agira

Autorinė sutartis manau geriausia tokiu atveju, mokesčiai bus tokie patys, kaip ir darbo santykių atveju. Paslaugų sutartis bus problema, jeigu jis neturi nieko, nė verslo liudijimo nė individualios veiklos. Po to jį gali patrumpinti už paslaugų tiekimą, neturint tokiai veiklai leidimo. O autorinė sutartis to nereikalauja. O darbo sutartis, jeigu tokių nedarėte reikalaus gan gramozdiškos procedūros.

Sveiki,

Šiuo metu pradedu atlikinėti žvalgybą, dėl vieno IT projekto ir prireikė informacijos apie iOS platformą. Kadangi beveik nieko nežinau apie iOS, tai domina bazinės/praktinės žinios apie iOS platformą, pats esu programuotojas ir suprantu techninę kalbą.

1. iOS operacinės sistemos versijos ir jų suderinamumas.

Kokia situacija yra su šiuo klausimu? Galbūt iOS versijos keičiasi labai retai ir tai neaktuali problema? Jeigu ne, tai ar vienai versijai skirtas APP veikia ant kitos iOS versijos. Ar reikia palaikyti kelias versijas atskirai?

2. Ar tie patys APP tinka ir iPod?

Kiek klausinėjau, man buvo duota suprasti, kad iPod tai tik kažkoks muzikos klausymo įrenginys. Tačiau mačiau internete skelbimų, kad kiti programuoja iOS app, skirtus iPod, kaip programuotojas suprantu, kad tenai irgi bus iOS, bet kadangi šios platformos nežinau, nėra aišku ar tie patys App veiks ir galės būti įdiegti ir iPod. Ar yra kokių esminių skirtumų, kas liečia konkrečiai iPod.

3. Bendras app, skirtų iOS suderinamumas

Ar tas pats app puikiai veiks ant iPhone, iPad ir galbūt iPod? Ar jiems kuriamos, kompiliuojamos ir t.t... skirtingos versijos?

4. Kuo kuriama programinė įranga, skirta iOS?

Kiek teko girdėti naudojama C++ ir jeigu neklystu iOS SDK? Skaičiau vieną forumą, bet ten kiek buvo atsakymų vis skirtingus įrankius siūlė.

Pradžiai tiek, gali būti ir daugiau klausimų, gavus atsakymus. Galite atsakyti kaip norite, kad ir paprasčiausiai papasakoti apie tai, nebūtinai pagal klausimus, su numeriais. Svarbu ne teigti to ko gerai nežinote, visą informaciją teks vistiek tikrinti :)

P.S.

Pats projektas dar tik žvalgybos ir preliminarios techninės specifikacijos kūrimo stadijoje, tik pradedu jį projektuoti. Planuojama keletas jo pakopų, nors pakol kas tikslus jo biudžetas ir galimybės nėra aiškios ir visus šiuos klausimus dar teks spręsti, bet panašu, kad gali tekti prie jo pritraukti ir daugiau žmonių, bent dizainerį tai tikrai. Dizaino ir savito stiliaus greičiausiai reiks tiek web'ui, tiek ir mobilių įrenginių APPsams. Nors jeigu bus pageidaujama palaikyti daug platformų, tai greičiausiai bus patogiau jas paskirstyti prižiūrėti atskiriems programuotojams. Nors tai dar iki galo nėra aišku, gal užsakovas pamatęs preliminarias projekto išlaidas iš viso jo atsisakys.

Viena iš projekto užduočių bus palaikyti populiarias mobiliųjų įrenginių platformas, kaip ir patį web, pakol kas tiksliai nėra aišku, kaip plačiai pageidaus užsimoti klientas, tačiau manau iOS, kaip viena populiaresnių mobiliųjų įrenginių platformų tikrai į tai įeis, o android žinau ir pats. Galimas dalykas, kad konkrečią platformą prižiūrėti, bus paranku duoti konkrečiam žmogui, nors tai dar nėra aišku.

