desimt

Mano įmonė neseniai gavo paskolą per verslumo skatinimo programą, tai nusprendžiau pasidalinti patirtimi. Gal kam bus naudinga, nes kai patys ieškojom informacijos šia tema – praktiškai nieko neradom. Bent jau mūsų patirtis parodė, kad naujai įmonei, kurios savininkai neturi NT ar kitų bankams tinkančių būdų užtikrinti paskolai, nėra daug variantų finansavimui gauti. Mes galų gale ėjom per Verslumo skatinimo programą su Lietuvos kredito unija ir Invegos garantija paskolai.
 
Nemanau, kad verta rašyt ilgą rišlų pasakojimą, tai tiesiog atskirais didesniais ar mažesniais punktais apžvelgsiu tai, kas užkliuvo/nebuvo aišku patiems, ką būtina žinoti ar atkreipti dėmesį.
 
Kas parašyta žemiau tėra informacija iš mūsų pusės su kuo susidūrėm, tai jei matot neatitikimus, pataisykit. Čia nėra gidas, nėra taisyklių rinkinys, čia tik papildoma informacija tiems, kam tokia paskola yra aktuali. Galbūt padės įsivertint savo pasiruošimą, galimybes ar panašiai.
 
Pats principas
Programa finansuojama EU. Paskolą išduoda viena iš LKU grupės unijų. Iki 25.000 eur. Kreiptis gali įmonės, veikiančios iki metų (oficiali paraiška turi būti paduota kol įmonei nesuėjo metai). Paskolą vis tiek reiks kažkuo užtikrinti. Priklausomai nuo sumos ir planuojamo verslo rizikos lygio, gali reikti laiduotojo(-ų), Invega garantijos ar abiejų. Paskola galima iki 10 metų ir su atidėjimu iki 6 mėnesių. Tiek paskolos trukmę, tiek atidėjimą pasirenkat patys.
http://invega.lt/lt/paskolos/verslumo-skatinimas-2014-2020/
http://lku.lt/verslui/kreditas-verslui/
 
Kiek viskas užtrunka?
Oficialiai viskas vyksta 3 etapais. Visų pirma pateikiama paraiška pasirinktai unijai. Unija duoda krūvą dokumentų, kuriuos reikia užpildyti (įvairios deklaracijos, kitokie dokumentai, ir, žinoma, verslo planas pagal jų paruoštą formą). Tuomet unija per 7 dienas pateikia savo atsakymą (paprastai valdybos posėdžiai būna kartą per savaitę, tai priklausomai kada bus priduoti popieriai, galima tikėtis atsakymo ir anksčiau nei galutinis terminas). Jeigu atsakymas yra teigiamas, tuomet dokumentai siunčiami į centrinę Lietuvos Kredito Uniją bei į Invega. Invega paraiškai taip pat turėsit užpildyti krūvą dokumentų, kur neparašysit nieko naujo, bet tokia procedūra. Tiksliai nežinau kur iš pradžių eina dokumentai – į LKU ar į Invega, bet tiek vieni, tiek kiti kalba, kad jų terminas yra 20 dienų. Realiai reiktų skaičiuoti apie du mėnesius, jei viskas tvarkoje. Mūsų atveju tai buvo 50 dienų (paprastų, ne darbo) nuo oficialios paraiškos pateikimo iki paskutinių dokumentų pasirašymo jau gavus paskolą. Dar pasiskaičiuokit porą savaičių pradinėm konsultacijom ir įvairių kabliukų taisymui verslo plane/paraiškoje.
 
Kiek viskas kainuoja?
Visų pirma teikdami oficialią paraišką paskolai, turėsit įstoti į uniją. Įstoti privalo tiek įmonė, prašanti paskolos, tiek jos akcininkai/nariai. Tai tarkim jei yra įmonė ir du akcininkai, teks sumokėti ~240 eurų, iš kurių dalis yra pajaus pavidalu, dalis negrąžinamas stojimo mokestis. Tikslias sumas gausit unijos puslapyje ar pasiskambinę telefonu
 
Tuomet unijai reikia 10% (anksčiau buvo 20%) pajaus nuo visos paskolos sumos, kurį susigrąžinti galėsit, kai išsimokėsit visą paskolą.
 
Galiausiai šiek tiek teks sumokėti ir už Invega garantiją – 1% nuo garantijos sumos. T.y. jei prašot 10.000 eurų, Invega garantiją duoda 80%, tai tas vienas procentas skaičiuosis nuo 8000 eurų.
 
Niekas pinigų jums į rankas neduos ir ilgai pas save nelaikys!
Čia yra labai svarbus momentas. Nebus taip, kad paskolos sumą gausit į savo banko sąskaitą ir galėsit išleisti kaip panorėję. Jūs iš įmonių, kurių paslaugas/produktus pirksite, gausit (išankstines) sąskaitas-faktūras, kurias siųsit į uniją ir unija darys pavedimą į jų banko sąskaitas. Dėl to rengiant verslo planą labai svarbu lėšas susiskaičiuoti teisingai ir protingai. Taip pat teikiant paraišką reikės pridėti ne tik patį verslo planą su krūva užpildytų formų, bet ir komercinius pasiūlymus visiems daiktams/paslaugoms, kurias ruošiatės įsigyti už paskolos lėšas – tai gali būti realūs komerciniai pasiūlymai, išankstinės sąskaitos faktūros gautos iš vadybininkų ar sąskaitos sugeneruotos el. parduotuvėse. Jų esmė yra parodyti, kad ne patys sugalvojot tas sumas, o jos realiai yra prieinamos rinkoje. Tai taip pat reiškia, kad visas prekes ir paslaugas turėsit pirkti iš legaliai veikiančių pardavėjų – tų, kurie gali išrašyti sąskaitas faktūras. Tiesa, gali būti ir išimčių. Pavyzdžiui jei nuomositės patalpas iš fizinio asmens, jis niekaip negalės išrašyti sąskaitos faktūros. Tuomet paskolos sąlygose jums bus padaryta išimtis, kad už patalpas bus sumokama remiantis patalpų nuomos sutartimi.
Kitas svarbus dalykas yra tas, kad paskolą turėsit išnaudoti per mėnesį nuo dokumentų pasirašymo. Nespėsit – jūsų problemos – t.y. neišnaudota paskolos dalis jums bus nebeprieinama. Tuo pačiu jei išnaudosit ne visą paskolą (pvz kažką įsigysit pigiau nei planavot), bus daroma paskolos korekcija ir viskas bus perrašyta mažesnei sumai, kas lygu mažesnėms mėnesinėms įmokoms.
 
Paskolą panaudoti galima ne kam tik panorėsit!
Čia yra daug niuansų, paminėsiu tik tuos, su kuriais patys susidūrėm. Mes ėmėm paskolą investicijoms. Tai reiškia, kad ne daugiau 30% paskolos gali būti panaudota apyvartinėms lėšoms padengti – t.y. nuomos mokestis už patalpas pirmiems mėnesiams, kažkokios žaliavos, vienkartinės priemonės ir visa kita, kas „susinaudos“ ir nebeliks. Tai pildant verslo planą būtina į tai atkreipti dėmesį.
Mūsų atveju unija sutiko sumokėti už pirmus tris mėnesius patalpų nuomos, atsižvelgiant į tai, kad reikės laiko patalpoms suremontuoti ir surasti darbuotojus/įsivažiuoti. Ar kiek mėnesių apmokės priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip nuomos kaina ar planuojama veikla – nežinau. Reikia domėtis iš anksto, klausti unijos darbuotojų, kad galėtumėt tinkamai paruošti verslo planą. Svarbus niuansas – unija neapmokės jokio avanso už patalpas! Dažna praktika nuomojant patalpas yra sumokėti už pirmą (arba du) mėnesį ir mėnesio ar dviejų vertės avansą, kuris būtų atiduotas pasibaigus sutarčiai ir veiktų kaip saugiklis. Tai šitoj vietoj reiktų koreguoti nuomos sutartį, kad avanso nebūtų arba jį mokėsit iš savo kišenės.
Kitas dalykas, tai jei patalpose reikalingas remontas, jį geriau daryti iš savų lėšų. Sako, kad unija labai kreivai žiūri į iš paskolos lėšų daromus remontus – sunku pagrįsti ir suskaičiuoti kiek reikės kokio glaisto, tinko, profilių ar panašių reikalų ir čia jau atsiranda vietos sukčiavimui. Tačiau galima derintis, kad būtų nuperkamos tam tikros prekės, kurias lengva pagrįsti ir suskaičiuoti – pavyzdžiui durys į atskiras patalpos erdves ir panašiai. Detaliau papasakos unijoje.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jei norėsit už paskolos lėšas įsigyti prekių, kurios nėra būtinos jūsų pasirinktai veiklai vykdyti, turėsit rašyti aiškinamąjį raštą su pagrindimu kodėl visgi jums to reikia. Pavyzdžiui, kam siuvimo atelje kompiuteris, ar ne? Bet jei jūs žinot, kad jo pagalba tvarkysit dokumentus, buhalteriją, kursit reklamą feisbuke ir kitaip jį panaudosit tam, kad galų gale gautumėt pinigų, aiškinamajame rašte tai ir surašykit. Svarbu viską argumentuoti.
Žinoma, tokių dalykų kaip šakutės, lėkštutės ir puodeliai į ofiso virtuvėlę, tikrai nepavyks nupirkti už paskolos lėšas.
Paskutinis, bet vienas svarbesnių punktų – paskolos lėšomis negali būti apmokami jokio mokesčiai, išskyrus PVM. GPM, NT – jei nuomosit patalpas iš fizinio asmens – bus mokami iš jūsų kišenės. Komunaliniai mokesčiai – iš jūsų kišenės. Rinkliavos už reklamą – iš jūsų kišenės ir t.t.
 
