Labai stiprus, motyvuojantis straipsnis. Pats esu šiuo metu jau du mėnesius "be darbo" tačiau nesudedu rankų, vis ieškau būdų užsidirbti, tobulėti.. Įstojau į kolegiją neakivaizdžiai, bet iki tol kol prasidės mokslai ieškau būdų įgaut specialybę, kad nesustočiau tobulėti.. O dirbau darbą, gavau 1200lt į rankas, ir "gyvenau"(?).. Tačiau nekenčiau atrodo viso pasaulio, kaip ir straipsnyje minėjo, visur šnekėjau su draugais apie tai koks blogas mano darbas, kokie šūdžiai viršinikai, kurie plauna pinigus, ir nusukinėja mokeščius.. O dabar uždarbiauju taisydamas kompiuterius, trokštu judėt ta linkme.. Uždirbu kone dvigubai mažiau, tačiau išmokau taupyti, pradėjau vertinti pinigus, ir atsivėrė akys.. Pats noriu įkurti kad ir mažą kompiuterių remonto įmonę, ir plėstis... Taip gyvendamas jaučiuosi ko ne dvigubai laimingesnis, ir motyvuotas.. :rolleyes:
O perskaičius tokį straipsnį, noras sustiprėja dar labiau, ir paprasti norai tampa veikmsais, išeini iš savo komforto zonos, kur ir prasideda stebuklai.. ^_^
Šiemet baigiau universitetą. Grupiokai jau trečiame, ketvirtame kursuose dirbo - o aš visdar ir baigęs mokslus, nesiruošiu niekur eiti dirbti. Niekad nesupratau žmonių, kuriems svarbu dirbti oficialų darbą. O ir jei dar PUSANTROS ŠTUKĖS gauna, tai jau ohoho. Nekalbu net, jei daugiau :lol: 2,5k duok į rankas, ir visą gyvenimą dirbs, nors ir keturiom prašliaužiot teks.
EDIT: papasakosiu pats truputį, kas pakeitė mano požiūrį į darbą.
Tai vat, buvau studentas, kadangi nuo senų laikų freelancinu, tai didelio poreikio darbui ir nemačiau. Nes vistiek gaudavau šiokių tokių pajamų. Bet sugalvojau įsidarbinti, for fun. Realiai, nesiuntinėjau CV belekur ir belekam, o būtent ėjau ten, kur reikėjo tokio žmogaus kaip aš, su tam tikrais specifiniais įgūdžiais. Visur kur ėjau, gavau darbo pasiūlymus. Visų atsisakiau. Pavyzdys, sėdi prieš mane darbdavys ir pasakoja man, prie kokių didelių, įdomių projektų dirbsiu, ekomercija ir panašiai, tipo vos ne nori priversti mane pagalvoti, kad aš čia būsiu ohoho, kokia didelė viso mechanizmo dalis. Na, galvoju ir mokės atitinkamai.. Cha. 1,3k.. Apsisukau, išėjau, ir niekad po to laiko nebėjau darbintis. Gerai, kad išvis dar nepaprašė, manęs primokėt jiems, kad leis būti didelių ir įdomių projektų dalimi.
Pritariu. Dirbti darbdaviams tai yra aukoti gyvenimą jiems. Aplamai reik pradėt žiūrėt į gyvenimą kitaip. O ne vien tik į darbą. Pastebėjau vos ne visi žmonės su kuriais bendrauju gyvenimą lygina su darbu. Ta prasme, tu dirbi, reiškiasi tu gyveni. Pffff juokinga klausytis tokių kalbų, tuo pačiu ir gaila pašnekovų, nes žinau, kad jų gyvenimas bus pagrįstas šių dienų vergove. Taip, dirbti darbdaviams yra šių dienų VERGOVĖ, tačiau žmonės to net neįtaria, nes praplautos smegenys dar mokykloje. Vietoj to, kad kažką pats sugalvotum, tai aukoji gyvenimą kažkam kitam. Aišku šiais laikais kažką sugalvoti tikrai nėra lengva, bet jeigu norima kažką pasiekti taip kaip ir norima kvėpuoti, tikrai viskas įmanoma. O gyvenime yra tikrai ką pamatyti, ne vien tik darbą. Suprantu galima padirbti darbdaviui kažkurį laiką, tam, kad turėtum pinigų pradžiai savo naujam projektui, kuris neš pajamas praleidžiant dirbant žymiai mažiau laiko. Tačiau ne visam gyvenimui... Visgi sistema yra sistema ir jos nepakeisi, gaila, bet ir pačiam nelengva kažką pakeisti, bet bandysiu...