Projektas eis per mane, pats aš esu nusiteikęs dirbti su kitais freelanceriais, projektuoti, valdyti ir programuoti projektus, dirbu šioje srityje labai senai. Nors ir mano tikslas yra po truputį pereiti vis labiau prie jų valdymo ir tuo pačiu parūpinti darbo kitiems. Beje didelius lūkesčius turinčių ar labai užsiėmusių, kurių lūkesčiai irgi dideli, jis greičiausiai nesudomins, kad ir klientas iš užsienio, tačiau jis tai daro čia Lietuvoje dėl to, kad savo šalyje jam tai daryti per brangu, o tai akivaizdžiai rodo gan ribotus skiriamus resursus. Tačiau jeigu projektas pasitvirtins tai galbūt gali tapti kažkokiomis pastoviomis pajamomis, kad ir ne itin didelėmis. Dėl to konsultacija yra ir savotiškas pokalbis dėl galbūt galimo darbo, dažnai neimu projektų, nes tiesiog jau nepajėgiu :)

gal programuoji ka nors rimciau ? tarkim asamblerio pamoku praverstu :D

Tekę programuoti assembleriu kokius 8 metus, ne vien x86 platformai ir ne dėl blogų tikslų. Tiesiog tais laikais kai pradėjau (~1991), tai buvo viena iš esminių programavimo kalbų. Pamokinti gal ir įdomus dalykas, bet deja tam nėra labai laiko, daug darbų ir reikalų. Nebent atidaryti kokius mokomus kursus ar išleisti knygą :) o gal pritraukti prie savų projektų, kaip dalį atlygio atsiskaityti patirtimi, dėl ko yra daug minčių, kadangi per daug metų prikaupta daug patirties, programuojant įvairiomis programavimo kalbomis. O pačiam programuoti jau virsta banaliu dalyku, kaip koks atsibodęs kompiuterinis žaidimas :)

Paieškok manual'ų internete, pradėk nuo būlio algebros (boolean algebra ) studijų, stiprias šaknis turintį medį nenupūs joks uraganas! O asm'o atveju tai jo šaknys. Kuo geriau suprasi, kaip operuojama duomenimis dvejetaine, aštuntaine ir šešioliktaine sistemomis, viskas iš vienos į kitą verčiama, tuo lengviau bus su asm'u. Bet kuris CPU dirba būtent ja.

Kiek matau čia Rytman atstovų postas, pas mane panašią programą ši įmonė užsisakė, esu Lythum.lt atstovas, pasirašėme sutartį. Padariau beta versiją ir taip ir nesurašė problemų sąrašo ir pradėjo tiesiog neatsiliepti į pranešimus. Vėliau paaiškėjo, kad jų įmonė pakeitė juridinį statusą į MB ir dabar sutartis su jų prieš tai buvusia įmone gaunasi klausimas ar galiojanti. O po kurio laiko, kadangi sistemoje registravausi, kad ją testuoti, kaip klientas, gavau spamlaiškį, kad jų klientai gali pradėti naudoti naują jų WEB sistemą. Mano sistema buvo WPF application ir dar šiokie tokie web pataisymai.

Tiesiog gaunasi, kad šie veikėjai dingo, ne iki galo įvykdžius sutartį ir projektą ir neatsiskaičius ir į tą laiką kažkur užsisakė WEB variantą. Reikalauti pinigų irgi sudėtinga, kadangi buvo duota versija testavimui ir ji ne galutinė ir neina sakyti, kad projektas užbaigtas, nors buvo įdėti keli mėnesiai darbo. Tačiau iš savo pusės nepateikė problemų sąrašo ir pradėjo ignoruoti jiems rašomus el. laiškus ir t.t...

Atsargiai su šitais, nors provincija pradedu aplamai nusivilti.

Tai tikrai labai subtilus klausimas, siūlyčiau neskubėti apsisprendžiant, kiti savęs ieško visą gyvenimą ir ne visada randa. Pvz. pats aš daug metų pradirbau programuotoju, tačiau dabar manau, kad tai tikrai ne man :) nors viskas prasidėjo nuo to, kad save vaikystėje įsivaizdavau dirbantį su sudėtingais kompiuteriais, gal net kažkokioje laboratorijoje ir darantį įvairius eksperimentus :) o gal tai ir buvo klaida ir reikėjo tapti mokslininku, o ne programuotoju :) beje pažįstamų tarpe yra ne vienas mokslininkas, iš įvairių pasaulio vietų su kuriais nemažai diskutuoju įvairiomis temomis. Nors pvz. kiti žmones sako, kad galiu rašyti knygas, nors gyvenime vienu momentu vos nepasirinkau kariškio ar sportininko dalios, ką ir labai gerai išmanau, nes tai hobis, vat ir surask save :) čia jums pavizdys :) nors man ir 36, bet dar net iš tolo nekvepia tuo, kad žinočiau kas yra mano, šiuo metu bandau savo versliuką kurti :)

Šiaip kalbant apie programuotojus, tai mažiausiai 50% programuotojų dirba ne pagal savo pašaukimą, tiesiog šių žmonių protas sugeba programuoti, o šiais laikais tai gerai apmokamas darbas, bet jie dažnai turi visai kitą pomėgį ar net kelis, per ilgoką karjeros laiką turėjau ne vieną kolegą ir viena iš hobių, sužinoti kolegų antrąja profesiją, praktiškai kiekvienas iš sutiktų programuotojų turėdavo gan rimtą hobį, kurį labai gerai išmanydavo ir kuris iš esmės galėtų būti kita profesija.

