twea

Jei pavogei vieną kartą kažką - tai gali ir toliau vogt? Manyčiau kad ne, juolab kad jei vagystės prieitų iki teismų - už kiekvieną baustų atskirai. :rolleyes:
 
Faktiškai yra, kaip Arnas jau minėjo - mokami ir nemokami resursai.
Nemokami dar skirstosi į tuos, kuriuos leidžiama naudoti tik nekomerciniams tikslams (savo tinklalaraščio dizainui, fotomanipuliacijai, kurią darai pasipraktikavimui ar pan.), tačiau komerciniams neleidžiama - parduoti darbo, kurį kurdamas panaudojai resursą negali, negana to - negali naudoti net ir savo tinklalapyje ar tinklaraštyje, jei šis yra komercinio pobūdžio. Čia atsiranda slidumai, kuriuos ne iki galo išmanau, bet tarkime mano asmeninis tinklaraštis, kaip suprantu yra nekomercinis tol, kol aš iš jo neužsidirbu pinigų, vadinasi vos įdėsiu vieną reklaminį skydelį - jau nebegaliu naudoti nekomercinių resursų. Ar ne?
 
Kitas dalykas - kai kurie resursų autoriai nurodo ir daugiau sąlygų - vieni prašo kad susisiektum ir paklaustum ar gali naudoti elementą, kiti - kad praneštum kur panaudojai ir t.t. Kiekvienu atveju reikia skaityti licensiją.
 
Geriausia mano supratimu dizaineriui pačiam fotografuoti, ir naudoti kiek įmanoma dažniau savo medžiagą. Jeigu nesi tikras dėl resurso panaudojimo - visada susisiek su jo autorium, paprastai jie labai geranoriški, ir viską išsiaiškinsit. Dar galima pirkti resursus, tada būsi tikras kad juos naudoti gali kaip nori - tačiau paprastai jie nepigūs - tarkim iStock'e yra ir tokių nuotraukų, kurių viena gali kainuoti 50 dolerių... Aišku yra ir pigesnių, Shutterstock'as skaitosi pigesnis fotobankas.
 
Aš naudoju svetimus resursus komerciniams darbams minimaliai. Praktiškai viską nusipiešiu pati, o kai reikia fotografijų - perkam iš fotobankų, kartais užsakovas turi kažką savo. Fotomanipuliacijoms perkam visas nuotraukas, kurias naudojam. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, ir jeigu fotomanipuliacijoje ketina panaudoti kažkokį nereikšmingą fotografijos elementą - teoriškai gali paimt, atsisiųst nekomerciniams tikslams skirtą fotografiją ir išsikirpt iš jos, tikėdamasis kad niekas nesužinos. Tačiau realiai tai yra autorinių teisių pažeidimas.
 
Reklamos agentūros neretai turi nusipirkusios fotografijų ir vektorių katalogus, taip pat aktyviai naudojasi fotobankų paslaugomis, kartais turi ir savo fotografus su fotostudija, kad galėtų nusifotografuoti kažką patys, arba prireikus samdo fotografą iš šalies.
 
Tik naujokėliai ima bet ką iš google vaizdų ir naudoja savo darbuose - jie paprastai dar nežino kas yra autorinės teisės, ir kaip galima stipriai nusvilti nagus, be to - kol nieko gero nesukuria patys, nesupranta kad reikia gerbti kito kūrybą...
Be to - įpratę naudoti ant lėkštutės patiektais stock'ais jie sunkiai išmoksta piešti, generuoti idėjas - nedaug tobulėja. Tuo tarpu kai pieši pats - kaskart laviniesi, ir kaupi savo asmeninius resursus, ilgainiui turėsi visą kolekciją įvairios grafikos. Kai ko žinoma antrą kartą naudoti nebegalėsi dėl to, kad turtines teises pardavei kartu su darbu, bet tau bus juoko darbas nusipiešt dar vieną panašų objektą, kai būsi pripiešęs ne vieną šimtą įvairių darbų :) Practice makes perfect, kaip sakoma ;)

Kerniau, gimei būti oratorium ;) Užuodžiu Tavo charizmą nepaisant kilometrų, skiriančių mus.
 
Sakoma - kad žmogui sektųsi, jis turi nenusižengti gamtos dėsniams, o kad nenusižengtų gamtos dėsniams - jis turi būti vienu metu savanaudiškas, ir padedantis kitiems. Giliau pagalvojus - labai paprasta, juk jeigu neturi siekio, kad būtų geriau tau - tikrai neįdėsi tiek pastangų ir meilės, kiek įdėtum, jeigu būtum tiesiogiai suinteresuotas. O pakeliui padėsi ir kitiems, nebent būtum tikrai tiek unikalus, kad tai kas svarbu tau - nebūtų svarbu niekam kitam...
 
Tęsiant temą apie idėjas - kaip ir visiems, man jos kyla ne tada, kai noriu kad kiltų. Daugiausia idėja žmogui kyla tuomet, kai jis yra labiausiai atsipalaidavęs, todėl jau šioje temoje matom tendenciją - nevienam geriausios mintys kyla tualete - tai nenaujiena, rimtų reklamos agentūrų work shop'uose uždavus šį klausimą populiariausi atsakymai būna tokie: "tualete", "prieš užmiegant"; "rūkant", "vonioje", "geriant kavą" ir pan. :)
 
Tik klausimas turėtų būti ne: "ką turėčiau daryti, kad būčiau kūrybingesnis?", o "koks aš būnu tuomet, kai esu kūrybingiausias, ir kaip tokiu tapti?". Jei suprantate, apie ką aš kalbu. O kalbu apie žmogaus sugebėjimą atsipalaiduoti, sugebėjimą atsikratyti nereikalingų minčių, sugebėjimą valdyti smegenų pusrutulius (nes turime loginį, ir kūrybinį pusrutulį neveltui), bei dar daugiau - sugebėjimą valdyti smegenų veikimo dažnį, ko realiai matyt nevaldome nei vienas - tik kartais instinktyviai tai nutinka, ir tada pasijuntame genijais... Taip, kaip galim per penkias minutes susapnuoti mėnesį - panašiai galėtumėm išmokti ir mąstyti, bet to nevaldom, todėl tik retsykiais nutinka kažkoks nušvitimas, kuris išverčia iš klumpių mus pačius :)
 
Žinot tą fenomeną, kuomet "užkrenta" kažkoks žodis, ar pavardė? Kuo labiau stengiesi jį atsiminti, tuo mažesnė tikimybė, kad prisiminsi. Paprastai prisimeni praėjus dienai ar net kelioms, kai apskritai būni pamiršęs kad apie tai galvojai - lyg niekur nieko atmintis "išspjauna" tą žodį :D Taip yra ir su kūrybingumu - prievarta jo neišgausi, kuo labiau save forsuosi, tuo labiau užsiblokuosi, todėl pirmiausia reikia išmokti atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, klausytis savęs, mažiau save spausti, atsiminti sapnus, užuosti arbatos aromatą ryte, jausti kaip vasario saulutė šildo skruostą, pastebėti zylutės pėdutes sniege...
 
