjiXo kelias yra tik jo kelias. O jūs - kiekvienas turite rasti saviškį. Niekada negalima trokšti būti panašiam į kažką, stengtis mėgdžioti kažko, net turėti idealą mano manymu nėra labai gerai - reikia stengtis būti savimi, ieškoti savęs, suprasti save, atrasti save - tik tada galėsite tapti geresni, nei esate. Būdami kažkuo kitu niekada nebūsite geresni - juk jūs apskritai nebūsite savimi, gyvensit kažkieno kito gyvenimą. :)
 
Sėkmės visiems paieškose, ir sveikatos DjiXui! Kelios citatos, kurios, tikiuosi, prasklaidys jaunatviškai-fanatišką susižavėjimą, ir padės suprasti, kad nereikia niekur pult stačia galva - gal tai ne tau ir ne tavo. :)
 
It takes courage to grow up and become who you really are. E.E.Cummings
 
Let the world know you as you are, not as you think you should be, because sooner or later, if you are posing, you will forget the pose, and then where are you? Fanny Brice
 
Be what you are. This is the first step toward becoming better than you are. Julius Charles Hare
 
You were born an original. Don't die a copy. John Mason

Sudarius autorinę sutartį tarp fizinių asmenų (autorius fizinis ir užsakovas fizinis) GPM yra B klasės pajamos, t.y. GPM reikia susimokėti pačiam autoriui.
Dėl įmokų sodrai - fizinis asmuo darbdavys turėtų užsiregistruoti draudėju sodroje.
 
Tų problemų nėra jei autorius fizinis asmuo, o užsakovas juridinis.

Šiame forume nusikaltėliai, sąžiningus žmones laikantys kvailais, nepageidaujami, viso gero.

Šiame forume nusikaltėliai, sąžiningus žmones laikantys kvailais, nepageidaujami, viso gero.

Šiame forume nusikaltėliai, sąžiningus žmones laikantys kvailais, nepageidaujami, viso gero.