zhmogus

tik iš app store

Galbūt šį paveiksliuką matei? Analizė daryta 2012 metais.
 

http://www.laptopmag.com/images/uploads/ppress/43721/BestWorstBrands_ReportCard_sf.jpg

 
1st Place: Apple
http://www.laptopmag.com/images/uploads/ppress/43721/bw_brands_chart_apple_sf_1.jpg
 
2nd Place: Lenovo
http://www.laptopmag.com/images/uploads/ppress/43721/bw_brands_chart_lenovo_sf_1.jpg
 
3rd Place: HP
http://www.laptopmag.com/images/uploads/ppress/43721/bw_brands_chart_hp_sf_1.jpg
Informacija paimta iš laptopmag.com puslapio.
 
Aš asmeniškai prisidėsiu prie kitų forumo narių, kurie sako, kad nešiojamas kompiuteris turi būt perkamas ne pagal kokį nors brand'ą, o pagal specifikaciją ir kokiam tikslui jis bus naudojamas.

1.apple
2.dell
3.toshiba
4.visi kiti, priklauso nuo serijos, modelio, kartais ir dellą su toshu aplenkia, bet apple tvirtai pirmoj vietoj laikos. :)

Tikriausiai pusė uždarbio susimes ir užsakys killerį man nukalt, bet vistiek pasakysiu:apple macbook pro (jei su retina dar geriau, bet jau virš 4k).

Tikriausiai pusė uždarbio susimes ir užsakys killerį man nukalt, bet vistiek pasakysiu:apple macbook pro (jei su retina dar geriau, bet jau virš 4k).

Alkoholis, ne alkocholis. :) sorry už offtopicą, bet jau atsibodo tokias klaidas matyt.

reikia tiketis, kad niekas is DK nepateks <_<

Kažkada jau esu dalinęsis nuoroda į įdomų filmą apie KGB veiklos metodus. Šio filmo pabaigoje KGBistas atskleidžia pamatinį organizacijos darbo metodą:
 
http://www.youtube.com/watch?v=aGfN3WRA0Vc&t=116m0s
 
Pavertėjausiu:
 
 
 
Reikalas tas, jog „Garliavos tragedija“, valstybės „užvaldymo“, VSD neribotų galių, ši – prezidentė vs Degutienė – ir panašios ištorijos prie to tik prisideda. Tą būtina turėti omenyje. Tiek skaitant šitą informaciją, tiek ją skleidžiant.
 
 
Patinka jums tai ar ne, tačiau visose tai vadinamose demokratinėse šalyse yra vienokie ar kitokie galios centrai. „Vadovėlinė“ demokratija, deja, realybėje egzistuoti negali. Tinkamas metas Vinstoną Čerčilį prisiminti:
 
 
 
Tai, žinoma, jokiu būdu nereiškia, jog nereikia ar negalima kalbėti apie problemas valstybėje ar jos valdyme. Tačiau negalima pasiduoti panikai ir dejuoti. Elkitės pilietiškai (puikus pavyzdys), dalyvaukite visų valdžios pakopų rinkimuose, netoleruokite korupcijos, branginkite kalbą bei tradicijas ir, svarbiausia, stenkitės mąstyti kritiškai ;)
 
Pirmas darbas, kūrį būtina padaryti – sudalyvauti II-jame rinkimų į Seimą ture. I-jame mąstyti nelabai mėgstanti tautos dalis bėdų jau pakankamai pridarė, kviečiu balsuoti atsakingai!

Jei telefona pamesi - tai cia ne policjos problema, o tavo.

Daugeliu apsektu su tavim sutinku, bet is esmes atrodai, kaip begantis nuo atsakomybes..
 
Niekur nera beviltiskai blogai, niekur nera per gerai, visur visko pasitaiko (ir amerikonu protingu, ir lietuviu kvailu) kaip matai.. tad taip stumt ant Lietuvos nemanau, jog verta, tiesiog pasakyk, kas ten fgeriau, o tikrai ne viskas..