Papildau: nuklydau filosofijon, bet... Tikiu kad egzistuoja informacinis laukas - ne viskas, ką sugalvojame, gimsta tik mūsų galvose - mus stipriai įtakoja aplinkinis pasaulis, ir tam, kad būtumėm maksimaliai kūrybingi - tiesiog turime būti pasaulio dalimi, negalim užsiciklinti ties savimi ir nereaguoti į aplinką - tai būtų kvaila. Kas tas vienas žmogus, prieš visą pasaulį? Ko reikia - išmokti rasti pusiausvyrą, Ying Yang tarp savo poreikių, troškimų, svajonių, ir aplinkos, pasaulio - o ją radus ir viską suderinus - sėkmė neaplenks.

Užjaučiu, turi ligą ir ji gana rimta, turbūt šito nepaneigsi?
 
 
Galiu papasakoti apie savo pažįstamą (švogerį). užsuko kartą jis į kazino, patiko jam ten - laimėjo, su tuo laimėjimui žmogui ir kabliukas - "o, lengvi pingiai - būtinai grįšiu!". Yep... Grįžo, sekėsi žmogui, matyt greit perprato ruletę (haha, yeah, right). Susirado draugą ten, tokį patį ligonį, atsiprašau už šį išsireiškimą, bet taip jau yra. Su tuo draugu kūrė planus, strategijas, kaip taps milijonieriais. Taip gal gana gražiai ėjosi mėnesį, gal du, kadangi ne iš super didelių staymų žaidė, gal ir neskaudėjo po nesėkmių.
 
Buvo žmogus laimingas, nei darbo nebereikėjo, žmonėms pakluasius kur dirba - kazino, ir juokiaisi, aš toks irgi, - šyyypt. Gana neblogai išsilošė, nusipirko iš to savo draugo mašiną, kadangi tam jo draugui labai nepasisekė, pralošė viską, taigi, teko parduoti mašiną ir puiki proga buvo parduoti būtent švogeriui. Švogeris vėl laimingas, visus vaišina, po kavines vežioja, žodžiu, gyvena kaip pasakoje.
 
Tačiau, nori ar nenori, visada ateis nesėkmių ruožas, prieš kurį būsi bejėgis. Atėjo tas ruožas ir jam. Pralošė viską ką turėjo, pinigų prasme. Eh, gi nebėda, - galima "pasiskolinti"! O jo skolinimosi būdas buvo toks: jo draugė (mano sesė) dirbo užsienyje, ir jam - jei bėda - buvo palikusi savo banko kortelę. Jis ja ir pasinaudojo, sesei gavus atlyginimą - jam šventė. Tačiau ta šventė trunka neilgai, nes jau esi totalus ligonis, nori atsilošt kuo greičiau, tai stato vos ne viską, ką turi, Pralošė viską, tai gal dviejų mėnesių atlyginimą. Ji to nežinojo, sesei melavo, kad kortelę pavogė, bei nusiėmė pinigus - eh, kokia puiki istorija, ar ne?
 
Kas būdavo kiek juokinga, kad namo grįždavo turėdamas ne grynus litus, o žetonus, kurių vertė tūkstančiais.
 
Važinėja su savo naujai nusipirkta mašina, be pinigų, be nuotaikos, kas belieka - parduoti mašiną. Pardavė. Aš sėdėjau namuose, atėjo pas mane, sako: "Pasiimsiu 1000lt, jei pralošiu - neduok jei prašysiu". Kas man beliko, taiu paimt pinigus, nors jau tada sėdėjau ir žinojau, kad netrukus grįš - juk tai liga, reikia atsilošti. Taigi, grįžo, pasiėmė dar, pralošė. Atėjo naktis, grįžo naktį, pasiėmė viską kas buvo likę - pralošė. Tris paras negrįžo.
 
Turėjo žmogus šeimą, padoriai gyveno. Tačiau, tik įžengus į kazino kelio atgal nebematė. Pralošė pinigus, šeimą (turėjo ir vaiką), draugus ir tie atsuko nugarą, nes buvo prasiskolinęs iš visur kur tik įmanoma. Išvyko į UK gal prieš porą metų (iki šiol ten).
 
Dar pamenu, buvo metas, kai jam sekdavosi, nebuvo tame brūde tiek giliai... ir važiuojant kur nors jis man pasakoja apie kitus žmones, lošėjus, ligonius. Sako tas turėjo šeimą, gerą namą - viską pralošė. Taigi, galima sakyti matė savo ateitį.
 
Gaila žmogaus, kai pinigai pražudo, be jų daugiau nieko gyvenime nemato, jokio dvasinio gėrio, jo grožio, vertės, telieka totalus materialinis pasaulis.
 
Žmogau, juk pilna pavyzdžių, kai žmonės netenka visko, absoliučiai visko, kol lieka vienui vienas. Dabar sustojai, bet ar sugebėsi aidavęs visas skolas spjauti į šitą reikalą? Tikiu, nėra lengva, kai atrodo, tie pinigai ranka lengvai pasiekiami, deja, taip nėra, tie pinigai lengvai pasiekiami tik kazino. Taigi, susiimk, tu turi dar šeimą, draugus, esi tik minuse materialine prasme. Atsikratyk šito blogio ir pasijusi kitokiu žmogum, sėkmės tau!

Pasipūtimas, manymas jog esi geresnis už kitus, kartojimas, jog esi "laiptu aukščiau" - NEREIŠKIA, kad toks ir esi. Sakyčiau reiškia kaip tik atvirkščiai - kad esi už daugelį blogesnis, nes nevertini, negerbi kitų žmonių, esi garbėtroška ir egocentrikas, materialistas, pilnas tuštybės - tai nėra teigiami asmenybės bruožai. Jei nepakeisi požiūrio - neabejoju, kad gyvenimas privers pakeist.
 