Patalpos, kur vykdysit veiklą
 
Dar prieš paduodami oficialią paraišką paskolai gauti, privalote turėti konkrečias patalpas, kur vykdysit savo veiklą. Tai ypač aktualu tiems, kas ruošiasi nuomoti komercines patalpas.
Neužtenka tiesiog peržiūrėti skelbimus ir sugalvoti, kad dirbsim „čia ar ten“. Unijai privalo būti pateiktas dokumentas, liudijantis susitarimą su patalpų savininku. Tai gali būti įvairių formų teisinę galią turintis „popierius“. Mes pasirašėm ir unijai pristatėm galutinę nuomos sutartį, tiesiog suderėjome išlygas, kad per pirmus du mėnesius (t.y. kol spręsis paskolos likimas) galime be baudų nutraukti sutartį. Tačiau mums sakė, kad tinka ir „ketinimo nuomotis patalpas aktas“, kad ir kas tai bebūtų  Bet kokiu atveju, turit būti tikri, kad tas patalpas tikrai gausit, nes kitaip gali nebegalioti Invegos suteikta garantija ir bus sugaišta krūva laiko dokumentams pakeisti.
Invega garantija
Priklausomai nuo krūvos faktorių, Invega garantuoja iki 80% prašomos paskolos sumos. Unija, į kurią kreipsitės, nustatys reikalingą garantijos dydį. Svarbiausias dalykas, kurį mes patys supratom vėliau, nei derėjo, yra tas, kad ši garantija yra antraeilė paskolos užtikrinimo priemonė. Tai reiškia, kad jei jūsų verslui nepasiseks, visų pirma bus bandoma atgauti pinigus iš jūsų pačių, tuomet laiduotojų ir tik niekaip nepavykus gauti pinigų iš laiduotojų bus kreipiamasi į Invega. Kaip mums pasakė unijoje, gauti pinigus iš invegos yra labai sudėtinga. Tai į šitą reikalą reikia žiūrėti kaip į priemonę, kuri padeda gauti paskolą ir tiek. Nesitikėkit, kad ji apsaugos jus ar jūsų laiduotojus!
Kai jūsų paskolos paraiškos dokumentai pasieks Invega vadybininką, galit tikėtis skambučio. Kaip mums pasakė unijoje, vieni vadybininkai išvis nieko neklausia, kiti skambina paskolos gavėjams, treti atsiunčia klausimus į el. paštą unijai. Žodžiu, priklauso ne tik nuo jūsų verslo idėjos/plano, bet ir nuo to, ant kokio žmogaus pataikysit. Jei visgi klausimų kils, tai patariu išmanyti tai, ką ruošiatės daryti! Klausti gali iš principo bet ko. Ruošiant dokumentus Invegai galima įrašyti konkretaus asmens kontaktus, kuriam bus skambinama iškilus klausimams. Tai jei verslą kuriat keliese, geriau duokit kalbėti tam, kuris moka kalbėti ir išmano tai, ką ruošiatės daryti, kodėl pasirinkot vienus ar kitus veikimo būdus, principus ir t.t. ir pan.
 
Pabaigai
Iš savo patirties galiu pasakyti tik viena – bendraukit su unijos darbuotojais. Jie žino krūvą niuansų. Neskubėkit oficialiai visko teikti. Parodykit jiems paruoštą verslo planą, turimus pasiūlymus, kitus dokumentus. Tegul jums pirštu parodo į visus galimus kabliukus. Kuo sąžiningiau dirbsit prie paraiškos, tuo daugiau šansų, kad viskas praeis sklandžiai.
 

Neprikolinu, pateikus paraiska kredito imonese seimos reikmems skaiciuojamas bendros sutuoktiniu pajamos. Jeigu zmona tikrai "svari" ir nei ji, nei vyras neturi jokiu isipareigojimu, tai 250+670=920(bendros pajamos sutuoktiniu) is sios sumos pagal kredito kontroles reikalavimus gali skirti 40% menesio imokai 920*0.40=368

O draugo zmona bande savo vardu pasiimti paskola?

Tai, kad yra. Ar nera butent tavo modeliui?
 
http://www.dx.com/s/samsung+case

Kiekvienam verslui reikalingas marketingas. Ir dauguma verslo savininkų supranta auksinę taisyklę: „jeigu nėra marketingo – nėra ir verslo“. Tačiau ne kiekvienas vadovas supranta, ką iš tikrųjų reiškia žodis „marketingas„, kaip formuojama marketingo strategija, kuri vėliau padeda verslui įsibėgėti ir augti.
 
Pradėkime nuo to, kad marketingas – tai nėra reklama. Taip, gerai paruošta reklaminė strategija dažnai yra sėkmingos marketingo kampanijos dalis, tačiau reklama ir marketingas nėra vienas ir tas pats. Marketingas – tai procesas, kurio metu sukuriamas susidomėjimas produktu (preke, paslauga, įvykiu, tikslu ar žmogumi). Pagrindinė marketingo užduotis yra supažindinti potencialių klientų grupę (kalbu apie tikslinę grupę) su produktu ir paskatinti (o kartais – netgi įtikinti) juos įsigyti tai, ką Jūsų marketingo kampanija bando jiems parduoti.
Kalbant plačiąja prasme – marketingas yra pasakojimas. Įtikinamai pasakodami savo (ar savo kliento, jeigu esate marketingo strategijos kompanija) ar produkto istoriją, Jūs turite įtraukti tos istorijos klausytojus į patį pasakojimą ir paskatinti juos norėti tapti pasakojimo dalimi. Tinkamai parinkdami ir pateikdami pasakojimo dalis, Jūs galite „suartėti“ su vis daugiau žmonių, kurie ras tame pasakojime kažką artimo sau, savo gyvenimui ir savo problemoms.
 
Nors reklama gali būti svarbia pasakojimo dalimi – dažniausiai, verslininkai pasitiki reklama per daug ir tai, deja, veda jų verslą į pragaištį. Norint, kad marketingas būtų sėkmingas – Jums reikia sukurti savo produktui tokį „pozityvą“, su kuriuo nori asocijuotis tikslinės grupės ir tapti potencialiais pirkėjais. Tam, kad pasiekti tokį rezultatą, yra tikrai nemažai būdų, tačiau tikrai neegzistuoja vieno recepto visiems, tad juo, deja, negaliu pasidalinti. Galiu, žinoma, išvardinti kelis marketingo metodus, kuriuos galima (ir reikia) naudoti, jeigu tik Jūsų verslo tipui tai yra tinkama:
 


 
veikianti ir funkcionali svetainė, kurioje esanti informacija parodys Jūsų lankytojams, jog esate savo srities specialistai;
sėkmingas ir aktyvus dalyvavimas socialiniuose tinkluose, kurių pagalba galite pasiekti ne tik esamus, tačiau ir būsimus klientus;
dalyvavimas Jūsų verslo srities parodose ne tik svečio, tačiau ir dalyvio teisėmis, kad pateikti lankytojams (ir, žinoma, kitiems verslams) Jūsų produktą;
tinkami pranešimai spaudai ir kitos viešųjų ryšių kampanijos.

Marketingo būdų yra tikrai daug. Ir nors visi iš aukščiau išvardintų būdų yra efektyvūs (ir, kaip jau minėjau, rekomenduojami įgyvendinimui) – tai tikrai nereiškia, kad pateikti „visi“ marketingo būdai, tinkami Jūsų verslui. Visai gali būti, kad nepaminėjau, galbūt, vienintelio marketingo būdo, kuris tinka būtent Jūsų verslo specifikai ir yra efektyvesnis už viską, kas yra išvardinta aukščiau. Tačiau net tokiu atveju – aš galiu tik pasveikinti Jus, nes tai reiškia, jog Jūs jau žinote, kas yra efektyvu Jūsų verslui ir šis straipsnis Jums nėra naudingas. O gal…?
 
Čia reikėtų nepamiršti, kad versle nėra B2B (business to business – verslas verslui). Yra tik H2H (human to human – žmogus žmogui), nes bet kokį verslą (bent jau kol kas) vis tiek valdo žmonės. Ir žmonės yra linkę pasitikėti tik kitais žmonėmis. Jeigu Jūs esate matomas, žinomas savo asmenybės, charizmos, gerų darbų (ir taip toliau) dėka – žmonės bus labiau linkę turėti su Jumis reikalų. Ypatingai tie, kurie save asocijuos su Jumis – „mes labai panašūs, nes mums patinka ta pati krepšinio komanda“, „man jis/ji patinka, nes aukoja vaikams“ ir panašiai. Žmonės yra linkę dirbti ir pasitikėti žmonėmis, kuriuos jie gerbia ir laiko autoritetais.
 
Dar vienas efektyvus marketingo būdas – pažinčių tinklo plėtra. Lietuvoje, kažkaip, pastebiu, jog tai nėra labai populiarus būdas plėsti savo įtaką, tapti žinomesniu ir turėti kuo platesnį pažinčių ratą. Asmeniškai aš – LinkedIn tinkle turiu daugiau kaip 600 kontaktų (ir bet kuris iš jų savo intelektu lenkia 1,000 Šalčiūtės fanų Facebook’e), į kuriuos galiu kreiptis pagalbos ar patarimo toje srityje. O kodėl negaliu? Kas mane stabdo? Kas nutiks, jeigu man atsisakys padėti? Asmeniškai man – visiškai nieko blogo. Apie tai, manau, kaip tik labiau turėtų susimąstyti tas, kas atsisako padėti.
 
Nereikia eiti į „verslo pusryčius“ tam, kad ten padalinti ir pasirankioti vizitinių kortelių. Reikia kaip tik megzti kontaktus, aiškintis žmonių problemas ir ieškoti tų problemų sprendimų. Dažniausiai – žmonės pavargsta ieškoti problemų sprendimų kitiems, o patys nesupranta, kad tai ir yra varomasis verslo variklis – kai Jūsų verslas sprendžia kažkieno problemas. Labai efektyvus marketingo įrankis. Kuo daugiau užmegzite kontaktų ir padėsite žmonėms – tuo labiau būsite žinomas, kaip savo srities ekspertas ir „tas, kuris veikia, o ne kalba“. Automatiškai – žinomu tapsite ne tik Jūs, tačiau ir Jūsų verslas, prekės, paslaugos ir taip toliau. Pakils paklausa, o Jūs galėsite padidinti pasiūlą. Juk tai ir yra efektyvus marketingas!
 
Joks (ir jokios) reklamos kiekis negali nugalėti, atstoti ar pasiekti tai, ką gali tvirtas ir tinkamas marketingas. Todėl, kai atsisėsite (patys, su savo marketingo komanda ar samdytais specialistais) marketingo strategijos sudarymui – nepamirškite, jog labai svarbus ne tik pats planas ir pasakojimas, tačiau ir tai, kas tą pasakojimą pasakoja.
 
Gero Jums verslo!
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo.Guru portalo.

Sveiki visi, iš kart atsiprašysiu, kad teko taip ilgai laukti, tačiau manau apsimokėjo :)
 
Taigi, 2014 metais Metų Forumiečiu tapo narys "IdejosVerslui" (Arnoldas). Šį kartą, atsižvelgęs į ankstesnius "Metų Forumiečio" interviu straipsnius nusprendžiau, kad juose kažko trūksta, gyvumo. Todėl sugalvojau, kad šiais metais konkursą noriu organizuoti aš ir interviu paimti gyvai, pamatyti kas tai per žmogus ir pateikti tai raštiškai. Galiu pasakyti, kad nei kiek nenusivyliau, labai džiaugiuosi, jog Arnoldas skyrė man laiko. Per kiek daugiau nei valandą laiko jis man papasakojo labai daug įdomių dalykų, mes skaniai pasijuokėm, bet deja, visko, apie ką kalbėjome - čia neišvysite. Taigi, malonaus skaitymo :)
 
Trumpas prisistatymas forumo lankytojams:
 
Sveiki, esu Arnoldas, man 34 metai, esu laisvai samdomas verslo vystymo ir plėtros konsultantas. Turiu savo portalą (Verslo.Guru), kuriame rašau straipsnius ir dalį jų talpinu čia, uždarbio forume.
 