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

smagiausia kai turi neissemiama banko saskaita ir to gana :D Visko ko reikia nusiperki, kai panaudoji, ismeti :D Principe minimalizmas igyvendinamas tik tokiu principu gyvenant pilnaverti gyvenima mano suvokimu.Nes mes lyg ir nesam tokie buozes kad tik nusipirke daikta ji galetume ismesti. Aisku jei tu ismeti viska nafik is savo chatos, atsisedi vidury kambario ir medituoji, bei jauti gyvenimo pilnatve valgydamas su ranka vietoj sakutes, tai ka zinau... :D
 
Reziume, daugumai reikia ne minimalizmo o elementarios tvarkos! ;)

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

Žiūrėk nesuminimalėk iki kambario be langų, su durim, kuriose rankena tik iš išorės ir minkštom sienom. :/

Pradžios žodis


Prieš pradėdamas rašyti šį straipsnį aš daug mąsčiau. Galvoje kniždėte knibždėjo klausimų, kurie man nedavė ramybės. Tema, kurią pasirinkau - mano įspūdžiai Lietuvos kariuomenėje. Rodos asmeninis tobulėjimas ir kariuomenė tai du skirtingi dalykai. Tobulėdamas asmeniškai tu stengiesi kelti kartelę sau, tačiau kariuomenėje rodos tave kaip tik bando sunaikinti kaip asmenybę. Ir visgi, tie trys mėnesiai, kuriuos praleidau kariuomenėje man buvo naudinga ir įdomi patirtis. Nebenorėjau tylėti, kadangi labai niežtėjo nagai papasakoti šiuos įspūdžius jums. Pristatau pirmąjį straipsnį - pirmoji savaitė Rukloje.

Kaip viskas prasidėjo?


Artėjo gruodis, tas pirmas žiemos mėnuo, kurio visi mes taip laukiame. Aplink buvo justi išankstinės kalėdų nuotaikos, tačiau mano galvoje ir gyvenime vyravo sumaištis. Nebuvau patenkintas savo studijoms, todėl jas mečiau. Buvo sunku, kadangi ne kiekvienas gali ryžtis tokiems drastiškiems sprendimams.
 
Mano akys užkliuvo už reklaminio stendo, kuriame buvo pavaizduotas Lietuvos karys. Tas dviejų žodžių šūkis “Išmok Nugalėti” pakeitė viską. Mano pasąmonėje tarsi kažkas sprogo. Supratau, kad reikia stoti į Lietuvos kariuomenę! Tuo metu galvojau, kad tai vienintelis geresnis sprendimas mano situacijoje.
 
Gruodį praleidau namuose, o tada nusprendžiau veikti. Apsilankiau Klaipėdos kariniame poskyryje. Gavau visą reikiamą informaciją. Beliko nuvažiuoti į KMEK (Karinė Medicinos Ekspertizės Komisija), bei praeiti sveikatos patikrinimą. Viską atlikęs gavau informacinį lapelį, kuriame buvo surašytas būtinas daiktų sąrašas tarnybai.

Atvykimas į Ruklą


Kovo penktą dieną jau buvau Rukloje. Išlipę iš užsakyto autobuso, pajudėjome į salę, kurioje reikėjo atlikti biurokratinius formalumus. Aplink buvo justi šurmulys. Visi nekantravo. Net nežinojau ko tikėtis. Ir štai, buvo įsakyta susirikiuoti lauke ir judėti link savo kareivinių. Žygiuodamas koja kojon suabejojau savo sprendimu tarnauti Lietuvai, tačiau keisti ką nors jau buvo per vėlu, didysis žaidimas prasidėjo!
 
Tik užlipome į antrą aukštą, ir prasidėjo. Intensyvus šaukimas ir pikti raginimai skubėti, tarsi šunis. Po kuopą nebegalėjome vaikščioti, mes turėjome bėgioti. Keista tvarka tariau sau, bet žvelgiant iš gilesnės perspektyvos, bėgioti sveika, tad bėgau kiek įkabindamas, žinodamas, kad tai tik žaidimas. Atvykęs į Lietuvos kariuomenę įteigiau sau, kad visa ta tvarka, visa ta disciplina tėra žaidimas. Jeigu žaisi pagal taisykles - laimėsi!
 

Didysis žaidimas


Per pirmą savaitę mes nuveikėme labai daug. Civiliniame gyvenime tu laiko taip neįvertini, kaip tai darai kariuomenėje. Prisimenu save, besidžiaugianti penkių minučių ramybę, kur nors pasislėpus ir budriai belaukiant komandos “Kuopa Rikiuok”.
 
