PagamintaLietuvoje

Sveiki,
 
Aš esu Darius, man 22 metai. Gimęs ir augęs Zarasuose, bet studijų metu įstojau į Šiaulius. Dar dabar dažnai pasitaiko klausimų, kaip iš vieno Lietuvos galo, atsidūriau kitame ir tikslaus atsakymo į šį klausimą dar iki šiol neturiu. Iš pradžių buvo keista išvažiuot iš miškingo, kalningo ir ežeringo regiono į lygumą kraštą, bet per ketvirtus metus jau esu pripratęs. :)
 
Studijos. Studijuoju verslo administravimą su logistikos specializacija, IV kurse (daug kartų skaičiau šiame forume prieštaringų nuomonių apie vadybą, tad neverta ir čia perkelti Jums tų diskusijų, pagrįsiu kodėl pasirinkau vėliau). Dėl šios specialybės nesigailiu tikrai, nes jau nuo 9 klasės domėjausi verslu. Šį gyvenimo kelią nulėmė turbūt tai, kad gimtadienio proga iš krikštatėvio gavau knygą „Du tėčiai, turtingas ir vargšas“ (turbūt daug kas esat skaitęs šią knygą). Neužilgo iš uždirbtų pinigų nusipirkau visas dalis ir dar daugelių kitų. Ir iki šiol niekada negailėdavau pinigų knygoms ir savišvietai. Dar mokyklos laikais skaičiau knygas apie rinkodara, marketingą, vadyba, finansus ir kitas panašias bei susijusias su šia kryptimi.
 
Hobiai. Daugelio Jūsų hobiai yra susiję su programavimu ir t.t., o mano net visiškai nepanašūs. Pirmasis yra automobilių sportas. Studijuodamas Šiauliuose išsilaikiau automobilių sporto teisėjo licenciją. Todėl vienas iš pagrindinių hobių ir ralis, krosas ir kitos bekelės automobilių sporto šakos. Kaip įvardijo mūsų klubo direktorius „esu vienas perspektyviausių automobilių sporto teisėjų“ ir už tai esu gavęs apdovanojimą. Būtent su šia sritimi dirbu ties dvejais projektais internetinėje erdvėje, bet apie tai nepasakosiu.
Taip pat, labai mėgstu keliauti. Keliauju tiek po Lietuvą, tiek užsienyje. Bet dažniausiai, keliauju po Lietuvą. Nes man yra keista, kad lietuviai pirma siekia apkeliauti kitas šalis, kai net nėra apkeliavę savosios, nepažinę vertybių, tradicijų ir t.t., tai įrodo toks faktas, kurį paskelbė Turizmo departamentas žiniasklaidoje, kad daugiau lietuvių yra aplankę Egipto piramides, nei Stelmužės ąžuolą. Daugelis sako, kad Lietuvoje nėra ką aplankyti, kur nukeliauti, bet tai netiesa, tik atraskit tam laiko. Taip pat mėgstu aktyvų laisvalaikį, kaip pvz.: žygius pažintiniais takais, plaukimą baidarėmis, čiužinėjimą ant ledo ir kt. ir su tai yra susijusius dabartinė mano veikla.
 
Veikla ir istorija. Jau nuo vaikystės pradėdavau užsidirbinėti pinigus. Uždarbių ir darbų būdavo įvairių. Kažkaip niekada nepatikdavo gauti iš tėvų pinigų, man mieliau užsidirbti pačiam. Todėl apžvelgsiu įsimintiniausius ir pelningiausius darbus.
Kažkur jau buvau rašęs, bet pasikartosiu. Man buvo vos suėję 10 metų, aš pamačiau skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Tą patį savaitgalį, šaltą žiemą, nuvažiavau jų rinkt, aišku kiek uždirbau nebeatsimenu, bet tikrai buvo nemažai. Vėliau galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, tai aš pasiūliau draugams padėti rinkti, bet už mažesnę kainą, už tai jie gavo nemokamą kelionę į mišką dar du savaitgalius. Už gautus pinigus nusipirkau kompiuterį. Ir dar būdamas vos ketvirtokas įdarbinau 3 draugus.
Kai man buvo 12 metų, aš pavasarį pradėjau pas močiutę kaime auginti daržoves, visą vasarą auginau, prižiūrėjau ir nuvykęs į miesto šventę viską pardaviau. Tėvai pasakė, kad galiu kur noriu išleisti pinigus, nes pats užsidirbau, o aš būdamas jaunas ir kvailas nusipirkau sau ir dvynei sesei telefoną (nors dabar skeptiškai žiūriu, kai tokios amžiaus ir jaunesni, vaikšto su išmaniaisiais).
Berods 15 metų per vasaros atostogos susikūriau naują veiklą. Pradėjau gaminti lauko baldus, kadangi medieną man parūpindavo tėvas. Sekėsi neblogai, po to prisijungė ir draugas. Bet iš tikrųjų, mes daugiau pagamindavome, nei parduodavome. Teko dar ilgai visą produkciją pardavinėti, bet pavyko . Nebegrįžau prie šios veiklos, nors dar kyla noras.
O šiuo metu užsiimu turizmu. Zarasų rajone turiu kelias turistines stovyklavietes (buvo atvykę ir keli uždarbiečiai). Tuo jau užsiimu 4 sezonus. Pradėjau po mokyklos baigimo ir visų studijų metu, todėl vasaromis ši veikla tikras pajamų šaltinis man. Esu suteikęs paslaugų jau daugiau, nei 3500 keliautojų. Ši veikla ir apskritai turizmas, mane labiausiai domina, galbūt dėl to, kad esu kilęs iš turistinio krašto. Kam įdomu kaip atrodo ir kur randasi viena pagrindinių stovyklaviečių, štai nuoroda
P.s. gal truputi ir išsiplėčiau, bet tikiuosi įdomu buvo skaityti.

Sveiki,
 
Aš esu Darius, man 22 metai. Gimęs ir augęs Zarasuose, bet studijų metu įstojau į Šiaulius. Dar dabar dažnai pasitaiko klausimų, kaip iš vieno Lietuvos galo, atsidūriau kitame ir tikslaus atsakymo į šį klausimą dar iki šiol neturiu. Iš pradžių buvo keista išvažiuot iš miškingo, kalningo ir ežeringo regiono į lygumą kraštą, bet per ketvirtus metus jau esu pripratęs. :)
 
Studijos. Studijuoju verslo administravimą su logistikos specializacija, IV kurse (daug kartų skaičiau šiame forume prieštaringų nuomonių apie vadybą, tad neverta ir čia perkelti Jums tų diskusijų, pagrįsiu kodėl pasirinkau vėliau). Dėl šios specialybės nesigailiu tikrai, nes jau nuo 9 klasės domėjausi verslu. Šį gyvenimo kelią nulėmė turbūt tai, kad gimtadienio proga iš krikštatėvio gavau knygą „Du tėčiai, turtingas ir vargšas“ (turbūt daug kas esat skaitęs šią knygą). Neužilgo iš uždirbtų pinigų nusipirkau visas dalis ir dar daugelių kitų. Ir iki šiol niekada negailėdavau pinigų knygoms ir savišvietai. Dar mokyklos laikais skaičiau knygas apie rinkodara, marketingą, vadyba, finansus ir kitas panašias bei susijusias su šia kryptimi.
 
Hobiai. Daugelio Jūsų hobiai yra susiję su programavimu ir t.t., o mano net visiškai nepanašūs. Pirmasis yra automobilių sportas. Studijuodamas Šiauliuose išsilaikiau automobilių sporto teisėjo licenciją. Todėl vienas iš pagrindinių hobių ir ralis, krosas ir kitos bekelės automobilių sporto šakos. Kaip įvardijo mūsų klubo direktorius „esu vienas perspektyviausių automobilių sporto teisėjų“ ir už tai esu gavęs apdovanojimą. Būtent su šia sritimi dirbu ties dvejais projektais internetinėje erdvėje, bet apie tai nepasakosiu.
Taip pat, labai mėgstu keliauti. Keliauju tiek po Lietuvą, tiek užsienyje. Bet dažniausiai, keliauju po Lietuvą. Nes man yra keista, kad lietuviai pirma siekia apkeliauti kitas šalis, kai net nėra apkeliavę savosios, nepažinę vertybių, tradicijų ir t.t., tai įrodo toks faktas, kurį paskelbė Turizmo departamentas žiniasklaidoje, kad daugiau lietuvių yra aplankę Egipto piramides, nei Stelmužės ąžuolą. Daugelis sako, kad Lietuvoje nėra ką aplankyti, kur nukeliauti, bet tai netiesa, tik atraskit tam laiko. Taip pat mėgstu aktyvų laisvalaikį, kaip pvz.: žygius pažintiniais takais, plaukimą baidarėmis, čiužinėjimą ant ledo ir kt. ir su tai yra susijusius dabartinė mano veikla.
 
