tadke

"N* man ta mokykla, verslininku busiu, limonus vartysiu"

"Būtinai pabaik aukštąjį mokslą, nes kitaip taves nieks negerbs ir busi juodadarbis"
Dažniausiai sovietų laikų senių butthurt'ines šnekos.

"N* man ta mokykla, verslininku busiu, limonus vartysiu"

Skelbimas: Parduodu puikų darbinį telefoną pigiai tik už 10 euru. KAINA GALUTINE.
Nuvažiuoji į kitą Vilniaus galą, susitinki su žmogumi: Labas, už 7 atiduosi?
<_<
TAIP, ATIDUOSIU GAIDY, UŽ DYKA, DAR LAUKTUVIŲ ĮDĖSIU IR BENZO PILNA BAKA PRIPILSU!
Norisi tokiam žmogui spjaut į akį.
 
 
Mane šitai irgi užknisdavo, bet pradėjau visada atsakinėti klausimu į klausima ir viskas. Gana naglai skamba, ir nera labai mandagu bet jie irgi juk sukciauja,bando prigaut... tad su naglais, naglai ir bendrauji ;)
Ką veiki? o ką?
Jei klausia kokie planai, tu paklausk o ką siūlai?
ir t.t. Jei pasako kad reikia padaryti tą ir tą, tada laisvai gali išsivartyti, kad esu užsiėmęs,išvykęs t.t.

BOMŽTRIPAS: IZRAELIS
 
Sveiki sveiki. Išlaukęs pagaliau šios datos, galiu jums pristatyti Gvido, mano Kelionių Partnerio Izraelyje, galutinį darbą. Šiandien šventė, todėl rašliavom apie kitas keliones šiandien nuplauks, kad per daug nesiblaškytumėm. Žiūrim! Trūkmė 30min~
 

 
daugiau kelionių rasite čia - http://bomztripas.lt

visi mieli mes uz euriukus :)

Daug kas mėgsta laukt tos naujųjų metų dienos tam, kad galėtų užsibrėžt kažkokius tikslus ateinantiems metams, bet vien pažiūrėjus į tikslus matosi, kad dauguma tų pažadų sau yra pasmerkti jau pačią sausio 1-ą dieną. Kai kurie net kartoja tuos pačius, kaip ir praeitais metais (iš kur ir juokelis "2016-iems pasižadu įgyvendint tuos tikslus, kuriuos buvau užsibrėžęs 2015-iems"), kai kurie dukart pabandę daugiau jų neužsibrėžia apskritai. Aš irgi buvau tame tarpe vienąkart, ir įgyvendinau visus 50% savo pažadų, bet tikrai ne todėl, nes tai buvo "New Year's resolution", bet dėl to, nes buvo kitų motyvatorių. :) Taigi, keletas priežasčių, kodėl TU neįgyvendinsi savo pažadų ir ką daryt, kad taip nebūtų:
 
Vizija be planavimo = useless
 
Čia bene pagrindinė priežastis, iš kurios išplauks visa kita. Tie, kurie turi patirties su projektų valdymu žino dvi skirtingas sąvokas "vizija" ir "planavimas", kur viena apibrėžia ko yra norima ir kas turėtų būt įgyvendinta, o kita - kaip ir kada. Pvz. užsibrėžiamas tikslas "mesti rūkyti", bet nežinomos jokios metodikos (daroma prielaida, kad "per metus kažką sugalvosiu") ir laiko tarpas yra 365 dienos, tai gaunasi taip, kad pusė metų nėra daroma visiškai nieko, nes dar ir taip likę daug laiko, ar ne? O po pusės metų arba pasimirštama, arba dar nukeliama toliau ir t.t., kol galiausiai gruodžio mėnesį padaroma išvada, kad per mėnesį jau sunkiai pavyks rasti tinkamą metodą metimui, tai gal tegu lieka jau kitiems metams...
 
Norint įgyvendint savo tikslą, jį reikia pradėt jau sausio 1-ą dieną, susidaryt bent jau minimalų planą, rasti norimus išmėginti tikslo įgyvenimo būdus (pvz. metimo rūkyti atveju gali būt "perskaitysiu populiarią knygą apie metimą", "mažinsiu po truputį", "naudosiu med. priemones (pleistus ir etc)"), apgalvoti, kas bus daroma, kai priemonės nepasiteisins (po savaitės metimo vėl traukiu cigaretę drebančiom rankom prie -20 C). Pirmosios metų dienos turi būt panaudojamos šių problemų sprendimui - metodų atradimui, planavimui, savo tikslų apgalvojimui ir jų įprasminimui.
 
Pažadas sau nėra "ką aš turėčiau daryt", o "ką aš norėčiau daryt"
 
Labai dažnai tarp daugumos pažadų gali pamatyt tokį dalyką kaip "Reikia pradėt sportuot", "Reikia pradėt sveikai maitintis", "Reikia daryt tą ar aną". T.y. asmuo, sukūręs šiuos pažadus, nenori jų vykdyt, bet žino, kad būtų gerai, kad taip tiesiog nutiktų (na būtų gerai numest tuos 10 kg, būtų gerai užsiaugint šiek tiek raumenukų ir pan.). Pažadai sau savaime neįsivykdys, o pažadai, kurių pats autorius nenori vykdyt (nieko nenoriu keist, bet noriu numest 10 kg) yra tiesiog pasmerkti jų numetimui į šalį.
 
Bet, žinoma, visi norim būt gražūs, produktyvūs ir kt., todėl norint įgyvendint pvz. norą sveikai maitintis, reikėtų jį užsibrėžt kitaip - galbūt tikslą apibrėžt kaip "per parą neviršyti X kcal" ar "atsisakyti šių maisto produktų". Tokiu atveju planavimas yra daug paprastesnis ir kiek labiau įgyvendinamas - per pirmąsias metų dienas galima susidaryti lenteles kalorijoms skaičiuoti ar naudoti app tam, susigalvoti "nuobaudas sau", jeigu režimo nebus laikomasi. Tokiu atveju turint aiškų tikslą ir būdus jam įgyvendinti, įmanoma pradėt jį vykdyt iškart. Abstraktus "reikia sveikai maitintis" dažniausiai reiškia, kad "ai gal nevalgysiu šito burgerio, gi užsibrėžiau sveikai maitintis", bet grįžęs namo tas asmuo sušmaukščia porą steikų. :)
 
Tikslų kopijavimas nuo kitų
 
Na, ir šitam forume pamatom tokių pavyzdžių. Pirmieji postų autoriai parašo kažkokius savo tikslus ir galima matyt, kaip tie patys tikslai kartojasi ir pas kitus. Taip pat, kaip viduryje temos iš niekur nieko atsiradęs tikslas po to pradeda kartotis ir vėliau. Paprastai tariant kai kurie žmonės sudarydami savo tikslus skaito kitų žmonių pažadus ir pagalvoja "jo jo, sportuot būtų gerai, reikia įsirašyt ir man", nors nei jie nori sportuot, nei yra tam pasiryžę. T.y. vėl išlenda tas mąstymas "būtų gerai", ignoruojant tai, kad pats autorius to daryti visai nenori.
 
