twea

Niekaip neprisiruošiu vėl užsiimti :) Vaikštau be akinių, regėjimas pagerėjęs, bet ne idealus. Šiaip man tikrai padėjo tie pratimai, tiesiog netingėti reikia. :)

Turbūt daugelis čia esančių žmonių labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, todėl turėti sveikas akis yra labai svarbu – kitaip nukentės ir darbo produktyvumas, juk dirbti su paraudusiomis, ašarojančiomis akimis tikrai nemalonu...
 
Straipsnis skirtas ne tik silpnaregiams – keturi iš penkių skyrių tinka visiems, net turintiems puikias akis - tai tiesiog bendri patarimai kaip palaikyti sveikas akis, neleisti joms pervargti, kokių vitaminų ir maisto papildų galima profilaktiškai vartoti akių stiprinimui.
 
Tik penktas skyrius skirtas regos problemų jau turintiems – tačiau gali būti įdomus ir puikiai matantiems žmonėms – penktas skyrius apie tai, kaip atsiranda regos sutrikimai, kas juos sukelia, ir kaip su jais kovoti – kaip atstatyti regėjimą ar bent jį pagerinti.
 
Turbūt esate girdėję, kad rega būna ne tik 100%, bet ir 200% ar net 500% - kai žmogus mato visą lentelę pas okulistą iš gerokai didesnio atstumo nei įprasta. Tad turbūt kiekvienas turi erdvės akių stiprinimui – net jei dabar mato puikiai kaip žmogus, jis gali matyti puikiai kaip erelis B-)
 
1. Geras apšvietimas.
Tai labai svarbu, ir nors visi apie tai žinome, ne visada pasirūpiname. Akims nėra sveika, jei kambarys skendi prieblandoje, o pats sėdi įbedęs žvilgsnį į monitorių (ar televizorių). Stalinė lempa ir bent nedidelė lempelė bendram kambario apšvietimui tikrai nepakenks - nebus didelio kontrasto po to, kai nuo ryškiai šviečiančio monitoriaus nusisuksite kad pasižiūrėtumėte ką ten kampe išdarinėja katė. Keli patarimai apie teisingą apšvietimą darbo vietoje, (ištrauka iš Valstybinės Darbo inspekcijos parengtos Darbo saugos):
 
Plačiau apie ergonomišką darbo vietą skaitykite čia:
Darbas prie kompiuterio. Darbo sauga ir sveikata.
 
2. Pertraukėlės – duokit akims pailsėti.
Pagal higienos normą, dirbant 8 val. per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5 (10) min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda - 15 min. pertraukos.Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus. 10-15 minučių skirdami arbatos ar kavos puodelio išsivirimui, persimetimui keliais žodžiais su kolegomis tikrai nenukentėsite, o akys per tą laiką spės pailsėti.
 
Kitas pertraukėlės variantas: 10x10x10 taisyklė - kas 10 minučių darbo 10 sekundžių pažiūrėkit į objektą, nutolusį ne mažiau kaip 10 metrų.
 
3. Pratimai akims.
Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4–5 kartus.
 
Pirmas variantas
1. Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokite.
2. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipkite žvilgsnį į kairę.
3. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Ir priešingai.
4. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
5. Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.
 
Antras variantas
1. Neįtempdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.
2. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
3. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akimis sukamuosius judesius: į viršų – į dešinę – į apačią – į kairę ir pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
4. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į viršų, po to tiesiai. Analogiškai: į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.
 
Trečias variantas
1. Galvą laikykite tiesiai neįtempdami akių raumenų pamirksėkite.
2. Nepasukdami galvos, užsimerkite ir pasukite akis pažiūrėkite į dešinę, po to į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.
3. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to į tolį.
4. Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius į dešinę, po to į kairę, atpalaidavę akių raumenis nukreipkite žvilgsnį į tolį.
 
(Dėkojame http://imunitetas.lt/ už leidimą pacituoti akių pratimus iš jų puslapio)
 
4. Vitaminai ir mikroelementai akims (morkos, mėlynės ir kita)
Svarbiausi vitaminai akims: A, C ir E. Šių vitaminų galima rasti įvairiuose vaisiuose, daržovėse.
 
Neseniai nustatyta, kad akių sveikatai svarbūs ir karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas. Jie taip pat randami daržovėse ir vaisiuose. Akių sveikatai svarbūs ir mikroelementai selenas, cinkas bei varis.
 
Vaistinėse galima rasti daugybės rūšių vitaminų ir mikroelementų akims, pasikonsultuokite su vaistininke.
Neblogas straipsnelis: kaip išsirinkti vitaminus akims
 
5. Akių gerinimo programos silpnaregiams. Akiniai mūsų priešas, o ne padėjėjas.
Silpnaregiai dažniausiai susitaiko su mintimi, kad gyventi teks su akiniais (ar kontaktiniais lęšiais). Gal ir teks, bet ar atsisakytumėte galimybės pagerinti akis? Nors puse dioptrijos? Žinoma stebuklų nebūna, todėl reikalingas ne tik noras, bet ir valia, o akių gerinimo programų egzistuoja, ir net ne viena.
 
Žmogaus akis turi 6 raumenis. Trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, astigmatizmas – problemos, kylančios iš to, kad tam tikri raumenys nusilpsta, ir akies obuolys neįgauna reikalingos formos. Trumparegių akys visada yra pailgos formos – išsitempusios į priekį, todėl jie mato iš arti, bet nemato iš toli. Tam kad matytum iš toli turi atpalaiduoti raumenis, ir leisti akies obuoliui grįžti į apvalią padėtį. Tuo tarpu toliaregių bėda atvirkštinė – jų akys visada apvalios formos, ir jiems reikia išlavinti raumenis kurie ištempia akis į priekį, kad galėtų matyti iš arti.
 
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – užsidėjęs akinius žmogus užfiksuoja savo akį tokioje formoje, kokioje ji yra, ir nebelavina akies raumenų visai, tokiu būdu ilgainiui regėjimas prastėja, akių raumenys silpsta vis labiau. Apie tai labai gerai paaiškino profesorius Vladimir Ždanov (Жданов) šiame video klipe (rusų kalba), remdamasis Beitso metodu:
 
Vladimir Ždanov (Жданов)
Pratimai akims video (pagal Beitso metodą) rusų kalba
Rekomenduoju pažiūrėti suprantantiems rusiškai – labai konkrečiai paaiškina silpnaregiškumo problemą, ir ką daro akiniai (kodėl jie nepadeda, o kenkia).
 
Mirzakarimas Norbekovas "Kvailio patirtis arba kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių"
 
Šis autorius aprašė alternatyvią gydymo sistemą, kurią tarptautinė nepriklausomų ekspertų asociacija 1998 m. iš visų žinomų sistemų pripažino esant efektyviausia.
 