Veikla ir istorija. Jau nuo vaikystės pradėdavau užsidirbinėti pinigus. Uždarbių ir darbų būdavo įvairių. Kažkaip niekada nepatikdavo gauti iš tėvų pinigų, man mieliau užsidirbti pačiam. Todėl apžvelgsiu įsimintiniausius ir pelningiausius darbus.
Kažkur jau buvau rašęs, bet pasikartosiu. Man buvo vos suėję 10 metų, aš pamačiau skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Tą patį savaitgalį, šaltą žiemą, nuvažiavau jų rinkt, aišku kiek uždirbau nebeatsimenu, bet tikrai buvo nemažai. Vėliau galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, tai aš pasiūliau draugams padėti rinkti, bet už mažesnę kainą, už tai jie gavo nemokamą kelionę į mišką dar du savaitgalius. Už gautus pinigus nusipirkau kompiuterį. Ir dar būdamas vos ketvirtokas įdarbinau 3 draugus.
Kai man buvo 12 metų, aš pavasarį pradėjau pas močiutę kaime auginti daržoves, visą vasarą auginau, prižiūrėjau ir nuvykęs į miesto šventę viską pardaviau. Tėvai pasakė, kad galiu kur noriu išleisti pinigus, nes pats užsidirbau, o aš būdamas jaunas ir kvailas nusipirkau sau ir dvynei sesei telefoną (nors dabar skeptiškai žiūriu, kai tokios amžiaus ir jaunesni, vaikšto su išmaniaisiais).
Berods 15 metų per vasaros atostogos susikūriau naują veiklą. Pradėjau gaminti lauko baldus, kadangi medieną man parūpindavo tėvas. Sekėsi neblogai, po to prisijungė ir draugas. Bet iš tikrųjų, mes daugiau pagamindavome, nei parduodavome. Teko dar ilgai visą produkciją pardavinėti, bet pavyko . Nebegrįžau prie šios veiklos, nors dar kyla noras.
O šiuo metu užsiimu turizmu. Zarasų rajone turiu kelias turistines stovyklavietes (buvo atvykę ir keli uždarbiečiai). Tuo jau užsiimu 4 sezonus. Pradėjau po mokyklos baigimo ir visų studijų metu, todėl vasaromis ši veikla tikras pajamų šaltinis man. Esu suteikęs paslaugų jau daugiau, nei 3500 keliautojų. Ši veikla ir apskritai turizmas, mane labiausiai domina, galbūt dėl to, kad esu kilęs iš turistinio krašto. Kam įdomu kaip atrodo ir kur randasi viena pagrindinių stovyklaviečių, štai nuoroda
P.s. gal truputi ir išsiplėčiau, bet tikiuosi įdomu buvo skaityti.

Sveiki,
 
Aš esu Darius, man 22 metai. Gimęs ir augęs Zarasuose, bet studijų metu įstojau į Šiaulius. Dar dabar dažnai pasitaiko klausimų, kaip iš vieno Lietuvos galo, atsidūriau kitame ir tikslaus atsakymo į šį klausimą dar iki šiol neturiu. Iš pradžių buvo keista išvažiuot iš miškingo, kalningo ir ežeringo regiono į lygumą kraštą, bet per ketvirtus metus jau esu pripratęs. :)
 
Studijos. Studijuoju verslo administravimą su logistikos specializacija, IV kurse (daug kartų skaičiau šiame forume prieštaringų nuomonių apie vadybą, tad neverta ir čia perkelti Jums tų diskusijų, pagrįsiu kodėl pasirinkau vėliau). Dėl šios specialybės nesigailiu tikrai, nes jau nuo 9 klasės domėjausi verslu. Šį gyvenimo kelią nulėmė turbūt tai, kad gimtadienio proga iš krikštatėvio gavau knygą „Du tėčiai, turtingas ir vargšas“ (turbūt daug kas esat skaitęs šią knygą). Neužilgo iš uždirbtų pinigų nusipirkau visas dalis ir dar daugelių kitų. Ir iki šiol niekada negailėdavau pinigų knygoms ir savišvietai. Dar mokyklos laikais skaičiau knygas apie rinkodara, marketingą, vadyba, finansus ir kitas panašias bei susijusias su šia kryptimi.
 
Hobiai. Daugelio Jūsų hobiai yra susiję su programavimu ir t.t., o mano net visiškai nepanašūs. Pirmasis yra automobilių sportas. Studijuodamas Šiauliuose išsilaikiau automobilių sporto teisėjo licenciją. Todėl vienas iš pagrindinių hobių ir ralis, krosas ir kitos bekelės automobilių sporto šakos. Kaip įvardijo mūsų klubo direktorius „esu vienas perspektyviausių automobilių sporto teisėjų“ ir už tai esu gavęs apdovanojimą. Būtent su šia sritimi dirbu ties dvejais projektais internetinėje erdvėje, bet apie tai nepasakosiu.
Taip pat, labai mėgstu keliauti. Keliauju tiek po Lietuvą, tiek užsienyje. Bet dažniausiai, keliauju po Lietuvą. Nes man yra keista, kad lietuviai pirma siekia apkeliauti kitas šalis, kai net nėra apkeliavę savosios, nepažinę vertybių, tradicijų ir t.t., tai įrodo toks faktas, kurį paskelbė Turizmo departamentas žiniasklaidoje, kad daugiau lietuvių yra aplankę Egipto piramides, nei Stelmužės ąžuolą. Daugelis sako, kad Lietuvoje nėra ką aplankyti, kur nukeliauti, bet tai netiesa, tik atraskit tam laiko. Taip pat mėgstu aktyvų laisvalaikį, kaip pvz.: žygius pažintiniais takais, plaukimą baidarėmis, čiužinėjimą ant ledo ir kt. ir su tai yra susijusius dabartinė mano veikla.
 
Veikla ir istorija. Jau nuo vaikystės pradėdavau užsidirbinėti pinigus. Uždarbių ir darbų būdavo įvairių. Kažkaip niekada nepatikdavo gauti iš tėvų pinigų, man mieliau užsidirbti pačiam. Todėl apžvelgsiu įsimintiniausius ir pelningiausius darbus.
Kažkur jau buvau rašęs, bet pasikartosiu. Man buvo vos suėję 10 metų, aš pamačiau skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Tą patį savaitgalį, šaltą žiemą, nuvažiavau jų rinkt, aišku kiek uždirbau nebeatsimenu, bet tikrai buvo nemažai. Vėliau galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, tai aš pasiūliau draugams padėti rinkti, bet už mažesnę kainą, už tai jie gavo nemokamą kelionę į mišką dar du savaitgalius. Už gautus pinigus nusipirkau kompiuterį. Ir dar būdamas vos ketvirtokas įdarbinau 3 draugus.
Kai man buvo 12 metų, aš pavasarį pradėjau pas močiutę kaime auginti daržoves, visą vasarą auginau, prižiūrėjau ir nuvykęs į miesto šventę viską pardaviau. Tėvai pasakė, kad galiu kur noriu išleisti pinigus, nes pats užsidirbau, o aš būdamas jaunas ir kvailas nusipirkau sau ir dvynei sesei telefoną (nors dabar skeptiškai žiūriu, kai tokios amžiaus ir jaunesni, vaikšto su išmaniaisiais).
Berods 15 metų per vasaros atostogos susikūriau naują veiklą. Pradėjau gaminti lauko baldus, kadangi medieną man parūpindavo tėvas. Sekėsi neblogai, po to prisijungė ir draugas. Bet iš tikrųjų, mes daugiau pagamindavome, nei parduodavome. Teko dar ilgai visą produkciją pardavinėti, bet pavyko . Nebegrįžau prie šios veiklos, nors dar kyla noras.
O šiuo metu užsiimu turizmu. Zarasų rajone turiu kelias turistines stovyklavietes (buvo atvykę ir keli uždarbiečiai). Tuo jau užsiimu 4 sezonus. Pradėjau po mokyklos baigimo ir visų studijų metu, todėl vasaromis ši veikla tikras pajamų šaltinis man. Esu suteikęs paslaugų jau daugiau, nei 3500 keliautojų. Ši veikla ir apskritai turizmas, mane labiausiai domina, galbūt dėl to, kad esu kilęs iš turistinio krašto. Kam įdomu kaip atrodo ir kur randasi viena pagrindinių stovyklaviečių, štai nuoroda
P.s. gal truputi ir išsiplėčiau, bet tikiuosi įdomu buvo skaityti.

Sveiki,
 
Aš esu Darius, man 22 metai. Gimęs ir augęs Zarasuose, bet studijų metu įstojau į Šiaulius. Dar dabar dažnai pasitaiko klausimų, kaip iš vieno Lietuvos galo, atsidūriau kitame ir tikslaus atsakymo į šį klausimą dar iki šiol neturiu. Iš pradžių buvo keista išvažiuot iš miškingo, kalningo ir ežeringo regiono į lygumą kraštą, bet per ketvirtus metus jau esu pripratęs. :)
 
Studijos. Studijuoju verslo administravimą su logistikos specializacija, IV kurse (daug kartų skaičiau šiame forume prieštaringų nuomonių apie vadybą, tad neverta ir čia perkelti Jums tų diskusijų, pagrįsiu kodėl pasirinkau vėliau). Dėl šios specialybės nesigailiu tikrai, nes jau nuo 9 klasės domėjausi verslu. Šį gyvenimo kelią nulėmė turbūt tai, kad gimtadienio proga iš krikštatėvio gavau knygą „Du tėčiai, turtingas ir vargšas“ (turbūt daug kas esat skaitęs šią knygą). Neužilgo iš uždirbtų pinigų nusipirkau visas dalis ir dar daugelių kitų. Ir iki šiol niekada negailėdavau pinigų knygoms ir savišvietai. Dar mokyklos laikais skaičiau knygas apie rinkodara, marketingą, vadyba, finansus ir kitas panašias bei susijusias su šia kryptimi.
 