Dvasingas žmogus (o tik tokį galima būtų pavadint esantį laipteliu aukščiau už mus visus, jei apskritai galima taip sakyti) NIEKADA nesipūs ir nesikels aukščiau už kitus, gerbs ir priims visus, nes kiekvienas yra nuostabus savaip. Kad ir ko būtum pasiekęs (nesigilinu perdedi ar neperdedi) - man nublanksta tie pasiekimai dėl tokio požiūrio į save ir kitus. Aš žmonėmis tikiu, o ne karjerizmu ir arogancija.

Jei neklystu, kalbi apie vadinamą šlifuoto aliuminio korpusą?

Neleistina, pažeidi Autorių teises.
Norisi turėti savo copyright'us - susikurk savo kūrinį, ir turėsi :)

Neleistina, pažeidi Autorių teises.
Norisi turėti savo copyright'us - susikurk savo kūrinį, ir turėsi :)

Neleistina, pažeidi Autorių teises.
Norisi turėti savo copyright'us - susikurk savo kūrinį, ir turėsi :)

Kas yra logotipas, koks jis turi būti?
Logotipas – svarbiausias bet kurios įmonės firminis elementas. Tai įmonės veidas ir simbolis, perteiktas grafiškai.
 
Nereikia manyti kad logotipas – viso labo nedidelis paveikslėlis, kadangi geras logotipas yra kur kas daugiau nei tiesiog iliustracija. Geras logotipas yra konceptualus, stilizuotas, išmąstytas, originalus, įsimintinas, įskaitomas, turintis teisingą emocinį krūvį ir t.t.
 
Profesionalaus logotipo kūrimo procesas turi panašumų su šiuo kinų anekdotu:
„Dailininkai, europietis ir kinas, gavo užduotį - per tris dienas nupiešti antį. Europietis nuėjo prie ežero ir dvi dienas piešė vienos anties eskizus, kol pagaliau trečią dieną nutapė detalų jos portretą. Kinas pusantros dienos sėdėjo ant suolelio prie ežero ir stebėjo jame plaukiojančias antis. Po to jis sugrįžo į studiją ir per likusį laiką nutapė savo paveikslą, kuriame pavaizdavo tai, kaip jis pajautė visų stebėtų ančių „chi" energiją.”
Taip yra todėl, kad geras logotipas pirmiausia turi būti išmąstytas, tik po to – sukurtas.
 
Klausimai, kurių negalima neužduoti klientui
Dizaineris, imdamasis kurti naują įmonės veidą – jos firmos stilių, pirmiausia užduos užsakovui klausimų, kurie padės suprasti:
- kas yra įmonė,
- kokios yra jos klientų tikslinės grupės,
- kaip įmonė nori save pozicionuoti,
- kokia savybė ar emocija yra svarbiausia ir t.t.
Logotipas gali būti solidus arba jaunatviškas, simbolizuojantis stabilumą, patikimumą, arba inovatyvumą, veržlumą, konservatyvus arba šiuolaikiškas – ir tai tik keletas pavyzdžių.
 
Dar apie gerą ir blogą logotipus
Be abejo, labai svarbus dalykas yra originalumas. Kaip žmogus pasijunta nejaukiai, susitikęs lygiai taip pat apsirengusį kitą žmogų – taip tik dar stipriau nejaukiai galima pasijusti atradus, kad tokių logotipų koks puikuojasi ant jūsų vizitinių kortelių – yra daugybė. Geras logotipas – unikalus logotipas – atspindintis būtent Jūsų įmonės vertybes, stiprybes ir stilių.
 
Egzistuoja daugybė niuansų, kurie labai svarbūs logotipo kūrimo procese, nes sukuria emocinį krūvį, nuotaiką, kurie vienodai veikia žmones visame pasaulyje. Logotipas gali būti „griūnantis, krentantis, nestabilus“ – jeigu jo kompozicinis sprendimas neteisingas, o tai, savaime suprantama, kels neigiamas emocijas, nors paprastas žmogus negalės pasakyti kodėl taip yra. Būtent todėl logotipą turėtų kurti profesionalas, gerai išmanantis kompoziciją ir logotipų kūrimo meną.
 
Spalvos yra dar vienas, bet ne mažiau svarbus dalykas. Kiekviena spalva turi savo prasmę, kuri gali skirtis skirtingose šalyse. Geras dizaineris išmano spalvotyrą, žino kurios spalvos tarpusavyje dera, o kurios – nedera, bei žino tų spalvų simboliką ir prasmę. Jeigu jums reikalingas jaunatviškas, veržlus ir inovatyvus logotipas – geras dizaineris niekada nepasiūlys jo mėlynos ar violetinės spalvos – nes jų reikšmė priešinga – stabilumas, pasitikėjimas, ištikimybė, saugumas, dvasingumas.
 
Visas logotipas – šriftas, grafinis ženklas, kompozicija, spalva – turi būti sustyguota ir suderinta. Jokių atsitiktinumų, kaip „mėgstamiausia mano spalva oranžinė“ profesionaliame logotipe nebus – viskas prasminga ir logiška, o kartu – kūrybinga ir originalu.
 
Taigi kuriant logotipą svarbiausias vertinimo kriterijus negali būti laikas. Svarbiau yra dizainerio „know how“, jo kūrybiškumas, sugebėjimas įsiklausyti, analizuoti ir galiausiai – jo gebėjimas naudotis dizainerio įrankiais – pradedant pieštuku, ir baigiant kompiuterinėmis programomis.
 
Kaip aš kuriu logotipą
Po to, kai jau išsiaiškinu kaip įmonė nori save pozicionuoti, kokiai tikslinei grupei taikomas ženklas, kokį emocinį krūvį jis turi sukelti:
 
1. Atlieku „analogų analizę“ – apžiūriu panašia veikla užsiimančių įmonių logotipus, analizuoju – kurie vykę, kurie – nevykę ir kodėl jie tokie.
2. Kai analogų labai daug, visų apžiūrėti nebūtina, svarbu susidaryti įspūdį apie įmonės konkurentus.
3. Sekantis etapas – idėjos generavimas. Kokia forma, gyvūnas, objektas tinkamiausiai atspindėtų šios įmonės veiklą, tikslus?
4. Kartais 3 punkto nereikia, nes klientas labai konkrečiai pasako, kad nori matyti logotipe, pavyzdžiui, dramblį. Apžiūriu dramblio nuotraukas, piešinius – kartais internete, rečiau – knygose.
5. Objekto stilizacija – kartais tiesiog eskizuoju ant popieriaus lapo, kartais – iškart kompiuteryje. Dramblys neturi būti pernelyg detalus ir smulkus, tačiau turi atspindėti pagrindines dramblio savybes, kad vis dar būtų dramblys. Straublys svarbiau už kojas. Be to – dramblys drambliui nelygus, pagal įmonės aprašymą bei tikslinę grupę tai gali būti solidus, rimtas dramblys, arba mažas linksmas animacinis drambliukas.
6. Pasirinktos stilizacijos (dažniausiai kelių) tobulinimas, šrifto derinimas.
7. Spalvų įvedimas – nepamirštam spalvotyros ir įmonės aprašymo! Mėlyna gali gražiai atrodyti, bet jeigu prašoma energingo ir jaunatviško ženklo – ji netinka.
8. Pradinių versijų siuntimas klientui, derinimas, korekcijos, pardavimas.
 