Yra net keli šios knygos leidimai, išleido leidykla Alma Littera, knygos kaina ~30LTL. Autorius yra psichologijos daktaras, pedagogikos daktaras, medicinos filosofijos daktaras, profesorius, be to karate kyokushin 3 dano ir sam cion do devintojo dano sporto meistras.
Šis žmogus kartais važinėja po Europą ir rengia seminarus – nemėgstantiems skaityti verta pasidomėti jais. O čia galite paskaityti atsiliepimų apie knygą:
atsiliepimai
 
Norbekovo video klipas rusų kalba:
Pratimai akims
 
William Horates Bates "Beitso metodas regėjimui pagerinti be akinių", Narbuto leidykla, 1996 Šiauliai. Šiuo metodu remiasi prof. Vladimiras Ždanovas, nuoroda į jo video klipą pateikiau aukščiau.
 
S. M. Beresford, D. W. Muris, M. J. Allen, F. A. Young "Kaip gerinti regėjimą be akinių ir kontaktinių lęšių". Knygą išleido leidykla Alma littera.
 
Šioje, kaip ir M.Norbekovo knygoje, pateikiami praktiniai patarimai, pratimai akių gerinimui.
Plačiau apie knygos turinį
 
6. Pabaiga
Jeigu turite daugiau patarimų, ar žinote autorių, kurių nepaminėjau, ir kurie yra parašę efektyvių akių gerinimo programų - būtinai parašykite. Nesu nei akių gydytoja, nei apskritai medikė, aprašiau tai ką perskaičiau, radau, sužinojau pati, tikiuosi kad bent dalis patarimų bus naudingi, o gal kažkas pasiryš ir išbandys akių atstatymo programą - būtų labai įdomu išgirsti tikrų atsiliepimų kaip tai veikia - iš laimingo žmogaus kuriam jau nebereikia akinių.
Skeptikus taip pat suprantu, bet prašau gerbti kitų žmonių nuomonę, ir neteigti nieko kategoriškai, kol bent nepažiūrėjote Ždanovo video klipo (manau jis labiausiai tinka skeptikams, kadangi ten nerasite jokių filosofijų - tik logiški faktai, anatomija - jokių pasakų).
 
Ačiū už dėmesį, tikiuosi straipsnio ilgis neatbaidys visų - glausčiau nesugebėjau - viskas atrodė svarbu, nieko nesinorėjo išmesti... :rolleyes:
 
© twea.2010

Jei pavogei vieną kartą kažką - tai gali ir toliau vogt? Manyčiau kad ne, juolab kad jei vagystės prieitų iki teismų - už kiekvieną baustų atskirai. :rolleyes:
 
Faktiškai yra, kaip Arnas jau minėjo - mokami ir nemokami resursai.
Nemokami dar skirstosi į tuos, kuriuos leidžiama naudoti tik nekomerciniams tikslams (savo tinklalaraščio dizainui, fotomanipuliacijai, kurią darai pasipraktikavimui ar pan.), tačiau komerciniams neleidžiama - parduoti darbo, kurį kurdamas panaudojai resursą negali, negana to - negali naudoti net ir savo tinklalapyje ar tinklaraštyje, jei šis yra komercinio pobūdžio. Čia atsiranda slidumai, kuriuos ne iki galo išmanau, bet tarkime mano asmeninis tinklaraštis, kaip suprantu yra nekomercinis tol, kol aš iš jo neužsidirbu pinigų, vadinasi vos įdėsiu vieną reklaminį skydelį - jau nebegaliu naudoti nekomercinių resursų. Ar ne?
 
Kitas dalykas - kai kurie resursų autoriai nurodo ir daugiau sąlygų - vieni prašo kad susisiektum ir paklaustum ar gali naudoti elementą, kiti - kad praneštum kur panaudojai ir t.t. Kiekvienu atveju reikia skaityti licensiją.
 
Geriausia mano supratimu dizaineriui pačiam fotografuoti, ir naudoti kiek įmanoma dažniau savo medžiagą. Jeigu nesi tikras dėl resurso panaudojimo - visada susisiek su jo autorium, paprastai jie labai geranoriški, ir viską išsiaiškinsit. Dar galima pirkti resursus, tada būsi tikras kad juos naudoti gali kaip nori - tačiau paprastai jie nepigūs - tarkim iStock'e yra ir tokių nuotraukų, kurių viena gali kainuoti 50 dolerių... Aišku yra ir pigesnių, Shutterstock'as skaitosi pigesnis fotobankas.
 
Aš naudoju svetimus resursus komerciniams darbams minimaliai. Praktiškai viską nusipiešiu pati, o kai reikia fotografijų - perkam iš fotobankų, kartais užsakovas turi kažką savo. Fotomanipuliacijoms perkam visas nuotraukas, kurias naudojam. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, ir jeigu fotomanipuliacijoje ketina panaudoti kažkokį nereikšmingą fotografijos elementą - teoriškai gali paimt, atsisiųst nekomerciniams tikslams skirtą fotografiją ir išsikirpt iš jos, tikėdamasis kad niekas nesužinos. Tačiau realiai tai yra autorinių teisių pažeidimas.
 
Reklamos agentūros neretai turi nusipirkusios fotografijų ir vektorių katalogus, taip pat aktyviai naudojasi fotobankų paslaugomis, kartais turi ir savo fotografus su fotostudija, kad galėtų nusifotografuoti kažką patys, arba prireikus samdo fotografą iš šalies.
 
Tik naujokėliai ima bet ką iš google vaizdų ir naudoja savo darbuose - jie paprastai dar nežino kas yra autorinės teisės, ir kaip galima stipriai nusvilti nagus, be to - kol nieko gero nesukuria patys, nesupranta kad reikia gerbti kito kūrybą...
Be to - įpratę naudoti ant lėkštutės patiektais stock'ais jie sunkiai išmoksta piešti, generuoti idėjas - nedaug tobulėja. Tuo tarpu kai pieši pats - kaskart laviniesi, ir kaupi savo asmeninius resursus, ilgainiui turėsi visą kolekciją įvairios grafikos. Kai ko žinoma antrą kartą naudoti nebegalėsi dėl to, kad turtines teises pardavei kartu su darbu, bet tau bus juoko darbas nusipiešt dar vieną panašų objektą, kai būsi pripiešęs ne vieną šimtą įvairių darbų :) Practice makes perfect, kaip sakoma ;)

Dizainą gali publikuoti laisvai. Bet jeigu naudosi tos fotostudijos nuotraukas ir logotipą savo dizaine be jų sutikimo, tai jau bus autorinių teisių pažeidimas.
 
Paprasčiausiai pakeisk tos fotostudijos nuotraukas į kitas nuotraukas ir viskas.