Kokie įspūdžiai tapus metų forumiečiu?
 
Nesureikšminu to. Aišku, įdomu buvo, nebuvau tikras ar laimėsiu. Keista buvo, kad konkuruoti reikėjo su vaistininku, nes tai, ką jis daro yra komercinės paslapties atskleidimas. Mums, "paprastiems žmonėms", yra įdomu, kas vyksta tokių verslo ryklių, kaip farmacijos kompanijos, užkulisiuose. Tačiau faktai lieka faktais - tai yra komercinės paslapties atskleidimas. Ir mano subjektyvia nuomone - tai jam geruoju nesibaigs. Suprantu, kad galiu susilaukti įvairių nepritarimo komentarų, tačiau reikia į tai pažiūrėti kiek kitaip: jei kas nors iš mūsų valdytų šį verslą, ar mums patiktų, kad ši informacija nutekėtų? Tam ir reikalingos konfidencialumo sutartys darbuotojams. Manau, kad ir jis yra panašią pasirašęs. Vieną faktą jau žinau - tai nėra Gintarinės Vaistinės darbuotojas. Liko dar keli tinklai <nusišypso>.
 
Kalbant apie straipsnius, forume daliniesi iš ties naudinga medžiaga, kurios pateiki nemažai ir dažnai. Ar tau iš to yra naudos? Ar tai tik atsidavimas, tavo pomėgis?
 
Naudos nejaučiu. Svetainė ir taip turi lankytojų srautą, forumas nesudaro didžiosios dalies, nors gali atrodyti kitaip. Kanalai siekia delfi, Facebook ir kitus tinklus. Tačiau uždarbyje lankosi man artimiausia auditorija - jauni, ambicingi žmonės, norintys turėti verslą ir kažką dėl to darantys. Jau vien tai, kad jie yra čia, parodo, kad pirmieji žingsniai yra žengti.
 
Mano nuomone forumas turi savo autoritetą verslo pasaulyje. Netgi pats esu įsirašęs į „LinkedIn“ profilį, kad esu „2014 Metų forumietis“ ir drąsiai įvardinu tai savo klientams ar darbdaviams. Forume susipažinau su autoritetingais žmonėms, tokiais kaip Tele2 viešųjų ryšių direktoriumi Baltijos šalims Andriumi Baranausku ir panašiai. Forumas man suteikė daug naudos. Ir pats, žinoma, esu dirbęs su forumo nariais - Simonu (buvęs Kofemanas), Host321 ir kitais. Esu ir pasamdęs iš čia kelis darbuotojus savo klientams.
 
Narystė „uždarbyje“ prasidėjo nuo žmonių paieškos, kurie atliktų tam tikras užduotis, kurių aš negalėjau atlikti pats, o jos turėjo būti padarytos vardan to, kad man klientų verslas augtų. Ir atėjo laikas, kai supratau, kad noriu dalintis savo patirtim, gal būti savotišku lektorium. „Uždarbis“ - vieta, kur ne tik atiduodu save, tačiau ir gaunu ne mažiau.
 
Visi mano rašomi straipsniai ar komentarai yra iš patirties. Mano žmona, kuri skaito mano straipsnius, sako: "galiu viską susieti su Tavo gyvenimu". Straipsniai yra mano patirtis ne tik versle, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
 
Gal todėl kiekviename straipsnyje stengiuosi rašyti pirmu asmeniu – „aš manau“. Iš straipsnių, ko gero, eina pamatyt, kad aš turiu savitus įsitikinimus versle. Aš manau, kad pardavėjai buitinės elektronikos skyriuje turi puikiai nusimanyt, ką jie parduoda ir suteikti klientams konsultaciją, o ne atlikti pardavimą.
 
Šioje vietoje šiek tiek nukrypome nuo temos ir Arnoldas man papasakojo gana įdomią istoriją, kuomet jis žvalgėsi naujo šaldytuvo:
 
Atėjau į Kauno Akropolyje buvusį Elektromarkt apsižiūrėti. Matau - stovi visiškai naujas šaldytuvas, o šalia jo - tokios tuščiavidurės plastikinės dėžutės. Kam jos skirtos – žinojau puikiai, tačiau nusprendžiau "patikrinti konsultanto žinias". Konsultantas man pasakė, kad tai - "na, tokios plastmasinės talpos, kurias užpildote vandeniu, įdedate jas į šaldymo kamerą, tas vanduo sušąla ir tada galite dėti tuos plastikus į savo kelioninį šaldytuvą ir jame bus šalta". Kadangi žinojau, jog prieš mane tikrai ne tai, kas man sakoma, paprašiau konsultanto parodyti man, kaip tos talpos įsideda į šaldymo kamerą. Geras 10 minučių nuoširdžiai juokiausi, nes talpos niekaip netilpo į šaldytuvą. O ir kur Jūs matėte kelioninius lauko baldus šaldymo kameroje? (Ar tai buvo baldai?!) Taip... Tai buvo šaldytuvo gamintojo dovana - sudedamos plastikinės kėdės. :lol:
 
Čia pradėjome kalbėtis apie intelektą ir kodėl nutiko taip, kad „konsultantas“ nežinojo ką parduoda. Iš to išsirutuliojo gana įdomi diskusija ir privalau pateikti jums vieną įdomesnių diskusijos vietų:
 
"kaip tapti protingesniu" - tai yra antra frazė pagal populiarumą Google paieškoje, kuri atveda lankytojus į mano portalą. Ar tai yra protingas žmogus? <juokiamės abu> Aš bandau įsivaizduoti, koks žmogus ateina prie kompiuterio, jį įsijungia ir veda į Google paiešką frazę - "kaip tapti protingesniu". <vėl juokiamės> Ta prasme - rimtai?! Ką jis tuo metu sau galvoja? Ar jį aplankė kažkoks nušvitimas? Ir tai priverčia pagalvoti dar apie kai ką - ar man džiaugtis, kad mano portale esantis turinys atsako į tą klausimą, ar man liūdėti dėl to, kokius žmones man tokia paieška atveda? Čia jau kaip į tai pažiūrėsi.
 
Kas tau yra originalumas?
 
Realiai? Nieko (tuo ir galėjome užbaigti, bet nusprendėme pasigilinti į tai). Versle galioja 2 taisyklės: arba kuri unikalų produktą, arba tu gerini jau esamą (savotiškai - vagi idėją).
Mano straipsniai yra unikalūs, tačiau mano portalas - jis nėra unikalus. Galima išvardinti šimtus, jei ne tūkstančius panašių portalų, kurie dalinasi patarimais verslui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks tas turinys. Šiai dienai - unikalumo, esant 7-iems milijardams žmonių, yra itin sunku rasti. Nors ir kiekvieną dieną yra kažkas sukuriama.
 
Dabar sulaukiu netikėto klausimo iš Arnoldo: o kas yra unikalumas, kas iššaukia unikalumą? Iš pradžių mėginau į jį atsakyti, tačiau vis sulaukdavau atsakymo, kad esu ne visiškai teisus, "kapstau per daug paviršutiniškai".
 
Atsakymas paprastas – tingėjimas. Tingėjimas yra pati didžiausia kūrybiškumo galia. Kalbant apie tingėjimą – versle pasiseks tiems, kurie dar labiau padės žmonėms tingėti. Kam eiti į boulingą, kai namie gali turėti Nintendo Wii? <garsus juokas> Kam eiti į kino teatrą, kai namie pažiūrime filmą? Kam eiti į koncertą, kai galime tiesiogiai jį žiūrėti per televiziją? Tingėjimui ribų nėra.
 
Kaip įsivaizduoji ateitį verslo atžvilgiu?
 
Labai stipriai nukentės paslaugų sfera, ypač kas liečia darbuotojus - tai mano subjektyvi nuomonė.
 
Kodėl?
 
Nes pardavėjus, padavėjus keičia robotika. Mes dabar žengiam į robotizacijos erą. Pacituosiu A. Enšteiną, kurio pasakyti žodžiai, manau, šiuo metu į temą – „aš nežinau su kokiais ginklais bus kariaujama III pasauliniame kare, bet IV-ame - tai bus pagaliukai ir akmenukai“. Ir mes, žmonija, žlungame dėl mūsų pačių išradimų, padarytų dėl tingėjimo, tobulėjimo. Mes tobulėjame protiškai, bet kenčia mūsų organizmai, mes pamirštame judėti, nes galima to nedaryti. Kam eiti, jeigu galima važiuoti?
 
Ar esi girdėjęs frazę – „žinai informaciją - valdai situaciją“?
 
Ne, bet tai yra du skirtingi dalykai – informacijos žinojimas ir situacijos valdymas. Nes informacijos žinojimas yra intelektinis dalykas, na, o jos mokėjimas valdyti, yra emocinis dalykas.
 
Dabar mes vėlgi nukrypome nuo temos ir pradėjome įdomią diskusiją apie žmogaus prigimtį ir patį žmogų, šioje interviu dalyje Arnoldas atsiveria šiek tiek daugiau apie save.
 
Žmogus, kuris gali pripažinti klaidas yra pats stipriausias žmogus. Yra jau ne kartą tekę matyti forume, kai žmonės mane traukia per dantį, rašo komentarus, kad aš sakau nesąmones ir panašiai. Praeina kažkuris laikas - žiūrėk, rašo AŽ, jog atsiprašo ir klydo. Aš atsakau: "ką tik mano akyse labai pakilai". Deilas Karnegis (Dale Carnegie) yra pasakęs: "žmogus yra toks sutvėrimas, kuris visuomet, bet kokia kaina, yra linkęs suversti savo kaltę bet kam kitam, tik ne sau". Ir jeigu sugebi pasakyti, kad esi kaltas ir atsiprašyti, bandom ištaisyti savo kaltę - toks žmogus jau pakyla, jis savo gyvenime jau žengia kitą žingsnį.
 
Kur pats esi suklydęs ir ištaisęs tai, pripažinęs savo klaidą?
 