Sėkmės!
© twea. 2010
 
P.S. tai mano nuomone ir patirtimi paremtas straipsnis, kitas dizaineris gali turėti savo pastabų, naudingų patarimų, todėl papildymai yra laukiami ir sveikintini. :)

Kaip kazino? :D
 
Meet'as su nuotykiais buvo šįkart :)

Kaip kazino? :D
 
Meet'as su nuotykiais buvo šįkart :)

jus dauguma i ateiti nemastot, nu tas pirmakursis dabar yra tokioj pacioj pozicijoj kaip ir tu. Tarkim po kokiu 5 metu abu bunat isdirbe tiek pat kompanijoje ir staiga atsiranda laisva vieta kokiam vadovo poste, kaip manai kuriam bus pasiulymas uzimt aukstesnes pareigas, ar tau ar tam kuris lygiai tiek pat isdirbes, bet turi diploma toje srityje dar?

Neneigiu, kad informacijos yra. Ir sutinku, kad reikia mokėti ieškoti. Tačiau kaip ieškoti, jeigu nežinai ko ieškoti? Tarkim esu visiškai žalias grafiniame dizaine arba kokioje inžinierijoje. Nuo ko man pradėti ieškoti? Sutinku, kad ilgai ieškodamas tikrai greičiausiai rasi atsakymą. Tačiau kiek tai užtruks ir ar ta informacija bus 100% patikima ir tikslinga? Klausimas, mat internetas pilnas tiek naudingos info, tiek nenaudingos ir net žalingos (kuomet visokie "specai" duoda patarimus). Galų gale prieiname prie to, kad vien informacijos ieškojimui reikės skirti trigubai tiek laiko, kiek užtruktum ją įsisavindamas universitete (aukštojoje apskritai).
 
Su patarimais irgi tas pats. Na, patars man draugas taip, kaip jam patinka. Ir kas? Kitas draugas patars dar kitaip. Jie žiūrės "patinka - nepatinka" principu. Lygiai kaip ir žiūrėtume kiekvienas iš mūsų, jeigu neturėtumėme nė kiek žinių. Forume irgi tas pats. Yra žmonių, kurie komentuojamą sritį išmano, yra žmonių (jų žymiai daugiau), kurie komentuoja su potekste "man gražu". Iš to nieko neišeis. Labai slidus reikalas neaiškios kvalifikacijos žmonių nuomonę naudoti savo tobulėjimui. Visai kitas reikalas, kai tau patarimus teikia savo srities specialistai. Tokių galima surasti ir privačiai, bet kiek jų norės tau nuolatos patarinėti? Kita vertus - iš kur žinosi, kad jis tikras specialistas (+ dar viena laiko atkarpa ieškant informacijos apie pačią surastą personą)?
 
Tad finale gaunasi taip, kaip sakiau. Norint išmanyti tik kažkurią sritį siaurai, tai pilnai su trupučiu užtenka mokytis pačiam. Klausimas tik ar to užteks ateityje ir kaip greitai (ir ar išvis) atsipirks tavo praleistas laikas.
 
Dėl puslapių programavimo, tai visai galimas daiktas. Nežinau. Daviau tik kaip pavyzdį, kokie gali būti skirtumai mokantis asmeniškai versus aukštojoje.

Patirties įgausi bet kur. Kasdamas duobes kapinėse - ir ten patirties įgausi. Aš kalbėjau labiau apie srities išmanymą. Na ir kas, kad aš galiu susiprogramuoti puslapį, jeigu neįsivaizduoju kaip apskritai veikia tas puslapis, kokiu būdu jis yra atvaizduojamas naršyklėje, kaip vyksta visas procesas. Norint perprasti vieną sritį, tai nėra sunku. Tačiau to gyvenime niekada nepakaks.
 
Panašiai ir su mokymusi savarankiškai. Taip, gali programuoti mokytis asmeniškai, žiūrėti pavyzdžius internete ir t.t. Bet tai bus siaura sritis, siauras mokymasis. Nežinau tiksliai kokia ten teorija egzistuoja programavime, bet tikrai žinau, kad jos yra. Tarkim dizainas, mano sritis. Aš galiu pats mokytis. Susirandu internete apie grafinį dizainą, pasiskaitau ir jau žinau kas tai yra. Bet aš pats nesuprasiu, nesužinosiu kaip geriau įkomponuoti pavadinimą plakate, kokias geriau rinktis spalvas, kokius dydžių santykius. Galų gale, net įkomponavus, niekas man nepatars ar gera linkme einu ar ne. Su informacija irgi. Kiek aš laiko užtruksiu kol internete perskaitysiu apie Van De Graaff kanoną? Jeigu žinosiu ko ieškoti, tai greitai. O jeigu aš nežinau net kad toks dalykas egzistuoja?
 
Studijų metu gauni krūvą susistemintos informacijos, kuri yra skirta tam tikros srities geresniam išmanymui. Ir ne siauram, o plačiam išmanymui. Darbą susiradęs kažin ar turėsi tiek laiko labai tiksliam išsinagrinėjimui, nuolatiniam informacijos ieškojimui knygose, internete, konferencijose. Galų gale ir finansų atitinkamų reikės, jeigu norėsi kokybiškos informacijos gauti (knygos, konferencijos).

Man irgi mokykloj ne viskas patiko. Bet nusispjaut į viską - neprotinga. Gal kai kam reikės aukštojo išsilavinimo, o kai kam užteks vidurinio, bet mokykloje turit progą susipažinti su skirtingomis disciplinomis, išsiaiškinti kuriems dalykams esat gabesni, kurie labiau traukia. Turit žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, kitaip nežinosite kuo norite dirbti, tad - nei ką studijuoti, nei ko siekti. Būdami nemotyvuoti ir apatiški išvaistysite laiką veltui, o paskui kažkuriuo momentu atsitokėję suvoksite, kad neturite ne tik aukštojo mokslo diplomo ir žinių, bet ir IQ galėjote turėti aukštesnį, jei nemiegotumėt per pamokas, ir patirties daugiau, ir - teberašote gimtąja kalba su gramatinėmis klaidomis... O tada - liūdnos žinios, daugeliui teks arti nekvalifikuotą darbą be galimybės pakilti, nes gerą darbą rasti tikrai nelengva, o gyventi iš kažko reikės.
 