Patiko man contrast8 pasiūlytame straipsnyje ši mintis:
Nenoriu skatinti tolimesnio ginčo dėl kainų, ir kas jas nustato, bet kaip jau sakiau - logotipas nėra tiesiog mažas piešinėlis - tad ir jo kaina neturi būti kaip piešinėlio. Tai ilgalaikė investicija (tad ir jo kaina - didelė gali atrodyti tik tuo atveju, jeigu manyti kad čia už poros valandų papaišymą mokama, o ne už įmonės veido sukūrimą, kurį naudosite metų metus, ir pagal kurį būsite sutinkami, vertinami, atpažįstami).
 
Aš manau kad kaip kiekvienas dizaineris turi savo kainas, kurios priklauso nuo jo sugebėjimų, patirties ir daugybės kitų niuansų, taip ir kiekvienas užsakovas - turi savo požiūrį į įmonės vertę.
Jeigu vienam normalu mokėti už savo įmonės veidą, sielą (logotipą) 100 Lt - tai jo reikalas, atsiras kas ir nupieš už tiek (veikiausiai ne profesionalas, bet čia kita tema).
Tačiau yra užsakovų (Lietuvoje, beje, taip pat) kurie puikiai supranta kad kalbant apie dizainą - nieko nėra svarbiau už psichologiškai, logiškai, vizualiai, emociškai teisingo logotipo sukūrimą, ir yra pasiruošę investuoti į tai 500-2500 Lt + autoriniai mokesčiai. Tiesiog - šie žmonės žiūri į savo verslą rimtai, nori turėti rimtą įvaizdį, ir supranta kad tai ne poros valandų papaišaliojimas - tai rimtas kūrybinis procesas, darbas su emocinio krūvio paieškomis ("či" energija), ir nemažas dizainerio žinių bagažas, be kurio kurti logotipą - tas pats kas piešti eilinį mažą piešinėlį - jis neturi jokios minties, išliekamosios vertės, jėgos - tai tiesiog linijų ir spalvų rinkinėlis - nieko daugiau. :)
 
Tegul kiekvienas renkasi pagal savo požiūrį ir poreikius - man, žinoma, liūdna kad Lietuvoje žmonės nelabai suvokia logotipo svarbą - bet juk dizaine kaip ir visur - ne visiems reikia prabangaus Jaguaro, kai kam ir Zaporožietis gerai - pukši, dūmina, bet svarbiausia - važiuoja :) Kol yra kas Zapukus gamina - bus kas juos pirks, toks gyvenimas. :)

O špygos nenori? Aš tavo negerbiamo tėvuko, su kuriuo elgiesi bet kaip vietoj - špygą tau ir parodyčiau.
Pats prisiprašei. Asmeniškai aš pamačiau, kad net perskaityt ką mes čia tau patarinėjom nesugebėjai, jau nekalbant apie kažkokį susimąstymą. Tai tiek ir tavo valios bei kitų gerų savybių, kuriomis giriesi. Aš dabar jau 100% už tėtį. Jis bent nesiskundžia, ieškodamas patarimų, kurių vėliau net perskaityt nesugeba. Anksčiau maniau kad esi šiaip pasimetęs, dabar manau, kad esi ištižėlis, ieškantis tik padrąsinimo savo tingėjimui ir apatiškam elgesiui - jokių kitokių patarimų nuo pat pradžių neieškojai. Ne tik neieškojai - esi iš anksto prieš juos nusiteikęs ir užsiblokavęs.
 
Ačiū, kad sugaišinai visų šitų žmonių, kurie nuoširdžiai stengėsi patarti, laiką. Tfu!

Labai geras straipsnis. Turbūt kiekvienam "receptas" kaip siekti tikslo kažkiek skiriasi, tačiau aš taikau būtent Justino paminėtus metodus, ar bent labai panašius.
 
Pavyzdžiui, kelis metus ruošiausi pradėti sportuoti. Tai oras buvo blogas, tai drabužių neturiu tinkamų, tai - reikia atsigauti po peršalimo - ir t.t. Supykusi užsirašiau į treniruotes. Dabar moku pinigus, turiu grafiką - dukart per savaitę, tam tikrą valandą turiu būti tam tikroje vietoje. Būtų kvaila nevažiuoti, ar ne? Ir štai, jau pusmetį sportuoju, ir esu labai patenkinta. :) "Pavogiau" iš manyje gyvenančios tinginės pusę metų, kuriuos sėkmingai skyriau sportui, kuris naudingas man pačiai. :) Dabar ir tinginys kažkur dingo - treniruotės tapo mano gyvenimo dalimi, koks dar tingėjimas gali būti? Be to - man labai smagu sportuoti, aš tiesiog buvau aptingusi ir neprisiversdavau.
 
Kalbant apie tikslų konkretumą - taip pat visiškai pritariu. Labai mėgstu sąrašiukus, ką turiu nuveikti, o dar labiau - dėlioti pliusiukus tuose sąrašuose. Manau bet kuriam žmogui milžiniškas džiaugsmas yra pasiektas rezultatas - jo akivaizdumas. Tarkim, mano draugas programavo milžinišką projektą baisiai ilgai, būdavo pervargęs, piktas. Galiausiai jis paleido tą projektą, ir pasijuto tarsi nusimetęs akmenį nuo krūtinės - bet nepasakyčiau kad labai džiūgavo, matyt tiesiog per ilgai viskas užtruko. O vėliau jis ėmėsi visiškai smulkaus darbelio - atliko jį per keletą dienų. Ir sako man: "žinai, aš čia nieko ypatingo nenuveikiau, bet man toks džiaugsmas kad viskas veikia, kad darbą pabaigiau!".
Tad kartais geriau nepersistengti su tikslais, arba juos kažkaip smulkinti - kad kuo dažniau jaustum "valio, aš pabaigiau tą darbelį!". Manau tai labai padeda savimotyvacijai.
 
Na ir, mano ne kartą minėtas "beheivioristinis" triukas :) Kai nebegaliu prisiversti, nerandu savyje motyvacijos, tiesiog žvėriškai tingiu, nenoriu, nemėgstu - pasižadu sau prizą. Kažką ne per didelio, bet kas pradžiugins mano širdį. Taip dirbtiniu būdu įjungiu savyje varikliuką - ir pati nepastebiu kaip atlieku nemėgstamą darbą - kai žinau kad pabaigus manęs laukia geras filmas, pasivaikščiojimas, mėgstamas desertas...
 