Suprasti kokiu tikslu tu atėjai į šį pasaulį toli gražu yra nelengva. Pirmas dalykas siūlyčiau atlikti savianalizę, gal net pereiti įvairių psichologinių, galbūt net numerologinių ar astrologinių testų (iš numerologinių neblogai asmens savybes pasako pitagoro skaičių testas, vadinamas įvairiai jis, pvz. pitagoro kvadratas, likimas pagal pitagorą ir pan. ), ne tai, kad jais reikia vienareikšmiškai tikėti, bet jie gali kiek geriau padėti suprasti save.

Vienas tokių geresnių testų yra MBTI asmenybės testas, kuris skirsto žmones į 15 psichologinių tipų. Rekomenduoju jį, nes pačiam pasitvirtino daug kas ir geriau pavyko suprasti save, net kodėl gyvenime atlikau būtent viena ar kitą sprendimą.

Čia keli svarbūs aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis profesiją:

1. Ar mėgstatе monotoniją? *didelė dalis profesijų yra monotoniškos, rutininės*

2. Mėgstate vadovauti?

3. Ar lengvai toleruojate kai jums įsakinėja? *daugelis profesijų, ypač įvairių amatų ar specializacijų (pvz. programuotojas) reiškia, kad kažkam dirbsite ir kad kažkas jums įsakinės*

4. Ar patinka iššūkiai?

5. O gal jūs tiesos ieškotojas?

6. Ar jums labai svarbu pinigai ? *vienas iš bene svarbiausių kriterijų, dažnai tekę sutikti žmones, kur baigia kažkokius mokslus, pvz. pedagogikos, ekonomikos ir t.t... o visai to darbo po to nedirba ar tiesiog neranda tokio darbo ir tampa dažniausiai kokiais nors vadybininkais*

7. Ar jūsų pasirinkta profesija turi paklausą?

Na šiaip beprasmiškas bandymas buvo, kiek žmonių visame pasaulyje naudojasi torrent, visų tikrai nesugausi, galų gale bet kas gali užsidėti užsienio proxy ir bus kaip ne iš Lietuvos, ar užsienietis užsidėjęs lietuvišką proxy bus kaip iš Lietuvos. Tokia veikla man asmeniškai primena Don Kihotą ir jo kovą su vėjo malūnais.

Pats piratavimas ir nelegalus programų naudojimas veikia kaip reklama, pvz. prieš kažkiek laiko užsienio kompanija Blizzard Entertainment uždarinėjo WoW (World Of Warcraft) serverius, tačiau rezultate, naujų klientų srautas sumažėjo apie 30%. Paaiškėjo, kad prastos kokybės, piratiniai serveriai veikė kaip WoW reklama, nes žmonės pabandę jų produktą piratiniame serveryje, ateidavo žaisti į legalius serverius.

Tas pats dėl filmų ar programinės įrangos, pats esu programuotojas ir kuriu programas, tame tarpe ir nemokamas ir žinau, kad būtų tik bereikalingas energijos eikvojimas bandyti kažką gaudyti. Tie žmonės, kurie nemoka už autorinį kūrinį ir jį naudoja - atlieka reklamavimo funkciją, pvz. Jonas parsisiuntė filmą, kurio jis gal gyvenime nepirktų net jei ir turėtų milijardus (jis tada geriau dar vieną linkomaniją paleistų), bet parodė savo draugui, kuris nusipirko legalų DVD su tuo filmu. Visumoje jeigu ne Jonas, tai jo draugas nebūtų žinojęs apie tokią prekę. Jeigu prekė populiari, reikia tuo džiaugtis, o jeigu ją nuo visų kavos tai niekas jos nepirks, tiesiog nežinos apie jos egzistavimą.

