gintaras89

Tikslai 2014 metams:
1. Apsikirpti

Šiandien išgirdau tokį posakį...
 
Jei problemą galima išspręsti pinigais - tai neproblema. Tai išlaidos.
(berods žydų išmintis)

Viskas kas gerai prasideda, blogai baigiasi, o kas blogai prasideda, gali ir visai nesibaigti....

Geriausias prisistatymas. Ever.

Microworkers.com
 
 
Tai kokio velnio komentuoji? Ka dabar visi forumo nariai turi butinai parasyt ar zino ka nors panasaus ar ne? Cmon...

http://res.mindbodygreen.com/img/ftr/happiness-7steps.jpg

Keistai jūs tą baltą darbą įsivaizduojat. Žinotum, kiek ten streso ir atsakomybės, toliau sau patenkintas pakuotum pievagrybius į dėžutes.

galejei temoas mano nekpinti, temos autoriau. :)

Anthony Robbins - Pažadinkite savyje Milžiną. Apie tai, kaip veikia mūsų galva, kiek mūsų mintys įtakoja tai, kas vyksta mūsų gyvenime ir kaip mąstyti taip, kad išnaudotume kuo daugiau savo žmogiškojo potencialo. Kaip save perprogramuoti sėkmingai, laimingai, sveikai, ateičiai, išspręsti vidinius konfliktus, susitvarkyti santykius su aplinkiniais... Kiek pažįstu žmonių, kurie skaitė, visi žavisi ypatingu knygos veiksmingumu, o ne tik žodžiais. Aš, žinoma, tame tarpe. Labai rekomenduoju!

Paprasta tikimybių teorija. Kai lakstai po gatves kaip akis išdegęs, tai nenuostabu, jog daugiau šansų užsimušti automobilyje.

likimas zinojo, kad sukursi sita tema..

Na, čia vis gi du skirtingi dalykai: likimas ir priežastinis ryšys.
 
Likimas - tai kažkas, kuris nulemia tavo gyvenimą. Tai reiškia, kad gyveni ir kad ir ką darytum, tavo gyvenimas galų gale vistiek pasisuks į pirmąsias vėžes. Tai nereiškia, kad tu darai tik tai, kas yra iš pradžių nulemta. Tu gali daryti ką tik nori, tačiau visi tavo veiksmai vienokiu ar kitokiu atveju prives prie galutinio tikslo. Tarkim, sėdai už automobilio vairo ir žuvai avarijoje. Antras variantas: sėdai į traukinį, nuvažiavęs kur tau reikia sėdai į keleivio vietą automobilyje ir žuvai. Likimo tikslas - tas pats - tave pražudyti avarijoje (čia pvz. žinoma :D). Tad tai yra likimas.
 
Priežastinis ryšys (ar kaip čia tiksliau jį pavadinti, nežinau) arba drugelio efektas - tai kuomet tavo kad ir pats mažiausias dabar priimtas sprendimas ateityje gali sukelti milžiniškus pokyčius tavo gyvenime. Neribotai. Pavyzdžiui, sėdai į automobilį šiandien, o po to 50 metų tu tapsi milijardierius, nes dabar atsisėdęs į automobilį suprasi kaip sukurti kažkokią super technologiją. Kitas atvejis: nesėdai į automobilį ir gyvenime nieko nepasiekei. Tai yra, kuomet iš pradžių galbūt net visiškai nesusiję dalykai nulemia tavo visą gyvenimą (arba ne).
 
Tad likimo atveju tu gali neturėti tikslo gyventi tik tuomet, jeigu žinai kas yra suplanuota tavo likimo (gal žūti avarijoje, o gal tapti milijardieriumi ir mirti gilioje senatvėje). Antruoju atveju, kuomet netiki likimu, o tiki, kad kiekvienas tavo veiksmas keičia tavo ateity, tu žinai, kad bet kada gali pakeisti savo gyvenimą. Tačiau vėl gi, gali tikėti likimu, tačiau vistiek turėti labai didelį tikslą gyvenime, mat negali žinoti ar tau tai lemta ar ne.