Hobiai. Daugelio Jūsų hobiai yra susiję su programavimu ir t.t., o mano net visiškai nepanašūs. Pirmasis yra automobilių sportas. Studijuodamas Šiauliuose išsilaikiau automobilių sporto teisėjo licenciją. Todėl vienas iš pagrindinių hobių ir ralis, krosas ir kitos bekelės automobilių sporto šakos. Kaip įvardijo mūsų klubo direktorius „esu vienas perspektyviausių automobilių sporto teisėjų“ ir už tai esu gavęs apdovanojimą. Būtent su šia sritimi dirbu ties dvejais projektais internetinėje erdvėje, bet apie tai nepasakosiu.
Taip pat, labai mėgstu keliauti. Keliauju tiek po Lietuvą, tiek užsienyje. Bet dažniausiai, keliauju po Lietuvą. Nes man yra keista, kad lietuviai pirma siekia apkeliauti kitas šalis, kai net nėra apkeliavę savosios, nepažinę vertybių, tradicijų ir t.t., tai įrodo toks faktas, kurį paskelbė Turizmo departamentas žiniasklaidoje, kad daugiau lietuvių yra aplankę Egipto piramides, nei Stelmužės ąžuolą. Daugelis sako, kad Lietuvoje nėra ką aplankyti, kur nukeliauti, bet tai netiesa, tik atraskit tam laiko. Taip pat mėgstu aktyvų laisvalaikį, kaip pvz.: žygius pažintiniais takais, plaukimą baidarėmis, čiužinėjimą ant ledo ir kt. ir su tai yra susijusius dabartinė mano veikla.
 
Veikla ir istorija. Jau nuo vaikystės pradėdavau užsidirbinėti pinigus. Uždarbių ir darbų būdavo įvairių. Kažkaip niekada nepatikdavo gauti iš tėvų pinigų, man mieliau užsidirbti pačiam. Todėl apžvelgsiu įsimintiniausius ir pelningiausius darbus.
Kažkur jau buvau rašęs, bet pasikartosiu. Man buvo vos suėję 10 metų, aš pamačiau skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Tą patį savaitgalį, šaltą žiemą, nuvažiavau jų rinkt, aišku kiek uždirbau nebeatsimenu, bet tikrai buvo nemažai. Vėliau galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, tai aš pasiūliau draugams padėti rinkti, bet už mažesnę kainą, už tai jie gavo nemokamą kelionę į mišką dar du savaitgalius. Už gautus pinigus nusipirkau kompiuterį. Ir dar būdamas vos ketvirtokas įdarbinau 3 draugus.
Kai man buvo 12 metų, aš pavasarį pradėjau pas močiutę kaime auginti daržoves, visą vasarą auginau, prižiūrėjau ir nuvykęs į miesto šventę viską pardaviau. Tėvai pasakė, kad galiu kur noriu išleisti pinigus, nes pats užsidirbau, o aš būdamas jaunas ir kvailas nusipirkau sau ir dvynei sesei telefoną (nors dabar skeptiškai žiūriu, kai tokios amžiaus ir jaunesni, vaikšto su išmaniaisiais).
Berods 15 metų per vasaros atostogos susikūriau naują veiklą. Pradėjau gaminti lauko baldus, kadangi medieną man parūpindavo tėvas. Sekėsi neblogai, po to prisijungė ir draugas. Bet iš tikrųjų, mes daugiau pagamindavome, nei parduodavome. Teko dar ilgai visą produkciją pardavinėti, bet pavyko . Nebegrįžau prie šios veiklos, nors dar kyla noras.
O šiuo metu užsiimu turizmu. Zarasų rajone turiu kelias turistines stovyklavietes (buvo atvykę ir keli uždarbiečiai). Tuo jau užsiimu 4 sezonus. Pradėjau po mokyklos baigimo ir visų studijų metu, todėl vasaromis ši veikla tikras pajamų šaltinis man. Esu suteikęs paslaugų jau daugiau, nei 3500 keliautojų. Ši veikla ir apskritai turizmas, mane labiausiai domina, galbūt dėl to, kad esu kilęs iš turistinio krašto. Kam įdomu kaip atrodo ir kur randasi viena pagrindinių stovyklaviečių, štai nuoroda
P.s. gal truputi ir išsiplėčiau, bet tikiuosi įdomu buvo skaityti.

Sveiki,
 
Aš esu Darius, man 22 metai. Gimęs ir augęs Zarasuose, bet studijų metu įstojau į Šiaulius. Dar dabar dažnai pasitaiko klausimų, kaip iš vieno Lietuvos galo, atsidūriau kitame ir tikslaus atsakymo į šį klausimą dar iki šiol neturiu. Iš pradžių buvo keista išvažiuot iš miškingo, kalningo ir ežeringo regiono į lygumą kraštą, bet per ketvirtus metus jau esu pripratęs. :)
 
Studijos. Studijuoju verslo administravimą su logistikos specializacija, IV kurse (daug kartų skaičiau šiame forume prieštaringų nuomonių apie vadybą, tad neverta ir čia perkelti Jums tų diskusijų, pagrįsiu kodėl pasirinkau vėliau). Dėl šios specialybės nesigailiu tikrai, nes jau nuo 9 klasės domėjausi verslu. Šį gyvenimo kelią nulėmė turbūt tai, kad gimtadienio proga iš krikštatėvio gavau knygą „Du tėčiai, turtingas ir vargšas“ (turbūt daug kas esat skaitęs šią knygą). Neužilgo iš uždirbtų pinigų nusipirkau visas dalis ir dar daugelių kitų. Ir iki šiol niekada negailėdavau pinigų knygoms ir savišvietai. Dar mokyklos laikais skaičiau knygas apie rinkodara, marketingą, vadyba, finansus ir kitas panašias bei susijusias su šia kryptimi.
 
Hobiai. Daugelio Jūsų hobiai yra susiję su programavimu ir t.t., o mano net visiškai nepanašūs. Pirmasis yra automobilių sportas. Studijuodamas Šiauliuose išsilaikiau automobilių sporto teisėjo licenciją. Todėl vienas iš pagrindinių hobių ir ralis, krosas ir kitos bekelės automobilių sporto šakos. Kaip įvardijo mūsų klubo direktorius „esu vienas perspektyviausių automobilių sporto teisėjų“ ir už tai esu gavęs apdovanojimą. Būtent su šia sritimi dirbu ties dvejais projektais internetinėje erdvėje, bet apie tai nepasakosiu.
Taip pat, labai mėgstu keliauti. Keliauju tiek po Lietuvą, tiek užsienyje. Bet dažniausiai, keliauju po Lietuvą. Nes man yra keista, kad lietuviai pirma siekia apkeliauti kitas šalis, kai net nėra apkeliavę savosios, nepažinę vertybių, tradicijų ir t.t., tai įrodo toks faktas, kurį paskelbė Turizmo departamentas žiniasklaidoje, kad daugiau lietuvių yra aplankę Egipto piramides, nei Stelmužės ąžuolą. Daugelis sako, kad Lietuvoje nėra ką aplankyti, kur nukeliauti, bet tai netiesa, tik atraskit tam laiko. Taip pat mėgstu aktyvų laisvalaikį, kaip pvz.: žygius pažintiniais takais, plaukimą baidarėmis, čiužinėjimą ant ledo ir kt. ir su tai yra susijusius dabartinė mano veikla.
 
Veikla ir istorija. Jau nuo vaikystės pradėdavau užsidirbinėti pinigus. Uždarbių ir darbų būdavo įvairių. Kažkaip niekada nepatikdavo gauti iš tėvų pinigų, man mieliau užsidirbti pačiam. Todėl apžvelgsiu įsimintiniausius ir pelningiausius darbus.
Kažkur jau buvau rašęs, bet pasikartosiu. Man buvo vos suėję 10 metų, aš pamačiau skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Tą patį savaitgalį, šaltą žiemą, nuvažiavau jų rinkt, aišku kiek uždirbau nebeatsimenu, bet tikrai buvo nemažai. Vėliau galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, tai aš pasiūliau draugams padėti rinkti, bet už mažesnę kainą, už tai jie gavo nemokamą kelionę į mišką dar du savaitgalius. Už gautus pinigus nusipirkau kompiuterį. Ir dar būdamas vos ketvirtokas įdarbinau 3 draugus.
Kai man buvo 12 metų, aš pavasarį pradėjau pas močiutę kaime auginti daržoves, visą vasarą auginau, prižiūrėjau ir nuvykęs į miesto šventę viską pardaviau. Tėvai pasakė, kad galiu kur noriu išleisti pinigus, nes pats užsidirbau, o aš būdamas jaunas ir kvailas nusipirkau sau ir dvynei sesei telefoną (nors dabar skeptiškai žiūriu, kai tokios amžiaus ir jaunesni, vaikšto su išmaniaisiais).
Berods 15 metų per vasaros atostogos susikūriau naują veiklą. Pradėjau gaminti lauko baldus, kadangi medieną man parūpindavo tėvas. Sekėsi neblogai, po to prisijungė ir draugas. Bet iš tikrųjų, mes daugiau pagamindavome, nei parduodavome. Teko dar ilgai visą produkciją pardavinėti, bet pavyko . Nebegrįžau prie šios veiklos, nors dar kyla noras.
O šiuo metu užsiimu turizmu. Zarasų rajone turiu kelias turistines stovyklavietes (buvo atvykę ir keli uždarbiečiai). Tuo jau užsiimu 4 sezonus. Pradėjau po mokyklos baigimo ir visų studijų metu, todėl vasaromis ši veikla tikras pajamų šaltinis man. Esu suteikęs paslaugų jau daugiau, nei 3500 keliautojų. Ši veikla ir apskritai turizmas, mane labiausiai domina, galbūt dėl to, kad esu kilęs iš turistinio krašto. Kam įdomu kaip atrodo ir kur randasi viena pagrindinių stovyklaviečių, štai nuoroda
P.s. gal truputi ir išsiplėčiau, bet tikiuosi įdomu buvo skaityti.