Na o jei "beheivioristinio" triuko nepakanka, ir esu visiška "lepšė" - tada baru save. Kas iš to, kad sėdžiu, tingiu - yra toks žodis "reikia". O jei reikia, vadinasi reikės ir rytoj, ir bus tik dar blogiau, kadangi vakare mane grauš sąžinė, vadinasi sunkiai užmigsiu, ir ryt bus visai netikusi diena. Tad laikas susiimti, ir gal dar spėsiu gauti savo desertą, o rytoj bus puiki diena :)
 
Tiesa, pažįstu žmogų kuriam nei vienas iš mano paminėtų dalykų neveikia, arba veikia per silpnai. Jis yra per didelis tinginys, ir nuolat kartoja kad jam "reikia spyrio į užpakalį". Tačiau mano galva tokie žmonės nepakankamai dirba su savimi, ir jiems reikia ugdyti valią. Aš taip pat kartais labai tingiu, bet jei galiu prisiversti - tai kodėl kitas negali? Nebus visą gyvenimą taip, kad kaskart prireikus atsiras tinkamas žmogus, ir įspirs ten kur reikia, jei nesusiimsi pats - įspirs gyvenimas, ir įspirs kaip reikiant...

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Sveiki,
 
vis dar susiduriame forume su apgavystėmis. 99% tokių atvejų - sandoris vyko per Skype. Mes neturime nei galimybių, nei laiko patikrinti skype paskyros IP ir panašiai. Todėl nuo šiol:
 
visi sandoriai PRIVALO būti naudojantis AŽ (gal būt ateityje taip pat ir per chat'ą). Atsikalbinėjimai, jog skype patogiau nepriimami. Sandorio eigoje PRIVALO būti aprašytos visos sąlygos.
 
Jeigu jus apgavo - sukurkite bilietą pagalbos centre. Aprašykite situaciją kuo detaliau, pateikite mokėjimo screen shot'us, nuorodą į paslaugos/prekės temą. Palikite NEIGIAMĄ atsiliepimą nariui. Paspauskite ant pradinės AŽ mygtuką pranešti.
 
Jeigu naudojatės skype, tokiu atveju prisiimate pilną atsakomybę apie sandorio baigtį. Forumo administracija gali atsisakyti kažką tirti. Tačiau jums padės policija.
 
Daugelis nukentėjusių klausia, ką daryti apgavystės atveju. Atsakymas tik vienas - kreiptis į policiją ir palikti neigiamą atsiliepimą. Administracija gali tik išmesti narį, daugiau nieko.
 
 
Kreipkitės į pagalbos centrą tik išskirtiniais atvejais:
 
norėdami pakeisti slapyvardį;
norėdami sumažinti įspėjimų lygį;
dėl tapatybės patvirtinimo problemų;
dėl techninių forumo problemų;
dėl apgavysčių/nesutarimų su nariais;
dėl neteisingai paliktų atsiliepimų/atsiliepimų panaikinimo/redagavimo ir kt.;
dėl atvejų, kada jums kyla klausimų vienokiu ar kitokiu atveju;
dėl moderatorių veiksmų;
 
Visą kitą turite pranešti paspaudę mygtuką "Matai Pažeidimą? Pranešk!"
 
Temų/pranešimų trynimai, perkelimai ir panašiai;
Pranešimai apie pažeidimus.
Ir kt., nepaminėta prie pagalbos centro.
Pranešimai paspaudus mygtuką matomi visai moderatorių/administratorių komandai. Tuo tarpu pagalbos centrą mato tik du administratoriai.
 
Nes dabar truputį bardakas, kada narys spaudžia mygtuką pranešti, ir ten parašo klausimą, į kurį laukia atsakymo ir panašiai.
 
Gerbkite savo ir mūsų laiką, kurį mes skiriame šiam forumui. Mes irgi turime darbus, hobius ir šeimas.
 
Geros dienos!

keisti Jūs žmonės :| jei jau taip blogai, kodėl vis dar čia sėdit? jeigu adminai loxai ir nekompetetingi tai kodėl čia liejat įtūžį? šiaip klaidų visi daro, pagalvokit kiek žmonių aptarnauja keli administratoriai. Jeigu norit suprasti ką per krūvį gauna, parašykit man, duosiu neapmokamo darbo su tokiu krūviu, o jei nors kartą suklysit būsit viešai žeminamas.

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Gaila neturiu su savim bloknoto, kuriame užsirašiau tiksliau, bet bandau pacituoti savo mėgstamiausias:
 
"Pasaulyje yra tik du neišmatuojami dalykai - žmogaus kvailumas, ir visata. Nors dėl pastarojo aš nesu tikras" A. Einšteinas Ot humoro jausmą turėjo Albertas Einšteinas! :)
 
"Neverta trumpinti kelio ten, kur iš tiesų verta eiti" - Autoriaus nepamenu, bet mane asmeniškai tiesiog sukrėtė ši citata.
Gal europietiškas požiūris kaltas, bet iš tiesų - jeigu turi tikslą - nėra kur skubėti - svarbu ne tik galutinis taškas, bet visas procesas, kurio dažnai norime išvengti, arba sutrumpinti kiek tik įmanoma... Rytuose visai kitaip suvokiamas tobulėjimas, nei pas mus. Standartinė situacija - esi paauglys, kažką darai, rezultatas neteisingas - mąstai: "oi, klaida, šis kelias netinkamas." apsisuki ir eini visai kita kryptim. Rytiečiai mąsto priešingai: "o, padariau klaidą! esu vienu žingsniu arčiau teisingo sprendimo." - kelio keisti nereikia, per klaidas mokomės. Žinoma nereikia traktuoti to tiesiogiai, čia ne absoliuti tiesa, o filosofija - pirmiausia - aiškus tikslas, o tik tada - kelias, kurio duobes reikia mokėti priimti pozityviai.
 
"Kam loti, jei gali kąsti" - autoriaus nežinau, bet šią citatą galėčiau pavadinti savo credo. Aš ne peštukė, jeigu ką - citatą suprantu kitaip. :)

Šaunūs patarimai, sutinku praktiškai su viskuo, jei laikome pavyzdį reliatyviu - ne visiems netalentingiems sekasi, o talentingiems - nesiseka. :)
 
Man užkliuvo vieta, kurią pacitavau. Pati, būdama laisvai samdoma dizainere jau ne vienerius metus, pastebėjau, kad visada būti pasiekiama - ne išeitis. Bent jau - ne mano atveju. Kažkada būtent taip, kaip rašai ir elgiausi - vos gaunu e-meilą - puolu dirbt, nesvarbu ar šeštadienis, ar vienuolikta valanda vakaro - maniau kad tai sustiprins pasitikėjimą manimi, kad taip elgtis teisinga ir profesionalu. Anaiptol - užsakovui tai dažnai nėra mirtinai būtina, o kitą dieną, parašius kitam užsakovui, nebegalėsiu pasakyti kad esu neišsimiegojusi, nes vakar naktį dirbau iki trečios valandos su kitu klientu - teisintis juk negalima. :)
Reikia protingai apskaičiuoti savo darbo grafiką, pasiliekant laiko poilsiui, ir tas grafikas turi būti gana griežtas, keičiamas tik esant neišvengiamai būtinybei, papildomam užmokesčiui. Pavyzdžiui aš nedirbu savaitgaliais, o paprastomis dienomis dirbu iki tam tikros valandos. Mano klientai žino mano darbo grafiką, ir gerbia mano teisę į poilsį - neturiu jokių problemų, kiek žinau visi patenkinti. Žinoma, tai nėra visiškai absoliutu, kartais sutinku imtis degančio projekto, ir dirbu ties juo savaitę po 16 valandų per dieną - bet tai jau priklauso nuo atskiro susitarimo. Kartais užsisėdžiu prie kompiuterio ilgiau - tuomet neignoruoju "per vėlai" parašiusio kliento - jei darbelis nedidelis - atlieku, jei didesnis - parašau kada galėsiu atlikti, pasiteirauju ar tinka mano terminas.
 