"You may not be her first, her last, or her only. She loved before she may love again. But if she loves you now, what else matters? She's not perfect - you aren't either, and the two of you may never be perfect together but if she can make you laugh, cause you to think twice, and admit to being human and making mistakes, hold onto her and give her the most you can. She may not be thinking about you every second of the day, but she will give you a part of her that she knows you can break - her heart. So don't hurt her, don't change her, don't analyze and don't expect more than she can give. Smile when she makes you happy, let her know when she makes you mad, and miss her when she's not there."
- Bob Marley

Jei neklystu.
 
O man labiausiai istrigusi: Gyvenime labiausiai gailimes ne del to, ka padareme, o del to, ko nepadareme.

"Laimė - ne tiek turėti tai, ko norite, kiek norėti to, ką turite" - Hyman Judah Schachtel
 
"Life is what happens to you while you're busy making other plans" - John Lennon

"Neverta kalbėti su žmogumi, kuris, siekdamas Teisingo kelio, gėdijasi prastų savo drabužių ir paprasto maisto" Konfucijus

Geriau pasakyk ka tu esi nuveikes, o tada pakalbesim apie mane.
 
As gyvenu taip kaip man patinka, kaip as noriu. Tai kodel turiu dar lipt per save ir savo tarkim laisvalaikio laika skirti kazkokiem chujni mujni planams?
 
Seip nemegstu as anekdotu, bet i tavo sia tema labai sis tinka
 
Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis žurnalistas. Eina Niujorko gatve. Ir prie vieno dangoraižio pamato rūkantį žmogų:
- Norėčiau užduoti keletą klausimų.
- Turit 4 minutes.
- Matau jūs rūkote. Kiek cigarečių per dieną?
- Darbas įtemptas. Apie 2 pakelius.
- Ir kiek kainuoja jūsų cigaretės?
- Apie 2 dolerius.
- Ar ilgai rūkote?
- Apie 30 metų.
Karštligiškai paskaičiavęs korespondentas nustebęs sako:
- Už tuo pinigus jūs galėtumėte nupirkti, na pvz., kad ir tą dangoraižį.
- Įdomu. Na, o jūs ar rūkote?
- Ne.
- Ir turite dangoraižį?
- Ne.
- O aš ir rūkau ir dangoraižis mano.

pas mane tai varnelę nuimi ir neberodo.

Sveiki, neseniai emigravau ir išvykau į dažno lietuvio „išsvajotąją“ šalį – Angliją. Pastebėjau, kai kurie žmonės dalinasi patirtimi išvykę svetur. Todėl ir aš nusprendžiau su jumis pasidalinti pastebėjimais, bei patirtimi.
 
Netikėtai gavau pasiūlymą iš draugo, jog agentūra priimdinėja naujus žmones į konditerijos fabriką ir nusimato darbų, todėl ilgai nedvejojęs sutikau ir išvykau. Tiesa pasakius neturėjau ko ir prarasti, Lietuvoje paskutiniu metu darbo neturėjau, nors per daug pastangų ir nedėjau į paieškas. Kad būtų aiškiau, man 24m.
 
Taigi atvykstu į UK, kitą dieną nukeliauju į agentūros biurą ir gaunu išspręsti anglų kalbos testą. Problemų testas nesukelia, iškart gaunu rašytis darbo sutartį. Pasako, laukti skambučio dėl „induction“ (čia kaip ir apmokymas prieš darbą, pagrinde darbo taisyklės ir sauga). Kas įdomiausia po šios paskaitos dar vienas testas, iš to ką mačiau ir girdėjau. Žodžiu, kitą dieną jau einu į darbą. Esu nusiteikęs, kad bus baisu, teks arti kaip vergui ir pan. Bet kadangi nebijau darbo, mąstau, kad viskas bus gerai, jei nepatiks bet kada galiu grįžti namo.
 
Įžengiu į patalpas, užsidedu galvos tinklelį (kuris yra būtinas) ir traukiu link valgyklos „canteen“ kur manęs ir daugelio kitų žmonių laukia agentūros darbuotojas ir paskirsto darbus. Pirmą dieną gaunu darbą prie 14 linijos. Nemažai paklaidžiojau kol susiradau persirengimo kambarį, chalatą, batus ir dar vieną tinklelį ant galvos tik kitos spalvos. Tiesa, galvos tinklelių yra nemažai spalvų ir kiekviena spalva reiškia tam tikras pareigas.
 