Žinai, tam straipsniui tinka šis puikus anekdotas, kurį katik prisiminiau: Guli juodaodis po palme. Ateina baltasis ir klausia: - Ką čia darai? - Ai guliu ir laukiu, kol kokosas nukris. - Oi tu tinginį, juk gali pats užsilipti ir nusiskinti. - Ai ir taip nukris. - Bet juk jei užsiliptum į viršų galėtum ir daugiau kokosų nusiskinti. - O kam? Man ir vieno užteks. - Na likusius galėtum nunešti į turgų ir parduoti. - Na ir kas iš to? - Už uždirbtus pinigus galėtum nusipirkti karutį – būtų patogiau kokoso riešutus vežioti. - O toliau? - Tuomet uždirbtum dar daugiau pinigų. Vėliau galėtum samdyti darbininkus, kad jei dirbtų už tave. - Ir kas tada? - Tuomet galėtum sau gulėti ir nieko neveikti. - Tai aš tą ir darau.
Vienintelį savo gyvenime samdomą darbą dirbau 1992-iais metais. Juokinga, kad daugelis žmonių pasiekę tam tikrą amžiaus ribą, tarkim, po studijų baigimo, atkakliai ieško darbo. Tačiau kaip ir daugelis dalykų, kuriuos daro minia, šis nėra pats išmintingiausias. Tiesą pasakius, jei esate sąmoningas ir racionalus, darbo susiradimas gali būti blogiausias jums gyvenime nutikęs dalykas. Yra daug geresnių būdų pragyventi užuot pardavinėjus savo laiką darbdaviams. Žemiau pateikiu dešimt priežasčių, kodėl neverta ieškotis darbo.
Priežastis nr. 1: reguliarus atlyginimas – tik kvailiams
Susirasti darbą ir mainyti savo laiką į pinigus iš pradžių atrodo visai nebloga idėja. Tik viena problema. Tai kvaila! Tai pats kvailiausias būdas generuoti pajamas! Kodėl? Nes jūs gaunate pajamas tik tuomet, kai dirbate. Ar įžvelgiate problemą? O gal jums jau “praplovė” smegenis, kad pinigus galima generuoti tik darbo vietoje? Ar niekada nesusimąstėte, kad būtų gerai pinigus uždirbti ir tuo metu, kai nedirbate? Kas jums įdiegė nuostatą, jog pinigus galima užsidirbti tik esant darbo vietoje? Galbūt kitas darbuotojas, kuriam smegenys “praplautos” jau seniai? Ar gyvenimas nebūtų paprastesnis jei jums mokėtų netgi tada, kai miegate, valgote ar žaidžiate su savo vaikais? Užmokestis 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Jūsų augalai auga be jūsų pagalbos. Kodėl nepadarius to paties su savo sąskaita banke? Kam rūpi, kiek valandų jūs dirbate? Vos keletas žmonių visame pasaulyje domisi, kiek laiko praleidžiate biure. Darbdaviams nerūpi jūsų laikas – jiems rūpi vertė, kurią jie gauna. Kiek laiko man užtrunka parašyti šį straipsnį? 3 valandas. O jeigu užtruktų 6 valandas, ar gaučiau dvigubai didesnį honorarą? Žinoma, nereikėtų jaustis blogai jei jau kažkas “gręžia” iš jūsų brangų laiką. Daugelis racionalių žmonių pradeda nuo to, tačiau ilgainiui šie supranta, jog mainyti laiką į pinigus yra neefektyvu ir kad yra geresnių būdų pasipelnyti. Ir iš tiesų, geresnių būdų yra. Protingi žmonės kuria sistemas, kurie generuoja pajamas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai gali būti nuosavas verslas, internetinio portalo sukūrimas, tapimas investuotoju ar pajamų generavimas iš kūrybinės veiklos. Sistema sukuria ilgalaikę vertę, iš kurios generuojamas ateities pelnas. Tuo tarpu visą savo laiką galite sutelkti naujiems pajamų šaltiniams kurti (esamai sistemai tobulinti ar naujai sistemai kurti). Žinoma, pradžioje teks investuoti nemažai laiko ir pastangų savo pajamų generavimo sistemai sukurti. Bet jums nebūtina išradinėti dviračio – pasinaudokite jau esamomis idėjomis, pritaikykite jas savoje rinkoje. Vos tik pradėsite, palaikymas nebereikalaus tiek daug laiko.