Tai gali susiklostyti visai kitaip, jei pradėsite galvoti apie savo būsimą darbą, pasitempsite moksluose reikalingose srityse, papildomai plėsite akiratį, skaitysite, domėsitės... Niekam nerūpės, kad pas gabų fiziką atestate šlubavo kalbos ir menai. Bet jei "šlubas" visas atestatas, o ir pats žmogus nepasižymi ypatingais talentais - patys suprantat, bus būriai geresnių kandidatų kiekvienoj darbovietėj. Neleiskite jaunatviškam optimizui aptemdyt akis - visi turi dėti pastangas, jei nori kažko pasiekti.

Man irgi mokykloj ne viskas patiko. Bet nusispjaut į viską - neprotinga. Gal kai kam reikės aukštojo išsilavinimo, o kai kam užteks vidurinio, bet mokykloje turit progą susipažinti su skirtingomis disciplinomis, išsiaiškinti kuriems dalykams esat gabesni, kurie labiau traukia. Turit žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, kitaip nežinosite kuo norite dirbti, tad - nei ką studijuoti, nei ko siekti. Būdami nemotyvuoti ir apatiški išvaistysite laiką veltui, o paskui kažkuriuo momentu atsitokėję suvoksite, kad neturite ne tik aukštojo mokslo diplomo ir žinių, bet ir IQ galėjote turėti aukštesnį, jei nemiegotumėt per pamokas, ir patirties daugiau, ir - teberašote gimtąja kalba su gramatinėmis klaidomis... O tada - liūdnos žinios, daugeliui teks arti nekvalifikuotą darbą be galimybės pakilti, nes gerą darbą rasti tikrai nelengva, o gyventi iš kažko reikės.
 
Tai gali susiklostyti visai kitaip, jei pradėsite galvoti apie savo būsimą darbą, pasitempsite moksluose reikalingose srityse, papildomai plėsite akiratį, skaitysite, domėsitės... Niekam nerūpės, kad pas gabų fiziką atestate šlubavo kalbos ir menai. Bet jei "šlubas" visas atestatas, o ir pats žmogus nepasižymi ypatingais talentais - patys suprantat, bus būriai geresnių kandidatų kiekvienoj darbovietėj. Neleiskite jaunatviškam optimizui aptemdyt akis - visi turi dėti pastangas, jei nori kažko pasiekti.

Matai, pasaulis senai nebera toks primityvus, kad nieko nesimokes galetum betkoki darba dirbti. Logiska, jog nieko nemokedamas nekazka ir padirbsi. O grioviu kasimo savoka tik iprastas epitetas atspindintis juodadarbio fabrikinio "mazo sraigtelio dideliame laikrodyje" apibudinima.

Man irgi mokykloj ne viskas patiko. Bet nusispjaut į viską - neprotinga. Gal kai kam reikės aukštojo išsilavinimo, o kai kam užteks vidurinio, bet mokykloje turit progą susipažinti su skirtingomis disciplinomis, išsiaiškinti kuriems dalykams esat gabesni, kurie labiau traukia. Turit žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, kitaip nežinosite kuo norite dirbti, tad - nei ką studijuoti, nei ko siekti. Būdami nemotyvuoti ir apatiški išvaistysite laiką veltui, o paskui kažkuriuo momentu atsitokėję suvoksite, kad neturite ne tik aukštojo mokslo diplomo ir žinių, bet ir IQ galėjote turėti aukštesnį, jei nemiegotumėt per pamokas, ir patirties daugiau, ir - teberašote gimtąja kalba su gramatinėmis klaidomis... O tada - liūdnos žinios, daugeliui teks arti nekvalifikuotą darbą be galimybės pakilti, nes gerą darbą rasti tikrai nelengva, o gyventi iš kažko reikės.
 
Tai gali susiklostyti visai kitaip, jei pradėsite galvoti apie savo būsimą darbą, pasitempsite moksluose reikalingose srityse, papildomai plėsite akiratį, skaitysite, domėsitės... Niekam nerūpės, kad pas gabų fiziką atestate šlubavo kalbos ir menai. Bet jei "šlubas" visas atestatas, o ir pats žmogus nepasižymi ypatingais talentais - patys suprantat, bus būriai geresnių kandidatų kiekvienoj darbovietėj. Neleiskite jaunatviškam optimizui aptemdyt akis - visi turi dėti pastangas, jei nori kažko pasiekti.

Situacija yra paprasta. Jeigu nesimokai, realiai turi dvi galimybes - verslas arba nekvalifikuotas darbas. 90% start-up'ų po 5 metų bankrutuoja, tai šansas, jog taviškis produktas bus palankiai priimtas, yra ganėtinai mažas. Taigi, supaprastinus, jeigu nesimokai turi 10% tikimybę, kad sukursi pelningą verslą ir 90% tikimybę, kad dirbsi nekvalifikuotą darbą. Iš kitos pusės, jeigu mokysies mokykloje, įstosi į universitetą ir jį sėkmingai pabaigsi, ne tik turėsi daugiau šansų sukurti pelningą verslą (geresnės vadybos žinios, išsilavinimas bei kritinis mąstymas) bet ir nesekmės atveju galėsi dirbti kvalifikuotą ir geriau apmokamą darbą.
Aš suprantu, kad nesinori mokytis dalykų, kurių niekada gyvenime nepanaudosi. Universitete bus dar daugiau tokių dalykų. Galbūt supyks ant manęs kiti forumiečiai, bet mokomės tikrai ne dėl žinių. Mokykloje mokaisi tam, kad įstotum į universitetą, o universitete mokaisi tam, kad gautum diplomą. Vos 10-20% mokyklos/universiteto kurso turi realią vertę praktikoje. Still, turi susitaikyti su situacija, nes diplomas yra nepakeičiamas dabartiniame pasaulyje. Turi tiesiog išmokti sutelkti dėmesį į svarbius dalykus o nereikalingiems skirti minimaliai laiko. Visa kita turi mokytis pats:).

http://gamedev.stackexchange.com/questions/13115/vectors-in-game-development
http://blog.wolfire.com/2009/07/linear-algebra-for-game-developers-part-1/
 
Čia tam, kad neįsivaizduotum jog viską moki ir žinai. Vektoriai tikrai panaudojamas dalykas. Siūlau nusileisti ant žemės ir mokytis matematiką. Vien jau iš bendro išprusimo tokius dalykus reikėtų žinoti, net jeigu darbe ar dar kažkur to ir nepritaikysi.
 