Sveiki,
 
Aš esu Darius, man 22 metai. Gimęs ir augęs Zarasuose, bet studijų metu įstojau į Šiaulius. Dar dabar dažnai pasitaiko klausimų, kaip iš vieno Lietuvos galo, atsidūriau kitame ir tikslaus atsakymo į šį klausimą dar iki šiol neturiu. Iš pradžių buvo keista išvažiuot iš miškingo, kalningo ir ežeringo regiono į lygumą kraštą, bet per ketvirtus metus jau esu pripratęs. :)
 
Studijos. Studijuoju verslo administravimą su logistikos specializacija, IV kurse (daug kartų skaičiau šiame forume prieštaringų nuomonių apie vadybą, tad neverta ir čia perkelti Jums tų diskusijų, pagrįsiu kodėl pasirinkau vėliau). Dėl šios specialybės nesigailiu tikrai, nes jau nuo 9 klasės domėjausi verslu. Šį gyvenimo kelią nulėmė turbūt tai, kad gimtadienio proga iš krikštatėvio gavau knygą „Du tėčiai, turtingas ir vargšas“ (turbūt daug kas esat skaitęs šią knygą). Neužilgo iš uždirbtų pinigų nusipirkau visas dalis ir dar daugelių kitų. Ir iki šiol niekada negailėdavau pinigų knygoms ir savišvietai. Dar mokyklos laikais skaičiau knygas apie rinkodara, marketingą, vadyba, finansus ir kitas panašias bei susijusias su šia kryptimi.
 
Hobiai. Daugelio Jūsų hobiai yra susiję su programavimu ir t.t., o mano net visiškai nepanašūs. Pirmasis yra automobilių sportas. Studijuodamas Šiauliuose išsilaikiau automobilių sporto teisėjo licenciją. Todėl vienas iš pagrindinių hobių ir ralis, krosas ir kitos bekelės automobilių sporto šakos. Kaip įvardijo mūsų klubo direktorius „esu vienas perspektyviausių automobilių sporto teisėjų“ ir už tai esu gavęs apdovanojimą. Būtent su šia sritimi dirbu ties dvejais projektais internetinėje erdvėje, bet apie tai nepasakosiu.
Taip pat, labai mėgstu keliauti. Keliauju tiek po Lietuvą, tiek užsienyje. Bet dažniausiai, keliauju po Lietuvą. Nes man yra keista, kad lietuviai pirma siekia apkeliauti kitas šalis, kai net nėra apkeliavę savosios, nepažinę vertybių, tradicijų ir t.t., tai įrodo toks faktas, kurį paskelbė Turizmo departamentas žiniasklaidoje, kad daugiau lietuvių yra aplankę Egipto piramides, nei Stelmužės ąžuolą. Daugelis sako, kad Lietuvoje nėra ką aplankyti, kur nukeliauti, bet tai netiesa, tik atraskit tam laiko. Taip pat mėgstu aktyvų laisvalaikį, kaip pvz.: žygius pažintiniais takais, plaukimą baidarėmis, čiužinėjimą ant ledo ir kt. ir su tai yra susijusius dabartinė mano veikla.
 
Veikla ir istorija. Jau nuo vaikystės pradėdavau užsidirbinėti pinigus. Uždarbių ir darbų būdavo įvairių. Kažkaip niekada nepatikdavo gauti iš tėvų pinigų, man mieliau užsidirbti pačiam. Todėl apžvelgsiu įsimintiniausius ir pelningiausius darbus.
Kažkur jau buvau rašęs, bet pasikartosiu. Man buvo vos suėję 10 metų, aš pamačiau skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Tą patį savaitgalį, šaltą žiemą, nuvažiavau jų rinkt, aišku kiek uždirbau nebeatsimenu, bet tikrai buvo nemažai. Vėliau galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, tai aš pasiūliau draugams padėti rinkti, bet už mažesnę kainą, už tai jie gavo nemokamą kelionę į mišką dar du savaitgalius. Už gautus pinigus nusipirkau kompiuterį. Ir dar būdamas vos ketvirtokas įdarbinau 3 draugus.
Kai man buvo 12 metų, aš pavasarį pradėjau pas močiutę kaime auginti daržoves, visą vasarą auginau, prižiūrėjau ir nuvykęs į miesto šventę viską pardaviau. Tėvai pasakė, kad galiu kur noriu išleisti pinigus, nes pats užsidirbau, o aš būdamas jaunas ir kvailas nusipirkau sau ir dvynei sesei telefoną (nors dabar skeptiškai žiūriu, kai tokios amžiaus ir jaunesni, vaikšto su išmaniaisiais).
Berods 15 metų per vasaros atostogos susikūriau naują veiklą. Pradėjau gaminti lauko baldus, kadangi medieną man parūpindavo tėvas. Sekėsi neblogai, po to prisijungė ir draugas. Bet iš tikrųjų, mes daugiau pagamindavome, nei parduodavome. Teko dar ilgai visą produkciją pardavinėti, bet pavyko . Nebegrįžau prie šios veiklos, nors dar kyla noras.
O šiuo metu užsiimu turizmu. Zarasų rajone turiu kelias turistines stovyklavietes (buvo atvykę ir keli uždarbiečiai). Tuo jau užsiimu 4 sezonus. Pradėjau po mokyklos baigimo ir visų studijų metu, todėl vasaromis ši veikla tikras pajamų šaltinis man. Esu suteikęs paslaugų jau daugiau, nei 3500 keliautojų. Ši veikla ir apskritai turizmas, mane labiausiai domina, galbūt dėl to, kad esu kilęs iš turistinio krašto. Kam įdomu kaip atrodo ir kur randasi viena pagrindinių stovyklaviečių, štai nuoroda
P.s. gal truputi ir išsiplėčiau, bet tikiuosi įdomu buvo skaityti.

Sveiki,
 
Aš esu Darius, man 22 metai. Gimęs ir augęs Zarasuose, bet studijų metu įstojau į Šiaulius. Dar dabar dažnai pasitaiko klausimų, kaip iš vieno Lietuvos galo, atsidūriau kitame ir tikslaus atsakymo į šį klausimą dar iki šiol neturiu. Iš pradžių buvo keista išvažiuot iš miškingo, kalningo ir ežeringo regiono į lygumą kraštą, bet per ketvirtus metus jau esu pripratęs. :)
 
Studijos. Studijuoju verslo administravimą su logistikos specializacija, IV kurse (daug kartų skaičiau šiame forume prieštaringų nuomonių apie vadybą, tad neverta ir čia perkelti Jums tų diskusijų, pagrįsiu kodėl pasirinkau vėliau). Dėl šios specialybės nesigailiu tikrai, nes jau nuo 9 klasės domėjausi verslu. Šį gyvenimo kelią nulėmė turbūt tai, kad gimtadienio proga iš krikštatėvio gavau knygą „Du tėčiai, turtingas ir vargšas“ (turbūt daug kas esat skaitęs šią knygą). Neužilgo iš uždirbtų pinigų nusipirkau visas dalis ir dar daugelių kitų. Ir iki šiol niekada negailėdavau pinigų knygoms ir savišvietai. Dar mokyklos laikais skaičiau knygas apie rinkodara, marketingą, vadyba, finansus ir kitas panašias bei susijusias su šia kryptimi.
 
Hobiai. Daugelio Jūsų hobiai yra susiję su programavimu ir t.t., o mano net visiškai nepanašūs. Pirmasis yra automobilių sportas. Studijuodamas Šiauliuose išsilaikiau automobilių sporto teisėjo licenciją. Todėl vienas iš pagrindinių hobių ir ralis, krosas ir kitos bekelės automobilių sporto šakos. Kaip įvardijo mūsų klubo direktorius „esu vienas perspektyviausių automobilių sporto teisėjų“ ir už tai esu gavęs apdovanojimą. Būtent su šia sritimi dirbu ties dvejais projektais internetinėje erdvėje, bet apie tai nepasakosiu.
Taip pat, labai mėgstu keliauti. Keliauju tiek po Lietuvą, tiek užsienyje. Bet dažniausiai, keliauju po Lietuvą. Nes man yra keista, kad lietuviai pirma siekia apkeliauti kitas šalis, kai net nėra apkeliavę savosios, nepažinę vertybių, tradicijų ir t.t., tai įrodo toks faktas, kurį paskelbė Turizmo departamentas žiniasklaidoje, kad daugiau lietuvių yra aplankę Egipto piramides, nei Stelmužės ąžuolą. Daugelis sako, kad Lietuvoje nėra ką aplankyti, kur nukeliauti, bet tai netiesa, tik atraskit tam laiko. Taip pat mėgstu aktyvų laisvalaikį, kaip pvz.: žygius pažintiniais takais, plaukimą baidarėmis, čiužinėjimą ant ledo ir kt. ir su tai yra susijusius dabartinė mano veikla.
 