Sprendimas gana paprastas: nekopijuoti, neskaityti kitų žmonių tikslų nesusidarius savųjų ir užsibrėžt tik tokius tikslus, kuriuos pats nori įgyvendint (ne tuos, kur "būtų gerai <insert stuff>", bet kur "noriu būt <insert stuff>") ir kurių įgyvendinimui jauti, kad turėsi ryžto. Jeigu darai kažką tik dėl to, nes kažkas kitas tą daro, tikėtina, kad to ir neįgyvendinsi.
 
Motyvacijos trūkumas
 
Žinoma, kai pamatai skaičius 2016-01-01 būna motyvacijos įgyvendint tikslus, kuriuos užsibrėžei vakar, bet ar tos motyvacijos užteks visiems metams? Ar jausiesi taip pat pamatęs pvz. 2016-07-14? Paprastai tariant, ar tavo tikslas yra tau tiek svarbus, kad net be jokio papildomo stimulo tu būsi motyvuotas jį įgyvendint? Ar visgi reikės vasarį jau eit į /r/GetMotivated subredditą ir bandyt ieškot kažkokio stimulo? :) Naujųjų metų pažadas yra ypatingai prastas motyvatorius, ir tą reikėtų suprast iškart užsibrėžus tikslus. Paprastai tariant, tu nedarysi kažko dėl to, nes užsibrėžei tokį tikslą praeitų metų gale.
 
Sprendimas būtų neužsibrėžt tikslų, kurie tau nėra labai svarbūs, tokių, kurių įgyvendinimui neturėjai motyvacijos praeitais metais. Stebuklingai šiais metais tos motyvacijos neatsiras ir tikėtina, kad jau vasarį būsi pamiršęs savo tikslą. Taip pat netgi atradus tokius tikslus (ir nepamiršus planavimo stadijos, žinoma), reikėtų rast kažkokių external motivators. Retas žmogus sugeba įgyvendint tikslą vien dėl to, nes užsibrėžė tą padaryt gruodžio 31-ą. Paprastai tikslai yra įgyvendinami dėl kitų, dažniausiai asmeninių, priežasčių.
 
Per daug tikslų
 
Šitas ypatingai aktualus, ir labai yra susijęs su kopijavimu tikslų. Daug žmonių užsibrėžia ypatingai daug tikslų, darydami prielaidą, kad metai juk ilgi (nors dažniausiai nepradeda vykdyt jų iškart dėl tos pačios priežasties - juk dar daug laiko). Deja, metai nėra ilgi, ir dauguma tikslų yra tokie, kuriuos įmanoma įgyvendint tik part-time (darbo metu juk štangų nekilnosi, ar ne?). O to part-time kiekis pas daugumą nėra toks didelis, kad į jį tilptų daug tikslų+liktų laisvo laiko.
 
Savaime nėra blogai užsibrėžt daug tikslų, kurių negali įgyvendint, tačiau reiktų nusistatyt prioritetus ir atsirinkt tikslus taip, kad nebūtum pernelyg perkrautas. Jeigu visgi pasisekė ir iki rugsėjo spėjai įgyvendint savo aukščiausio prioriteto tikslus (kuriuos ir pasižymėjai, kaip 2016-ųjų tikslus), kas dabar draudžia imt sekantį žemesnio prioriteto tikslą ir dirbt prie jo? :) Jeigu visgi nespėjai įgyvendint per visus metus, kitąmet įgausi naudingos patirties ir išmoksi geriau planuot savo tikslus bei laiką - žinosi, kiek gali užsibrėžt tikslų, kad juos įgyvendintum! T.y. tavo kiti metai yra jau užprogramuoti būt geresni! O kai tikslai yra įgyvendinami, tai ir motyvacijos yra daugiau juos vykdant.
 
Nenumatoma, kas bus daroma nepasisekus
 
Šitai galima pridėt prie planavimo stadijos, tačiau norėčiau išsiplėst. Jeigu esi projektų vadovas, visad turi apgalvot variantą, kad kažkas kažko nespės padaryti, kad pritrūks lėšų ar pan. ir susidaryt "kompromisų matricą", t.y. nusibrėžt, kurie kintamieji yra lankstūs, o kurie - ne. Įsivaizduokime situaciją, kuomet mano tikslas yra "mesti rūkyti", bet jau rugsėjis, aš visą šitą laiką labai stengiausi, bet vis tiek surūkau po pakelį per dieną. Ką man dabar daryti? Tikėtina, kad iki gruodžio aš jau nebemesiu rūkyt ir su tuo susitaikau. Mano galimi sprendimai tokiu atveju:
1. Pakeist tikslą iš metimo rūkyti į pvz. "pakeisti įpročius ir rūkyt dvigubai mažiau - po pusė pakelio per dieną". T.y. aš pakeičiu savo tikslo apimtį. Nors ir nebūsiu įgyvendinęs savo tikslo pilnai, bet būsiu jį įgyvendinęs dalinai.
2. Galbūt derėtų patį tikslą perkelti į kitus metus ir toliau stengtis naudojant įvairias metodikas, kurių dar neišbandžiau? Šiuo atveju mano lankstusis kintamasis yra laikas.
3. Sekantis kintamasis būna piniginės lėšos, tačiau jis šiame pavyzdyje nelabai tinka. :)
 
Tikėtina, kad tau nepavyks įgyvendint visų tikslų, tikėtina, kad susidursi su sunkumais, apie kuriuos nepagalvojai planuodamas ar užsibrėždamas viziją. Reiktų būt tam pasiruošus iškart - nuspręst, ką esi pasiryžęs paaukot, jeigu tau nepasiseks.
 
Atidėliojimas
 
Metai - ilgas laiko tarpas. Ypač sausį atrodo, kad gal dar galima patūsint, o viską palikt vėlesniam laikui. Juk iš 365 dienų liks visos 334 dienos - menkas praradimas, ar ne? Ne. Galbūt tavo tikslams įgyvendinti ir užtektų 334 dienų, bet atėjus vasariui atrodys, kad užteks ir 300 ir t.t. Įsisuksi į procrastinatinimo spiralę, iš kurios ištrūkt nėra lengva, todėl reikėtų į ją neįsisukt apskritai.
 