Priežastis nr. 2: ribota patirtis
Jums galbūt atrodo, jog darbą susirasti gerai vien dėl patirties. Jūs įgaunate patirties gyvendami, nepriklausomai nuo to – turite darbą ar ne. Darbas duoda patirties tik darbo srityje, o patirtis įgaunama už jos ribų, taigi naudos praktiškai nėra. Atsisėskite ir nieko nedarykite keliems metams, galėsite vadinti save patyrusiu medituotoju, filosofu ar politiku. Problema ta, jog darbe jūs kartojate tuos pačius veiksmus daugybę kartų. Jūs nemažai išmokstate pradžioje, o vėliau sustojate. Tai verčia jus pražiopsoti galimybę įgyti naujos patirties, kuri būtų daug vertingesnė. Ir jei jūsų riboti įgūdžiai taps nebepaklausūs rinkoje, tuomet iš patirties visiškai jokios naudos. Paklauskite savęs, kiek jūsų patirtis bus verta po 20-30 metų? Ar jūsų darbo pareigos tuomet egzistuos? Pagalvokite, kuri patirtis jums būtų naudingesnė: žinios, kaip atlikti konkretų darbą puikiai, t.y. toks, kuriame jūs mainytumėte savo laiką į pinigus, ar žinios, kaip generuoti didelius finansus, t.y. toks, kurio dėka nebereikėtų rūpintis darbu? Nežinau kaip jūs, bet aš mieliau pasirinkčiau antrąjį variantą. Manau, jog tai daug naudingiau.
Priežastis nr. 3: visą gyvenimą trunkanti priklausomybė
Darbo susiradimas yra, tarytum, įstojimas į žmonių domestikacijos programą. Joje jūs išmokstate, kaip būti geru gyvūnu savo šeimininkui. Apsižvalgykite ir įdėmiai įsižiūrėkite. Ką matote? Ar žmonės, esantys aplink darbe, yra tikrai laisvi žmonės? O gal jūs gyvenate narve, kuriame talpinami sąmoningumo neturintys gyvūnai? Kai pradedate dirbti naujoje įmonėje, iš pradžių keletą savaičių praleidžiate mokymuose (tai ir yra domestikacijos programa). Jūsų vadovas apdovanoja jus už gerą elgesį, tačiau baudžia už blogą elgesį, t.y. netinkamai atliktą darbą. Ar jūsų viduje dar yra kibirkšties gyventi? Tuomet išsilaisvinkite iš gyvūnų narvo ir tapkite nepriklausomi.
Priežastis nr. 4: per daug burnų, kurias reikia išmaitinti
Darbuotojų atlyginimas yra labiausiai apmokestinamos pajamos. Mokesčių sistema sukurta taip, jog atskirtų kiek iš tiesų jūs, kaip darbuotojas, sunaudojate darbo išteklių. Net ir darbo stalas biure, kuriuo naudojatės, yra išskaičiuojamas iš jūsų atlyginimo. Kita dalis jūsų pajamų keliauja bendrovės investuotojams dividendų pavidalu. Tai labai daug burnų, kurias reikia išmaitinti. Jūs gaunate tik labai nedidelę dalį tos vertės, kurią sukuriate. Turėtumėte gauti trigubai daugiau už tai, ką gaunate.
Priežastis nr. 5: pernelyg didelė rizika
Daugelis žmonių tiki, jog susirasti darbą yra paprasčiausias ir saugiausias būdas išgyventi. Kvailiai. Ar savęs pastatymas į tokią poziciją, kai kitas žmogus gali pasakydamas du žodžius (“Jūs atleistas”) panaikinti visą saugumą? Ar vienas pajamų šaltinis tikrai užtikrina saugumą? Pati mintis, jog darbas yra pats saugiausias būdas generuoti pajamas yra kvailokas. Jūs negalite būti saugus, jeigu pats nekontroliuojate darbo – darbuotojai turi mažiausią kontrolę įmonėje. Jeigu jūs esate darbuotojas, tikrosios jūsų darbo pareigos vadinasi “profesionalus lošėjas”.