Oi, mano gyvenime buvo labai daug klaidų <juokiasi>. Viena iš tokių, kurią galėčiau pritaikyti tikrai nemažam kiekiui žmonių, tai rūkymas. Pats rūkiau 14-ka metų. Ir išbandžiau viską, kad mesti rūkyti. Buvo belikę tik 2 būdai, kurių dar nebuvau išbandęs. Bandžiau valią - tipo "metu ir viskas". FAIL. Bandžiau nikotino lipdukus - FAIL. Beje, Jungtinėje Karalystėje jie dalinami nemokamai. Rūkiau daugiau negu rūkiau be jų :D. Kramtoma nikotino guma -FAIL. Netgi skaičiau žymiąją Alan'o Carr'o knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" - psichologiškai labai stiprus veikalas ir padėjo mesti rūkyti pusei metų. Bet po pusės metų pasirodė, jog mano potraukis nikotinui yra stipresnis nei skaityta knyga ir toliau rūkiau. Tad liko du būdai - hipnozė ir akupunktūra. Nėjau į akupunktūrą - nes nežinau rytų medicinos specialistų. Gal dėl to, jog mumyse egzistuoja kažkokie išankstiniai nusistatymai, kurių mes patys netgi valingai negalime valdyti? (Ta prasme?) Na... Sakykime - ta pati akupunktūra. Juk tai - rytų medicina, teisingai? Automatiškai, smegenys diktuoja, jog įžengęs į rytų medicinos praktikos kabinetą, tu tikiesi ten pamatyti azijietiškos kilmės gydytoją. O to nepamatai. Ir tada, kad ir kaip tai būtų juokinga, savo galvoje pradedi "teisti" priešais tave stovintį žmogų, kad jis, greičiausiai, nepakankamai žino. Turbūt todėl, kad jo akys nėra siauros <vėl garsiai juokiasi>. Tai va. Bet vis tiek turėjau tuos du būdus ir norėjau juos išbandyti. Ir, staiga, mano gyvenime atsiranda mano žmona. Tada, dar būdama sužadėtinė, ji nusivežė mane į Palangą pas vieną žmogų, kuris užsiima bioenergetika. Kuomet atėjome ir pasisveikinome, tas žmogus atsisėdo priešais mane ir sako:
 
- Tu rūkai.
- Taip - atsakau.
- O kodėl rūkai? - klausia.
- Nežinau. Gal todėl, kad negaliu mesti?
- Tai kada metam?
 
Aš pasakiau tam žmogui, kad aš išbandžiau viską ir man liko du būdai, kuriuos anksčiau paminėjau. Jis sako man:
 
- O tu žinai, kad žmogus, kuris neturi valios, gyvenime nieko nepasieks?
 
Aš nežinau kas mane taip paveikė, bet šie žodžiai privertė labai stipriai susimąstyti, privertė nugalėti tą potraukį. Ir kai mes išėjome iš to žmogaus namų, prie laiptinės sėdėjo benamis. Toks "padaręs gramą" šiek tiek ir sako man: „ė pavaišink cigarete“. Aš padaviau visą pakelį, žiebtuvėlį ir palinkėjau jam sėkmės. Septyni ar aštuoni mėnesiai kaip nerūkau. Ir nenoriu. Taip, pradžioje buvo beprotiškai sunku, bet aš paklausdavau savęs: "ar aš noriu gyvenime kažką pasiekti?". Tai buvo birželio 23 diena. Liepą atsirado verslo.guru. Aš manau, kad pradėjau skaidriau galvoti.
 
Minėjai, kad augai Jungtinėse Valstijose. Ar gali trumpai mus apšviesti ką ten veikei, kiek laiko ten buvai ir kodėl ten išvažiavai?
 
Buvau ten daugiau kaip 10 metų, gyvenau, mokiausi ir dirbau Niujorke. Ten, matyt, ir buvo pati pirmoji mano darbo patirtis. Teko dirbti telemarketingo agentu Niujorko Geltonuosiuose Puslapiuose. Kas per darbo šlykštumas, tai sunku pasakyti. Tokia buvo mano nuomonė tuo metu <juokiasi>. Dabar suprantu, kad tai - pati geriausia patirtis mano gyvenime. Tokiame darbe tu labai greitai supranti savo vertę, savo norą augti, tobulėti. Per dieną atlieki apie 200 skambučių. Kartais - daugiau, kartais - mažiau. Ir jų metu - girdi labai daug neigiamų emocijų savo atžvilgiu. Su tavimi nekalba, keikiasi, meta ragelį, pasiunčia ir panašiai. Ir jeigu nepasiduodi - dirbi, pasieki savo. Tai buvo nuostabios pamokos mano gyvenime. Išėjau iš darbo po pusantrų metų, nes norėjau koncentruotis į mokslus.
 
Neseniai, sausio 2 dieną, paskelbei, kad sausio 3 dieną įvyks tavo vestuvės, kuriomis, žinoma, džiaugiesi ir noriu dar kartą pasveikinti tave nuo mūsų visų. Tačiau kodėl nusprendei apie tai pranešti forume?
 
Mano žmona manęs klausia to paties <juokiasi>. Tai yra saviraiška. Kiekvienas iš mūsų nori būti svarbus, nori būti pastebėtas. Tokia yra žmogaus prigimtis. Ir tas noras pasireiškia įvairiausiais būdais: vieni dažo plaukus, kiti segasi auskarus, spynas į ausis; treti tampa forumo troliais; ketvirti - rėkauja girti ant viso rajono; penkti - realizuoja save sporte ir panašiai. Visa tai yra kiekvieno žmogaus noras "būti svarbiu ir pastebėtu". Mus, kaip individus, skiria tik saviraiškos būdas - kaip mes tai realizuojame, kaip mes tą norą išreiškiame? Pavyzdžiui aš - sutikau savo antrą pusę ir tai yra tas žmogus, kuris privertė mane užsimanyti "tapti svarbiu" dalinantis savo žiniomis ir patirtimi. Tai yra mano saviraiškos būdas. Forumas yra mano asmenybės dalis ir, greičiausiai, norėjau, kad ir jūs pasidžiaugtumėte kartu su manimi. Galų gale - juk tai tikrai geresnės naujienos, nei rodo per televiziją <vėl juokiasi>
 
Forume, skiltyje "Apie save", esi parašęs: - "Smagu, kad galva ant pečių yra ne tik tam, jog į skrandį neprilytų... Tačiau liūdina tai, kaip žmonės linkę idėjas nusavinti." - ar tai reiškia, kad kažkada teko susidurti su idėjos pasisavinimu, materialinių vertybių praradimu ir panašiai?
 
Nebuvo, kad mane apgautų. Bet buvo bandymų – manęs klientas klausė: "kaip įsivaizduoji tai padarysi?". Ir aš pasakiau. Ir manęs nesamdė. Ir bandė patys. Paskui skelbia bankrotą, o dar po kiek laiko skambina ir aš turiu tai tvarkyti. Iš šios situacijos galima teigti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.
 
Karma?
 
Nežinau, ar tuo tikiu. Man buvo nepasisekę. Ir ne vieną kartą. Man yra tekę dvi naktis miegoti Kauno autobusų stotyje, ant suoliuko. Bet yra taip - tu nepralaimi kai tave nugali, tu pralaimi tada, kada tu pasiduodi. Aš nepasidaviau ir rezultatai matosi dabar. Aš net parduotuvėje, matydamas kai senyvas žmogus perka „Optimos“ cukrų, makaronus, sviestą ir panašiai, už jį sumoku. Net jeigu tai būtų mano paskutiniai pinigai – juk man tik šiek tiek daugiau nei 30 metų, aš dar spėsiu užsidirbti, o kur užsidirbs ta senutė ar senukas? Ir vasaros dienomis, kuomet valgau kokioje lauko kavinėje ar restorane Laisvės Alėjoje, pamatęs benamį - aš jį pasikviesiu prisėsti, pavalgyti kartu. Paklausiu jo, kas tokio nutiko jo gyvenime, kad jis dabar toks, koks yra ir ten, kur yra. Jis verks, verksiu ir aš. Bet tai yra gyvenimo istorija, tai - kažkieno kito patirtis ir pamokos, kurias aš stengiuosi išmokti nepatirdamas to paties. Kad ir ką man papasakoja - tai vis tiek bus geriau nei "Naujųjų Pupyčių" koncertas ar pokalbis su jomis <juokas>. Ir apskritai, Lietuvoje tikrąsias žvaigždes parodo du kartus per metus – tai per „Lietuvos garbė“ ir „Auksinė širdis“ renginius. Visa kita - pompastika, tuštybės ir pasipūtėlių šou.
 
Koks tavo gyvenimo credo?
 
Jei nebūtų geresnių - būčiau pats geriausias. Dažnai taip sakau, kai man yra dėkojama už kažką ar sakoma, kaip čia "kietai sugalvojau".
 
Galiausiai - ką palinkėsi, perduosi visiems forumo lankytojams?
 
Kadangi dabar yra ožkos metai - tai šių metų talismanu galima laikyti kalnų ožį. Ir siūlau forumiečiams įsivesti į YouTube – „mountain goat climbing“. Ir pažiūrėti, ant kiek tas ožys yra užsispyręs ir kaip jis lipa granitiniais skardžiais. Nepasiduoti. Žmogus stovėdamas ir žiūrėdamas į tokį skardį pasakytų, kad yra neįmanoma taip užlipti, kaip tas ožys užlipa. Bet nei manęs jis klausys, nei jam įdomu, ką tas žmogus kalba. Jis užlips, nes jam taip reikia ir jis tiki savimi.
Nelinkiu tapti ožiais :D Noriu tiesiog palinkėti visiems tokio pat užsispyrimo. Nepasiduot neigiamai aplinkos įtakai, tikėti tuo, ką darote ir lipti į viršų.
 
P.S. tai yra dar vienas narys jau turintis Uždarbis.lt marškinėlius su talismanu :) čia reikėtų dėkoti administracijai, o jei konkrečiau, tai Tadui

Jei pabandysi apibūdinti kas yra SEO straipsnis, garantuotai tavo apibūdinimas gerokai skirsis nuo tavo kaimyno Petro ar rinkodaros vadybininko Antano. Tačiau tai nėra svarbiausia, šiandien mane domina rezultatas ir SEO straipsnių ateitis. Bet pradžiai reikia atskirti pelus nuo grūdų, t.y. SEO straipsnius nuo SEO šlamšto.
 
SEO straipsniu vadinamas straipsnis turinti aktyvią nuorodą į kitą tinklalapį. Dažniausiai nuorodos tekstas yra frazė ar žodis pagal kurį tinklalapis nori iškilti paieškos rezultatuose. Tačiau labai puikiai tinka ir paprasčiausias adresas ar tiesiog citata. Taigi SEO straipsnis yra tekstas + nuoroda. O kokie būna tekstai?
 

SEO šlamštų šlamštas. Pats lengviausias būdas sugeneruoti teksto gabalą yra paimti straipsnį užsienio kalba, įkelti į Google Translate ir išversti į lietuvių kalbą. Tuomet rasti vietą ar tiesiog bet kur įterpti frazę ir uždėti ant jos nuorodą. Nuo tokio „teksto“ apsivemia net paieškos robotai.
 
SEO šlamštas. Duodi 3 Lt devintokui ir jis savo paaugliškus minčių srautus sukloja ant popieriaus kaskart paminėdamas tau reikalingą frazę. Nebeįmanoma skaityti po pirmų trijų žodžių.
 
SEO tekstas. Gražiai sudėliotas, kokybiškas tekstas besisukantis apie raktažodį, dažnai neturintis gilios minties ar nieko naujo nepasako skaitytojui. Skaityti galima, bet nieko naujo nesužinai.
 