Veikla ir istorija. Jau nuo vaikystės pradėdavau užsidirbinėti pinigus. Uždarbių ir darbų būdavo įvairių. Kažkaip niekada nepatikdavo gauti iš tėvų pinigų, man mieliau užsidirbti pačiam. Todėl apžvelgsiu įsimintiniausius ir pelningiausius darbus.
Kažkur jau buvau rašęs, bet pasikartosiu. Man buvo vos suėję 10 metų, aš pamačiau skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Tą patį savaitgalį, šaltą žiemą, nuvažiavau jų rinkt, aišku kiek uždirbau nebeatsimenu, bet tikrai buvo nemažai. Vėliau galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, tai aš pasiūliau draugams padėti rinkti, bet už mažesnę kainą, už tai jie gavo nemokamą kelionę į mišką dar du savaitgalius. Už gautus pinigus nusipirkau kompiuterį. Ir dar būdamas vos ketvirtokas įdarbinau 3 draugus.
Kai man buvo 12 metų, aš pavasarį pradėjau pas močiutę kaime auginti daržoves, visą vasarą auginau, prižiūrėjau ir nuvykęs į miesto šventę viską pardaviau. Tėvai pasakė, kad galiu kur noriu išleisti pinigus, nes pats užsidirbau, o aš būdamas jaunas ir kvailas nusipirkau sau ir dvynei sesei telefoną (nors dabar skeptiškai žiūriu, kai tokios amžiaus ir jaunesni, vaikšto su išmaniaisiais).
Berods 15 metų per vasaros atostogos susikūriau naują veiklą. Pradėjau gaminti lauko baldus, kadangi medieną man parūpindavo tėvas. Sekėsi neblogai, po to prisijungė ir draugas. Bet iš tikrųjų, mes daugiau pagamindavome, nei parduodavome. Teko dar ilgai visą produkciją pardavinėti, bet pavyko . Nebegrįžau prie šios veiklos, nors dar kyla noras.
O šiuo metu užsiimu turizmu. Zarasų rajone turiu kelias turistines stovyklavietes (buvo atvykę ir keli uždarbiečiai). Tuo jau užsiimu 4 sezonus. Pradėjau po mokyklos baigimo ir visų studijų metu, todėl vasaromis ši veikla tikras pajamų šaltinis man. Esu suteikęs paslaugų jau daugiau, nei 3500 keliautojų. Ši veikla ir apskritai turizmas, mane labiausiai domina, galbūt dėl to, kad esu kilęs iš turistinio krašto. Kam įdomu kaip atrodo ir kur randasi viena pagrindinių stovyklaviečių, štai nuoroda
P.s. gal truputi ir išsiplėčiau, bet tikiuosi įdomu buvo skaityti.

Puiki idėja! :) Kadangi pačiam tenka dažnai plaukioti baidarėmis didžiojoje dalyje Lietuvos, tai galiu Jums porą dalykų patarti.
Aš pats su draugais plaukiau gruodžio 28-29d. Tai buvo tik trečias kartas kada plaukiau žiemą. Vieną kartą teko per užšalusias upes vietas baidares persinešti, kitą kartą paėmėm kajakus, tai jais man dar įdomiau buvo.
Gal šiek tiek per vėlu, bet žinokit geriausia vieta upe plaukt, tie kurie tikrai nori ekstremalumo, tai yra nuo Luodžio ežero iki Antaliepės marių (čia ta pati šventoji upė). Dabar ten yra pakilės vandens lygis, yra dvi sraunios atkarpos, po maždaug 400m, Energetikos muziejus užtvanka, tektų persinešti baidares ir t.t. Čia mano rekomendacija, jei ne šiam kartui, tai bent ateinančiam.
 
P.s. Nepagailėkit pinigų nusipirkt šiltesnį viršutinį drabužį, kuris ne taip greitai praleidžia šaltį. Jūsų kojoms nebus šaltą, nes tiesiog į jas vėjas nepus, o nuo pusiaujo jau bus šalčiau. :)

Kadangi pats esu iš kurortinio rajono ir turizmu užsiimu (turiu kelias turistines mokamas stovyklavietes) jau trečius metus, tai labai senai svajoju vieną stovyklavietę pertvarkyti į kempingą. Kad būtų namukai, kemperiams elektros instaliacija ir pan. Būtent tą aš jau ruošiuosi padaryti greitu metu. :)
 
O sekanti svajonė būtų turėti savo motelį - viešbuti. Nes apie tai galvojau dar prieš kokius 8 metus. :)

Kadangi pats esu iš kurortinio rajono ir turizmu užsiimu (turiu kelias turistines mokamas stovyklavietes) jau trečius metus, tai labai senai svajoju vieną stovyklavietę pertvarkyti į kempingą. Kad būtų namukai, kemperiams elektros instaliacija ir pan. Būtent tą aš jau ruošiuosi padaryti greitu metu. :)
 
O sekanti svajonė būtų turėti savo motelį - viešbuti. Nes apie tai galvojau dar prieš kokius 8 metus. :)

Bus labai į naudą savišvietai, todėl perspausdinsiu savo straipsnį šiame forume. Skaičiai, faktai, jokios demagogijos ir populizmo.
 
---
 
Šis įrašas tapo ypač aktualus po to, kai socialdemokratai nusprendė dar kartą viešai apsijuokti ir apkaltino konservatorius nesugebėjus susitvarkyti su ekonomine krize, o vienus žymiausių Lietuvos ekonomistų Nerijų Mačiulį ir Gitaną Nausėdą, kaip bankininkus, jau tampančius socdemų patologine fobija, sukėlus paniką finansų sektoriuje. Ir visa tai nepaisant to, kad Lietuvos ekonomikos augimas jau ne pirmi metai yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje, p. Mačiulis premjero pareigas einant G. Kirkilui net nedirbo banke, o p. Nausėda tuo metu atkakliai mėgino atkreipti dėmesį į žemyn smengančius valstybės makroekonominius rodiklius, bet, kaip neseniai pats pripažino, jautėsi tarytum kalbėtų su kurčiais žmonėmis.
 
Kadangi medžiagos ir taip nemažai, nesiplėtokime įžangoje ir keliaukime tiesiai prie faktais ir skaičiais, o ne socialdemokratiško stiliaus demagogija ir populizmu grįstų argumentų.
 
Kas, kam ir kokią košę virė
 
Premjeras Algirdas Butkevičius yra pareiškęs, kad socialdemokratams „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tuo tarpu savo programoje, jei taip galima pavadinti tą abstraktų gerų ketinimų asorti, rašytą neturint žalio supratimo, kaip vėliau visa tai reikės įgyvendinti, dabartinė Vyriausybė paskyrė ištisą skyrių pavirkavimams apie tariamai prastą paveldėtą valstybės būklę. Galiausiai, visai neseniai socialdemokratų trio (buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas) paaiškino, kas gi, pasak jų interpretacijos, kaltas dėl ekonominės krizės.
 
Kodėl krizės metu Lietuvoje išaugo emigracija? Kodėl išaugo nedarbas? Kodėl išaugo valstybės skola? Atsakymas į visus šiuos klausimus yra vienas – Lietuva krizei buvo visiškai nepasiruošusi. 2008 m. valdžią paliekant socialdemokratų premjerui G. Kirkilui Lietuva beveik neturėjo finansų rezervo skirtingai nei, pavyzdžiui, Estija. Todėl krizę pasitikome nuogi ir basi, o kovoti su ja tegalėjome tik griežtomis ir nepopuliariomis, bet būtinomis taupymo priemonėmis, kurios neišvengiamai sukėlė šoką visuomenei ir verslui.
 
http://3.bp.blogspot.com/-b6X9K7nV4Gw/Ueo00wEUCqI/AAAAAAAAA3I/B3e3LkfgCM8/s1600/1.png
 
Valstybės politika yra tęstinė, t.y. sprendimai, priimti ankstesnėje kadencijoje, neišvengiamai turi įtakos rezultatams kitoje. Atsižvelgiant į tai, kad socialdemokratai krizės akivaizdoje nesiėmė jokių sprendimų, švelninančių jos esamus (jie visiems norintiems ir įgaliems buvo aiškiai matomi jau 2008 m.) ar būsimus padarinius, o ją matydami toliau neigė, vėlesnis poreikis skolintis buvo „užprogramuotas“ neatsakingos jų politikos. Deramą pavyzdį parodė estai, kurių statistika čia pateikiama kardinaliai priešingos Lietuvos ir Estijos ikikrizinės finansinės situacijos palyginimui.
 
Dėl šios priežasties (valstybės politikos tęstinumo tarp kadencijų) ekonominės krizės metu išaugo valstybės skola, o socialdemokratai naudojosi proga kritikuoti jų pačių klaidas taisančius žmones. Dėl tos pačios priežasties šioje kadencijoje tie patys socialdemokratai nepelnytai gali girtis didžiausiu BVP augimu ir sparčiausiu nedarbo mažėjimu ES, visus rekordus mušančiu eksportu ir pan.
 
http://3.bp.blogspot.com/-buj62CuOhhE/Ueo02kOi2dI/AAAAAAAAA3w/y8j-U_W_V6E/s1600/2.png
 
Iki krizės beveik kasmet fiksavusi biudžeto perteklių Estija sukaupė 10 proc. BVP siekusį finansų rezervą, krizės metu turėjo santykinai labai nežymų biudžeto deficitą ir pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Lietuva galėjo Estiją čia ir pralenkti – 2007 m. iki atitikimo Mastrichto kriterijams mums pritrūko tik 0,1 proc. mažesnės infliacijos (ir teigiamos jos prognozės). Deja, milžiniškais tempais augindami valstybės išlaidas ir tuo pačiu rinkoje cirkuliuojančių pinigų kiekį nesugebėjome infliacijos suvaldyti. Valstybės išlaidos vien nuo 2005 iki 2008 m. buvo padidintos net 10 mlrd. litų, infliacija vienu metu siekė dviženklį skaičių niekais paversdama atlyginimų augimą, o mūsų finansų rezervas krizės išvakarėse tesudarė varganus 0,9 proc. BVP kai Estijoje tuo tarpu santykinai siekė 11 kartų daugiau.
 