O tai dabar toks jausmas, kad įsivaizduoji jog viską moki ir nieko tau nereikia. Teisingai tėvai tau sako - mokykis. Patariu klausyt jų patarimų, gi ne iš lempų patarinėja jie, o dažnai, kad jų pačių klaidų nekartotum saugo arba tiesiog eitum teisingu keliu.

Kuo jaunesnis esi, tuo protingesnis jautiesi.
 
Verta atkreipti į tėvų komentarus dėmesį vien dėl to, kad jie turi daug daugiau patirties gyvenime.
Daug ko nereiks ką išmoksi mokykloje, tačiau vidurinė tai ne vien vektorių kalimas. Svarbus yra įgūdžio mokytis, dirbti, noro tobulėti suformavimas - nesvarbu ar tęsi mokslus aukštojoj ar kitur laimės ieškosi. Taip pat mokykla suteikia bendrajį išprusimą toj daugybėj dalykų kuriuos va "verčia mokytis".Ar sutikus diskusijoj, ar skaitant raštu dėstomas mintis - pirmasis įspūdis yra sudaromas vertinant bendrą žmogaus pažangumą, išprusimą. Nesvarbu kur tu eisi, mokykloje įgytos žinios bus labai vertingu "portfeliu" jauno žmogaus gyvenime.
 
Kalbant apie antrą pusę: daugelis jaunimo kupini svajonių, va čia aš noriu būti finansiškai laisvas, nenoriu dirbti kitam, arba va išlėkim į užsienį - ten saldainiais lyja. Deja norint kažką gyvenime pasiekti neverta remtis išoriniais faktoriais. Šiam gyvenime viskas absoliučiai priklauso nuo pasiryžimo ir nesibaigiančio sunkaus darbo.
 
 
Jei jau 10 klasėj sunku ir egzai galvą spaudžia, I got some bad news 4 u ..

Visą gyvenimą buvau pelėda - einantis vėlai miegot ir keliantis kuo įmanoma vėliau. Būdavo įprasta atsikelti 12 valandą dienos ir kol diena įsivažiuodavo, ateidavo 5 ar 6, o mano produktyvus laikas tuomet prasidėdavo dar po kokių 4 valandų. Taigi, 9-10 valandą vakaro nuolat būdavau produktyviausias. Natūralu, kad per savo produktyviausią laiką miegot neisiu, taigi buvau maždaug uždarytas šitam rate be galo.
 
Tiesa, ne visada buvau tuo patenkintas. Kažkada net išbandžiau tokius ekstremalumus kaip kėlymąsi 5 ryto. Pavyko gal kokias 3 ar 4 dienas, poto vėl grįžau.
 
Šiaip ar taip, dabar įpratau gana anksti keltis kiekvieną dieną. Na, sąlyginai anksti (7, retkarčiais 6 ryto), aš prisitaikiau tai savo gyvenimo būdui, todėl pasidalinsiu patarimais, nuoširdžiais patarimais, ką daryt, kad ir jūs galėtumėt atsikelti RYTE ir visus dienos privalumus išnaudot savo naudai.
 
Pirmiausia, turiu įspėt - praktiškai nėra jokių stebūklingų būdų, kad iš pelėdos taptumėt vadinamu vyturiu. Geriausia, ką pasieksit tai 3-4 ankstyvus rytus, o poto arba grįšit į savo normalų, mėgstamą rėžimą arba tapsit angry bird - kur vėlai gulasi ir poto anksti keliasi per prievartą.
 
Studijuoju psichologiją. Įdomių dalykų kartais primoko. Nors kartais aiškina, atrodytų, akivaizdžius dalykus. Šiaip ar taip, žvilktelkim į mūsų elgiasį ir į jame slypinčias priežastis:
 
1) Mums reikia tam tikro skaičiaus miego. Mano atveju tai 8, kartais 9 valandos. Neklausykit tų, kas aiškins, kad jums būtinai reikia miegot 7 valandas arba 5,5. Turi miegot tiek, kiek Tau reikia. Turi jaustis pailsėjęs. Taigi, jei mums reikia 9 valandų miego, miegot nuėjus 3 nakties, atsikelt teks maždaug 12-ą, kad poreikis būtų patenkintas. Lygiai tas pats principas galioja ir jei mes miegot nueisim 10 valandą - išsimiegam 9 valandas, atsikeliam 7 ryto. Kodėl taip paprasta nebūna gyvenime?
 
2) Čia slypi kita mūsų elgesio priežastis. Labai dažnai vakare turim daug įdomesnės veiklos nei ryte. Aš asmeniškai žiūrėdavau filmus arba kalbėdavau su kuo nors arba paskutinės minutės darbus darydavau. Žinojau, kad ryte anksti reikės keltis, kartojo visi, kad mano galva ne tokia šviežia vakare ir dar daug visokių nemalonių dalykų, bet man tiesiog patikdavo ilgai nemiegot ir viskas. Čia kaip rūkančiam tuos vežininkų paveikslėlius rodyt - nu nusišikt jiem, malonu ir viskas, tai smegenys visus neigiamus argumentus tiesiog ignoruos.
 
Taigi, pagal šią idėją mes 1) visi galim atsikelt anksti ryte, kadangi ne kėlimosi laike esmė, o pramiegotų valandų kieky. Na taip, yra ten smulkmenų visokių apie gerą nakties miegą, visokias mankštas ir dar gausybė smulkių detalių, bet likim prie esmės - detalių aptarinėjimą palikim tiem, kas nori paskaityt straipsnį, palinksėt ir toliau nieko nedaryt.
 
2) Kad mūsų noras atsikelt anksti ryte išsipildytų turim ryte turėt malonesnės veiklos nei vakare. Būtent dėl to taip durnai kartais skamba tie visi anksti besikeliančių svaičiojimai - kaip gera ryte atsikelt pamedituot, prasimankštint, paukštelių čiulbėjimo pasiklausyt. Ką žinau, man tokie dalykai atsikelt nepadeda, aš mieliau dar pusvalandį pasnausčiau, nei paukštelių klausyčiausi. Čia teks kiekvienam rast savo priežastis. Jei jų nebus - ryte neatsikelsi. Taškas.
 