Sprendimas yra nurodytas pirmajame punkte - planavimo stadijoje reikia nusibrėžt aiškiai, kada kas bus bandoma įgyvendinti. Ir tas laikas neturi būt "iki gruodžio 31", tai turi būt konkretūs laikai, nurodyti kiekvienam iš tikslų. Taip pat tikslai turi būt pradedami vykdyti iškart.
 
Išvados!
 
Neužsibrėžkit naujųjų metų tikslų. Tokia metodika neveikia. :) Bet jeigu visgi nusprendėt, pasinaudokit patarimais viršuje. Didžiosios kompanijos yra sėkmingos ne dėl to, nes jos turi geriausius programerius, ne dėl to, nes ten dirba labai talentingi UX specialistai ar pan., bet pagrinde dėl to, nes jos sugeba ypatingai gerai ir tiksliai planuot visus procesus - t.y. ne tik taip, kad kažkas išleidžiama laiku, bet ir taip, kad darbuotojai būtų laimingi dirbdami ten. Panašią praktiką (žinoma, ne visiškai tiesiogiai) visad įmanoma panaudoti ir asmeniniame gyvenime. :)
 
Sėkmingų naujųjų 2016-ųjų metų, uždarbiečiai!

Aš šiame forume jau senai, kaip ir daugelis mūsų. Klysti, turiu kelias idėjas. Aš ne bet ka rašinėju, aš tau padedu suprast kas tikrai neveikia, kad neišvaistytum savo ir mūsų laiko. Turi pinigų, investuok. Nusipirk ką nors ir pardavinėk internete, turguje, ar dar kokioje prekyvietėjė. Sugalvok kas tau patinka kuo domiesi, kokios profesijos norėtum, tada domėkis tuom, bendrauk su panašiais žmonėmis,galvok apie perspektyvas, stebėk naujienas, pamegink dalį investuoti į rizikinga idėją, kuri pirma šauna tau į galva, susidurk su sunkumais, nepasiduok, mokykis iš klaidų. Nepamiršk, kad kai susiduri su tikru legaliu civilizuotu verslu, turi išmanyti įstatymus, reikiamus mokėti mokesčius, reikiamas įregistruoti ūkines veiklos organizavimo formas ir tt. tik nereikia žinoti visko, užtenka tik to ko reikia tavo veiklai. Pradžioje siūlau uždarbis.lt naudotis kaip priemone informacijai gauti, bet ne partnerių paieškai. Patarimas - pradžioj pradėk vienas, neiškok partnerių. Be to viso, dar žinok kas tave veda, veža, kas padės pereiti kliūtis nepasiduoti kai liksi su 0 (dar gerai jei taip) ir panašiai... Pagalvok ar išvis nori prasidėti su verslu, gal tiesiog tu nori pinigų, pats verlso darymas taves neveža, tada dar gali padirbti pakeliauti, pastudijuoti, nebūtina skubėti. Nerizikuok visais pinigais, pradėk nuo paprasto versliuko, nereikia kurti microsoft, ar fb. pradek nuo pomidorų prekybos turguje (juokauju), pajusi kas tai yra. galvok apie tai kas tau įdomu ir ką norėtum veikti šiame gyvenime, susiek tai su savo darbu - gyvenimo darbu (gal kiek per skambiai). Sėkmės kelyje, parašyk mum kaip seksis, patarsime ;)

Skaitau temos autoriaus pranešimą ir šypsausi :). Man iškart kyla klausimas - ką tu veiki dienomis ir ką žadi veikti, metęs mokslus? Ar tau mokslai trugdo kažkokiai veiklai? Nori mesti juos tik dėl to, kad "nepatinka"? Ar čia, tavo manymu, yra geriausias būdas, spręsti problemas? Tai jei, tarkim, įkursi savo verslą, ir kas nors nepatiks, ką darysi? Mesi viską į šalį ir pradėsi naują verslą? Kažkaip kvaila atrodo atsiradus kažkokiems sunkumams, ar kai kas nors nepatinka, viską tiesiog mesti. Nelabai įsivaizduoju, kaip tu tada žadi verslą įkurti? Su tokiu mąstymu čia geriausiu atveju būtų tokio tipo verslas, kaip per filmus dažnai tenka pamatyt, kur maži vaikai stovi prie gatves ir savo spaustas apelsinų sultis pardavinėja.
 
"Nenori gyventi kaip kiti". O ką dėl to padarei, kad "negyventum kaip kiti?" Kodėl tas "kitų" gyvenimas yra blogas? Šiais laikais, pastebėjau, jaunimui į galvą yra kalama, mano manymu, labai durna mintis: "neatrandi savęs? Nežinai ką nori daryti? Nedaryk nieko, pakeliauk metus po pasaulį, sėdėk namie ir apmąstyk viską ir atrasi save." Nu o kas bus, jei neatrasi? Argi taip blogai pabaigti mokslus, įgauti specialybę, dirbti kad ir ne taip jau mėgstamą darbą, tačiau turėti galimybę kilti karjeros laiptais? Turėsi tvirtą pagrindą, laisvalaikiu galėsi mėgautis savo hobiais, šeima, draugais ir t.t., ar kad ir ieškoti savęs. Gal bedirbdamas atrasi save ir galėsi pradėti pagaliau daryti tai, ką nori. Mūsų tėvai sovietiniais laikais jau augo tokioje sistemoje, kur viskas buvo nuspręsta už juos, neturėjo beveik jokių karjeros galimybių ar pasirinkimų, ir dėl to nedejavo. Dabar, žiūriu, visi labai išlepę patapo. Skaitant tavo pranešimą tai atrodo, kad tau geriau yra išvažiuoti į ukus ir dirbti juodą darbą, negu kad čia pabaigti specialybę, įgauti diplomą ir dirbti kvalifikuotą darbą. Išvažiuoti į ukus visada spėsi. Na, o jeigu tau taip norisi, tai ką tu čia dar veiki? Mesk mokslus ir važiuok, tik nelabai suprantu, kuo šis sprendimas yra pranašesnis už mano pateiktą sprendimą.
 