Reziumė - manau būtina turėti konkretų darbo grafiką (bent jau tiems freelanceriams, kurie turi darbų pastoviai), kitaip nebepavyks visko sukontroliuoti, atsiras ir tokių klientų kurie tiesiog užlips ant galvos - pamatę kad esi pasiekiamas kiaurą parą, išsisemsi, prarasi motyvaciją, nuvilsi kitus klientus (kurie be viso kito galbūt būtų buvę geresni, nes gerbė Tavo laiką nuo pat pradžių). :)
 
Žinoma tai, kad dizaineris turi darbo grafiką nereiškia kad jis gali būti nepareigingas. Pati laikausi principo - padaryti viską, kad kiekvienas darbas būtų atliktas kiek įmanoma geriau, ir kiek įmanoma greičiau. Laikytis žodžio privaloma visuomet, o jei dėl kažkokiu force major'ų neįmanoma - reikia nedelsiant informuoti apie tai klientą, kaip dealeris rašė, pasiūlant sprendimą.
 
Dar vienas dalykėlis - taip, kiekvienas klientas yra svarbus, bet kiekvieno užsakymo neaprėpsi. Reikia mokėti rinktis, ir ne tik pagal užsakymo dydį, projekto kainą, termino ilgumą - dar ir pagal patį klientą. Esu turėjusi užsakovą, kuris mokėdavo nedaug, bet nuolat reikalaudavo kad viską mesčiau, spausdavo, terorizavo visomis prasmėmis. Maniau - pakentėsiu šiek tiek, jis pradės mokėti geriau, būsim susidirbę... Kur tau :)
 
Džiaugiuosi, kad dabar dirbu su žmonėmis, kurie moka maloniai bendrauti, gerbia mane, stengiasi derinti laiką iš anksto, įvertindami faktą, kad galiu turėti ir kitų užsakymų, ir apskritai - ne patys spręsdami kiek laiko užtruks sukurti vieną ar kitą darbą, bet tardamiesi kiek laiko tam dizainui atlikti reikės. Žodžiu manau kad dirbti su žmonėmis kurie vargina tiek protiškai, tiek fiziškai - neverta. Net jei jie moka neblogai (nors kiek man teko sutikti - būtent tokie ir nemoka daug).
 
Yra daugybė fainų žmonių, su kuriais dirbt bus vienas malonumas, tiesiog jų niekada nesutiksi, o jei ir sutiksi - atsisakysi jų užsakymo, jei ant galvos turėsi vieną ar kelis klientus-teroristus, su besikartojančiomis frazėmis: "tu dabar prie kompiuterio? Man reikia už valandos čia tokio logotipo, padaryk. Ir būtų gerai kad padarytum vardan ateities mūsų bendradarbiavimo - nemokamai... Na gerai, šimtą litų sumokėsiu".
 
Pabaigai pridurti galėčiau tiek, kad viskas susiveda į vieną vienintelę tiesą - Tau turi patikti tai, kuo užsiimi. Tada Tu dirbsi "kaip sau" ir darbai bus kokybiški, tada neatidėliosi, nes dirbsi su malonumu, užsidegęs, tada - pastoviai tobulėsi, augsi, būsi kasdien profesionalesnis ir t.t. Raskite mėgstamą darbą, ir nei vienos dienos nebereikės dirbti - gaila nepamenu kieno ši citata, bet ji tobula.

Sėdžiu susisukęs ant žemės ir mąstau: "kodėl troleibusai žali?". Tiesiog valgau vyšnaites ir jaučiu mandarinų skonį burnoje bei prisimenu bėdą, ištikusią šįryt - baigėsi sausainiai. Kartu ir limonadas. Kas būtų, jeigu būtų dar sausainių ir galėčiau dabar juos valgyti? Tikriausiai jie žali dėl to, kad ši spalva žmones ramina, bet vyšnios, kurias valgiau šį vakarą yra tobulos. Lygiai taip pat, kaip ir kebabas, kurį valgiau vakar. Kvailių prašiau neberti svogūnų, tačiau dabar smirdžiu dėl jų kaltės. Ir vėl matau pravažiuojantį troleibusą. Galva, deja, tuščia, bet pamatau sausainius, kurių ryte suvalgyti nespėjau. Tai jie nesibaigė? Keista. Manau, kad vienu pirkiniu rytoj bus mažiau - nepirksiu svogūnų, nes jų vis dar pilna burnoje. Gal reikėtų užgerti limondu? Dievaži, juk ir jis baigėsi! Kodėl "ir jis"? Juk visa, ko reikia turiu. Tuomet kyla retorinis klausimas: "o ko gi reikia?".

Turbūt daugelis čia esančių žmonių labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, todėl turėti sveikas akis yra labai svarbu – kitaip nukentės ir darbo produktyvumas, juk dirbti su paraudusiomis, ašarojančiomis akimis tikrai nemalonu...
 
Straipsnis skirtas ne tik silpnaregiams – keturi iš penkių skyrių tinka visiems, net turintiems puikias akis - tai tiesiog bendri patarimai kaip palaikyti sveikas akis, neleisti joms pervargti, kokių vitaminų ir maisto papildų galima profilaktiškai vartoti akių stiprinimui.
 
Tik penktas skyrius skirtas regos problemų jau turintiems – tačiau gali būti įdomus ir puikiai matantiems žmonėms – penktas skyrius apie tai, kaip atsiranda regos sutrikimai, kas juos sukelia, ir kaip su jais kovoti – kaip atstatyti regėjimą ar bent jį pagerinti.
 
Turbūt esate girdėję, kad rega būna ne tik 100%, bet ir 200% ar net 500% - kai žmogus mato visą lentelę pas okulistą iš gerokai didesnio atstumo nei įprasta. Tad turbūt kiekvienas turi erdvės akių stiprinimui – net jei dabar mato puikiai kaip žmogus, jis gali matyti puikiai kaip erelis B-)
 
1. Geras apšvietimas.
Tai labai svarbu, ir nors visi apie tai žinome, ne visada pasirūpiname. Akims nėra sveika, jei kambarys skendi prieblandoje, o pats sėdi įbedęs žvilgsnį į monitorių (ar televizorių). Stalinė lempa ir bent nedidelė lempelė bendram kambario apšvietimui tikrai nepakenks - nebus didelio kontrasto po to, kai nuo ryškiai šviečiančio monitoriaus nusisuksite kad pasižiūrėtumėte ką ten kampe išdarinėja katė. Keli patarimai apie teisingą apšvietimą darbo vietoje, (ištrauka iš Valstybinės Darbo inspekcijos parengtos Darbo saugos):
 
Plačiau apie ergonomišką darbo vietą skaitykite čia:
Darbas prie kompiuterio. Darbo sauga ir sveikata.
 