Akivaizdu, kad yra priežastinis ryšys tarp socialdemokratų vykdytos neatsakingos politikos ir vėlesnės Lietuvos būtinybės skolintis norint padengti dėl globalios krizės staiga smukus pajamoms susidariusią biudžeto skylę.
 
http://4.bp.blogspot.com/-sv1NjA2dTqc/Ueo04iHhDsI/AAAAAAAAA4I/T0vexiG6g40/s1600/3.png
 
Išties įspūdinga, kad valstybės biudžeto išlaidos per 4 metus nuo 2005 iki 2008 metų buvo padidintos nuo 14 iki 24 mlrd. litų Žinoma, ekonominio pakilimo metu augo ir valstybės pajamos, tačiau biudžetas absoliučiai kiekvienais metais išliko deficitinis, net jei ir turėjome visas galimybes jį subalansuoti. Kokios to pasekmės?

galėjo būti vykdoma atsakingesnė ir į ateitį kiek įžvalgesnė politika bei užuot žarsčius lėšas į kairę ir į dešinę kaupiamas finansų rezervas ne tokiems ekonomine prasme palankiems laikams. Tačiau taip daroma nebuvo ir į krizę įžengėme jai visiškai nepasiruošę. Tokiu būdu poreikis skolintis trūkstamas lėšas dėl krizės metu smukusių valstybės biudžeto pajamų buvo užprogramuotas anksčiau vykdytos politikos. Na, o po to kaltieji nepraleido progos dėl savų klaidų kaltinti tų, kuriems teko valdyti nepalankiu metu. Kam kuklintis, juk visuomenė vis tiek nesigilina ir kaltę verčia tiems, kas tuo metu yra valdžioje, o ir rinkėjų atmintis nėra labai gera;
dalį lėšų nukreipiant finansų rezervo kaupimui buvo galima mažinti cirkuliuojančių pinigų kiekį rinkoje šitaip mažinant ir infliaciją, kuri tam tikru metu buvo pasiekusi net dviženklį lygį ir dėl augančių kainų valgė realų atlyginimų augimą. Be to tai sutrukdė mums įsivesti eurą;
vėliau asignavimų politika visiškai pasikeitė. Dėl nepasiruošimo krizei pravalgius viską, ką buvo galima atidėti, krizės metu valdžiusiai A. Kubiliaus Vyriausybei teko įšaldyti išlaidas ankstesnių metų lygyje. Tai puikiai matosi ir iš grafiko: iki 2008 fiksuotas staigus išlaidų kreivės augimas, vėliau išlaidos laikosi beveik tokiame pačiame lygyje.

 
http://3.bp.blogspot.com/-_PqBh55rvRs/Ueo04aFEO1I/AAAAAAAAA4A/apaxcqCIOU8/s1600/4.png
 
Socialdemokratai vis skundžiasi, kokią tariamą naštą jiems paliko XV-oji A. Kubiliaus Vyriausybė. Nepaisant to, kad:

2008 m. jie neigė visiems ar bent ekonomikos ekspertams (kas socialdemokratų neapima) akivaizdžią ekonominę krizę mėgindami parodyti, kad valstybę perleidžia puikios būklės, nors ta būklė, kalbant apie pasiruošimą atlaikyti krizę ir apie makroekonominių rodiklių tendencijas, buvo apgailėtina;
kad dabar mūsų BVP augimas – didžiausias visoje Europos Sąjungoje;
kad eksporto rodikliai viršija visus rekordus ir kad vien per pastaruosius metus jis išaugo beveik trečdaliu;
kad valstybės biudžeto deficitas nuolat mažėja ir tęsiant pradėtą atsakingą politiką jau šiais metais tenkins Mastrichto kriterijų, o dar po kelerių galėtų būti ir perteklinis. To socialdemokratai nesugebėjo pasiekti net ekonominio pakilimo (ant paskolų adatos užauginto burbulo) metu.

Būtų galima tęsti. Yra ir daugiau rodiklių, liudijančių tai, kad Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis socialdemokratams paliko šalį kur kas geresnėje būklėje nei ją rado socialdemokratų paliktą jiems. Keletas tokių rodiklių pateikta ir šioje diagramoje – tai užsienio prekybos balansas (deficitas) ir infliacija. Diagramoje pavaizduoti paskutinės socialdemokratų valdymo kadencijos duomenys iki pat 2008 m. pabaigos, kai valdymą perėmė TS ir LS. O palyginimui pateikti 2012 m. 3-iojo ketv. duomenys, rodantys kas buvo grąžinta socialdemokratams.
 
http://2.bp.blogspot.com/-aa7NMrzCryE/Ueo04hpEHNI/AAAAAAAAA4k/eD2EffVGuZ0/s1600/5.png
 
A. Butkevičius žiniasklaidoje aiškina, kad jam „tenka srėbti konservatorių ir liberalų privirtą košę“. Tačiau Butkevičius ir Co. turėtų pripažinti, kad ta „košė“, kurią dabartiniams valdantiesiems išvirė A. Kubiliaus Vyriausybė, yra nepalyginamai gardesnė už tą, kurią virė šiandieninio premjero partijos kolega G. Kirkilas. Laikas baigti sekti pasaką rinkėjams apie baisią paveldėtą valstybės būklę, kai valstybės ekonomikos augimas yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje, ir užuot verkšlenus bei ieškojus tariamų pasiteisinimų dėl neveiklumo pradėti realiai dirbti. O jaučiant, kad tai daryti stokojama kompetencijos, būtų galima trauktis ir leisti dirbti tiems, kurie ne tik nori, bet ir gali ir savo galimybes jau įrodė darbais ankstesnėje kadencijoje, kurių rezultatus šiame grafike ir matome.
 
Pagal visus tris ir, beje, labai svarbius čia pavaizduotus rodiklius Lietuva šių metų I-ąjį ketv. pirmavo ES. T.y. Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas yra sparčiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Vyriausybę palikus G. Kirkilui Lietuvos BVP nuosmukis buvo 3-ias didžiausias ES, o užimtumo - 2-as didžiausias. Iš esmės paveldėję ne tik sparčiai dugnan smunkančią, bet tokių problemų sprendimui ir visiškai neparuoštą (o būtent tuo ir kaltinami socdemai) valstybę dešinieji ją pastatė ant kojų, privertė bėgti į priekį sparčiausiu žingsniu visoje ES ir nelabai racionalios rinkėjų logikos dėka grąžino socialdemokratams. Tikėkimės ne tam, kad pastarieji visa tai sudirbtų.
 
Lietuva po krizės – A. Kubiliaus Vyriausybės darbo rezultatai
 
http://1.bp.blogspot.com/-fqTRHBHh3NU/Ueo04-cL23I/AAAAAAAAA4M/1FB8xbAlEdE/s1600/6.png
 
Lietuvos I-ojo šių metų ketvirčio BVP augimas palyginus su ankstesnių metų paskutiniuoju yra pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Kol kas kairieji/populistai gerai įkurto Lietuvos ekonomikos variklio pristabdyti nesugeba ir augame nepaisant visų jų „pastangų“.
 
Metinis Lietuvos BVP pokytis taip pat išlieka puikus, atsiliekame tik nuo Latvijos, tačiau ją vejamės. Latvijos rodiklis smuko 0,2%, o Lietuvos ūgtelėjo visu 1%.
 
http://2.bp.blogspot.com/-yN7OUJQOpkw/Ueo05BaTljI/AAAAAAAAA4c/hiWricf7VX8/s1600/7.png
 
BVP jau siekia prieškrizinį lygį. Grafikas sudarytas pagal einamosiomis kainomis grįstą BVP pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį 2008 m. II ketvirtis buvo pikinis (t.y. jo metu prieš krizę BVP buvo didžiausias) visoms Baltijos valstybėms, grafike jis prilygintas 100%.
 
Iš grafiko matyti, kad krizės kulminacijos eigoje Latvijos BVP patyrė didžiausią nuopuolį. Vėlesnis visų Baltijos valstybių BVP atsistatymas buvo maždaug vienodas, tačiau Latvija nuo Lietuvos ir Estijos atsilieka dėl to paties nuopuolio skirtumo.
 