Priežastis nr. 6: taikstymasis prie boso
Kai susiduriate su idiotu verslininkystės pasaulyje, jūs galite atsukti jam nugarą ir nueiti kita kryptimi. Kai susiduriate su idioti korporaciniame pasaulyje, jūs turite atsukti jam priekį ir pasakyti: “Atsiprašau, bose”. Ar žinojote, kad žodis “bosas” kilęs iš vokiško žodžio, reiškiančio “bulius”? Daugelyje kompiuterinių žaidimų, bosas yra blogietis, kurį paskutiniame žaidimo lygyje reikia nužudyti. Taigi, jeigu jūsų bosas yra tikras “bulius”, ką tai reiškia jums? Kad jūs privalote taikstytis prie jo. Vėlgi, jokios nepriklausomybės, tik dar vienas trūkumas, sukeliantis diskomfortą.
Priežastis nr. 7: maldavimas padidinti atlyginimą
Kai norite padidinti savo pajamas, jums reikia prisėsti kartu su savo vadovu ir paprašyti jo padidinti atlyginimą. Ar tai tikrai geras jausmas? O galbūt jus domintų galimybė pačiam nuspręsti kiek norite uždirbti pinigų, t. y. be kitų žmonių leidimo? Tuomet kurkite verslą. Jei vienas klientas jums pasakys “ne”, jūs paprasčiausiai galite imti dirbti su kitu klientu.
Priežastis nr. 8: ribotas socialinis gyvenimas
Daugelio žmonių socialinis gyvenimas sukasi apie jų darbą. Jie susitikinėja su tais pačiais žmonėms, dirbančiais tame pačiame verslo sektoriuje. Vien tai jau reikštų socialinę mirtį. Šiems žmonėms pokalbiai apie naujausią “Windows” operacinės sistemos versiją ar naujausią konkurentų produktų seriją yra patys įdomiausi. Jeigu vienas iš jūsų bendravergų parduodamas kitai įmonei – tai reiškia, jog praradote draugą? Jeigu dirbate srityje, kurioje dominuoja vyrai, tai reiškia, jog neturite progos pabendrauti su moterimis? Kodėl nenusprendus pačiam su kuo norite socializuotis?
Priežastis nr. 9: laisvės praradimas
Reikia nemažai pastangų, jog prijaukintum ir “išdresiruotum” darbuotoją. Pirmas dalykas, kurį privalo padaryti darbdaviai, tai sutramdyti žmogaus savarankiškumo jausmą. Naujiems darbuotojams primetamos taisyklės, apribojimai bei visokios “politikos”. Taip žmogus tampa paklusnus, nes bijo būti nubaustas. Darbuotojams nurodoma kaip jie turi rengtis, kalbėti, judėti ir t.t. Mes neleidžiame darbuotojams mąstyti patiems, taip? Kartais bendrovės politika net neleidžia pasidėti augalo ant savo darbo stalo.. Laisvi žmonės žino, jog tokios taisyklės ir apribojimai yra kvaila. Vienintelė protingų žmonių politika: “Būk gudrus ir daryk, ką mėgsti”.
Priežastis nr. 10: tapimas bailiu
Ar pastebėjote, jog samdomi darbuotojai sugeba skųstis apie bendrovės problemas iki soties? Bet jie nenori sprendimų, jiems užtenka pasiskųsti ir suversti kaltinimus kam nors iš aplinkos. Taip, kaip darbo susiradimas atima laisvę, taip ir laisvės praradimas paverčia mus bestuburiais bailiais. Jeigu negalite pavadinti savo boso “šikniumi” nebijodami, kad galite prarasti darbą, tuomet jūs nebesate laisvas. Jūs tapote kažkieno nuosavybe. Jei dirbate su bailiais visą dieną, ar nemanote, jog dalį to bailumo perimsite ir jūs? Žinoma, kad taip. Tik laiko klausimas, kada imsite aukoti kilniausias savo žmogiškumo dalis vardan baimės: iš pradžių drąsa, po to sąžiningumas, vėliau patikimumas, galiausiai nepriklausomybė. O dabar didžiausia jūsų baimė yra pripažinti tiesą – kuo tapote. Nesvarbu, kiek laiko vergaujate – galite būti nepriklausomas.