2. Pertraukėlės – duokit akims pailsėti.
Pagal higienos normą, dirbant 8 val. per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5 (10) min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda - 15 min. pertraukos.Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus. 10-15 minučių skirdami arbatos ar kavos puodelio išsivirimui, persimetimui keliais žodžiais su kolegomis tikrai nenukentėsite, o akys per tą laiką spės pailsėti.
 
Kitas pertraukėlės variantas: 10x10x10 taisyklė - kas 10 minučių darbo 10 sekundžių pažiūrėkit į objektą, nutolusį ne mažiau kaip 10 metrų.
 
3. Pratimai akims.
Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4–5 kartus.
 
Pirmas variantas
1. Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokite.
2. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipkite žvilgsnį į kairę.
3. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Ir priešingai.
4. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
5. Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.
 
Antras variantas
1. Neįtempdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.
2. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
3. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akimis sukamuosius judesius: į viršų – į dešinę – į apačią – į kairę ir pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
4. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į viršų, po to tiesiai. Analogiškai: į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.
 
Trečias variantas
1. Galvą laikykite tiesiai neįtempdami akių raumenų pamirksėkite.
2. Nepasukdami galvos, užsimerkite ir pasukite akis pažiūrėkite į dešinę, po to į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.
3. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to į tolį.
4. Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius į dešinę, po to į kairę, atpalaidavę akių raumenis nukreipkite žvilgsnį į tolį.
 
(Dėkojame http://imunitetas.lt/ už leidimą pacituoti akių pratimus iš jų puslapio)
 
4. Vitaminai ir mikroelementai akims (morkos, mėlynės ir kita)
Svarbiausi vitaminai akims: A, C ir E. Šių vitaminų galima rasti įvairiuose vaisiuose, daržovėse.
 
Neseniai nustatyta, kad akių sveikatai svarbūs ir karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas. Jie taip pat randami daržovėse ir vaisiuose. Akių sveikatai svarbūs ir mikroelementai selenas, cinkas bei varis.
 
Vaistinėse galima rasti daugybės rūšių vitaminų ir mikroelementų akims, pasikonsultuokite su vaistininke.
Neblogas straipsnelis: kaip išsirinkti vitaminus akims
 
5. Akių gerinimo programos silpnaregiams. Akiniai mūsų priešas, o ne padėjėjas.
Silpnaregiai dažniausiai susitaiko su mintimi, kad gyventi teks su akiniais (ar kontaktiniais lęšiais). Gal ir teks, bet ar atsisakytumėte galimybės pagerinti akis? Nors puse dioptrijos? Žinoma stebuklų nebūna, todėl reikalingas ne tik noras, bet ir valia, o akių gerinimo programų egzistuoja, ir net ne viena.
 
Žmogaus akis turi 6 raumenis. Trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, astigmatizmas – problemos, kylančios iš to, kad tam tikri raumenys nusilpsta, ir akies obuolys neįgauna reikalingos formos. Trumparegių akys visada yra pailgos formos – išsitempusios į priekį, todėl jie mato iš arti, bet nemato iš toli. Tam kad matytum iš toli turi atpalaiduoti raumenis, ir leisti akies obuoliui grįžti į apvalią padėtį. Tuo tarpu toliaregių bėda atvirkštinė – jų akys visada apvalios formos, ir jiems reikia išlavinti raumenis kurie ištempia akis į priekį, kad galėtų matyti iš arti.
 
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – užsidėjęs akinius žmogus užfiksuoja savo akį tokioje formoje, kokioje ji yra, ir nebelavina akies raumenų visai, tokiu būdu ilgainiui regėjimas prastėja, akių raumenys silpsta vis labiau. Apie tai labai gerai paaiškino profesorius Vladimir Ždanov (Жданов) šiame video klipe (rusų kalba), remdamasis Beitso metodu:
 
Vladimir Ždanov (Жданов)
Pratimai akims video (pagal Beitso metodą) rusų kalba
Rekomenduoju pažiūrėti suprantantiems rusiškai – labai konkrečiai paaiškina silpnaregiškumo problemą, ir ką daro akiniai (kodėl jie nepadeda, o kenkia).
 
Mirzakarimas Norbekovas "Kvailio patirtis arba kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių"
 
Šis autorius aprašė alternatyvią gydymo sistemą, kurią tarptautinė nepriklausomų ekspertų asociacija 1998 m. iš visų žinomų sistemų pripažino esant efektyviausia.
 
Yra net keli šios knygos leidimai, išleido leidykla Alma Littera, knygos kaina ~30LTL. Autorius yra psichologijos daktaras, pedagogikos daktaras, medicinos filosofijos daktaras, profesorius, be to karate kyokushin 3 dano ir sam cion do devintojo dano sporto meistras.
Šis žmogus kartais važinėja po Europą ir rengia seminarus – nemėgstantiems skaityti verta pasidomėti jais. O čia galite paskaityti atsiliepimų apie knygą:
atsiliepimai
 
Norbekovo video klipas rusų kalba:
Pratimai akims
 
William Horates Bates "Beitso metodas regėjimui pagerinti be akinių", Narbuto leidykla, 1996 Šiauliai. Šiuo metodu remiasi prof. Vladimiras Ždanovas, nuoroda į jo video klipą pateikiau aukščiau.
 
S. M. Beresford, D. W. Muris, M. J. Allen, F. A. Young "Kaip gerinti regėjimą be akinių ir kontaktinių lęšių". Knygą išleido leidykla Alma littera.
 
Šioje, kaip ir M.Norbekovo knygoje, pateikiami praktiniai patarimai, pratimai akių gerinimui.
Plačiau apie knygos turinį
 
6. Pabaiga
Jeigu turite daugiau patarimų, ar žinote autorių, kurių nepaminėjau, ir kurie yra parašę efektyvių akių gerinimo programų - būtinai parašykite. Nesu nei akių gydytoja, nei apskritai medikė, aprašiau tai ką perskaičiau, radau, sužinojau pati, tikiuosi kad bent dalis patarimų bus naudingi, o gal kažkas pasiryš ir išbandys akių atstatymo programą - būtų labai įdomu išgirsti tikrų atsiliepimų kaip tai veikia - iš laimingo žmogaus kuriam jau nebereikia akinių.
Skeptikus taip pat suprantu, bet prašau gerbti kitų žmonių nuomonę, ir neteigti nieko kategoriškai, kol bent nepažiūrėjote Ždanovo video klipo (manau jis labiausiai tinka skeptikams, kadangi ten nerasite jokių filosofijų - tik logiški faktai, anatomija - jokių pasakų).
 