Paskutiniais duomenimis tiek Estija, tiek Lietuva ikikrizinį piką pagal šį rodiklį jau viršija. Latvijai dar trūksta keleto procentų. Analizės metu I ketv. duomenys buvo tik Lietuvai. Grafike skaičiais pavaizduotas Lietuvos pirmųjų kiekvienų metų ketvirčių rodiklis.
 
http://3.bp.blogspot.com/-SXkG2n2bVsw/Ueo05mqClgI/AAAAAAAAA4Y/SQkZukp0SWs/s1600/8.png
 
Kaip ir skelbia grafiko pavadinimas, Lietuva pagal BVP, tenkantį gyventojui, artėja prie tokių Europos Sąjungos senbuvių kaip Portugalija ir Graikija, esančių ES sudėtyje jau ne vieną dešimtmetį. O regione jau lyderiauja. Šiuo metu Lietuvos BVP/gyv. lygis sudaro 70 proc. ES vidurkio – tai geriausias kada nors fiksuotas rodiklis ir toliau stebimas spartus jo augimas, kurio nebepaaiškina 2011 m. gyventojų surašymo rezultatų įtaka.
 
http://1.bp.blogspot.com/-LYxydU_cg2g/Ueo0-LW2vjI/AAAAAAAAA4w/yV6677xqR9c/s1600/9.png
 
Prestižinis Jungtinės Karalystės ekonomikos savaitraštis „The Economist“ skelbia: „The Baltic states will continue to shine.“ Pagal 2013 m. BVP augimo prognozę didesnis nei 2 proc. BVP augimas šiemet Europos Sąjungoje numatomas tik Baltijos valstybėms. Beje, visoms joms numatomas augimas ne tik viršija 2 proc., bet ir nėra mažesnis nei 3 proc., todėl atotrūkis nuo likusios Europos - labai žymus. Akivaizdu, kad Baltijos valstybių kovai su krize taikytos priemonės pasiteisino su kaupu, ir panašu, kad „Baltijos tigrų“ sąvoka įgyja prasmę iš naujo.
 
http://2.bp.blogspot.com/-IJralgLGO9Q/Ueo000ZXrjI/AAAAAAAAA30/5gJvZsDuPHQ/s1600/10.png
 
Ir taip rekordinės Lietuvos eksporto apimtys auga sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos ekonomikos augimo rodikliai nepaliauja stebinti. Keletas faktų:

2005 m. per I ketv. eksportavome maždaug tiek, kiek šiemet per pirmąjį mėnesį;
ekonominio burbulo piko metu 2008 m. III ketv. buvo eksportuota prekių už 14,5 mlrd. litų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vyriausybę palikus dešiniesiems - už 22,5 mlrd. litų. Ir šis per keturis metus daugiau nei 1,5 karto sudarantis augimas, fenomenalu, pademonstruotas ekonominės krizės metu.

Pirmųjų keturių 2013 m. mėnesių Lietuvos eksporto augimas sudaro 15 proc. - tai didžiausias metinis augimas visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos eksportas jau seniai pranoko iki krizės siektą maksimumą ir šiuo metu toliau muša visų laikų rekordus.
 
http://3.bp.blogspot.com/-q5ofDVNk5mQ/Ueo01E0-T3I/AAAAAAAAA3M/ZV7M9Iq3dmI/s1600/11.png
 
Lietuvos 1-ojo metų ketvirčio užsienio prekybos duomenys nuteikia optimistiškai. Šiemet pasiekėme rekordiškai žemą užsienio prekybos deficito santykį su bendra užsienio prekybos apimtimi, o deficitas sumažėjo iki 1,3 milijardų litų ir tik nežymiai viršija krizės įkarštyje dėl sumažėjusios bendros apyvartos pasiektą 1 milijardo litų rekordą.
 
Tuo tarpu stebėdami socialdemokratų politiką jiems politiškai nepriklausomus valstybės eksporto ir investicijų skatinimu besirūpinančių agentūrų („Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“) vadovus keičiant savais partiniais statytiniais ekspertai dūsaudami klausia - „Ar laikas griauti Lietuvos eksporto ir verslumo pažangą?“:
 
 
http://1.bp.blogspot.com/-YosGGOzk-iU/Ueo01WkXsyI/AAAAAAAAA3Y/mQlIo5mV7-M/s1600/12.png
 
Ankstesnėje kadencijoje pasiekti įspūdingi įmonių skaičiaus augimo rodikliai. Pastaraisiais metais įmonių skaičius Lietuvoje auga itin sparčiai. 2012 m. jis ūgtelėjo net 43% arba 4475 naujais juridiniais asmenimis. Iš šio skaičiaus 2275 sudaro įmonės, įregistruotos mažųjų saulės jėgainių įrengimui, tačiau net ir jas atmetus lieka 21% arba 2200 įmonių prieaugis. Tuo tarpu išregistruotų įmonių skaičius netgi sumažėjo.
 
Teigiamas įsteigtų ir išregistruotų įmonių skaičiaus balansas nuo 2008 m. per visą ankstesnės Vyriausybės darbo kadenciją išaugo net tris kartus, nuo 3900 iki 11700.
 
Be to smulkųjį verslą remdama A. Kubiliaus Vyriausybė įvedė naują juridinį subjektą - mažąją bendriją. Mažosios bendrijos bendrame naujai įregistruotų juridinių asmenų metiniame padidėjime pernai sudarė apie ketvirtadalį įmonių prieaugio, t.y. buvo įregistruotos net 1123 mažosios bendrijos.
 
Realūs darbai davė realius rezultatus. Rinkimuose nubaudus dirbančius ir vietoje jų pasirinkus populistus dabar belieka tikėtis bent dalinės šių darbų tąsos.
 
Tai kaip ten su ta emigracija?
 
Šio straipsnio pradžioje iškėlėme tris gyventojams nerimą keliančius klausimus dėl emigracijos, nedarbo ir valstybės skolos augimo priežasčių krizės piko metu.
 
Tekste jau buvo paminėta, kad šiuo metu Lietuvos užimtumo augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje, taigi, A. Kubiliaus Vyriausybės taikyti sprendimai puikiai pasiteisino ir raškome to vaisius, duodančius naudą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje ir realiai sprendžiančius nedarbo problemą.
 
Valstybės skolos augimo prielaidas pakankamai gerai paaiškino finansinės valstybės padėties krizės akivaizdoje apžvalga, kuri demonstruoja, kad Lietuvos poreikis skolintis buvo paveldėtas nepaliekant valstybei kitų galimybių dėl iki krizės ir ypač jos akivaizdoje 2008 m. vykdytos neatsakingos politikos, už ką atsakomybę turi prisiimti tą krizę tuo metu aktyviai neigę tuometinis premjeras G. Kirkilas ir tuometinis (bei, beje, dabartinis – socialdemokratams trūksta kompetencijų?) finansų ministras Rimantas Šadžius. Beje, net ir išaugus įsiskolinimams, jie išliko vieni žemiausių ES. Kitas situaciją įvertinti padėsiantis pavyzdys – iki krizės pagal santykį su BVP mažesnė Latvijos skola krizės eigoje mūsiškę pralenkė, t.y. ūgtelėjo santykinai labiau.
 
Belieka atsakyti į klausimą dėl emigracijos.
 
http://1.bp.blogspot.com/-h7gc6dSkTy4/Ueo01n8FqAI/AAAAAAAAA3g/ACmGiqTEpMQ/s1600/13.png
 
O atsakymas paprastas – tautiečiai grįžta namo. Lietuvos migracijos saldo (skirtumas tarp emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus) toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. žmonių daugiau nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato, apimančio net ir taip vadinamo ekonominio pakilimo metus.
 
Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Didžiąją dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės.
 
http://1.bp.blogspot.com/-0rEokGY_nBY/Ueo02cuH6NI/AAAAAAAAA3o/oe2AZ1fDYoI/s1600/14.png
 
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo kaltinama sukėlusi emigracijos bangą. Reikėtų pradėti nuo to, kad emigracijos šuolį natūraliai sąlygojo pati ekonominė krizė ir jos padariniai darbo rinkoje. Tai objektyvios priežastys, kurių Lietuvos politikai tikrai nesukėlė. Žinoma, nuo jų valios priklausė, kaip su tokiomis problemomis bus tvarkomasi. Kad su krize buvo susitvarkyta puikiai, liudija didžiausias Lietuvos BVP, eksporto ir užimtumo augimas visoje Europos Sąjungoje. Tam antrina ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, visai neseniai pažėrusi iš ekspertų lūpų jau eilinėmis tampančių pagyrų A. Kubiliui. Tačiau taikyti sprendimai atsirėmė į dar G. Kirkilo vyriausybės paliktus valstybės finansų rezervus, tiksliau, jų nebuvimą (0,9 proc. BVP lyginant su 10 proc. Estijoje).
 
Todėl neišvengiamai buvo jaučiamas būtinos taupymo politikos šokas visuomenei. Tačiau visų svarbiausia orientuotis ne į trumpalaikį populizmą, o į ilgalaikę naudą valstybei. Kaip matome, atsakingos politikos dėka migracijos tendencijos staigiai pakito. Priešingu atveju laikantis įsikibus populizmo ir reitingų emigracijos lygio padidėjimas Lietuvoje galėjo virsti ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.
 
Keli štrichai pabaigai
 
Visi tie, kurie yra linkę situaciją įvertinti objektyviai, be išankstinių nusistatymų ar polinkio sekti iš paskos kokiai nors politikų keikimo madai, remdamiesi aukščiau pateikta solidžia ir konkrečia informacija neišvengiamai prieis vienos ir tos pačios išvados – A. Kubiliaus Vyriausybė, tebūnie ne tobula, dirbo puikiai. Ji dirbo taip puikiai, kad šiandien nagrinėdami ekonomikos augimą įvairiais parametrais Lietuvą galime matyti pirmoje pozicijoje ne viename mūsų nupaišytame grafike. Prieš keturis su trupučiu metų valdžią paliekant socialdemokratams apie tai nebūtume galėję nei svajoti. Todėl verta pasidžiaugti tuo ką pasiekėme, o kartu ir padėkoti žmonėms, kurie savo atsakingu, į naudą valstybei, o ne jų asmeninius reitingus orientuotu, darbu prie to itin svariai prisidėjo. Kartu ir susimąstyti ar nepadarėme klaidos valdžią atimdami iš pastarųjų ir patikėdami ją populistams, kurie ne tik nesijaučia atsakingi už savo anksčiau padarytas klaidas, iš esmės krizės metu ir sąlygojusias šoką visuomenei ir verslui bei vertusias ieškoti griežtų taupymo priemonių, bet ir drįsta drabstyti purvais tas klaidas taisiusius, beje, labai sėkmingai, žmones.
 