Sakai, kad žinai, jog kuriant savo verslą reikės dirbti naktimis ir t.t. ir teigi, jog esi tam pasiryžęs, bet... kur tavo verslo idėja, planas? Panašu, kad šių dalykų neturi, o dirbti ofisinio darbo nenori. Tai ką siūlai? Mesti mokslus, sėdėt tėvam ant sprando ir skaityt "self-development" knygas? Ar važiuot į ukus ir dirbt juodą darbą? Kodėl tada pvz. tau netinka idėja išmokti kad ir programuoti ir dirbti freelanceriu? Dirbsi kiek norėsi, iš kur norėsi ir kam norėsi. Not that bad, is it?
 
Sorry, bet skaitant tavo pranešimą iš šono atrodo, kad tai tik eiliniai vaiko, kuris nori tapti dar vienu Stevu Jobsu nieko nedirbdamas. Tai, kad kažkas metė mokslus ir tapo labai sėkmingu žmogumi, nereiškia, kad ši sėkmės formulė tiks ir tau. Labai teisingai šiuo klausimu parašė Kamilė.

Važiuok padirbk, pamatysi, kad niekas niekur tavęs nelaukia (daug kur pigesnių privažiavę ir vieni kitus atsiveža, nemažai šalių ir vietiniai darbo neranda, daug kur kalbos reik jei ne angliakalbėse šalyse) ir nors didesnės galimybės užsidirbt, bet padaugink visas išlaidas iš N kartų užsienyje (ypač sveikatos ir kitas paslaugas, maistas ne visada rodiklis) ir gaunamą atlyginimą, suprasi, kad lietuvoje gaunant vidutinį visai neblogai yra.
Prieš pora vasarų juokingai atrodė vienos pažįstamos išvažiavimas į UK užsidirbt vasarą, labai džiaugėsi kad tvarkymo ir valymo paslaugose apie 2-2,5k LITŲ uždirbdavo (jau ir čia nėra sunku tiek uždirbt), o kur dar pragyvenimas belenkiek žmonių vienam bute ir t.t. (tik dėl kelionės apsimoka).
Pats po daug vasarų sezonų žemės darbų (Lietuvoje) praėjo noras kažką daryt su žeme ir net namą turėt, kuriame vistiek pastoviai prižiūrėt reik (nesamdysi kiekvieną dieną sniego kasėjo 6h, kad nukastų į darbą automobiliui kelią). Taip pat buvau JAV (ne pirmuose kursuose) daugiau dėl pamatymo, o ne uždarbio, tai va ten pamačiau, kad žmonės dirba 2-3 darbus ir nesiskundžia, kad turi tik 1 laisvą dieną savaitėje. Ir visiems px, kad ir jų vaikai niolikiniai dirba po 1-2 darbus, nes tiesiog taip sistema padaryta, kad dirbi ir užsidirbi, tada gali tūsintis, o čia grįžti, pasižiūri, kad visi po 1 darbą dirbą ir skundžias neieškodami alternatyvų užsidirbt. Japonai ten irgi nesveiki su darbais, kažin kodėl šios šalys klesti.
O baigt reik, kad išmoktum komandiškiau ir logiškiau mastyt, o ne "prisiskaičiau ir man px" (jei taip yra, tai eik ir daryt tuos verslus, bet ar žinosi ko trūksta, kaip atsirinkt poreikius, kaip paskaičiuot, kokių išlaidų reik, kokios rinkos situacija su tiekėjais ar klientais ir t.t.t.t. - kol nepadirbi panašios srities įmonėje net ir barą atidaryt atrodo nesunku).
Žinoma besimokant reik pradėt ir dirbt, nes kitaip irgi nieko nebus, nes baigusių niekam nereik. O kad būtum kažkokios srities entuziastas nesimato, nes tiem tai baigt nereik, bet tokiu vos keli procentai nuo visumos.
O nenori šimtui metų imt - neimk, nuomuokis kaip užsienyje įprasta, nes ten niekas neįperka ir nuomuojas arba irgi išsimokinėja dešimtmečiais, net leidžia paveldėt ir pratest paskolas vaikams (jei nori, jei nenori tiesiog parduoda neišmokėtus butus). Taip pat užsienyje žmonės gaudami pajamas jas kaupia, investuoja, reinvestuoja, ieško kur įdarbint ir pan. o ne ant minusinių indėlių laiko.
Ir didelis dalykas ne teorija, kad noriu, o praktikos daug bei pastoviai pozityvus požiūris "darysiu ir pavyks".
Ir t.t. ilga tema, bet iš savo mokslų bei tam tikros srities išmanymo bei ankstesnio, logiškesnio, rizikingesnio pamastymo nei kiti tą padarę ir kelių metų įmonėje, kol supranti kas kaip vyksta verslo pasaulyje. O dabar gyvenu (ne egzistuoju), darbo valandas pasidarau kada noriu, nereik vargintis dėl paskolų ar dar kažko.
Ir dar... NIEKADA neturėk vieno pajamų šaltinio (95+ proc žmonių, tiksliau lietuvių, bėda), net jei ir esi geras specas ir gauni alga, sukurk beveik pasyvias pajamas kurioms reikia valandos per savaitę, išskaidyk į skirtingas rizikas ir dar šimtas dalykų, kurių nemažai universitete mokino, bet ne pagrindėje specialybėje, o tiesiog galima pasiimt papildomų pageidaujamų dalykų kurie galbūt tave domina ir išmokt visko papildomai, bet aišku tada mažai laiko laisvalaikiui ir t.t.

Įdomiai tu čia rašai, nori savo verslo, bet nenori dirbti 9-5 tipo darbo. Nepagalvojai, jog kuriant kažką savo, turbūt kartais reikės dirbti ir 20 valandų per parą, 7 dienas per savaitę, bent jau tol, kol viskas įsivažiuos (JEI įsivažiuos). Aš nenoriu teigti, jog nedaryk nieko, nes jei kažkas gyvenime netinka - tai keisk, o bet tačiau... Nepamiršk, kad nors verslininkai ir yra asociajuojami su 'risk-taking', dažniausiai ta rizika būna itin gerai apskaičiuota, tad prieš mesdamas mokslus apmąstyk kodėl verta ir kodėl neverta; nors dažnai girdime, kad itin sėkmingi verslininkai metė univerą/collegą (Jobsas, Gateas, Zuckerbergas etc), tačiau statistika apie verslą sako mums ką kitą - dažniausiai verslus kuria žmonės su patirtimi toje srityje, matydami, jog gali kažką pakeisti ir padaryti geriau (pigiau, inotyviau, efektyviau etc), tačiau apie tokius žmones mes negirdime, nes tai yra norma. Taigi, grįžtant prie tavo mokslų metimo temos ir rizikos - galbūt, jei taip trokšti būti verslininku, yra geriau turėti patirties kažkokioje specializuotoje srityje nei neturėti jos visai t.y. turėti finansų diplomą ir išmanyti kažką apie finansus nei tiesiog būti dar vienu, kuris nenusimano nieko, bet nori itin daug.
 