Kovoti su piratavimu visada galima, bet labiau civilizuotais būdais, pvz. Diablo3 - neturi ne online versijos, o žaidžiama tik prisijungus prie blizzard serverių, skirtingai nei pvz. Diablo2, kur visas žaidimo serverio variklis būdavo prie pačio žaidimo ir ne sunkiai buvo galima jį panaudojant paleisti piratinį serverį, Blizzard iš to pasimokė ir šį kartą jokių serverio failų niekam neduoda prie žaidimo, dėl to jei kas ir sukurs piratinę serverio versiją turės įdėti milžiniškas pastangas, užsiimti "reverse enginering'u" ir t.t.. o į tą laiką greičiausiai produktas taip atpigs, kad nebus apsimoka žaisti nelegaliame serveryje.

Geriau kurti koncepcijas ir projektuoti taip produktus, kad prasmės piratauti nebūtų, pvz. jūs kuriate WEB projektą, kur ketinate už kažką iš lankytojų imti pinigus, labai didelė tikimybė, kad jis nepasitvirtins, o kažkas pamatę jūsų idėją sukurs tą patį, o uždirbs pvz. iš reklamos puslapyje, bet kodėl ne jūs, o jis tai sugalvojo?

Klientas klientui nelygus :) Pvz. Turiu pastovų klientą su kuriuo rimtai dirbame jau 4 metai, tai jam pas mane tarifas yra minimalus, nes jis yra pastovus mano klientas. Jam seniau sukūriau informacinę sistemą, o dabar vis kažką papildomai tobuliname, sistema yra man gerai žinoma, nes mano pačio kurta ir man nereikia gaišti laiko, kad į ją įsigilinti, o taip tauposi laikas + su juo bendradarbiavimas vyksta lanksčiai - ta prasme jeigu aš esu kažkuo užsiėmęs, jis palaukia ir t.t...

Pvz. yra klientų, kur daromas kažkoks ne didelis, neilgas darbas, tačiau įsigilinimas į projektą gali būti 1-5 dienos, priklausomai nuo projekto apimčių, panaudotų jame technologijų (kadangi esu universalas). Tai valandos kaina gali labai stipriai išaugti ar tai prailgti valandų skaičius. Dar didesnė deadline rizika yra projektai, kurie įtraukia kažkokių technologijų research'ą, jeigu technologinė atsakomybė yra ne užsakovo įmonės, o programuotojo pusėje tai siūlyčiau laiko rezervą dauginti bent 2-3 kartus.

Na ir be abejo bugų taisymas :) Viena iš pagrindinių klaidų, kurias daro mažų ar naujų IT įmonių projektų vadovai ar kitas vadybos personalas yra neįskaičiuoti į kainą bugų taisymo. Ta prasme įmonėje programuotojui iš kažko reikia mokėti algą, tai reiškia ir tą laiką, kada jis taiso bugus. Aišku šis koeficientas yra unikalus kiekvieno užsakovo ir vykdytojo santykiu, kodėl abiejų? nes su vienu užsakovu mažiau problemų, o su kitu daugiau, vienas užsakovas pasakys tiksliai ko jam reikia, o kitas užsakovas to nesugebės. Na bet praktiškai prie suskaičiuoto darbo laiko reikia pridėti kažkur trečdalį papildomo laiko ant bugų taisymo ir ant to, kad dar reikės greičiausiai kažką programoje pakeisti nes pvz. žinant konkretų klientą yra aišku, kad jam ne viskas tinka iš karto ir t.t... :) Žodžiu bugų taisymo priedas minimum +30% laiko. Buvo čia beje vienas atvejis, kai programavimo paslaugas teikianti įmonė, kuri neturi nei vieno savo programuotojo, nelabai norėjo sutikti su bugų taisymo priedu, tai poto pasakiau, kad dėl to patys ir nesugeba išlaikyti savo programuotojo nes tiesiog į kainą neįskaičiuoja bugų ir kitų pataisymų ir tai užkabina tiesiog ant kokio nors vargšo freelancerio pečių, kadangi jų atveju niekada nebūna nieko sklandžiai ir tinkančio iš karto, tai paprastai susitarus darbų už 1-3 dienas tenks sėdėti bent savaitę...

Vienu metu sugalvojau universalią programavimo tarifų formulę. Dilema buvo tokia, kad kad ir darbas trunka valandą, bet į jį įsigilinimas yra sudėtingas dalykas ir už neilgų darbų darbo valandą reikėtų imti daugiau pinigų, o už ilgų mažiau.