Pažvelgus į bendrą vaizdą yra akivaizdu, kad vidinėje Lietuvos politinėje konkurencijoje nedalyvaujantys garbūs užsienio ekspertai ganėtinai vienareikšmiškai sveikina Lietuvą su jos pasiekimais ir giria ekspremjerą A. Kubilių bei jo Vyriausybę. Ir tik tokie vietinės politikos klounai, kurie neriasi iš kailio dėl dar vieno varguolio, vis tiek nepajėgsiančio suvirškinti čia pateikiamos informacijos, todėl mintančio populistiniai lozungais a‘la „svarbiausia žmogus“ (nors pagal vykdomą politiką – prisiminkite „Litexpo“, „Versli Lietuva“ ir kt. – akivaizdu, kad jei kas socialdemokratams ir svarbiausia, tai nebent prastumti savus), balso toliau drabstosi tais pačiais purvais, nepaisant to, kad jau daugiau nei pusmetinis kai jie patys yra valdžioje ir kad būtų pats laikas pakeisti rolę, į kurią buvo taip įsijautę savo buvimo opozicijoje metu.
 
Galima pasakyti paprastai: jei Jums, mielieji, susimąstyti nepadės tai, Jums, deja, susimąstyti nepadės niekas. Susiimkite. Ir padėkite susiimti likusiems. Lietuva gali ir toliau tokiais septynmyliais šuoliais žengti į priekį. Tačiau tik su sąlyga, kad pati visuomenė to norės ir tą norą išreikš rinkimuose pasirinkdama atitinkamai protingai.

Daug kas klysta čia, kas rašė jog tai legali konkurencija. Nes taip nėrą. Konkurencija negali vykti tada, kai klientui daromas spaudimas ar šantažas (atsimenu tą iš universitete dėstomo dalyko). Bet bėda ta, kad tu nelaimėtum niekuom tuo, nes manau tik tada galėtum kreiptis į konkurencijos tarybą, kai yra veiklą vykdančios įmonės.

Prabalsuokite LOGIN'e už šią laidą

Penktojoje laidoje keliaujame į Kiniją - Honkongą. Pažiūrėkime kuo įdomus šis miestas. Gero žiūrėjimo. Kaip visada laukiame jūsų komentarų, pastebėjimų, papeikimų ir pagyrimų. Patiko laida? Spaudžiame LIKE ir subscribe :))
 

 
 
 
Praeitos laidos, kuriose keliavome į:
Niujorką - Keliaujame į... JAV: Niujorkas S01E01
Los Andželą - Keliaujame į... JAV: Los Andželas S01E02
Čikagą - Keliaujame į... JAV: Čikaga S01E03
Majamį -
 
Bei tapkite mūsų draugais FaceBook'e!
http://cdn3.iconfinder.com/data/icons/inside/PNG/128x128/icontexto-inside-facebook.pnghttp://www.facebook.com/LaidaKeliaujame

Apie karo, bet kaip ir knygos pradžioje parašyta, kad gerai įsigilinus, galima jas pritaikyti bet kurioje srityje. Apie verslą knygoje nėra nieko užsiminta. Daugiausia ta strategija yra per motyvacijos prizmę. Kaip pvz. kokiai būdais yra paveikiami kariai, pasiekti karvedžio iškeltiems tikslams ir pan. :)

Aš pats greitu metu planuoju maža cechą atsidaryt, tik pas mane kitokia dilemą, vis nerandu sau tinkamiausios vietos gamybai Šiauliuose, nes daugelis nori, kad už nuomą mokėčiau tris mėnesius į priekį, o aš noriu tik už pirmą mėnesį sumokėt, už kitus jau kas mėnesį.
 
Na bet ne apie tai čia... :)
 
Šiaip žinok ne visada atsiskaito pirkėjai vėliau, aš pats kai turėjau kitokį versliuką, tai klientai man kaip avansą mokėdavo pusė sumos, o tik po to aš pristatydavau galutinį produktą. :)

Sveiki, norėčiau išgirsti nuomonių, kritikos dėl piešinių. Piešiu realiai apie pusantru metų su kompiuteriu, o ranka, tai visą gyvenimėlį :)).
 

Daug kas klysta čia, kas rašė jog tai legali konkurencija. Nes taip nėrą. Konkurencija negali vykti tada, kai klientui daromas spaudimas ar šantažas (atsimenu tą iš universitete dėstomo dalyko). Bet bėda ta, kad tu nelaimėtum niekuom tuo, nes manau tik tada galėtum kreiptis į konkurencijos tarybą, kai yra veiklą vykdančios įmonės.

Nebelieka žvejybos malonumo, bet idėja įgyvendinta tikrai puikiai. :)

Nebelieka žvejybos malonumo, bet idėja įgyvendinta tikrai puikiai. :)

Kai buvo 10 metų, ėjau su draugu iš mokyklos ir kažkaip žvilgtelėjom į skelbimų lentą, ten pamatėm skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Draugas iš karto atsisakė, o aš ta patį savaitgalį, šaltą žiemą, su broliu nuvažiavom jų rinkt. Kitą savaitgali, jau be vyresnio brolio, galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, o jų surinkt neįmanoma, tai aš pasiūliau draugams padėt rinkt, bet už mažesnę kainą, tai suorganizavau jiems ir kelionę į mišką, pririnkom žiauriai daug atsimenu per visą savaitgalį. Taip būdamas ketvirtokas ne tik labai padoriai užsidirbau, bet ir įdarbinau 3 draugus. :D

Kai buvo 10 metų, ėjau su draugu iš mokyklos ir kažkaip žvilgtelėjom į skelbimų lentą, ten pamatėm skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Draugas iš karto atsisakė, o aš ta patį savaitgalį, šaltą žiemą, su broliu nuvažiavom jų rinkt. Kitą savaitgali, jau be vyresnio brolio, galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, o jų surinkt neįmanoma, tai aš pasiūliau draugams padėt rinkt, bet už mažesnę kainą, tai suorganizavau jiems ir kelionę į mišką, pririnkom žiauriai daug atsimenu per visą savaitgalį. Taip būdamas ketvirtokas ne tik labai padoriai užsidirbau, bet ir įdarbinau 3 draugus. :D

Su paaukštinimai ta situacija man buvo visam filme juokingiausia :D
 
 
O dabar į temą. Žinok nėra tikrai dėl ko jaudintis. Viskas labai priklauso nuo darbdavio, personalo vadovo kalbėjimo, bet vieną iš draugų istorijų ir panašių pasakojimų pastebėjau, kad dažniausiai tokias pareigas užimantys darbuotojai būna tikrai iškalbūs, šmaikštoki ir pan., tad tau nėra dėl ko pergyventi. Kitas dalykas, tai kad tave priimantis žmogus ves viso pokalbio eigą, tau tektų tik atsakyt į kelis klausimus, kuriems tu nepasirengsi, o pokalbio pabaigoje tu turėtum jau jo paklaust kas tau įdomu. :)

Kai buvo 10 metų, ėjau su draugu iš mokyklos ir kažkaip žvilgtelėjom į skelbimų lentą, ten pamatėm skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Draugas iš karto atsisakė, o aš ta patį savaitgalį, šaltą žiemą, su broliu nuvažiavom jų rinkt. Kitą savaitgali, jau be vyresnio brolio, galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, o jų surinkt neįmanoma, tai aš pasiūliau draugams padėt rinkt, bet už mažesnę kainą, tai suorganizavau jiems ir kelionę į mišką, pririnkom žiauriai daug atsimenu per visą savaitgalį. Taip būdamas ketvirtokas ne tik labai padoriai užsidirbau, bet ir įdarbinau 3 draugus. :D

Kai buvo 10 metų, ėjau su draugu iš mokyklos ir kažkaip žvilgtelėjom į skelbimų lentą, ten pamatėm skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Draugas iš karto atsisakė, o aš ta patį savaitgalį, šaltą žiemą, su broliu nuvažiavom jų rinkt. Kitą savaitgali, jau be vyresnio brolio, galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, o jų surinkt neįmanoma, tai aš pasiūliau draugams padėt rinkt, bet už mažesnę kainą, tai suorganizavau jiems ir kelionę į mišką, pririnkom žiauriai daug atsimenu per visą savaitgalį. Taip būdamas ketvirtokas ne tik labai padoriai užsidirbau, bet ir įdarbinau 3 draugus. :D

Kai buvo 10 metų, ėjau su draugu iš mokyklos ir kažkaip žvilgtelėjom į skelbimų lentą, ten pamatėm skelbimą, kad girininkija supirkinėja eglių kankorėžius. Draugas iš karto atsisakė, o aš ta patį savaitgalį, šaltą žiemą, su broliu nuvažiavom jų rinkt. Kitą savaitgali, jau be vyresnio brolio, galvojau kaip čia daugiau uždirbus, nes kankorėžių pilna, o jų surinkt neįmanoma, tai aš pasiūliau draugams padėt rinkt, bet už mažesnę kainą, tai suorganizavau jiems ir kelionę į mišką, pririnkom žiauriai daug atsimenu per visą savaitgalį. Taip būdamas ketvirtokas ne tik labai padoriai užsidirbau, bet ir įdarbinau 3 draugus. :D