O jei nori kur nors išvažiuoti į užsienį - važiuok, ieškok galimybių dabar, mesk studijas ir susirask darbą (kad ir "juodą" - jei turi svajonių/siekių, toks darbas bus tik motyvacija, jog nori kažko daugiau, o ne tik fabrike klijuoti detales ar skaičiuoti sudėtus daiktus į lentynas sandelyje - kalbu iš savos patirties), pasitaupyk pinigų ir važiuok, kol esi jaunas. Forume buvo tema apie darbą Kinijoje - jei domina gyvenimas ten, parašyk tam žmogui; dabar kaip pasaulis po mažu tampa "be sienų", o internetas atveria puikias galimybes susirasti naudingos informacijos apie darbą svetur (ne tik Anglijoj ar Norvegijoj), pats laikas yra kažką keisti ir daryti. Esmė yra tik ta, jog turi turėti bent idėją, ką darysi. Mesti mokslų vien tam, jog mesti - ar verta? Kas iš to, jei mesi mokslus, tačiau dienom nieko neveiksi, nes, neva "aš ne toks, turiu kurti savo verslą". Aš pati mečiau mokslus, bet turėjau bent idėją ką veiksiu ir kodėl man neverta studijuoti x specialybės, nes savo ateities perspektyvoje man, galbūt, to, ką mokausi, visai neprireiks.
 
Žodžiu, kaip ten sakoma, gyveni tik kartą, tad daryk ką nori, tačiau gyveni tik kartą, todėl ir apgalvok ar tavo veiksmai suteiks kažkokios apčiuopiamos vertės/laimės ateičiai. Sėkmės!

Sustabdyk, arba nutraukt studijas. Dzin tėvai, kad sumokėjo už viską, jeigu labai jau verks, visada gali užsidirbti ir gražinti. Be to, blogai, kada tavo sprendimus lemia kiti žmonės. Čia turiu omeny tai, kad galėjai skirti vasarą darbui užsienyje, bet dėl draugės to nepadarei. Ėjai mokytis tik tam, kad eiti mokytis. Čia yra didžiausia klaida, kurią daro jaunas žmogus. Pats turiu nemažai pažįstamų, kurie po 12 kl. ėjo mokytis tik todėl, nes dabar tai yra "madinga", o praėjus vieniems, ar kitiems metams visi iki vieno gailisi. Žodžiu, norėjau pasakyti, jog negyvenk kitų žmonių lūkesčiais. Realiai, tavo keliami klausimai man taip pat aktualūs, nes man 20, mokausi turizmą, su kelionėm, ir realiai, aš nelabai savęs šioje sferoje matau. Kartais atrodo, jog tai gali būti man, o kartais atrodo, kad visai ne. Ko gero, kad ne savo rogėse sėdžiu. Liko paskutiniai metai, man jau 20 ir aš nė velnio neturiu nė menkiausios idėjos, ką veikti su savo gyvenimu po. Tiek, kad vasarą galbūt atsiras galimybių išvykti į užsieni pas gimines, tai jeigu viskas gerai klosis, greičiausiai grįžti neketinsiu, ko pasekoje ir mokslus atidėsiu, nes manau, kad man dar reikia laiko, jog pačiam suprast, kur aš galėčiau atsiskleisti. Dar tavo tokia kaip bėda manau yra ta, jog tu nenori dirbti nuo 9-17. O kas nori? m? Niekas nenori, bet kartais taip susiklosto aplinkybės, jog reikia ir neturi kur dingti. Esu užtikrintas, kad ir tau teks pro tą patį praeiti ir visai ne todėl, kad didžiajai daliai tenka, bet todėl, nes tu to labai nenori. Kaip ir sakė, gali padirbt barmenu, kad pamatyti viską iš arčiau, kaip kas dirba ir veikia, nors mano galva tai kavinė ar restoranas yra jau nebe ta niša, kur galima investuoti pinigus. Būtų labai sunku rasti ką pasiūlyti geriau, nei gali pasiūlyti dar 100 kavinių/restoranų mieste. Taigi, sunki padėtis, bet, kad mastai ta linkme, galvoji apie tau rūpimus dalykus, tai jau yra gerai. Nežinau, ką dar pridurti, tad palinkėsiu sėkmės, šiuo atveju tose pačiose rogėse esam.

Sveiki, forumiečiai.
 
Šį forumą atradau atsitiktinai, manau čia renkasi tikrai gudrūs žmonės, todėl noriu jūsų patarimo.
Taigi, papasakosiu trumpai apie save ir savo problemą kuri mane kamuoja jau kuris laikas..
 
Pradžia
 
Viskas prasidėjo paauglistėje, berods 10 klasėje. Sedėdavau suole ir galvodavau apie visus tuos žmones gyvenančius – egzistuojančius. Niekada nenorėjau tokiu būt, visada sakydavau nebūk eilinis, nebūk eilinis... Ir pradėjau galvoti apie kažką savo. Pradžioje kaip ir visi mes (bentjau daugelis), noriu atsidaryti kavinukę/restoraną gyvent kažką kitokio nei daugelis gyvena. Ėjo metai ir mano motyvacija mokytis vis seko ir seko. Atėjo 12 klasė ir reikėjo apsispręsti stosiu kažkur ar ne. Su drauge (draugė mokėsi tikrai labai gerai, išlaikė visus egzus 90+ %) buvom nusprendę baigsim dvylika klasių ir varysim į „Norge“ ar „Ūkus“ padirbėt, užsidirbsim pinigų ji eis mokytis, o aš kažką kursiu savo, nes nenorėjau mokytis (užteko tų dvylikos metų). Ant egzaminų buvau dėjęs, nieko nesimokiau, kadangi buvau ramus, kad po dvylikos važiuosim dirbt! Po visų 100-tadienių ir paskutinių atėjo „lauktieji“ egzaminai. Egzaminus visus išlaukiau, kai kuriuos net geriau, už tuos kurie tikrai nuoširdžiai mokėsi, galiu pasigirt, kad už matematiką iš B lygio surinkau daugiau nei kai kurie, kurie turėjo pasirinkę A lygį. Bet, staiga draugė apsigalvojo, nusprendė studijuoti.. Nu ką, draugės ir mamos prikalbėtas stojau ir aš... Įstojau į VGTU finansus (nes visiškai nežinojau, kas patinka ir ką studijuoti, o finansai atrodė su pinigais susiję gal visai ir nieko). Pamenu, koks patenkintas buvau kai atsiverčiau lamabpo ir pamačiau, kad priėmė į mokamas dienines studijas.
 