SEO straipsnis. Taisyklingas, gerai parašytas straipsnis praturtinantis skaitytoją, sudominantis ar jį prajuokinantis bei sukeliantis norą dalintis straipsniu su draugais. Tai SEO ateitis!

 
Nesu rašiusi šlamštų šlamšto ar šlamšto, bet esu prirašiusi ko gero jau per 1000 tekstų. Ir matau, jog tai duoda klientams naudą, bet tuo pačiu matau, jog tie tekstai neišnaudoja savo potencialo ir galėtų turėti daugiau pridėtinės vertės užsakovui, jei tai virstu kokybiškais SEO straipsniais. Čia aišku dar reikia, kad užsakovai nustoti domėtis kaina ir kaip mokėti mažiau, o domėtųsi kokybe. Bet mes čia tam, kad juos „paprotintume“.
 
Tūlas lietuvis paklaus, „o tai kodėl aš turiu mokėti už kokybišką straipsnį, jei tas devintokas ima mažiau?“
Geru straipsniu žmonės dalinasi, noriai spaudžia mygtuką „Like“, siunčia nuorodas draugams į Skype, rodo pirštu į monitorių ir šaukia „ėėė, atvaryk, čia geras!“. Straipsnis pasklinda, gauna atgalinių nuorodų, jo vertė kyla kaip ant mielių, o tuo pačiu tos nuorodos esančios straipsnyje įgauna didesnį „svorį“ ir padeda iškilti paieškos rezultatuose. O jei straipsnyje yra aiškus (ar užmaskuotas) kvietimas veikti (call to action), tuomet užsakovas netgi gauna lankytojų, kurie gal netgi taps potencialiais pirkėjais.
 
Pabandykite iliustruoti tai pavyzdžiais. Čia yra SEO straipsnis: Kinų išminčių paaiškinimas, kodėl vestuvinius žiedus nešiojame ant bevardžio piršto
Nežinau ką rodo „Like“ paspaudimų skaitiklis, tačiau straipsnio rašymo metu jis rodė 512. Nemažas skaičius, ar ne?
 
O štai šiuose straipsniuose nuoroda veda į adresą, ji pateikta straipsnio gale kaip nuoroda, jog straipsnio kūrėjas yra būtent nurodytas tinklalapis(užmaskuotas call to action).
5 dalykai, kurių nevalai, o turėtum! (66 Like)
5 daiktai namuose, kurių turi atsikratyti NEDELSIANT! (48 Like)
 
Ir tai „atvedė“ lankytojų. Eilutės iš Google Analytics:
 
http://www.smartseo.lt/wp-content/uploads/2015/01/facebookas.jpg
http://www.smartseo.lt/wp-content/uploads/2015/01/nuolaidubumas.jpg
Nėra daug, bet įsivaizduokime jei po tiek atveda kiekvienas SEO straipsnis?...
 
O kiek „Like“ sulaukia šlamštų šlamštas? Kiek jis tiesiogiai atveda lankytojų į užsakovo tinklalapį? Čia retorinis klausimas, nes atsakymą ir taip žinau. :)
 
Visi žinome kelias SEO tiesas:
1. "Turinys yra karalius. - originalus turinys patinka Google, o kokybiškas turinys patinka žmonėms. Tad kodėl nekurti originalaus kokybiško turinio, kuris tiktų abiems?
2. Niekinių tinklalapių, kurie prikišti SEO šlamšto ateitis liūdna ir dienos suskaičiuotos. Tačiau joks normalus, lankomas tinklalapis neleis talpinti šlamšto, tačiau gerą, kokybišką turinį mielai priims.
 
Išvadų nedarau, manau viskas pasimatys savaime per artimiausius metus.
 
Originalas buvo patalpintas čia.

Manau bus aktualu visiems važiuojantiems į užsienį, jeigu visa informacija bus vienoje temoje ir nereikės googlint valandų valandas.
Kas nuolat važinėja kurioje nors užsienio šalyje - netingėkit, pasidalinkit info apie kelius, vairavimo ypatumus ir t.t. Arba jeigu priguglinot įdomių dalykų - galit nukopijuoti.
 
 
Lenkija:
Keliai: Greitkeliai "Sxx" labai geri, nemokami, leidžiamas greitis 120, bet važiuojant 140 niekas nepyksta. Autostrados "Axx" labai geros, kai kurios mokamos. Pvz., A2 Nuo Lodz iki Vokietijos sienos kainuoja ~18€. Mokėti būdelėse grynais zlotais arba eurais. Plačiau - viatoll.pl. Leidžiamas greitis 140, bet važiuojant 160 niekas nepyksta.
Žemėlapyje raudonai pažymėti užmiesčio keliai dauguma geri, bet dažnai labai apkrauti. Geltonai pažymėti laisvesni, bet prastesni. Visi keliai žiema labai gerai valomi lyginant su Lietuva.
Maršrutai: Link Varšuvos geriausia važiuoti 61 keliu iki Lomžos, po to 677, po to į 8. Stenkitės nevažiuoti pro Varšuvą piko metu, nes kamščiai dideli. Važiuojantiems link Vokietijos pietų ir nenorintiems mokėti už kelius - geriausia važiuoti pro Vroclavą. Dėmesio, daugelis kelių yra nauji, todėl vadovaukitės kelio ženklais, o ne navigacija.
Policija: Užmiesčio keliuose gali stovėti su žiūronais arba šaudyti su fenais. Taip pat gali būti pasislėpę, o ant kelio pasistatę mažą fotoradarą. Visuose keliuose, ypač autostradose važinėja nežymėti ekipažai. Ima baudas vietoje, jei neturi grynų palydės iki artimiausio bankomato. Su daugeliu galima susitarti, derėtis, kartais mėgsta pažiūrėti kiek piniginėj turi pinigų. Stacionarūs radarai fotografuoja ne visi, kiek mačiau tik geltoni, 10km/h pro juos galima viršyt drąsiai.
KET: Šviesos visą laiką. Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Šviesoforai logiški: žalias leidžia, geltonas įspėja, raudonas draudžia. Degant žaliam, bet nedegant papildomai rodyklei sukti vistiek galima.
Kuras: Kuro kaina skirtingose degalinėse gali skirtis drastiškai, net iki 1zl. Brangiausia yra autostradose. Pigesnės degalinės Bliska, Lotos. Degalai šiek tiek pigesni nei pas mus. Dujos yra visur, antgalis toks pats.
Kiti ypatumai: Prasidedant kamščiui ar staigiai stabdant vairuotojai įjungia avarinį signalą, kad iš paskos važiuojantis spėtų sustoti. Dauguma vairuotojų mandagūs, praleidžia. Bet yra daug labai lėtai važiuojančių bei lakūnų. Būkit ypač atidūs tarp Lietuvos ir Varšuvos, nes ten lietuviai pasijaučia tarsi jokios taisyklės jiems negaliotų ir laksto 200km/h kur ženklas 30, lenkia per saleles, posūkiuose ir t.t.
 
 
Vokietija:
Keliai: Autobanai beveik niekuo nesiskiria nuo Lietuvos autostradų, tik būna ir 3 juostų. Greitis juose neribojamas, jeigu nėra greičio ribojimo ženklo. Tačiau vistiek negalima važiuoti daugiau nei jūsų padangų greičio indeksas ar jūsų automobilio gamintojo nustatytas maksimalus greitis. Reikia laikytis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios auto, stovi specialūs tam skirti fotoradarai. Užmiesčio keliai geri, leidžiamas greitis 100km/h. Gyvenvietė žymima juodom raidėm geltonam fone. Kol kas visi keliai Vokietijoje nemokami, tačiau planuojama ateityje apmokestinti autobanus.
Maršrutai: Nuolat remontuojama daug autobanų, todėl prieš šventes ar šalia miestų piko metu būna kamščių, kurie gali užsitęsti net iki 100km. Jeigu jums Vokietija tik tranzitinė šalis - geriau ją "nupjauti" naktį.
Policija: Šalikelėje stovinčių nebūna išskyrus specialius reidus. Važinėja daug nežymėtų ekipažų. Autobanuose, ypač netoli pasienio gali sustabdyti patikrinimui. Aplenkia jus, ant plafono arba už lango užsidega užrašas "STOP POLIZEI", tada reikia sekti paskui juos iki pirmo išvažiavimo. Greičio geriau neviršyti niekur daugiau nei 10km/h, visi stacionarūs radarai veikia, fotografuoja nuo 5-7km viršijimo. Taip pat daug mobilių radarų, kurie gali būti įmontuoti bet kuriame stovinčiame automobiliyje. Baudos jau ateina.
KET: Draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Šviesoforai logiški: žalias leidžia, geltonas įspėja, raudonas draudžia. Degant žaliam, bet nedegant papildomai rodyklei sukti vistiek galima. Šviesos dieną nebūtinos. Yra daug stovėjimo vietų su laiko ženklu. Ten pasistačius reikia užrašyti popieriaus lapo pastatymo laiką ir padėti ant skydelio.
Kuras: Šiek tiek brangesnis nei pas mus, autobanuose brangiau. Dujos kai kur pigesnės. Su dujomis problemos nėra, jos yra apie 70% degalinių. Antgaliai dviejų tipų - vienas kaip pas mus "dish", kitas "acme". Visose degalinėse būna arba dviejų tipų pistoletai arba adapteriai.
Kiti ypatumai: Beveik visi vairuotojai mandagūs, praleidžia. Prasidedant kamščiui ar staigiai stabdant vairuotojai įjungia avarinį signalą, kad iš paskos važiuojantis spėtų sustoti. Labiau priimta dėkoti ranka, o ne avariniu. Jeigu autobane gretimoje juostoje iš paskos važiuojantis automobilis jums pamirgsėjo - reiškia jis jus praleidžia persirikiuoti prieš jį. Norint persirikiuot autobane geriau posūki rodyti iš anksto, didelė tikimybė, kad jus kas nors praleis. Atidžiai rikiuokitės į kairiausią juostą - iš galo gali kas nors atskristi dideliu greičiu.
Papildymas: pėstieji protingesni nei pas mus, į kelią žiūri, aišku padeda tai, kad nereguliuojamų perėjų beveik nėra. Tačiau dviratininkai yra visiški idiotai savižudžiai, važiuoja kaip nori, šviesoforų nepaiso, nors yra dviračių takas, bet gali važiuoti ir šaligatviu ir keliu į kurią nori pusę. Ypatingai saugokitės kai sukate į dešinę - jis lengvai gali lenkti jus iš dešinės keliu arba šaligatviu ir net nepristabdys. Išvažiuojant iš šalutinio kelio reikia sustoti du kartus. Pirmą kartą prieš pėsčiųjų taką, kad apsižiūrėt ar per ji nevažiuoja dviratis, antrą kartą prieš kelią, kad praleisti per jį važiuojančius dviratininkus ir mašinas.