Ačiū už dėmesį, tikiuosi straipsnio ilgis neatbaidys visų - glausčiau nesugebėjau - viskas atrodė svarbu, nieko nesinorėjo išmesti... :rolleyes:
 
© twea.2010

Gaila neturiu su savim bloknoto, kuriame užsirašiau tiksliau, bet bandau pacituoti savo mėgstamiausias:
 
"Pasaulyje yra tik du neišmatuojami dalykai - žmogaus kvailumas, ir visata. Nors dėl pastarojo aš nesu tikras" A. Einšteinas Ot humoro jausmą turėjo Albertas Einšteinas! :)
 
"Neverta trumpinti kelio ten, kur iš tiesų verta eiti" - Autoriaus nepamenu, bet mane asmeniškai tiesiog sukrėtė ši citata.
Gal europietiškas požiūris kaltas, bet iš tiesų - jeigu turi tikslą - nėra kur skubėti - svarbu ne tik galutinis taškas, bet visas procesas, kurio dažnai norime išvengti, arba sutrumpinti kiek tik įmanoma... Rytuose visai kitaip suvokiamas tobulėjimas, nei pas mus. Standartinė situacija - esi paauglys, kažką darai, rezultatas neteisingas - mąstai: "oi, klaida, šis kelias netinkamas." apsisuki ir eini visai kita kryptim. Rytiečiai mąsto priešingai: "o, padariau klaidą! esu vienu žingsniu arčiau teisingo sprendimo." - kelio keisti nereikia, per klaidas mokomės. Žinoma nereikia traktuoti to tiesiogiai, čia ne absoliuti tiesa, o filosofija - pirmiausia - aiškus tikslas, o tik tada - kelias, kurio duobes reikia mokėti priimti pozityviai.
 
"Kam loti, jei gali kąsti" - autoriaus nežinau, bet šią citatą galėčiau pavadinti savo credo. Aš ne peštukė, jeigu ką - citatą suprantu kitaip. :)

Aš kaip tik manau kad jeigu turi noro - šiais laikais labai neblogai galima išmokt grot gitara savarankiškai. Pilnas youtube pamokų. Pilni knygynai - knygų su akordais, vadovėlių. Nusiperki, pažiūri kelias pamokas youtube ir droži tuos akordus iki pasiutimo. Aišku geriausia kad pačią pradžią kas nors parodytų - mokytojas, ar jau gerai grojantis draugas, kitaip gali nesuprasti kas tie akordai, kaip juos teisingai paimti apskritai :)
 
Gitaros būna (čia grubiai, kiekviena kategorija turi dar savo subtilybių):


 
klasikinės
akustinės
pusiau elektrinės
elektrinės
bosinės (akustinės ir elektrinės)

Jeigu nori groti klasiką - rinkis klasikinę gitarą, jos platesnis "grifas", paprastai neiloninės stygos. Jeigu grosi rock-pop - akustinę, pusiau elektrinę arba elektrinę, priklausomai nuo to kas labiau traukia. Pasidomėk kuo groja atlikėjai kurie tau patinka, į ką norėtum būti "panašus" grodamas.
 
Elektrinei ir pusiau elektrinei gitarai būtinas kubas. Šios gitaros dažnai ir kainuoja truputį brangiau už akustines, bet tai tik sąlyginai, yra labai skirtingų kainų tiek vienos rūšies, tiek kitos.
 
Bet kokiu atveju, nerekomenduoju imti pačios pigiausios gitaros, nes techniniai nesklandumai gali numarinti norą groti... O noro ir valios reikės daug. :)
 
Sėkmės ;)
 
P.S. kol suraičiau savo pranešimą jau keli spėjo parašyt kad galima išmokt ir savarankiškai :lol:

Atsiminiau dar vieną didelį įspūdį palikusią knygą! Jurgis Kunčinas "Tūla". Kūrinys laikomas geriausiu Jurgio Kunčino parašytu, už šį romaną J. Kunčinui 1993 m. paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už geriausią metų knygą
 
Vietomis knyga labai sudėtinga, niūri, slegianti. Bet perskaičius viską - tai sukrečiantis romanas apie gyvenimą, sovietinį Vilnių, Užupį, ir stebuklingą, trapią, nepamirštamą meilę tarp girtuoklio valkatos ir paprastos merginos. Skaičiau ir verkiau - nesvarbu kas esi, kiek tau metų, ar turtingas tu, ar vargeta - kiekvienas turi rasti ir išsaugoti savo Tūlą, kuriai (kuriam) jausi tokius jausmus, kokių nepajutęs nesugebėtum parašyti taip:
Rekomenduoju tiems, kam įdomu paskaityti apie senąjį Vilnių, sovietines realijas, alkoholikų kalėjimą, psichiatrines, Zaporožę, girtuokliavimą, ir svarbiausia - nežmoniškai stiprią, viską užgožiančią ir nubraukiančią meilę... Man tai viena geriausių lietuvių autorių knygų.

Vieną geriausią knygą išskirti būtų labai sunku - vienos knygos būna kvapą gniaužiančios dėl įspūdingų nuotykių, kitose - iki sielos gelmių sukrečiančios karo istorijos, tragedijos, trečios priverčia kvatotis iki ašarų ir taip toliau...
 
Kelios, kurios man paliko didelį įspūdį:
 
James Rollins "Juodasis ordinas" - knyga nuotykių mėgėjams. Jeigu patiko "Da Vinčio kodas" - ši neabejotinai patiks, sakyčiau ji lenkia "Da Vinčio kodą", kadangi James Rollins sukūrė siužetą, įpindamas daug realių, ir labai įdomių faktų - apie nacių slaptus eksperimentus su žmonėmis, apie kvantinę fiziką ir kita. Ši knyga kaip puikus veiksmo filmas - jame nenutrūkstantis veiksmas, rizika, kova dėl gyvybės - ir kelios siužeto linijos, kurių nepavyksta sujungti tarpusavyje iki pat filmo pabaigos.
 
Zigmas Stankus "Kaip tampama albinosais" - rašytojo atsiminimai apie karą Afganistane 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Apie tai kas yra karas, koks jis buvo Afganistane - su ironija, nieko nepagražinus. Kai kas sako jog ši knyga - kitos epochos "Dievų miškas".
 