Studijos
 
Po dvylikos baigimo vasara praėjo greit (egzaminai, išleistuvės, stojimų atsakymai). Taigi, atėjo rugsėjis ir reikėjo pakuotis mantas ir važiuot gyvent pačiam, be mamos maisto. Pradėjau studentauti, paskaitas „šaravodavau“, atėjo sesija, šiaip ne taip „praslydau“, tada vėl tęsėsi „šaravojimas“ iki kitos sesijos, tą sesiją aš irgi „praslydau“. Mokiaus, kad tik mokytis. Atėjo vasara ir aš pradėjau skaityti knygas, jos man pradėjo labai patikti (skaitau saviugdos temomis, apie verslą, taipogi mėgstu skaityti biografijas). Perskaitęs alchemiką, du tėčius ir Jobso biografiją. Aš supratau, kad nebenoriu aš mokytis.. Pradėjau galvoti, ką man diplomas gali duoti, nebeįsivaizdavau savęs dirbančiu banke ar kokioje tai įstaigoje.
Vasara baigėsi atėjo ruduo, ir vėl reikėjo grįžti į Vilnių ir tęsti mokslus. Nuo rugsėjo iki dabar aš išvis nelankau paskaitų, nueinu tik ant atsiskaitymų.. Pagaliau supratau, kad man visai nepatinka mokytis, einu į „koledža“ kaip į pragarą. Išvis nesuprantu, kodėl reikalingas tas diplomas, juk jis negarantuos saugaus gyvenimo. Supratau, kad baigęs mokslus įsidarbinęs kokioje tai įstaigoje aš nebūsiu laimingas, netobulėsiu, neatskleisiu viso savo potiancialo.. (jei tikrai, jausčiau tam meilę, aistrą - eičiau į banką ir dirbčiau už ačiū dėl patirties ir ryšių)
Kai pradedu mastyti dar giliau, apie ateitį, juk visą gyvenimą nesinuomuosiu buto, reikės kažkur įsikurti pačiam su šeima, norėsis gyventi gražiai, gražios mašinos, aprūpinti vaikus, kad jiems nieko netrūktu. Iš to seka klausimas KAIP? Imti butui paskolą 100metų? Nenoriu gyventi, kad tik gyventi, nenoriu egzistuoti. Noriu prisidėti prie pasaulio gerinimo, pakeisti jį nors šiek tiek. Noriu, kad po manęs jis pasidarytu geresnis.
 
KĄ DARYTI???
 
Paskutinius mėnesius galvoju, kas aš ir kokia mano paskirtis gyvenime. Noriu sužinoti ko tiksliai noriu ir neįsivaizduoju kaip mokslai ar diplomas gali man tai suteikti. Kuo daugiau skaitau, galvoju, tuo daugiau man viskas darosi neaišku..
Taigi, klausimas būtų toks – kaip man rasti save, ką daryti? Mesti mokslus ar ne? (Bet kai pagalvoju apie mokslų metimą iškart akyse stovi tėvai, nepatenkinti.. Juk tiek pinigų sukišo į mano mokslus, o aš visiškai nenoriu mokytis ir dirbti kažkokio monotoniško darbo nuo 9-17h. ) Norėčiau išvažiuoti kažkur (ne i angliją, norvegiją), kažkur toliau į ne tokią nusistovėjusią šalį, o iš to vėl kyla klausimas kaip? Jei aš neturiu pinigų?
 
P.S Nepykit už gramatines klaidas ir už visą tokią seką ir minčių kaitą. Tiesiog tai pirmas kartais, kai aš rašau kažką panašaus.

Kadangi pagaliau atsirado mano jau seniai laukta forumo skiltis, iš karto kilo noras šią skiltį papildyti įdomia informacija. Taigi, pabandysiu panagrinėti kažką įdomesnio ir neįprasto. Kaip jau supratote iš temos pavadinimo, bandysiu šiek tiek pakalbėti apie spalvas – kam tai reikalinga, kokia jų reikšmė versle bei pateiksiu keletą patarimų kaip būtų galima tai panaudoti ir ko reikėtų vengti.
 
Straipsnį norėtųsi pradėti šūkiu, kuriuo remiasi Spalvų Marketingo Grupė (The Color Marketing Group): „Spalvos parduoda, o tinkamai parinktos spalvos parduoda geriau“.
 
Taigi, ar kada pagalvojate, kokias spalvas renkatės savo marketingo žinutei, internetiniam puslapiui ar paprasčiausiai vizitinei kortelei? Dėl kokių priežasčių Jūs pasirinkote būtent tokias spalvas? Taip pasirinkote todėl, kad Jums pačiam patiko tokios spalvos, ar pasirinkote dėl marketingo žinutės pobūdžio? Nors gražus žinutės vizualinis apipavidalinimas yra labai svarbu, tačiau būtina žinoti, jog skirtingos spalvos skatina skirtingas žmonių, kurie mato jūsų žinutę, reakcijas. Taigi, ar Jūs esate tikri kokią informaciją Jūsų žinutė perduoda?
 
Dažnai būna sunku patikėti, kad spalvos gali turėti kokią nors įtaką mūsų kūnui ir protui. Tačiau mokslininkai žino, kad spalvos gali įtakoti mūsų kūno fiziologiją bei protinę būseną. Wohlfarth and Sam atliko eksperimentą su 14 neįgalių vaikų. Jie buvo apgyvendinami skirtingų spalvų aplinkose. Pastebėta, kad skirtingose aplinkose užfiksuotas gana ryškūs kraujospūdžio pasikeitimai bei agresyvaus elgesio kaita. Iš šio tyrimo buvo nustatyta, kad spalvos stimuliuoja mūsų nervinę sistemą ir iššaukia įvairias emocines būsenas.
 
Marketingo tyrimai rodo, kad daugiau nei 80% vizualios informacijos yra susieta su spalvomis. Kitaip sakant, spalvos perduoda reikiamą informaciją. Pavyzdžiui, ar pastebėjote, jog dauguma greito maisto restoranų naudoja ryškiai raudoną ir oranžinę spalvą? Ir tai yra daroma visiškai neatsitiktinai, nes tyrimai parodė, kad šios spalvos skatina žmones greitai pavalgyti ir išeiti – o šito kaip tik ir trokšta visi greito maisto restoranai. Taip pat nenuostabu, kad suaugusiųjų puslapiuose vyrauja raudona ir juoda spalvos. Manoma, jog šios spalvos turi seksualinį potraukį.
 