Adblock'a isirasyk

Apie Forum One:
Seminaro organizatoriai:
- Sveiki! Pradedame seminarą "Kaip per vieną dieną užsidirbti milijoną litų". Klausimas auditorijai: kiek kainavo šio seminaro bilietas?
Atsakymas iš salės:
- Tūkstantį litų!
Seminaro organizatoriai:
- O kiek vietų šioje salėje?
Atsakymas iš salės:
- Tūkstantis!
Seminaro organizatoriai:
- Ačiū, seminaras baigtas.

Didžiausia apgavystė…
 
Didžiausias melas, kuris jau labai ilgą laiką supa verslą ir darbuotojus yra tas, kad “klientas visada teisus”. Taip mums teigia “marketingistai”. Taip mums teigia ir didžioji (populiarioji?) media. Bet juk ir ten dirba tie patys marketingistai ir ryšių su visuomene specialistai. Mane, pavyzdžiui, klientai dažnai užknisa. Turbūt – daug dažniau, nei esu jais patenkintas. Nors mano užduotis – padėti jiems pasiekti savo tikslų mano pasiūlytomis priemonėmis. Bet tikrai užknisa požiūris, mąstymas, logikos nebuvimas ir dar daugelis dalykų. Tačiau stengiesi padėti kiekvienam. Stengiesi patarti tikrai nuoširdžiai ir nori, kad tam klientui pasisektų.
 
Kitas melas – kad “klientų aptarnavimo lygis gerėja”. Rimtai? Mano akimis – klientų aptarnavimas yra blogas. Ir nekalbu tik apie Lietuvą ar mūsų kaimynines šalis. Kalbu apie pasaulinę praktiką. Tikrai itin retai pasakau sau (ar savo antrąjai pusei), kad “šioje vietoje klientų aptarnavimas yra superinis”. Ir išreiškiu savo pasitenkinimą ne 10-ies, o 20-ies procentų arbatpinigiais ar nuoširdžia padėka už puikų aptarnavimą. Na, dar gal savo asmeniniame Facebook puslapyje parašau gerą atsiliepimą, kaip rekomenduoju tą vietą ar žmogų.
 
O ar žinote, kodėl yra sunku suteikti gerą klientų aptarnavimą? Todėl, kad klientai šiais laikais yra… daugiau reikalaujantys. Visą laiką sakiau, kad parduotuvėse turi būti konsultantai, o ne pardavėjai. Kai parduotuvių savininkai išmoks samdyti srities ekspertus (ir mokės jiems už darbą atitinkamai) – tuomet ir klientai bus patenkinti.
 
Trumpai paburbėsiu
 
Net būdami verslo savininkai – mes taip pat esame klientai visur kitur. Ir kaip klientai – mes jaučiamės išduoti. Jeigu mano įmonėje yra aukštas klientų aptarnavimo standartas – kodėl jo nėra kitoje įmonėje? Atrodo neįtikėtina, kaip gali veikti verslas be normalaus klientų aptarnavimo. Bet jis veikia. Dauguma bankų, aukštųjų mokyklų, parduotuvių, restoranų ir dar daugelis kitų tiesiog neatitinka mūsų lūkesčių. Klientas nesielgia kaip karalius. Klientas nesielgia kaip vadovas. Na gerai, būna tokių. Bet didžioji dauguma klientų tiesiog laukia, kad būtų išgirsti…
 
Realybė
 
Kaip dažnai kitame ragelio gale girdite: “Atleiskite, visi mūsų klientų aptarnavimo specialistai šiuo metu užsiėmę”. O po to seka: “mums Jūsų skambutis yra brangus”. Tai jeigu mano skambutis yra Jums brangus – kokio velnio man reikia laukti? Juokas juokais, bet grįžkime prie esmės.
 
Realybė yra ta, kad parduotuvėse Jus pasitinka vidutiniokai, kurie absoliučiai nieko neišmano apie produktą, kurį šiandien norite įsigyti. Kai prie manęs prieina “konsultantas” – aš tikiuosi, kad jis man suteiks konsultaciją apie tą daiktą, o ne bandys parduoti man kelioninį šaldytuvą kaip ledukų generatorių (tikra istorija). Deja, dažniausiai prie mūsų prieina pardavėjai, kurie yra pavargę nuo rutinos, gauna savo minimalų atlyginimą, neturi jokios motyvacinės sistemos domėtis apie tai, ką jie parduoda ir taip toliau. Štai tokia yra realybė.
 
Prabudimas
 
Įmonės pradeda busti iš to sovietinio miego, kai niekam nereikėdavo parduotuvėje padėti. Taip, nereikėdavo padėti, nes buvo visiška savitarna ir rinktis buvo galima iš vieno produkto vieną. O dabar, kai klientai tampa vis piktesni (ir rašo piktus komentarus internete), įmonės pradeda suprasti, kad laikas kažką daryti. Ir bėda yra ta, kad niekas nežino “ką daryti”.
 
Nauda
 
Šioje situacijoje laimės tie, kurie žino, ką daryti. Laimės mikro ir smulkusis verslas. Laimės tie, kurie moka bendrauti su klientais, moka juos aptarnauti, išgirsti ir patenkinti kliento poreikius. Aš jau ne viename savo straipsnyje sakiau, kad reikia būti savimi, nereikia stengtis lygiuotis į didžiuosius verslo gigantus, nereikia apsikrauti 6584654 prekių pozicijomis ir bandyti įtikti kiekvienam. Reikia tiesiog teisingai aptarnauti klientus.
 
Jūs galite puikiai pasinaudoti klientų nepasitenkinimu. Tas, kuris pirko kažkokią prekę stambaus verslo parduotuvėje ir buvo netinkamai aptarnautas – daugiau ten nebegrįš. Toks klientas, turėdamas poreikį vėl tą prekę įsigyti, pradės ieškoti alternatyvių pardavėjų. Ir netgi jeigu ta prekė bus brangesnė kitur – jis vis tiek mieliau rinksis truputį permokėti, bet nepatirti to jausmo, kai jis nebuvo išgirstas ar suprastas.
 
Išnaudokite tai savo naudai. Suteikite klientui galimybę pasijausti teisiam. Leiskite jam išsakyti savo norus ir pasistenkite juos įgyvendinti. Jeigu klientas nori kažko, ko Jūs neturite ar nedarote – nukreipkite juos pas tuos, kas tai turi/daro. Tokiu būdu sudarysite tvirtus santykius su kitu verslu, kuris ir Jums kažką nukreips. Paskambinkite jiems, pasakykite, kad turite žmogų, kuriam reikia padėti ir tas žmogus paskambins/užsuks. Toks trumpas skambutis padarys tris dalykus:
 


 
Supažindins verslą, kuriam skambinate, su Jūsų verslu;
Savotiškai įpareigos Jūsų klientą paskambinti tiems žmonėms (juk Jūs dėl jo taip stengėtės);
Suteiks klientui puikaus aptarnavimo jausmą, kad Jūs išskyrėte savo laiką ir suradote jam tai, ko neturėjote ieškoti.

 
Nesunku, teisingai?
 
Ką daryti
 
Dar vienas patarimas (kodėl aš juos visada dalinu straipsnio pabaigoje?) – atlikite klientų apklausą. Internetas suteikia galimybę tai padaryti visiškai nemokamai. Paklauskite savo klientų kelių esminių klausimų:
 


 
Ko jie nori iš Jūsų verslo?
Kada jie to nori?
Už kokią kainą?

 
Atsakymai Jus tikrai nustebins.
 
Ir ne… Klientas nėra visada teisus. Jūsų užduotis yra parodyti jam tai taip, kad jis suprastų, jog Jūsų versle dirba ekspertai, kurie suteiks jam aukščiausio lygio konsultaciją.
 
Straipsnis patalpintas iš Verslo Guru svetainės.

Kadangi informacijos apie moterų madą ir stilių yra nors vežimu vežk, o vyrai yra pakankamai nuskriausti šiuo atžvilgiu (nors gal ir ne, jei jiems tai visai nerūpi), tai nusprendžiau sukurti svetainę, kurioje bent jau šiek tiek apie tai būtų galima pasiskaityti - www.vyrostilius.lt
 
Iš esmės pateikiama basic infomacija apie įvairius vyriško stiliaus aspektus, stiliaus patarimai, prekinių ženklų apžvalga. Vyrams, jei bus noro tobulėti stiliaus, mados ir asmeninės aprangos srityje, manau tikrai pravers. Tikslinė auditorija 25+.
 
Nauji įrašai būna bent kartą per savaitę 7dienį vakare.

Ačiū. Daugiau tokiu!