Mūsų naują gyvenimą Rukloje įtvirtino griežta dienotvarkė. Keliamės anksti, šeštą valandą. Vyksta mankšta, kuri pažadina mūsų organizmą, bei paruošia kūną naujai dienai. Po to vyksta pasiruošimas pusryčiams, vėliavimos pakėlimo ceremonija, o tada iki pietų vyksta teorinės ir praktinės paskaitos. Tada kartojame valgymo procedūra, tada vėl paskaitos iki vakarienės.
 
Po to organizuojamas kareivių laisvalaikis. Apie tokį dalyką pirmą savaitę pamirškite. Iki išnaktų teko mokytis žygiuoti, bei kartoti Lietuvos himną. Visą savaitę buvome ant kojų.
 
Iš seržanto posakių aš supratau, kad esu bevertis šudžius, kuris turėtų džiaugtis, kad jo nesumušė, kaip tai buvo daroma sovietų laikais. Buvo primenama, kad mums būtina atsisveikinti su civiliniu gyvenimu, bei pamiršti, kas mes buvome. Kai kuriems to jau buvo per daug, todėl jie nusprendė pasitraukti.
(Naujokams suteikiamas šansas per savaitę apsispręsti ar jie nori tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar ne).
 
Tas nuolatinis ir pastovus spaudimas davė savų vaisių. Per pirmą savaitę iš kurso pasitraukė net 22 asmenys, kai iš pradžių buvo 66 asmenys. Ta visa aplinka tikrai vargino, aš vis dar prisimenu kaip eidavau į tualetą ir labai, labai skubėdavau. Kartais atlikdamai širdžiai mielą ir gamtai naudingą reikalą aš neramiai laukdavau tos komandos “Kuopą Rikiuok”.
 
Žinot, ši komanda labai nervina. Sakykim tvarkomės savo spintelę ar kambarį ir staiga nuskamba stebuklingas šaukinys, meti viską ir leki rikiuotis, nes kitaip žinai kas tavęs laukia. Jeigu kareiviai vėluoja, jiems gresia papildomos fizinės bausmės - atsispaudimai. Papildomas sportas, kuris pasak seržantų mums tik į naudą.
 
Pirmą savaitę atlikome fizinių normatyvų testą, puse kolegų nebuvo fiziškai pasiruošę. Patekau į trečią pajėgumo grupę, kurioje surenkami patys silpniausi. Iki kariuomenės nelabai sportuodavau, bet patekęs čia buvau priverstas tai daryti kiekvieną dieną. Po mėnesio galėjau justi pokyčius, tačiau apie tai kitame straipsnyje.

Dar šis tas


Kariuomenės buitis yra tiesą sakant nuostabi. Sutvarkytos kareivinės. Skanus maistas. Dušas. Sporto salė. Turime visko, ko gali prireikti tūlam kareiviui. Nežinau kaip kitiems kareiviams, tačiau mane kamavo tokia tuštuma. Lyg ir atrodo, kad viskas ten gerai, tačiau trūksta tos kultūros, tų naujienų, televizoriaus ir knygų. Viso šito tiesiog nėra. Iš mūsų atima viską ir tarsi atjungia nuo išorinio pasaulio.
 
Vienintelis šiaudas - bendravimas tarpusavyje. Kurse pasitaikė visokių žmonių. Visgi 44 asmenys, tad nenuostabu, kad tarnyba vyko tarp įvairių charakterių žmonių. Gal tai ir yra tas tobulėjimas, kada tu sugebi bendrauti su įvairaus plauko žmonėmis? Kartais tekdavo būti poroje kaip tik su savo aršiausiu priešu ir visgi kažkaip sugebėdavome laviruoti.

Pabaigos žodis


Norėjau išsamiai aprašyti pirmąją savaitę, bet turbūt pastebėjote, kad mano tekstas išsidraikė. Nieko baisaus, aš dar pilnas įspūdžiu, todėl svarstau kaip būtų geriau? Rašyti čia ir daryti straipsnių seriją ar atsirastų tokių, kurie skaitytų blogą? Nežinau kas šiuo metu žmonėms įdomu, tačiau būtų smagu sulaukti kokių pastabų ta linkme.
 
Kiti straipsniai, kuriuose kalbu apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje:
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kaip aš sustiprėjau fiziškai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba tai kas liko už kadro
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba kareivių buitis ir kiti malonumai
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje arba mano nuotykiai miške