Taigi, prieš pradedant kurti kažkokią marketingo žinutę, labai protinga būtų pasidomėti spalvų psichologija. Nesvarbu ar tai vizitinė kortelė, lankstinukas, internetinis puslapis, plakatas ar kažkas kita. Spalvos jūsų siūlomai medžiagai suteikia ne tik išvaizdą, bet įtakoja ir mūsų visų elgesį. Todėl būtina žinoti kokią įtaką parinktos spalvos gali turėti tikslinei auditorijai.
 
Virtualioje aplinkoje spalvos turi dar didesnę reikšmę. Kadangi internete beveik nėra galimybės bendrauti su klientu "akis į akį“, viskas vykstą per vizualinę terpę. Žodžiai naudojami jūsų internetiniame puslapyje turi didžiausią reikšmę jūsų klientams. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad spalvos taip pat yra labai svarbu. Jūsų svetainės fonas, teksto spalva, antraštės ir pan. gali turėti rimtos psichologinės įtakos jūsų svetainės lankytojams. Suprasdamas spalvų psichologiją puslapio savininkas savo svetainę gali padaryti dar patrauklesnę akiai bei sukurti įsimintiną prekinį ženklą. Tinkamos spalvos pasiunčia tinkamas žinutes klientui ir patraukia dėmesį ten kur reikia.
 
Yra atlikta daug įvairių tyrimų siekiant išsiaiškinti spalvų poveikį žmogui. Štai keletas faktų iš kai kurių tyrimų:
 
• Seulo tarptautinėje COLOR EXPO 2004 parodoje atliktas tyrimas parodė, kad 92,6% apklaustųjų daugiausia dėmesio skiria produkto išvaizdai, 5,6% - lietimo pojūčiui ir tik 0,9% - klausai ir uoslei. Vėliau apklausus kokią įtaką renkantis produktą turi spalva, net 84,7% apklaustųjų teigė, kad spalva turi didžiausią įtaką.
• CCICOLOR nustatė, kad žmogus pasąmonėje susidaro įspūdi apie kitą žmogų, aplinką ar produktą pamatęs jį per pirmas 90s. O nuo 62% iki 90% šių įvertinimų buvo remiantis vien spalva.
• Loyola universitetas nustatė, kad tinkamų spalvų parinkimas padidina prekinio ženklo žinomumą iki 80%.
• Psichologai nustatė, kad spalvos skatina smegenų darbą ir padeda geriau įsiminti matomus dalykus. Spalvotas vaizdas žymiai lengviau įsimenamas, nei toks pat vaizdas, tačiau juodos ir baltos spalvos.
• Spalvos pagerina skaitomumą – 40%, išmokstamumą – nuo 55% iki 78%, o supratimą – 73%.
 
Taigi, kokią reikšmę vis dėlto turi tos spalvos? Žemiau pateikiamos keletas pagrindinių spalvų aprašymų, nors jų yra daug daugiau. Taip pat reiktų žinot, kad visos spalvos yra skirstomos į 3 grupes: neutralios, šiltos ir šaltos.
 
Neutralios spalvos:
 
• Juoda. Ši spalva asocijuojasi su valdžia ir galia, stabilumu bei jėga. Taip pat ši spalva siejasi su intelektu, elegancija, rafinuotumu, gundimu. Juodi drabužiai žmones lieknina. Kartais ši spalva siejama su blogiu bei mistika. Juoda – yra labai rimta spalva, kuri iššaukia stiprias emocijas; per daug juodos spalvos gali sukrėsti žmogų.
 
Patartina šios spalvos naudoti nedaug, tik mažuose plotuose, nes tai gali sietis su depresija. Ši spalva tinkama taikant į aukštuomenės rinką arba siekiant sudominti jaunimą, pasitelkiant mistiniu įvaizdžiu. Taip pat patartina kartu naudotis dar vieną, kokią „stiprią“ spalvą, tam kad klientui sukelti teigiamus jausmus.
 
• Balta. Daugumai ši spalva asocijuojasi su tyrumu, nekaltybe (vestuvių suknelė), jaunyste, švarumu (daktarai su baltais chalatais), saugumu. Taip pat ši spalva simbolizuoja neutralumą arba spalvų nebuvimą. Rytinėje pasaulio dalyje daug kur balta siejasi su rytu. Taip pat kai kuriuose rytų šalyse ji siejama su mirtimi.
 
Patartina šią spalvą naudoti kaip foną, nes išryškina kitas spalvas. Balta spalva atspindi šviesą ir dauginasi, taip sukurdama įvaizdi, jog aplinka atrodo didesnė, nei iš tiesų yra. Balta spalva kaip ir neturi jokio neigiamo poveikio internetiniam puslapiui, nebent beveik visa svetainė būtų baltos spalvos.
 
• Pilka. Ši spalva asocijuojasi su praktiškumu, amžinybe, solidžiais dalykais gyvenime, konservatyvumu, saugumu, branda. Per daug pilkos nekelia jokių jausmų, tačiau panaudojus ją protingai produktui prideda solidumo. Pilki atspalviai ar šešėliai siejasi su senatve, mirtimi, depresija, niūrumu.
 
Patartina šią spalvą naudoti taupiai. Tai suteikia pasitikėjimo bei paryškina kitas spalvas.
 
• Ruda. Ši spalva dažniausiai siejama su patikimumu, stabilumu bei draugyste. Tai yra žemės spalva ir asocijuojasi su natūralumu bei organiškumu. Tačiau Indijoje ši spalva reiškia gedulą.
 
Šią spalvą patartina naudoti siekiant sudaryti patikimo ir sąžiningo įvaizdį.
 
Šiltos spalvos:
 
• Raudona. Jei norite atkreipti dėmesį naudokite šią spalvą. Raudona yra energinga spalva. Ji siejasi su judesiu bei susijaudinimu. Žmonių, apsuptų šia spalva, širdis plaka vos vos smarkiau bei šiek tiek užgniaužia kvapą. Ši spalva visiškai netinka vaikų kambariui, kad sujaudintų žmones. Vilkint raudonus drabužius, jūs būsite labiau pastebimas. Ši spalva simbolizuoja gyvenimą, todėl nuotakos Kinijoje vilki tokios spalvos rūbus. Taip pat raudona yra siejama su aistra, seksu, greičiu, pavojumi.
 