Kol nueinu iki 14 linijos gaunu nusiplauti rankas 2 kartus ir dar 2 kartus panaudoti antibakterinį tirpalą. Tokios taisyklės, kadangi tiesiogiai teks liesti pyragėlius, todėl griežtai reikia plauti rankas. Pasakau „superviser‘iui“, kad šiandien mano pirma diena darbe ir mano nuostabai, jis ganėtinai maloniai viską paaiškina ir parodo ką reiks daryti. Prie linijos dirba 5 žmonės, vienas dėlioja „skeletus“ indelius, į kuriuos kiti dėlioja plikytus pyragėlius, vadinamus „eklerais“ ir gale vienas žmogus prižiūro, kad indeliai ir eklerai būtų savo vietose ir pan. Džiaugiuosi, kad darbas pakankamai lengvas, nesmirda jokios mėsos, žuvys ar vištos kaip kituose fabrikuose. Dar groja angliškas radijas darbo fone, visai smagu. Šiek tiek erzina, kad linijos juda ganėtinai greitai ir reikia kartais paskubėti, o ir nugara nedžiūgauja. Jeigu nespėji, padeda šalia esantys kolegos ir niekas nepurkštauja.
 
Po darbo parėjau namo su pavargusiom kojom ir nugara, nors nieko keisto, juk pirma diena ir visą laiką teko stovėti. Prie linijos žmonės keičiasi pozicijomis įvairiais laiko intervalais, kas pusę valandos, kas valandą, tai priklauso nuo susitarimo. Gerai, nes nereikia užsibūti vienoje vietoje visą laiką, nes morališkai būtų per sunku. Nors ir taip jaučiasi robotizmas, tie patys judesiai, prygalėliai ir visa kita.
Iš viso fabrike yra 21 linija. Visose linijose esmė ta pati, tik skirtinga produkcija gaminama. Tortai, sausainiai, spurgos, eklerai, traifai, želės ir t.t. Pagrinde naudoja kremą, šokoladą, karamelę, džemą ir kitus saldumynus. Darbe, labai griežtai draudžiama valgyti produkciją, jeigu pamato – meta iš darbo. Todėl ragautojų nepasitaiko, bet kas dirba ilgesnį laiko tarpa, žino tam tikras vietas kur galima užsislėpus prikimšti pilvą :D
 
Keista, bet tikėjausi, kad darbe sutiksiu vien tik budulius ir šiaip visokius grybautojus, bet yra visai normalių žmonių. Dažno tikslas užsidirbti pinigų ir pan. Lietuviai, kuriuos pažįstu dauguma irgi normalūs, pasilabinam, pasikalbam, bet per daug į draugystes nesileidžiu, nes nenoriu. Fabrike labai daug lenkų. Manau, kad lenkai sudaro apie 60% visų darbuotojų, toliau 20% anglų, 15% lietuvių, na ir 5% latvių. Pagrinde dirba jaunimas, bet yra ir pagyvenusių žmonių.
 
Įdomiausia dalis, darbo užmokestis. :) Taip, minimumas. 6,19£/h ir priklauso kiek valandų išdirbama per savaitę. Fabrike yra dvi pamainos A ir B. Kiekviena pamaina dirba slenkančiu grafiku, 4 dienos po 10h ir 4 dienos laisvos. Kurie dirba per agentūrą, gali dirbti kienvieną dieną, jeigu yra noro ir darbo, todėl ir uždirbti įmanoma daugiau, bet labai daug nesiplėsiu. Šiaip vidutiniškai žmogus uždirba apie 1k svarų į mėnesį.
 
Daugelis pasakytų, kad toks darbas „bukina“ ir jie būtų teisūs :D Tačiau, apsišlifavus galima susirasti geresnį ir daugiau apmokamą darbą, ką ir planuoju padaryti artimiausiu metu.
 