Man asmeniškai labai padeda, kad mano draugė ryte anksti keltis į darbą turi. Jai tai pakankamai svari priežastis. Žinau, kad ji irgi mėgsta pamiegot, todėl greičiausiai nespės pasigamint sau pusryčių. Štai priežastis atsikelt man...ta meilė :) O ką daryt savaitgaliais, kai draugei į darbą nereikia? Čia vėl tenka ieškot sprendimų - šeštadieniais ryte vyksta sporto treniruotė į kurią užsirašiau. Jei ją praleisiu - visą savaitę greičiausiai liksiu nesportavęs. O su sekmadieniais dar kol kas dirbu. Kartais atsikeliu anksti, kartais ne. Jei nebūna jokios priežasties keltis, tada garantuotai pučiu į akį.
 
Straipsnio bonus'as:
 
Ką gero galima veikt ryte, kad norėtųsi atsikelti?
 
*Mokytis naujos kalbos. Neįtikėtinai praverčia pačiais keisčiausiais momentais.
*Skaityti įdomią knygą. Geriausiu atveju - kažką susijusio su profesija. Blogiausiu - Harį Poterį, jei neskaitėt.
*Padaryt kokį nors vieną svarbų darbą siekiant savo tikslo. Tikslą pasieksit greičiau nei svajodami.
*Mokytis programuot. Galėsit uždirbt pinigų sunkiais laikais
*Padaryt tempimo pratimų. Šitam įkvėpė taekwondo mokytojas - 70+ metų, bet juda lengviau nei aš.
*Išmokt
. Kai pamatau ką nors žongliruojant vis sakau, kad ir man reikėtų taip išmokt, bet niekaip neatrandu laiko.*Mokytis ar daryt bet ką, kam paprastai nėra laiko. Naktis man patikdavo tuo, kad tada būna neįprastai ramu - daugelis žmonių jau miega, niekas neskambina, netrukdo. Ryte, pasirodo, būna dar ramiau, nes žmonių, kurie sugeba anksti keltis yra kur kas mažiau nei sugebančių ilgai nemiegot.
 
Taigi, jei nei viena iš šių idėjų jums ryte atsikelt nepadės ir savo vertų atsikelt užsiėmimų neturėsit, galiu drąsiai teigt, kad ir anksti ryte jūs neatsikelsit, kad ir kiek svajosit. Todėl arba ieškokit gerų priežaščių arba... saldaus miego :)

Sveiki, norėčiau su jumis pasidalinti savo darbais bei sulaukti kritikos / patarimų. Mano pagrindinis siekis - tobulėti. Todėl neidrovėkite :D
 
Iliustracijos (photoshop/wacom):
 
http://img694.imageshack.us/img694/1963/donotdisturba.jpg
http://img594.imageshack.us/img594/923/entrytomonsterland.png
http://img14.imageshack.us/img14/1094/shomenw.jpg
http://img24.imageshack.us/img24/3726/robotukas.jpg
http://img201.imageshack.us/img201/433/roseht.png
http://img14.imageshack.us/img14/851/swanqueen.jpg
http://img831.imageshack.us/img831/5884/avisj.jpg
 
Iliustracija tradicinėmis priemonėmis:
http://img831.imageshack.us/img831/4346/67569140.jpg
 
Plakatas:
http://img10.imageshack.us/img10/7278/78254886.jpg
 
Fontas / viršelis ZINUI:
http://img837.imageshack.us/img837/8445/dsc0006vn.jpg
 
Pakuotė / dizainas kavai ( pakuotės maketas aišku ne naujas, ir ne mano sugalvotas ):
http://img593.imageshack.us/img593/9880/pakuote.jpg
 
 
Tai tiek. Kolkas logotipų variantų neturiu, bet turėsiu. Tad kai sukursiu ką naujo - pasidalinsiu :) Ačiū už dėmesį!

Turbūt daugelis čia esančių žmonių labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, todėl turėti sveikas akis yra labai svarbu – kitaip nukentės ir darbo produktyvumas, juk dirbti su paraudusiomis, ašarojančiomis akimis tikrai nemalonu...
 
Straipsnis skirtas ne tik silpnaregiams – keturi iš penkių skyrių tinka visiems, net turintiems puikias akis - tai tiesiog bendri patarimai kaip palaikyti sveikas akis, neleisti joms pervargti, kokių vitaminų ir maisto papildų galima profilaktiškai vartoti akių stiprinimui.
 
Tik penktas skyrius skirtas regos problemų jau turintiems – tačiau gali būti įdomus ir puikiai matantiems žmonėms – penktas skyrius apie tai, kaip atsiranda regos sutrikimai, kas juos sukelia, ir kaip su jais kovoti – kaip atstatyti regėjimą ar bent jį pagerinti.
 
Turbūt esate girdėję, kad rega būna ne tik 100%, bet ir 200% ar net 500% - kai žmogus mato visą lentelę pas okulistą iš gerokai didesnio atstumo nei įprasta. Tad turbūt kiekvienas turi erdvės akių stiprinimui – net jei dabar mato puikiai kaip žmogus, jis gali matyti puikiai kaip erelis B-)
 
1. Geras apšvietimas.
Tai labai svarbu, ir nors visi apie tai žinome, ne visada pasirūpiname. Akims nėra sveika, jei kambarys skendi prieblandoje, o pats sėdi įbedęs žvilgsnį į monitorių (ar televizorių). Stalinė lempa ir bent nedidelė lempelė bendram kambario apšvietimui tikrai nepakenks - nebus didelio kontrasto po to, kai nuo ryškiai šviečiančio monitoriaus nusisuksite kad pasižiūrėtumėte ką ten kampe išdarinėja katė. Keli patarimai apie teisingą apšvietimą darbo vietoje, (ištrauka iš Valstybinės Darbo inspekcijos parengtos Darbo saugos):
 
Plačiau apie ergonomišką darbo vietą skaitykite čia:
Darbas prie kompiuterio. Darbo sauga ir sveikata.
 
2. Pertraukėlės – duokit akims pailsėti.
Pagal higienos normą, dirbant 8 val. per dieną, po vienos darbo valandos turi būti daromos 5 (10) min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda - 15 min. pertraukos.Pertraukų metu ir po darbo rekomenduojama atlikti akių ir fizinius pratimus. 10-15 minučių skirdami arbatos ar kavos puodelio išsivirimui, persimetimui keliais žodžiais su kolegomis tikrai nenukentėsite, o akys per tą laiką spės pailsėti.
 
Kitas pertraukėlės variantas: 10x10x10 taisyklė - kas 10 minučių darbo 10 sekundžių pažiūrėkit į objektą, nutolusį ne mažiau kaip 10 metrų.
 