Šią spalvą nepatartina naudoti per daug, nes gali erzinti lankytoją. Tačiau parinkus tinkamą vietą šiai spalvai, gali duoti labai daug naudos. Raudoni objektai stimuliuoja žmonės imtis tam tikrų veiksmų.
 
• Rožinė. Tai yra tikroji meilės spalva. Tai labiausiai raminanti spalva iš visų. Dauguma nusikaltėlių yra pasodinami į kalėjimus, kur vyrauja šita spalva, nes tyrimai rodo, jog rožinė spalva sekina bei užgniaužia agresiją. Ši spalva siejasi su romantika, lengvumu, švelniais jausmais.
 
Patartina naudoti, kai norite apeliuoti į kliento rūpestingumą bei jo romantiškąją pusę.
 
• Geltona. Tai linksma saulės spalva, kuri siejasi su juoku, džiaugsmu bei geru laiku. Žmogus apsuptas šia spalva jaučiasi optimistiškai, nes smegenys tada išskiria daugiau serotonino, dėl kurio žmogus ima jaustis geriau. Ši spalva pagreitina metabolizmą bei sukelia kūrybingų minčių.
 
Patartina naudoti, norint, kad puslapis atrodytų šviesesnis bei ryškesnis. Geltona taip pat paryškina kitas spalvas.
 
• Oranžinė. Ši spalva susijusi su laimingais laikais, linksmomis bei aktyviomis dienomis, šiltais bei organiniais produktais. Taip pat oranžinė siejama su ambicijomis ir visiškai nieko neturi bendro su ramybe.
 
Ši spalva tinka svetainėms apie maistą. Ji skatina žaismingumą, todėl tinka puslapiams susijusiems su įvairia aktyvia veikla. Taip pat labai tinka puslapiams skirtiems vaikams.
 
 
Šaltos spalvos:
 
• Mėlyna. Ši spalva yra viena mėgstamiausių didžiajai daliai žmonių. Ši spalva sudaro nemažą dalį mus supančio pasaulio (dangus, jūros, vandenynai..). Mėlyna spalva žmogų ramina, tačiau tai daro ne visi atspalviai. Dažnai miegamuosiuose vyrauja ši spalva, nes ji asocijuojasi su ramybe bei poilsiu. Per daugybę amžių mėlyna susieta su tvirtybe, patikimumu, išmintimi, lojalumu. Darbuotojų produktyvumas dažnai būna geresni, kai jie dirba supant mėlynai spalvai. Kai kurie tyrimai rodo, kad sunkumų kilnotojas mėlynoje sporto salėje gali iškelti didesnį svorį nei tai daro paprastai. Tai galioja visoms sporto šakoms.
 
Ši spalva internetiniam puslapiui suteikia formalumą. Protingai parinkta mėlyna spalva suteikia pasitikėjimą jūsų verslu. Tačiau panaudojus jos per daug klientui gali kilti daug dvejonių.
 
• Žalia. Ši spalva siejasi su augimu, gamta bei pinigais. Raminanti spalva, kuri suteikia teigiamas emocijas. Ligoninės dažnai naudoja šviesiai žalią spalvą, nes ji ramina pacientus. Ji taip pat siejasi su pavydu, sėkme, dosnumu bei vaisingumu. Tradiciškai ši spalva simbolizuoja taiką, harmoniją, palaikymą bei subalansuotą energiją.
 
 
Ši spalva tinka internetinėms svetainėms apie pinigus, finansus. Taip pat tinka puslapiams susijusiems su kokiu nors augimu. Patartina šią spalvą naudoti, norint paskatinti lankytoją paspausti ant nuorodos ar nupirkti siūlomą produktą.
 
• Violetinė. Ši spalva siejama su turtais, gerove, rafinuotumu, mistika. Ji stimuliuoja tas smegenų dalis kurios padeda problemų sprendimui. Ši spalva labai populiari tarp jaunų paauglių merginų.
 
Kuriant internetinius puslapius dažniausiai yra taikomi 3 pagrindiniai spalvų parinkimo būdai:
 
• Monochrominė spalvų schema – kai naudojama viena spalva ir skirtingi jos atspalviai. Taip svetainė atrodo tvarkinga ir gana įdomi. Tokia svetainė yra raminanti bei traukiantį akį, ypač kai naudojami mėlynas ar žalias atspalviai.
• Papildomos spalvos schema – kai naudojamos dvi visiškai priešingos spalvos (pvz, rožinė ir žalia). Taip šilta spalva susimaišo su šalta, todėl dažnai tampa labai patrauklus dizainas klientui.
• Triguba spalvų schema – kai naudojamos trys spalvos vienodai nutolusios viena nuo kitos spalvų rate. Ši schema dažnai būna populiari tarp internetinių puslapių dizainerių nes taip parinktos spalvos yra harmoningos.
 
 
Norint sėkmingai parinkti tam tikras spalvas ruošiamam projektui, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Toliau pateiksiu keletą pagrindinių patarimų, kurie gali labai pasitarnauti Jums, siekiant parinkti tinkamas spalvas:
 
• Pažinkite savo rinką. Ar tai azijiečiai (tinkamiausia spalva raudona)? Ar tai olandai (tinkamiausia oranžinė spalva)? Ar tai jauna auditorija? Koks amžius? Aukštos ar žemos pajamos? Vyriška ar moteriška auditorija? Afroamerikiečiai ar baltaodžiai? Privalote kalbėti jų kalba, jei norite užmegzti kontaktą.
• Ištirkite rinką. Jei tikrai norite padidinti savo produkto patrauklumą, būtinai išanalizuokite rinką. Padarykite keletą skirtingų dizaino versijų ir išbandykite jas, ir stebėkite kuris variantas yra patrauklesnis.
• Stebėkite mašinų pramonę. Automobilių gamintojai išleidžia milijonus, tiriant, kurios spalvos yra patraukliausios. Visiems naujausiems ir perkamiausiems modeliams yra parinktos spalvos, atliekant sudėtingus tyrimus. Labiausiai jautri spalvai yra „Lexus“.
• Naudokite „saugias“ spalvas. Jei neturite reikalų su labai stipriu prekiniu ženklu, likite prie „saugių“ spalvų. Violetinė ir oranžinė spalvos niekados neturės tokį teigiamą poveikį kaip mėlyna ar žalia.
 
Kągi, tikiuosi šis straipsnis bus naudingas šio forumo nariams ir atsiras tokių žmonių, kurie sužinos kažką naujo.
 
Jei norite šį straipsnį patalpinti kur nors kitur būtinai susisiekite su manimi.