Pabaigai pasakysiu, kad niekas čia jūsų nelaukia išskėstomis rankomis. Pinigai iš dangaus nebyra, tenka dirbti ir pakankamai sunkokai. Bet įmanoma susitaupyti, jeigu yra noro. Nerūkau ir retai išgeriu alkoholio, todėl atmetus visas būtiniausias išlaidas tų pinigų lieka užtektinai. Ar aš džiaugiuosi dabartine savo padėtimi? Taip, viskas kolkas gerai. Bet tikrai nenorėčiau visą gyvenimą dirbti tokio darbo ir gyventi UK, mane vistiek traukia Lietuva. Kada nors grįšiu, tik nežinau kaip greitai  P.S. parašiau šį rašinėlį įkvėptas uždarbis nario – vitenas.

Siaip mane vis stebina terminas juodas darbas,vergyste. Anot daugelio pasisakanciuju, Lietuvoj tokiu darbu nera? Ar lietuvaiciai nuvyke i uzsieni nardo po kanalizacijas? Kiek pazystu jaunesniu ar vyresniu zmoniu dirbanciu uzsienyje (DE, NL, UK) tai visi dirba tuos eilinius darbus, kokius zmones dirba visam pasauly iskaitant ir LT, kambarines, aukles, krovikai, statybininkai, gamyklu ir fabriku darbininkai ir tt. ir pan. Tai tie zmones dirbo tokius pat darbus ir Lietuvoj, nebuvo direktoriais nei vienas. Bet taip iseina, kad lietuvoj darbas prie konvejerio ar siuvimo masinos uz 1000 litu yra baltas padorus darbas, o tas pats olandijoj uz 1200 eur, yra juodas vergavimas? Visi mano mineti pazystami, tiesiog dirba, turi tvarkingus bustus, leidzia vaikus i mokyklas, karta per metus savaitelei islekia i siltus krastus, karta gryzta i LT aplankyt giminiu, gali sau leisti bent karta i savaite nueit su seima i koki brauhausa, apie drabuzius net nekalbu. Vazineja jie kokiu 4-7 m senumo auto, yra ramus, nenervuoti ir laimingi. Ir jie nera milijonieriai ir niekad to nesieke, jie norejo tik padoraus eilinio pliliecio gyvenimo. Ir kas juokingiausia, kad LT to niekaip nesupranta, kad kokiem 85% populiacijos, visiskai svetimos ambicijos, nuolatinis tobulejimas, jie nenori buti verslininkais ar politikais, leiskit sitiem zmonem dirbant 40 val/sav eilini zemiska darba uzsidirbti bent kokius 3-4 stukas litu, ir is LT niekas nevaziuotu, o tas 15%, gali draskytis, versti kalnus, bandyt uzkariauti pasauli savo idejom ir tt. tik nereikia tiketis, kad tokie turi buti visi, o jei ne - tai dvesk patvori, klaidinga pasauleziura..

„Man gaila tavęs, nes renkiesi kitokį gyvenimo būdą, nei aš“. WAT.
 
Aš švenčiu kažkiek, bet wtf, kodėl žmogus pagal tave privalo švęsti (kitaip yra vertas gailesčio)? Vajėėėėzau, juk taip kalendoriuj parašyta, ane?

aš planuoju pradėti su pro paketu,tikekimes nenusvilsim :D

Sveiki,
 
kadangi daug žmonių(dauguma jų jauni) čia užsuka bei domisi verslu, tačiau nežino ką daryti.
Tad bandysime reguliariai, bent kartą į mėnesį pasiūlyti idėją/idėjas.
 
Pristatysime idėjas, kurios tikrai gali būti realizuotos lietuvos rinkoje/išlaidos nedidelės...
 
 
Pradėkime nuo ledų gamybos

jei gerai ismoksi svedu,tai suprasi ir norvegu ;)

Sveiki, net pats nebūčiau pagalvojęs, kad teks prašyti pagalbos/patarimų/nuomonių šiame skyrelyje, bet susiklostė tokia situacija, kad nebežinau ką bedaryti.
 