Viktor Suvorov "Akvariumas". Buvusio ypač slaptos sovietų žvalgybinės organizacijos GRU slapto agento, vėliau dezertyravusio ir tebesislapstančio iki šiol - atsiminimai. KGB palyginus su GRU - juokas, apie KGB žinojo visi, o apie GRU nežinojo niekas, nes neduokdie prabilsi - žūsi pats, ir visi kanalai, kurie galėjo nutekinti informaciją. GRU agentu galėdavo tapti tik ypatingai geri kariai, jokių civilių, jokių paprastų žmonių - visi savo srities "dievai". Apie žvalgybą, verbavimą, įvairius agentų triukus ir jų rengimą.
Jeigu skaitote rusiškai - geriau skaityti originalo kalba. Suvorovas yra išleidęs gerokai daugiau knygų, tad jeigu patiks ši - užsiėmimo turėsit ilgam :)

Sveiki,
 
taigi skelbiu Įdomiausio Straipsnio Konkursą. Senai tokia mintis kirbėjo galvoje, bet tik dabar prisėdau palaikyti.
Taigi, visi, patvirtinę tapatybę nariai(jeigu negalite patvirtinti tapatybės dėl tam tikrų priežasčių, bet norite dalyvauti parašykite AŽ), kurie parašys įdomų straipsnį, kuris tinka bet kuriai šio forumo skilčiai, galės dalyvauti šiame konkurse. Prašyčiau nuorodas į temas parašyti šioje temoje. Balsuos visi nariai, kas sudarys 50% 30% galutinio rezultato, forumo administracija (moderatoriai+administratoriai) kita 50% ir mano asmeninė nuomonė sudarys likusius 20%.
 
Prizai:
 
1 vieta - 700lt
2 vieta - 500lt
3 vieta - 300lt
 
Pasistengsiu VISIEMS konkurso dalyviams, kurie įdės pastangų dalyvauti konkurse ir parašyti straipsnį, taip pat skirti uzdarbis.lt maikutes.
 
Pasilieku teisę keisti konkurso sąlygas (laiką, balsavimą ir panašiai) išskyrus prizus.
 
Konkurso pradžia birželio 1d., o pabaiga Rugsėjo 1d. (darbus reikia pateikti iki rugpjūčio 31d. 23.59).
 
Asmeniškai, labai lauksiu straipsnių, susijusu su uždarbiu (nebūtinai internetu), investicijų ir asmeniniu tobulėjimu (šio forumo tematika), tačiau viskas priklausys nuo straipsnio "gilumo", aiškumo ir aktualumo.
 
Jeigu turite kažkokių pastabų - rašykite šioje temoje.
 
Konkurse negali dalyvauti forumo administracija.

O špygos nenori? Aš tavo negerbiamo tėvuko, su kuriuo elgiesi bet kaip vietoj - špygą tau ir parodyčiau.
Pats prisiprašei. Asmeniškai aš pamačiau, kad net perskaityt ką mes čia tau patarinėjom nesugebėjai, jau nekalbant apie kažkokį susimąstymą. Tai tiek ir tavo valios bei kitų gerų savybių, kuriomis giriesi. Aš dabar jau 100% už tėtį. Jis bent nesiskundžia, ieškodamas patarimų, kurių vėliau net perskaityt nesugeba. Anksčiau maniau kad esi šiaip pasimetęs, dabar manau, kad esi ištižėlis, ieškantis tik padrąsinimo savo tingėjimui ir apatiškam elgesiui - jokių kitokių patarimų nuo pat pradžių neieškojai. Ne tik neieškojai - esi iš anksto prieš juos nusiteikęs ir užsiblokavęs.
 
Ačiū, kad sugaišinai visų šitų žmonių, kurie nuoširdžiai stengėsi patarti, laiką. Tfu!

Šiame forume nusikaltėliai, sąžiningus žmones laikantys kvailais, nepageidaujami, viso gero.

O špygos nenori? Aš tavo negerbiamo tėvuko, su kuriuo elgiesi bet kaip vietoj - špygą tau ir parodyčiau.
Pats prisiprašei. Asmeniškai aš pamačiau, kad net perskaityt ką mes čia tau patarinėjom nesugebėjai, jau nekalbant apie kažkokį susimąstymą. Tai tiek ir tavo valios bei kitų gerų savybių, kuriomis giriesi. Aš dabar jau 100% už tėtį. Jis bent nesiskundžia, ieškodamas patarimų, kurių vėliau net perskaityt nesugeba. Anksčiau maniau kad esi šiaip pasimetęs, dabar manau, kad esi ištižėlis, ieškantis tik padrąsinimo savo tingėjimui ir apatiškam elgesiui - jokių kitokių patarimų nuo pat pradžių neieškojai. Ne tik neieškojai - esi iš anksto prieš juos nusiteikęs ir užsiblokavęs.
 
Ačiū, kad sugaišinai visų šitų žmonių, kurie nuoširdžiai stengėsi patarti, laiką. Tfu!

O špygos nenori? Aš tavo negerbiamo tėvuko, su kuriuo elgiesi bet kaip vietoj - špygą tau ir parodyčiau.
Pats prisiprašei. Asmeniškai aš pamačiau, kad net perskaityt ką mes čia tau patarinėjom nesugebėjai, jau nekalbant apie kažkokį susimąstymą. Tai tiek ir tavo valios bei kitų gerų savybių, kuriomis giriesi. Aš dabar jau 100% už tėtį. Jis bent nesiskundžia, ieškodamas patarimų, kurių vėliau net perskaityt nesugeba. Anksčiau maniau kad esi šiaip pasimetęs, dabar manau, kad esi ištižėlis, ieškantis tik padrąsinimo savo tingėjimui ir apatiškam elgesiui - jokių kitokių patarimų nuo pat pradžių neieškojai. Ne tik neieškojai - esi iš anksto prieš juos nusiteikęs ir užsiblokavęs.
 
Ačiū, kad sugaišinai visų šitų žmonių, kurie nuoširdžiai stengėsi patarti, laiką. Tfu!

O špygos nenori? Aš tavo negerbiamo tėvuko, su kuriuo elgiesi bet kaip vietoj - špygą tau ir parodyčiau.
Pats prisiprašei. Asmeniškai aš pamačiau, kad net perskaityt ką mes čia tau patarinėjom nesugebėjai, jau nekalbant apie kažkokį susimąstymą. Tai tiek ir tavo valios bei kitų gerų savybių, kuriomis giriesi. Aš dabar jau 100% už tėtį. Jis bent nesiskundžia, ieškodamas patarimų, kurių vėliau net perskaityt nesugeba. Anksčiau maniau kad esi šiaip pasimetęs, dabar manau, kad esi ištižėlis, ieškantis tik padrąsinimo savo tingėjimui ir apatiškam elgesiui - jokių kitokių patarimų nuo pat pradžių neieškojai. Ne tik neieškojai - esi iš anksto prieš juos nusiteikęs ir užsiblokavęs.
 
Ačiū, kad sugaišinai visų šitų žmonių, kurie nuoširdžiai stengėsi patarti, laiką. Tfu!