Gavosi kažkas tokio:

[Valandos kaina] = ([minimalus valandos įkainis] + ( [padidinto tarifo valandų skaičius] / [valandų skaičius]))

• [Valandos kaina] - Vienos valandos kaina (formulės rezultatas);
  
• [minimalus valandos įkainis] - Minimalus valandinis įkainis, kokiu dirbtumėte jeigu projektas būtų ilgas (paprastai tada dirbama pigiau);
  
• [padidinto tarifo valandų skaičius] - Nuo kokio dydžio užsakymo dirbtumėte minimaliu savo valandiniu tarifu (tokio užsakymo valandų skaičius).
  
• [valandų skaičius] - Einamojo darbo valandų skaičius.
  

Pagal šią formulę, kuo klientas užsako didesnį darbą tuo jam mažėja valandos kaina, tiesa ne mažiau nei minimali valandos kaina.

Labai nuo žinių lygio priklauso, ta prasme kaip tu gerai žinai tas programavimo kalbas, kurias paminėjai. Pvz. Pats aš programuoju daugiau nei 16 metų ir jau virš 10 metų dirbu su C# programavimo kalba, kuri kaip ir PHP yra stipriai panaši į Java. Tai pagrindinė problema buvo ne išmokti programuoti Java, bet suprasti ko man reikia, kokios versijos eclipse ar netbeans, koki jų priedai man reikalingi ir nereikalingi ir t.t... Kadangi ketinau kurti Java appletą. O po to tiesiog radau nedidelį puslapį, kur buvo palyginti visi C# ir java kalbos skirtumai ir praktiškai rašiau programą iš karto, kai tik ko nežinodavau tai rasdavau google ar javos dokumentacijoje, tiesiog siekiau tikslą sukurti konkretų java applet'ą, kuris atliktų konkrečią funkciją, o ne išmokti Java, o tuo pačiu išmokau ir ją.

Šiaip pati didžiausia klaida yra norėti išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba :) Ta prasme šis kelias yra pats sunkiausias, nes tu neturi konkretaus tikslo... Geriausiai sekasi išmokti programuoti kažkokia programavimo kalba, kada turi konkretų tikslą. Sugalvok kokią norėtum sukurti programą su Java ir ją kurk, ją sukūręs sugalvok dar sudėtingesnę programą ir vėl kurk ir taip bus žymiai lengviau išmokti programuoti!

Labai panašu į scam.

Nebutinai tai scam. Tai gali buti ir viena is e-komercijos technlogiju, kaip kiti populiarina savo puslapius ir didina pardavimus. Jeigu tau keliu domenu islaikymas nekainuoja daug, o taip darant uzdirbi daug daugiau - tai kodel nepadaryti 5, 10, 20 ir t.t... parduotuviu, kurios pardavineja tas pacias prekes. Tiesiog taip jis uzgriebia daug didesni rinkos segmenta. Taip pat tokiu budu jis gali su kiekvienu is siu puslapiu reklamuoti kitus savo puslapius. Nenustebciau, kad pas ji yra ne vien parduotuviu, o dar ir paprastu puslapiu, kurie jas reklamuoja, turint toki debesi parduotuviu nieks netrukdo kurti is pirmo zvilgsnio pilnavercius web puslapius, tipo review'ai apie kazkokios srities WEB parduotuves, kur ideda tik savus shopus ir kurie skirti tiesiog kelti page rank per google.

Tiesiog tokiu budu jis sukuria informacini debesi, kad ji rastu per visokius google ir t.t... nes visos svetaines bus apie tuos pacius produktus, na ir pirkejai jei neisimins vieno adreso tai isimins kita... Tokiu budu tiesiog atsikast bando didesni kasni, o lietuvaiciams tai nesuprantama nes tiesiog Lietuvoje nebuna tokio masto prekybos.

Tokiu budu jis is karto populiarina visa kruva web adresu (tiesiog jie vieni kitus greiciausiai reklamuoja) ir laisvai poto gales parduoti viena ar kelis is ju uz gerus pinigus, kaip pelningus ir gerai zinomus web'us ir tuo paciu nieko nepraras... nes dar jam liks didele ju kruva. Tai greičiausiai tiesiog verslas.

P.S. Tiesiog ne taip senai teko susidurti su vienu klientu, turinciu e-shop, kuris nusipirkes kelis WEB domenus uzsisake kad sudeciau Wordpress :) po to kai paklausiau kam to jam reikia, tai pasake, kad tiesiog reklamuos savo parduotuve per juos :) tai cia is to pacio stiliaus....