Sausio mėnesio savaitgalį, sėdint namuose prie kompiuterio, akys netikėtai užkliūna už kelionių agentūros reklamos: Egiptas, Hurgada Sausio 14d. 590Lt žmogui! 7dienos, viešbutis su pusryčiai ir vakariene, bei pervežimas. Kadangi iki kelionės likusios mažiau nei 3dienos, skambinu draugams ir klausinėju, kas norėtų bei galėtų vykti kartu. Po 30minučių kelionės draugo paieškų, aš jau ieškau kur užsakinėti kelionę. Kadangi konkurencija, kainų atžvilgiu, tarp kelionių agenturų lietuvoje yra lygi apsoliučiam 0 (visos kelionių agentūros parduoda kelionių paketus nustatyta kaina) nusprendžiu jog kelionę užsisakinėsiu iš tos agentūros, kurios reklamą pamačiau socialiniame tinkle. Tokiu būdu bent šiektiek kompensuosiu jų išlaidas reklamai. Kadangi vykstame į Egiptą tiesiog pabėgti iš Lietuviškos žiemos, o ne „persiėsti“ ir „persigerti“ pasirenkame patį pigiausia viešbutį Hurgadoje, spaudžiame pirkti ir pirmoji „dovana“ nuo kelionių organizatoriaus. Vizos mokestis- 80Lt žmogui? Pasigooglinu internete ir pamatau jog Egipto vizos kaina ~38litai. Kadangi vienu lėktuvu skrendančiu į Hurgadą dalinasi du kelionių organizatoriai, mūsų kelionių organizatorius, parduodamas Egipto vizas vienu reisu uždirba ~3600Lt?! Kadangi už kelionę mokame ne tiek ir daug, sumokame papildomai po 80litų už vizą. Taigi, sulaukiu pirmadienio, gaunu rezervacijos patvirtinimą, bei kaip mažas vaikas laukiu nesulaukiu kada pagaliau išvyksiu į „Lietuvių turistų rojų“. Nežinau kaip jūs, bet aš vis dar iš vaikystės pamenu, kaip šaltais žiemomos vakarais lietuvoje žiūrėdavau orų prognozes, bei ekrane pamatęs „Hurgada- 23 šilumos ir saulėta“ mintyse pagalvodavau- kaip ten turėtu būti gera gyventi! Tad pasižadėjau, kad ir aš ten kažkada nuvyksiu.
http://images51.fotki.com/v303/photos/8/534268/11757717/DSC_1229-vi.jpg
Antradienio ankstyvas rytas, sumetu kelis daiktus į lagaminą, pasiemu 80dolerių (200litų) bei laukiu atvažiuojančio draugo. Oro uoste atsirandame dar geros pora valandų prieš skrydi, tad mane išleidęs oro uoste su lagaminais, draugas važiuoja „numesti“ automobilio šalia oro uosto, kad nereikėtų mokėti už parkingą (sutaupyti 144 litai). Priduodame lagaminus, bei praėję patikrą laukiame savo skrydžio. Pakylame į orą, stiuardesės pradeda pardavinėti užkandžius bei gėrimus. Tikriausiai jau nieko nebestebina, kai lietuviai vyrai savo dieną 7.00val. pradeda nuo alaus bokalo. Butų gerai jei vieno alaus užtektų, bet vėliau atidaromas „duty free“ pirktas alkoholis ir vaišės prasideda. Žinoma, yra pateisinama priežastis- jug atostogos! (kažkodėl net neabejoju, jog sekančias 7 ar dar daugiau dienų jie pradėdavo identiškai). Nusileidžiame, pasiemame savo lagaminus, mus pasitinka kelionių organizatorių atstovai, kaip viščiukus, būreliu nuveda prie autobusų, kurie mus išmėtys po viešbučius. Mūsų viešbutis „Dahar“ (miesto senamiestis) rajone, tad mus paleidžia vienus paskutiniūjų. Užsiregistruojame bei iškart tampame draugais su registratūros darbuotoju. Paklausus kiek žmonių šiuo metu yra viešbutyje- nusišypso ir pasako, kad be mūsų šiuo metu yra dar du svečiai. Kita dieną turime susitikimą su mūsų agentūros atstove, trumpai pasikalbame apie Egiptą, bei visi iškart suprantame jog ekskursijų iš kelionių organizatoriaus tikrai nepirksime. Pasirašome kažkokias formas rusų kalba ir atsisveikiname (Nors keliones į Egiptą iš Lietuvos organizuoja jau daugiau nei 10metų, laiko du lapus išversti į lietuvių kalbą neatrado). Kadangi mano kelionės tikslas buvo gulėjimas prie jūros ir knygų skaitymas (tikriausiai daug kas pasakys- jog kvaila vyksti į Egipta ir gulėti prie jūros, bet po praėjusių metų kelionių maratono, būtent tokios kelionės ir norėjosi) su draugu nusprenžiame, jog pramogų rasime ir vietoje. Vartant kelionių organizatoriaus ekskursijų kainoraštį, akys užkliūna už nardymo. Dienos išvyka su dviem nėrimais bei pietumis 55doleriai (139litai). (Sena mano svajonė, kurios iki tol neturėjau progos įgyvendinti) Nusišypsome pamatę kainą, bei patraukiame į miestą ieškoti vietinių ekskursijų pardavėjų. Paklausinėjus kainų gal 5vietose, išsiaiškiname realias kainas, užsisakome nardyma pradedantiesiams su dviem nėrimais bei pietumus vos už 20dolerių (50 litų). Laukiame kitos dienos ryto, bei progos pirmą kartą pamatyti povandeninį pasaulį. Gauname trumpą apmokymą kaip elgtis po vandeniu jau plaukiant į nardymo vietą, tad atplaukus į vietą belieka tik pats nėrimas kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nesudėtingai. Kartu su instruktoriumi šokame į vandenį, pasiruošiame nerti ir pamirštu viską ko mus mokė instruktorius prieš nėrimą. Vos panėrus, nardymo akiniuose pribėga vandens, burnoje pilna vandens, tad po poros minučių iškylame į viršų. Dar kartą paaiškina, ką daryti tokiais atvėjais ir pats netrukus nustembu kaip viskas paprasta. Nors pirmu nėrimu turėjau daugiau streso nei įspudžių, antrasis kartas buvo daug geresnis. Tad su draugu nusprenžiame- norėsime dar kartą vykti nardyti! Su laivo „viršiniku“ sutariame, jog atvyksime už dviejų dienų, bei vėl kartų vyksime nardyti. Kaina susitarus vietoje- 15dolerių (38litai).
http://images107.fotki.com/v70/photos/8/534268/11757717/DSC_1330-vi.jpg
Likusias dienas leidžiame mieste arba prie jūros. Kai lietuvoje tuo metu -20laipsnių šalčio, Hurgadoje įsidienojus sušyldavo iki 23laipsnių šilumos. Tikriausiai visi žinome, ko dauguma vyresnių moterų vyksta į Egiptą? Bet tik nuvykus ten, galima suprasti vyrų „prostitucijos“ mastą. Kai gulėdamas papludimyje matai tik vietinius vyrus ir senyvas turistes iš užsienio. Vieną dieną gulit prie jūros, nenoromis nugirdau ir tokių paslaugų kaina- 500Lt, tiek senyva vokiete pažadėjo sumokėti vietiniam vaikinui už mėnesį buvimo kartu.
Kiek teko kalbėtis su vietiniais, turizmas Hurgadoje šiuo metu išgyvena tikrai ne pačius geriausius laikus. Tam daugiausiai įtakos turėjo neramumai Egipte. Visi Egiptiečiai tikisi, jog išrinkus naują prezidentą, turistai vėl sugryš į Egiptą. Daugiau turistų galima pamatyti tik Sakaloje (viešbučių rajonas). Turistų rajonas su daugybė prekeivių kišančių savo prekes, bei rusų turistai su apyrankėmis „viskas įskaičiuota“.
Paskutiniuoju metu kelionių organizatoriai perka straipsnius spaudoje ir bando įtikinti žmones atostogas planuoti pusę metų į priekį ar net daugiau, o paskutinės minutės pasiūlymų išvis nebeliks. Netikėkite tuo, kas rašoma užsakamuosiuose straipsniuose, jog atostogas reikia planuoti pusę metų į priekį! Perkant kelionę pusė metų į priekį, JŪS užtikrinate lengvesnį gyvenimą kelionių agentūroms, o ne sau patiems! Kodėl kelionių organizatoriai nori padaryti galą paskutinės minutės pasiulymams? Todėl, kad jiems tai yra nepelninga. Šiuo metu kelionių organizatoriai lietuvoje geriau niekam neparduos likusių laisvų vietų, nei kad parduos pusvelčiui. Nes žino jog visuomet suras tokių, kurie pirkdami keliones pusė metų į priekį, sumokės ir už tas likusias tuščias vietas.
http://images51.fotki.com/v278/photos/8/534268/11757717/DSC_1335-vi.jpg
http://images9.fotki.com/v131/photos/8/534268/11757717/2014011513_14_41-vi.jpg
 
 
 
Kelionės išlaidos:
Kelionė 590Lt
Viza:80Lt
Išlaidos Egipte: 200Lt
Viso- 870Lt

Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ susitarė dėl mobiliųjų pranešimų bendrovės „WhatsApp“ įsigijimo ir už ją yra pasirengęs sumokėti 19 mlrd. JAV dolerių akcijomis ir grynaisiais, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
 
Plačiau: http://vz.lt/article/2014/2/20/facebook-uz-19-mlrd-usd-perka-mobiliuju-pranesimu-bendrove

Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ susitarė dėl mobiliųjų pranešimų bendrovės „WhatsApp“ įsigijimo ir už ją yra pasirengęs sumokėti 19 mlrd. JAV dolerių akcijomis ir grynaisiais, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
 
Plačiau: http://vz.lt/article/2014/2/20/facebook-uz-19-mlrd-usd-perka-mobiliuju-pranesimu-bendrove

Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ susitarė dėl mobiliųjų pranešimų bendrovės „WhatsApp“ įsigijimo ir už ją yra pasirengęs sumokėti 19 mlrd. JAV dolerių akcijomis ir grynaisiais, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
 
Plačiau: http://vz.lt/article/2014/2/20/facebook-uz-19-mlrd-usd-perka-mobiliuju-pranesimu-bendrove

Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ susitarė dėl mobiliųjų pranešimų bendrovės „WhatsApp“ įsigijimo ir už ją yra pasirengęs sumokėti 19 mlrd. JAV dolerių akcijomis ir grynaisiais, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
 
Plačiau: http://vz.lt/article/2014/2/20/facebook-uz-19-mlrd-usd-perka-mobiliuju-pranesimu-bendrove

Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ susitarė dėl mobiliųjų pranešimų bendrovės „WhatsApp“ įsigijimo ir už ją yra pasirengęs sumokėti 19 mlrd. JAV dolerių akcijomis ir grynaisiais, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
 
Plačiau: http://vz.lt/article/2014/2/20/facebook-uz-19-mlrd-usd-perka-mobiliuju-pranesimu-bendrove

Nesinorėjo darbuotis vakare, tai sugalvojau pasižiūrėti kas vyksta Lietuvoje tarp konkurentų.
 
Jei kažką praleidau - mielai papildysiu sarašą.
 
VPS ir VDS resursus ėmiau pagal 2048MB operatyvios atminties rodiklį.
 
Įvertinkit patys.
VPS ir VDS.pdf

Taigi, pries 3menesius suzinojus apie galimybe kaip pigiau isigyti skrydzio bilietus nusprendziau isigyti bilietus i Kijeva. Kadangi Kijeve dar neturejau progos apsilankyti, pagalvojau kodel gi ne? nesvrbu, kad vasario menesi temperatura Kijeve daznai buna zemiau nulio. Isigyjau skrydzio bilietus Vilnius- Kijevas- Vilnius vasario 5-7dienomis.
http://images116.fotki.com/v695/photos/8/534268/11757717/ukraine-vi.jpg
http://images41.fotki.com/v9/photos/8/534268/11757717/ukraine2-vi.jpg
Skrydzio bilietai i abi puses 23LTL!
 
Nors iki keliones buvo visi 3menesiai, nieko iki paskutines minutes neplavanau. Neturejau jokiu planu ka pamatyti, nerezervavau nakvynes ir t.t. Zinoma, tam itakos turejo ir revoliucija Kijeve, kadangi nebuvau tikras ar saugu ten vykti.
 
Likus savaite iki isvykimo pasitaike proga nemokamai uzsisakyti nakvyne Kijeve, tad pasinaudojes Airbnb klaida rezervavau 2miegamuju apartamentus Kijevo centre visiskai nemokamai. (apartamentai skirti 6zmonem, tad man atvykus vienam, vadybinkas siektiek nustebo :))
http://images53.fotki.com/v1519/photos/8/534268/11757717/kievv-vi.jpg
Nakvyne 0.00LTL
 
Taigi skrydzio isvakarese greitai perziurejau ka verta pamatyti Kijeve, bet kazkodel nusprendziu, kad skrydzio bilietus atsispausdinsiu is ryto pries skrydi (skrydzio laikas 07:50).
 