Pradžiai pateiksiu šiek tiek informacijos/istorijos apie save. Esu jau beveik 22 metų besidomintis informacinėm technologijom jaunuolis (interneto svetainių kūrimas, dizainas ir absoliučiai viskas kas susiję su pinigų uždirbimu internetu). Būdamas 19 metų, pabaigęs vidurinę mokyklą, puoliau iškart ieškoti pirmojo oficialaus darbo kurį nesunkiai ir susiradau (pirmasis darbas buvo statybose.) Darbas pusę velnio, nei per daug sunkus, nei per dau lengvas, o ir atlyginimas visai nieko buvo. Pradirbau šitame darbe beveik metus. Per tą laikotarpį kol dirbau, forume labai pelningas buvo paskolų teikimo verslas, kuriuo užsiėmiau dar dirbdamas statybose. Turėdamas atliekamų pinigų iš pastovaus darbo, pradėjau skolinti (nelegaliai) kitiems žmonėms taip uždribdamas vos ne antrąją algą ir tai dariau tik kelias valandas grįždamas iš darbo (sėdėdavau prie pc ir laukdavau kol kas nors paprašys paskolos.) Versliukas ėjosi puikiai iki tol, kol paskolos forume nebuvo uždraustos. Uždraudus paskolas nutiko ir tai, kad išėjau iš darbo (priežąsčių neatskleisiu) ir likau visišku bedarbiu. Per daug dėl to nepergyvenau, nes turėjau santaupų iš kurių dar galėjau pragyventi kelis mėnesius. Įstojau į darbo biržą, ir pradėjau ieškotis kito darbo, deja, visos paieškos buvo nesėkmingos. Pradėjau pulti į depresiją, stogą raute rovė, pinigai ėjo į pabaigą, nežinojau kur dėtis bet...
 
Kažkokią dieną landžiodamas po forumo dizaino konkursų skiltį pamačiau, kad vyksta nemažai konkursų kurių prizai irgi viliojantys. Iš smalsumo pagalvojau, kad pažiūrėsiu kokius darbus pateikia dalyviai. Ilgai pažiūrinėjus likau keistai nustebintas, pamatęs jų darbus, pagalvojau, kad tikrai net aš galėčiau geriau nupiešti... Taip ir sudalyvavau pirmąjame dizaino konkurse, bet, deja, irgi teko nusivilti savimi nes nepavyko laimėti... Bet nepasidaviau, pagavau azartą, pradėjau dalyvauti kituose konkursuose ir... pagaliau pavyko berods ketvirtąjį konkursą laimėti ir pasiimti 400lt prizą. Taip ir prasidėjo mano kelias link web dizainerio profesijos. Dalyvavau konkursuose (labai sėkmingai), taip pradėdamas užsidirbti net po kelis šimtus litų, kol... kažkurią dieną atsidarau forumo žinučių gaviklį ir sulaukiau pasiūlymo nupiešti dizainą be jokio konkurso, o ir atlygį pasiūlė visai neblogą (250lt). Tuo metu buvau labai pamalonintas, kad kažkas domisi mano darbais. Užsakymą atlikau per 7 valandas, užsakovas ir aš pats likau labai patenkintas,kad net neprireikė visos darbo dienos uždirbti 250lt. Po šio užsakymo pasiskelbiau, kad teikiu tokias paslaugas ir štai... Įsivariau galvos skausmą... (iš gerosios pusės) Užsakymai pradėjo plaukte plaukti, prasidėjo bemiegės naktys, bet prasidėjo labai pelningas mėnuo. Vos tik pradėjau užsiimti šia veikla ir atrodo viskas išsisprendė "daugiau neieškosiu darbo". Užsakymas po užsakymo ir taip pradėjau užsidirbti per mėnesį po +- porą tūkstantukų ir teko veiklą įregistruoti VMI. Labai džiaugiausi, nes ir užsiėmimas labai patiko +gauti atlygį už tai ką mėgsti veikti, patiko ir nepatiko bendrauti su įvairiais žmonėmis (pakeičiau nuomonę, kad dosniausi užsakovai tik patvirtinti nariai. Pasirodo forume naršo iš garsių lietuvos bendrovių direktoriai su kuriais teko nemažai turėti reikalų.) Nors savo darbus laikiau itin mėgėjiškais, turėjau nuomonę, kad su laiku tobulėsiu ir galėsiu save vadinti profesionalu. Vien šia sritimi neapsiribojau, grįžau vėl prie paskolų verslo, nes tuo metu kaip tik pirmasis suspėjau investuoti į vieno forumiečio, kuris pirmasis forume įteisino šia veiklą, versliuką. Viskas sekėsi tiesiog puikiai, kad net pats įteisinau paskolų verslą. Taip pradėjau užsiiminėti dviem veiklomis. Paskolų versliuke ėjosi neblogai kol... nebeturėjau ko skolinti, tad teko ieškoti investuotojo. Pabendravęs su rimtais žmonėmis ir forumo š**maliais radau investuotoją. Viskas buvo puiku, kol negavau pasiūlymo parduoti projekto (interneto svetainė per kurią teikiau paskolas) ir pilnai supažindinti su šiuo verslu vieną žmogų. Teko investuotojui pranešti, kad investicijos nebereikia, nes parduodu projektą. Ir ką jūs manot? Viskas tuo nepasibaigė, investuotojas taip pat susidomėjo projekto pardavimu ir pakėlė kainą nei pirmasis. Taip ir pardaviau visą projektą ir informaciją kitam žmogui. Paskolos tuo nesibaigė, bent jau mėnuo po pardavimo. Po mėnesio gaunu iš vmi nurodymus uždaryti veiklą, o dar po kiek laiko ir išsikviečia viską aiškintis... Po apsilankymų visą paskolų verslą teko pamiršti. Bet nebuvo blogai, nes vis dar gavau užsakymų. Taip ir variau toliau, kol atėjo kažkoks juodas metas, kai pradėjau nebegauti nei vieno užsakymo... Ėjo laikas, vėl prasidėjo depresija, piešimas nebeteikė malonumo, o ir tobulėti nesisekė... Atrodo galutinai viską mečiau kas susiję su internetu, nes iš manęs šitoje srityje nieko nebus...
 