3. Pratimai akims.
Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4–5 kartus.
 
Pirmas variantas
1. Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokite.
2. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to nukreipkite žvilgsnį į kairę.
3. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Ir priešingai.
4. Iškelkite rodomąjį pirštą tiesiai prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
5. Suraukite kaktą, žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.
 
Antras variantas
1. Neįtempdami akių raumenų užsimerkite. Po to plačiai atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį.
2. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
3. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akimis sukamuosius judesius: į viršų – į dešinę – į apačią – į kairę ir pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį.
4. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į viršų, po to tiesiai. Analogiškai: į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.
 
Trečias variantas
1. Galvą laikykite tiesiai neįtempdami akių raumenų pamirksėkite.
2. Nepasukdami galvos, užsimerkite ir pasukite akis pažiūrėkite į dešinę, po to į kairę ir tiesiai. Pakelkite akis į viršų, nuleiskite žemyn ir pažiūrėkite tiesiai.
3. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to į tolį.
4. Vidutiniu tempu atlikite 3–4 sukamuosius akių judesius į dešinę, po to į kairę, atpalaidavę akių raumenis nukreipkite žvilgsnį į tolį.
 
(Dėkojame http://imunitetas.lt/ už leidimą pacituoti akių pratimus iš jų puslapio)
 
4. Vitaminai ir mikroelementai akims (morkos, mėlynės ir kita)
Svarbiausi vitaminai akims: A, C ir E. Šių vitaminų galima rasti įvairiuose vaisiuose, daržovėse.
 
Neseniai nustatyta, kad akių sveikatai svarbūs ir karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas. Jie taip pat randami daržovėse ir vaisiuose. Akių sveikatai svarbūs ir mikroelementai selenas, cinkas bei varis.
 
Vaistinėse galima rasti daugybės rūšių vitaminų ir mikroelementų akims, pasikonsultuokite su vaistininke.
Neblogas straipsnelis: kaip išsirinkti vitaminus akims
 
5. Akių gerinimo programos silpnaregiams. Akiniai mūsų priešas, o ne padėjėjas.
Silpnaregiai dažniausiai susitaiko su mintimi, kad gyventi teks su akiniais (ar kontaktiniais lęšiais). Gal ir teks, bet ar atsisakytumėte galimybės pagerinti akis? Nors puse dioptrijos? Žinoma stebuklų nebūna, todėl reikalingas ne tik noras, bet ir valia, o akių gerinimo programų egzistuoja, ir net ne viena.
 
Žmogaus akis turi 6 raumenis. Trumparegystė, toliaregystė, žvairumas, astigmatizmas – problemos, kylančios iš to, kad tam tikri raumenys nusilpsta, ir akies obuolys neįgauna reikalingos formos. Trumparegių akys visada yra pailgos formos – išsitempusios į priekį, todėl jie mato iš arti, bet nemato iš toli. Tam kad matytum iš toli turi atpalaiduoti raumenis, ir leisti akies obuoliui grįžti į apvalią padėtį. Tuo tarpu toliaregių bėda atvirkštinė – jų akys visada apvalios formos, ir jiems reikia išlavinti raumenis kurie ištempia akis į priekį, kad galėtų matyti iš arti.
 
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – užsidėjęs akinius žmogus užfiksuoja savo akį tokioje formoje, kokioje ji yra, ir nebelavina akies raumenų visai, tokiu būdu ilgainiui regėjimas prastėja, akių raumenys silpsta vis labiau. Apie tai labai gerai paaiškino profesorius Vladimir Ždanov (Жданов) šiame video klipe (rusų kalba), remdamasis Beitso metodu:
 
Vladimir Ždanov (Жданов)
Pratimai akims video (pagal Beitso metodą) rusų kalba
Rekomenduoju pažiūrėti suprantantiems rusiškai – labai konkrečiai paaiškina silpnaregiškumo problemą, ir ką daro akiniai (kodėl jie nepadeda, o kenkia).
 
Mirzakarimas Norbekovas "Kvailio patirtis arba kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių"
 
Šis autorius aprašė alternatyvią gydymo sistemą, kurią tarptautinė nepriklausomų ekspertų asociacija 1998 m. iš visų žinomų sistemų pripažino esant efektyviausia.
 
Yra net keli šios knygos leidimai, išleido leidykla Alma Littera, knygos kaina ~30LTL. Autorius yra psichologijos daktaras, pedagogikos daktaras, medicinos filosofijos daktaras, profesorius, be to karate kyokushin 3 dano ir sam cion do devintojo dano sporto meistras.
Šis žmogus kartais važinėja po Europą ir rengia seminarus – nemėgstantiems skaityti verta pasidomėti jais. O čia galite paskaityti atsiliepimų apie knygą:
atsiliepimai
 
Norbekovo video klipas rusų kalba:
Pratimai akims
 
William Horates Bates "Beitso metodas regėjimui pagerinti be akinių", Narbuto leidykla, 1996 Šiauliai. Šiuo metodu remiasi prof. Vladimiras Ždanovas, nuoroda į jo video klipą pateikiau aukščiau.
 
S. M. Beresford, D. W. Muris, M. J. Allen, F. A. Young "Kaip gerinti regėjimą be akinių ir kontaktinių lęšių". Knygą išleido leidykla Alma littera.
 
Šioje, kaip ir M.Norbekovo knygoje, pateikiami praktiniai patarimai, pratimai akių gerinimui.
Plačiau apie knygos turinį
 
6. Pabaiga
Jeigu turite daugiau patarimų, ar žinote autorių, kurių nepaminėjau, ir kurie yra parašę efektyvių akių gerinimo programų - būtinai parašykite. Nesu nei akių gydytoja, nei apskritai medikė, aprašiau tai ką perskaičiau, radau, sužinojau pati, tikiuosi kad bent dalis patarimų bus naudingi, o gal kažkas pasiryš ir išbandys akių atstatymo programą - būtų labai įdomu išgirsti tikrų atsiliepimų kaip tai veikia - iš laimingo žmogaus kuriam jau nebereikia akinių.
Skeptikus taip pat suprantu, bet prašau gerbti kitų žmonių nuomonę, ir neteigti nieko kategoriškai, kol bent nepažiūrėjote Ždanovo video klipo (manau jis labiausiai tinka skeptikams, kadangi ten nerasite jokių filosofijų - tik logiški faktai, anatomija - jokių pasakų).
 
Ačiū už dėmesį, tikiuosi straipsnio ilgis neatbaidys visų - glausčiau nesugebėjau - viskas atrodė svarbu, nieko nesinorėjo išmesti... :rolleyes:
 
© twea.2010

šaunuolis, Nano, padirbėjai :)
taip pat dėkui už įvertinimą ;)