Ryte prabudus pamatau, kad neturiu issisaugojes skrydzio bilietu savo kompiuteryje, o iki skrydzio buvo like maziau nei 3val, tad nebegalima atsispausdinti skrydzio bilietu (tokios wizzair taisykles) Kadangi uz bilietus mokejau vos 23LT, o bauda neturint atspausdinto bilieto 70LT, jau buvo kilusi mintis, kad skristi neverta. Bet likus maziau nei dviem valandom iki skrydzio nusprendziau, jog esu pats kvailas, kad to nepasirupinau is anksto ir teks sumoketi bauda. Taigi keli daigtai i kuprine ir judu link autobuso stoteles. Oro uoste atsiduriu lygiai valanda pries skrydi, einu link Check In stendo ir duodu savo pasa.. Jau norejau traukti banko kortele, o mergina atspausdina bilieta bei palinki gero skrydzio!!! Kadangi skrydis vykdomas Wizzair Ukraine, bilieto nera privaloma atsispausdinti!! Laimingas praeinu patikra bei judu link savo vartu.
 
Lektuvu skraidau tikriausiai dazniau nei vairuoju automobili, tad i lektuva lipu kaip visad vienas paskutiniuju ir ieskau vietos salia emergency exit, su viltimi jog stiuardese pasiulys vieta prie avarinio isejimo, jei jos nebutu rezervuotos :)) O kadangi taip ir buvo, uz savo 11.50LTL gaunu vieta salia avarinio isejimo. (beje, si taktika pasiteisina mazaug kas trecia skrydi, jei skrendu vienas)
http://images14.fotki.com/v218/photos/8/534268/11757717/2014020508_30_40-vi.jpg
 
9.00 ryto nusileidziu Kijevo Zhuliany oro uoste, pasiemu is bankomato 150grivniu (45LT) ir pedinu link stoteles. Stoteleje sutinku porele is lietuvos, kurie taip pat atvyko i Kijeva porai dienu, tad visi kartu kalbedami apie Kijeva pajudame link miesto centro su "marsrutka" kurios bilietas kainuoja 0.75 lietuvisku centu!
 
Taigi pirmaja diena iskart pajudu link Maidano, kadangi revoliucija Kijeve mane labiausiai ir domino. Priejas arciau pamatau barikadas, tad minute jau buvau pagalvojau, kad neturesiu progos pasivaikscioti pagrindine gatve..
http://images116.fotki.com/v618/photos/8/534268/11757717/2014020514_21_29-vi.jpg
 
Priejus arciau pamatau, jog yra padarytas praejimas ir as su sypsene veide jau einu Kijevo centrine gatve! Tai ka matote per zinias yra perdeta daug kartu!
http://images108.fotki.com/v1623/photos/8/534268/11757717/2014020514_27_28-vi.jpg
http://images107.fotki.com/v71/photos/8/534268/11757717/2014020514_42_59-vi.jpg
http://images14.fotki.com/v1625/photos/8/534268/11757717/2014020615_20_22-vi.jpg
http://images108.fotki.com/v1623/photos/8/534268/11757717/2014020514_57_38-vi.jpg
 
Taigi kelias valandas pasivaikstau po Kijevo centra, o pradejus temti gryztu namo. Pries tai apsilankau Gulliver prekybos centre eanciame supermarkete, nusiperku maisto vakarui, bei rytojau pusryciams. Kadangi kelione "low budget" visa maista pirkau tik prekybos centre.
 
Kita diena buvau susitares su mergina is Kijevo, kuri zadejo aprodyti man Kijeva (aciu couchsurfing).
Pries pietus buvau sistares su vadybinku jog issikraustysiu is buto, tad atejus valytojai padaviau raktus, bei trumpai pakalbejus apie lietuva bei ukraina isejau susitikti su Oksana (mergina is couchsurfing). Praleidome kartu daugiau nei 6val. vaiksciodami po Kijeva bei kalbedami apie Ukraina, keliones, kulturu skritumus ir dar daug ka, tad net nepajutome kaip lauke pradejo temti. Beje, pries tai buvome kartu uzejome i administracijos pastata, kuris yra "uzgrobtas"! Kadangi vakare ji turejo eiti i kalbos kursus, draugiskai atsisveikinome o as vel pasukau link Gulliver prekybos centro :) Labai gausi vakariene supermarketo viduje uz 7Lt (panasiai kaip pas mus maximose ar kituose didesniuose prekybos centruose) Tuo paciu apsiperku vakarui, bei rytojaus rytui pries skrydi i lietuva, bei patraukiu link vietos is kuriuos vaziuoja marsrutkos link oro uosto. Kadangi laiko buvo daugiau nei reikia pedinau pesciomis, o oro uoste atsiduriau apie 9val, vakaro. Iki skrydzio buvo likusios 9valandos, bet jos labai neprailgo. Oro uoste veikia nemokamas belaidis internetas! Vidurnakti randu randu ramia vieta nusnausti, tad ismiegojes 4.5val. ant suoliuko as jau einu link patikros ir laukiu savo skrydzio namo..
 
Keliones islaidos:
 
Skrydzio bilietai: 23Lt
Nakvyne: 0.00LT
Kelioneje isleista 55LT +7LT uz pasinaudojima bankomatu
 
Viso 85LT!
 
Ar verta vykti i Kijeva? Tikrai taip! Ar saugu vykti i Kijeva siuo metu? Manau tikrai taip, bent as asmeniskai ne karto nesijauciau nesaugiai!

Visiškai pritariu ir remiu šio žmogaus mintis. Ypač patiko ši vieta, apie žmogaus vidinį pasirinkimą:
 
Ar tokie suvokimai kažką keičia Tavo vidinėje motyvacijoje?
 
Jei Tu išdrožtas iš medienos – gal ir ne.
 
Bet jei Tu gyva, jaučianti ir mąstanti būtybė – neabejotinai.]
 
 
Kai 12 metų esi ruošiamas tam, kad likusią savo gyvenimo dalį tiesiog dirbtum, o ne gyventum, esi visiškai sudaiktinamas. Ir, žiūrint iš vienos pusės, šioje vietoje negali rinktis, nes jei rinksiesi nebeplaukti pasroviui, darysi kaip tau atrodo, jog yra geriau, kol mokysies, didžiosios dalies žmonių akyse tu būsi tiesiog debiIas. Aš pasirinkau spjauti į edukacinę sistemą, kai supratau, kad viskas daroma "dėl akių". Kartais nebeinu dienomis į mokyklą. Na ir kas, pasiteisinti pamokas - nieko sudėtingo. Ką aš darau tuo laiku? Dirbu su grafikos dizainu ir nenoriu girtis, bet sekasi visai neblogai, po truputį einu link pastovios 2k litų per mėnesį ribos.
 
Prieš 5-6 metus (dabar aš abiturientas) kai atradau grafikos dizainą kažkodėl iškart pajaučiau, kad tai gali mane kažkur nuvesti. Dieną iš dienos mokiausi viską, kiek mano anglų k. žinios leido. Gal prieš 4 metus kai uždirbau pirmus 200lt dizaino konkurse, šiame forume, visi buvo apšalę, kad visgi galima internete užsidirbti, bet aš nebuvau itin patenkintas, nes man visąlaik atrodė, kad galima pasiekti daugiau, išmokti daugiau ir taip pat, uždirbti daugiau. Begalės konkursų, begalės klientų, susiformavau savo požiūrį į dizainą ir gyvenimą. O pvz. mano draugeliai, kaip prieš 5 metus, taip ir dabar tebežaidžia CS tik + geria, rūko ir tiek teužaugo. O planas ateičiai paprastas - išvažiuot į užsienį, užsidirbt, grįžt, kartot.
 
Ką tuo noriu pasakyti tai, kad dabartinė mokykla visiškai neformuoja žmogaus, formuoja tik įvykiai gyvenime. O galėtų. Galėtų suteikti bent kažkokį common sense apie gyvenimą, visumą, leisti suprasti, kad reikia dažniau klausti, analizuoti ir nešališkai vertinti viską, kas sukasi aplink mus. Nes kartais, kai kurių mano pažįstamų man tiesiog gaila, nors aišku to nesakau, bet giliai širdį negera, kad žmogus sunkiai supranta aplinką.
 
Galų gale, šita tema kaip ir politika ar religija - neišsiamema, tad diskusijų gali būti daug, bet ar tai pakeis ką nors? Greičiausiai ne, bet visgi giliai tikiu, kad ateis tas laikas ir viskas pakils iš apmąstymų lygio :)

Grupė populiaraus „Facebook“ žaidimo „Farmville“ „gerbėjų“ iš Rumunijos apgaulės būdų iš valstybės išviliojo apie 680 tūkst. dolerių dotacijų, kurios buvo skirtos „žemės ūkiui plėtoti“. Dabar sukčiai teigia, kad jų užklausos dotacijoms skirti nuo pat pradžių numatė, jog pinigai bus skirti „Farmville“ fermoms, o ne realiems ūkiams.
 
Sukčiai pareiškė, jog jie turi aštuonias fermas, kuriose yra apie 1860 karvių. Tokiu būdu, iš valstybės buvo gauta 163 dolerių suma už kiekvieną turimą „gyvulį“. Rumunijos valdžia tiria, kaip visa tai tapo įmanoma: nusikalstama schema buvo atskleista tik šių metų rugpjūčio mėnesį. Gyvuliai buvo gauti praktiškai iš oro: esant norui, virtualios karvės įsigijimas nereikalauja nei lėšų, nei jėgų.
 
Programa, kurioje dalyvavo sukčiai, skirta padėti smulkiems ir vidutiniams ūkiams plėtoti savo veiklą. Sukčiai turėjo visus reikiamus dokumentus, kuriose figūravo virtualios karvės. Tiesa, dokumentuose atsirado vietos ir kelioms realioms karvėms, kad šios galėtų būti apžiūrėtos veterinarų.
 
Po to, kai valstybinių dotacijų mokėjimas buvo nutrauktas, sukčiai nesiruošė tyliai dingti: jie padavė valstybę į teismą, tvirtindami, jog viskas buvo daroma, remiantis galiojančiais teisės aktais. Kai valdžios atstovai paprašė parodyti karves, sukčių gaujos atstovai pareiškė, kad remiantis teisės aktais, jie to neprivalo daryti.
 
šaltinis: http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/rumunijos-sukciai-is-valstybes-gavo-680-tukst-doleriu-dotaciju-karviu-prieziurai-zaidime-farmville-646-391829#ixzz2nHOIaG7S

Čia yra infraraudonųjų spindulių jutiklis. Naudojamas pvz. prijungi prie TV tiunerio plokštės, o jutiklį prilipdai prie monitoriaus ir gali perjunginėti kanalus pultelio pagalba.

na keletas nokia Modelių kurie gulėjo pavadinkim taip stalčiuje. jeigu kam įdomu ir turi noro pamatyt rytoj padaryčiau daugiau foto su daugiau modelių į kuriuos įtraukti ir vadinamieji bananai ir 3650 ir keletas kitų. čia tik toks laisvalaikio praleidimo būdas. domėtis telefonais. :)