Vėl prasidėjo darbo paieškos. Lengvai įsidarbinau tikriausiai į vieną iš Š**iniausių saugos tarnybų kurioje dar iki šiol dirbu (nekenčiu šio darbo). Darbas sunkus (dirbi vieną dieną 16val paskui 2 išeiginės) ir gauni š**iną atlyginimą. Privalumas tame, kad per tas išeigines jau turi laiko užsiimti kažkuo kitu. Tuo užsiėmimu ir tapo grįžimas prie web dizainų piešimo. Užsakymų gaunu atrodo normaliai, bet dirbti per 2 skirtingus darbus pradėjo mane sekinti emociškai ir fiziškai (mažai bevalgau, akis susigadinau ir t.t.) Piešti dizainus nebe taip malonu kaip anksčiau, nes viską dirbu iš reikalo (reikia pinigų, kad sugebėčiau pragyventi) ir dėl to pradėjau labai stresuoti. Tas stresas trukdo susikaupti, per jį pradėjau bijoti, kad užsakovai liks nepatenkinti, o aš liksiu be pinigų, bet iš kitos pusės užeina momentas, kad sėdžiu ir negaliu nieko piešti (nu neišeina ir tiek..) ir atrodo, jau pasiėmęs užsakymą pranešiu užsakovui, kad užsakymo nesugebėsiu įgyvendinti ir, kad negaištų su manimi laiko...
 
Dabar toks momentas man, kad noriu sukurti kokį internetinį projektą ir iš jo gyventi. Mano galvoje tiek daug visokių įdėjų internetiniams projektams (originalių ir ne, jau su mintimis ir visais planais bei tyrimais kaip išsukti, kaip uždirbti ir t.t.) Užeina dienomis staigus užsidegimas, kad imsiu ir padarysiu! Bet tas užsidegimas kaip greitai atsiranda, taip ir nuslūgsta... Tada vėl depresija, stresas ir t.t. Net nežinau ką man daryti, todėl noriu forumiečių paprašyti patarimų, nuomonių ar šiaip pasipasakokit kaip jūs sprendėte tokias problemas? Tikriausiai nebūsiu vienintelis kuriam trūksta motyvacijos siekti savo tikslų. :)
 
P.S atsiprašau už klaidas, prastas iš manęs lituanistas vakarais ;)